Skip to main content

Full text of "A dictionary of the Lithuanian and English languages"

Digitized by the Internet Archive 

in 2011 with funding from 

University of Toronto 



http://www.archive.org/details/dictionaryoflith02lali 




w 



7C 



/ 



ANGLIŠKOS IR LIETUVIŠKOS 



KALBU 



ŽODYNAS. 



SUTAISĖ 

ANTANAS LALIS. 



DVIEJOSE DALYSE. 

ANTRA DALIS: ANGLIŠKAI-LIETUVIŠKA 



CHICAGO, ILL. 
TURTU IR SPAUDA „LIETUVOS", 924 33-RD ST. 

1905. 



■^(oci 



DICTIONARY 



OF THE 



ENGLISH AND LITHUANIAN LANGUAGES. 



BY 
ANTHONY LALIS. 






IN TWO PARTS. 
PART SECOND: ENGLISH-LITHUANIAN. 



CHICAGO, ILL. 
PUBLISHED BY „LIETUVA", 924 33-RD ST. fy 



1905. V 4 

W 



<\# 



DidEji Dovana Gauta ant Partžiaus Parodos 
1900 Metuose. 




i. OLSZEWSKI 
i&ii Rights Beservifll 



JUOZUI ADOMAIČIUI 

{ŠERNUI} 
ŠĮ VEIKALĄ PAŠVENČIA 



A UTORIUS 



Angliška abėcėle susideda iš 26 rai- 
džių: 

Aa(e), Bb(by), Cc (sy), D d (dy), 
E e (y), Ff(ef), Gg(džy), H h (eč), 
I i (ai), Jj(dže), K k (ke), L I (ei), 
IKI m (em), N n (en), O o (o), P p (py), 
Qq(kjū), R r (ar), Ss(es), T t (ty), 
Uu(jū), Vv(vy), Ww(dob'lju), Xx 
(ėks), Y y (uai), Z z (zy, zėd). 

Angliška kalba turi ta ypatybe, kad 
viena ir ta pati raide — balse ir prie- 
balse, dagi dvibalses ir daugbalses — 
yvairiuose žodžiuose tariama kelerio- 
pu būdu, o kartais visai netariama. 
Aprybotų įstatymų, kodėl tokiame ir 
tokiame žodyje ta raide turi būti teip 
tariama, o kitame vel kitaip, — nėra. 
Priseina tatai žodyne paženklinti kiek- 
vieno žodžio ištarimas atskirai. Nors 
musųtarmesypatybes, jos garsu, skam- 
bėjimas plačiai skiriasi nuo angliško-" 
šios, rašytojas vistik, paženklinimuose 
ištarimų, stengėsi angliškus garsus 
perduoti artymiausiais lietuviškais 
jrarsais, pasigaudamas prie to keleto 
ženkluotų raidelių. Išmokyti visų 
angliškos tarmes smulkumų tuos, ku- 
rie šiuo žodynu naudosis, rašytojas ne- 
mano; išmokti gerai ištarti angliškus 
žodžius galima tik prisiklausant gyvai 
kalbai, taigi praktišku būdu, rašytie- 
jie gi nurodymai gali tam būti tik pa- 
lengvinimu. 

Vartotos žodyne ženkluotos raides, 
paaiškinimui angliškų ištarimų, yra 
sekančios: 

ū — reiškia ilga a, tartum sulieta iš 
aa. 

O. — reiškia maž-daug tapat, ka ir vo- 
kiečių ii, taigi vidutinį garsą tarp a 
ir e, arba kaip lietuviškoji e (atviroji) 
žodžiuose: metas, retas, veda. 

e — reiškia tą patį garsą ką lietuvių e 
[siauroji), tik ji kartais tariama il- 



gai, pvz. žodžiuose: nare, air, com- 
pare, jrtowshare (t&rk: ker,er, komper, 
plaušer): kartais trumpai, ypatingai 
dviskiemeniuose ir daugskieme- 
niuose žodžiuose po kirčio, pvz.: sal- 
utary, delicate, senate, baggage, usage 
(sal' j uteri, dėl'iket, sen'et, biig'- 
gedž, jūz'edž). Del vienodumo, ta 
pačia e paženklintas teipgi garsas e 
su priemaiša garso i, taigi garsas 
panašus į lietuvišką dvibalse ei, gir- 
dimas tokiuose žodžiuose kaip: lace, 
face, ace, race, trace, base, case, = 
\eis, feis, eis, reis, treis, beis, keis. 
Temijame, kad garsas e su priemai- 
ša i girdimas ypačiai tokiuose ang- 
liškuose žodžiuose, kur po balses a 
seka c arba s. 
Š — reiškia trumpą e. 

/ — turi garsą lietuviškosios i, pažy- 
mėjimuose ištarimų visada sekanti 
po u, reiškia, kad skiemenyje ui (ui) 
kirtis turi kristi ant i (i), prie to jų 
garsai nesusilieja į lietuvių dvibal- 
ses garsą ui, bet abidvi palaiko savi- 
stovį garsą. Teip tatai žodžiai: ac- 
quit, quilt, whisper, window, ištari- 
muose ženklinti: akkui't', ku'ilt. 
huiVpor, uia'dou, reikia tarti: ak- 
ku-it', ku-ilt', hu-is'por, u-in'do^. 

i — reiškia suspaustą garsą lietuviško- 
sios i; ištarimuose statyta visada po 
ilgos e (siaurosios) ten, kur angliš- 
kuose žodžiuose skiemens ay, ei turi 
panašų į lietuviškos dvibalses ei gar- 
są; pvz.: day, sway, weigh, weight, 
tariama: dei, sue/, uei, ueat. 

6 — reiškia ilgą o, tartum sulieti oo, 
kartais it sulieti vienan ilgan gar- 
san oa; tą paskutinį skambėjimą 
girdime ypačiai (nors nevisur) netik- 
ruose angliškuose diftonguose au, 
aw, ir kai-kur balsėje a, pvz. žo- 
džiuose: auger, awful, all, talk. 



VIII 



swarm tariama lis:: oa'gor, oa'ful, 
oal, \oak, suoarm, nors ištarimų pa- 
ženklinimuose, vienodumo del, var- 
tota visur ta pati ilgoji o: o'gor, 
o'ful, 51, tok, suorm. 

— ištarimuose vartota paženklini- 
mui vidutinio garso tarp o ir a. 

— turi vokiškosios o skambėjimą, 
taigi vidutinį garsą tarp o ir e. 

Ū — reiškia ilga u. 

p— reiškia trumpa u. 

u _ kreiva?/, ištarimų paženklinimuo- 
se užtinkama tik po o (= ou, du) rei- 
kia tarti maž-daug teip, kaip tūloje 
žemaičių tarmeleje tariama u žo- 
džiuose: downa, klownas (duona, 
kluonas). 

th t dh — vartotos paženklinimui ypa- 
tingo anglų kalbos garso th, svetim- 
taučiams nelengvai ištariamo. Ta- 
me garse kartais labiau girdima t, 
kartais d; kokiuose žodžiuose girdi- 
ma labiau t, ten pažymėjimuose iš- 
tarimųvartotač/i(pvz. \thin, thought, 
through, wealth, tark: thin, thot, 
thru., uėMh); kur gi girdima d, ten 
pasigauta dh (pvz. : then, though, this, 
breathe, tark: dhėn, dho, dhis, bry dh). 
Tam garsui ištarti, reikia liežuvio 
gala įsprausti tarp pryšakinių, pri- 
glaudžiant prie viršutiniųjų, dantų. 

Apostrofas (') užvaduoja silpnai girdi- 
ma, tarp dviejų priebalsių arba pus- 
balsių, trumputįgarsae, pvz.: agree- 
able, marble, table, benison, listen, al- 
truism, ištarimuose ženklinta: agry- 
ab'l, marb'l, teb'l, beniz'n, lis'n, 
altruiz'm, ištariama kaip: iigryabd, 
marbd, tebel, benizzen, lissen, altru- 
izzem. 
Paaiškinimuose ištarimų nurodytas 

kiekvieno žodžio kirtis ir paskaidymas 

į skiemenis. Kirtis (') užima teipjau ir 

skiemens ženklelio (-) vieta. Tos tai- 



syklos prisilaikydami, vartojome dvi- 
lipuota kirtį (") ten, kur kirtis turėtų 
kristi ant pirmosios po kirčio skiemens 
priebalses ar pusbalses; pvz. žodžiai: 
of-fi-eial, ad-di-tion, cou-ple (6f-fi"šel, 
ad-di"šion, ko"p'l), reikia tarti: 6f- 
fiš'el, ad-diš'ion, k6p''l. 

Pagalios pridursime, kad angliškai- 
lietuviškoje dalyje kai-kurių lietuviš- 
kų žodžių rašyba truputį skiriasi nuo 
rašybos prisilaikytos pirmoje, lietuviš- 
kai-angliškoje, žodyno dalyje. Per- 
spauzdinant pirmąja dalį nuo elektro- 
typų, nebuvo galima ji tuo-tarpu su- 
lyginti, negi ištaisyti visos ten nute- 
mytosydos; pataisytos tik svarbesnes, 
teipjau įbrukti keli svarbesni žodžiai. 
Berašant antrąja dalį, rašytojo tapo 
surinkta da geroka sauja lietuviš- 
kų žodžių ir reiškimų: juos buvo 
manyta išleisti atskirame priede prie 
pirmosios dalies, tatai vienok, del tū- 
lų priežasčių, atidėta ant tolesnio lai- 
ko. Mūsų kalbai dabar vis ir vis la- 
biau išsidirbant, išsivystant, užkiek 
laiko priseis visa pirmoji žodyno dalis 
išnaujo perkratyti, reikalingos atmai- 
nos padaryti ir gausiai papildyti su- 
rinktais naujais žodžiais; tuo-gi tarpu 
tenkinames tuo, kas padaryta, pasi- 
tikėdami, kad mūsų darbas nebuvo 
bergždžias, kad jis, jeigu ir nestengs 
pilnai pakakinti visiems reikalavi- 
mams, vistik užlopys nemenka savo 
dirvoje spragele. 

Angliškai-lietuviškam žodynui su- 
taisyti gelbejomes naujausiąją laida 
[1902m.] Webster'io International Dic- 
tionary of the English language, autori- 
tetų pripažinta geriausiu tarp angliš- 
kų leksikonų. 



Chicago, III. 
Sėjos m. , 1905. 



A, Lai is. 



Sutrumpinimai. 



nee, priekininkas 
adj., būdvardis 
adv., prieveiksmis 
agric, žemdirbystėje 
aig., algeb., algebroje 
anat., anatomijoje 
arch., architektūroje 
<frith., aritmetikoje 
astr., astronomijoje 
bibl., biblijoje 
biol, biologijoje 
bot., botanikoje 
chem., chemijoje 
chir., chirurgijoje 
collect., kolektyviškai 
com., pirkly bo j e 
comp., augštesnysis būd- 
vardžio laipsnis 
conj., san junga 
dat., naudininkas 
dim., pamažinta žodžio 

forma 
eccl., bažnytžodis 
electr., elektrotechnikoje 
ent., entomologijoje 

et, ir 

etc., ir tam lygu; ir kiti; 
ir teip toliaus 

ethn.y etnologijoje 

/., moteriška gimtis 

f am., bičiuliškai 

fecht., fechtavime 

fig., prilyginamoje pra- 
smėje 

fort., kariškose gintuvese 

frq., kartojamas žodis 

gen., kiltininkas 

geogr., geografijoje 



geol., geologijoje 
geom., geometrijoje 
gram., gramatikoje 
her., šarvažinysteje 
i. e., tai yra 
icht., ichtyologijoje 
indecl., nelinksniuojamas 

žodis 
interj., jausmažodis 
istor., istorijoje 
jur., jurisprudencijoje 
log., logikoje 
lotyn., lotyniškai 
manež., manežuose (raiti- 

ninkysteje) 
mar., jūrininkystėje 
math., matematikoje 
mech., mechanikoje 
med., medicinoje 
mil., kareivysteje 
min., mineralogijoje 
mus., muzikoje 
myth., mytologijoje 

nusen., nusenusi forma; 
nebevartojamas žodis 
opt., optikoje 
orn., ornitologijoje 
paleont., paleontologijoje 
philol., filologijoje 
philos., filosofijoje 
photogr., fotografijoje 
phys., fizikoje 
physiol., fiziologijoje 
pirki., pirklyboje 
pi., daugskaitoje 

pp., veiksmavardis perei- 
to laiko 

p.pr., veiksmavardis per- 
einamojo laiko 



prep., prielinksnis 

pret., pereitas laikas 

/;/•"//., išvardis 

prov., priežodis 

prt., veiksmavardis 

pvz., paveizdon 

retor., rhet., retorikoje 

rus., rusiškai 

s., daigtvardis 

sf., daigtvardis moteriš- 
kos gimties 

s. gen., daigtvardžio kilti- 
ninkas 

sing., vienskaitoje 

sup.,superl, augščiausias 
būdvardžio laipsnis 

sutr., sutrumpinta forma 

S. V., Suvienytose Valsti- 
jose Siaurių Amerikos 

theol., teologijoje 

trigon.y trigonometrijoje 

tyP-, typografijoje 

v., veiksmažodis 

v. a., pereinamas veiksma- 
žodis 
v.auxil., gelbiamasis veik- 
smažodis 
v.impers., beypatinisveik 
smažodis 

v. n., nepereinamas veik- 
smažodis 
veter., veterinarijoje 
vide, ž*urek 
vok., vokiškai 
vulg., vulgariškas žodis 
zool., zoologijoje 
žr., žiurek 
&, ir 

=, lyginasi; tiek-pat ka 



Nepažymėti čia kai-kurie sutrumpinimai bus suprantami ir be paaiškinimo. Kiti randami 
paaiškinimuose sutrumpinimų pirmoje žodyno dalyje. 



ENGLISH— LITHUANIAN DICTIONARY. 



A (ii, e), nereiškiamasis daigtvardžių 
sąnarys {article), (atsakas vokiškam 
ein, eine), statomas prieš priebalse 
prasidedančius daigtvardžius. | prep. 
ant; per; už; nuo. 

Abacist (ab'a-sist), s. rokuotojas. 

Aback (ii-blik'), adv. atgal; užpakalyj. 

Abacus (iib'a-kos), s. rokuotines. 

Abaft (ii-baff), prep. &adv. užpakalyj; 
užpakalin; j. užpakalį. 

Abandon (a-ban'don), v. a. visiškai ap- 
leisti; pamesti; palikti; atsiduoti. 

Abandoned (a-ban'dond), adj. apleistas; 
pamestas; paliktas; | pasileidęs; am- 
žinai ištvirkęs. 

Abandoner (ii-ban'don-or), s. tas, kurs 
&<g apleidžia, pameta; apleistojas. 

Abandonment (a-ban'don-ment), s. aplei- 
dimas. 

Abase (a-bėY), v. a. nu-, pažeminti. 

Abasement (a-bes'ment), s. nužemini- 
mas; nusižeminimas. 

Abash (a-biiš'), v. a. su-, užgedyti. 

Abashment (a-baš'ment), s. susigedy- 
mas; susimaišymas. 

Abate (ii-bet'), v. a. sumažinti; nutrauk- 
ti, y v. n. sumažėti; susimažinti; ap- 
sistoti. 

Abatement (a-bet'ment), s. sumažini- 
mas; nutraukimas; sumažėjimas. 

Abater (a-bet'or), s. sumažintojas. 

Abator (a-be'tor), s. neteisus mantos 
paveldėtojas. 

Abb (ab), s. metmenys; apmatai. 

Abbacy (ab'bii-si), s. abatyste. 

Abbess (ab'bes), s. abate; minykių per- 
detine. 

Abbey (ab'bi), s. klioštorius. 

Abbot (ab'bot), *. abatas; minyki^ per- 
detinis. 

Abbreviate (iib-bry'vi-et), v. a. sutrum- 
pinti; sustriukinti. 



Abet 

Abbreviation (iib-bry-vi-e'šion), .v. su- 
trumpinimas. 

Abbreviator (iib-bry'vi-e-tor), s. sutrum- 
pinto j aą. 

Abbreviatory(ab-bry'vi-e-to-ri), adj. tar- 
naująs sutrumpinimui; sutrumpina- 
mas. 

Abbreviature (ab-bry'vi-e-tjur), ,«. su- 
trumpinimas; sutrauka. 

A-B-C-book (e-by-sy'biik), *. abėcėle; 
lementorius. 

Abdicate (ab'di-ket), v.a.n. atsisakyti 
(nuo urėdo, etc.); išsižadėti. 

Abdication (iib-di-ke'šion), s. atsisaky- 
mas; išsižadėjimas. 

Abditory (ab'di-to-ri), s. pakavone. 

Abdomen (ab-do'mėn), s. pilvas. 

Abdominal (ab-dom'i-nel), adj. pilvinis. 

Abdominous (ab-dom'i-nos), adj. pilvo- 
tas. 

Abduce (ab-djūs'), v. a. atitraukti; nu- 
kreipti. 

Abduct (ab-dokf), v. a. pagriebti; pa- 
vogti; nuvesti; nugabenti. 

Abduction (ab-dok'šion), s. pagriebimas: 
pavogimas; nugabenimas; nuvedi- 
mas. 

Abecedarian (e-by-sy-de'ri-en), s. tas, 
kurs mokinasi, teipgi tas, kurs mo- 
ko ant lementoriaus. 

Abed (a-bed')» adv. lovoj. To go — , 
eiti į lova (=gulti). 

Abele (a-byl'), s. bot. baltasis topelis. 

Aberrance,Aberrancy(iib-er'rens,-ren-si), 
s. klaidžiojimas; paklydimas; iškly- 
dimas; iškrypimas. 

Aberrant (ab-čr'rent), adj. klaidžiojas: 
išklydęs; iškrypės; išsiskyręs. 

Aberration (ab-6r-re'šion), s. klaidžioji- 
mas; paklydimas; išklydimas; iškry- 
pimas; || astr. aberacija; | opt. iš- 
barstymas (spindulių). 

Abet (ii-bet'), v. a. gundyti; kurstyti. 



Abetment 

Abetment (a-bfit'ment), ». gundymas; 

kurstymas. 

Abetter, Abettor (ii-bet'tor), s. gundyto- 
jas; kurstytojas. 

Abeyance (ii-bei'ens), a. stoka valdinin- 
ko, paveldėtojo. To be in — , laukti 
paveldėtojo. 

Abhor (lib-hor'), v.a, biauretis. 

Abhorrence (iib-hor'rens), 8. pasibiaure- 
jimas. 

Abhorrent (;ib-hor'rent), adj. biaurus; 
pasibaisėtinas. || — ly, adv. su pasi- 
biaurejimu. 

Abidance (Ji-baid'ens), «. buveine; gy- 
venimo vieta. 

Abide (a-baid'), v. a. [pi'et&pp. abode], 
laukti; kesti; trivoti. || v.n. buti; 
gyventi; laikytis; pasilikti (prie ko). 

Abiding (li-baid'ing), adj. gyvenas; 
besilaikąs; pastovus. || --, s. buvi- 
mas; gyvenimas; besilaikymas; pa- 
stovumas. I — ly, add. pastoviai; tvir- 
tai. 

Ability (a-bil'i-ti), s. gabumas; išgalėji- 
mas; nuojiega. 

Abject (ab'džekt),ad/. niekšiškas; žemas; 
biaurus. || — ly, ado. biauriai; niek- 
šiškai. || — ness, s. biaurumas; niek- 
šyste; vergiškumas. 

Abjection (iib-džek'šion), *. pažemini- 
mas; nieky ste; niekšyste. 

Abjuration (ab-džju-re'šion), *. atsi-, iš- 
sižadėjimas. 

Abjuratory (ab-džjū'ra-to-ri), adj. talpi- 
nąs savyj išsižadėjimą, atsisakymą. 

Abjure (iib-džjūr'), v. a. n. atsi-, išsiža- 
dėti; atsisakyti po prisiega. 

Ablactate (ab-liik'tet), v.a. nujunkyti 
nuo krūties. 

Ablactation (ab-lakte'šion), s. nujun- 
kymas nuo krūties. 

Ablation (ilb-le'šion), s. prašalinimas; 
nugabenimas. 

Ablative (ab'la-tiv), s.gram. [rankinin- 
kas. 

Ablaze (a-blėV), adj. liepsnojantis. Į 
adv. ugnyj; liepsnoj. 

Able (e'b'l), adj. gabus; pagabus; galįs; 
atsakantis; tikes. To be — , galėti; 
stengti; pajiegti; valioti. || Able-bod- 
ied (-bod 'id), adj. drūtas; tvirtas; 
resnas. 

Ablegate (iib'li-getj, v.a. išsiųsti {pa- 



! Abortive 

siuntinį)', išdeleguoti. | — , .v. popie- 
žiaus pasiuntinys. 

Ablepsy (iib'lėp-si), s. neregyste; akly- 
be. 

Abloom (ii-blūm'), adv. žydėjime. 

Abluent (iib'lju-ent), adj. mazgojantis; 
valantis. 

Ablution (ab-ljū'šion), .v. apmazgoji- 
mas; apiplovimas. 

Ably (e'bli), adv. gabiai; sumaniai. 

Abnegate (tib'ni-get), v.a. užginti; už- 
ginčyti. 

Abnegation (ab-ni-ge'šion), s. užgyni- 
mas; užginčijimas; užsigynimas: 
išsižadėjimas. 

Abnormal, Abnormous (ab-nor'mel, 
-mos), adj. nepaprastas; neprigim- 
tas; anormališkas; nenormališkas. 
I — ly, adv. nenormališkai. 

Abnormality (ab-nor-mal'i-ti), s. nenor- 
mališkumas. 

Abnormity (ab-nor'mi-ti), s. nepaprastu- 
mas; anormališkumas. 

Aboard (a-bord'), adv. ant laivo; [ laivą; 
į važį. 

Abode (ii-bod'), žr. Abide. | — , s. gyve- 
nimo vieta; sėdyba; buveine. 

Abolish (a-bol'iš), v.a. panaikinti. 

Abolisher (ii-bol'iš-or), s. panaikintojas. 

Abolition, Abolishment (ab-o-li"šion, ii- 
bol'iš-ment), s. panaikinimas; praša- 
linimas. 

Abolitionist (ab-o-li"šion-ist), * šalinin- 
kas išliuosavimo vergų. 

Abominable (ii-bom'i-na-b'l), adj. pasi- 
biauretinas; biaurus; baisus. || — ness, 
s. biaurumas. || Abominably, adv. 
biauriai. 

Abominate (a-bom'i-net), v.a. biauretis; 
baisėtis. 

Abomination (a-bom-i-ne'šion), ««?. pasi- 
biaurejimas; biaurybe. 

Aboriginal (;ib-o-ridž'i-nel),ae7/. pirmuti- 
nis; pradinis; pirmapradinis. j| — , .v. 
pirmutinis gyventojas. 

Aborigines (ab-o-ridž'i-nyz), s. pi. pir- 
mutiniejie šalies gyventojai. 

Abortion (ii-bor'šion), s. pirmlaikinis 
gimdymas; išmetimas vaisiaus; nu- 
varymas vaisiaus. 

Abortive (ii-bor'tiv), adj. bergždžias; ne- 
pasekmingas. 



Abound 



Abstract 



Abound (ii-baund'), v. a. gausėti; skelse- 
ti; turtingu but i (kuo). 

Abounding (a-baund'ing),pf<. gausingas; 
gausus: pilnas; turtingas kuo. 

About (ii-bauf), p/rp. apie; aplink: ap- 
linkui. I adv. arti; beveik. 

Above (ii-bov'), prep.etadv. augštai: 
augščiau; viršuj; su viršum; — all, 
daugiaus už viską; ypatingai. 

Abovesaid (sod), adj. viršuj minėtas. 

Abrade (iib-red'), v. a. nutrinti; nudil- 
dyti. 

Abrasion (ab-re'žion), s. nudildymas. 

Abreast (a-bresf), adv. šalia; greta. 

Abridge (a-bridž'), v. a. sutrumpinti; 
pritrumpinti; sustriukinti. 

Abridgment (a-bridž'ment), 6-. sutrumpi- 
nimas. 

Abroad (ii-brod'), adv. plačiai: | lauke; 
svetur. 

Abrogate (iib'ro-get), v. a. panaikinti. 

Abrogation (iib-ro-ge'šion), s. panaiki- 
nimas. 

Abrupt (iib-ropf), adj. status; skardus; 
staigus; ūmus. Į| — ly, adv. stačiai; 
urnai; staigiai; netikėtai. | —ness, s. 
statumas; skardumas; staigumas. 

Abruption (ab-rop'šion), s. nulaužimas; 
nuolauža; nutrūkimas. 

Abscess (ab'ses), s. skaudulys; spaugas; 
geluonys. 

Abscind (ab-sind'), v. a. nupiauti. 

Abscission (ab-siž'ion), 8. nupjovimas. 

Abscond (iib-skond'), v. n. slapstytis; 
slėptis; pasislėpti. 

Absconder (iib-skond'or), s. slaptukas; 
pasislepelis. 

Absence (ab'sens), s. nebuvimas; nepri- 
buvimas; stoka. 

Absent (iib' sent), adj. nesantis; stokuo- 
jantis. I Absent-minded, adj. užmar- 
šus. 

Absent (ab-senf), v. a. prasišalinti. 

Absentee (iib-sen-ty'), s. pasitraukelis; 
nešantysis savo vietoj; gyvenantysis 
svetur. 

Absinth, Absinthe (ab'sinM), s. bot. mete- 
le; || metelių degtine. 

Absolute (ab'so-ljūt), adj. savistovus: 
patvaldiškas; neaprybotas; pilnas 
savyj ; absoliutiškas. || — ly, adv. ab- 
soliutiškai; pilnai; visiškai. I —ness, 



s. neaprybotumas; neaprubežiuota 
valdžia; patvaldyste. 

Absolution (iib-so-ljū'šion), s. atleidi- 
mas (prasikaltimų); išrišimas; abso- 
liucija. 

Absolutism (ab'so-lju-tiz'm), s. neapry- 
bota valdžia; absoliutizmas. 

Absolutory (iib-sol'ju-to-ri), adj. sutei- 
kiąs atleidimą, dovanojimą. 

Absolve (ab-solv'), v. a. paliuosuoti nuo 
ko; dovanoti (nusikaltimą); išrišti. 

Absorb (iib-sorb'), v. a. sugerti; įsiurbti; 
praryti. To be absorbed in, įsigilinti; 
pasinerti; paskęsti (mintyse, etc.). 

Absorbable (iib-sorb'a-b'l), adj. sugeria- 
mas. 

Absorbent (ab-sorb'ent), adj. tarnaująs 
kam nors sugerti; sugeriąs. || — , s. 
med. vaistas sugeriąs ar neutrali- 
zuojąs pilvines rūgštis. 

Absorption (ab-sorp'šion), s. sugėrimas; 
susigėrimas. 

Absorptive (ab-sorp'tiv), adj. galįs su- 
gerti; sugeriantis. 

Abstain (ab-sten'), v. n. susilaikyti; pri- 
silaikyti; prisitureti. 

Abstemious (ab-sty'mi-6s), adj. miernas: 
prisilaikantis blai vystės; blaivai už- 
silaikantis; blaivas. | — ly, adv. mier- 
nai; blaivai. || — ness, s. blaivumas; 
prisiturejimas (nuo gėrimų, etc.); 
miernumas. 

Absterge (tib-stordž'), v. a. nušluostyti; 
nuvalyti. 

Abstergent (ab-stor'džent), adj. naudo- 
jamas valymui; valas; valomas. | 
— , s. med. valomas vaistas. 

Abstersion (iib-stor'šion), s. nušluosty- 
mas; nuvalymas. 

Abstinence (iib'sti-nens), *. prisitureji- 
mas (nuo ko); užsilaikymas blaivu- 
me; blai vyste. 

Abstinent (ab'sti-nent), adj. prisiturin- 
tis; miernas; blaivas. | — ly, adv. 
blaivai. 

Abstract (ab-striikt'), v. a. atskirti; ati- 
dalyti; atitraukti; abstraktiškai 
perkratinėti, svarstyti; || ištraukas 
daryti; | slapta ištraukti, paimti: 
pavogti. 

Abstract (ab'strakt), adj. atidalytas: 
atitrauktas; atskirtas nuo medegos; 



Abstracted 



Access 



suprantamas vien mintyje; protiš- 
kas; abstraktiškas; || iškrikęs {min- 
tyse). U — , s. sutrauka. || — ly, adv. 
atskirai; abstraktiškai. || — ness, s. 
abstraktiškumas. 

Abstracted (ab-strlikt'ed), adj. atidaly- 
tas; atskiras; atitrauktas; || iškriku- 
sia minčių; iškrikęs; iširęs {mintyse). 
I — |y, adv. su iškrikusioms minti- 
mis. || —ness, s. minčių iškrikimas, 
iširimas. 

Abstraction (iib-strak'šion), *. atitrau- 
kimas; atėmimas; atitraukimas min- 
čių; abstrakcija; || minčių iškriki- 
mas; || paėmimas (ko nors nuo kito); 
pavogimas. 

Abstractive (iib-strak'tiv), adj. atskirias; 
atitraukiąs. || — ly, adv. atskirai; ab- 
straktiškai. 

Abstruse (ab-strūs'), adj. neaiškus; ne- 
suprantamas; tamsus; painus. || — ly, 
adv. tamsiai; painiai. || —ness, s. ne- 
aiškumas; tamsumas; painumas. 

Absurd (iib-sord'), adj. absurdiškas; 
paikas; tuščias; beprotiškas. || — ly, 
adv. paikai; beprotiškai; absurdiš- 
kai. 

Absurdity (ab-sord'i-ti), s. paikyste; ab- 
surdas. 

Abundance (ii-bon'dens), *. gausa; pil- 
nis; pilnybe. 

Abundant (ii-bon'dent), adj. gausus; pil- 
nas; pilningas. || — ly, adv. gausiai. 

Abuse (ii-bjūz'), v. a. ant pikto panau- 
doti; nepriderančiai išnaudoti; dar- 
kyti; užgauti; įžeisti; šmeižti; žagti. 
Į| — , s. neprideras panaudojimas, 
vartojimas; darkymas; užgavimas; 
įžeidimas; šmeižimas. 

Abuser (ii-bjūz'6r), s. tas, kurs ka ant 
pikto panaudoja; darkytojas; užga- 
vėjas; įžeidėjas; šmeižejas. 

Abusive (ii-bjū'siv), adj. netikusiai pa- 
naudotas; Įžeidingas; darkus. | — ly, 
adv. įžeid ingai. || — ness, 8. įžeidin- 
gumas; darkumas. 

Abut (ii-bof), v. n. (to — on, upon, a- 
gainxt), šlietis; susišlieti: susidurti; 
susisiekti. 

Abutment (a-bdt'ment), 8. susišliejimas; 
susidūrimas; susidūrimo vieta. 

Abuttal (ii-bot'tel), 8. ryba; siena. 

Abysm (ii-biz'm'), *. = Abyss. 



Abysmal (a-biz'mel), adj. bedugnis. 

Abyss (ii-bis'), s. bedugne; prapultis; 
kiauroji; pragarme; pragaras. 

Abyssal (ii-bis'el), adj. bedugnis. 

Acacia (Ji-ke'ši-a), s.bot. akacija. 

Academian (ak-a-dy'mi-en), s. akademi- 
kas. 

Academic (ak-a-dėm'ik), s. akademikas. 
1 — , —all, adj. akademiškas. || —ally, 
adv. akademiškai. 

Academicals (ak-a-dem'ik-elz), s.į)l. aka- 
demiški rūbai. 

Academician (ak-a-di-mi"šen), s. aka- 
demikas. 

Academy (a-kad'i-mi), s. akademija. 

Acanthaceous (ak-an-Me'šos), adj. ak- 
stinuotas. 

Accede (ak-syd'), v. n. pasiekti (kokį 
urėdą); sutikti (ant ko); pristoti; pri- 
sidėti. 

Accedence (ak-syd'ens), s. pristojimas; 
prisidėjimas. 

Accelerate (iik-seTor-et), v. a. suskubin- 
ti; priskubinti. 

Acceleration (ak-sėl-or-e'šion), s. su-, 
priskubinimas. 

Accelerative, Acceleratory (ak-sel'or-a-tiv, 
-to-ri), adj. suskubinąs; suskubina- 
mas. 

Accelerator (ak sel'or-e-tor), s. susku- 
binto j as. 

Accension (ak-sen'šion), s. degimas: už- 
degimas. 

Accent (ak'sent), s. akcentas; kirtis; 
balsakįla. Į — (iik-sšnt'), v. a. ak- 
centuoti. 

Accentuate (iik-sėn'tju-et), v. a. akcen- 
tuoti. 

Accentuation (ak-sen-tju e'šion), 8, ak- 
centavimas; paženklinimas kirčio. 

Accept (iik-sepf), v. a. priimti; tikti 
ant ko; suprasti. 

Acceptability (iik-sept-a-bil'i-ti), s. pri- 
imtinumas; priimblumas. 

Acceptable (iik-sept'a-b'l), adj. galimas 
priimti; priimtinas; priimblus; ant 
ko galima sutikti, susitaikyti; pri- 
imnus. | —ness,*. = Acceptability. 

Acceptance (iik-sept'ens), s. priėmimas. 

Acceptation (ak-sšp-te'šion), *. priėmi- 
mas; priimta žodžio prasme. 

Access (iik-seV ir ak's8s), 8. priėjimas. 



Accessary 

pryeiga; Į| prieaugio; pasidaugini- 
mas. 

Accessary (iik-ses'se-ri), — Accessory. 

Accessibility (ak-sčs-i-bil'i-ti), *. priei- 
oamumas. 

Accessible (iik-ses'i-b'l), adj. prieina- 
mas. 

Accession (ak-sdš'idn), a priėjimas; pri- 
sidėjimas; priaugimas; pasidaugini- 
mas; med. pr i puoli m as {ligos)] užsto- 
jimas; užžengimas (<uit sosto). 

Accessorily (ak-ses'so-ri-li), adv. iš pa- 
salias. 

Accessory (iik-sės'so-ri), s. pašalinis san- 
veikejas, sandalyvininkas; pašaline 
apystova; priedas. || — , adj. sanda- 
lyvas; iš šalies prisidedąs; priedinis; 
pašalinis. 

Accident (ak'si-dent), s. atsitikimas; 
prietikis. By — , išnetyčių; netikė- 
tai. 

Accidental (iik-si-den'tel), adj. netike- 
las; netyčus; pašalinis. | — ly, adv. 
netikėtai; išnetyčių. 

Acclaim (ak-klem'), v.a.n. delnais ploti; 
apliauduoti; riksmais savo džiaug- 
smą kam išreikšti. || — , s. = Accla- 
mation. 

Acclamation (ak-kla-me'šion), s. džiaug- 
smo, pritarimo riksmas; delnų plo- 
jimas; apliaudavimas. 

Acclimate (ak-klai'met), v. a. = Accli- 
matize. 

Acclimatization (ak-klai-ma-ti-ze'šion), 
& pripratinimas ar pripratimas prie 
naujo klimato. 

Acclimatize (ak-klai'ma-taiz), v. a. pri- 
pratinti prie naujo klimato. 

Acclivity (ak-kliv'i-ti), s. stati prieškal- 
ne. 

Acclivous (ak-klai'vos), adj. status augš- 
tyn; einas į augšta. 

Accommodate (ak-kom'mo-det), v. a. pri- 
taikyti; sutaikyti; suderinti; || ap- 
rūpinti, f — , adj. tinkas; atsakomas. 

Accommodation (ak-kom-mo-de'šion), s. 
pritaikymas; sutaikymas; suderini- 
mas; IĮ parankumai; liuonumai; || 
paskola. | — train, vidutinio grei- 
tumo trūkis, sustojas ties kiekviena 
stote. 

Accompaniment (iik-kom'pa-ni-ment), s. 



> Accretion 

palydėjimas dainos muzika; akom- 
paniamentas. 

Accompany (iik-kom'pa-ni), v.a. lydėti; 
palydėti; akompanuoti. 

Accomplice (ak-kom'plis), s. sėbras. 

Accomplish (ak-kom'pliš), v.a. pabaigti: 
atlikti; išpildyti; pasiekti. 

Accomplishment (ak-kom'pliš-ment), s, 
užbaigimas; išpildymas; atlikimas; 
|| prasisiekimai; gabumai; įgytos 
pažintys. 

Accomptant (ak-kaunt'ent), s. = Ac- 
countant. 

Accord (ak-kord'), s. sutarimas; mus. 
akordas. || — , v. a. sutaikyti; daryti 
kad sutartų. || v. n. sutarti; sutikti. 

Accordance (ak-kord'ens), s. sutarimas. 

According (ak-kord 'ing), — to, sutikmej 
su; anot; sulig. || — ly, adv. atsakan- 
čiai. 

Accordion (ak-kor'di-6n), s. armonika. 

Accost (ak-kosf), v.a. užšnekinti; už- 
kalbinti. 

Account (ak-kaunf), v.a.n. rokuoti; ro- 
kuotis; rokunda išduoti. To — for, 
aiškinti; paduoti priežastį. | — , s. 
rokunda; atskaita; pranešimas; prie- 
žastis; pamatas. In — with, rokun- 
don su kuo. On — of, dėlei; iš prie- 
žasties. On no —, jokiu būdu. To 
make — of branginti; godoti. To 
take — of arba To take into — , imti 
ant apsvarstymo; paiseti; atida at- 
kreipti. To make no — of nepaiseti ; 
neboti. 

Accountability (ak-kaunt-a-bil'i-ti), s. 
atsakomumas. 

Accountable (ak-kaunf ii-b'l), adj. atsa- 
komas; kurs turi už ka atsakyti, ro- 
kunda išduoti. 

Accountant (iik-kaunt'ent), s. rokundų 
vedėjas. 

Accouple (ak-ko"p'l), v.a. suporuoti. 

Accoutre (iik-kū'tor), v.a. aprėdyti; ap- 
rengti. 

Accoutrements (ak-kū'tor-ments), s.pl. 
apredymas; apgerbimas; paredalai. 

Accredit (iik-kred'it), v.a. patikėti; už- 
tvirtinti; suteikti pilnavalyste. 

Accreditation (ak-kred-i-te'šion), s. pa- 
tikėjimas; užtvirtinimas. 

Accretion (ak-kry'šion), s. priaugimas; 
pasidauginimas; suaugimas. 



Accroach 







Acoustic 



Accroach (ak-kroč'), v.a. prisisavinti; 
užgrobi i. 

Accrue (iik-krū'), r. n. priaugti; pasi- 
dauginti; pasididinti. 

Accubation (ak-kju-be'šion), 8. priguli- 
mas. 

Accumbent (iik-kom'bent), adj. guls- 
čias; prigulės. 

Accumulate (iik-kjū'mju-let), v.a. rinkti 
l krūva; rinkti; krauti. Į| v. n. rink- 
tis i krūva; susirinkti; susikrauti. 

Accumulation (iik-kjū-mju-le'šion), s. 
besirinkimas į krūva; susirinkimas; 
susikrovimas. 

Accumulative (iik-kjū'mju-le-tiv), adj. 
surenkamas; sukraunamas; priedi- 
nis. 

Accumulator (iik-kjū'mju-le-tor), s. rin- 
kėjas; krovėjas; tnech. akumuliato- 
rius. 

Accuracy (ak'kju-rii-si), «. rūpestingu- 
mas; davadningumas; teisingumas; 
punktuališkumas. 

Accurate (ak'kju-ret), adj. rūpestingas; 
teisingas; davadningas; punktuališ- 
kas. || — ly, adv. rūpestingai; da- 
vadningai; punktuališkai. | — ness, 

*. = ACCURACY. 

Accurse (ak-kors'), v.a. užkeikti; pra- 
keikti. 

Accursed (lik-korsf), adj. prakeiktas. 
|| — ly (-kors'ed-li), adr. prakeiktai. 
j| —ness,*. prakeiktumas. 

Accusable (iik-kjūz'a-b'l), adj. kaltin- 
tinas; baustinas. 

Accusation (iik-kju-ze'šion), 8. apkalti- 
nimas. 

Accusative (ak-kjū'za-tiv), s. gram, prie- 
kininkas. 

Accusatory (iik-kjū'zil-to-ri), adj. talpi- 
nąs savyj apkaltinimą; apkaltinas. 

Accuse (iik-kjūz'), v.a. kaltinti; apkal- 
tinti. 

Accuser (ak-kjūz'or), 0. apkaltinto j as. 

Accustom (iik-kos'tom), r a. pripratinti. 

Ace (es), s. akis; tūzas (kortose). 

Acephalous (ii-sef'ii-los), adj. begalvis. 

Acerb (a-fl5rb'), acŲ. rūgštus: gaižus; 
kartus. 

Acerbity (a-sorb'i-ti), *. gaižumas; kal- 
tumas; rugšl amas. 

Acerose (as'or-os), ačį.bot. spygliuotas; 
spyglinis. 



Acescence, Acescency (ii-ses'sens, -sen- 
si), s. rugšterejimas. 

Acescent (ii-ses'sent), adj. rugšterejes. 

Acetate (iis'i-tet), s.chem. actines rūg- 
šties druska. 

Acetic (ii-sy'tik ir ii-sėt'ik), adj. acti- 
nis. —acid, actine rūgštis. 

Acetify (ii-set'i-fai), v.a. paversti į rūg- 
štį, i acta. 

Acetose, Acetous (iis'i-tos, ii-sy'tos), adj. 
rūgštus. 

Acetylene (a-set'i-lyn), s.chem. acetile- 
nas. 

Ache (ek), s. skaudėjimas; gėlimas. || 
— , v. 7i. skaudėti; sopėti. 

Achievable (a-čyv'a-b'l), adj. išpildo- 
mas; nuveikiamas; pasiekiamas. 

Achieve (a-čyv'), v.a. išpildyti; nuveik- 
ti; atlikti; pasiekti; laimėti. 

Achievement (a-čyv'ment), s. išpildy- 
mas; nu veikimas; veikalas; nuovei- 
kalis. 

Achiever (ii-čyv'or), #. išpildytojas; nu- 
veikė j as. 

Achromatic (ak-ro-mat'ik), adj. bepar- 
vis. 

Acicular (ii-sik'ju-lor), adj. adatos pa- 
vidalo; smailus kaip adata. 

Acid (as'id), adj. rūgštus; gaižus. | — , 
s. rūgštis. 

Acidify (ii-sid'i-fai), v.a. padaryti rūg- 
ščiu;^, apkartinti. 

Acidity (a-sid'i-ti), s. rugštumas; gaižu- 
mas. 

Acidulate (ii-sid'ju-let), v.a. parūgštinti; 
truputį rūgščiu padaryti. 

Acidulous (ii-sid'ju-los), adj. rugštere- 
jes.. 

Acknowledge (ak-nol'edž), v.a. pripažin- 
ti. 

Acknowledgment (ak-nol'edž-ment), s. 
pripažinimas; išpažinimas; padeka- 
vone. 

Acme (iik'mi), *. viršūne; čiukuras; 
augščiausias laipsnis. 

Acolyte, Acolyth (iik'o-lait, -\ith), s. baž- 
nytkalpis; pagelbininkas. 

Aconite (iik'o-nait), s. bot. kurpute; lia- 
vonašas. 

Acorn (e'korn), .v. gile (arzuolo). 

Acoustic (a-kaus'tik ir -kūs'tik), adj. 
girslinis; akustiškas. || —s, s. aku- 
st ika; mokslas apie baisa. 



Acquaint 



Adamantean 



Acquaint (iik-kuent '), v. a, supažindyti. 

Acquaintance (iik-kuent 'ens), .v. a psi pa- 
žinimas; pažintis; || pažįstamas. 

Acquaintant (iik-kuent 'ent), s. pažįsta- 
mas. 

Acquiesce (iik-kul-es'), en. tyloms su- 
tikti; priimti; nesipriešinti: pasi- 
duoti. 

Acquiescence, Acquiescency (ak-kui-es'- 
sens, -sen-si), s. sutikimas; nesiprie- 
šinimas; pasidavimas: nusilenki- 
mas. 

Acquiescent (iik-kuT-ės'sent ■), adj. sutin- 
kąs; nusileidžias; nulankus. 

Acquirable (iik-kuair'ii-b'l), adj. įgija- 
mas. 

Acquire (ak-kuair'), v. a. įgyti. 

Acquirement (ak-kuair'ment), s. įgiji- 
mas. 

Acquisition (ak-kuT-zi"šion),.v. įgijimas; 
laimėjimas; kas įgyta. 

Acquisitive (ak-kui'z'i-tiv), adj. linkės 
ant įgijimo, ant prasisiekimo. | 
— ness, s. besistengimas įgyti, laimė- 
ti. 

Acquit (iik-kui't'), v. a. užmokėti (skolą, 
etc.); atiteisti; išteisinti; paliuosuoti. 
To — oneself y išsiristi iš savo užduo- 
ties; atlikti savo užduotį. 

Acquittal (ak-kuit'tel), s. paliuosavi- 
mas; išteisinimas. 

Acquittance (ak-kui't'tens), s. paliuosa- 
vimas; pakvitavimas. 

Acre (e'kor), s. akras; margas (žemes). 

Acrid (ak'rid), adj. aitrus; kartus. || 
— ly, adv. aitriai; karčiai. | —ness, s. 
= Acridity. 

Acridity (ii-krid'i-ti), *. aitrumas; kar- 
tumas. 

Acrimonious (ak-ri-mo'ni-os), adj. ait- 
rus; aštrus; įkandus; skaudus. 
— ly, adv. aitriai; skaudžiai. | —ness, 
s. = Acrimony. 

Acrimony (iik'ri-mo-ni), s. aitrumas; 
aštrumas; skaudumas; įkandumas. 

Acrobat (iik'ro-bat), s. akrobatas; gim- 
nastas. 

Acrobatic (ak-ro-bat'ik), adj. akroba- 
t iškas. 

Across (a-kros'), prep.&adr. per: sker- 
sai; kryžmais. 

Acrostic (ii-kros'tik), s. krašteilis. 

Act (akt), 8, veikimas; veikme; veika- 



las; darbas; pasielgimas; aktas. || 
—yV.a.n. veikti; elgtis; perstatyti: 
lošti (rolę). 

Actinism (ak'tin-iz'm), .v. šviesos spin- 
dulių pajiega gimdanti chemiškas 
atmainas. 

Action (ak'šion), s. veikimas; veikme: 
darbas; besielgimas; apsiejimas; |Į 
byla; procesas; ĮĮ akcija; susirėmi- 
mas; mušis. 

Actionable (iik'šion-a-b'l), adj. už ka 
galima į suda skųsti. 

Active (ak'tiv), adj. veikius; krutus: 
vikrus; veikias; veikiamas. ĮĮ — ly, 
adv. veikliai; vikriai. ĮĮ —ness, s. 
= Activity. 

Activity (ak-tiv'i-ti), s. veiklumas; kru- 
tumas; vikrumas. 

Actor (iik'tor), s. veikėjas; veiklius; 
aktorius. 

Actress (ak'tres). s. veikėja; aktore. 

Actual (ak'tju-el), adj. tikras; būtinas: 
dabartinis. | — ly, adv. tikrai. | 
—ness, s. = Actuality. 

Actuality (ak-tju-al'i-ti), s. tikrumas: 
tikras buvimas. 

Actuary (ak'tju-e-ri), s. aktuarius: re- 
gistratorius. 

Actuate (ak'tju-et), v. a. judinti; varyti: 
judejiman pastūmėti; pajudinti. 

Acuate (ak'ju-et), adj. nusmailintas; 
smailus. 

Aculeate (a-kjūii-et), adj. akstinuotas. 

Acumen (a-kjū'men), s. supratimo grei- 
tumas; sumanumas; mitrumas. 

Acuminate (a-kjū'mi-net), adj. smailus: 
nusismailinas. ĮĮ — , v. n, nusismai- 
linti. 

Acumination (a-kjū-mi-ne'šion), s. nu- 
sismailinimas; smailuma. 

Acupuncture (ak-ju-ponk'tjur), s. ada- 
tos įdurimas. 

Acute (a-kjūf), adj. smailus; aštrus; 
skaudus; smarkus; nuoregus. || — ly, 
adv. aštriai; skaudžiai; su aštria 
nuorega. || —ness,*. aštrumas; skau- 
dumas; nuoregumas. 

Adage (iid'edž), s. patarle; priežodis. 

Adamant (ad'a-mant), s. deimantas. 

Adamantean, Adamantine (ad-a-man-ty- 
en, -man'tin), adj. deimantinis; 
kietas kaip deimantas. 



Adam 



Adjunct 



Adam's apple (ad'ems iip'p'l), *. Ado- 
mo kąsnis; Adomo obuolys. 

Adapt (a-dapt')i '<"•"• pritaikyti. 

Adaptability (a-dapt-a-bil'i-ti), «. pritai- 
komumas; tinkamumas; pritikimas. 

Adaptable (a-dapt'a-b'l), adj. pritaiko- 
mas. || — ness, s. = Adaptability. 

Adaptation (iid-ap-te'šion), s. pritaiky- 
mas. 

Add (ad), v.a. pridėti; pridurti; sudėti. 
|| r. n. prisidėti. 

Adder (ad'dor), s, gyvate. 

Addible (lid'di-b'l), adj. pridedamas. 

Addict (ad-dikf), v.a pašvęsti. To — 
oneself to, atsiduoti; pasišvęsti kam. 

Addictedness(ad-dikt'ed-ness), s. = Ad- 
diction. 

Addiction (iid-dik'šion), .v. atsidavimas; 
pasišventimas. 

Addition (iid-di"ši6n), s. pridėjimas; 
priedas; arith. sudėjimas. 

Additional (ad-di"šion-el), adj. priedi- 
nis; pridėtas. 

Additive (iid'di-tiv), adj. pridedamas. 

Addle (iid'd'l), adj. supuvęs; sugedės; 
bergždžias; tuščias. || — , v.a. pūdyti. 
|| v. n. puti. 

Address (ad-dres'), v.a. užšnekinti; 
prakalbėti į ką; atsiliepti į ką; su 
žodžiais į ką kreiptis; kalba laikyti; 
|| adresuoti; || pasirengti; pasiruošti. 
|| — , *. antrašas; adresas; || kalba; 
atsiliepimas; užšnekinimas; |[ suma- 
numas; mitrumas; || pi. Addresses, 
mandagumas; besimeilavimai. 

Adduce (ad-djūs'), v.a. privesti; per- 
statyti. 

Adducent (iid-djū'sent), adj. — muscle, 
vedas į krūva raumuo. 

Adducible (lid-dju'si-b'l), adj. priveda- 
mas. 

Adduction (iid-dok'šion), a. privedimas; 
citata. 

Ademption (a-demp'šion), s. atėmimas; 
panaikinimas. 

Adept (a-dept'j, *. adeptas; žinovas. || 
—,adj. gabus; sumanus; mitrus. 

Adequacy (ad'i-kua-si), &. atsakas san ly- 
gumas; proporcionališkumas; gane- 
tinumas. 

Adequate (;id'i-kuet), «dj. sanlygus; 
prielygus; proporciooaliSkas; pa- 
kaktinas; ganėtinas. || — ly, adv. san- 



lygiai; ganėtinai. || —ness, .v. = Ad- 
equacy. 

Adhere (ad-hyr'), v. n. lipti; prilipti; 
prikibti; prisiplakti; laikytis. 

Adherence (iid-hyr'ens), s. prilipimas; 
prisirišimas. 

Adherent (ad-hyr' ent), adj. limpas; pri- 
lipęs; prikibęs; sujungtas. | — , .s. 
prisirišelis; šalininkas; pasekėjas* 

Adhesion (ad-hy'žion), 8. lipimas; prili- 
pimas; prisirišimas; besi jungimas. 

Adhesive (ad-hy'siv), adj. limpas; lip- 
nus. || — ly, adv. lipniai. || —ness, s. 
lipnumas. 

Adhibit (ad-hib'it), v.a. daleisti; priim- 
ti; panaudoti. 

Adhibition (ad-hi-bi"šion), s. panaudo- 
jimas. 

Adieu (ji-djū'), inter j. sudie! lik svei- 
kas! || — , *. atsisveikinimas. 

Adipose (ad'i-pos), adj. ariat, taukinis. 

Adit (ad'it), s. atvarą; įeiga; skyle tar- 
naujanti nusileidimui j. kastynes. 

Adjacence, Adjacency (iid-dže'sens, -sen- 
si), s. kaimynyste; susiedija. 

Adjacent (ad-dže'sent), adj. susiduriąs; 
rubežiuojas; kaimyniškas. 

Adject (ad-džekf), v.a. pridėti; pri- 
jungti; prikergti. 

Adjective (iid'džek-tiv), s. gram, būd- 
vardis. || — ly, adv. budvardiškai. 

Adjoin (iid-džoin'), v.a. prikergti; pri- 
dėti; prijungti; privienyti. || v. n. 
šlietis; prisivienyti; prisidėti 

Adjoining (ad-džoin'ing), adj. susidu- 
riąs; greta esąs; susišliejąs; susie- 
daujas; rubežiuojas. 

Adjourn (ad-džorn'), v.a. atidėti. 

Adjournment (ad-džorn'ment), s. atidė- 
jimas; pertrauka. 

Adjudge (ad-džodž'), v.a. prisūdyti; nu- 
sūdyti; nuspręsti; | spręsti; manyti. 

Adjudgment (iid-džodž'ment), s. prisu- 
dijimas; nusudijimas; nusprendi- 
mas. 

Adjudicate (ad-džjū'di-ket), v.a. prisū- 
dyti; nusūdyti; nuspręsti. 

Adjudication (iid-džjū-di-ke'šion), s. pri- 
sudijimas; nusudijimas; nusprendi- 
mas. 

Adjunct (iid'džonkt), adj. papildas; pa- 
pildyti nis; surištas xu. || — , h. prie- 



Adjunction 

das; papildymas; | sandraugas; ben- 
dras; sėbras; gram, papildymas 

Adjunction lad-džCmk'šion), s. prijungi- 
mas; pridėjimas; priedas. 

Adjunctive (iid-džonk'tiv), adj. jungia- 
mas; su jungtinis. 

Adjuration (ad-džju-re'šion), s. užkeiki- 
mas; maldavimas; prisiegavimas. 

Adjure (iid-džjūr'), v. a. užkeikti; mal- 
dauti; prisiegauti. 

Adjust (iid-džost'), v. a. pritaikyti; su- 
taikyti; suvesti į tvarka; sutvarkyti; 
sudavadyti; sustatyti {masiną). 

Adjustable (iid-džost'a-b'l), adj. pritai- 
komas; sutvarkomas. 

Adjuster (iid-d/ost'dr), s. pritaikytojas; 
su tvarkytoj as; sustatytoj as. 

Adjustment (iid-džost'ment), s. pritaiky- 
mas; sutvarkymas; sustatymas (ma- 
šinos). 

Adjutancy (ad'džju-ten-si), s. adjutan- 
tura; Į| pagelba. 

Adjutant (iid'džju-tent),s.pagelbininkas; 
adjutantas; || or n. indiškas garnys. 

Adjuvant (iid'džju-vent), adj. geibias; 
pagelbingas. || — , s. pagelbininkas; 
med. pagelbinis vaistas. 

Admeasure (ad-mež'jur), v. a. mieruoti; 
seikėti. 

Admeasurement (ad-mež'jur-ment), s. 
mieravimas; seikėjimas; miera. 

Admensuration (ad-men-šu-re'šion), s. 
mieravimas; seikėjimas. 

Administer (ad-min'is-tor), v.a.n. vesti 
{dalykus); valdyti; rėdyti; pildyti; 
atlikinėti; atlikti; suteikti; aprūpin- 
ti. To — the sacrament, aprūpinti 
sakramentais. To — justice, teisti ; 
teisvbe darvti. 

Administerial (ad-min-is-ty'ri-el), adj. 
administraty viskas. 

Administration (ad-min-is-tre'šion), 8. 
valdymas; valdžia; redas; admini- 
stracija; f atlikinejimas; pildymas. 

Administrative (ad-min'is-tre-tiv), adj. 
administraty viskas. 

Administrator (lid-min-is-tre'tor), s. ad- 
ministratorius. 

Admirable (ad'mi-ra-b'l), adj. stebėti- 
nas; pastebėjimo vertas. | — ness, s. 
stebetinumas. \\ Admirably, adr. ste- 
bėtinai. 

Admiral (iid'mi-rel), s. admirolas. 



!* Adoption 

Admiralship (tid'mi-rel-šip), s. admiro- 
lystė. 

Admiralty (iid'mi-rel-ti), s. admirolyste; 
admiralitetas. 

Admiration (iid-mi-re'ši6n), s. besiste- 
bejimas; nuosteba; didis besigereji- 
mas; garbinimas. 

Admire (ad-mair'), v.a.n. stebėtis; gė- 
rėtis; garbinti. 

Admirer (ad-mair'or), s. besistebetojas: 
garbintojas. 

Admiringly (ad-mair'ing-li), adv. su nu- 
sistebėjimu; su didžiu pasigerėjimu: 
su pagarbinimu. 

Admissibility (ad-mis-si-bil'i-ti), s. da- 
leistinumas. 

Admissible (iid-mis'si-b'l), adj. daleisti- 
nas; daleidžiamas. | —ness,*. =Ad- 
missibility. 

Admission (ad-miš'ion), s. daleidimas; 
prileidimas; įleidimas; įėjimas; || 
priėmimas; pripažinimas. 

Admit (ad-mif), v. a. leisti; į-, prileisti; 
daleisti; pavelyti; pripažinti. 

Admittance (ad-mit'tens), s. paveliji- 
mas įeiti; Įleidimas; įėjimas; priė- 
mimas. 

Admix (ad-miks'), v. a. primaišyti. 

Admixtion, Admixture (ad-miks'čion, 
-tjur), s. primaišymas; priemaiša. 

Admonish (ad-mon'iš), v. a. graudenti. 

Admonisher (iid-mon'iš-or), s. grauden- 
to j as. 

Admonition (ad-mo-ni"šion), s. graude- 
nimas; persergėjimas. 

Admonitor (ad-mon'i-tor), s. grauden- 
to j as. 

Admonitory (ad-mon'i-to-ri), adj. grau- 
denąs; grumenimo pilnas. 

Adnascent (ad-ntis'sent), adj. augas ant 
kito; priaugės. 

Ado (a-dū'), s. triukšmas; riuokšmas; 
klegesis. 

Adolescence (iid-o-les'sens), s. jaunyste: 
jaunos dienos. 

Adolescent (ad-o-les'sent), adj. augas; 
jaunas; jaunose dienose esąs. || —,s. 
jaunikaitis. 

Adopt (a-dopf), v. a. priimti; į išsunius 
priimti; pasavinti. 

Adoption (a-dop'šion), s. priėmimas; 
priėmimas į išsunius; pasavinimas. 



Adoptive 

Adoptive (a-dopt'iv), adj. priimtinis. 
— son, priimtinis sunūs; išsunis. 

Adorable (ii-dor'a-b'l), adj. dieviškos 
garbes vertas; augščiausios meiles 
vertas; garbintinas. || — ness, *. gar- 
bintinumas; garbingumas; puiku- 
mas. 

Adoration (ad-o-re'šion), s. garbinimas; 
liaupsinimas; dievinimas. 

Adore (ii-dor'), v. a. garbinti; liaupsin- 
ti; dievinti; karštai mylėti. 

Adorer (ii-dor'or), s. garbintojas; die- 
vintojas; karštas mylėtojas. 

Adorn (a-dorn'), v. a. puošti; papuošti: 
parėdyti. 

Adornment (a-dorn'ment), s. papuoši- 
mas; papuošalas. 

Adosculation (ad-os-kju-le'šion), s. biol. 
apvaisinimas {augmenų). 

Adown (a-daun'),^r^».cfca^. žemyn; že- 
mai. 

Adrift (a-driff), adv. ant vilnių valios; 
kaip vejas pučia. 

Adroit (a-droif), adj. gabus; mitrus; 
sumanus. || — ly, adv. mitriai. || —ness, 
s. mitrumas; gabumas; buklumas. 

Adry (a-drai'), adj. trokštas; ištroškęs. 

Adscititious (ad-si-ti"šios)/ adj. priedi- 
nis; pridėtinis. 

Adulate (ad'ju-let), v. a. saldžodžiauti ; 
saldliežuvauti; glamonėti. 

Adulation (ad-ju-le'šion), 8. saldžodžia- 
vimas; saldliežuvavimas; palaižu- 
nyste. 

Adulator (ad'ju-le-tor), s. saldžodžiau- 
tojas; saldliežuvis. 

Adulatory (ad'ju-la-to-ri), adj. saldžo- 
d i ngas; saldliežuvingas. 

Adult (a-dolt'), adj. suaugės; subren- 
dęs. |Į — , s. suaugelis; pilnametis. 
|| —ness, s. suaugimas j. metus; su- 
brendimas. 

Adulterant (ii-dol'tor-ent), *. tas, kuomi 
kas darkoma, gadinama, teršiama, 
niekesniu daroma. 

Adulterate (a-dSl'tor-et), v. a. primai- 
šant ką niekesniu, netikru daryti; 
darkyti; gadinti; sugadinti; su- 
Smeižti; Bužagti. | —,adj. svetmo- 
teringas: suzagtas; sudarkytas; ne- 
tikras. || — ly, adr. sn priemaiša; ne- 
t ikrai. 
Adulteration (ii-dol-ior-e'šion), b. primai- 



10 



Advantage 



šymas; neteisus padarymas; prie- 
maiša. 

Adulterer (a-dčl'tor-or), s. svetmote- 
rius. 

Adulteress (a-dol'tor-es), tf. svetmote- 
re; svetimlove. 

Adulterine (a-dol' tor-in, ir -ain), adj. 
paeinąs. iš svetmoterystes. || — , s. 
svetmoterystes vaisius. 

Adulterous (a-dol'tor-os), adj. svetmo- 
teringas; svetmoteriškas. 

Adultery (ii-dol'tor-i), s. svetmoteryste. 

Adumbrate (ad-6m'bret), v. a. nušešelin- 
ti; nupaišyti; nupiešti. 

Adumbration (ad-om-bre'šion), s. nuše- 
šelinimas; nupaišymas; šešėlinis 
paveikslas. 

Adunc, Adunque (a-donk'), adj. kreivas; 
žemyn riestas. 

Adust (a-dosf). adj. karštas; || saules 
nudegęs. 

Adustion (a-dos'čion), s. chir. išdegini- 
mas. ■ 

Advance (ad-vans'), v. a. pryšakin stum- 
ti; pastūmėti; pakelti; paaugštinti; 
patobulinti; pagerinti; || priskubinti; 
|| perstatyti; paduoti (nuomonę) ; || pa- 
kelti (preke); išaugšto mokėti. | v. n. 
artintis; pirmyn žengti; kilti; gerin- 
tis; tobulintis. 

Advance, s. žengimas pryšakin ;pirmyn- 
žengimas; pasigerinimas; pasikeli- 
. mas; pasididinimas; | pirmas žings- 
nis linkui ko; || davimas ar mokėji- 
mas išaugšto; mokestis išaugšto. 
In— , išaugšto. To make advances to, 
padaryti pirma žingsnį prie ko. || 
— , adj. pryšakinis. 

Advanced (ad-vansf), adj. pirmyn nu- 
žengęs; pirmynžengis; — in y earn, 
senyvas; sulaukės geroko amžiaus. 

Advancement (ad-vtins'ment), ,v. žengi- 
mas pirmyn; pirmynžengyste; pasi- 
tobulinimas; pastumejimas pirmyn; 
pakėlimas. 

Advancer (ad-viin'sor), *. stūmėjas pryš- 
akin; pastumetojas; paaugštintojas; 
globėjas. 

Advantage (ad-viin'tedž), *. nauda; pel- 
nas; pirmyste; pirmutinyste; viršy- 
ste. To take an — of, pasinaudoti iš 
ko. To have an — over, viršyti ką, || 



Advantageous 

— , r. a. paremti: pagelbėti; suteikti 
nauda; duoti pirmut invste. 

Advantageous (ad-ven-t€'dž8s), adj. pri- 
laukus; naudingas; pelningas. |— ly, 
adv. naudingai; su nauda. || — ness, 
a naudingumas; pelningumas; pel- 
ningyste. 

Advene (ad-vyn'), v.n. prieiti; prisiar- 
tinti; prisidėti. 

Advent (jid' vent), s. adventai; || atėji- 
mas; prisiartinimas. 

Adventitious (iid-vėn-ti "šios), adj. prie- 
dinis; pašalinis; || netikėtas; netyčus. 
|| — ly, adv. netikėtai; netyčioms. 

Adventure (iid-ven'tjur), s. prietikis; at- 
sitikimas; priepuolis; drąsus apsiė- 
mimas. || — , v. a. n. pasidrąsinti; iš- 
drįsti; rizikuoti; spekuliuoti. 

Adventurer (iid-ven't j ur-or), s. jieškoto- 
jas atsitikimų; pereiva; spekulian- 
tas; spekuliatorius. 

Adventurous ( ad-ven 't j ur-os), adj. drą- 
sus; atsitikimų pilnas. An — life, 
gyvenimas pilnas y vairiausių atsiti- 
kimų. I — ly, adv. drąsiai. | —ness, 
s. drąsumas. 

c 

Adverb (ad'vorb),s. gram, prieveiksmis. 

Adverbial (iid-vor'bi-el), adj. prieveik- 
sminis; panaudojamas kaipo prie- 
veiksmis. 

Adversary (ad'vor-se-ri) s. priešininkas; 
priešgina; priešius. 

Adversative (ad-vor'sa-tiv), adj. išreiš- 
kias papriešijima. 

Adverse (ad'vors), adj. priešingas; ne- 
prietelingas ; neprilankus. || — ly, adv. 
priešingai; neprilankiai. || —ness, s. 
priešingumas; neprilankumas. 

Adversity (ad-vor'si-ti), s. nepalaima; 
beda; sielvartas; vargas. 

Advert (ad-vorf), v. n. atkreipti atida; 
temyti. 

Advertence, Advertency (ad-vort'ens, -en- 
si), s. atida; temijimas; atsargumas. 

Advertent (ad-vort'ent), adj. atidus; at- 
sargus. || —ly, adv % atidžiai; su atida; 
atsargiai. 

Advertise (ad-vor-taiz'), v. a. garsinti; 
pagarsinti; apskelbti; apreikšti; per- 
sergėti. 

Advertisement (ad-vor-taiz'ment), s. ap- 
garsinimas; apreiškimas; apskelbi- 
mas; persergėjimas. 



1 1 Aerie 

Advertiser (iid-vor-taiz'or), s. garsinto- 
jas; apgarsinto j as. 

Advice (iid-vais'), s. patarimas; patar- 
me; rodą; pranešimas. To give an 
, patarti; duoti rodą. — boat, lai- 
vas pranešąs žinias. 

Advisable (ad-vaiz'a-b'l) ; adj. patarti- 
nas; išmintingas. 

Advise (iid-vaiz'), v. a. patarti; rodyti: 
rodą duoti; pranešti. | v. n. tarautis: 
rodos klausti; pasiteirauti. 

Advisedly (ad-vaiz'ėd-li), adv. su ap- 
svarstytu mieiiu; tyčiomis. 

Advisedness (iid-vaiz'ed-nes), s. apsi- 
mislijimas; apsirokavimas; atsargu- 
mas. 

Advisement (ad-vaiz'ment) ę, apsvarsty- 
mas; apšnekejimas. 

Adviser (ad-vaiz'6r), s. rodininkas; pa- 
tarėjas; rodos davėjas. 

Advisory (ad-vai'zo-ri), adj. galįs su- 
teikti rodą; patariamas. 

Advocacy (ad'vo-ka-si), s. apginimas; 
užtarymas; advokatūra. 

Advocate (ad'vo-ket), 8. advokatas; ap- 
ginejas; užtarėjas. || — , v. a. ginti; 
stoti apginime; užtarti; remti. 

Advocation (ad-vo-ke'šion), s. apgini- 
mas; užtarymas. 

Advowson (ad-vau'zon), s. tiesa per- 
statyti dvasiškąjį ant vakuojančios 
vietos. 

Adynamia (ad-i-ne'mi-a), s. med. adina- 
mija; nusilpimas; silpnumas. 

Adynamic (ad-i-nam'ik), adj. nusilpęs; 
silpnas. 

Adz, Adze (adz), s. vedega; kaišena. 

/Edile (y'dail), *. edilius (policijos, vie- 
šų namų ir žaislų viršininkas senovės 
Romoj). 

/Egis (y'džis), s. egida (Minervos sky- 
das); skydas; apsauga. 

/Eolian (i-o'li-en), adj. aiolinis (ar so- 
linis); aioliškas. —harp, Aiolo arfa; 
vėjine arfa. 

£olus (y'o-los), s. myth. Aiolas ar Eo- 
las {vejų dievaitis). 

/Eon (y'on) s. amžius; amžinastis. 

/Eonian (i-o'ni-en), adj. amžinas; nepa- 
baigtinas. 

Aerial (e-y'ri-el), adj. orinis. 

Aerie (y'ri), s. lizdas (draskančių paukš 
Čių). 



Aeriform 12 

Aeriform (e'or-i-form), adj. orinis; kaip 
oras. 

Aerify (e'or-i-fai), v.a. suvienyti su oru; 
paversti į ora. 

Aerolite, Aerolith (e'or-o-laitr, -lith), s. 
aerolitas; orakmenis. 

Aerometer (e-or-om'i-tcir), s. aerometras 
(įninki* orui mieruoti). 

Aerometry(e-or-6m'i-tri),s.pneumatika. 

Aeronaut (e'or-o-not), s. aeronautas; or- 
plaukis. 

Aeronautics (e-or-o-not'iks), *. aeronau- 
tika; orplaukyste. 

Aerostat (e'6r-o-stiit), s. aerostatas; or- 
laivis. 

/Esthete (ės'thyt ir ys'JAyt), s. estetas. 

Esthetic, /Esthetical (ės-thet'ik, -ei), 
adj. estetiškas.! /Esthetics,*, estetika; 
mokslas apie grožį ar patogumą. 

/Estival (es'ti-vel), adj. vasarinis; vasa- 
riškas. 

/Etiology (y-ti-61'o-dži), s. etiologija; 
mokslas apie priežastis (ligų). 

Afar (ii-far'), adv. toli; — off, tolumoj; 
ištolo; from — , ištolo. 

Affability (af-fa-bil'i-ti), s. lipšnumas; 
priplaikumas; mandagumas. 

Affable ( affa-b'l), adj. lipšnus; meilus; 
mandagus; priplaikus. || — ness, s, 
lipšnumas; priplaikumas; manda- 
gumas. || Affably, adv. lipšniai, mei- 
liai; mandagiai; pripiaikiai. 

Affair (ai'-fer'), s. reikalas; dalykas; 
dalykų stovis; || kova; | byla. 

Affect (af-fekf), v. a. veikti ant ko; da- 
ryti [spūdį, įtekme; lytėti; liesti su- 
graudinti; f mėgti; || nuduoti; apsi- 
mesti. 

Affectation (af-fėk-te'šion), s. besisten- 
gimas nuduoti; nudavimas;besičiau- 
pymas; bičnumas. 

Affected( af-fėkt'ed), adv. bičnus; nu- 
duotas. || — ly, adv. bičniai; nuduotai. 
|| —ness, *. bičnumas; nuduota išžiū- 
ra. 

Affecting (af-fekt'ing), adj. sujudinąs; 
graudus. || — ly, adv. sujudinančiai; 
gTaudziai. 

Affection (af-fčk'šion), s. palinkimas; 
meile; prisirišimas; | ypatybe; atri- 
butas; || liga; negale. 

Affectionate (iii'-l'ek'šion-et), adj. lipš- 
nus; švelnus; meilus; meiles pilnas: 



Affliction 

mylįs; prisirišęs; gero velijąs. || — ly, 
adv. lipšniai; švelniai; su meile; su 
prisirišimu. || —ness, *. švelnumas; 
lipšnumas; prisirišimas. 

Affective (af-fėk'tiv), adj. sujudinąs; 
sugraudinąs; graudingas; || — ly, adv. 
sujudinančiai. 

Affiance (iif-fai'ens), v. a. sužieduoti; 
pažadėti. || — , s. sužieduotuves; || pa- 
tikėjimas; pasitikėjimas. 

Affiancer (ai'-fai'en-sor), s. sužieduoto- 
jas. 

Affiant (af-fai'ent), s. duodantis paro- 
dymus po prisiega. 

Affidavit (af-fi-de'vit), s. išpažinimas 
po prisiega; išpažinimas ant rašto, 
patvirtintas prisiega ir parašu išpa- 
žintojo. 

Affiliate (af-fil'i-et), v. a. priimti už sū- 
nų; priimti į draugystes sąnarius; 
pri vienyti; suvienyti; sujungti. 

Affiliation (af-fil-i-e'šion), s. priėmimas 
už sūnų; priėmimas į draugystes są- 
narius; pri vienijimas; suvienijimas. 

Affinity (af-fin'i-ti), s. giminyste; ry- 
šys; panešumas; chem. savitarpinis 
pritraukimas ir besivienijimas che- 
miškų kūnų dalelių. 

Affirm (jįf-form'), v.a.n. tvirtinti; pa- 
tvirtinti; užtikrinti. 

Affirmance (af-form'ens), s. užtvirtini- 
mas; patvirtinimas; užtikrinimas. 

Affirmation (af-for-me'šion), s. tvirtini- 
mas; patvirtinimas; užtikrinimas. 

Affirmative (af-form'ii-tiv), adj. patvir- 
tinantis; pozity viskas. | — , s. kas pa- 
tvirtina, pritaria; patvirtinimo žo- 
dis, f — ry, adv. patvirtinančiai. 

Affix (af-fiks'), v. a. pridurti; prikergti; 
pridėti; pridrutinti; pririšti. 

Affix (ai'fiks), s. priejunga; priesaga. 

Afflation (iif-fle'šion) s. kvėpavimas; 
pūstelėjimas; paputimas. 

Afflatus (af-fle'tos), s. paputimas; pūs- 
telėjimas; || įkvėpimas. 

Afflict (ii f- f likt'), v. a. užgauti; palytėti; 
įžeisti; kankinti; nuliūdinti. 

Afflicting (af-flikt'ing), adj. užgaunąs; 
skaudus; graudus; liūdnas. 

Affliction (af-flik'šion), s. liūdnumas: 
nuliūdimas; susikrimtimas; sielvar- 
tas; skausmas. 



Afflictive 

Afflictive (iif-flik'tiv), adj. skaudus. || 
— ly, adv. skaudžiai. 

Affluence (iifflju-ens), s. priplaukinuis; 
gausa; perteklis; turtas. 

Affluent (iif'flju-ent), adj. gausus; tur- 
tingas. H — ly, adv. gausiai. 

Afflux (af'flfiks), Affluxion (iif-flokš'ion), 
ft. priepludis; priplaukimas. 

Afford (iif-iord'), v. a. gaminti; parū- 
pinti; išduoti; duoti; suteikti; can 
{could, might) — , įstengti; galėti; 
valioti. 

Afforest (iif-for'&st), v. a. apželdinti gi- 
ria; į giria paversti. 

Affranchise (af-friin'čiz), v. a. paliuo- 
suoti. 

Affray (af-frei'), v. a. gąsdinti. | — , s. 
sumišimas; triukšmas; pešt} r nes; 
muštynes. 

Affreight (af-freif), v. a. nusamdyti (lat- 
rą) tavorams gabenti. 

Affreightment (iif-freit'ment), s. nusam- 
dymas (laivo). 

Affright (iif-frait'), v. a. gąsdinti; nu- 
gąsdinti. || — , s. išgąstis; nusigandi- 
mas. 

Affront (af- front'), v. a. įžeisti; užgauti. 
| —,s. įžeidimas; skriauda; apšmei- 
žimas. 

Affrontee (af-fron-ty'), s. įžeistasis. 

Affronter (af-front'or), *. įžeidėjas. 

Affrontive (af-front'iv), adj. užgaunąs; 
įžeidingas. 

Affuse (af-fjūz'), v. a. palieti; aplieti; 
užlieti; užpilti. 

Affusion (af-fjū'žion), s. apliejimas; už- 
liejimas; užpylimas. 

Afield (a-fyld'), adv. lauke; ant lauko; 
laukan. 

Afire (ti-fair') adv. ugnyj; ant ugnies. 

Afloat (a-flof), adv. pavandeniu; ant 
vandens paviršio; judėjime; begyj. 

Afoot (a-fut), adv. pėsčioms; jig. veik- 
mėj; krutėjime. To be ori — , rengtis 
ant ko. 

Afore (a-for'), adv. et prep. pryšakyj; 
priešais; pirmiaus; anksčiaus. 

Aforegoing (a-for'go-ing), adj. pirmei- 
nantis. 

Aforementioned (a-for'men-šiond), adj. 
pirmiau ar augščiau minėtas. 

Aforesaid (a-for'sed), adj. pirmiau ar 
augščiau sakytas; augščiau minėtas. 



13 Age 

Aforethought (ii-fdrV/zot), adj. pirmiau 
apmastytas; išanksto apmislytas. | 
— , s. apmastymas išanksto. 

Aforetime (ii-for'taim), adv. seniaus: 
kadaisi. 

Afoul (ii-faul'), adj. supainiotas; įkliu- 
dytas; sukliuves. 

Afraid (ji-fred'), adj. bijąs; bailus. To 
be — , bijoti. 

Afresh (a-freš'), adv. išnaujo; vel; da 
sykį. 

Africa (af'ri-ka), s. Afrika. || African 
(-ken), adj. afrikoniškas; afrikinis. 
1 s. afrikonas.|| Africander (-kiin'dor), 
s. afrikonas; afrikietis. 

Afront (a-fronf), adv. išpry šakio; pry- 
šakyj ; į pryšakį. 

Aft (aft), adv. užpakalyj; užpakalin. 

After (aft'or), adj. sekas; paskujis; už- 
pakalinis. || adv. et prep, paskui; po; 
poto; vėliaus; pagal; anot. 

Afterbirth (-bortf/i), s. pogimis. 

Aftercrop (-krop), s. antroji piutis. 

After-dinner (-din-nor), s. popietis. || adj. 
popietinis. 

Aftermath (-miith), s. atolas. 

Aftermost (-most), adj. paskučiausias. 

Afternoon (-nūn'), s. popietis. 

Afterpains (-penz), s. pi. skausmai po 
gimdymo. 

Afterpiece (-pys), s. farsą ant spektaklio 
užbaigos. 

Afterthought (-thot), s. nuomislis; vėlus 
apsimastymas. 

Afterward, Afterwards (-uord, -uordz), 
adv. paskui; poto; vėliaus. 

Again (a-gen'), adv. kita sykį; vel; iš- 
naujo; toliaus; apart to; iš antros 
puses; — and — , vel ir vel; over — , 
da sykį; išnaujo. 

Against (ii-gensf), prep. priešais; prieš; 
į; prie; over — , priešais; antroj pu- 
sėj. 

Agape (a-gep'), adj. et adv. išsižiojės; 
vepsodamas. 

Agaric (iig'a-rik), *. grybas; pintis. 

Agate (ag'et),*.mm. agatas (brangakme- 
nis). 

Agave (a-ge'vi), s. bot. agava. 

Age (edž), s. gadyne; amžius; metai. Of 
— , suaugės; subrendęs. Under — , 
nepilnametis; neužauges. ||— ,r.n. se- 
nyn eiti; senti: senėti. \v. a. sendyti. 



Aged 

Aged (e'džed), adj. pasenėjęs; nusenęs; 
senas: turįs metų. 

Agency (e'džen-si), *. veikme; įtekme;|| 
agent ura ; agentyste. 

Agenesic (adž-i-nes'ik), adj. nevaisin- 
gas; bergždžias. 

Agent (e'džent), s. veikėjas; veiklius; 
veikiančioji pajiega; agentas; fak- 
torius. || — , adj. veikias. 

Agglomerate (;ig-gl6m'6r-et), v. a. susuk- 
ti į gumulą; surinkti į krūva; su- 
sukrauti. || v.n. rinktis į gumulą, [ 
krūva; susirinkti; susikrauti. | —, $. 
susirinkimas; susikrovimas; krūva. 
|| — , adj. surinktas ar susirinkęs į 
gumulą, į krūva; susikrovęs. 

Agglomeration (iig-glom-or-e'šion), s. su- 
rinkimas; susirinkimas {į krūvą, į 
masą); susikrovimas; krūva. 

Agglutinant (iig-gljū'ti-nent), adj. lip- 
das; gimdas sulipima, susijungimą; 
lipdomas. || — , s. lipdoma medega. 

Agglutinate (ag-gljū'ti-net), v. a. sulip- 
dyti. || — , adj. sulipdytas; sujungtas. 

Agglutination (ag-gljū-ti-ne'šion), s. su- 
lipdymas; sulipimas; sujungimas. 

Aggrandize (iig'gran-daiz), v. a. didinti; 
augštinti; išaugštinti; iškelti. 

Aggrandizement (ag-gran'diz-ment), s. 
išaugštinimas; iškėlimas; padidini- 
mas. 

Aggravate (ag'gra-vet), c. a. padidinti 
{negerumus)-, pabloginti; || perdėti; 
|| pykdyti; erzinti. 

Aggravation (ag-gra-ve'šion), s. padidi- 
nimas; pabloginimas; || perdėjimas; 
|| rustinimas; pykdymas; erzinimas. 

Aggregate (ag'gri-get), v. a. rinkti į 
krūva; surinkti; sukrauti. \\ —, adj. 
surinktas j. krūva, sukrautas; surink- 
tinis; sukrautinis. | — , «. surinki- 
mas; sukrova; susikrovimas. 

Aggregation (;ig-gri-ge'šion), s. surinki- 
mas; sukrovimas; susikrovimas; su- 
krova. 

Aggregative (ag'gri-ge-tiv), adj. surink- 
tas; surinktinis; sukrautinis; kolek- 
tyviškas. 

Aggress (ag-grės'), v.n. užpulti: užsi- 
pulti. 

Aggression (ag-gr8S'šidn),#. užpuolimas. 

Aggressive (ag-gres'si v), adj. užpuolin- 
gas, 



14 



Agony 



Aggressor (ag-grės'sor), s. užpuolikas. 
Aggrieve (iig-gry v'), r. a. tužbinti; širdj 

užgauti; skriausti; varginti. 
Aggroup (iig-grūp'), r. a. rinkti į krūvas; 

grupuoti. 
Aghast (ii-gasf), adj. nusigandęs; per- 
sigandęs. 
Agile (adž'il), adj. vikrus; greitas; 
smurtus; krutus. ||— ly, adv. smurčiai: 
vikriai. | — ness, *'. = Agility. 
Agility (a-džil'i-ti), s. vikrumas; smur- 

tumas; apsukrumas. 
Agio (adž'i-o), s. uždelis: priedelis (ap- 
mainant blogesnius pinigus ant geres- 
nių). 

Agiotage (adž'i-o-tedž), s. pirklyste ar 
spekuliacija banknotomis. 

Agist (a-džisf), t. a. priimti ant mity- 
bų; mitinti. 

Agitate (adž'i-tet), v. a. agituoti; judin- 
ti; krutinti; drumsti; šiaušdint i su- 
ryti. 

Agitation (adž-i-te'šion), s. agitacija: 
judinimas; krutinimas: šiaušdini- 
mas; keldinimas. 

Agitator (adž'i-te-tor), *. agitatorius: 
judintojas; keldintojas. 

Aglet (ag'let), *. šniurblekis; akselban- 
to antgalis. 

Agnail (ag'nel), s. panages uždegimas. 

Agnate (ag'net), adj. giminingas. || — , 
s. gimine pagal tęva. 

Agnation (ag-ne'šion), -v. giminyste pa- 
einanti nuo tėvo puses. 

Agnomen (ag-no'men), s. priedinis var- 
das; prievarde. 

Agnostic (ag-nos'tik,, 8. agnostikas; 
skelbėjas nežinojimo. 

Agnosticism (iig-nos'ti-siz'm), s. agnos- 
ticizmas; skelbimas nežinojimo. 

Ago (a-go'), adv. atgal; prieš. Long — , 
senei. Some years — , keli metai at- 
gal. 

Agog (ii-gog'), adv. et adj. su pageidi- 
mu; trokšdamas. 

Agoing (ši-go'ing), adv. judėjime; bėgy- 
je; beeinant. 

Agonist (iig'o-nist), s. priešininkas; ko- 
vejas; lenktyninkas. 

Agonize (iig'o-naiz), v.n. kankintis; 
merdėti. || v. a. kankinti. 

Agony (iig'o-ni), *. skausmas; kančia; 
merdėjimas; agonija. 



Agrarian 

Agrarian (a-grė'-ri-en), adj. agrariškas; 
laukininkiškas; paliečius lygaus pa- 
dalinimo žemes, f —,s. šalininkas ly- 
gaus padalinimo žemes. 

Agrarianism (a-gre'ri-en-iz'm), s. lygus 
padalinimas žemes tarp valsčionių. 

Agree (Ji-gry'), r. n. tikti; sutikti; susi- 
taikyti; sutarti; susitarti; susikalbė- 
ti; H tikti; būti atsakančiu; turėti 
panešumą; panėšėti. 

Agreeable (a-gry'a-b'l), adj. priimnus; 
tinkas su. || — ness, 8. priimnumas; || 
sutikimas; pritikimas. || Agreeably, 
adv. priimniai; atsakančiai; tinkan- 
čiai. 

Agreement (a-gry'ment), s. sutikimas; 
sutarimas; sutartis; sulygimas; kon- 
traktas. 

Agrestic (ii-gres'tik), adj. kaiminis; 
kaimiškas;^, neaptašytas; neapsi- 
tašes; šiurkštus. 

Agricultural (ag-ri-kol'tjur-el), adj. žem- 
darbiškas; agrikultūriškas. 

Agriculture (ag'ri-kol-tjur), s. žemdirby- 
ste; žemdarbyste; agrikultūra. 

Agriculturist (ag-ri-kol'tjur-ist), s. žem- 
dirbis; agronomas. 

Agronomy (a-gron'o-mi), s. agronomija; 
žemdarbystes mokslas. 

Aground (a-graund'), adv. ant žemes; 
ant seklumos; ant vandens dugno. 

Ague (e'gju), ». karščiavimas; karštine; 
drugis. 

Aguish (e'gju-iš), adj. kaip drugio kre- 
čiamas. 

Ah (a), interj. ak! o! oi! e! varge! 

Aha (ii-ha'), interj. a-a! 

Ahead (a-hed'), adv. pryšakyj; pryša- 
kin; prieš. To get — , pralenkti; ap- 
lenkti. 

Ahoy (ii-hoi'), interj. ei! u-hu! 

Ahull (ii-hoT), adv. mar. su nuleistais 
žėgliais; su sutrauktoms buorems. 

Aid (ed), v. a. gelbėti; pagelbėti; prigel- 
beti; šelpti; sušelpti; paremti. || — , 
s. pašelpa; pagelba; paspirtis; || gel- 
bėtojas; pagelbininkas. 

Aid-de-camp (ed'de-kan), s. mil. adju- 
tantas. 

Aider (ed'or), *. šelpėjas; pagelbetojas; 
paremejas. 

Aidless (ed'lės), adj. be pagelbos: ap- 
leistas, 



15 



Alacrious 



Aigret, Aigrette (e'grSt), s. bot. sėkliniai 
pūkai (usnių, pienių, etc.); | baltoji 
čaple (paukštis); \\ plunksnų kuodas. 

Aiguille (e-guyl'), s. durklas. 

Ail (el), v.a.n. skaudėti; kentėti; kenk- 
ti. I — , s. kentėjimas; negale. 

Ailment (el'ment), s. negale. 

Aim (em), v. a. n. taikyti; mieryti; at- 
kreipti (į ką); stengtis; smelktis. 
I — , s. tikslas; mieris; siekimas; besi- 
siekimas. 

Aimless (em'les), adj. betikslis; netu- 
rįs siekio. 

Ain't (ent), ne; nėra. 

Air (er), v. a. vedinti; ventiliuoti. || — , 
s. oras; vejas; || arija; meliodija; || 
išveizdis; išžiūra; gymis. | — balloon, 
orlaivis. — bladder, oro pūsle; plau- 
kiamoji pūsle. — built, be pama- 
to; tuščias; išsvajotas; chime- 
riškas. — gun, pneumatiška šaudy- 
kla, "hole, oraleide; augštinis; ven- 
tiliatorius. — poise, įrankis oro sun- 
kumui mieruoti. — pump, pompa 
orui pompuoti. — shaft, oraleide; 
skyle orui j. kastynes prileisti. — 
threads, ore lakiojantiejie vortin- 
kliai. — -tight, oro neperkošiamas; 
neleidžias orui persisunkti, —vessel, 
sudynas užlaikymui oro; oro rezer- 
vuaras. 

Airily (er'i-li), adv. lengvai; linksmai. 

Airiness (er'i-nes). s. lengvumas; links- 
mumas. 

Airless (er'les), adj. beorinis. 

Airy (er'i), adj. orinis; kaip oras; leng- 
vutis; skystas; fig. tuščias; išsvajo- 
tas; neturįs pamato. 

Aisle (ail), s. takas tarp piliorių; šalys 
ar sparnai (bažnyčios, palociaus) pa- 
dalyti piliorių eile. 

Ait (et) s. salaite. 

Ajar (a-džar'), adv. praviras; pusiau 
atviras. 

Ajutage (iidž'ju-tedž), s. trykšle ( fonta- 
nos). 

Akimbo (ii-kim'bo), adv., with arms — , 
įsirėmęs į šonus. 

Akin (ii-kin'), adj. giminingas; tolygus. 

Alabaster (aTa-bas-tor), s. alebastras. || 
— , adj. alebastrinis; alebastriškas. 

Alack (ii-lak'), interj. beda! varge! 

Alacrious (a-lak'ri-6s),<u?;. smagus; link- 



Alacrity 

sinus: vikrus. || — ly, adv. smagiai; vi- 
kriai. 

Alacrity (a-liik'ri-ti), s: linksmumas; 
smagumas; vikrumas; guvumas. 

Alamode (aTii-mod), adj. madinis, \\adv. 
pagal mados. ||— , s. šilkų muslinas. 

Aland (ii-land'), adv. ant žemes; ant 
sausžemio; sausžemio linkui. 

Alarm (ii-larm'), v. a. ramumo neduoti; 
gąsdinti; alarm uoti; prie ginklo 
saukti. I — , .v. pašaukimas prie gin- 
klo, prie apsiginimo; garsas perser- 
gias apie besiartinantį pavoja; | su- 
mišimas; neramumas; baime; išgąs- 
tis; f budininkas (laikrodis). — bell, 
persergėjimo varpas, dim. varpelis. 
— clock, budininkas. 

Alas (ii-\Hs'),interj. o! o, nelaime! varge! 

Alb (iilb), s. alba; komža. 

Albata (iil-be'ta), s. vokiškasis sidabras. 

Albatross (al'ba-tros), s. orn. jūrių sa- 
kalas. 

Albeit (ol-by'it), conj. kačeig;nors. 

Albescence (al-bes'sens), s. balsganu- 
mas. 

Albescent (al-bes'sent), adj. balsganas. 

Albino (al-bai'no), s. šviesplaukis. 

Albion'(al'bi-6n), s. Anglija. 

Album (iil'bom), s. albumas. 

Albumen (iil-bjū'men), s. baltymas. 

Albuminose, Albuminous (al-bjū'mi-nos, 
-nos), adj. baltyminis; kaip balty- 
mas. 

Alburnum (al-bor'nom), s. brazdas (me- 
džio). 

Alchemic, Alchemical (al-kem'ik, -el), 
adj. alchemiškas. 

Alchemist (al'ki-mist), s. alchemikas. 

Alchemy (al'ki-mi), %. alchemija. 

Alcohol (al'ko-hol), s. alkoholius; gry- 
nas, neatskiestas spiritas. 

Alcoholic (al-ko-hol'ik), adj. alkoholiš- 
kas; alkoholinis. 

Alcoholize (aTko-hol-aiz), v. a. alkoho- 
lizuoti; paversti Į alkoholių. 

Alcoran (al'ko-ran), *. alkoranas; kora- 
nas; mahometonų šventraštis. 

Alcove (iii kov ir iil-kov'), s. alkova; al- 
kierius; kamaraite 

Alder (ol'dor), a. bot. alksnis. 

Alde-man (ol'ddr-man), s. rodininkas: 
miesto rodos sąnarys. 

Aldern (ol'dorn), adj. alksninis. 



10 Alienor 

Ale (ei), s. elius; alus. 

Alee (ii-ly'), adv. mar. pavėjui. 

Alehouse (el'haus), s. alude; karčiama. 

Alemannic (al-i-man'nik), adj. germa- 
niškas; vokiškas. 

Alength (li-\ength'), adv. išilgai. 

Alert (a-lorf), adj. budrus: saugus; 
veiklus; guvus; vikrus. ||— ness, s. bu- 
drumas; guvumas; apsukrumas: vi- 
krumas. 

Alewife (el'uaif), & karčiamninke; | 
žuvis silkių veisles. 

Alexandrine, (al-egz-an'drin), adj. alek- 
sandriniškas. 

Alga (al'ga), s. jūrių maurai; vanden- 
žole. 

Algebra (al'dzi-brii), s. algebra. 

Algebraic, Algebraical (al-dži-bre'ik, -el), 
adj. algebraiškas. || —ally, adv. alge- 
braiškai. 

Algoid (al'goid), adj. maurinis; maurų 
pavidalo. 

Algous (al'gos), adj. maurinis; mau- 
ruotas. 

Alias (e'li-as), adv. kitaip; kitaip vadi- 
namas. I — , s. kitoks vardas. 

Alibi (al'i-bai), s. buvimas kitur, kitoj 
vietoj. 

Alible (al'i-b'l), adj. maitingas. 

Alien (el'jen), adj. svetimas; padalinis: 
kitoks. I — , s. svetimžemietis: sve- 
timšalietis; pašalietis. 

Alienable (el'jen-a-b'l), apgalimas per- 
leisti į kitas rankas; perduodamas; 
parduodamas; | atitolinamas; atgra- 
somas. 

Alienate (ėTjen-et), v. a. kitam pavesti, 
perduoti; | atstumti, atgrasinti (nuo 
saves keno prūa tikumą); atitolinti. || 
— , adj. svetimas; atitolintas; atsito- 
linęs. 

Alienation (el-jen-e'šion), s. pavedimas 
kitam; perdavimas; Į atstūmimas; 
atitolinimas; ( — of mind) proto su- 
mišimas; beprotyste. 

Alienator (el'jen-e-tor), s. atitolintojas; 
at stūmėjas. 

Aliene (el-jyn'), v. a. = Alienate. 

Alienee (el-jen-y'), s. tas, kuriam per- 
duodamas turtas. 

Alienist (el'jen-ist), s. gydytojas proto 

ligų- 
Alienor (el-jen-or'), s. perdavėjas turto 
kitam. 



Aliferous 



i; 



Allodium 



Aliferous (ii-lif or-os), adj. sparnuotas. 

Aliform (al'i-i'orm), adj. sparno pavida- 
lo. 

Alight (ii-laif), r.n. nulipti; nusileisti; 
nutūpti. H — , adj. uždegtas; degas. 

Align (ii-lain), r.a. sustatyti į tiesia li- 
nija; išlyginti. || v. n. išsilyginti; su- 
stoti į tiesia eile. 

Alike (ii-laik'), adj. panašus; toks-pat; 
vienodas. | — , adv. panašiai; teip 
pat; lygiai. 

Aliment (aTi-ment), *. pavilgas; mai- 
stas; penas. 

Alimentai, Alimentary (al-i-men'tel, -ta- 
ri), adj. maistinis; maitingas. 

Alimentariness (al-i-men'tii-ri-nes), s. 
maitingumas. 

Alimentation (al-i-men-ta'šion), s. mai- 
tinimas; penėjimas. 

Alimony (al'i-mo-ni), s. užlaikymas; 
įstatymiškai pripažinta dalis nuo 
vyro atsiskyrusiai pačiai. 

Aliped (al'i-ped), s. et adj. sparnakojis. 

Aliquant (al'i-kuent), adj. math, nedaląs 
skaičiaus be lykio. 

Aliquot (al'i-kuot), adj. math, daląs 
skaičių be lykio. 

Alive (a-laiv'), adj. gyvas; fig. mitrus; 
smagus; jautrus: krutus. 

Alkali (al'ka-li ir -lai), s. alkali; šarm- 
druske. 

Alkaline (al'ka-lin ir -lain), adj. alka- 
linis. 

Alkaloid (al'ka-loid), s. alkaloidas. 

Ali (51), adj. visas; visi. | — , s. viskas. 
|| — , adv. visai; visiškai; pilnai; — 
along, be paliovos; ištisa laika; per- 
dėm; — but, beveik; — one, vistiek; 

— over, visur; per visa; visa perdėm; 

— the better, tuo geriaus; — at once, 
ant syk; su sykiu; urnai; — right, 
gerai; visai gerai; not at — , visai 
ne; visiškai ne: ner' už ka; nothing 
at — , visai nieko. — Fools Day, pir- 
ma balandžio diena, —fours, būdas 
lošimo kortomis: || visos keturios 
Ųcęjo*). —hail, buk sveikas! ilgai 
gyvuok! —Saints Day, Visų. Šventų- 
jų diena; Visi Šventi. — Souls Day, 
Uždusinės; Vėlinių diena. 

Allah (al'la), s. Dievas (arab.). 
Allay (al-lei'), v. a. nuraminti; nutildy- 
ti; suminkštinti; sumažinti ; paleng- 



vinti. || v. n. aptilti; nurimti: suma- 
žėti. 

Allegation (al-li-ge'šion), ,v. nurodymas; 
privedimas. 

Allege (iil-ledž'), r. a. privesti; nurody- 
ti; cituoti; darodineti; tvirtinti. 

Allegeable (al-ledž'ii-b'l), adj. nurodo- 
mas; ant ko galima nurodyti; gali- 
mas privesti. 

Allegiance (iil-ly'dži-ens), s. ištikimu- 
mas; pavaldinyste. Oath of — , išti- 
kimumo prisiega. 

Allegoric, Allegorical (al-li-gor'ik, -el)„ 
adj. alegoriškas. 

Allegory (al'li-go-ri), s. alegorija. 

Alleviate (al-ly'vi-et), v. a. palengvinti; 
suminkštinti; sumažinti. 

Alleviation (al-ly-vi-e'šion), 8. palengvi- 
nimas. 

Alleviative, Alleviatory (al-ly'vi-a-tiv, -to- 
ri), adį. palengvinąs; sušvelninąs; 
suminkštinas. 

Alley (al'li), 6-. ulyčaite; alėja. 

Allhallow (ol-hal'lott), s. Visų Šventų 
diena; Visi Šventi. — eve, Vėlinių 
vakaras. 

Allhallowtide (ol-hal'lo^-taid), s. laikas 
apie Visus Šventus. 

Alliance (al-lai'ens), s. susivienijimas; 
susidraugavimas; susigiminiavimas; 
ryšys; giminyste. 

Allied (al-laid'), adj. suvienytas; su- 
jungtas; giminingas. 

Alligate (al'li-get), v. a. suvienyti; suriš- 
ti; sujungti. 

Alligation (al-li-ge'šion), s. surišimas; 
susirišimas; ryšys; arith. taisykla 
mišinių vertei surasti. 

Alligator (al'li-ge-tor), s. zool. aligato- 
rius. 

Allision (al-li"žion), s. užgavimas; su- 
trenkimas: susitrenkimas. 

Alliteration (al-lit-6r-e'šion), s. atkarto- 
jimas tos-pat literos pradžioj kele- 
to pavymui sekančių žodžių. 

Allocate (al'lo-ket), v. a. priskirti. 

Allocation (iil-lo-ke'šion), s. priskyri- 
mas; pridėjimas; padalymas. 

Allocution (al-lo-kju'šion), s. užkalbini- 
mas; prakalba; atsiliepimas j. ką. 

Allodial (al-lo'di-el), adj. liuosas nuo 
lažos. 

Allodium (al-lo'di-6m), s. neprigulmin- 



Allonge 

ga sėdyba; sėdyba liuosa nuo lažos 
priderysčių. 

Allonge (iil-16ndž'), s. kirtis {kardu). 

Allot (iil-lof), v.a. padalyti: paskirsty- 
ti; pripažinti; apteikti: paskirti. 

Allotment (lil-lot'ment), *. padalymas; 
paskyrimas; dalis. 

Allow (al-lau') v.a.n. daleisti: pavelyti: 
|| suteikti; duoti; pripažinti; || ati- 
traukti; numušti (nuo prekes). 

Allowable (iil-lau'a-b'l), adj. daleistinas: 
pavelijamas. 

Allowance (iil-lau'ens), s. pavelijimas; 
pripažinimas; || dalis; porcija: pen- 
sija; užlaikymas;|| pakanta: pataika- 
vimas. To make — for, turėti atžval- 
ga ant; pataikauti. | com. atrokavi- 
mas; numušimas. || — , v.a. paskirti, 
išduoti porcija. 

Alloy (al-loi'), v.a. primaišyti; menkes- 
nes vertes padaryti; sugadinti; su- 
mažinti. || — , §. san junga {metalų): 
priemaiša. No happiness is without 
— , nėra laimes be juodų debesių. 

Allspice (ol'spais), s. Jamaikos pipirai; 
kvepiantiejie pipirai. 

Allude (al-ljūd'),«.w. turėti mintyj; nu- 
moti ant ko; minti ką; nurodyti. 

Allure (al-ljūr'), v.a. vilioti. 

Allurement (al-ljūr'ment), s. viliojimas; 
vilione. 

Allurer (al-ljūr'or), s. viliotojas. 

Allusion (al-ljū'žion), s. netiesioginis 
priminimas, nurodymas; pamoji- 
mas; mostelėjimas. 

Allusive (iil-ljū'siv), adj. turįs savyj 
priminima, nurodymą, pamojimą. 

Alluvial (al-ljū'vi-el), adj. suneštinis; 
vandens suneštas, suplautas. 

Alluvion (al-ljū'vi-6n), .v. vandens besi 
plakimas į krantus; || užliejimas; 
Ivanas; || vandenų suonašos. 

Alluvium (al-ljū'vi-6m), s. vandens su- 
nešta žeme; suonašos. 

Ally (al-lai'), v.a. suvienyti; sugimi- 
niuoti. || — , *. sėbras; draugas. 

Almadie (al'mii-di), .v. luobine valtele. 

Almanac (al'mii-nak), 8. kalendorius. 

Almandine (al'man-dain), 8. min. alman- 
dinas; granatas. 

Almightiness (51-mait'i-nes), «. visagaly- 
be; visgalingumas. 

Almighty (ol-mait'i), adj. visagalįs; vi- 
sagalingas. 



18 Altercation 

Almond (a'mčnd), a. migdalas; | ariat. 
liežuvėlis. 

Almoner (al'mon-or), y. dalytojas išmal- 
dų beturčiams. 

Almost (ol'most), adv. beveik. 

Alms (amz), s. pi. išmalda; dovana. 

Almshouse (amz'haus), s. beturčių na- 
mai. 

Aloe (al'o), s. bot. olavija; alijošius. 

Aloft (a-loff), adv. viršuj; augštai;ore. 

Alone (a-lon'), adj. vienas; vienintelis; 
pats vienas; vienas sau. 

Along (ii-16ng'), adv. išilgai; pirmyn: 
pryšakin; drauge. Come — , eik drau- 
ge. Ali — , visu ilgiu; kiaurai; per 
visa laika. 

Alongside (a-16ng'said), adv. šalymais; 
šalia. 

Aloof (a-lūf ), adv. atstu; nuošaliai. 

Aloud (a-laud'), adv. balsiai; garsiai. 

Alow (a-lotO, a-dv. žemai; apačioj. 

Al p (alp), s. augštas kalnas, pi. —s, Al- 
pai. 

Alpaca (al-pak'a), s. zool. alpaka: || au- 
dinys iš alpakos vilnų. 

Alpha (aT fa), s. alfa {pirmoji r aide grai- 
kiško alfabeto); jig. pradžia. 

Alphabet (aTfa-bet), s. alfabetas; abece- 
la. 

Alphabetic, Alphabetical (al-fa-bet'ik,-el), 
adj. alfabetinis; alfabetiškas. || — ly, 
adv. alfabetiškai. 

Alpine (al'pain ir -in), adj. alpinis. 

Already (ol-red'i), adv. jau. 

Also (ol'so), adv. <fe conj. teipgi; teip- 
jau; teiposgi. 

Altar (oi' tor), s. altorius; aukuras. 

Alter (51' tor), v.a. mainyti; keisti; per- 
keisti; perdirbti. | v. n. keistis; mai- 
mytis. 

Alterable (ol'tor-a-b'l), adj. permaino- 
mas; perkeičiamas. || Alterably, adv. 
atmainomai. 

Alteration (ol-tor-e'šion), s. permainy- 
mas; besimainymas; atsimainymas; 

atmaina. 

Alterative (ol'tora-tiv), adj. gimdas 
permaina. || — , s. atmaina padaras 
vaistas. 

Altercate (aTtor-ket), v. n. ginčytis; bar- 
tis; vaidytis. 

Altercation (al-tor-ke'šion), *. ginčai- 
barny s; vaidai, 



Alternate 



in 



Ambiguity 



Alternate (al'tor-n6l ) 9.a.n. veikli ant 
atmainos; pasivaduoti; pamainyti 
kits kita. |Į — (iii -t or' net), adj. pava- 
duojąs; pamainas. | — , s. užvadas; 
vietininkas. || — ly, adv. pramainu; 
ant atmainos: pasivaduojant. ||— ness, 
s. veikimas ant atmainos; pasivada- 
vimas. 

Alternation (iil-tor-ne'šion), s. pasimai- 
nymas; pasivadavimas; pakaita; pa- 
maina. 

Alternative (al-tor'na-tiv),*. alternativa; 
pasirinkimas vieno iš dviejų. || — , 
adj. leidžias pasirinkti viena iš dvie- 
jų; pasirenkamas; išskiriamas. || — ly, 
adv. pasirenkant viena iš dviejų. 

Althea (al-^y'a), s. bot. pilerože; svila- 
rože. 

Although (o\-dho'), conj. nors; kačeig. 

Altimeter (al-tim'i-tor), s. įrankis aukš- 
tumams mieruoti. 

Altitude (al'ti-tjūd), s. augštis; augšt įi- 
ma. 

Alto (al'to), s. mus. alto. 

Altogether (o\-tu- ged h' or), adv. visiškai; 
pilnai; galutinai. 

Altruism (al'tru-iz'm), s. altruizmas: 
rūpestis apie kitų laba; meile arty- 
mo. 

Altruist (al'tru-ist), s. altruistas; arty- 
mamylis. 

Altruistic (al-tru-is'tik), adj. altruistiš- 
kas. 

Alum (al'om), s. alūnas. 

Aluminium (iil-ju-min'i-om), s. alumi- 
nis (metalas). 

Aluminous (ii-ljū'mi-nos), adj. aluninis. 

Aluminum (a-ljū'mi-nom), s. — Alu- 
minium. 

Alumnus (a-16m'nos), s. mokytinis; bai- 
gės kolegija. 

Alveary (al'vi-e-ri), *. avilys. 

Alveolate (al'vi-o-let), adj. skylėtas; 
kaip korys. 

Alveolus (al-vy'o-16s), s. korio skylute: 
olute. 

Alvine (al'vin ir -vain), adj. pilvinis. 

Always (ol'ueiz), adr. visada: visados. 

Am (am), esmi; esu. (tr. Be). 

Amability (am-a-bil'i-ti), .v. meilumas: 
malonumas: meilingumas. 

Amain (a-men'), adv. (su) visa spėka: 
smarkiai; urnai. 



Amalgam (a-mal'gem), 8. sanjunga 
gyvsidabrio su kitokiu metalu; mi- 
šinys. 

Amalgamate (a-mal'ga-met), v. a. sumai- 
šyti {gyvsidabri su kitokiu metalu) ; su- 
jungti; suvienyti. || v. n. susivienyti. 

Amalgamation (ii-mal-ga-me'šion), s. su- 
maišymas (gyvsidabrio su kitokiu me- 
talu); sujungimas; suvienijimas: su- 
sivienijimas. 

Amanuensis (a-man-ju-en'sis),s. perraši- 
nėtojas. 

Amaranth (am'a-ranM), s. bot. kazokas: 
amarantas. 

Amass (a-mas'), v. a. krauti; sukrauti; 
surinkti. 

Amassment (a-mas'ment),.v. surinkimas: 
krūva. 

Amateur (am-a-tor'), s. amatorius; my- 
lėtojas. 

Amative (am'a-tiv), adj. meiles pilnas: 
meiliškas. 

Amatorial, Amatory (am-a-to'ri-el, am'a- 
to-ri), adj. meilinis; meiliškas; ero- 
tiškas. 

Amaze (a-mez'), v. a. nustebinti. | — , s. 
nuosteba. 

Amazed (a-mezd'), prt. nustebintas nu- 
stebės. || — ly, adv. su dideliu nusi- 
stebėjimu; dideliame nusistebėjime. 
I —ness, 8. nusistebėjimas; didele 
nuosteba. 

Amazement (a-mez'ment), s. nuosteba. 

Amazing (a-mez'ing), adj. nuostebus. 
nustebinąs. | — ly, adv. nuostebiai. 

Amazon (am'a-zon), .v. amazone (karin- 
ga moteris); Amazone (upe). 

Amazonian (iim-ii-zo'ni-en), adj. amazo- 
niškas. 

Ambages (iim-be'džyz), 8. pi. aplinkžo- 
džiai. 

Ambassador (am-biis'sa-dor), s. amba- 
sadorius; pasiuntinys. 

Amber (am'bor), s. gintaras. || — , adj. 
gintarinis. 

Ambidexter (iim-bi-deks'tor), adj. et s. 
abirankis; lygiai gabus ant abiejų 
rankų; fig. veidmainys; dvilinklie- 
žuvis. 

Ambient (am'bi-ent), adj. apjuosiąs iš 
visų pusių; apsiaučiantis; apsupan- 
tis. 

Ambiguity (am-bi-gju'i-ti), s. abejingu- 
mas; neaiškumas; dviprasme. 



Ambiguos 

Ambiguos (am-big'ju-6s), adj. abejin- 
gas: neaiškus; dviprasmiškas. | — ly, 
ad r. abejingai; dviprasmiškai. 

Ambit (iim'bit), 9. apskritys: aplinkra- 
tis; ratas. 

Ambition (iim-bi"šion), s. ambicija: 
garbgodyste; troškimas (ką įgyti, 
pasiekti). 

Ambitious (am-bi"šios), adj. ambitiškas; 
garbgodingas; geidžias; trokštas. | 
— ly, ado. ambitiškai. 

Amble (am'b'l), v. n. šuoliuoti. || — , s. 
šuoline (ypatingas arklio bėgimas). 

Ambler (am'blor), s. šuoline bėgas ar- 
klys. 

Ambrosia (am-bro'žii ir -zi-ii), *. ambro- 
zija; dieviškas penas. 

Ambulance (am'bju-lens), .v. ambulian- 
sas; ligonvežimis; keliaujama špito- 
le. 

Ambulant (am'bju-lent), adj. keliaująs; 
vaikščiojąs. 

Ambulation (am-bju-le'šion), .v. vaik- 
ščiojimas; besikiJnojimas. 

Ambulatory (am'bju-la-to-ri), adj. vaik- 
ščiojantis; keliaujantis; vaikščioja- 
mas. Į| — , *. vaikščiojama vieta. 

Ambuscade (iim-bos-ked'), s. slaptyne; 
slapykla; slastai. || — , v. a. n. paslėp- 
ti; talpinti slaptynej; laukti pasi- 
slėpus; pasislėpti. 

Ambush (am'būš), s. slaptyne; slapy- 
kla. || — , v.a.n. paslėpti; laukti pa- 
sislėpus; pasislėpti. 

Ameliorate (a-myl'jo-ret), v. a. pagerin- 
ti; pataisyti; patobulinti. || r. a. pa- 
sigerinti. 

Amelioration (a-myl-jo-re'šion), *. page- 
rinimas; pasigerinimas; pasitaisy- 
mas. 

Amen (e-men'), *. amen. 

Amenability (ii-my-na-bil'i-ti), 8. atsaky- 
mas; atsakomumas. 

Amenable (;i-my'na-b'l), adj. atsakas; 
turįs už ką atsakyti, rokunda išduo- 
ti; f pasiduodas;nusileidžias;nulan- 
kus. IĮ — ness, *. = Amenability. 

Amend (ii-mend'), r. a. pagerinti ; patai- 
syti; pertaisyti. I v. a. taisytis; pa- 
sitrinti; pasitaisyti. 

Amendable (ii-mend'a-b'l), adj. pataiso- 
mas; atitaisomas. 

Amendatory (ii-mėnd'a-to-ri). adj. patai- 



20 Amnesty 

sas; tarnaująs pataisymui; pataiso- 
mas. 

Amendment (a-mėnd'ment), s. pataisy- 
mas. 

Amends (a-mėnd//), .v. atlyginimas: ati- 
teisimas; atpildą. 

Amenity (a-men'i-ti), s. priimnumas; 
meilumas; mandagumas. 

Ament (am'ent), t. bot. žirginys; pi. žir- 
giniai. 

Amerce (a-mors'), v. a. uždėti pinigine 
bausme; nuštriuopuoti. 

Amercement (a-mors'ment), s. štriuopa; 
bauda. 

America (a-mėr'i-ka), s. Amerika. || 
American (-ken), adj. amerikiškas; 
amerikoniškas; amerikoninis. || — , 
s. amerikietis; amerikonas. || Amer- 
icanism (-ken-iz'm), $. amerikaniz- 
mas; amerikiečių patriotizmas; ame- 
rikoniškas išsireiškimas. || American- 
ize (-ken-aiz), v. a. amerikanizuoti. 

Amethyst (am'i-Mist), s. min. ametistas 
(brangakmenis). 

Amiability (e-mi-a-bil'i-ti), s. meilumas: 
priplaikumas. 

Amiable (e'mi-a-b'l), adj. meilus; pri- 
plaikus; malonus. || —ness, s. mei- 
lumas; priplaikumas; malonumas. 
|| Amiably, adv. meiliai; priplaikiai; 
maloniai. 

Amicable (am'i-ka-b'l), adj. draugingas; 
draugiškas; prieteliškas. || —ness, s. 
draugiškumas; prietelingumas. || 
Amicably, adv. draugiškai; draugin- 
gai; prietelingai. 

Amid, Amidst (iį-mid\ -midst'), prep. 
tarp; tarpe. 

Amidships (a-mid'šips), adv. laivo vi- 
duj. 

Amiss (a-mis'), adv. klaidingai; klai- 
džiai; negerai; blogai. || — , adj. ne- 
geras; blogas. 

Amity (am'i-ti), s. bičiulyste; draugy- 
ste. 

Ammonia (am-mo'ni-a), s. amonija. 

Ammoniac (am-mo'ni-ak), s. [Gum—], 
amoniakas. 

Ammunition (am-mju-ni"šion), s. mil. 
amunicija. 

Amnesty (am'nes-ti), s. amnestija; visa- 
tinis atleidimas bausmes. | — , v. a. 
atleisti bausme: dovanoti. 



Among 

Among, Amongst (ii-mong', -mfingst'), 
prep. tarp. From — , iš tarpo. 

Amorous (iim'o-ros), adj. meilingas; įsi- 
mylėjęs. Į — ly, ad r. meilingai. || 
— ness, t. meilingumas. 

Amorphous (ii-mor'fos), adj. beformi- 
nis; bepavidališkas. 

Amort (ii-morf), adj. it numiręs; negy- 
vas; liūdnas. 

Amortization (a-mor-ti-ze'šion), s. jur. 
amortizacija:perleidimas žemes ben- 
drovei; išgesymas skolų. 

Amortize (a-mor'tiz), v. a. amortizuoti; 
perleisti (žemę) bendrovei; išgesyti 
(skolas). 

Amortizement (a-mor'tiz-ment), *. = 
Amortization. 

Amount (a-maunf), v.n. siekti; išnešti 
(skaitliitje, didume); lygintis. || — , .v. 
abelnas skaičius; suma. 

Amour (a-mūr'), s. meiles vyliai. 

Amphibia (am-fib'i-a), s. pi. zool. amfi- 
bijos. 

Amphibian (am-fib'i-en), adj. amfibiš- 
kas; galįs gyventi vandenyj ir ant 
sausžemio. |j — , s. amfibija. 

Amphibiology (am-fib-i-ol'o-dži), s. am- 
fibiologija. 

Amphibological (am-fib-o-16dž'ik-el), adj. 
abejotingas; abejingo ženklinimo; 
dviprasmiškas. 

Amphibology (am-fi-bol'o-dži), s. abejin- 
ga reikšme; dvejopas ženklinimas; 
dviprasme. 

Amphitheatre (am-fi-^y'a-tor), s. amfi- 
teatras. 

Ample (am'p'l), adj. erdvas; ruimin- 
gas; platus; didelis; gausus; pilnas. 
H —ness, s. erdvumas; platumas; di- 
dumas; pilnumas. 

Amplification (am-pli-fi-ke'šion), s. padi- 
dinimas; išplatinimas; padaugini- 
mas. 

Amplificative, Amplificatory (am-plif i-kii- 
tiv, -to-ri), adj. tarnaująs padidini- 
mui, išplatinimui; padidinamas. 

Amplifier (am'pli-fai-or), s. padidinto- 
tojas; paplatintojas; papildytoj as. 

Amplify (am'pli-fai), v. a. paplatinti; 
padidinti; papildyti. || v.n. plačiai 
kalbėti. 

Amplitude (am'pli-tjūd), s. erdvumas; 
ruimingumas; didumas; platumas; 



21 Analeptic 

pilnumas; dydis: plotis; pilnis; pla 
tuma. 

Amply (ilm'pli), adr. plačiai; gausiai. 

Amputate (am'pju-td >, v. a. rhir. nu- 
plauti (sąnarį). 

Amputation (iim-pju-te'šion), s.ohir. nu- 
plovimas (sąnario). 

Amuck (ii-mok'), adv. galvatrūkčiais: 
atkakliai; su įsiutimu. 

Amulet (tįm'ju-let), s. amuletą; agnase- 
lis. 

Amuse (a-mjūz'), v. a. bovyti; linksmin 
ti; užimti. 

Amusement (a-m j ūz' ment), s. palinksm i 
nimas; pasilinksminimas; bova;nu- 
sibovijimas. 

Amusive (a-mjū'ziv), adj. palinksmi- 
nantis; užimantis. 

An (iin), nereiškiamas daigtvardžių są- 
narys (article), statomas: a) prie v < vi- 
sus žodžius prasidedančius balse: 
an author, an idiot; b) prieš kurčia- 
ja h: an hour, an hundred; bet: a 
horse, a hearth; c) prieš garsiąja h, 
jeigu kirtis puola an antrojo žodžio 
skiemens: an historian; an heroic 
deed. 

Anabaptist (an-a-bap'tist), e. anabapti- 
stas. 

Anachronism (an-ak'ro-niz'm), s. ana- 
chronizmas; chronologiška klaida. 

Anadromous(a-nad'ro-mos), adj. keliau- 
jąs iš jūrių į upes (sakoma apie žu- 
vis). 

Anaemia (a-ny'mi-a), s.med. anemija; 
mažakraujyste. 

Anaemic (a-nym'ik), adj. anemiškas; 
mažakraujas. 

Anaesthesia (an-es-č/iy'si-a), s. apmiri- 
mas. 

Anaesthetic (an-es-Met'ik), adj. apma- 
rinąs. || — , s. apmarinąs vaistas. 

Anagoge (an-ii-go'dži), s. pakėlimas 
proto, minčių prie dangiškų dalykų. 

Anagogic, Anagogical (an-a-godž'ik, -ei), 
adj. mystiškas; dvasi .kas. 

Analects (iin'a-lekts), s. pi rankius iš- 
traukų iš raštų. 

Analepsis, Analepsy (iin-a-lep'sis, an'ii- 
lep-si), s. atgavimas spėkų po ligos. 

Analeptic (an-a-lėp'tik), s. sudrutinas. 
|| — , s. sudrutinas ar sustiprinąs 
vaistas. 



Analogical 22 

Analogical (iin-a-lodž'ik-el), adj. analo- 
giškas; tolygus; panešus. Į| — ly, "<lr. 
analogiškai; tolygiai; panešiai. 

Analogous (a-nal'o-g6s), adj. tolygus. 

Analogy (ii-naTo-dži), 8. analogija. 

Analysis (a-nal'i-sis), 8. anali/.a: išdė- 
stymas. 

Analytic, Analytical (iin-a-lit'ik, -el), adj. 
analitiškas. 

Analyze (an'a-laiz), v. a. analizuoti; iš- 
dėstyti (į sudėtinius). 

Anarchic, Anarchical (a-nar'kik, -el), 
adj. anarchiškas; be tvarkos. 

Anarchism (iin'ark-iz'm), *. anarchiz- 
mas. 

Anarchist (an'iirk-ist), *. anarchistas, 
šalininkas panaikinimo valdžios. 

Anarchy (an'iirk-i), s. anarchija; ne- 
tvarka; neredas. 

Anathema (a-naM'i-mii), s. iškeikimas; 
prakeikimas. 

Anathematize (a-nač/i'i-ma-taiz), r. a. iš- 
keikti; prakeikti. 

Anatomical (an-a-tom'ik-el), adj. anato- 
miškas. || — ly, adv. anatomiškai. 

Anatomy (a-nat'o-mi), s. anatomija; 
mokslas apie sudėjimą kūno; piau- 
stymas kūno. 

Ancestor (iin'ses-tor), s. sentėvis; pra- 
bočius; pratevis. 

Anchor (iin'kor), s. įkaras. || — , v. n. 
apsistoti, stovėti ant įkaro. || v. a. 
užmesti įkąra; sustabdyti ant [karo. 

Anchoress (an'ko-res), tf. anachorete; 
pustelninke. 

Anchoret (an'ko-ret), «. pustelninkas. 

Ancient (en'šent), adj. sengadyninis; 
sengadyniškas; senovinis. || — , s. pi. 
senovės žmones. || — ly, adv. senovėj ; 
senuose laikuose. || — nęss, s. seno- 
ve; senatve. 

Ancillary (iin'sil-le-ri), adj. pavaldinis. 

And (and), conj. ir; bei. 

Andiron (and'ai-orn), *. ugnakuro tri- 
kojis. 

Androgynal, Androgynous (an-drodž'i-nel, 
-nos), adj. dvilvlinis; dvilytiškas. 

Androgyne (iin'dro-džin), s. dvilytis. 

Android (iin'droid), s. automatas žmo- 
gaus pavidalo. || — , adj. žmogaus 
pavidalo; į žmogų panašus. 

Androphagi (an-drčf'a-džąi), s. pi. žmog- 
edžiai. 



Animate 



Anecdote (an'ek-dot), .v. anekdotas. 

Anemography (an-i-mog'ra-fi), s. apra- 
šymas vejų. 

Anemone (a-nem'o-ni), s.bot. balas. 

Anew (a-njū'), adv. išnaujo; vel. 

Angel (en'džėl), s. angelas; aniuolas. 

Angelic, Angelical (an-džel'ik, -el), adj. 
angeliškas; aniuoliškas. 

Anger (an'gor), s. rūstumas; rūstybe: 
piktumas; papykis, f — ,v.a. rūstin- 
ti; pykdyti. 

Angle (an'g'l), s. kampas; kertis; |Į 
vąšas; meškere. Į| —,r.n. meškerioti: 
meškeriauti. 

Angler (an'glor), s. meškerninkas: meš- 
keriautojas. 

Anglerod (an'g'1-rod), s. meškeryčia. 

Anglican (an'gli-ken), adj. angliškas: 
anglikoniškas. j| — , s. sąnarys an- 
glikoniškos bažnyčios; anglikonas. 

Angor (an'gor), s. skausmas; kančia. 

Angrily (an'gri-li), s. piktai. 

Angriness (an'gri-nės), s. piktumas. 

Angry (an'gri), adj. piktas; rūstus; už- 
pykęs; įširdęs. 

Anguish (an'guiš), s. skausmas; kančia: 
sopulys. 

Angular (an'gju-lor), adj. kertinis; ker- 
tuotas; kampuotas. || — ness, s. kam- 
puotumas. 

Angularity (an-gju-lar'i-ti), .v. kertuotu- 
mas; kampuotumas. 

Anhelation (iin-hi-le'šion), .v. šniokšta- 
vimas; putavimas. 

Anight, Anights (a-naif, -naits), adv. 
naktyj; nakčia; naktimis. 

Anile (an' ii), adj. bobiškas; paikas. 

Animadversion (iin-i-mad-vor'šion), s. ba- 
rimas; baudimas; nubarimas; papei- 
kimas; patemijimas. 

Animadvert (im-i-mad vort'), v. n. pate- 
myti; atkreipti atida; barti; bausti. 

Animal (an'i-mel), s. gyvūnas; gyvulys; 
žvėris. || — , adj. gyvuniškas; gyvu- 
vulinis; gyvuliškas. 

Animalcule (an-i-mal'kjul), *. mikro- 
skopiškas gyvūnėlis. 

Animalism (an'i-mel-iz'm), 8. gyvuliš- 
kumas 

Animality (an-i-maTi-ti), s. gyvulišku- 
mas; gyvuly ste. 

Animate (an'i-met), v. a. gaivinti; pri- 
duoti gyvasties, drąsos; padrąsinti; 



Animation 



23 



Ant 



pralinksminti. || — , adj. gyvas; gai- 
vus; linksmas; smagus. 

Animation (an-i-mS'šidn), 8. gyvumas; 
gaivumas; guvumas. 

Animosity (an-i-mos'i-ti), a. Įtūžimas; 
Įpykimas; piktumas; rustybS; ap- 
maudą. 

Animus (an'i-mos), 8. urnas; upas. 

Anise (iin'is), a.bot. anyžiai. 

Ankle (an'k'l), 8. riešas; kulšis; slesnas. 

Annalist (an'nel-ist), s. annalislas: rašy- 
tojas istoriškų užrašų. 

Annals (an'nelz), s.jil. annalai; metraš- 
riai; istoriški užrašai. 

Anneal (an-nyl'), r. a. kaitinti: virinti 
Ųiittalus, stiklą). 

Annex (iin-neks'), v. a. privienyti; pri- 
durti; prikergti; prijungti. |Į v. n. 
prisivienyti. |Į — , .s', priejunga; prie- 
kerga; priedelis. 

Annexation, Annexion (an-neks-e'šion, 
-nek'šion), s. privienijimas; pridu- 
rimas; prijungimas; prikergimas; 
pridėjimas. 

Annihilate (an-nai'hi-let), v. a. panaikin- 
ti; išnaikinti. 

Annihilation (an-nai-hi-le'šion), s. pa- 
naikinimas; išnaikinimas. 

Anniversarily (an-ni-vor'sa-ri-li), adv. 
kasmet. 

Anniversary (an-ni-vor'sii-ri), adj. meti- 
nis; kasmetinis; sukaktuvinis. | — , 
s. metine švente; metines sukaktu- 
ves. 

Annotate (iin'no-tet), v. a. n. paženklinti; 
daryti patemijimus; pažymėti. 

Annotation (iin-no-te'šion), s. paženkli- 
nimas; pažymėjimas; žyme. 

Announce (an-nauns'), v. a. apskelbti; 
apreikšti; apgarsinti. 

Announcement (an-nauns'ment), s. ap- 
skelbimas; apreiškimas; apgarsini- 
mas. 

Annoy (iin-noi'), v. a. kvaršinti; erzinti; 
varginti; kankinti; įkyrėti; nubosti. 
|| — , s. vargas; įkyrimas; nuoboda. 

Annoyance (an-noi'ens), .v. įkyrumas; 
nuobodumas; nepriimnumas; prik- 
lumas. 

Annual (iin'nju-el), adj. metinis; kas- 
metinis. || — , s. metinis augmuo. || 
— ly, adv. kasmet. 

Annuity (an-nju'i-ti), s. kasmetine alga, 
pensija. 



Annul (iin-noT), r. a. panaikinti. 
Annular (an'nju-lor), adj. grindinis; 

grindės pavidalo. 

Annulate (iiii'iiju-let), adj. grindžiuotas; 
susidedąs lyg iš grindžių ar žiedų. 

Annulet (an'nju-18t), 8. grindele. 

Annulment (an-n61'ment), 8. panaikini- 
mas. 

Annumerate (an-njū'mor-St), v. a. pri- 
skaityti; prirokuot i. 

Annumeration (an-njū-mor-e'šion), s. 
prirokavimas; priskaitymas. 

Annunciate (an-non'ši-et), v. a. apreikšti; 
apskelbti. 

Annunciation (lin-non-si-e'šion), s. ap- 
reiškimas; apskelbimas. — Day, Pa- 
sveikinimas Mergeles Marijos; Gan- 
drines (švente 25 kovo). 

Annunciator (an-non'ši-e-tor), s. apreiš- 
kėjas; apskelbė j as. 

Anodyne (an'o-dain), adj. nuraminąs 
skausmą. 

Anoint (a-noinf), v. a. patepti. 

Anointment (ii-noint'ment), 8. patepi- 
mas. 

Anomalism (a-nom'a-liz'm), s. iškrypi- 
mas. 

Anomalous (a-nom'ii-los), adj. anoma- 
liškas; netaisyklingas; iškrypės. | 
— ly, adv. anomališkai. 

Anomaly (ii-nom'a-li), s. anomalija; iš- 
krypimas. 

Anon (a-non'), adv. tuojau; greit; vei- 
kiai; kita sykį. Ever and — , kas va- 
landėle; nuolatai. 

Anonymous (a-non'i-mos), adj. anoni- 
miškas; be vardinis. | — ly, adr. ano- 
nimiškai; užslepiant vardą. 

Anormal (a-nor'mel), adj. = Abnormal. 

Another (an-otf/i'or), adj. kitas; kitoks. 

Ansated (an'sii-ted), adj. su rankena. 

Anserine (an'sor-ain), adj. žasinis. 

Answer [(an'sor), v. a. n. atsakyti; atsi- 
liepti; tikti; būti atsakančiu. | — ,8. 
atsakymas; atsakas. 

Answerable (an'sor-ii-b'l), adj. atsakas; 
atsakomas. | Answerably, adv. atsa- 
komai. 

Answerer (iin'sor-6r), .v. atsakytojas. 

An't (ent), = Ain't. 

Ant (ant), *. skruzdele; skruzde. || Ant- 
bear, Ant-eater, zool. skruzdeledis. 
Ant-hill, skruzdėlynas; skruzdynas. 



Antagonism 

Antagonism (an-tag'o-niz'm), 8. antago- 
nizmas. 

Antagonist (iin-liig'o-nist), .«. antagoni- 
stas. 

Antagonistic (an-tag-o-nis'tik), adj. an- 
tagonistiškas; neprietelingas; prie- 
šingas. 

Antagonize (an-tag'o-naiz), v.n. prieš- 
ai niauti: priešais veikti. 

Antalgic (an-t&Tdžik), adj. sumažinąs 
skausmą. 

Antarctic (ant-ark'tik), adj. geogr. ant- 
arkt iškas; pietinis. — pole, pietinis 
žemgalis. 

Antecede (iin-ti-syd'), v.n. pirmžengiau- 
ti; pirmtakauti; pirma eiti. 

Antecedence, Antecedency (an-ti-syd'ens, 
-en-si), s. pirmyste; pirmutinyste. 

Antecedent (iin-ti-syd'ent), adj. pirmta- 
ką u j as: pirmžengiamas; pirmesnis. 

Antecessor (an-ti-ses'sor), s. pirmtaku- 
nas. 

Antechamber (iin'ti-čem-bor), s. prieš- 
ruimis. 

Antedate (iin'ti-det), *. pirmesne data. || 
— , v. a. paženklinti pirmesne data. 

Antediluvial, Antediluvian (tin-ti di-ljū'vi- 
el, -en), adj. prieštvaninis. 

Antelope (iin'ti-lop), s. zool. antilopa. 

Antemeridian (iin-ti-mi-rid'i-en), adj. 
priešpietinis. 

Antemundane (iin-ti-mon'den),ad/. prieš- 
pasaulinis; buvęs prieš sutvėrimą 
pasaulės. 

Antennae (iin-ten'ny), s. ūsai (vabalų). 

Antenuptial (an-ti-nop'šel), adj. prieš- 
svodbinis. 

Antepasca! (iin-ti-pas'kel), adj. priešve- 
ly kinis. 

Antepenultimate(an-ti-pi-n61t'i-met),ar/;'. 

trečias nuo galo. 

Anterior (iin-ty'ri-or), adj. pirmutinis; 
pry šakinis. 

Anteriority (;in-ty-ri-6r'i-ti), s. pirmybe; 
pirmutinyste. 

Anteroom (an'ti-rūm), s. prieškamba- 
ris; pry Šakinis kambarys. 

Anthelmintic (an- fAel-min'tik), adj. ge- 
ras nuo vidurių kirmėlių. 

Anthem (an* čA6m), *. antifona. 

Anther (;in7Aor), .v. bot. dulkinis ink- 
st ūkas. 

Anthological (an-tAo-lddž'ik-el), adj. an- 
toloeriškas. 



24 



Antipodai 



Anthology (an-thoY o-dii), s. antologija; 
raukius gelių, eilių. 

Anthracite (an7Arii-sait), s. antracitas 
(akmenine anglis). 

Anthrax (an'žAraks), s.med. karbunkulą. 

Anthropoid (an'Mro-poid), adj. i. žmogų 
panašus. | — , s. į žmogų panaši bež- 
džione. 

Anthropolite (an-^rop'o-lait), s. suak- 
menėjusios žmogaus liekanos. 

Anthropologic, Anthropological (iin-Mro- 
po-16dž'ik, -el), adj. antropologiš- 
kas. 

Anthropologist (an-2Aro-p6I'o-džist), s. 
antropologas. 

Anthropology (an-Mro-pol'o-dži), *. an- 
tropologija; mokslas apie žmogų. 

Anthropomorphism (an-Mro-po-mor'- 
fiz'm), s. perstatymas dievystes žmo- 
giškame pavidale. 

Anthropophagi (an-^ro-pofii-dzai), s. 
pi. žmogedžiai. 

Anthropophagy (an-^ro-pof a-dži), *. 
žmogedyste. 

Antie (iin'tik), adj. keistas; juokingas. 
|| — , s. juokorius; šmutas; | keistas 
paveikslas; || šmutyste. To play an- 
tics, šmutauti; bezdžionkuoti. 

Antichrist (iin'ti-kraist), s. antikristas. 

Antichristian (an-ti-kris'čen), adj. anti- 
krikščioniškas; priešingas krikščio- 
nystei. 

Anticipate (an-tis'i-pet), v. a. perspėti; 
užbėgti už akių; pralenkti; || pra- 
jausti; iškalno prijausti; tikėtis. 

Anticipation (an-tis-i-pe'šion),s. perspė- 
jimas; pralenkimas; užbegimas už 
akių; || praj aut imas; prajausme. 

Anticonstitutional (an-ti-kon-sti-tjū'šion- 
el), adj. priešingas konstitucijai; ne- 
konstitucijiškas. 

Antidote (an'ti-dot), s. priešnuodis. 

Antimony (an'ti-mo-ni), s. antimonija. 

Antipapal (iin-ti-pe'pel), adj. priešingas 
popiežiui ar popiežijai. 

Antipathetic, Antipathetical (iin-ti-pa- 
č^et'ik, -el), adj. antipatiškas. 

Antipathy (an-tip'a-lAi), s. antipatija;at- 
grisimas; nemėgimas; neapkanta. 

Antiphony (lin-tif o-ni), s. antifona. 

Antipodal (iin-tip'o-dH,, adj. antipodi- 
nis; antipodiškas. 



Antipodes 

Antipodes (iin-tip'o-dyz), 8, antipodai 

(gi/rentojai antrojo žemes puskamuo- 
lio). 

Antiquarian (iin-ti-kuė'ri-en), adį. anti- 
kvariškas; sencinis; sengandyniš- 
kas. 

Antiquary (iin'ti-kuė-ri), 8. antikvaras; 
tyrinėtojas ir mylėtojas senovės lie- 
kanų. 

Antiquate (iin'ti-kuėt), v. a. nusendinti: 
prašalinti iš vartojimo. 

Antiquated (iin'ti-kue-ted), adj. pasenės; 
išėjęs iš vartojimo. 

Antique (iin-tyk'), adj. senas; senovinis; 
senoviškas; sengadyniškas. ||— , -v. se- 
novės liekana; antikas. 

Antiquity (an-tik'ui'-ti), s. senatvė;seno- 
ve; senovės gadyne. 

Antiseptic (iin-ti-sėp'tik), adj. veikias 
prieš puvimą; apsaugojas nuo puvi- 
mo. 

Antislavery (iin-ti-slev'or-i), adj. prie- 
šingas vergystei. 

Antithesis (an-tičA'i-sis), *. antiteza. 

Antitype (iin'ti-taip), s. antitypas. 

Antler (ant'lor), s. šaka briedžio ragų. 

Anvil (an'vil), s. priekalas. 

Anxiety (iing-zai'i-ti), s. rūpestis; nera- 
mumas; nerimastis. 

Anxious (ank'šios), adj. kuriam kas la- 
bai rupi; susirūpinės; esąs neramu- 
me, baimėj; nerimasties pilnas; || 
labai trokštas, geidžias. || — ly, adv. 
su nerimasčia; su baime. || — ness, s. 
rūpestis; nerimastis; | troškimas. 

Any (ė"ni), adj. & pron. kas-nors; bet- 
kas; koks-nors. At — rate; In — 
case, kaip ten nebūtų; buk kaip ne- 
buvę; vistiek. || — , adv. kiek-nors; 
mažuma. — farther, toliau; — long- 
er, ilgiau. 

Anybody (e'ni-bod-i), s. bet-kas; kurs- 
nors. 

Anyhow ((e"ni-hau), adv. kaip-nors; vis- 
tiek; vistik. 

Anyone (e''ni-uon), s. bile-vienas. 

Anything (e'm-uimg), s. kas-nors. 

Anyway, Anyways (č"ni-uei,-ueiz),atfr.bi- 
le-kaip; bet-kaip; vistik. 

Anywhere (e"ni-huer), adv. bile-kur. 

Anywise (ė"ni-uaiz), adv. bile-kaip. 

Aorist (e'o-rist), s. gram, pereitas pasa- 
kojamasis laikas. 



25 Apologize 

Aorta (ė-or'ta), s. anai. vyriausioji ar- 
terija. 

Apace (il-pes'), adv. greitai; sparčiai. 

Apart (ii-parf), adv. atskirai; skyrium; 
nuošalyj; || pusiau; į dalis; [šmotus. 

Apartment (ii-part'ment), *. kambarys. 

Apathetic, Apathetical (ap-a-^et'ik, -ei), 
adį. apat iškas. 

Apathy (iip'a-^Ai), .*. apatija; nejauslu- 
mas; nejauta. 

Ape (ep), s. beždžionė. | —,v.a. bez- 
džionkuoti ; pamėgzdžiot i. 

Apeak (ii-pyk'), adv. stačiai; perpendi- 
kuliariškai. 

Apennines (ap'en-nainz), *. pi. Apeni- 
nai (kalnai). 

Aper (ėp'or), s. pamegzdžiotojas; bež- 
džione. 

Aperient (a-py'ri-ent), adj. minkštinąs 
vidurius. | — , .v. vaistas viduriams 
suminkštinti. 

Aperture (Jip'or-tjur), s. atvarą; skyle. 

Apex (e'peks), s. viršūnė; čiukuras. 

Aphis (ė' f is), s. ent. gniusas. 

Aphorism (af'o-riz'm), s. aforizmas; 
trumpas išsitarimas; patarlė. 

Aphthong (af thong), s. bebalsė raidė. 

Apiary (ė'pi-ė-ri), s. bitinyčia. 

Apiece (a-pys'), adv. kiekvienas; už 
kiekviena; kiekvienam; po viena. 

Apish (ėp'iš), adj. beždžioniškas; kaip 
beždžionė. |— ly, adv. kaip beždžionė. 

Apocalypse (a-pok'a-lips), s. šv. Jono 
apreiškimas. 

Apocopate (a-pok'o-pėt), v. a. nuskelti 
(paskutinę žodžio literą, skiemenį). 

Apocrypha (a-pok'ri-fa), s. pi. apokri- 
fos; nekanoniškos knygos. 

Apocryphal (a-pok'ri-fel), adj. apokrif iš- 
kas; nekanoniškas. 

Apod, Apodal (ap'6d,-o-del),«tf/. bekojis. 

Apod, Apode (ap'od, -od), 8. bekojis su- 
tvėrimas. 

Apodous (ap'o-dos), adj. bekojis. 

Apogee (ap'o-džy), s. astr. apogėja; fig. 
augščiausias laipsnis. 

Apograph (ap'o-graf), s. nuorašas; kopi- 
ja. 

Apologetic, Apologetical (a-pol-o-džėt'ik, 
-el), adj. teisinamas; apginamas; iš- 
teisinimo (s. gert.); besiteisinimo. 

Apologize (ii-pol'o-džaiz), v. n. teisintis; 
perprašinėti; teisinti. 



Apologizer 

Apologizer (a-p81'o-džai-zor), s. besitei- 
sintojas; teisintojas; užtarautojas; 
apginejas. 

Apologue (;ip'o-16g), *. morališka pasa- 
ka. 

Apology (;i-p6To-dži), s. besiteisini mas; 
apginimo, teisinimo žodis: apgini- 
mas; teisinimas. 

Apophthegm (;ip'o-///em),. s. =AroTHE(iM. 

Apoplexy (iip'o-pleks-i), s. med. apoplek- 
sija. 

Apostasy (a-pos'ta-si), s. atsimetimas: 
at puolimas (nuo tikėjimo); atskalu- 
nyste. 

Apostate (i't-pos'tet), 8. atsimetėlis: at- 
skalūnas. || — , adj. atskalūniškas. 

Apostatize (a-pos'ta-taiz), v.n. atskilti; 
atpulti: atsimesti (nuo tikėjimo). 

Aposteme (iip'os-tym), s. spaugas; votis. 

Apostle (ii-pos's'l), s. apaštalas. 

Apostleshlp (a-pos's'l-šip),s. apaštalyste. 

Apostolate (ii-pos'to-let), s. apaštalyste. 

Apostolic, Apostolical (ap-os-tol'ik, -el), 
adj. apaštališkas; apaštalinis. ||— ally, 
adv. apaštališkai. |— alness, *. apašta- 
liškumas. 

Apostolicism, Apostolicity (iip-os-tol'i- 
siz'm, ti-pos-to-lis'i-ti), -s-, apaštališ- 
ku m as. 

Apostrophe (ii-pos'tro-fi), s. retor. apo- 
strofa ;gram. apostrofas. 

Apostrophize (a-pos'tro-faiz), v. a. apo- 
strofu ot"i. 

Apothecary (a-pdWi-ke-ri), s. aptieko- 
rius; vaistininkas. 

Apothegm (iip'o-Mem),.s. trumpas reikš- 
mus išsitarimas. 

Apotheosis (ap-o-čAy'o-sis), s. apoteoza; 
padievinimas; išaugštinimas. 

Apotheosize (ap-o-č/iy'o-saiz), v.a. pa- 
dievinti; išaukštint i. 

Appall (iip-poT), v.a. nugąsdinti; per- 
gasdinti. 

Appanage (iip'pli-nedž), s. viešpaties sa- 
vo jaunesniems sūnums paskirta že- 
mes dalis; dalis: išimtine. 

Apparatus (iip-pa-re'tos), s. aparatas; 
prietaisą. 

Apparel (ap-par'el), s. rūbai; apredalas; 
pared a las: parednys. || — , v.a. ap- 
rengti; apgerbi i; parėdyti. 

Apparent (ap-per'ent), adj. aiškus; aiš- 
kiai matomas; neužginčijamas. | 
— |y, adv. aiškiai; matomai. || — ness, 
8. aiškumas. 



20 Appertain 

Apparition (;ip-pa-ri"šion), s. pasirody- 
mas; prisivaidinimas; šmėkla. 

Appeal (ap-pyl'), v.a.n.jur. apeliuoti; | 
apkaltinti; || atsišaukti; atsiliepti; 
šauktis; kreiptis {prie ko); pasigauti 
(ko). To — to the sword, pasigauti 
kardo; imtis už kardo; panaudoti 
kardą. || — r s.jur. apeliavimas; ape- 
liacija; I apkaltinimas; || atsišauki- 
mas; pašaukimas; šaukimas j. liudy- 
tojus; šaukimasi keno pagelbos. To 
make an — to arms, griebtis už gin- 
klų; panaudoti ginklus. 

Appealable (ap-pyl'a-b'l), adj. galimas 
apeliuoti. 

Apealer (iip-pyr6r), s. apeliantas. 

Appear (iip-pyr'), v.n. rodytis; išrodyti; 
pasirodyti; apsireikšti; išeiti į eik- 
štĮ; stoti (ant sūdo). 

Appearance (ap-pyr'ens), s. pasirody- 
mas; apsireiškimas; pribuvimas; || 
išveizdis; išžiūra. 

Appearing (ap-pyr'ing), s. pasirodymas; 
pribuvimas. 

Appeasable (ap-pyz'a-b'l), adj. numal- 
domas; nuraminamas. 

Appease (iip-pyz'), v.a. nutildyti; nu- 
maldyti; nuraminti; numalšinti. 

Appeasement (ap-pyz'ment), s. nurami- 
nimas; numaldymas; numalšinimas; 
nusiraminimas. 

Appeaser (iip-pyz'or), s. numalšintojas; 
nuramintojas; nutildytoj as. 

Appellant (iip-pel'lent), 8. apeliantas; 
prašytojas; maldautojas. 

Appellation (iip-pėl-le'šion), s. užvadini- 
mas; užvardijimas; vardas. 

Appellative (iip-pėl'la-tiv), adj. gram. 
užvardinis. || — , s. užvardis; netikra- 
sis daigtvardis. 

Appellee (iip-pel-ly'), s. apskųstasis; 
skundžiamasis. 

Appellor (ap-pel-lor'), s. kaltininkas iš- 
duodas savo sėbrus. 

Append (ap-pend'), v.a. prikabinti; pri- 
kergti; prisegti; pridėti. 

Appendage (ap-pend'edž), s. priekaba; 
priesaga; pridėjimas; priedas. 

Appendant (ap-pend 'ent), adj. prikabin- 
tas; prisegtas; pridėtas; priklausąs. 

Appendix (ap-pen'diks), s. priedas; prie- 
saga. 

Appertain (ap-por-ten'), v.n. priklausai 
t i; prigulėti. 



Appetence 

Appetence, Appetency (ap'pi-tens, -si), 8. 
troškimas; noras; palinkimas; pa- 
traukimas. 

Appetent (iip'pi-tent), adj. trokštas; gei- 
džias. 

Appetite (ap'pi-tait), *. apetitas; noras; 
troškimas: geidulys. 

Appetize (ap'pi-taiz), v.a. priduoti ape- 
tito. 

Applaud (iip-plod'), v.a. apliauduoti; 
ploti rankomis; girti. 

Applause (ap-ploz'), 8. apliaudavimas; 
plojimas rankomis; "yrimas. 

Apple (iip'p'l), 8. obuolys; [ — tree] obe- 
lis. 

Appliance (iip-plai'ens), s. prietaisą: 
[mone. 

Applicability (ap-pli-ka-bil'i-ti), s. pri- 
taikomumas. 

Applicable (iip'pli-ka-b'l), adj. pritai- 
komas; tinkas. | — ness, s. = Appli- 
cability. 

Applicant (iip'pli-kent), s. aplikantas; 
prašytojas; kandidatas. 

Application (ap-pli-ke'šion,, s. pritaiky- 
mas; pridėjimas; vartojimas; pa- 
naudojimas; I vaistas; || prašymas:|| 
stropumas. To give — to study, stro- 
piai mokintis. 

Applicative, Applicatory (ap'pli-ke-tiv, 
-k;i-to-ri), adj. pritaikomas; praktiš- 
kas. 

Apply (ap-plai'),0.a. pridėti; pritaikyti; 
vartoti ; panaudoti. To — oneself to, 
kreiptis (prie ko). \\ v.n. tikti ;|| kreip- 
tis (prie ko); atsišaukti (pas ką); pra- 
šyti; || triustis; užsiimti (kuo). 

Appoint (ap-point'), v.a. paskirti. 

Appointee (ap-point-y'), s. paskirtasis. 

Appointer (iip-point'or), s. pasky rėjas. 

Appointment (ap-point' m ent), s. pasky- 
rimas; vieta (ant kurios kas paskir- 
tas); urėdas; || sutarimas; susišnekė- 
jimas (kur suseiti, susitikti); f uzgy- 
rimas; nusprendimas; | išrengimas; 
pi. šarvai. 

Apportion (iip-por'šion), v.a. apdalyti; 
padalinti. 

Apportionment (ap-por'šion-ment),*. ap- 
dalymas; padalinimas. 

Apposite (iip'po-zit), adj. priplaikus; 
atsakas; tinkas; tinkamas; nutikės. 
|| — ly, adv. priplaikiai; atsakančiai; 



7 Approbativo 

tinkamai. || —ness, 8. tinkamumas; 
priplaikumas. 

Apposition (iip-po-zi"šion), 8. pridėji- 
mas; priedas: || sustatymas šalygre- 
čiai: šalj greta. 

Appraisal (ap-prez'el), s. apiprekiavi- 
mas. 

Appraise (;ip-prez'), v.a.apiprekiuoti. 

Appraisement (ap-prez'ment), s. apipre- 
kiavimas. 

Appraiser (ap-prez'or), s. apiprekiuoto- 
jas. 

Appreciate (iip-pry'ši-et), v.a. apipre- 
kiuoti; pažinti, suprasti verte; pri- 
duoti verte; branginti. 

Appreciation (ap-pry-ši-e'šion), s. api- 
prekiavimas; pridavimas vertes: 
pripažinimas, supratimas vertes, 
svarbumo; branginimas. 

Apprehend (ap-pri-hend'), v.a. suimti: 
suareštuoti; Į suprasti; išmanyti: 
permanyti; prijausti. | v. n. many- 
ti; f bijoti. 

Apprehensible (ap-pri-hen'si-b'l), adj. 
suprastinąs; suprantamas. 

Apprehension (ap-pri-hen'šion), s. suė- 
mimas; || supratimas; išmanymas; || 
prijautimas; baime. 

Apprehensive (ap-pri-hėn'siv), adj. grei- 
tai suprantąs; supratingas; perma- 
nąs; f prijaučiąs pavojų; besibijas. 
|| — ly, adv. supratingai; su baime. 
|| —ness, s. supratingumas; baimin- 
gumas; besibijojimas. 

Apprentice (ap-pren'tis), s. gizas; mo- 
kinys besimokinąs amato. | — , v.a. 
atiduoti mokytis amato. 

Apprise (ap-praiz'), v.a. pranešti; duo- 
ti žinia. 

Apprize (ap-praiz'), v.a. = Appraise. 

Approach (ap-proč'), v. n. artintis; pri- 
siartinti. || — , s. prisiartinimas; pri- 
ėjimas; pry eiga. 

Approachable (ap-proč'a-b'l), adj. priei- 
namas. || —ness, s. prieinamumas. 

Approbate (ap'pro-bet), v.a. pagirti; pri- 
pažinti geru; patvirtinti. 

Approbation (lip-pro-be'šion), s. pagyri- 
mas; pripažinimas geru; patvirtini- 
mas; daleidimas. 

Approbative, Approbatory (;ip'pro-be-ti\. 
-to-ri), adj. talpinąs savyj pagyrimą, 
pritarimą; pageraujamas; pagiria- 
mas. 



Appropriate 

Appropriate (iip-prd'pri-et), v. a. prisisa- 
vinti: pasisavinti: I paskirti: apver- 
sti; panaudoti. || —,adj. paskirtas; 
atsakas: pritinkąs; pritinkamas. || 
— ly, adr. atsaneiai: pritinkamai. || 
— nass, *. pritikimas; tinkamumas: 
atsakomumas. 

Appropriation (iip-pro-pri-e'šion), s. pri- 
sisavinimas: |Į paskyrimas; panau- 
dojimas: apvertimas (ant ko). 

Appropriator (iip-pro'pri-e-tor), s. prisi- 

. savintojas. 

Approvable (ap-prūv'a-b'l), adj. pagirti- 
nas. 

Approval (iip-prūv'el), s. pagyrimas; 
daleidimas; patvirtinimas. 

Approve (iip-prūv') t v. a. pagerauti; pa- 
girti; pavelyti; daleisti; patvirtinti; 
parodyti. 

Approver (;ip-prūv'6r), s. pagyrej as \jur. 
nurodytojas savosankaltininkų. 

Approximate (ap-proks'i-met), v. a. pri- 
artinti; suartinti. || v. n. artintis;pri- 
siartinti. | — , adj. artus. 

Approximation (ap-proks-i-me/šion), 8. 
priartinimas; prisiartinimas. 

Approximative (ap-proks'i-me-tiv), adj. 
artus. || — ly, adr. arti. 

Appulse, Appulsion (iip-pols', -pol'šion), 
s. užgavimas; sutrenkimas: susitren- 
kimas; astr. prisiartinimas (planetų). 

Appurtenance (iip-por'ti-nens), 8. kas 
prie ko priklauso; tam priderąs da- 
lykas. 

Appurtenant (ap-por'ti-nent), adj. prigu- 
lįs; priderąs; priklausąs. 

Apricot (e'pri-kot), .v. bot. armėniška 
.slyva. 

April (e'pril), 8. balandis; karvelis (mė- 
nuo). — fool, prigautasis pirmą ba- 
landžio diena. 

Apron (e'porn ir e'pron), h. žiurstas; 
prikyšte. 

Apropos (ap'ro-po), adv. beje. 

Apt (i»pt), adj. tinkas: tikes; gebsnus; 
gabus; galįs. || — ly, adv. tinkamai: 
pritinkamai: gebsniai; lengvai. || 
|i — ness, & = Aptitude. 

Apteral, Apterous (itp'tor-el,-6s), adj. be- 
Bparnis. 

Aptitude (iip'ti-tjūd), s. gebsnumas; ga- 
bumas; galėjimas. 

Aptote (ap'tot), 8. gram, nelinksniuoja- 
mas daigi vardis. 



28 Arboreal 

Apyrous (iip'i-rSs ir a-pai'ros), adj. ne- 
degus; nesudegąs. 

Aquamarine (e-kua-ma-ryn'), s.min. ak- 
vamarinas. 

Aquarelle (ak-ua-rėT), s. akvarele. 

Aquarium (ii-kue'ri-om), s. stiklinis in- 
das vandeniniams gyvūnams ir au- 
galams laikyti. 

Aquatic (ii-kuat'ik), adj. vandeninis. 

Aqueduct (ak'ui'-dokt), s. vandens įva- 
dą. 

Aqueous (e'kui'-6s), adj. vandeniuotas: 
vandenis. 

Aquiform (e'kui'-form), adj. vandens 
pavidalo. 

Aquiline (iik'ui'-lin, -lain), adj. erelinis: 
lenktas kaip erelio snapas. 

Aquilon (ak'ui'-lon), s. akvilonas (šiau- 
rių vėjas). 

Arab (ar'ab), s. arabas. | Arabia (a-re'- 
bi-ii), s. Arabia. || Arabian (a-re'bi-en), 
adj. arabiškas. | s. arabas. 

Arabesque (ar-ii-besk'), s. arabeskai. 

Arable (ar'a-b'l), adj. ariamas. || *. aria- 
ma žeme. 

Araneous (a-re'ni-6s), adj. kaip vortin- 
klis. 

A ration (a-re'šion), s. arimas. 

Arbiter (ar'bi-tor), s. tarpininkas; san- 
taikos sudžia; sprendėjas. 

Arbitrament (ar-bit'ra-ment),s. sprendi- 
mas; nutarimas; tarpininkiškas sū- 
dąs. 

Arbitrarily (ar'bi-tra-ri-li), adv. sava- 
rankiškai; saunoriškai; sauvališkai; 
despotiškai. 

Arbitrariness (ar'bi-tra-ri-nes), *. sauva- 
lia; despotiškumas. 

Arbitrary (ar'bi-trii-ri), adj. savarankiš- 
kas; sauvališkas; despotiškas. 

Arbitrate (ar'bi-tret), v.a.n. teisti; sprę- 
sti. 

Arbitration (ar-bi-tre'šion), s. teisimas; 
santaikos darymas; santaikos teis- 
mas. 

Arbitrator (ar'bi-tre-tor), s. teisėjas; 
santaikos sudžia; | valdonas; despo- 
tas. 

Arbitress, Arbitrarix(ar'bi-tres,-tre-riks), 
rf. santaikos sudžia; sprendėja. 

Arbor (ar'bor), s. altana; palapyne; || 
ašis; varpstis; || medis. 

Arboreal (ar-bo'ri-el), adj. kaip medis: 
girinis. 






Arboreous 



20 



Areopagus 



Arboreous (ar-bo'ri-8s), adj. kaip me- 
dis; medžio pavidalo; meilinis. 

Arborescence (ar-bo-rčs'sens), .v. pana- 
šumas i medį. 

Arborescent (ar-bo-res'sent), adj. pana- 
šus į medį. 

Arboriculture (ar-bor-i-kol'tjur), s. augi- 
nimas medžių. 

Arborist (ar'bor-ist), *. žinovas medžių. 

Arbuscle (ar'bos-s'l), i. medelis; keras. 

Arbute (ar'bjūl), s.bot. žemuogių medis. 

Are (ark), 8. arka; skliautas; lankas. 

Arcade (ar-ked'), 8. arch, arkada. 

Arcanum (ar-ke'nom), .v. paslaptis. 

Arch (are), s. lankas; arka; skliautas. || 
— , adj. svarbiausias; pirmos eiles; | 
gudrus; klastingas. |Į —,v.a. lenkti; 
sugaubti; suvesti ant pavidalo lanko; 
skliautuoti. 

Archaeological (ar-ki-o-16dž'ik-el), adj. 
archeologiškas. || — ly, adv. archeo- 
logiškai. 

Archaeology (ar-ki-61'o-dži), s. archeolo- 
gija. 

Archaic (ar-ke'ik), adj. archaiškas; nu- 
senejes; išejes iš vartones. 

Archaism (ar'ke-iz'm), s. archaizmas; 
nusenę j us forma. 

Archangel (ark-en'džėl), s. archangelas; 
archaniuolas. 

Archangelic (ark-an-džel'ik), adj. arch- 
angeliškas; archaniuoliškas. 

Archbishop (arč-biš'6p),s. arkivyskupas. 

Archbishopric (arč-biš'op-rik), s. arki- 
vyskupyste. 

Archdeacon (arč-dy'k'n), s. arkidiako- 
nas. 

Archduchess (arč-doč'šs), sf. erc-herco- 
giene. 

Archduchy (arč-d6č'i),s. erc-hercogyste. 

Archduke (arč-djūk'), s. erc-hercogas. 

Arched (arčt), adj. skliautuotas; išlenk- 
tas. 

Archer (arč'or), s. šaulys (saujas iš lan- 
ko). 

Archery (arč'or-i), s. šaudymas iš lan- 
ko; f collect, šauliai. 

Archetype (ar'ki-taip),*. originalas; mo- 
delis; pavyzd i s. 

Archiepiscopal (ar-ki-i-pis'ko-pel), adj. 
arkivyskupiškas. 

Archil (ar'kil), s.bot. dažyvines kerpes; 
|| kerpių dažyve. 



Archipelago (ar-ki-pel'it-go), a. archipe 
lagas. 

Architect (ar'ki-tekt), .v. architektas; 
architekt orius. 

Architectural (ar-ki-t8k'tjur-el), adj. ar- 
chitektūriškas. 

Architecture (ar'ki-tek-tjur), s. archi- 
tektūra. 

Architrave (ar'ki-trev), s. arch, architra- 
va; jungiamasis piliorių balkis. 

Archives (ar'kaivz), s. pi. archivas; ar- 
chival. 

Archly (arč'li), adv. gudriai. 

Archness (arč'nes), 8. gudrumas. 

Archway (arč'uei), s. skliautuotas pra- 
ėjimas. 

Arctic (ark'tik), adj. geogr. arktiškas; 
šiaurinis. 

Arcuate (ark'ju-et), adj. lenktas; į lan- 
ka sulenktas. 

Arcuation (ark-ju-e'šion), s. sulinkimas: 
išlinkimas. 

Ardency (ar'den-si), s. karštumas; uo- 
lumas. 

Ardent (ar'dent), adj. degas; karštas; 
uolus, f — ly, adv. karštai; su dide- 
liu uolumu; su užsidegimu. 

Ardor (ar'dor), s. karštis; karštumas; 
uolumas. 

Arduous (ar'dju-6s), adj. status; aug- 
štas; sunkus. || — ly, adv. sunkiai; su 
vargu. || — ness, s. statumas; sunku- 
mas. 

Are (ar), pl.pres. nuo Be. 

Are (er), s. plotas turįs 100 ketvirtainių 
metrų. 

Area (e'ri-a), s. asla; || plokščias pavir- 
šis; plokštis; plotas. 

Arear (a-ryr'), adv. užpakalin; užpaka- 

lyj- 

Arefaction (ar-i-fak'šion), s. džiovini- 
mas; džiuvimas. 

Arefy (ar'i-fai), v. a. džiovinti. 

Arena (a-ry'na), s. arena. 

Arenaceous (ar-i-ne'šos), adj. smilčiuo- 
tas; smiltingas. 

Arenation (ar-i-ne'šion), s. med. smilti- 
ne maudyne. 

Areola (a-ry'o-la), s. rusvas ratelis apie 
krūties karpa. 

Areometer (e-ri-6m'i-tor), s. areometras 
{įrankis skysčiams nusverti). 

Areopagus (ar-i-6p'a-gos), s. areopagas: 
augščiausias tribunalas (sen. Atėnuo- 
se). 



Argai 

Argai (ar'gal), s. = Argol. 

Argent (ar'džent), *. baltumas. \— t aaj. 
sidabrinis; sidabringas; baltas kaip 
sidabras. 

Argental (ar-džėn'tel), adj. sidabrinis; 
sidabruotas. 

Argentan (ar'džen-tiin), s. naujasis ar 
vokiškasis sidabras. 

Argentiferous (ar-džen-tif'6r-6s), adj. 
duodas sidabru. 

Argentine (ar'džen-tain),atf/. sidabrinis: 
kaip sidabras. 

Argil (ar'džil), s. šlyną; molis. 

Argillaceous (ar-džil-le'šos), adj. šly- 
nu otas; šlyninis; kaip šlyną; moli- 
nis. 

Argillous (ar-džil'16s), adj. = Argilla- 
ceous. 

Argol (ar'gol), s.cliem. vynakmenis. 

Argonaut (ar'go-not), s. argonautas. 

Argosy (ar'go-si), s. didelis pirklybos 
laivas. 

Argue (ar'gjū), v.n.a. argumentuoti; 
disputuoti; ginčyti; davadžioti; da- 
rodineti; protauti; perkratinėti; da- 
vesti; pertikrinti. 

Arguer (ar'gju-or), s. davadžiotojas;da- 
rodinetojas; ginčytoj as. 

Argument (ar'gju-ment), *. argumentas, 
davadas; darodymas; || ginčo daly- 
kas; I turinys (kalbos, veikalo). 

Argumentai (ar-gju-men'tel), adj. daro- 
domas; ant argumentų paremtas. 

Argumentation (ar-gju-men-te'šion), s. 
argumentavimas; protavimas; pri- 
vedžiojimas davadų. 

Argumentative (ar-gju-men'ta-tiv), adj. 
ant argumentų (ant davadų) parem- 
tas; ginčus mėgstąs. 

Argus (ar'gos), s. akylas sargas; \om. 
indiškas fazanas. | Argus-eyed, bai- 
siai sargus; begalo akylas. 

Aria (a'ri-a ir e'ri-a), 8. arija. 

Arid (iir'id), adj. išdžiuvęs; sausas. | 
— ness, 8. sausumas. 

Aridity (a-rid'i-ti), 8. sausumas. 

Aright (a-rait '), adv. teisingai. 

Aril (ar'il), 8. bot lake; žievele (sekios). 

Arise (;i-raiz'), v. n. [pret. arose; pp. 
akiskn), pakilti; pasikelti; atsikelti; 
|| paeiti; prasidėti. 

Arisen (:'i-riz"n), pp. nuo Arise. 

Aristocracy (iir-is-tok'n'i-si), s. aristo- 
kratija; didžiunija; ponija. 



30 Arms 

Aristocrat (a-ris'to-krat), s. aristokra- 
tas; didžiūnas. 
Aristocratic, Aristocratical (ar-is-to-kraf- 

ik, -el), adj. aristokratiškas. | —ally, 
adv. aristokratiškai. Į| — alness, s. 
aristokratiškumas. 

Arithmetic (ii-ri^'mi-tik), s. aritmeti- 
ka. 

Arithmetical (ar-i^-met'ik-el), adj. arit- 
metiškas. || — ly, adv. aritmetiškai; 
aritmetišku būdu. 

Arithmetician (a-ričA-mi-ti"šen), s. arit- 
metikas. 

Ark (ark), s. arka. 

Arm (arm), s. ranka; žastas; šaka. 

Arm (arm), s. ginklas. ||— , v. a. ginkluo- 
ti; apginkluoti. | v. n. ginkluotis; 
apsiginkluoti. 

Armada (ar-me'dii), s. ginkluota laivy- 
ne. 

Armadillo (ar-ma-dil'lo), s. zool. šarvuo- 
čius. 

Armament (ar'ma-ment), s. ginkluotos 
kariškos ^spėkos; || apginklavimas; 
ginklai. 

Armature (ar'mii-tjur), s. ginklai; apsi- 
ginklavimas; šarvai. 

Armed (armd), prt. ginkluotas; apsi- 
ginklavęs. 

Armful (arm'ful), s. glebis. 

Armhole (arm'hol), s. pažaste. 

Armiger (arm'i-džor), s. ginklanešis; 
šarvanešis. 

Arming (arm'ing), s. ginklavimas; apsi- 
ginklavimas. 

Armipotent (ar-mip'o-tent), adj. galin- 
gas kariškoms spėkoms. 

Armistice (ar'mis-tis), s. sudėjimas gin- 
klų ant trumpo laiko; tuotarpine 
sandara. 

Armless (arm 'les), adj. berankis; beša- 
kis; beginklis. 

Armlet (arm'let), s. rankžiedis; antran- 
kis; geogr. nedidele marių rankove. 

Armor (ar'mor), s. šarvai; apsiginkla- 
vimas. 

Armorer (ar'mor-or), s. šarvininkas. 

Armorial (ar-mo'ri-el), adj. herbinis; 
šarvinis. 

Armory (ar'mo-ri), s. ginklinyčia; arse- 
nalas; I ginklai; šarvai. 

Armpit (arm'pit), s. pažaste. 

Arms (armz), s. pi. ginklai; šarvai; ka- 
riški darbai; kareivyste. 



Army 

Army (ar'mi), 8. armija; kariauna; ka- 
riumenS; fig. gauja; tytveikas. 

Aroma (a-ro'ma), ». aromatas; kvap- 
Miys; kvepėjimas. 

Aromatic, Aromatical (ar-o-mat'ik, -el), 
adj. aromatiškas; kvepiąs. 

Aromatize (a-ro'ma-taiz), v.a. padaryti 
kvepiančiu; priduoti aromatu, kve- 
pejimą._ 

Arose (ii-ro//), pret, nuo Arise. 

Around (a-raund'), adv.&prep. aplink: 
aplinkui: ratu; || arti; kur-nors eia- 
pat. 

Arousal (;i-rauz'el), -s-, pakėlimas: pa- 
budinimas: sužadinimas. 

Arouse (a-rau//), v.a. pakelti; pajudin- 
ti; sujudinti; sukelti; sužadinti. 

Arow (;i-ro'), adv. eilion; eilioj; greta; 
pagrečiui. 

Arquebus, Arquebuse (iir'kui-bos), .<?. se- 
noviška šaudykla; muškieta. 

Arquebusade (ar-kui'-bos-ed'), s. vanduo 
šūvio padarytoms žaizdoms mazgoti. 

Arrack (ar'riik), s. arakas. 

Arraign (lir-ren'), v.a. prieš sūdą statyti; 
apkaltinti; skųsti. | — , 8. apkalti- 
nimas; skundas. 

Arraignment (ar-ren'mėnt), s. statymas 
prieš sūdą; apkaltinimas. 

Arrange (iir-rendž'), v.a. parengti: su- 
tvarkyti. 

Arrangement (lir-rendž'ment), s. paren- 
gimas; sutvarkymas; | tvarka; sy- 
stema; kliasifikacija; |susitaikymas; 
sutartis. 

Arrant (ar'rent), adj. atkaklus; aršus. 
|Į — ly, ado. atkakliai; begėdiškai. 

Arras (iir'res), 8. sienų kaurai. 

Array (lir-rei'), s. kariška tvarka; glitos 
(kareivių); || rūbai. | — , v.a. sureng- 
ti; sustatyti (į eiles); sutvarkyti; || 
aprėdyti; aprengti. 

Arrears (ar-ryrz'), s. pi. užsilikus, už- 
vilkta mokestis. In —, užpakalyj : 
užsilikęs su mokestim; skolingas. 

Arrearage (ar-ryr'edž), s. = Arrears. 

Arrect, Arrected (ar-rekf, -rekt'ėd), adj. 
pakeltas augštyn; stačias. 

Arrest (iir-resf), v.a. sulaikyti; sustab- 
dyti; suimti; suareštuoti. | — , s. su- 
laikymas; suėmimas; areštavimas; 
areštas. 

Arrester (iir-rest'or), 8. suemejas; areš- 
tuotojas. 



::i Arthritic 

Arrhizal, Arrhizous (a-rai'zel, -zds), "<//'. 
neturįs šaknų; bešaknis. 

Arriere (iir-ryr'), adj. užpakalinis; pa- 
valdinis. —fee;—fief, Iena esanti 
po valdžia kitos Ienos. — - uassa/, 
vasalo vasalas Arriere-ban, pašauki- 
mas vasalų į karę. 

Arrival (ar-raiv'el), *. pribuvimas: at- 
keliavimas. 

Arrive (ar-rai v'), v.n. pribūti: atvykti: 
atkeliauti; atkakti; pasiekti. 

Arrogance, Arrogancy (iir'ro-gens, -gen- 
si), s. išdidumas; putnumas; arogan- 
cija. 

Arrogant (ar'ro-gent), adj. išdidus: put- 
nus; arogantiškas. || — ly, adv. su iš- 
didumu; arogantiškai. 

Arrogate (iir'ro-get), v.a. savintis; prisi- 
savinti. 

Arrogation (iir-ro-ge'šion), 8. prisisavi- 
nimas. 

Arrow (lir'ro), 8. vilyčia. 

Arrowy (ar'ro-T), adj. kaip vilyčia: aš- 
trus kaip vilyčia. 

Arse (ars), s. pasturgalis; subine. 

Arsenai (ar'si-nel), s. ginklinyčia; arse- 
nalas. ' 

Arsenic (ar'si-nik), .v. arsenikas: žiurk- 
žoles. 

Arsenic, Arsenical (ar-sėn'ik, -el), adj. 
žiurkžolių (s. gen.). 

Arson (ar's'n), s. padegejyste: padegi- 
mas. 

Art (art), [antroji ypata vienskaitos nuo 
Be], esi. 

Art(art),s. daila; dailininkyste; mokėji- 
mas; mokslas; |Į būdas; | gudrybe; 
klasta. 

Arterial (ar-ty'ri-el), adj. arteriškas: 
gyslinis. 

Arteriotomy (ar-ty-ri-ot'o-mi), s. atida- 
rymas gyslos; anatomija gyslų. 

Artery (ar'tor-i), s. kraujagysle; arteri- 
ja. 

Artesian (ar-ty'žen), adj. artezieniškas. 
— well, artezieniškas šulinys. 

Artful (art' fui), adj. artistiškas; dailda- 
riškas; dailus; nuduotas; gudrus: 
klastingas. | — ly, adv. daildariškai ; 
gudriai: klastingai; | — ness, s. geb- 
snumas; gudrumas; klastingumas. 

Arthritic, Arthritical(ar-Mrit'ik, -el), adj. 
podagrinis. 



Arthritis 



32 



Ascites 



Arthritis (ar-///rai'l is), s.med. podagra. 

Arthrography (ar-JArdg'ra-fl), s. aprašy- 
mas sąnarių. 

Arthrozoic (ar-$Aro-zo'ik), adj. zool. na- 
riuotas. 

Artichoke (ar'ti-cok), s. hot. badrama. 

Article (ar'ti-k'l), s. straipsnis; skyrius; 
artikulas; sanlyga (sutarties); || da- 
lele: dalis; f daigtas; dalykas; tavo- 
ras; || gram, sąnarys. || — , r. a. aiš- 
kiai išdėstyti, išrodyti; skųsti pri- 
vedžiojant kaltinamuosius punktus; 
I atiduoti mokslan pagal sutartį. 

Articular (ar-tik'ju-lor), adj. sanarinis; 
sąnarių (*. gen.pl.). 

Articulate (ar-tik'ju-let), adj. nariuotas; 
|| aiškus; aiškiai ištariamas. || — , v. 
a.n. aiškiai kalbėti; aiškiai ištarti, 
išreikšti, pasakyti; || nariuoti; jung- 
ti. || r. n. jungtis sąnariais; nariuotis. 
|| — ly, adv. aiškiai. 

Articulation (ar-tik-ju-le'šion), .v. naras; 
sąnarys; sunėrimas; | ištarimas. 

Artifice (ar'ti-fis), s. sumanus darbas; 
|| gudrumas; gudrybe; klasta. 

Artificer (ar-tif'i-sor), s. daildarys; 
amatninkas. 

Artificial (ar-ti-fi"šel), adj. priemoniš- 
kas; pramanytas; nuduotas; netik- 
ras. \\—\y,adv. priemoniškai. || — ness, 
s. priemoniškumas. 

Artificiality (ar-ti-fi-ši-al'i-ti), s. priemo- 
niškumas. 

Artillerist (ar-til'lor-ist), s. artileristas. 

Artillery (ar-til'lor-i), *. artilerija. 

Artilleryman (ar-til'lor-i-man), s. arti- 
leristas. 

Artisan (ar'ti-zan), s. amatninkas; dail- 
darys. 

Artist (art'ist), *. artistas; dailininkas; 
dailius. 

Artistic, Artistical (ar-tis'tik, -el), adj. 
artistiškas. || —ally, adv. artistiškai. 

Artless (art 'les), adj. nenuduotas; nuo- 
širdus; at viras. I — ly, adv. be jokio 
nudavimo; be vyliaus; atvirai. || 
—ness, 8. nuoširdumas; prastumas; 
at virumas. 

Arundinaceous (ii-ron-di-ne'šos), adj. tu- 
rįs nendres pavidalą: nendrinis. 

Arundineous(iir-on-din'i-os), adj. gausus 
nendrėmis: nendriuotas. 

As (ii/.), adv. d-ro/ij. kaip: kaipo; kaip 



kad; kaip tai; kada; tuo tarpu kada: 
kuomet; kadangi, —far—, iki; ant 
kiek. —/or, k as link. —i/, lyg kad; 
kaip kad; tartum. — it were, teip 
sakant. — sooa? — , kaip veik. — 
soon — possible, kaip galima grei- 
čiau; kuogreičiausiai. — though, 
lyg kad; tartum. — well, teipgi. 

— well — , teipjau kaip; kaip kad ir. 

— yet, ikišiol; dar. 

Asafetida, Asafcetida (iis-a-fet'i-da), s. 
smardžioji smala; devyndrekis. 

Asbestine, Asbestous (as-bės'tin, -tos), 
adj. asbestinis; nedegąs. 

Asbestos, Asbestus (as-bės'tos), s. min. 
asbestas. 

Ascend (iis-send'), v. n. a. lipti augštyn; 
lipti; kopti; kilti; pasikelti; užlipti. 

Ascendable (iis-send'a-b'l), adj. užlipa- 
mas. 

Ascendance, Ascendancy (as-sėnd'ens, 
-en-si), s. = Ascendency. 

Ascendant, Ascendent (as-send'ent), adj. 
lipas augštyn; | augštesnis; vyres- 
nis; viršesnis. 

Ascendency (iis-sėnd'en-si), s. viršeny- 
be; įtekme; valdžia. 

Ascendible (iis-sėnd'i-b'l), adj. užlipa- 
mas. 

Ascension (as-sėn'šion), s. lipimas aug- 
štyn; pasikėlimas; dangun žengimas 
(Ghristaus). —Day, Christaus dan- 
gun žengimas; Šeštines. 

Ascensional (as-sėn'šion-el), adj. pasi- 
kėlimo (s.gen.); kįlamas. 

Ascensive (iis-sen'siv), adj. kįlas aug- 
štyn; besikelias. 

Ascent (iis-senf), s. pasikėlimas; paki- 
la; iškila; iškilimas; augštuma. 

Ascertain (iis-sor-ten'), v. a. persitikrin- 
ti. 

Ascertainable (as-sor-ten'a-b'l), adj. ga- 
limas persitikrinti. 

Ascertainment (iis-sor-ten'ment), s. per- 
sitikrinimas; patikrinimas. 

Ascetic (Jis-set'ik), adj. asketiškas; 
rūstus. || — , s. asketas; pustelni ti- 
kas. 

Ascetism (iis-set'iz'm), s. asketizmas. 

Ascians (aš'jenz), s. pi. ekvatoriaus gy- 
ventojai. 

Ascites (iis-sai'tyz), s.med. vandenine 
pilvo liga. 



Ascribable 

Ascribable (as-kraib'a-b'l), acŲ. prira- 
šomas; prirokuojamas; primetamas. 

Ascribe (iis-krail)'), e.d. prirašyti kam 
ką; prirokuoti;priskaityti; primesl i. 

Ascription (iis-krip'šion), s. priskaity- 
mas kam k<>; prirokavimas; kas kam 
priskaitoma. 

Aseptic (ii-sėp'tik), adj. nepuvas. 

Asexual (ii-sekš'ju-el), adj. belytis: be 
lytiškos veikmes. 

Ash (;iš), s. bot. uosis:|| [sing, nuo Ashes] 
pelenai. || — , adj. uosinis. || — , r. a. 
pelenais barstyti, pabarstyti. | Ash 
Wednesday, Pelenine; Pelene diena. 

Ashamed (a-šemd'), adj. sugėdintas; su- 
sigėdęs. To be — of, (to), gėdytis. 

Ashen (aš'en), adj. uosinis; || peleninis; 
pelenų dažo; pelekas; šernas. 

Ashery (aš'or-i), s. pelenyčia. 

Ashes (aš'ez), s. pi. pelenai. 

Ashlar, Ashler(iiš'lor), 8. tašytas akmuo. 

Ashore (ii-šor'), adv. ant kranto; prie 
kranto; ant seklumom 

Ashy(iiš'i), adj. peleninis; pelenuotas; 
pelenų dažo; šernas. 

Asia (e'ši-a), s. Azija. || Asian (e'šen), 
Asiatic (e-ši-at'ik), adj. Azijos (s.gen.); 
azijinis; azijiškas; azijatiškas. | s. 
azijietis; azijatas. 

Aside (li-said'), adv. į šalį; šalin: šalyj; 
ant šalies; nuošalyj; nuošaliai. 

Asinine (iis'i-nain), adj. asilinis: asiliš- 
kas. 

Asininity(as-i-nin'i-ti), s. asiliškumas. 

Ask(iisk), v. a. n. klausti; klausinėti: 
prašyti; reikalauti; kviesti. 

Askance, Askant (įi-skiins', -skant'), adv. 
kreivai; žvairai; šnairom. 

Asker (iisk'or), s. klausinetojas; prašy- 
tojas; f zool. gonys. 

Askew (a-skjū'), adv kreivai: žvairai; 
šnairom. 

Aslant (ii-slant'), adv. nuožulniai; žul- 
sniai; įskypai; įkypai. 

Asleep (;i-slyp'), adr. &adj. miegančia- 
me padėjime: užmigęs, fig. numiręs. 
To fall — , užmigti. To lull — , už- 
migdyti; užliūliuoti. 

Aslope (ii-slop'), adc. žulsniai: nuožul- 
niai; pražvikiai; nuolaidžiai. 

Asp (iisp), s. zool. gyvate: | bot. = Asp- 
en. 

Asparagus (as-piir'ii-gos), s.bot. barelis. 

Aspect (iis'pekt), -s. išžiūra: išveizdis: 
padėjimas. 



33 



Assailable 



■, adj. 



Aspen (iisp'en), 8. hot. a puse. 

apuŠinis. 

Asperate (as'por-St), v.a. daryli šiurk- 
ščiu, nelygiu. 

Aspergillum (as-por-džil'lom), *. krapy- 
kis. 

Asperity (iis-por'i-ti), s. šiurkštumas; 
žiaurumas; aštrumas. 

Aspermatous, Aspermous (ii-spor'ma-tos, 
-mos), adj. beseklis. 

Asperous (iis'por-os), adj. šiurkštus. 

Asperse (iis-pors'), v.a. šmeižti; biau- 
rinti; apšmeižti; apjuodinti. 

Asperser (iis-pors' or), s. šmeižejas; ap- 
šmeižejas; apjuodintojas. 

Aspersion (as-por'šion), s. apkrapini- 
mas; apšlakstymas; | apšmeižimas: 
apibiaurinimas; apšmeiža. 

Asphalt (as'falt ir as-falt'), .v. asfaltas; 
minerališka smala; žydiškoji smala. 
|| — , v.a. asfaltuoti. 

Asphaltic (as-faT'tik), adj. asfaltinis. 

Asphyxiate (iis-fiks'i-et), v.a. užtroškin- 
ti. 

Aspic (as'pik), s. zool. = Asp; | bot. 
lavendra; || senoviška kanuole. 

Aspirant (as-pair'ent), adj. trokštas; 
jieškas ką įgyti, pasiekti. | — , s. as- 
pirantas; tas kurs stengiasi pasiekti, 
įgyti (augštą urėdą. etc.). 

Aspirate (as'pi-ret). v.a. gram, tarti su 
prikveptelejimu. || — , adj. tariamas 
su prikveptelejimu. || — , *. garsas 
(ar raide), tariamas su prikveptele- 
jimu; prikveptelejimo ženklas. 

Aspiration (as-pi-re'šion), s. gram, tari- 
mas su prikveptelejimu; prikvepte- 
lejimas; || kvėpavimas; geidavi- 
mas; geidimas; troškimas: goroji- 
mas. 

Aspire (as-pair'), v. n. didžiai geidauti: 
trokšti; goroti; | kilti: augštai la- 
kioti. 

Aspirer (as-pair'6r), s. geidautojas. 

Asportation (iis-por-te'sion), -v. pagriebi- 
mas; pavogimas. 

Asquint (a-skui'nt'), adv. kreivai; žvai- 
rom. 

Ass (as), s. asilas. 

Assafcetida (as-sa-fet'i-da), *. = Asa- 
fetida. 

Assail (as-seT), v.a. užpulti. 

Assailable (as-sėTii-b'l), adj. galimas 
užpulti. 



Assailant 

Assailant (as-seT-ent), a. užpuolikas. 

Assailment (as-sel'menl ►, *. užpuolimas. 

Assart (as-sarf), t>.a. skinti (girią). 

Assassin, Assassinator (as-sas'sin, -si- 
ne-tdr), s. galvažudys; užmušėjas. 

Assassinate (as-sas'sin-et), v.a. nugala- 
bini i: nužudyti. 

Assassination (as-sas-si-ne'ši5n), s. riu- 
galabinimas; nužudymas; galvažu- 
dy st r. 

Assault (as-solf), v.a. užpulti; užsimoti; 
pasikeseti; įžeisti. || — , a. užpuoli- 
mas: užsimojimas: įžeidimas. 

Assaulter (iis-solt T)!-), 8. užpuolikas. 

Assay (iis-sei'), v.a. bandyti; mėginti; 
ištirti. I — , 8. bandymas: mėgini- 
mas: ištyrimas. 

Assayer (iis-sei 'or), -v. bandytojas: išty- 
rejas {metalų). 

Assemblage (iis-sem'bledž). s. surinki- 
mas; susirinkimas. 

Assemble (iis-sėm'b'l), r. a. surinkti: su- 
šaukti; sutelkti. I c.)}, susirinkti: su- 
sitelkti. 

Assembler (as-sėm'bldr), s. surinkėjas; 
suteikėjas. 

Assembly (iis-sem'bli), s. susirinkimas. 

Assent (lis-sent/), 8. sutikimas; pritari- 
mas. | — , r. n. sutikti; pritarti. 

Assentation (iis-sen-te'šion), 8. pritari- 
mas. 

Assert (iis-sort'), v.a. tvirtinti; tikrinti. 

Assertion (as-sor'5i6n), 8. tvirtinimas; 
tikrinimas; ginimas. 

Assertive (as-sort'iv), adj. patikrines: 
patvirtinąs; nepapriešinamas ; tik ras. 
|| —\y,adv. tikrai; patvirtinančiai. 

Assertor (iis-sort'dr), s. tvirtintojas: už- 
t i k rintoj as ; apgi ne j as. 

Assertory (iis-sort'o-ri), adj. tvirtinąs: 
pal viri Inas. 

Assess (iis-ses'), v.a. uždėti mokestį: 
apmokesčiuol i ; apiprekiuoti. 

Assessment (as-seVnient), 8. apmokes- 
čiavimas; mokėsi is. 

Assessor (iis-sės'or), *. apmokesčiuoto- 
jas: taksatorius; asesorius: sudžios 
pagelbininkas. 

Assets (as'sfets), s.pl. turtas: || turtas 
pasimirusio skolininko, sunaudoja- 
mas apmokėjimui jo skolų/, manta 
nepasil urinčio skolininko. 

Asseverate (as-sėv'dr-et), v.a. iškilmin- 
gai tvirtinti; užtikrini i. 



34 



Associable 



Asseveration (Ss-sSv-or-e'šičn), s. iškil- 
mingas tvirtinimas; užtikrinimas. 

Assiduity (as-si-dju'i-ti), s. darbštumas: 
stropumas; rūpestingumas; atidu- 
mas. 

Assiduous (iis-sid'ju-6s), adj. darbštus: 
stropus; rūpestingas: atidus. || — |y, 
adv. stropiai; rūpestingai. || — ness, 
*. = Assiduity. 

Assign (iis-sain'), v.a. paženklinti: 
paskirti; perduoti. || — , 8. jur. ypa- 
ta, kuriai perduotas turtas. 

Assignable (as-sain'a-b'l), adj. galimas 
paskirti; paskiriamas: perduodamas; 
nurodomas. 

Assignation (iis-sig-ne'šion), s. paskyri- 
mas; paženklinimas; perdavimas; || 
paskyrimas vietos ir laiko pasima- 
tymui; pasimatymas. 

Assignee (as-si-ny'), s. ypata, kuriai 
kas paskirta, pavesta; atstovas; pil- 
na valis; agentas. 

Assigner, Assignor (iis-sain'or, -si-nor'), 
8. paskyrė j as; perdavėjas; suteikė- 
jas pilnavalystes. 

Assignment (iis-sain'ment), 8. paskyri- 
mas; perdavimas. 

Assimilate (iis-sim'i-let), v.a. tolygiu ar 
panašiu daryti; supanašdinti; asi- 
miliuoti. || v. n. asimiliuotis. 

Assimilation (iis-sim-i-le'šion), s. supa- 
našdinimas; supanašėjimas; asimi- 
liacija. 

Assimilative (as-sim'i-le-tiv), adj. supa- 
našdinas; asimiliuojąs. 

Assist (iis-sisf), v.a. gelbėti; pa-, pri- 
gelbeti; padėti; šelpti; sušelpti; drau- 
gauti kam. 

Assistance (lis-sist'ens),*. pagelba; pašel- 
pa; parama. 

Assistant (iis-sist'ent), adj. prigelbias; 
pagelbinis. || — , 8. prigelbetojas; 
pagelbininkas; asistentas. 

Assister (iis-sist'or), 8. gelbėtojas; su- 
šelpejas; pagelbininkas. 

Assize (iis-sai//), s. teismo sesija; pada- 
vadijimas; nutarimas. | — , v.a. pa- 
skirti ar užtvirtinti įstatymiška pre- 
ke, saiką ar svarstį. 

Assizer (iis-sai z 'or), .y. užžiuretojas 
svarsčių, mierų. 

Associable (as-so'ša-b'l), adj. suvienija- 
mas; sutaikomas; med. jauslus. 






Associate 

Associate (iis-so'ši-et), o.a. suvienyti; 
sujungti. I d. n. vienytis; susivieny- 
ti. I — , adj. suvienytas; sujungtas. 
|| — , s. sandraugas; sSbras. 

Association (iis-so-si-e'šion ir as-so-ši- 
6 -ion), f. draugyste: susivieniji- 
mas; asocijacija. 

Assonance (iis'so-nens), *. vienodas 
skambėjimas. 

Assonant (iis'so-nent), adj. vienodai 
skambąs. 

Assort (iis-sorf), r. a. paskaidyti: pa- 
skirstyti; kliasifikuoti. || v*n. sutik- 
ti. 

Assortment (iis-sort'menl), s. paskaidy- 
mas; paskirstymas: surinkimas; ran- 
kius; pasirinkimas. 

Assuage (iis-suedž'), v. a. sumažinti 
(skausmą, etc.); palengvinti; nutil- 
dyti; nuraminti. 

Assuagement (as-suedž'ment), s. suma- 
žinimas; suminkštinimas; palengvi- 
nimas; nutildymas; nuraminimas. 

Assume (iis-sjūm'), v. a. priftnti; priim- 
ti ant saves; savintis. To — airs, 
puikauti. | v. n. didžiuotis; puikauti. 

Assuming (iis-sjūm'ing), adj. išdidus; 
su pretenzijoms. 

Assumption (iis-somp'šion), s. priėmi- 
mas; pasisavinimas; daleidimas: me- 
na; eccl. Dangun ėmimas; Žoline. 

Assurance (aš-šūr'ens), s. užtikrinimas; 
tvirtas persitikrinimas; pilnas pasi- 
tikėjimas; drąsumas; apsergėji- 
mas; įpirkimas; asekuracija. 

Assure (iiš-šūr'), v. a. užtikrinti; apser- 
geti; asekuruoti. 

Assured (aš-šūrd'), adj. užtikrintas; tik- 
ras; drąsus; apsergetas. || — ly, adv. 
tikrai; ištikro; be abejones. 

Assurer (aš-šūr'or), 8. užtikrintojas; 
apsergetojas. 

Aster (iis'tor), s. bot. astras; nastarnas. 

Asterisk (iis'tor-isk), s. žvaigždute [*] 
{rašte). 

Asterism (as'tor-iz'm), s. žvaigždžių 
krūvele; žvaigždynelis [***] (rašte). 

Astern (a-storn'), adv. mar. laivo užpa- 
kalyj ; užpakalin. 

Asteroid (as'tor-oid), s. į žvaigžde pa- 
našus kūnas; viena iš mažų planetų 
tarp Marso ir Jupiterio. 

Asthenic (as-čAen'ik), adj. silpnas; nu- 
silpęs. 



35 Astroscope 

Astheny (iis7//i-ni), a.med. nusilpimas; 
silpnumas. 

Asthma (iis'ma ir iist'ma), a. dusas; du- 
sulys. 

Asthmatic, Asthmatical (as-mat'ik, —ei), 
adj. dusulingas. 

Astir (a-stor'), adv. d- adj. ant kojų; 
krutėjime; sukilęs: atsikėlęs. 

Astomatous, Astomous (ii-stdm'a-tos, iis'- 
to-mos), adj. neturįs burnos. 

Astonish (as-ton'iš), v. a. stebinti; nu- 
stebinti. 

Astonishing (iis-ton'iš-ing), adj. įstabus. 

Astonishment (as-ton'iš-ment), s. nusi- 
stebėjimas; nuosteba. 

Astound (lis-taund'), v. a. nustebinti. 

Astraddle (ii-strad'd'l), ad>\ apžargom. 

Astragal (as'tra-giil), s. arch, stulpo žie- 
das. 

Astral (as'trel), adj. žvaigždinis. 

Astray (ii-strei'), adv. kreivai; klaidžiai. 
Togo — , paklysti; klaidžioti. To 
lead — , su-, paklaidinti. 

Astrict (as-trikf), v. a. varžyti; suvar- 
žyti; suveržti. 

Astriction (iis-trik'šion), s. surišimas: 
suvaržymas; suveržimas; sutrauki- 
mas; med. pri et varas. 

Astride (ii-straid'), adv. apžargom. 

Astringe (iis-trindž'), v. a. sutraukti; su- 
veržti. 

Astringency (as-trin'džen-si), s. ypatybe 
sutraukti į krūva; sutraukiamoji 
pajiega. 

Astringent (lis-trin'džent), adj. sutrau- 
kiąs; suvaržąs; | rūstus; rimtas. || 
— , s. med. varžomas vaistas. 

Astrologer (as-trol'o-džor), s. astrolo- 
gas; žvaigždininkas. 

Astrologic, Astrological (as-tro-lodž'ik, 
-el), adj. astrologiškas. 

Astrology (as-trol'o-dži), & astrologija: 
skaitymas žvaigždžių; žynavimas 
pagal žvaigždes. 

Astronomer (as-tron'o-mor), s. astrono- 
mas; žvaigždininkas. 

Astronomic, Astronomical (as-tro-nSm'ik, 
-el), adj. astronomiškas. || — ly, adv. 
astronomiškai. 

Astronomy (as-tron'o-mi), s. astronomi- 
ja; žvaigždininkyste: mokslas apie 
dangiškus kūnus. 

Astroscope (as'tro-skop), *. atsroskopas 
{įrankis žvaigždėms temyti). 



Astute 



30 



Attach 



Astute (as-tjūf), adj. gudrus. | — ]y. 
adv. gudriai. || — ness, 8. gudrumas. 

Asunder (ii son'ddr), ado. atskirai: sky- 
rium; į dalis; pusiau. To break — , 
ptM-laužti; sutraukyti: suardyti. 

Asylum (ii-sai'lom), s. prieglauda: prie- 
glaudos namai. 

Asymmetric,Asymmetrical(as-im-met'rik, 
-el), adj. nesymetriškas. 

Asymmetry (iį-sim'mi-tri), s. stoka si- 
metrijos. 

Asymptote (iis'im-tot), s. math, asimpto- 
ta {linija prisiartinanti prie kitos, bet 
niekada su ja nesuseinanti). 

Asyndeton (Ji-sin'di-ton), s. retor. saky- 
mas nesurištas sanjungomis. 

At (iit), prep., lietuviškai išg tildomas vie- 
na vietininku, kitokiuose atsitikimuose 
prielinksniais: pas; prie; ties; ant; 
po; už; iš. — home, namie. — school, 
mokykloj. — the door, prie durių; 
ties durimis. — hand, po ranka; ar- 
ti. — war, karėje. — a disadvantage, 
ant nenaudos. — work, darbe; prie 
darbo. — meals, prie valgio. — a 
cheap price, už pigia preke; pigiai. 

— the break of day ; auštant. — one 
blow, vienu kirčiu; vienu užgavimu; 
ant syk. — nine o'clock, devinta va- 
landa; ant devintos (valandos). 

— all, visiškai. — first, išpradžių. 

— last, ant galo; galiaus. — least, 
mažiausiai. — once, urnai. 

Atavism (at'a-viz'm), s. atavizmas. 

Ate (et), pret. nuo Eat. 

Atheism (e'čAi-iz'm), s. ateizmas; be- 
dievyste. 

Atheist (e7Ai-ist), s. ateistas; nepripa- 
žintojas Dievo esybes: bedievis. 

Atheistic, Atheistical (e-čAi-is'tik, -el), 
adj. ateistiškas; bedieviškas. || —ally, 
adv. bedieviškai. 

Atheling (iičA'ėl-ing), s. kunigaikštis. 

Athenaeum, Atheneum (;'i/A-i-ny'6m>, *. 
Atenos dievnamis (sen. Qraik.y, vie- 
ta viešo mokinimo; literatiška ar 
moksliška draugyste; knygynas. 

Athirst (ii-fAorst'i, adj. ištroškęs. 

Athlete (iifA'lyt ), s atletus; ko ve j as; ga- 
linčius. 

Athletic (a/A-let'ik), adj. atletiškas; 
tvirtas; galingas. || — t, *. lavinimas 
kūniškų spėkų, miklumų. 



Athwart (a-thuort'), adv. skersai: atbu- 
lai: priešingai, f prep. skersai: per. 

Atilt (a-tilf), adv. pasviręs į pryšakį; 
su atstatyta jetimi. 

Atlantean (iit-lan-ty'en), adj. atlantinis; 
atlantiškas. 

Atlantic (iit-lan'tik), adj. atlantiškas. 
— ocean, s. Atlantiškas oceanas; At- 
lantikas. 

Atlas (iit'les), s. anat. sprandikaulis; || 
rankius žemlapių; || Atlasų kalnai 
{Afrikoj); || atlasas {audimas). 

Atmosphere (at'mos-fyr), s. atmosfera; 
oras. 

Atmospheric, Atmospherical (at-mos-ier'- 
ik, -el), adj. atmosferinis: atmosfe- 
riškas; orinis. 

Atoll (a-tol'), s. koralų sala. 

Atom (at'om), s. atomas; nepadaloma 
medegos dalele; dulke. 

Atomic, Atomical (ši-tom'ik, -el), adj. 
atomiškas; atominis. 

Atomism (at'om-iz'm), s. atomizmas; 
atomistiška teorija. 

Atomist (iit'om-ist), s. atomistas; šali- 
ninkas atomistiškos teorijos. 

Atomize (at'om-aiz), v. a. atomizuoti; 
l atomus, į dulkes paversti. 

Atomizer (at'om-ai-zor), s. pulverizato- 
rius; dulkinaite. 

Atone (ii-ton'), v. a. n. atlyginti; atpildy- 
ti; išpirkti; suderinti. 

Atonement (a-ton'ment), s. atlyginimas; 
atpildą; išpirkimas. 

Atonic (ii-ton'ik), adj. begarsis; silpnas; 
be spėkų. 

Atop (a-top'), adv. viršuj; ant viršaus. 

Atrabilarian, Atrabilarious, Atrabilious (iit- 
rii-bi-le'ri-en, -le'ri-6s, -bil'jos), adj. 
suniuręs; melancholiškas. 

Atramental, Atramentous (at-rii-men'tel, 
-tos), adj. atramentinis; atramentiš- 
kas; juodas. 

Atrocious (a-tro'šios), adj. žiaurus; skau- 
dus; žvėriškas. j| — ly, adv. žiauriai; 
skaudžiai. || —ness, 8. žiaurumas. 

Atrocity (a-tros'i-ti), s. žiaurumas; žvė- 
riškumas; skaudumas; beširdyste. 

Atrophy (at'ro-fi), *. med. sunykimas; 
džiūsna. 

Attach (iit-tiič'), o. a. pririšti: prilipdyti; 
prijungti; pridurti; prikergti; || pa- 
skirti; || patraukti (prie save*); \\ pa- 
griebti; užareštuoti. Į| /•.//. prisirišti; 
prilipti; prikibti. 



Attache 



::; 



Attrite 



Attache (at-ta-še"' |, ». palydovas; drau- 
gauto j as. 

Attachment (at-tač'ment), %. prisirisi- 
mas; ryšys: priekaba: Į| užareštavi- 
mas; areštas. 

Attack (at-tak'), v.a.n. atakuoti; užpul- 
dinėti: užpulti. || — , *. užpuldinėji- 
mas: užpuolimas; med. pripuolimas. 

Attain (lit-tėn'), v.a.n. pasiekti. 

Attainable (at-tėn'ii-b'l), adj. pasiekia- 
mas. 

Attainder (iit-tėn'dor), 8. prasudijimas 
myriop ir atėmimas visų civiliškų 
tiesų. 

Attainment (iit-ten'ment), 8. pasiekimas; 
įgijimas; pi. pažintys. 

Attaint (at-tėnf), v.a.ji/r. pripažinti 
kaltu išdavime viešpatystes; || \v/.- 
krėsti; sutepti; subjaurinti; apteršt i ; 
geda apvilkti; apgėdinti. | — , s. ne- 
goda; geda; jur. apkaltinimas 
prisiegdintųjų išdavusių neteisinga 
nusprendimą: || veter. užgavimas pir- 
mutines kojos paskutine. 

Attaintment, Attainture (at-tėnf ment, 
-tėn'tjur), s. prasudijimas; apterši- 
mas; negoda; geda. 

Attar (iit'tor), s. kvepiąs rožių aliejus. 

Attemper (at-tem'por), v. a. praskiesti; 
suminkštinti; sušvelninti; susilpnin- 
ti; sumažinti; || pritaikyti; tinkamu 
daryti. 

Attempt (Jit-tėmt'), v. a. bandyti; mė- 
ginti; kėsintis; pasikėsinti. | — , 8. 
mėginimas; pasistengimas; pasikė- 
sinimas. 

Attend (iit-tėnd'), v.a.n. daboti; prižiū- 
rėti; temyti; pritarnauti; || klausyti; 
f lydėti; draugauti; | būti (kur). 

Attendance (iit-tend'ens), s. dabojimas; 
prižiūrėjimas; pritarnavimas; lanky- 
mas; buvimas: || palydovai; tarnai; 
sargą. 

Attendant (iit-tend'ent), adj lydintis: 
palydintis; pritarnaujantis; čia esąs. 
I — , s. palydovas; pritarnautojas; 
prižiūrėtojas; čia esantysis, buvusy- 
sis. 

Attention (at-ten'šion), s. tėmijimas: 
atida. 

Attentive (at-t6n'tiv), adj. temi j as; ati- 
dus; įdomus: klusus. || — ly, adv. su 
atida: atidžiai. || — ness, s. atidumas; 
įdomumas. 



Attenuant (at-t6n'ju-ent), adj. skystės- 
imi darąs; praskiedžias. 

Attenuate (iit-ten'ju-et), v. a. praskiesti; 
|| sumažinti; susilpninti. | v. n. su- 
silpnėti; sumenketi; sumažėti. || — , 
adj. sumenkėjęs; susilpnėjęs; suma- 
žėjęs; I praskiestas. 

Attenuation (iit-tėn-ju-ė'šion), .v. pra- 
skiedimas; || sumažinimas; susilp- 
ninimas; susilpnėjimas; sumenkė- 
jimas; sunykimas. 

Attest (at-tėsf), v. a. liudyti; paliudiji- 
mą duoti; paliudyti. || — , s. paliu- 
dijimas. 

Attestation (at-tes-tė'šion), s. paliudiji- 
mas. 

Attester, Attestor (at-test'or), s. liudyto- 
jas; paliudytojas. 

Attic (at'tik), adj. attiškas; išdailintas: 
dailus. || —, s. arch, attikas; viršuti- 
nės užlos; pašelmeninis kambarys. 

Attire (iit-tair'). v. a. aprengti; parėdy- 
ti; išpuošti, f — , s. parėdymas; rū- 
bai; parėdnys. 

Attitude (at'ti-tjūd), s. pastovą; stove- 
nė. 

Attollent (iit-tol'lent), adj. pakeliąs. 

Attorney (lit-tor'ni), s. užstovas; advo- 
katas. 

Attract (iit-triikt'), r. a. pritraukti; vi- 
lioti; privilioti. 

Attraction (at-trak'šion), .*. pritrauki- 
mas; kas pritraukia, vilioja; vilio- 
nė. 

Attractive (iit-trakt'iv), adj. pritraukiąs: 
viliojas. f — ly, adv. pritraukiančiai. 
II —ness, <v. ypatybė pritraukti; pri- 
traukiamumas. 

Attrahent (at'tra-hent), adj. pritrau- 
kiantis. || — , s. pritraukėjas; pri- 
traukiančioji medega. 

Attribute (at-trib'jut), v. a. priteikti: 
prirokuoti; priskaityti (kam ką). || 
— (iit'tri-bjūt), s. atributas; priskai- 
toma ypatybė. 

Attribution (iit-tri-bjū'šion), 8. priskai- 
tymas (kam ko); priskaitoma ypaty- 
bė. 

Attributive (iit-trib'ju-tiv), adj. priskai- 
tomas; priteikiamas. 

Attrite (at-traif), adj. iš-, nutrintus; 
nudėvėtas. 



Attrition 



38 



Austral 



Attrition (at-tri"šiSn), 8. trinimas; dil- 
dymas; besitrinimas; sudilimas: || 

susikrimtimas; pakrauta. 

Attune (at-tjūn'), v.a. nustatyti: sutai- 
kyti (tonus). 

Auburn (o'born), adj. rusvas; kaštani- 
nis. 

Auction (ok'šion), s. viešas pardavimas; 
aukeijonas; licitacija. f— , v.a. lici- 
tuoti: viešai parduoti. 

Auctioneer (ok-šion-yr'), 8. aukcijonie- 
rius; licitatorius. || —,v.a. licituoti. 

Audacious (o-de'šios), adj. drąsus; at- 
vangus; begėdiškai drąsus, f — ness, 
8. drąsumas; begėdiškas drąsumas. 

Audacity (o-das'i-ti), s. drąsumas: at- 
vangumas; begėdiška drąsa; išdrįsi- 
mas. 

Audible (o'di-b'l). adj. girdimas. 

Audibly (o'di-bli), adv. girdimai; gar- 
siai; balsiai. 

Audience (o'di-ens), s. audijencija; iš- 
klausymas; f klausytojai: publika. 

Audit (o'dit), s. peržiūrėjimas, perkra- 
tymas rokundų. ĮĮ — , v.a. peržiūrėti, 
perkratyti roku ridas. 

Auditor (o'di-tor), s. klausytojas: || re- 
vizorius; peržiūrėtojas rokundų. 

Auditorium (o-di-to'ri-6m), .s', auditorija. 

Auditory (o'di-to-ri), 8. auditorija; klau- 
sytojai; publika. | — , adj. girslinis; 
girdėjimo (s. gen.). 

Auger (o'gor), s. grąštas. 

Aught (ot), s. kas-nors. Seeif — be want- 
ing, pažiūrėk, ar viskas yra. 

Augment (og-ment'), v.a. dauginti: pa- 
dauginti; padidinti. || /•.//. daugintis; 
pasidauginti; pasididinti. || — (dg'- 
ment), s. pasidauginimas; pasididi- 
nimas; prieaugis. 

Augmentable (og-ment'a-b'l), adj. i>;i< t i - 
dinamas; padauginamas. 

Augmentation (dg-men-te'šion), *. padi- 
dinimas: padauginimas; pasidaugi- 
nimas; prieaugis. 

Augmentative (og-mSnt'a-tiv), adj. padi- 
dinąs. 
t, _ 

Augur (o'gfir), 8. žynys: || —,r.a.n. žy- 

nauti: burti: spėti; pranašauti. 
Auguration (o-gju-re'šion), 8. žynavi- 

mas; būrimas; spėjimas ateities: 

pranašavimas. 
Augury (o'gju-ri), *. žynavimas; žyny- 

stS; pranašavimas. 



August (o-gosf), adj. didis; garbingas: 
iškilmingas. ||— (o'gost), s. rugpiutis 
{mėnuo). 

Auk (ok), s. om. pingvinas. 

Aulic (o'lik), adj. prigulįs karališkam 
dvarui; karališkas. 

Aunt (ant), s. teta; tetule. 

Aura (o'rii), s. garai; išgaravimai; kva- 
pas; kvapsnys. 

Aural (o'rel), adj. ausinis. 

Aureate (o'ri-et), adj. auksinis: paauk- 
suotas. 

Aureola, Aureole (o-ry'o-lii, d'ri-ol), a. 
spindulių vainikas; aureola. 

Auricle (o'ri-k'l), s. išlaukine ausis; 
širdies ausele. 

Auricula (o-rik'ju-lii), 8. bot. žiurkause. 

Auricular (o-rik'ju-16r), adj. ausinis; 
tartas ar pasakojamas į ausį. — con- 
fession, ausine išpažintis. 

Auriculate, Auriculated (o-rik'ju-let, -le- 
ted), adj. ausuotas; turįs ausies pa- 
vidalą. 

Auriferous (o-rif or-6s), adj. duodąs 
auksą. 

Auriform (o'ri-form), adj. ausies pavi- 
dalo. 

Aurist (o'rist), s. ausų gydytojas. 

Aurochs (d'roks), s. tool, stumbras; tau- 
ras; zubras. 

Aurora (o-rd'rii), %. aušra; pašvaiste. 
— boreal is, šiauršviesa; šiaurstul- 
piai. — australis, pietų šviesa. 

Auroral (o-ro'rel), adj. aušrinis. 

Auscultation (os-kol-te'šion), s. išklau- 
symas širdies plakimo; oskultacija. 

Auspicate (os'pi-ket), v.a. pradėti (ką 
nors) prie gerų lėmimų. 

Auspice (os'pis), s. lėmimas; pranaša- 
vimas; pranašaująs ženklas; || globa; 
vada; vadovyste. 

Auspicious (os-pi"šios), adj. gerai le- 
miąs; palaimingas; pasekmingas. | 
— ly, adv. palaimingai. || — ness, s. 
palaimingumas; pasek mingumas. 

Auster (os'tor), 8. pietų vejas. 

Austere (os-tyr'), adj. aitrus; rūstus; 
nuožmus. || — ly, adv. aitriai: rūs- 
čiai. || —ness, *. aitrumas: rūstu- 
mas. 

Austerity (os-ter'i-ti), 8. aitrumas; rūstu- 
mas; rūstybe. 

Austin (ds'tin), adj. august iniškas. 

Austral (ds'trel), adj. pietinis. 



Australia 

Australia (os-tre'li-ii), s. Australija. 
Australian (os-tre'li-en), adj. austra- 
liškas; australinis. || — f 0. australie- 
t is. 

Austria (os'tri-ii), s. Austrija. | Austri- 
an (os'tri-en), adj. austrijinis; Aus- 
trijos {s. gen.). || — , s. austrijietis; 
aust rijokas. 

Authentic (o-Men'tik), adj. autentiškas; 
tikras. —ally, adv. autentiškai; 

tikrai. || — alness, s. autentiškumas; 
tikrybe: teisingumas. 

Authenticate (o-Men'ti-ket), v. a. paliu- 
dyti tikruma. 

Authentication (o-ž7ien-ti-ke'ši6n), s. pa- 
tikrinimas; paliudijimas. 

Authenticity (o-Men-tis'i-ti), s. tikrumas; 
tikrybe; autentiškumas. 

Author (o7//or), s. autorius. 

Authoress (o'thor-es), sf autore. 

Authoritative (o-M6r'i-te-tiv), adj. auto- 
ritetiškas. || — ly, adv. autoritetiškai. 
|| — ness, s. autoritetiškumas. 

Authority {o-thor'i-ti), s. autoritetas; vy- 
riausybe; valdžia; spėka; įtekme. 

Authorization (o-^6r-i-ze'šion), s. sutei- 
kimas tiesos; pavelijimas; užtvirti- 
nimas. 

Authorize (o' t7ior-a,iz), v. a. autorizuoti; 
užtvirtinti; suteikti tiesa; pavelyti. 

Authorship (o'Mor-šip), s. autoryste. 

Autobiographic, Autobiographical (o-to- 
bai-o-graf ik, -el), adj. autobiogra- 
fiškas. 

Autobiography (o-to-bai-6g'ra-fi), s. au- 
tobiografija; aprašymas savo paties 
gyvenimo. 

Autocracy (o-tok'ra-si), s. autokratija; 
pat valdyste ; vienvaldyste. 

Autocrat (o'to-kriit), *. autokratas; pat- 
valdis. 

Autocratic, Autocratical (o-to-krat'ik, 
-el), adj. autokratiškas; patvaldį š- 
kas. 

Autocratrix (o-tok'rii-triks), sf. autokra- 
te; patvalde. 

Auto-da-fe (o'to-dii-fe'), s. auto-da-fe; 
sudeginimas ant laužo. 

Autograph (o'to-griif ), Autography (o-tog'- 
ra-fi), s. autografas; autografija; sa- 
vos rankos raštas; parašas. 

Autographic, Autographical (o-to-graf'ik, 
-el), adj. autografiškas; sava ranka 
rašytas. 



39 



Avenger 



Automath (o'to-m'ath), .*. pats per save 
išsimokinęs. 

Automatic, Automatical (o-to-mat'ik, -ei), 
adj. automat iškas; savaimiai krutas, 
veikias; machinališkas. 

Automaton (o-tom'ii-tou), 8. savaimiai 
judanti mašina; automatas. 

Automatous (o-tom'ii-tos), adj. automa- 
tiškas. 

Automobile (o-to-mo'bil), 8. automobi- 
lius. 

Autonomous (o-ton'o-mos), adj. satire- 
diskas; savistovus; autonomiškas. 

Autonomy (o-ton'o-mi), s. sauredyste; 
autonomija. 

Autopsy (o'top-si), s. med. lavonskrose- 
na. 

Autumn (o'tom), s. ruduo. 

Autumnal (o-tom'nel), adj. rudeninis. 

Auxiliary (ogz-il'ja-ri), adj. pagelbinis. 
Į| — , s. pagelbininkas. 

Avail (a-vėT), v. a. gelbėti; nauda at- 
nešti, duoti. To — one's self of, pa- 
sinaudoti. || v. n. naudingu būti; tu- 
rėti verte; atsakyti tikslui. || — , .y. 
nauda; verte. 

Availability (a-vel-a-bil'i-ti), s. naudin- 
gumas; tikimas tikslui; nauda. 

Available (ii-vel' a-b'l), adj. pasinaudoja- 
mas; naudingas; atsakas tikslui Rin- 
kamas. || — ness, s. '= Availability. 
|| Availably, adv. naudingai; su nau- 
da. 

Avalanche (av'a-liinč), s. lavina; slenkąs 
nuo kalnų sniegynas. 

Avant-guard (ii-vant'gard), .v. = Van- 
gard. 

Avarice (av'ii-ris), s. godulyste; godu- 
mas; pelnagodyste; šykštumas. 

Avaricious (av-a-ri"šios), adj. pelnago- 
dingas; godus; gobštus; godulingas. 
|| — ly, adv. godulingai; pelnagodin- 
gai; gobščiai. || —ness, s. pelnago- 
dyste; godulingumas; gobštumas. 

Avast (tl-vasf), interj. perstok! paliauk! 
sustok! 

Avaunt (a-vonf, ii-vant'), interj. šalin! 
šelauk! laukan! 

Avenge (a-vendž'),r.^. atmonyti; atker- 
šyti. 

Avengement (a-vendž'ment), 8. atkerši- 
jimas; atmonijimas. 

Avenger (ii-ven'džor), 8. at keršytojas. 



Avens 



40 



Awork 



Avens (Sv'enz), s. bot. digulžole; dagi- 
lis. 

Avenue (iiv'i-nju), s. plati alėja: me- 
džiais išsodinta gatve. 

Aver (ii-vor'), v.a. tvirtinti: tikrinti. 

Average (av'or-edž), s. vidutine miera: 
vidutinis skaitlius; apskritai paim- 
tas skaitlius. | — , adj. vidutinis: vi- 
dutiniškas; apskritai paimtas. || — , 
r.ii. atrasti vidutine miera ar skait- 
lių. I v. n. apskritai siekti, išnešti. 

Averment (ji-vor'ment), *. tvirtinimas; 
patvirtinimas. 

Averse (ii-vors'), adj. nemėgstąs; besi- 
bodžiąs. Į| — ly, adv. atgal: atžagarai: 
|| su pasibodejimu;su priklumu;ne- 
noriai. || — ness, s. nemėgimas; besi- 
bodejimas. 

Aversion (a-vor'šion), s. pasibiaureji- 
mas; nekentimas; neapkanta. 

Avert (a-vorf), v. a. nukreipti; nugrežti. 

Aviary (e'vi-e-ri), s. paukštinyčia. 

Avid (av'id), adj. godus. 

Avidious (ji-vid'i-os), adj. godus; godin- 
gas; gobštus; šykštus. || — , adv. go- 
džiai. 

Avidity (ii-vid'i-ti), s. goda; godumas; 
godulyste; gobštumas. 

Avocation (iiv-o-ke'sion), s. sulaikymas 
(užsiėmime)', trukdymas. | —s, pi. 
kasdieniniai rūpesčiai; užsiėmimai: 
pareigos. 

Avoid (ii-void'), v. a. panaikinti; || lenk- 
tis; šalintis; vengti; išvengti. 

Avoidable (a-void'ii-b'l), adj. išvengia- 
mas; panaikinams. 

Avoidance (ii- void'ens), s. panaikinimas; 
prašalinimas; prasišalini mas; || iš- 
vengimas; || aptuštejimas. 

Avoider (ii-void'or), s. tas, kurs ka ša- 
lin neša; || vengė j as. 

Avoidless (ii-void'lės), adj. neišvengia- 
mas. 

Avoirdupois (av-or-dju-poiz'), s. pirkly- 
bos svarstis. 

Avouch (ii-vauč'), ©.a. tvirtinti; užtik- 
rinti; pripažinti. 

Avow (ii-vau'), r. a. atvirai pripažinti; 
Lšpažiol i ; parodyti. 

Avowable (a-vau'a-b'l), adj. galimas at- 
virai prisipažinti; išpažintinas; išpa- 
žįstamas. 

Avowal (a-vau'el), a. atviras pripažini- 
mas; išpažinimas; parodymas. 



Avowed (ii-vaud'), adj. atvirai pripažin- 
tas; atviras. || — ly, adv. atvirai. 

Avower (ii- vau 'or), s. tvirtinto j as; išpa- 
žintojas; pripažintojas. 

Avulsion (ii-vol'sion), s. perpiešimas- 
nupiešimas. 

Await (ii-uef), v. a. laukti; lūkuriuoti. 

Awake (a-uek'), v. a. [pret. awoke ir 
awaked; pp. awaked] , budint i; kel- 
ti. || v. n. busti; prabusti; keltis; at- 
sikelti. I — , adj. būdas; budrus. 

Awaken (a-uek"n), v. a. budinti; pabu- 
dinti; pakelti; pažadinti. | v. n. pra- 
busti. 

Award (ii-uord'), v. a. n. prisūdyti; nu- 
spręsti; nusūdyti. || — , s. nusprendi- 
mas. 

Aware (a-uer'), adj. žinąs; atsargus. 
To be — of, žinoti; turėti žinias. 

Away (a-uei'), adv. Šalin; tolyn. To go 
— , šalin eiti. To run — , šalin bėg- 
ti; iš-, nu-, pabėgti. To send — , iš- 
siųsti. To throw — , numesti. To 
squander — , išeikvoti. To trifle — 
one's time, laika ant niekų leisti. 
To make — with, išnaikinti; užmu- 
šti; nudaigoti. 

Awe (ou), s. šventa baime; pagarba. || 
— , v. a. įkvėpti baime, pagarba, j 
Awe-stricken, Awestruck, adj. (šven- 
tos) baimes perimtas. 

Aweather (a-uėd/i'dr), adv. į priešvejL 

Awful (o 'fui), adj. įkvepiąs šventa bai- 
me; baisingas: baisus. || — ly, adv. 
baisingai; baisiai. || —ness, s. baisin- 
gumas; garbingumas; iškilmingu- 
mas. 

Awhile (a-huail'), adv. truputį; neilgai; 
valandėle. 

Awkward (ok'uord), adj. negrabus; ne- 
rangus; neparangus; kaip koks gra- 
mezdas; gramezdiškas. || — ly, adv. 
negrabiai; neparangiai; gramezdiš- 
kai. f —ness, s. negrabumas; neran- 
gumas; gramezdiškumas. 

Awl (oi) *. yla. 

Awn (on), s. akuotas. 

Awned (ond), adj. akuotuotas. 

Awning (on'ing), 8. padanginys; šėtra. 

Awnless (dn'les), adj. beakuot is. 

Awny (on' i), adj. akuotuotas. 

Awoke (a-uok'), pret. nuo Awake. 

Awork (a-uork'), adv darbe; prie darbo 






Awry 



41 



Backslide 



Awry (ii-rai'i. adj. kreivas; iškrypęs. | 

adv. kreivai; ant šalies; skersom: 
žvairai. 

Ax, Axe (iiks), 8. kirvis. 

Ax (iiks), v.a.n. klausti. = Ask. 

Axial (iiks'i-el), adj. asinis. 

Axil (iiks'il), #. pasakė; tarpšakis. 

Axilla (iiks-il'lii), .v. pažaste; bot. pasakė. 

Axillar, Axillary (iiks'il-lor, -le-ri), adj. 
pažastims; bot. pasakinis. 

Axiom (iiks'i-6m), 8. aksioma: nereika- 
laujanti darodymo teisybe; teisybe 
pati per save. 

Axis (iiks' is), s. ašis; bot. kamienas. 

Axle (aks"l), s. ašis; varpste. 

Axletree (iiks"l-try), *. ašis (ratų). 

Axman (iiks' man ), *. kirvininkas. 

Ay (ai), inter j . ai! oi! 

Ay, Aye (ai), ado. teip; teipyra. || — (ei), 
adv. visada; visados: be paliovos. 

Ayrie, Ayry (e'i-ri), s. lizdas. = Aekie. 

Azalea (ii-ze'li-a), s. bot. azalija. 

Azimuth (siz'i-moth), a. a.str. skliaul lau- 
kis; azimutas. 

Azoic (ii-zo'ik), adj. neturįs savyj orga- 
niškos gyvasties; azoiškas. 

Azote (iiz'ot ir a-zot'). *. azotas: nitro- 
genas. 

Azotic (a-zot'ik), adj. azotinis: azotiš- 
kas. 

Azure (az'urw* e'žur), adj. žydrainis: 
šviesiai mėlynas. || — , 8. žydris: mė- 
lis; dangaus melinumas. 

Ažūrine (až'ju-rin), adj. žydrainis. 



B 



Baa (ba), v.n. bliauti. || — , *. bliovi- 
mas; bliovesis; bliausena. 

Babble (biib'b'l), v.n.a. vapalioti: veb- 
lenti; plepėti; pliaukšti; || čiurkš- 
lenti. Į| — , s. vapaliojimas; vebleni- 
mas; plepėjimas; | čiurkšlenimas. 

Babbler (biib'blor), .y. vapaliotojas: nie- 
katauška; daugkalbis; pliauškalas. 

Babe (beb), s. kūdikis. 

Babel (be'bel), *. Babilionas;/^. sumi- 
šimas; netvarka. 

Baboon (bab-ūn'), *. tool, babunas (bež- 
džione). 

Baby (be' bi), .v. kūdikis; lėle. Į — ,aaj. 
kūdikiškas. || —,r.tt. apseiti kaip su 
kūdikiu. 



Babyhood (be'bi-hūd), *. kūdikyste. 

Babyish (be'bi-iš), adj. kūdikiškas: vai- 
kiškas. || — ly, ado. kūdikiškai. 

Bac (biik), s. pervažas. 

Baccalaureate (biik-kii-lo'ri-et), .v. baka- 
liauro laipsnis. || — , adj. bakai iau- 
riškas. 

Baccate (bak'ket), adj. turįs uogos pa- 
vidalą. 

Baccated (bak'ke-tšd), adj. uoguolas. 

Bacchanal (bak'kii-nel), adj. bakcha- 
nališkas; girtuokliškas; paleistuvi il- 
gas. I — , *. lebauninkas. 

Bacchanalia (biik-ka-ne'li-a) s. bakcha- 
nalija; girtuoklinga puota. 

Bacchanalian (bak-kii-ne'li-en), adj. = 
Bacchanal. 

Bacciferous (bak-sif 6r-6s), adj. uogin- 
gas; duodas uogas. 

Bachelor (bač'i-lor), s. nevedelis: ka- 
valierius; bakaliauras (pirmas moks- 
liškas laipnis). Bachelor's button, *. 
bot. goštautas. 

Bacillus (ba-sil'16s), *. bakterija. 

Back (b'ėk), s. pervažas. = Bac. 

Back (bak), s. pasturgalis; užpakalis; 
nugara. || — , adj. užpakalinis. || adv. 
užpakalin, atgal; atžagarai. || — , v. 
a. užsėsti (ant arklio)-, stumti atgal: 
|| paremti; sušelpti. || v.n. trauktis 
atgal; atsitraukti. 

Backbite (bak' bait), v. a. apkalbėti (ką 
už akių); apjuodinti. 

Backbiter (biik'bait-or), .v. apkalbetojas; 
apjuodinto j as. 

Backbone .bak'Lo'n'), 8. nugarkaulis. 

Back door (biik' dor , s. užpakalines 
durys; slaptas išėjimas. 

Background (biik'graund), s. užpakalis; 
užpakalinis plianas; atokumas; at- 
stumas. 

Backhand (bak'hand), adj. pakrypės 
nuo kairios į dešine puse. || — , *. raš- 
tas kreiptoms nuo kairios į dešine 
puse literomis. 

Backhanded (biik'hiind-ed), adj. su at- 
bula ranka. 

Backhouse (bak'haus), s. užpakaline 
trioba; reikiaviete. 

Backside (biik'said), 8. užpakaline pu- 
se; užpakalis. 

Backslide (biik'slaid'), v.n. [pret. b\ck- 

SLID; pp. BACKSLIDDEN W BACK- 



Backslider 



42 



Baldachin 



slid], atpulti, atskilti, atsimesti 
(nuo tiksimo). 

Backslider (bak'slaid'or), s. atsimetėlis; 
atskalūnas. 

Backsword (bak'sord), .v. kardas. 

Backward, Backwards ( bak'uord, -uordz), 
adv. atbulai: at /.ataroms; atgal. 

Backward, adj. atbulas; atžagaras; ne- 
turįs jokio paslankumo, jokio noro: 
palengvas; vangus; negabus; neišsi- 
vystes: neišsipletojes; užpakalyj pa- 
silikęs: atsilikęs; užsilikęs; velvvas; 

o c o " 

pereitas. Į| — ness, s. atbulumas; 
atžagarumas; nepaslankumas; nė- 
ge bsnumas; vangumas; neišsi vysty- 
mas; atsilikimas. 

Backwoods (bak'uūdz'), s. užgirys. 

Backwoodsman (biik'uūdz'man), s. už- 
girietis; germiu. gyventojas. 

Bacon (be'k'n), -v. lašiniai. 

Bacterium (bak-ty'ri-6m), s. bakterija. 

Bad (biid), adj. [compar. worse: su- 
perl. worst], blogas; negeras: nela- 
bas; biaurus; vodingas. || — ly, adv. 
blogai; pavojingai; || labai. || —ness, 
•v. blogumas. 

Bade (bed), pret. nuo Bid. 

Badge (biidž), s. žyme; ženklas. 

Badger (biidž'or), s. zool. barsukas: ob- 
-rus. I — , v.a. varginti: kankinti. 

Badinage (ba-di-niiž'), 8. žaisme; juokai. 

Baffle (bat'f'l), v.a. trikdyti: sutrik- 
dyti; sugaišinti; į niekus paverst i: 
galva (ar protą) susukti. 

Bafflement (baf'f'1-ment), .v. sutrikdy- 
mas; sugaišinimas; pavertimas į. nie- 
kus. 

Baffler (baf'flor), s. sutrikdytojas. 

Bag (bag), %. maišas: tarba; krepšys. |j 
— , v.a. maišan dėti: tarbon krauti; 
|| sugauti. I v. n. išsipūsti: padribti. 

Bagatelle (bag-a-teT), •*. mažmožis; 
menkniekis. 

Baggage (bag'gedž), 8. bagažas; pakai: 
supakuoti daigtai; || moterpalaike; 
kekše. 

Bagnio (biin'jo), .v. paleistuvystes na- 
mai; kekšnamis; kurvinyčia. 

Bagpipe (biiy-'paip), 8. dumpline birby- 
118; dūda. 

Bagpiper (bag'paip-or), ». dudininkas; 
dudorius. 

Bail (bei), v.a. laiduoti; imti ant pa- 



rankos; || įteikti, patikėti (kenti ta- 
voms); || semti; išsemti (vandenį). | 
— , s. laidas; paranka; || seilas; pa- 
saitas (kibiro); || semtuvas. | Bail 
bond, s. laidas; paranka. 

Bailable (bel'a-b'l), adj. laiduotinas. 

Bailee (bel-y'), s. ypata, kuriai pati- 
kiami tavorai. 

Bailer (bel'or), s. semejas; semtuvas. 

Bailiff (bel'if), 6-. užveizdetojas; starši- 
na; vaitas. 

Bailiwick (bel'i-ui'k), 8. valsčius; vaity- 
ste. 

Bailment (bel'ment), 8. laidavimas; || 
perdavimas ar patikėjimas kam ta- 
vonj. 

Bailor (bel-or'), s. patiketojas; depozi- 
torius. 

Bait (bet), s. vilione; kas-nors, kuriuo 
kas pri viliojama; viliojimo maistas, 
ėdalas, lesalas (dedamas į slastus, 
maunamas ant meškeres vąšo, etc.); 
užkanda (kelionėj); perkandimas; pa- 
siganymas. \\—,v.a. siundyti; piu- 
dyti; užpiudyti; || duoti truputį už- 
esti ir atsikvėpti (arkliams kelionėj); 
užmauti ant vąšelio (slieką, etc.); 
vilioti. || v. n. sustot pasiganyti; už- 
kasti; f sparnais plasnoti. 

Baize (bez), s. kučbaikis: storas vilno- 
nas. 

Bake (bek), v. a. n. kepti; deginti (puo- 
dus, Čerpes, plytas). || — , s. kepimas: 
kepinys. 

Bakehouse (bek'haus), s. keptuve. 

Baker (bek'or), s. kepėjas. 

Bakery (bek'6r-i), s. keptuve. 

Baking (bek'ing), s. kepimas; degini- 
mas. 

Balance (biil'ens), 8. svarstyklių svirtis; 
svarstykles; lygsvara; biliansas; 
skirtumas tarp įemimų ir išleidimų. 
|| —,r.a. sverti: svarstyti: užlaikyti 
lygsvara; palyginti įemimus ir iš- 
leidimus, f v. n. turėti lygsvara; 
dvejoti; abejoti. 

Balcony (bal'ko-ni), 8. balkonas. 

Bald (bold), adj. plikas; nuplikęs. || 
— ly, adv. plikai. || — ness, 8. plikumas; 
plike. 

Baldachin (bal'da-kin), s. baldakimas: 
sostaskliautis; danga. 



Balderdash 



i:\ 



Banish 



Balderdash (bol' dor-daš), ». mišinys: 
niekia kalbu; '/auna. || — , v.a. pri- 
maišyti (ko /tor* prie gėrimų). 

Baldhead (bold'hed), s. plikagalvis. 

Baldpate (bold'pet), *. plikagalvis; pli- 
kis; plike. 

Baldric (bol'drik), *. juosta (juosiama 
pi r petį ir krutinę). 

Bale (bei), 8. pundas: ryšys: Į| sielvar- 
tas; skurdas; vargas. || — , v.a. suri- 
šti į pundą. 

Balefire (bel'fair), s. signaline ugnis. 

Baleful (bei' fui), adj. pražūtingas; pra- 
gaištingas; liūdnas. Į| — ly, adv. pra- 
žūtingai. || — ness, s. pražūtingu mas. 

Balister (bal'is-tor ir ba-lis'tor), s. sedo- 
kas. 

Balk (bok), s. balkis; sienojas: rastas: 
|| neišartas žemes ruožas; ežia: | kliū- 
tis; keblumas: nepasisekimas. | — , 
v.a. praleisti; aplenkti; palikti neiš- 
arta; apvilti; trukdyti. || v.n. stap- 
čioti; sustoti. 

Balky (bok' i), adj. veik sustojas: ram- 
bus. 

Bali (bol), s. kamuolys; gumulas; bole; 
kulka; piline; sviedinys; || balius. || 
— , v.a. susukti ar suvolioti į kamuo- 
lį, f v.n. susigumuliuoti; pavirsti Į 
kamuolį. 

Ballad (bal'led), *. balada (eiles). 

Ballast (baTlest), 8. baliastas (akmenys 
ar pieskos laivui pasunkinti). || — , v.a. 
baliastuoti: prikrauti baliastu (t. y. 
akmenimis, etc. laivo svarumui palai- 
kyti). 

Ballet (bal'le ir bal'let), s. baletas. 

Baltistą (bal-lis'tii), s. balista: mašina 
akmenims mesti. 

Balloon (bšil-lūn'), s. balionas; orlaivis. 

Ballot (bal'lot), -s-, baliotas; balsavimo 
biletas; būdas slapto balsavimo. || 
—,v.n. balsuoti. | Ballot box, s. ba- 
llot ų skrynute. 

Balm (bam), s. balsamas; balsaminis 
medis: miluške. 

Balmoral (bal-mor'el), s. vilnonis kite- 
lis. 

Balmy (bam'i), adj. balsaminis; kve- 
piąs; palengvinąs {skausmą); gaivi- 
nas. 

Balsam (bol'sem), s. balsamas; balsa- 
mų medis. 



Balsamic, Balsamical (bol-sam'ik, -ei), 
adj. balsaminis: balsamiškas. 

Balsamine (b(>rsem-in\ s.bot. kaulažo- 
le; balsam i nas. 

Baluster (baTos-tor), .v. stulpelis: stati- 
nis. 

Balustrade (bal'os-tred), s. baliustrada: 
paramčiai. 

Bambino (bam-by'no), s. kūdikis. 

Bamboo (bam-biV), s. bot. bambusa: 
bambusine lendre. 

Bamboozle (bam-bū'z'l), v.a. prigaudi- 
nėti; apgauti: prigauti. 

Bamboozler(bam-bū'zlor), .v. apgavikas: 
prigavę j as. 

Ban (ban), s. apskelbimas; apgarsini- 
mas; pi. užsakai (vestuvių); uždrau- 
dimas; drausme; iškeikimas. | — , v. 
a. iškeikti; uždrausti; užginti. 

Banana (bii-na'na), s. bot. banana. 

Band (band), s. raištis; ryšys; pančiai: 
|| pulkas; goveda; muzikantu. kuopa. 
f —,v.a. rišti; surišti; sujungti; su- 
vienyti. I — , v.n. rištis; susivienyti. 

Bandage (band.'edž), s. raištis; ryšys: 
bandažas. || — , v.a. surišti; subanda- 
žuoti. 

Bandanna, Bandana (ban-dan'ii) s. rašy- 
ta šilkų skepetaite. 

Bandbox (band'boks), s. dėže kaspinams 
etc. laikyti. 

Bandit (ban'dit), s. banditas; plėšikas. 

Bandog (biin'dog), s. ant saito laiko- 
mas šuo. 

Bandoleer, Bandolier (biin-do-lyr'), s. pa- 
trondiržis. 

Bandy (biin'di), s. kuoka; kucinys; mu- 
sininkas, f — , v.a. mušti su kuoka 
(pūinę); apsimainyti. || — , adj. krei- 
vas; šleivas. Bandy-legged (-legd), 
adj. kreivakojis: šleivakojis. 

Bane (ben), s. nuodai; žūtis: prapultis. 

Baneful (ben' fui), adj. nuodingas; pra- 
žūtingas. I — ly, adv. pražūtingai. |j 
—ness, s. nuodingumas; pražūt ingu- 
mas. 

Banewort (ben'uort), s.bot. vilkvyšne. 

Bang (biing), v.a. smogti; pliekti; dau- 
žyti; trankyti; trenkti. | — , s. smū- 
gis; smogis. 

Bangle (biin'g'l), s. antrankvs; apvran- 
ke. 

Banish (ban'iš), v.a. ištremti; išvyti: iš- 
varyti. 



Banishment 

Banishment (ban'iš-ment), 8. ištremi- 
mas; išvarymas. 

Bank (bank), *. kalva; supila; pylimas; 
krantas; sekluma: | suolas; kė- 
de; I bankas. || — , v. a. padaryti su- 
pila; apvesti pylimui; || bankan pa- 
dėti. || r.n. banke laikyti. || —bill, 
— note, 8. banknotą. 

Banker (bank' or), *. bankierius. 

Banking (banking), ». bankavimas; 
bankieryste. 

Bankrupt (biink'ropt), s. bankrutas. | 
— , adj. nusibankrutijes. || — , v. a. nu- 
bankrutyti. 

Bankruptcy (biink'ropt-si), s.subankruti- 
jimas: bankrutyste. 

Banner (biin'nor), 8. papartis: vielukas; 
vieliava. 

Banneret (ban'nor-et), *. papartis. 

Bannock (ban'nok), 8. avižinis blynelis. 

Banns (biinz), s. pi. užsakai. 

Banquet (biin'kuet), 8. pokilis; vaišes; 
puota. I — , v.a.n. pokilį kelti; vai- 
šinti; viešėti. 

Banqueter (ban'kuSt-or), 8. pokilnin- 
kas. 

Banter (ban' tor), f>. a. juokauti; apšai- 
pyti. |— , 8. juokai; juokavimas; ap- 
juokimas. 

Banterer (ban'tor-6r), s. juokdarys: ap- 
juokejas. 

Bantling (biint'ling) 8. vaikas; kūdikis. 

Baobab (be'o-biib), 8. bot. baobabas. 

Baptism (biip'tiz'm), 8. krikštas: krik- 
štynos. 

Baptismal (bap-tiz'mel), adj. krikšto (*. 
gen.). 

Baptist (blip'tist), *. krikštytojas; bap- 
tistas. 

Baptistery, Baptistry (biip'tis-tor-i, -tri), 
8. krikštinyčia; zakristija. 

Baptize (biip-taiz'), v. a. krikštyti. 

Baptizer (biip-taiz' or), s. krikštytojas. 

Bar (bar), s. štanga; dalba; buomas; 
skersinis; velke, meteklis (durių); \\ 
kliūtis; || pertvara; krotai; || šink- 
stalis; | advokatai; || suonaša smil- 
čių; sekluma. || — , v. a. užstumti 
velke; uždėti meteklį; užgaradyti; 
uždaryti; apkalinti; užkirsti kelia; 
kliūtis statyti; periškadyti; išskirti. 

Barb (barb), 8. barzda; ūsai (žuvių, gy- 
vulių); akuotai; || užkarpa; galva (vi- 



ii Bargain 

lyČios, joties). || — , v. a. vašuoti; pri- 
taisyti užkarpa, galva (vilyciai). 

Barbacan (bar'ba-kan), s. šaujamoji 
skyle (pilies sienoj). 

Barbarian (bar-be 'ri-en), s. barbaras: 
necivilizuotas žmogus. || — , adj. bar- 
bariškas; žiaurus; nuožmus. 

Barbaric (bar-biir'ik), adj. barbariškas: 
nuožmus; svetimas. 

Barbarism (bar'ba-riz'm), Barbarity (bar- 
bar' i-ti), s. barbarizmas; kalbos ne- 
grynumas; nežinyste; barbarišku- 
mas; nuožmumas. 

Barbarize (bar'ba-raiz), v. a. barbari- 
zuoti; padaryti barbarišku. || v.n. 
barbarišku tapti. 

Barbarous (bar'ba-ros), adj. barbariš- 
kas; nuožmus. || — ly, adv. barbariš- 
kai; žiauriai; nuožmiai. | — ness, 8. 
barbariškumas; nuožmumas: kalbos 
negrynumas. 

Barbecue (bar'bi-kju), s. visas kaip yra 
iškeptas gyvulys. || — , i). a. čiela kep- 
ti (kiaulę, j autį, etc.). 

Barber (barb'5r), s. barzdaskutėj as: 
barzdaskutys; cirulnikas. | — , v. a. 
skusti (barzdą); kirpti, šukuoti (plau- 
kus). 

Barberry (bar'ber-ri), s. bot. rugšterške. 

Barbican (bar'bi-kan), *. = Barbacan. 

Bard (bard), s. bardas; dainius; poetas. 

Bardic (bard'ik), adj. bardinis; bardiš- 
kas. 

Bare (ber), adj. nuogas; plikas; apnuo- 
gintas; tuščias; atviras. || — , v. a. ap- 
nuoginti. I — ly, adv. nuogai; plikai: 
be papuošimų; || tiktai; vien tiktai: 
vos. f —ness, s. nuogumas; plikumas. 

Barefaced (ber' f est), adj. su neapdeng- 
tu veidu; fig. atviras; drąsus. || — ly, 
adv. tiesiog į akis; tiesmokai. 

Barefoot (ber'fut), adj. d- adv. basas: 
basoms kojomis. 

Barehead, Bareheaded (ber'hėd, -6d), 
adj. &adv. su nepridengta galva, be 
kepures; vienplaukis. 

Barelegged (ber'legd), adj. plikakojis: 
basakojis; su plikoms, basoms kojo- 
mis. 

Bargain (bar'gėn), s. turgus; derybos; 
suderėjimas; pirkimas: pardavimas: 
pigus pardavimas; pigus pirkinys. 
Į| — , >\n. derėtis; lygtis. || r. n. sude- 
rėti : pirkti; parduoti. 



Bargainer 

Bargainer (bar'gdn-or), n. parduotojas, 

stalas pardavimo sanlygas. 

B t if (bardz), %. barka; laivas. 

Bargeman (bardi'man), *, laivininkas. 

Barite (bS'rait), *, min. baritas. 

Barium (be'ri 6m), 8. them, baris. 

Bark (bark), s. medžio žieve,; luobas: || 
lojimas. |Į — ,«.<*. nulupti luoba; bie- 
1 y t i ; aptraukti luobu. | v. n. loti. 

Bark, Barque (bark), s. tristiebis laivas; 
barka. 

Barkeeper (bar'kyp-6r), s. šinkorius. 

Barkery (bark'or-i), *. luobinyčia. 

Barley (bar'li), s. miežy s; pi. miežiai. 

Barleycorn (bar'li-korn), s. miežio grū- 
das; IĮ trečdalis colio. 

Barm (barm), s. mieles. 

Barn (barn), s. daržine; klojimas; kluo- 
nas. 

Barometer (ba-rom'i-tor), s. barometras. 

Baron (biir'on), .*. baronas (titulas). 

Baroness, (-es), sf. barone; baroniene; 
baroniute. 

Baroscope (bar'o-skop), s. baroskopas. 

Barouche (ba-rūš'), s. brikas; vežimas. 

Barque (bark), s. žr. Bark. 

Barracan (bar'ršį-kan), s. barakanas 
(storas vilnonis audeklas). 

Barrack (bar'rek), s. barakas; kazar- 
me. 

Barracoon (bar'ra-kūn), s. namai, kur 
laikomi vergai pardavimui. 

Barras (bar'ras), s. sakai; gyvsakiai. 

Barrator (bar'ra-tor), s. supiudytojas, 
sugundytoj as provotis; Į| kapitonas 
tyčia padaręs pragaištį laivui. 

Barratry (bar'ra-tri), s. sugundymas, 
supiudymas provotis; kapitono 
tyčia padaryta pragaištis laivui. 

Barrel (baVrel), s. statine; bačka; | ci- 
lindrą; vamzdis; cilindriška dėže; 
ola. || — , v. a. dėti, pilti į bačka. 

Barren (bar'ren), adj. bergždžias; ne- 
vaisingas; tuščias; protiškai atbu- 
kęs, f — , s. nevaisinga žeme; dyk- 
laukis; tyras. || — ly, adv. bergždžiai; 
nevaisingai; sausai. | — ness, s. berg- 
ždumas; nevaisingumas; nenašu- 
mas. 

Barricade (bar-ri-ked'), s. barikada; 
gintuve; fig. kliūtis. || — , v. a. bari- 
kaduoti; užbarikaduoti. 

Barrier (biir'ri-6r), s. barjieras; užtva- 
ras: parubežine tvirtyne. 



45 Basilic 

Barrister (bar'ris-tor), a. advokatas. 

Barroom (bar'rūm), .v. sinkius; šinkrui- 
mis. 

Barrow (biir'ro), s. [hand — ,] keščios; 
[wheel — ] karutis; || meitėlis; || al- 
ka; kapas. 

Barse (bars), s. icht. ešerys. 

Barter (bar'tor), v. a. n. mainyti; mai- 
ny kauti ;vesti mainų pirklyste ; perk- 
mainiauti. || — , s. mainai; mainyka- 
vimas; perkmainiavimas. 

Barterer (bar'tor-or), *. mainininkas; 
mainykautojas; perkmainiautojas. 

Bartizan (bar'ti-ziin), s. arch, sargos 
kuoras. 

Baryta (ba-rai'tii), s. chem. baritas; sun- 
kusis špatas. 

Barytone (bar'i-ton), s. baritonas; že- 
mesnysis tenoras. 

Basalt (ba-solf), s. bazaltas (akmuo). 

Basaltic (ba-solf ik), adj. bazaltinis. 

Base (bes), adj. žemas; niekingas; ne- 
lemtas; netikės; nevertas; niekam 
vertas; biaurus; žemo paėjimo. | — , 
s. pamatas; papėde; bazis; mus. ba- 
sas. Į — , v. a. pamatuoti; remti (ant 
ko). 

Baseball (bes'bol'), s. ypatinga žaisme 
su sviediniu. 

Baseborn (bes'born), adj. žemo gimimo; 
nelemtas. 

Baseless (bes'les), adj. neturįs pamato; 
tuščias; be vertes. 

Basely (bes'li), adr. biauriai; niekin- 
gai; niekšiškai; begėdiškai: nelem- 
tai. 

Basement (bes'ment), s. skiepas: apati- 
ne namo dalis. 

Baseness (bes'nes), s. niekingumas; ne- 
lemtumas; biaurumas: žemumas; 
begėdiškumas. 

Bashaw (ba-šo'), s. paša (pas turkus). 

Bashful (baš'ful), adv. nedrąsus; dro- 
vus. || — ly, ūdv. droviai; nedrąsiai. 
|| — ness, s. nedrąsumas; drovumas. 

Basic (be'sik), adj. pamatinis. 

Basify (be'si-fai), v.a.ehem. U dėstyti į 
pamatines dalis. 

Basil (baz'il), s. žambas; kantas; briau- 
na; || išdirbtas avies kailis; || bot. 
karališkoji meta. | — , v. a. žambuoti. 

Basilic (ba-zil'ik), s. =: Basilica. Į! — , 
—ai, adj. karališkas. 



Basilica 



46 



Bauble 



Basilica (ba-zil'i-ka), *. bazilika (teisda- 
rystes butas)', bažnyčia; katedra. 

Basilisk (baz'i-lisk), s. smakas: driežas. 

Basin (be's'n), s. indas; sudynas; rezer- 
voaras; tvenkinys; užtvanka; kana- 
las. 

Basis (be'sis), ,">'. bazis; pamatas; papė- 
de; pagrindas. 

Bask (biisk), v.n. šilti; kaisti. || v.a. šil- 
dyti. 

Basket (bas'ket), s. gurbas. 

Bas-relief (ba-ri-lyf), s. barei ie fas : pra- 
kili figūra. 

Bass (bits), s.iclit. ešerys; jūrių ešerys. 
|| bot. liepa; || storas klupiamas kili- 
mėlis. 

Bass (bes), s. mus. basas. 

Basset (biis'set), s. basetas (kazyriavimo 
būdas). 

Bassoon (bas-sūn'), .v. basinis vamzdis. 

Basso-relievo (bas'so-ri-ly'vo), s. = 
Bas-relief. 

Basswood (biis'uūd), s. liepa. 

Bast (biist), s. karna: plaušai: plauši- 
nis kilimėlis; ragaže. 

Bastard (bas'tord), *. bostras; mergvai- 
kis; išmerginis; benkartas; | cukri- 
nes patakos. || — , adj. išmerginis: 
neįstatymiškai gimęs; || netikras. 

Bastardize (biis'tbrd-aiz), v.a. apskelbti 
išmerginiu esant; išrodyti kėno ne- 
įstatymiška gimimą. 

Bastardy (biis'tor-di), s. neįstatymiškas 
gimimas. 

Baste (best), v.a. pliekti; mušti; | mil- 
tais ir druska apibarstyti ir sviestu 
(arba taukais) palieti (kep*nį);\\daiig- 
styt i; stryguoti. 

Bastile, Bastille (bas-tyl'), s. gintuves 
kuoras; tvirtyne;bastilija (politiškų- 
jų kalėjimas Paryžiuje, žmonių su- 
(jriiiutus 1789m.). 

Bastinado (biis-ti-ne'do), s. pliekimas; 
pliekimas į kojų padus (būdas bau- 
dimo prasikaltėlių). \ — f v.a. pliekti. 

Bastion (bas'čidn), s. fort, bastijonas. 

Bat (biit), 8. musininkas; kuoka; | plyt- 
galis; I medvilnių lakštas; || zool. 
šikšnotsparnis. | — , v.a. mušti (su 

m n si įlinkus. 

Batch (bite), 8. daugis ant sykio iškep- 
tos duonos; kepinys: | krūva vieno- 
kios rūšies (ypatų ar Šeip daigių). 



Bate (bet), v.a. sumažinti; nuleisti: |į 
v. n. ( — of), sumažinti. 

Bath (bath), s. maudyne; maudykla; 
pirtis. — house, maudyne; pirtis. 
— room, maudomasis kambarys; 
maudyne. 

Bathe (bed h), v.a. maudyti; mazgoti: 
prausti. || v. n. maudytis; praustis; 
mazgotis. || — , s. maudymąsi. 

Bather (bedh'bv), s. besimaudantis: 
maudytojas. 

Bathing (bedh'ing), s. maudymas: maz- 
gojimas; besimaudymas. 

Bating (bet'ing), prep. išskiriant. 

Batiste (bii-tysf), s. batistas (plonintelė 
drobele). 

Batlet (biit'let), s. kultuve. 

Baton (biit'on), s. lazda; batuta. 

Batoon (ba-tūn'), s. = Baton. 

Batrachoid (bat'ra-koid), adj. į varle 
panašus. 

Battalia (bat-tėTja), s. mil. kariška tvar- 
ka. 

Battalion (bat-tal'jon), s. mil. bat ali jo- 
nas; kariaunos skyrius. 

Battel (bat't'l), s. dvikova. 

Batten (bat't'n), v.a. penėti; tukinti; 
tręšti (žemę). \\ v. n. tukti. || — , s. ba- 
lana; dronyčia. 

Batter (b&t't6r),v.a. mušti; plakti; dau- 
žyti; plukti. I v. 7i. pasilošti. || — , 8. 
plakta tešla; minkytas molis; || 
pasilošimas; pasvyrimas (sienos); \\ 
mušėjas. 

Batterer (biit'tor-6r), s. mušėjas; daužy- 
tojas; plakėjas. 

Battering-ram (bat'tor-ing-ram), s. tara- 
nas; ožys sienoms pramušti (sen. ka- 
riška įmone). 

Battery (biit'tor-i), s. mušimas; daužy- 
mas; || baterija. 

Batting (biit'ting), s. mušimas (sviedi- 
nio)', valdymas musininko mušant 
sviedinį; || medvilnes lakštuose. 

Battle (bat't'l), v. n. muštis; kautis; ko- 
voti; kariauti. || — , s. mušis; kova, 
Battle-ax, s. karakirvis. 

Battledoor (bat't'1-dor), s.mente (plunk- 
snabolei mušti). 

Battlement (bat't'1-ment), .*. muro už- 
karpa. 

Bauble (bo'b'l), s. grazna: žaisle; niek- 
niekis. 



Bawcock 



Beard 



Bawcock (bo'kdk), a. gražulis; gražus 

jaunikaitis. 

Bawd (bod), s. užlaikytoj as paleistuvy- 
stes namų: parūpinto j as kekšių; 
kekšepiršlis. — , r./i. parūpinti 
kekšes. 

Bawdily (bod'i-li), adr. begėdiškai: 
kekšiškai. 

Bawdiness (bod'i-nes), s. begėdyste; 
kekšyste. 

Bawdry (bod'ri), s. parūpi nimas bedo- 
rių moterių, paleistuvystes tikslams; 
paleistuvyste: doriškas nupuolimas. 

Bawdy (bod'i), odj. begėdiškas; bedoriš- 
kas; purvinas. 

Bawl (bol), r. a. n. rėkti; šaukti. || — , *. 
rėkimas; riksmas. 

Bawler (būTor), s. rėksnys. 

Bawling (bol'ing), *. rėkimas; riksmas. 

Bay (bei), s. užtaka; marių įlanka; jū- 
rių koja; užtvanka; įdauba; įdubi- 
mas sienoje; || pastara; neišvengti- 
nas padėjimas; || lojimas; skaliji- 
mas; || bot. sauras; liauras. | —,v.a. 
n. loti; skalyti. | — , adj. beras (ar- 
klys). || Bay leaf, s. sauro lapai; bab- 
kiniai lapai. Bay rum, 8. sauro uo- 
gų skystimas; saurovyšnių vanduo. 
Bay salt, s. jūrių druska. Bay win- 
dow, s. iškištas langas. 

Bayard (bei'ord). s. beris (arklys). 

Bayberry (bei'ber-ri), s. bot. saurovyšne. 

Bayonet (bei'o-nėt), s. durtuvas; durk- 
las; bagnetas. || — , v. a. durklu ba- 
dyti. 

Bayou (bai'ū), s. užtaka; įlanka. 

Bazaar, Bazar (ba-zar'), s. bazaras. 

Be (by), v.n. [pres. am; pret. was; pp. 
been], būti. 

Beach (bye), s. pakrantis; pakraštis; 
krantas. || — , v. a. užvaryti ant kran- 
to (latrą). 

Beacon (by'k'n), s. signaline ugnis; jū- 
rių žibintuvas, f — , v. a. užžibinti (sig- 
nalinį žiburį)-, nušviesti; aprūpinti 
signaliniais žiburiais. 

Beaconage (by'k'n-edž), s. mokestis už 
žibintuvus; || žibintuvai. 

Bead (byd), s. karielis. PI. —s, s. karie- 
liai; rąžančius. To tell beads, rąžan- 
čių kalbėti; poteriauti. || — , r. a. ka- 
rieliais papuošti. 

Beading (byd'ing), s. pagražinimai ka- 
rielių pavidale. 



Beadle (by'd'l), *. sargas; tarnas. 
Beadsman (bydz'man), s. poterninkas; 

maldininkas; elgeta. 

Beady (byd' i), adj. turįs karielio ar ka- 
rielių pavidalą; karielinis; karieliuo- 
tas. 

Beagle (by'g'l), s. trumpakoj is medžio- 
jamas šuo. 

Beak (byk), s. snapas. 

Beaked (bykt), adj. snapuotas. 

Beaker (byk'dr), .v. taure; kielikas. 

Beam (bym), s. rastas; balkis; stulpas; 
buomas; | dyselis; d išlys; | volas; 
velanas; | kamienas elnio ragų; || 
laivo plotis. — of rays, spindulių 
stulpas; spindulys. | — , r. a. n. spin- 
dulius leisti; spindėti; žibėti. 

Beaming (bym'ing), adj. žibąs; spindas. 

Beamy (bym'i), adj. spinduliuojantis; 
spindulingas; || raguotas. 

Bean (byn), s. bot. pupa. 

Bear (ber), s. zool. lokys; meška; astr. 
Grįžulo ratas. 

Bear (ber), v. a. n. [pret. bore; pp. 
born, borne] , nešioti ; nešti ; paneš- 
ti; pakelti; pakęsti; atlaikyti; palai- 
kyti; užlaikyti; turėti; suteikti; duo- 
ti ; gaminti ; gimdyti ; | kentėti ; kęsti. 
To — one's self, užsilaikyti; elgtis; 
apsieiti. To — an inscription, turė- 
ti ant saves parašą. To — charge, 
kaštus pakelti. To — a hand, šelpti; 
sušelpti; mar. skubintis. To — in 
mind, atmintyj laikyti; atminti. To 

— a price, turėti paženklinta preke; 
prekiuoti. To — hard upon, spau- 
sti; sloginti. To —away, (mar.) prieš 
veja nešti. To —back, trauktis at- 
gal. To —down, nuversti; parblok- 
šti; panaikinti; nuleisti žemyn. To 

— down upon, prieš veja prisiirti 
( prie priesiaus). To —off, sulaikyti; 
atitolinti; prašalinti; nusiirti (nuo 
kranto). To — out, šelpti, remti iki 
galo. To — up, paremti; palaikyti; 
remtis; tvirtai laikytis. To — upon, 
spausti; remtis; atsiremti; būti tie- 
siog atkreiptu, nutaikytu. To — 
with, kęsti; pakęsti. 

Bearable (ber'a-b'l), adj. pakenčiamas. 
Bearberry (b5r'ber-ri), s. bot. katuoge; 

kačvuoge. 
Beard (byrd), s. barzda. || — , v. a. už 

barzdos paimti; įžeisti. 



Beardless 

beardless (byrd'lės), adj. bebarzdis. 

Bearer (ber'or), s. nešėjas; nešiotojas; 
padavėjas; įteikėjas. 

Bearing (ber'ing), s. apsiejimas: pasi- 
elgimas; užsilaikymas; padėjimas; 
ženklinimas. 

Bearish (ber'iš), adj. meškinis; kaip lo- 
kys. 

Bearskin (ber'skin), s. lokio kailis; meš- 
kenos; ypatingas kudlotas audeklas. 

Beast (byst), «. žvėris; gyvulys; galvi- 
jas. 

Beastliness (byst'li-nšs), s. žvėrišku- 
mas; gyvuliškumas. 

Beastly (byst'li), adj. žvėriškas; gyvu- 
liškas; galvijiškas; žiaurus; nedoras. 

Beat(byt), v. a. [pret. beat; pp. beat 
ir beaten), mušti; daužyti; plakti; 
kulti; velėti; grūsti; trenkti; pramin- 
ti (taką); apveikti; viršyti; apgalėti. 
H i\n. muštis; susimušti; daužytis; 
trankytis; susitrenkti. | To —about, 
trankytis; jieškoti. To —down, nu- 
mušti; parblokšti; sumušti. To — 
into, įmušti; Įkalti. To— off, at- 
mušti; nuvyti. To — up, užpulti; už- 
klupti; sumušti. 

Beat(byt), 8. smūgis; užgavimas; pla- 
kimas; tvinksėjimas. | — , adj. nu- 
vargęs; pailsės. 

O c ' Ir (, 

Beaten (byt"n), adj. išmuštas; lygus; 
sumuštas; apgalėtas; nuvargintas; 
nuvargęs. 

Beatific, Beatifical (by-a-tif'ik, -el), adj. 
suteikiąs palaiminimą; išganingas; 
palaimintas. 

Beatification (bi-iit-i-fi-ke'šion), .s-, palai- 
minimas; priskaitymas prie palai- 
mintųjų. 

Beating (byt'ing), 8. mušimas; plaki- 
mas. 

Beatitude (bi-at'i-tjūd), s. palaiminimas: 
palaima. 

Beau (bo), .9. gražnius;puikorius; pliuš- 
kis; meilius. || — monde, (-mond';, 
8. didžiuolių draugija; ponybe. 

Beauish (bo'iš), adj. puikoriškas; išpui- 
kęs; puikus; elegantiškas. 

Beauteous (bjū'ti-os), adj. gražus; pui- 
kus. || — ly, ad". puikiai. || — ness, *. 
dailumas; puikumas. % 

Beautiful (bjū't i-l'ul), <nlj. puikus; pato- 
gus. || — ly, adr. puikiai; daliai: pa- 



48 Bedight 

togiai. || —ness, 8. puikumas; dailu- 
mas; patogumas. 

Beautify (bjū'ti-fai), v. a. dailinti; padai- 
linti; gražinti. || v. n. tapti dailiu, 
puikiu ar patogiu. 

Beauty (bjū'ti), s. gražybe. 

Beaver (by'vor), s. zool. vebras; bobras. 

Becalm (bi-kam'), v. a. nuraminti ; sura- 
minti; nutildyti. 

Became (bi-kem'), pret nuo Become. 

Because (bi-koz'), conj. todėl kad; nes; 
kadangi. — of, del, dėlei. 

Bechance (bi-čans'), v. n. atsitikti; pasi- 
taikyti. 

Becharm (bi-čarm'), v. a. apraganuoti; 
apžavėti. 

Beck (bek), s. upelis. 

Beck, Beckon (bek"n), v.a.n. mojuoti; 
moti; pamoti; mostelėti. || — , s. mo- 
jimas; pamojimas; mostelėjimas. 

Becloud (bi-klaud'), v. a. apniaukti; ap- 
temdyti. 

Become (bi-kom'), v.n. [pret. became], 
tapti; pavirsti; stotis; liktis. || v. a. 
tikti; pritikti. 

Becoming (bi-kom'ing), adj. pritinkąs; 
pritinkamas. | — ly, adv. pritinkan- 
čiai. || —ness, s. pritikimas. 

Bed (bed), *. lova; guolis; Jig. motery- 
ste; || lysve; vaga (upes); sluogsnis. 
I v. 11. gulti į lova; gulėti. 

Bedabble (bi-dab'b'l), v. a. apšlakstyti; 
apkrapinti; aplaistyti; aptaškyti. 

Bedaggle (bi-dag'g'l), v. a. supurvinti; 
suteršti. 

Bedash (bi-daš'), v. a. aplaistyti; aptaš- 
kyti; sutaškyti. 

Bedaub (bi-dob'), v. a. supurvinti; su- 
teršti. 

Bedazzle (bi-daz'z'l), v. a. apjakinti. 

Bedbug (bed'bog), 8. blake. 

Bedchamber (bed'čem-bor), 8, miegrui- 
mis; miegamas kambarys. 

Bedding (bėd'ding), s. patalai; guolis; 
gulykla. 

Bedeck (bi-dek'), v. a. apgerbti; papuo- 
šti : padabinti. 

Bedevil (bi-dev"l), v. a. apkerėti; apža- 
vėti. 

Bedew (bi-djū'), v. a. aprasoti; apkra- 
pinti; apšlakstyti. 

Bedfellow (bed'fed-lo), .v. lovabendris. 

Bedight (bi-daif ). v.a. papuošti: išpuo- 
šti; išivdvt i. 



Bedim 

Bedim (bi-dim'), p. a, aptamsinti; ap- 
temdyti. 

Bedizen (bi-diz'z'n ir bi-daiz"n), v. a. 
papuošti. 

Bedlam (bed'lem), s. sumišelių namai; 
beprotnamis; fig. sumišimas: triuk- 
šmas. 

Bedlamite (bėd'lem-ait), 8. pakvaišėlis; 
sumišelis; beprotis. 

Bedouin (bed'u-yn), s. beduinas; Ara- 
bijos tyrų gyventojas. 

Bedpan (bėd'piin), 0. skardine patalams 
sušildyti. 

Bedquilt (bšd'kui'lt), s. kaldra; med- 
vilnėms pamušta užklote. 

Bedraggle (bi-drag'g'l), v. a. suvalkioti 
po purvyną; supurvinti. 

Bedrench (bi-drenč'), v. a. sumirkyti. 

Bedrid, Bedridden (bed'rid, -rid-d'n), 
adj. ant ligos patalo gulįs; sergąs. 

Bedroom (bed'rūm), a. miegamas kam- 
barys; miegruimis. 

Bedside (bed'said), s. lovos šalis. 

Bedspread (bed'spred), s. užklote: dvi- 
karte. 

Bedstead (bed'sted), s. lova (be patalų); 
lovos rėmai. 

Bedtick (bed'tik), s. užvalkalas. 

Bedtime (bed'taim), s. metas eit gultų. 

Beduck (bi-dok'), v. a. panerti. 

Bedung (bi-dong'), v. a. ap-, sumešluoti; 
mėšlu įkrėsti (lauką). 

Bedust (bi-dosf), v. a. apdulkinti. 

Bed ward (bed'uord), v. a. lovos link. 

Bedwarf (bi-duorf), v. a. stelbti ugį: 
kenkti augimui, išsivystymui. 

Bee (by), s. bit is. Queen — , bitinas; 
bitinėlis. — garden, bi tiny Čia. — 
line, tiesiausia, trumpiasia linija. 

Beebread (by'bred), s. bičių duona. 

Beech (byč), *. bot. bukas. 

Bee-eater (by'yt-or), s. orn. bičių gene- 
lis. 

Beet (byf), s. galvijas; jautiena. — 
tea, bulionas; jautienos išsunkos. 

Beetsteak (byf'stek), *. bifštekas. 

Beehive (by'haiv), s. bičių avilys. 

Been (by n), ir. Be. 

Beer (byr), s. alus. 

Beerhouse (byr'haus), *. alude: karčia- 
ma. 

Beeswax (byz'uaks), *. vaškas. 

Beet (byt), s. bot. svyklas; batvinis; bu- 
rokas. 



40 Bcgnaw 

Beetle (by't'l), s. šlega; kūle: muštu- 
vas; barboryte; Į| vabalas. Į| — , r. a. 
mušti su šlega. || v. n. kyšoti. 

Beeves (byvz), s. pi. galvijai. 

Betall (bi-fol'), v. a. n. [pret. befkll; 
pp. befallen], atsitikti; įvykti. 

Befit (bi-fif), v. a. tikti; pritikti. 

Betog (bi-f6g'), v. a. aptraukti migla: 
aptemdyti. 

Befool (bi-fūT), v. a. apkvailinti; su- 
kvailinti. 

Before (bi-for'), prep. &adv. pryšakyje; 
prieš; priešais; pirm: pirmiau; aug- 
ščiau. 

Beforehand (bi-for' hiind), adr. išanksto; 
išaugšto; iškalno. 

Beforetime (bi-for'taim), adv. pirmiaus; 
anksčiaus; kadaisi. 

Befoul (bi-faul'), v. a. apteršti; apipur- 
vinti; sutepti; prižagti. 

Befriend (bi-frend'), v. a. būti (kam) 
draugu; gelbėti (kam). 

Befringe (bi-frindž'), v. a. apspurguoti; 
papuošti spurgais. 

Beg (beg), v. a. n. [pret. &pp. begged], 
prašyti; maldauti; melsti; elgetauti. 

Began (bi-gan'), pret. nuo Begin. 

Beget (bi-gef), v. a. [pret. begot ir 

BEGAT; pp. BEGOT IV BEGOTTEN], 

veisti; gimdyti; pradėti. 

Begetter (bi-get'tor), s. veisėjas; gimdy- 
tojas. 

Beggar (beg'gor), s. prašytojas: elgeta. 
|| — , v. a. nubiedninti; apnuoginti; 
paversti į elgeta. 

Beggarliness (beg'gor-li-nes), s. elgety- 
ste; skurdas. 

Beggarly (beg'gor-li), adj. nuskurdęs; 
elgetiškas. || adv. elgetiškai. 

Beggary (beg'gor-i), s. elgetavimas; el- 
getyste. 

Begging (beg'ging), s. prašinėjimas: 
maldavimas; elgetavimas. 

Begilt (bi-gilf), adj. paauksuotas. 

Begin (bi-gin'), t\a. [pret. began; pp. 
begun], pradėti. || v. n. prasidėti. 

Beginner (bi-gin'6r), s. pradetojas; pra- 
dedantis. 

Beginning (bi-gin'ning), s. pradėjimas; 
prasidėjimas; pradžia. 

Begird (bi-gord'), v. a. [pret. begirt ir 
bkgirded; pp. begirt], apjuosti. 

Begnaw (bi-no'), v. a. apkramtyti; ap- 
graužti. 



Begone 

Begone (bi-gon'), interj. eik saiT. šalin! 
šelauk! 

Begot, Begotten (bi-gdf, -t'n), zr. Be- 
get. 

Begrease (bi-gryz'), '••". sutaukuoti; 
apt aukuoti. 

Begrime (bi-graim'), r.a. supaišyti; su- 
suodinti; sutepti: suterši i. 

Begrudge (bi-grodž'), v.a. užvydeti; pa- 
vydėti. 

Beguile (bi-gail'), v.a. apgauti; apvilti; 
suvedžioti; suvilioti; || palengvinti; 
apsaldinti. 

Beguilement (bi-gail'ment), s. suvilioji- 
mas; prigavimas. 

Beguiler (bi-gail'br), s. suviliotoj as; su- 
vedžiotojas; prigavikas. 

Begun (bi-gon), žr. Begin. 

Behalf (bi-haf), s. labas; nauda. In — 
of, ant naudos; apgini me. 

Behave (bi-heV), v.a.n. elgtis; pasielg- 
t i : užsilaikyti ; apseiti. 

Behavior (bi-hev'jor), 8. pasielgimas; 
apsiejimas; pasivedimas; užsilaiky- 
mas. 

Behead (bi-hed'), v.a. nugalabinti; nu- 
kirsti galva. 

Beheld (bi-hefd'), žr. Behold. 

Behemoth (by'hi-mo^), s. zool. begemo- 
tas; hipopotamas. 

Behest (bi-hesf), s. prisakymas: įsaky- 
mas. 

Behind (bi-haind'), prep. &adv. paskui; 
užpakalyj; už; užpakalin; atgal. 

Behindhand (bi-haind'hand), adj. pasi- 
likęs užpakalyj; užvilktas; suvėlin- 
tas. 

Behold (bi-hold'), v.a.n. [pret. d pp. 
beheld], žiūrėti; matyti; temyti. | 
interj. žiurek! štai! 

Beholden (bi-hdld"n), adj. kaltas: sko- 
lingas; dėkingas. 

Behoof (bi-hūf), *. labas; nauda. 

Behoove (bi-hūv'), v.a.n. prigulėti; pri- 
derėti; reikėti. 

Being (by'ing), prt. esąs; būdamas. Į| 
— ,.«. esybe; sutvėrimas; gyvastis. 

Belabor 'bi le'bor), v.a. apdirbti; fig. 
apvanol i ; aptalžyl i ; išpilt i kam kailį. 

Belate (bi-lef), v.a. pavėlinti; suvėlinti. 

Belated (bi-l<-t'e(l), adj. suvėlintas; ve- 

Belay (bi-lei'), v.a. užveržti: priveržti. 



50 



Bellowing 



Belch (belč), r.n.n. raugėti; atsirūgti; 
vemti. I — , h. atsiraugėjimas. 

Beldam (bel'dem). s. bobute; boba; se- 
ne; bobyzna. 

Beleaguer (bi-ly'gor), v.a. apstoti ap- 
linkui; apgulti. 

Beleaguerer (bi-ly'gor-or), s. apgulikas. 

Belemnite (bi-lem'nait), .s 1 , belemnitas; 
kaukspenis. 

Belfry (bei' Iri), s. bokštas; bone; varp- 
nyčia. 

Belgian (bel'dži-en), adj. belgiškas. || 
— , .s. belgas; belgietis. 

Belgium (beTdži-6m), a. Belgija. 

Belial (by'li-el), s. pikta dvasia. 

Belibel (bi-lai'bėl), v.a. įžeisti; apšmeiž- 
ti. 

Belie (bi-lai'), v.a. parodyti melagyste; 
melagingai perstatyti; apmeluoti; 
apšmeižti; apjuodinti. 

Belief (bi-lyf), s. tikėjimas; įtikėjimas; 
nuomone. 

Believable (bi-lyv'a-b'l), adj. galimas 
tikėti; įtikėtinas. 

Believe (bi-lyv'), v.a. n. tikėti; manyti. 

Believer (bi-lyv'6r), s. tikėtojas; tikin- 
tis. 

Belittle (bi-lit't'l),^.^. mažinti; žeminti. 

Bell (bėl), s. varpas; varpelis; skamba- 
las; bot. žiedo taurele. | —,v.a. už- 
dėti ar pritaisyti skambalą, varpa. 
I v. n. augti varpelio pavidale; pri- 
imti varpelio pavidalą; | bliauti; 
staugti. 

Belladonna (bel-la-don'nii), .v. bot. vilk- 
vyšne; durnarope. 

Belle (bei), 8. gražule; graži jauna mo- 
teriške. 

Belles-lettres (bel-let'tor), .s. pi. beletri- 
strika. 

Belletristic, Belletristical (bel-li-tris'tik, 
-el), adj. beletrist iškas. 

Bellicose (beTli-kos), adj. karingas; 
karžygiškas. 

Bellied (bėl'lid), adj. pilvotas; pilvin- 
gas. 

Belligerent (bel-lidž'br-ent), adj. kariau- 
ias; vedas kare. II—, *. kariaujan- 
cioji puse. 

Bellman (bel'man), .s-, varpininkas. 

Bellow (bel'low), v. n. baubti; staugti: 
rėkti. || — , s. baubimas. 

Bellowing (bel'low-ing), .v. baubimas; 
staugimas. 



Bellows 

Bellows (bel'los), 8. dumples: dumtu- 
ves. 

Bellwether {b&Vu&dh-or), a. avis vedas 
avinas su varpeliu ant kaklo. 

Belly (beTli), .v. pilvas. || — , v. a. išpusti. 
|| v. /t. pūstis: išsi-, pasipūsti. 

Bellyband (beTli-biind), s. juosta; pa- 
pruga. 

Belly-god (bėTli-god), s. pilvapenis. 

Belong (bi-16ng'), v. n. prigulėti; pri- 
klausyti. 

Beloved (bi-16vd'), adj.&n. numylėtas: 
mieliausias; mylimiausias. 

Below (bi-lott'), prep. & adv. žemiau; 
po; žemai; apačioj; ant žemes. 

Beit (beit), s. diržas; juosta. || — , v. a. 
juosti; apjuosti. 

Belting (bėlt'ing), s. medega diržams, 
juostoms; collect, juostos: diržai. 

Belvedere (bel-vi-dyr'), s. arch, belve- 
deras. 

Bemask (bi-miisk'), v. a. apmaskuoti; 
paslėpti. 

Bemirę (bi-mair'), v. a. supurvinti. 

Bemoan (bi-mon'), v. a. apgailistauti; 
apraudoti. 

Bemock (bi-mok'), v.a. apšaipyti; iš- 
juokti. 

Bench (bėnč), s. suolas; kėde; || teisda- 
rystes suolas; teisdaryste: | varsto- 
tas. || — , v. a. ant cuolo sodinti; suo- 
lais aprūpinti. 

Bend (bend), r. a. [pret. &pp. bended 
ir bent], lenkti; riesti; sulenkti; | 
kreipti: taikyti į ką; || apveikti; su- 
valdyti; mar. pririšti. To — the 
brow, kakta raukti, suraukti. II v. n. 
linkti; lenktis; pasilenkti; nusilenk- 
ti. || — , s. linkis; užlenkimas; užsi- 
lenkimas; vinge; mar. mazgas. 

Beneath (bi-nydh'), prep. <&adv. po; že- 
miau; žemai; apačioj. 

Benedick, Benedict (ben'i-dik, -dikt), s. 
jaunavedis. 

Benediction (ben-i-dik'šion), *. laimini- 
mas; palaiminimas. 

Benefaction (ben-i-1'ak'šion), *. labdary- 
ste; geradaryste; geradejyste. 

Benefactor ^ben-i-fak'tor), s. geradarys; 
geradejas. 

Benefactress (ben-i-fak'tres), sf. gera- 
dare; geradeja. 

Benefice (ben'i-fis), s. beneficija; užlai- 
kymas (kunigo); bažnytinis turtas. 



r.l 



Bepowder 



Beneficence (bi-neTi-sens), s. labdary- 
ste; geradejyste. 

Beneficent (bi-nef'i-sent), adj. labdarin- 
gas; geradejingas. || — ly, adv. gera- 
dej ingai. 

Beneficial (ben-i-fi"šel), adj. naudin- 
gas, f — ly, adv. naudingai. 

Beneficiary (ben-i-fi"ši-e-ri), adj. & s. 
besinaudojąs beneficija; užsilaikąs 
iš mielaširdingų (ar labdaringų) do- 
vanų; || lenininkas; vasalas. 

Benefit (ben'i-fit), s. geradejyste; mie- 
laširdyste; || nauda. | — , v. (t. suteik- 
ti nauda. || v. n. naudotis; pasinau- 
doti. 

Benevolence (bi-nev'o-lens), s. gerade- 
jyste; mielaširdyste; mielaširdingu- 
mas; maloningumas. 

Benevolent (bi-nev'o-lent), adj. labda- 
ringas; mielaširdingas; maloningas. 
|| — ly, adv. maloningai. 

Bengal (ben-gol'), s. Bengalija, —light, 
bengališka ugnis. 

Benight (bi-nait'), v. a. nakties tamsa 
apsupti, prikloti; aptamsinti; ap- 
temdyti. 

Benign (bi-nain'), adj. maloningas; ma- 
lonus; prilankus. || — ly, adv. malo- 
ningai; maloniai. 

Benignancy (bi-nig'nen-si), s. malonin- 
gumas; malonumas. 

Benignant (bi-nig'nent), adj. mielašir- 
dingas; maloningas: malonus. 

Benignity (bi-nig'ni-ti), s. maloningu- 
mas; malonumas; geradejyste. 

Benison (bėn'i-z'n), s. palaiminimas; 
palaima. 

Bennet (ben'net), s. bot. dagišis; digul- 
žole. 

Bent (bent), adj. lenktas; sulenktas; 
sulinkęs; susilenkęs; pasilenkęs. || 
— , s. palinkimas; linkme. | —grass, 
s. bot. smilga. 

Benumb (bi-nom'), v. a. nugrubti: at- 
grubti; nejausliu padaryti. 

Benumbed (bi-nomd'), adj. nutirpęs: 
sustingęs; sugrubęs; ne jauslus. 

Benzine (bėn-zyn'), s. benzinas. 

Benzoic (ben-zo'ik), adj. benzoinis; 
benzoiškas. 

Benzoin (ben-zoin'), s. benzoinas. 

Benzole (ben'zol), .?. benzolius. 

Bepowder (bi-pau'dor), v.a. apdulkinti. 



Bepraise 

Bepraise (bi-prez'), v.a. išgirti; išgar- 
binti. 

Bequeath (bi-kuy (//>'), ''•"• palikti; už- 
rašyti (palaiką). 

Bequeathment (bi-kuydA'ment), *. pali- 
kimas. 

Bequest ibi-kuest'), *. palikimas; užra- 
šymas; užrašytas palaikąs. 

Berate (bi-ref), v.a. barti; kolioti. 

Bereave (bi-ryv'), v.a. [prei. &pp. be- 
reaved £r bereft], atimti; išpiešti. 

Bereavement (bi-ryv'ment), s. atėmi- 
mas; išpiešimas. 

Berg (borg), s. kalnas. 

Bergamot (bor'ga-mot), s. bot. berga- 
mota (rųšis pamarincių); || bot. van- 
denine meta. 

Bernicle (bor'ni-k'l), s., — goose, s. 
šiauršaliiį žąsis. 

Berry (ber'ri), s. uoga. || — , v.n. uogas 
duoti. 

Berth (borth), s. mar. kambarys; | lo- 
va (ant laivo, vagonuose); |Į vieta kur 
laivas ant įkaro stovi; || paskyrimas; 
užsiėmimas; vieta. Į| — , v.a. užmesti 
įkąra. 

Bertram (bor'trem), s. bot. seilteke. 

Beryl (ber'il), «. berilius (brangakme- 
nis). 

Bescrawl (bi-skroT), v.a. prikrevezoti. 

Bescreen (bi-skryn'), v.a. uždengti; pri- 
dengti. 

Bescribble (bi-skrib'b'l), v.a. prirašyti; 
prikrevezoti; apkrevezoti. 

Beseech (bi-sye'), v.a. [pret. & pp. be- 
sought], maldauti; melsti; prašyti. 

Beseecher (bi-syč'6r), *. maldautojas; 
prašytojas. 

Beseem (bi-sym'), v.n. pritikti. 

Beset (bi-sėf), v.a. [pret. &pp. beset], 
apsėsti; apnikti; apspisti; apgulti. 

Besetment (bi-sėt'ment), %. apgulimas. 

Beshrew(bisru'), v.a. keikt i; prakeikti. 

Beside (bi-said'), prep. šalia; šalip. 

Beside, Besides (bi-said', -saidz'), adv. 
apart to: be to; prie to; priegtam. 

Besides (bi-saidz'), prep. apart. 

Besiege (bi-sydž), v.a. apgulti; apsiau- 
sti. 

Besiegement (bi-sydž'ment), 0. apguli- 
mas. 

Besieger (bi-sydž'br), s. apgulikas. 

Beslabber (bi-sliib'bor), Beslaver (-slaV- 
5r), Beslobber, Beslubber (-sldb'bor), 

V.a. apst'ilct i : SUSOllSI i. 



52 Bestow 

Besmear (bi-smyr'), v.a. aptepti; ap* 
mozoti; sutepti; suteršti. 

Besmoke (bi-smok'), v - a - surūkyti; ap- 
rūkyti. 

Besmut (bi-smof), v.a. susuodinti. 

Besnuff (bi-snof), v.a. suteršti uostomu 
tabaku. 

Besom (by'zom), s. šluota; vanta. | — , 
v.a. šluoti. 

Besot (bi-sof), v.a. apkvaišinti. 

Besotted (bi-softed), adj. apkvaišės; 
pakvaišės. || — ly, adv. pakvaišusiai. 
I — ness, s. pakvaišimas. 

Besought (bi-sof), zr. Beseech. 

Bespangle (bi-span'g'l), v.a. žibučiais 
kaišyti, išsodinti, papuošti. 

Bespatter (bi-spat'tor), v.a. aptaškyti; 
supurvinti; apteršti; apjuodinti. 

Bespeak (bi-spyk'), v.a. [prt. bespoke: 
pp. bespoke, bespoken], užsakyti: 
išanksto suderėti; nusamdyti; || ro- 
dyti; lemti; pranašauti. 

Bespeckle (bi-spek'k'l), v.a. išmarginti. 

Bespit (bi-spif ), v.a. ap-, suspiaudyti. 

Bespot (bi-spof ), v.a. suplemuoti; su- 
tepti. 

Bespread (bi-spred'), v.a. užtiesti; už- 
kloti; apdengti. 

Besprinkle (bi-sprin'k'l), v.a. apibarsty- 
ti; apkrapinti; aplaistyti. 

Best (best), adj. [superl. nuo good] , ge 
riausias. || — , adv. [superl. nuo 
well], geriausiai; geriau; labiau. 
To do one's — , stengtis atlikti kuo- 
geriausiai; daryti kas galima. 

Bestain (bi-sten'), v.a. sutepti; suteršti. 

Bestead (bi-stėd'), v.a. [pret. &pp. be- 
sted], gelbėti; tarnauti. 

Bestial (bes'čel), adj. gyvuliškas; žvė- 
riškas. I — ly, adv. gyvuliškai; žvė- 
riškai. 

Bestiality (bes-čal'i-ti ir -či-al'i-ti), s. 
gyvuliškumas; žvėriškumas. 

Bestialize (bes'čel-aiz), v.a. sugyvulinti; 
į gyvulį, į žvėrį paversti. 

Bestick (bi-stik'), v.a. [pret. & pp. be- 
stuck], subadyti; perdurti; per- 
smeigti. 

Bestir (bi-stor'), v.a. sujudiafi; pakru- 
tinti. 

Bestow (bi-stow'), v^t. padėti; patalpin- 
ti; f panaudaff; || duoti; suteikti: 
dovanoti v Apdovanoti; atiduoti (ar 
išleista už vyro; išpasoginti. 



Bostowal 



53 



Bias 



Bestowal, Bestowment (l>i -stou'el, -ment), 
š. davimas; apteiki mas; suteikimas; 
apdovanojimas; dovana. 

Bestower (bi-stow'or), s. ap-, suteikėjas; 
apdovanoto j as. 

Bestrew (bi-strū' ?V-stro'), r. a. [pret. 
bestrewed; pp. bestrewed ir be- 
stho\v\], apibarstyti; apiberti. 

Bestride (bi-straid'), v.a. [pret. be- 

STRODH; pp. BESTRIDDEN, BESTRIDZV 

bbstbode], apžergti; peržergti. 

Bestud (bi-stod'), v. a. išsodinti; iškai- 
šyti. 

Bet (bet), .v. laižybos. | — , v.a. laižintis; 
derėtis. 

Betake (bi-tek'), v.a. [pret. betook; 
pp. betaken], imtis už ko; atsiduo- 
ti kam; leistis kur; vykti. 

Betel (by't'l), s. bot. betelis; indiškas 
pipiras. 

Bethel (be^'el), s. maldaviete; mald- 
namis. 

Bethink (bi-Mink'), v. a. n. [pret. d- pp. 
bethought], pagalvoti; apmastyti; 
atminti. 

Betide (bi-taid'), v.a.n. atsitikti: įvykti: 
tapti. 

Betime, Betimes (bi-taim', -taimz'), adv. 
išanksto; anksti; į laika; laiku; tuo- 
jau; veikiai. 

Betoken (bi-to'k'n), v.a. ženklinti; reik- 
šti: lemti: pranašauti. 

Betook (bi-tūk'), pret. nuo Betake. 

Betorn (bi-torn'), adj. sudraskytas. 

Betoss (bi-tos'), v. a. sujudinti. 

Betray (bi-trei'), v. a. išduoti (paslaptį, 
etc.); parodyti; || prigaudinėti; pri- 
gauti; suvilioti. 

Betrayal (bi-trei'el), s. išdavyste: pri- 
gavyste. 

Betrayer (bi-trei'6r), *. išdavikas. 

Betroth (bi-troth'), v. a. pažadėti; sužie- 
duoti. 

Betrothal, Betrothment (bi-tro^'el, 
-ment), .y. pažadėjimas; pažadėt u ves; 
sužieduotuves. 

Better (bėt'tor), adj. [comp. nuo good], 
geresnis. || — ,adv. [comp. nuo well], 
geriau. || — , v. a. gerinti. || v. n. ge- 
rintis; gerėti; taisytis. 

Better, Bettor (bėt'tor), s. laižininkas; 
laižybini nkas ; besiderantis. 

Betterment (bėt'tor-ment), s. gerinimas: 
pagerinimas. 



Betty (bėt'ti), s. vitrikas; || bobiešius 
|| pintine bonka. 

Between, Betwixt (bi-tuyn', -tuikst'), 
prep, terp; tarp. 

Bevel (bevėl), ,v. kreivas kampas; žam- 
bas. || — , adj. pražambus. || — , v.a. 
pražambiai nupiauti. || v.n. krypti; 
pražambiu darytis. 

Beverage (bėv'or-ėdž), 8. gėrimas; gira. 

Bevy(bėv'i), s. kuopa; draugyste (mote- 
rų); pulkas; buris. 

Bewail (bi-uėT), v.a.n. apgailistauti; 
apverkti. 

Bewailable (bi-uėl'a-b'l), adj. apgailėti- 
nas; apverktinas. 

Bewailment (bi-uel'ment), s. apgailista- 
vimas. 

Beware (bi-uer'), v.n. saugotis; pasi- 
saugoti. 

Bewilder (bi-uiTdor), v.a. paklaidinti; 
suklaidinti; protą susukti. 

Bewilderment (bi-uiTdor-ment), .s\ su- 
klydimas; susipainiojimas; susimai- 
šymas: sumizgimas. 

Bewitch (bi-uic'), v.a. apžavėti; apke- 
rėti; apraganuoti. 

Bewitcher (bi-uic'or), s. apžavetojas; 
apraganuotojas. 

Bewitchery(bi-uic'or-i), s. apžavejimas; 
apraganavimas. 

Bewitching (bi-uic'ing), adj. apžavįs; 
apraganuojas. ||— ly, adv. apžavinčiai. 

Bewitchment (bi-uic'ment), *. = Be- 
witchery. 

Bewray (bi-rei'), v.a. išduoti; apreikšti; 
parodyti. 

Beyond (bi-jond'), prep. anapus; už; 
augščiau ; pervirš, lt is — my strength, 
tai ne mano pajiegose; tas pereina 
mano pajiegas. | — , adv. toli; toli 
ten. 

Bez-antler (bėz-ant'lor), s. antroji atau- 
ga briedžio ragų. 

Bezel (bėz'ėl), s. žiedo akies olute 
(brangakmeniui įsodinti). 

Biangular (bai-an'gju-lor), adj. dviker- 
tis. 

Biarticulate (bai-ar-tik'ju-lėt), adj. dvi- 
sanarinis. 

Bias (bai'es), s. persvara; | palinkimas: 
pakrypimas; pasvyrimas; pakraipa: 
|| nuožulnumas. || — , adv. kreivai; 
pražambiai; įkypai. | — , v.a. pasver- 
dinti; palenkti; pakreipti. 



Bib 

Bib (bib) s. žiurstelis; || ieht. žuvis Go- 
dus luscus. || — , v. n, girkšnoti; gerti. 

Bibacious (bai-be'šios), adj. megstas 
pagirtuokliauti. 

Bibacity (bai-biis'i-ti), s. megimas išsi- 
gerti. 

Bibber (bib'bor), *. gėrikas; girtuoklis. 

Bibble-babble (bib'b'l-biib'b'l), s. tuščia 
kalba; plepėjimas. 

Bible (bai'b'l), s. biblija; šventraštis. 

Biblical (bib'li-kel), adj. bibli'kas. 

Biblicist (bib'li-sist), s. žinovą? biblijos. 

Bibliographer (bib-li-og'rii-for), *. bibli- 
ografas. 

Bibliographic, Bibliographical (bib-li-o- 
griif ik, -el), adj. bibliografiškas. 

Bibliography (bib-li-6g'ra-fi), s. biblio- 
grafija; istorija arba aprašymas kny- 

Bibliomania (bib-li-o-me'ni-a), s. biblio- 
manija; didis Įsimylėjimas į knygas. 

Bibliomaniac (bib-li-o-me'ni-ak), c. bib- 
liomanas; didis mylėtojas knygų. 

Bibliopole, Dibliopolist(bib'li-o-pol, -6p'= 
o-list), s. knygininkas; pardavinėto- 
jas knygų. 

Bibliothec (bib'li-o-^ek), s. knygius; 
knygininkas. 

Bibliotheca (bib-li-o-^y'kii), s. bibliote- 
ka; knygynas. 

Biblist (bib'list), s. biblistas; žinovas 
biblijos. 

Bibulous (bib'ju-los), adj. greit suge- 
riąs; turįs pinties ypatybes; | mėg- 
stąs išsigerti. 

Bicapsular (bai-kap'sju-lor), adj. dvi- 
lukštis. 

Bicarbonate (bai-kar'bon-et), 8. chem. 
bikarbonatas; dvianglerugšte drus- 
ka. 

Bice, Bise (bais), s. palšai melsva dažy- 
ve. 

Bicephalous (bai-sef'a-los), adj. dvigal- 
vis. 

Biceps (bai'seps), s. anat. dvyšakasis 
ar dvigalvis raumuo. 

Bicipital, Bicipitous (bai-sip'i-tel, -tos), 
adj. dvigalvis; dvišakas. 

Bicker (bik'or), v. n. vaidytis; bartis; | 
drebėti; virpuliuoti. || — , s. barnys; 
vaidai. 

Bickern (bik'orn), s. priekalo snapas. 

Bicolor, Bicolored (bai'kol-or, -ord), 
(ui), dviejų dažų. 



54 



Bigamous 



Bicorn, Bicornous (bai'korn, -kor'nos), 
adj. dviragis; su dviem ragam. 

Bicorporal (bai-kor'po-rel), adj. dviku- 
nis. 

Bicycle (bai'si-k'l), s, dviratis; veloci- 
pedas. 

Bid (bid), v. a. [pret. bade ir bid; pp. 
bidden ir bid], siūlyti: velyti ;Uiep- 
ti; prisakyti; kviesti; prašyti. || — , %. 
siulijimas; pasiūla. 

Bidder (bid'dor), s. siūlytojas. 

Bidding (bid'ding), s. siulijimas; pa- 
kvietimas; užkvietimas; užprašy- 
mas; liepimas; prisakymas. 

Biddy (bid'di), s. pute; višta; | tarnaite. 

Bide (baid), v. n. gyventi; būti; apsi- 
likti. | v.a. sutikti; pasitikti; kęsti; 
laukti. 

Bidental, Bidentate (bai-den'tel, -tet), 
adj. dvidantis. 

Biennial (bai-en'ni-el), adj. dvimetis; 
dvimetinis. || — ly, adv. sykį į du me- 
tu; kas du metu. 

Bier (byr), s. keščios; morai. 

Biestings (byst'ingz), s. krekena. 

Bifariou? (bai-fe'ri-6s), adj. dvieilis; au- 
gąs dviem eilėm. 

Biferous (bif 6r-os), adj, bot. nešas vai- 
sių du sykiu per metus. 

Bifid, Bifidate (bai'fid, bif'i-det), adj. 
pusiauskilis. 

Biflorate, Biflorous (bai-flo'ret, -ros), 
adj. bot. dvižiedis. 

Bifold (bai'fold), adj. dvigubas. 

Bifoliate (bai-fo'li-et), adj. bot. dviląpis. 

Biform, Biformed (bai'form, -formd), 
adj. dvipavidališkas. 

Biformity (bai-form'i-ti), s. dvigubas 
pavidalas. 

Bifurcate, Bifurcated (bai-for'ket, -ke- 
ted), adj. dvišakas. 

Bifurcation (bai-for-ke'šion), s. dviša- 
kuma. 

Big (big), adj. didelis; storas; pasipū- 
tės; išdidus; prakilnus. — with 
young, vaikinga. — with child, nėš- 
čia. To look — , išaugšto ant ko žiū- 
rėti; didžiuotis. To talk — , išaug- 
što į ką šnekėti. 

Bigamist (big'a-mist), s. dvimoteris: 
dvi vyre. 

Bigamous (big'ii-mos), adj. dvipatystSs 
prisilaikąs. 



Bigamy 

Bigamy (big' a-m i), *. bigamija; dvipa- 

tyste. 
Bigger (big'gor), adj. [eomp. nuo bit. |, 

didesnis. 
Biggest (big'gesl ), adj. [superlmio big], 

didžiausias. 

Biggin (big'gin), *. vaiko kepuraite: || 
kavinis puodas. 

Bighorn (big'horn), s. zool. Uolinių kal- 
nų avis. 

Bight (bait), s. įlinkimas; įlanka; už- 
lanka; || mar. narple; kilpa (virves). 

Bigness (big'nšs), s. didumas; storu- 
mas. 

Bigot (big'ot), s. dievašnikas; aklas 
prisirišelis; fanatikas. 

Bigoted (big'6t-ed), adj. atkakliai prisi- 
rišęs (prie tikėjimo, etc.); atkaklus; 
fanatiškas. || — ly, adv. aklai; fanatiš- 
kai. 

Bigotry (big'6t-ri), s. šventoryste; die- 
vašnikyste; aklas prisirišimas. 

Bigwig (big'ui'g), s. didelis žmogus. 

Bijoutry (bi-žū'tri), s. bižuterija; graz- 
nos. 

Bijugate, Bijugous (bidž'ju-get, -gos), 
adj. bot. dviporis. 

Bilabiate (bai-le'bi-et), adj. bot. dvilu- 
pis. 

Bilateral (bai-lat'6r-el), adj. dvišonis. 

Bilberry (bil'ber-ri), s. bot. mėlyne; gir- 
tuokle. 

Bilbo (bil'bo), s. rapierius. || — es, s. pi. 
pančiai. 

Bile (bail), s. tulžis. 

Bilge (bildž), s. laivo dugnas. — water, 
dumblinas vanduo susirinkęs ant 

c 

laivo dugno. | — , v. a. pažeisti ar 
pramušti laivo dugną. || v. n. susižei- 
sti; prasimušti (sak. apie laivo dug- 
ną); teketi pramuštu dugnu; užšokti 
dugnu ant povandenines uolos. 

Bilgy (bil'dži), adj. srutomis smirdas. 

Biliary (bil'ja-ri), adj. tulžinis. 

Bilingual (bai-lin'guiil), adj. susidedąs 
iš dviejų kalbų; išreikštas dviejuose 
liežuviuose. 

Bilious (bil'jos), adj. tulžinis; fig. ait- 
rus; piktas. 

Bilk (bilk), v. a. suvedžioti; prigauti; ap- 
sukti. I — , s. priga vyste; suktybe; || 
prigavikas. 

Bill (bil), s. snapas; | raštas; laiškas; 



55 



Binding 



kvitą; rokunda; surašąs: apgarsini- 
mas; afiša; || įstatymų projektas; || 
genejam;is peilis; kapoklis; pike; 
jetis; || baubimas (baublio). || — book, 
vekselių knyga. — of divorce, persi- 
skyrimo raštas. — of exchange, vek- 
selis. — of fare, surašąs paduoda- 
mų valgių. — of indictment, ap- 
skundimo laiškas. || — , «. a. išpliek- 
ti apgarsinimus; apgarsinti; || kapo- 
ti; kapstyti; kasti. | v. n. snapais 
bučiuotis (sakoma apie karvelius). 

Billet (bil'let), s. biletas; raštelis; laiš- 
kelis. || — , v. a. paskirstyti po namus 
(kareivius). 

Billhead (bil'hed), s. laiškas rokundoms 
surašyti. 

Billhook (bil'huk), *. kapoklis. 

Billiards (bil'jordz), s. pi. biliardas. 

Billing (bil'ing), adj. bučiuojas; glamo- 
ne j as. 

Billion (bil'jon), s. bilijonas. 

Billow (bil'low), didele vilnis; banga. 
I — , v. n. banguoti. [guotas. 

Billowy (bil'low-i), adj. banguojąs; ban- 

Billy (bil'li), s. policisto lazda. 

Bimana (bim'a-na), s. pi dvirankiai su- 
tvėrimai. 

Bimanous (bim'a-nos), adj. dvirankis. 

Bimonthly (bai-mončA'li), adj. dvimene- 
sinis. || — , adv. kas du mėnesiu, f 
— , s. dvimenesinis išleidimas ar laik- 
raštis. 

Bin (bin), s. aruodas. | — , v. a. pilti į 
aruodus. 

Binary (bai'na-ri), adj. dvilypis; dvily- 
puotas. 

Binate (bai'net), adj. dvilypis; suaugės 
į pora. 

Bind (baind), v. a. [pret. <&pp. bound], 
rišti; aprišti; pririšti; surišti; įrišti; 
apdaryti (knygą); priversti, f v. n. 
rištis; susitraukti; kieteti. | — , s. ry- 
šys; U vijokle; rietena; apynio virk- 
ščia. 

Binder (baind'or), s. rišėjas; || ryšys; 
raikštis; || knygų apdarytojas; in- 
troligatorius. 

Bindery (baind' 6r-i), s. knygų apdary- 
tuve. 

Binding (baind'ing), adj. rišas. |Į — , s. 
rišimas; ryšys; apdarymas: apdarai 
(knygos). 



Bindweed 



56 



Bitumen 



Bindweed (baind'uyd), s. bot. žiurle; vi- 
jokle; vyture. 

Binnacle (bin'na-k'l), s. kompaso dėže. 

Binocle (bin'o-k'l), 8. binoklis: žiūronas. 

Binocular (bin-6k'ju-16r), adj. dviakis; 
su dviem akim. 

Binomial (bai-no'mi-el), adj. dvisąnari- 
nis; I dvivardis. 

Biographer (bai-og'ra-for), s. biografas. 

Biographic, Biographical (bai-o-graf'ik, 
-el), adj. biografiškas. 

Biography (bai-og'ra-fi), s. biografija; 
aprašymas gyvenimo. 

Biological (bai-o-16dž'ik-el), adj. biolo- 
giškas. 

Biologist (bai-61'o-džist), s. biologas. 

Biology (bai-61'o-dži), 8. biologija; mok- 
slas apie gyvus daigtus. 

Biparous (bip'a-ros), adj. gimdas du 
ant syk. 

Bipartite (bip'ar-tait ir bai-par'tait), 
adj. padalytas ar pasidalijęs į dvi 
dali. 

Bipartition (bai-par-ti"šion), s. pasida- 
lymas į dvi dali. 

Biped (bai'ped), s. dvikojis sutvėrimas. 

Bipedal (bip'i-del ir bai'pi-del), adj. 
dvikojis. 

Bipennate(bai-pen'net), adj. dvisparnis. 

Biplicate (bip'- ir bai'pli-ket), adj. du- 
syk sulenktas. 

Biquadrate (bai-kuod'ret), s. dvikva- 
dratis; kvadratas kvadrate. 

Biquadratic (bai-kuod-rat'ik), adj. dvi- 
kvadratinis; dvikvadratiškas. 

Birch (borč), s. bot. beržas. || — , v. a. 
lupti su beržine rykšte; vanoti. 

Birchen (borč"n), adj. beržinis. 

Bird (bord), s. paukštis. — of Para- 
dise, ro j paukštis. Bird's-eye, s. bot. 
ašarėle. Bird's-nezt, s. gūžta; lizdas. 

Birdcall (bord'kol), s. dūdele pauk- 
ščiams vilioti. 

Birdlime (bord'laim), s. klijas, pi. kli- 
jai. I — , v. a. klijais aptepti; klijuoti. 

Birth (borth), s. gimimas; užgimimas; 
paėjimas; paeiga; kiltis; pradžia. 

Birthday (bor^'dei), *. gimimo diena; 
gimtuves. 

Birthmark (bor^'mark), s. apgamas. 

Birthplace (borčZt'ples), s. gimtine. 

Birthright (borM'rait), s. gimtines tie- 
sos. 



Birthwort (borž/i'uort), s. bot. raganyte. 

Bis (bis), adv. du sykiu. 

Biscuit (bis'kit), 8. džiovintas pyragėlis; 
dž i o viny s. 

Bisect (bai-sekf), v. a. perpiauti į dvi 
dali. 

Bisection (bai-sek'šion), s. perpiovimas 
į dvi dali. 

Bisexual (bai-sekš r ju-el), adj. dvilytis. 

Bishop (biš'op), s. vyskupas. 

Bishopric (biš'op-rik), s. vyskupyste; 
vyskupija. 

Bisk (bisk), s. viralas; sriuba. 

Bismuth (biz'moth), s. min. bismutas. 

Bison (bai'son), s. zool. bizonas; Ameri- 
kos stumbras. 

Bissextile (bis-sėks'til), s. pribuišiejie 
ar prakilniejie metai. 

Bister, Bistre (bis'tor), s. tamsiai ruda 
dažyve. 

Bistoury (bis'tu-ri), s. chirurgiškas pei- 
lis. 

Bistort (bis'tort), s. bot. vingirykštis. 

Bisulcate, Bisulcous (bai-sol'ket, -kos), 
adj. dvinagis; dvikanopis. 

Bit (bit), s. kąsnelis; šmotelis; trupu- 
tys; || grąštelis; | spurgas {rakto)-, | 
žaslos. || — , v. a. žaboti; pažaboti. || 
— , pret. & pp. nuo Bite. 

Bitch (bič), s. kale; pataite. 

Bite (bait), v. a. [pret. bit; pp. bit ir 
bitten], kandžioti; kasti; griaužti; 
esti; gilti; gnybti; žnybti. || — , 8. 
įkandimas; | kąsnis; šmotelis; || ap- 
gaulis; apgavyste; || apgavikas. 

Biter (bait'or), s. kandžiotojas; || pri- 
gavikas. 

Biting (bait'ing), adj. kandąs; ėdąs; 
aštrus; žiaurus. | — , s. kandimas: 
kandžiojimas. 

Bitter (bit'tor), adj. kartus; aitrus. || 
— ly, adv. karčiai. || — ness, s. kartu- 
mas; aitrumas. 

Bitterish (bit'tor-iš), adj. apikartis; kar- 
stelėjęs. 

Bittern (bit'torn), s. orn. baublys; ūkas. 

Bitters (bit'torz), s. kartus vynas. 

Bittersweet (bit-tor-suyt), adj. saldžiai 
kartus; karčiai saldus;^, saldus bet 
skaudus. | — , s. bot. berbenyčia; 
karklavija. 

Bitumen (bi-tjū'men), s. žemių smala; 
iškasamoji smala. 



Bituminous 



57 



Blasphemer 



Bituminous (bi-tjfl'mi-nds), adj.' sma- 
lingas. 

Bivalve (bai'viilv), 8. & adj. dvilukstis. 

Bivouac (biv'uak, biv'u-iik), s. naktine" 
stovykla. \—,v.n. apsistoti ant nak- 
tines stovyklos. 

Biweekly (bai'uyk-li), adj. dvisanvaiti- 
nis. f —,.<?. dvisanvaitinis laikraštis. 

Bizarre (bi-/.ar ), adj. keistas; navatnas. 

Blab (bli'tb), v.a.n. plepėti; pliovoti; 
zaunyti. | — , .•?. zauna; tauškalas. 

Blabber (blab'bor), 8. tauškalas; nieka- 
tauška; zauna. 

Black (bllik), adj. juodas; tamsus. || 
— , s. juodis; juoduma. | — , v. a. juo- 
dinti. I —art, s. j uodaknygyste; ra- 
ganyste. — book, s. juodknyge; juo- 
doji knyga. — death, s. maras. — 
earth, s. juodžeme. — hole, s. juo- 
doji skyle; kalėjimas. — lead, s. ai- 
vas; grafitas. — pudding, .<?. vėdaras. 

Blackamoor (bliik'a-mūr), s. murinas; 
negras. 

Blackball (blak'bol), s. viksas (cebatams 
valyti); || juodoji galka. | — , v. a. 
mesti juoda galka; balsuoti prieš 
ką; fviksuoti. 

Blackberry (bliik'ber-ri), s. juodiejie 
serbentai. 

Blackbird (bliik'bord), s. strazdas. 

Blackboard (bliik'bord), 8. rašomoji len- 
ta. 

Blackcoat (blak'kot), s. juodsermegis 
[sakoma apie kunigą. Of liet. Ilga- 
skvernis] . 

Blackcock (blak'kok), s. tetervinas. 

Blacken (bliik"n), v. a. juodinti; apjuo- 
dinti; apšmeižti. j| v.n. juosti; juo- 
duoti. 

Blackguard (bliig'gard), s. neprausta- 
burnis; šmeižė j as; niekšas. || — , r. a. 
šmeižti; apjuodinti. 

Blackish (bliik'iš), adj. juosvas. 

Blackleg (bliik'leg), s. pagarsėjęs kazyr- 
ninkas; sukčius. 

Blacklist (bliik'list), v. a. įrašyti j. juo- 
dąja knyga. 

Blackly (bliik'li), adv. juodai. 

Blackmail (blak'mel), s. duokle moka- 
ma plėšikams; išsipirkimas nuo plė- 
šikų (sen. Škotijoj); viliojimas ar 
ėmimas pinigų bauginimais. | — , r. 
a. vilioti pinigus bauginimais. 



Blackmailer (blak'mSl-or), *. viliotojas 
pinigų bauginimais. 

Blackness (blak'nes), s. juodumas. 

Blacksmith (bliik'smiM), s. kalvis. 

Bladder (blad'dor), s. pūsle. 

Bladdery (bliid'dor-i), adj. pūslėtas. 

Blade (bled), s. laiškelis; lapelis; staga- 
relis; šapelis; || ašmenys; gelažtr; || 
mente. 

Bladebone (bled'bon), s. anat. mente. 

Blain (blen), s. pusliuke. 

Blamable (blem'ii-b'l), adj. peiktinas; 
bartinas. || — ness, s. peikt inumas; 
bartinumas. || Blamably, adv. peikti- 
nai; bartinai. 

Blame (blem), v. a. peikti; barti; bausti; 
kaltinti. | — , s. papeikimas; kalte. 

Blameful (blem' fui), adj. papeikiamas; 
peiktinas; bartinas; baustinas. 

Blameless (blem'les), adj. nepeiktinas; 
nepapeikiamas; nekaltas. | — ly, adv. 
nepeiktinai. || —ness, s. nepeiktinu- 
mas; nekaltumas. 

Blameworthy (blem'uor-d/d), adj. peikti- 
nas; bartinas. 

Blanch (bliinč), v. a. blankinti; baltinti. 
I v.n. blankti; balti. 

Bland (bland), adj. meilus; švelnus; 
mandagus. 

Blandish (bliin'diš), v. a. glamonėti; sal- 
džiais ar meiliais žodžiais kalbėti. 

Blandishment (blan'diš-ment), s. glamo- 
nėjimas; mylavimas. 

Blank (blank), adj. blankus; išblyškęs: 
nublankęs; išbalęs; Į| tuščias; be pa- 
rašo; neprirašytas; || tuščias; bergž- 
džias; liūdnas. || — , s. tuštuma; tuš- 
čia vieta; neprirašytas tarpas; I tik- 
slas, f — ly, adv. blankiai. | —ness, 
s. blankumas; išblyškimas; tuštu- 
mas. 

Blanket (blan'ket), s. vilnone užklote; 
kaldra; gune. || — , v. a. užkloti; su- 
vynioti i gune. 

Blare (bler), v.n. garsiai skambėti: 
bliauti; staugti. || — , s. bliovimas; 
staugimas. 

Blarney (blar'ni), s. saldliežuvavimas. 
|| — , v. a. saldliežuvauti; apgaudinėti 
saldžiais žodeliais. 

Blaspheme (bliis-fym'), v.a.n. piktžo- 
džiauti. 

Blasphemer (blas-fym'or), s piktžo- 
džiautojas. 



Blasphemous 

Blasphemous (bliis'fi-mos), adj. pįktžo- 
dingas. || — ly, adv. pikt žodingai. 

Blasphemy (bliis'fi-mi), s. piktžodžiavi- 
mas; piktžodyste. 

Blast (bliist), s. smarkus pūstelėjimas; 
smarki vėjo srio ve; viesulą; |Į garsas 
(trimitos); || plyšimas; trūkimas; eks- 
pliozija; | pavietre; maras; rudis 
(ant javų). || — , i). a. apsvilinti; su- 
džiovinti; apgadinti; sunaikinti; su- 
ardyti; sudraskyti; suskaldyti. 

Blatant (ble'tent), adj. bliaujas; rėk- 
smingas. 

Blaze (blez), s. liepsna; šviesa; || baltas 
taškas (arkliui ant kaktos). || — , v. n. 
liepsnoti; spindėti. || v. a. pažymėti 
medžius įkirtimu; paženklinti; | ap- 
skelbti; paskalus leisti. 

Blazer (blez'or), s. apskelbejas; paska- 
lų leidėjas. 

Blazon (ble'z'n), s. šarvaženklis; || pa- 
skelba; garsas; pagyrius. | — , v. a. 
išrašyti parvomis; apskelbti; pagar- 
sinti; išpuošti. 

Blazonry (ble'z'n-ri), s. šarvaženkliai; 
šarvai. 

Bleach (blyč), v. a. baltinti. | v. n. balti. 

Bleacher (blyč'or), s. baltįntojas. 

Bleachery (blyč'or-i), s. baltintuve. 

Bleaching (blyč'ing), s. baltinimas; bai- 
dymas. 

Bleak (blyk), s. icht. seliava. 

Bleak, adj. dykas; n' apsaugotas nuo 
žiaurių veju/, žiaurus; šaltas; liūd- 
nas. || — ly, adv. dykai; šaltai; žiau- 
riai. Į| —ness, s. dykumas; šaltumas; 
žiaurumas. 

Bleakish (blyk'iš), adj. šaltokas; pusė- 
tinai šaltas, žiaurus. 

Blear (blyr), v. a. aptemdyti; aptamsin- 
ti; aptraškanodinti (akis). \\ — , adj. 
tamsus; aptemęs; aptrauktas; traš- 
kanotas. Blear-eyed, turįs nesvei- 
kas, traškanotas akis; apžlibęs; višt- 
akių sergąs. 

Bleat (blyt), v. n. bliauti. | — , s. bliovi- 
mas. 

Bleb (bleb), s. pūsle; burbulas. 

Bled (bled), pret. &pp. nuo Bleed. 

Bleed (blyd), v. n. [pret. &pp. bled], 
teketi (sak. apie kravją); kraujais 
teketi; kraujais apsilieti. || v. a. krau- 
ją leisti. 



58 Bliss 

Bleeding (blyd'ing), s. kraujo tekėji- 
mas: kraujo leidimas. \\—,adj. krau- 
jais tekąs; kraujais aptekėjęs. 

Blemish (blem'iš), v. a. darkyti; biaurin- 
ti; teršti; šmeižti; apšmeižti; apjuo- 
dinti. || — , s. yda; dėme; geda; ap- 
šmeiža. 

Blemishless (blem'iš-les), adj. be ydos; 
nesuteptas; vaiskus. 

Blench (blenč), v. n. baugštytis; krūp- 
čioti; atgal trauktis. 

Blend (blend), v. a. [pret. &pp. blend- 
ed«V blent], sumaišyti; sujungti į 
krūva; sujaukti. || v. n. susimaišyti: 
susivienyti Į krūva. || — , s. sumai- 
šymas. 

Blende (blend), s. min. blenda. 

Blender (blend'or), s. maišytojas; su- 
maišytojas. 

Blent (blent), pret. <&pp. nuo Blend. 

Bless (blės), v. a. [pret. &pp. blessed 
ir blest], laiminti; palaiminti. 

Blessed (bles'ed), adj. palaimintas. | 
—ness, s. palaima; laime. 

Blessing (blės'ing), s. palaiminimas; 
laime; gerove. 

Blew (bljū), zr. Blow. 

Blight (blait), s. rūdys; amaras; kūle. || 
— , v. a. užgauti amaru ar rūdimis; 
gadinti; naikinti. 

Blind (blaind), adj. aklas; žlibas; || ak- 
linas; sandarus; be išėjimo; | neaiš- 
kus; tamsus. || — , v. a. apjakinti; 
aklinti; aptamsinti. |Į — , s. uždanga; 
langatiese. || — ly, adv. aklai; aklinai; 
aklimarai; sandariai. || —ness,*. ak- 
lumas; apjakimas. 

Blinder (blaind'or), s. aklintojas; apja- 
kintojas; || akiniai (prie brizgilo). 

Blindfold (blaind' fold), adj. su uždeng- 
tom ar užrištom akim. || — , v. a. už- 
dengti, užrišti akis. 

Blindman's buff (blaind'manz bof), s. 
gaudymas vištų (žaisle). 

Blink (blink), v. a. aplenkti. || v. n. pri- 
merkti; mirktelėti; mirkčioti. || — , 
s. prošvietulis; spindulėlis; kibirk- 
štis; || žvilgterėjimas. 

Blinkard (blink'ord), s. mirkčiotojas; 
mirguojanti žvaigžde. 

Blinker (blink'or), s. mirkčiotojas; |Į 
akiniai (prie brizgilo). 

Bliss (blis), s. augščiausia laime: pa- 
laima. 



Blissful 

Blissful (blis'ful), adj. laimingas; pa- 
laimingas. |Į — ly, adv. palaimingai. 
|| —ness, 8. palai mihgumas; palaima. 

Blister (blis't ('n-), s. puslS; putekšlis; || 
plestras pūslei sutraukti. || — , v.n. 
pusleti. || v.a. sutraukti pusle. 

Blistery (blis'tor-i), adj. pūslėtas. 

Blithe (blaidh), adj. linksmas; džiugus. 
I — ly, adv. linksmai. || —ness,. 1 ?. link- 
smumas. 

Blithesome (blairfA'som), adj. linksmas. 
|| —ness, s. linksmumas. 

Blizzard (bliz'zord), s. vėtra; viesulą. 

Bloat (blot), v.a. išpusti; pasiputusiu 
daryti; tinimą gimdyti; tindyti; || 
rūkyti (silkes). || v.n. išsi-, pasipūsti; 
tvenkti; tinti; tvinti; patvinti. 

Bloated (blot'ed), adj. išpustas; pasipū- 
tės; sutinęs; pritvenkes. || —ness, s. 
pasiputimas; pritvenkimas; sutini- 
mas. 

Bloater (blot'or), s. rūkyta silke. 

Blobber (blob'bor), s. pusle; burbulas. 

— lip, stora lupa. Blobber-lipped, 
storalūpis; storazubis. 

Block (blok), s. rastas; rąstgalis; kala- 
de; | stukis; šmotas; || namų eile; 
skveras; | blokas; stričke; |Į keblu- 
mas; kliūtis. || — , v.a. bliokuoti; už- 
bliokuoti; uždaryti; užkišti; užkim- 
šti. 

Blockade (blok-ed'), s. mil. bliokada; 
apgulimas. || — , v.a. apgulti (pilį, 
miestą)', užbliokuoti. 

Blockhead (blok'hed), s. pusgalvis; paik- 
Šas. 

Blockhouse (blok'haus), s. restine gint li- 
ve; iš rastu, ręsta tvirtyne. 

Blockish (blok'iš), adj. paikas; mulkiš- 
kas. f — ly, adv. mulkiškai. || —ness, 
s. mulkiškumas; paikumas. 

Blond, Blonde (blond), adj. <& s. šviesa- 
plaukis; geltonplaukis. 

Blood (blod), s. kraujas; fig. gimimas; 
giminyste, —heat, kraujo šiltumas. 

— vessel, kraujo sudynas; krauja- 
gysle. 

Bloodguilty (blod'gilt-i), adj. kaltas 

kraujo praliejime; kaltas užmušy- 

stej. 
Bloodhound (blSd'haund), s. pedsekis 

{šuo). 
Bloodily (blod'i-li), adv. kruvinai; krau- 

jageringai; kraujageriškai. 



59 Blow 

Bloodiness (blfid'i-nSs), *. kruvinumas; 

k ra u j ageri šku m as. 

Bloodless (blod'les), adj. bekraujis. | 
—ness, s. stoka kraujo. 

Bloodlet (blod'let), v.a. kraują leisti. 

Bloodletter (blod'16t-t<>r), 8. kraujalei- 
dis. 

Bloodroot (blod'rūt), s. bot, deksnys. 

Bloodshed (blod'šed), s. kraujo pralie- 
jimas. 

Bloodshot (blod'šot), adj. krauju pasriu- 
ves. 

Bloodsucker (blfld'sSk-or), 8. kraujage- 
rys; kraujagoža. 

Bloodthirsty (blod'M6rst-i), adj. krauja- 
godingas; kraujageriškas. 

Bloody (blod'i), adj. kraujinis; kraujuo- 
tas; kruvinas; sukruvintas. || — , r. a. 
sutepti krauju; sukruvinti. | —flux, 
s. kraujine; kraujapludis. Bloody- 
minded, kraujagodingas. 

Bloom (blūm), s žiedas; | gėles; kviet- 
kos; || žydėjimas. Į — , v.n. žydėti; 
klestėti; klezdeti. 

Bloomery(blūm'or-i), s. metalinių kviet- 
kų dirbtuve. 

Bloomy (blūm'i), adj. žieduotas; žiedų 
pilnas; žydintis. 

Blossom (blos'som), .s-, žiedas. | — , v.n. 
žydėti. 

Blossomy (blos's6m-i), adj. žiedų pil- 
nas; žydintis. 

Blot (blot), s. dėme; pletmas; šlakas; 
žydas {ant popieros); Ji g . doriškas su- 
sitepimas; geda. || — , v.a. sutepti: 
gadinti; teršti; šmeižti. To — out, 
išbraukti; ištrinti. 

Blotch (bloc), s. dėme; pletmas; || puč- 
kas; spaugas. 

Blotter (blot'tor), 8. popiera juodylams 
sugerti; || sansaga; rokundų knyga. 

Blotting paper (blot'ting pe'por), s. po- 
piera juodylams sugerti. 

Blouse, Blowse (blauz), s. bliuzą; kuzas. 

Blow (bl("m), s - smūgis; kirtis; užgavi- 
mas; || pūtimas; || žiedas; pražydeji- 
mas. 

Blow (blow), v.a. n. [pret. blew; pp. 
blown], pusti; trimituoti; skambė- 
ti; I žiedus leist i; žydėti. To— away, 
nupūsti; nunešti. To — of f, nupū- 
sti. To — out, užpusti; u/gesyti. To 
— over, perstoti; išnešioti; išsiskir- 
styti. To — up, pripusti; išpusti; iš- 
lekdinti į orą; suskaldyti. 



Blower 



60 



Boatable 



Blower (bkw/ 'or), s. putejas; | vedykla; 
|| pagyrūnas. 

Blowpipe (bloi^'paip), s. pučiamasis 
vamzdis. 

Blowzed, Blowzy (blauzd, blauz'i), adj. 
saules nudegtas; rudas. 

Blubber (blob'bor), s. burbulas; | tra- 
nas; varvalis; || jūrių dilgele, j — , 
v. n. raudoti kad net veidas papurstų. 

Bludgeon (blodž'on), s. lazda; kuoka. 

Blue (blū), adj. mėlynas. || — , s. mėlis; 
mėlynas dažas. || — , v. a. mėlynuoti; 
numelynuoti; mėlynai nudažyti. || 
— devils, girtuoklių matomi velniu- 
kai; šmėklos. —Peter, mar. mėlynas 
vielukas. 

Blueberry (blū'ber-ri), s. bot. mėlyne. 

Bluebonnet,Bluebcttle (blū'bon-net, -bčt- 
t'l), s. bot. vosilka. 

Bluely (blū'li), adj. mėlynai. 

Blueness (blū'nes), s. mėlynumas. 

Bluestocking (blū'stok-ing), *. mokyta 
moteriške; raštininke. 

Bluff (blof), adj. platus; plokščias; || 
augštas; status; skardus; |f susirau- 
kęs; rūstus; šiurkštus; stačiokiškas. 
I — , s. kriaušius; skardas; || išsigiri- 
mas: pagirunyste. || — , v. a. baidyti; 
bauginti; gąsdinti. || v.n. girtis. 

Bluffer (blof or), s gąsdintojas; pagira. 

Bluing (blū'ing), s. numelynavimas. 

Bluish (blū'iš), adj. melsvas. \\—\y,adv. 
melsvai. 

Blunder (blon'dor), s. suklydimas; ap- 
sirikimas; klaida. I — , v. n. klysti; 
suklysti; apsirikti; papildyti klaida. 

Blunderbuss (blon'dor-bos), s. trumpa 
šaudykle su plačiu vamzdžiu; | pa- 
klydėlis; pusgalvis. 

Blunderer, Blunderhead (blon'dor-6r, 
-hed), s. tas, kurs vis apsirinka, 
klaidas daro; išklydelis; n'išmane- 
lis; pusgalvis. 

Blunge (blondž), v. a. maišyti; sumaišy- 
ti; su minkyti. 

Blunt (blont), adj. bukus; atbukęs; at- 
ši pes ;,/?#. atbukusio proto; nesupra- 
tingas; || šiurkštus; staigus (apsieji- 
me, etc.). || — t v.a. bukinti; atbukinti; 
atšipinti. || — ly, adv. bukiai; su at- 
bukimu; šiurkščiai. | — ness, «. bu- 
kumas; atbukimas; atšipimas; šiurk- 
štumas. 



Blur (blor), s. dėme; šlakas; pletmas. || 
— , v. a. sutepti; suteršti. 

Blurt (blort), v. a. vamptelėti; prasitar- 
ti. 

Blush (bloš), s. raudonis; paraudonavi- 
mas. I —,v.n. raudonuoti; rausti. 

Blushful (bloš'ful), adj. raudonuojąs; 
paraudonavęs. 

Blushless (bloš' les), adj. neraudonuo- 
jas; nesigestas; begeding;is. 

Bluster (blos'tor), v. n. a. siausti; siaub- 
ti; smarkauti; rėkauti. | — , s. siau- 
timas; siaubimas; smarkavimas; rė- 
kavimas. 

Blusterer (blos'tor-or), s. siaubikas; pa- 
siauba; rėksnys. 

Blustering (blos'tor-ing), adj. siautojas; 
smarkaująs; rėksmingas. 

Blusterous, Blustrous(bl6s'tor-6s, -tros), 
adj. rėksmingas. 

Boa (bo'ii), s. zool. boa {angis); boa 
(kailine moterų Šaliką). 

Boar (bor), s. tekis; kuilys; || šernas. 

Board (bord), s. lenta; || stalas; valgis; 
|| rodą; komisija; užveizdas; || laivo 
kraštas; bortas. || — , v. a. lentomis 
išmušti, iškloti, išgrįsti; || sėsti (į 
laivą, i trūkį); || aprūpinti stalu, val- 
giu. I v. n. staluotis; kvatieruoti. 

Boarder (bord'or), s. stalauninkas; kva- 
tierantas. 

Boarding (bord'ing), s. besistalavimas; 
I sėdimas (į laivą, į trūkį, etc.); || iš- 
mušimas, išklojimas lentoms; | vir- 
šai (knygos). || — house, staluoja- 
miejie namai, —school, pansijonas. 

Boarisn (bor'iš), adi. kiauliškas; žvėriš- 
kas. 

Boast (bost), v. a. girti. || v. n. girtis; 
didžiuotis. || — , s. bisigyrimas; pa- 
gyrunyste; besididžiavimas. 

Boaster (bost'or), s. pagyrūnas. 

Boastful (bost' fui), adj. pasigyrimų pil- 
nas; besididžiuojąs. | — ly, adv. su 
pasigyrimu; su pasididžiavimu, f 
—ness, s. besigyrimas; pagyrunyste. 

Boastingly (bost'ing-li), adv. su pasigy- 
rimu; su pasididžiavimu. 

Boat (bot), s. laivas; botas; valtis. || — , 
v. a. botu gabenti; Į laivą krauti. | 
v. n. plaukti (botu). 

Boatable (bot'a-b'l), adj. plaukiamas; 
galimas botams plaukti. 



Boatage 

Boatage (bot'Sdž), *. gabenimas botu ; 

mokestis už pergabenimą botu. 
Boatman (bot' man), s. laivininkas; 

botsmanas. 

Boatswain (bot'suen), 8. vyriausias 
botsmanas. 

Bob (bob), s. kabalas; kabutis; paka- 
butis; || sliekas užkabintas ant meš- 
keres vąšo; meškeres plūde; || Hude; 
|| kratymas; u/gavimas; stuktereji- 
mas; || priegaida; | skambinimas 
(parpų). || — , v. a. trumpai nukirpti; 
I kratyti; purtyti; stuktereti; užgau- 
ti; I apgavystėmis išvilioti; apgau- 
dinėti; H kabaluoti; kaboti. 

Bobbin (bob'bin), s. šeiva; || šniūrelis. 

Bobbinet (bob-bi-nef), s. karbatkeliai. 

Bobolink (bob'o-link), s. paukštelis Bo- 
lichonyx oryzivorus. 

Bobtail (bob'tel), s. trumpuodegis. 

Bode (bod), v. a. n. lemti; pranašauti. 

Bodice (bod'is), s. korsetas; Štoltas; 
kiklikas. 

Bodiless (bod'i-les), adj. bekūnis. 

Bodily (bod'i-li), adv. kūninis; kūniš- 
kas. || — , adv. kūniškai. 

Boding (bod'ing), s. pranašavimas. 

Bodkin (bod'kin), s. yla; badyklis. 

Body (bod'i), s. kūnas; || kamienas; lie- 
muo; I ypata; žmogus; || korporaci- 
ja, kuopa. || — , v. a. priduoti pavida- 
lą, kuna; įkūnyti. 

Bodyguard (bod'i-gard), s. ypatine sar- 
gą; leibgvardija. 

Boer (būr), s. būras (Pietines Afrikos 
kolionistas). 

Bog (bog), s. klampyne; pelke; bala. | 
—,v.a. klampinti. 

Boggle (bog'g'l), v.n. apsistoti; abejoti; 
neišdrįsti; || narpučyti; anuoti; | nu- 
duoti; veidmainiauti. 

Boggy (bog'gi), adj. baluotas; pilnas 
klampynių; klampus. 

Bogle (bo'g'l), s. šmėkla; baidykla. 

Bogus (bo'gos), adj. netikras; nuduotas. 
|| — , s. gerymas iš rūmo ir sirapo 
darytas. 

Bogy (bo'gi), s. šmėkla; baidykla. 

Bohemia (bo-hy'mi-a), s. Čekija, || Bo- 
hemian (-en), s. čekas. || adj. čekiš- 
kas. 

Boil (boil), v.n. virti. || v.a. virti; virin- 
ti. || — ,'«. skaudulys; spaugas; votis. 



61 Bonanza 

Boiler (boil'or), %. virintojas; || katilas; 
garinis katilas. 

Boilery (boil'dr-i), s. virinyčia. 

Boiling (boil'ing), s. virimas; virini- 
mas. || — , adj. verdantis. 

Boisterous (bois't6r-6s), adj. triukšmin- 
gas; smarkus; žiaurus; neramus. | 
— ly, adv. smarkiai; žiauriai; nera- 
miai. I — ness, s. triukšmingumas; 
žiaurumas; neramumas. 

Bold (bold), adj. drąsus. | — ly, adv. 
drąsiai. || —ness, s. drąsumas. 

Bold-faced (bold'fest), adj. begedingas; 
begėdiškas. 

Bole (bdl), s. liemuo; kamienas; || rau- 
donžeme; trapusis molis. 

Boll (bol), s. ankštis; galva. | —,v.n. 
akščioti. 

Boiling (bol'ing), s. genėtas medis. 

Bolster (bol'stor), s. pagalve; || kompre- 
sas; || paramtis. | —,#.«. paramstyti; 
paremti. 

Bolt (bolt), s. sriubas; || velke; sklende; 
I vilyčia; jetis; || žaibas; griauspe- 
nis; || ritinys (audimo) ; | sietas. || — , 
v.a. užstumti; užsklęsti; || su-, pri- 
šriubuoti; || šaudyti; svaidyti (vily- 
Čias, žaibus, etc.); || išplepėti; išpasa- 
koti; || ryte ryti; ryti nesukramčius; 
|| sijoti. || v.n. iššauti; iššokti; išpul- 
ti; kristi; nupulti; atpulti; atsime- 
sti. 

Bolter (bolt'or), s. sijotojas; || sietas; 
sytas; | atsimetėlis. 

Bomb (bom), s. bomba. 

Bombard (bom-bard'), v.a. bombarduo- 
ti. 

Bombardier (bom-bor-dyr'), s. bombar- 
dierius; kanuolius. 

Bombardment (bom-bard'ment >, a. bom 
bardavimas. 

Bombast (bom 'bast), s. bombastas (au- 
dimas); || augštai skambanti žodžiai; 
išpuikinta kalba. 

Bombastic, Bombastical (bom-bas'tik, 
-el), adj. bombastiškas; augštai 
skambąs; išpustas; išpuikintas. 

Bombic (bom'bik), adj. šilkvabalinis. 

Bombproof (bom'prūf), adj. bombų ne- 
pramušamas, nesuardomas. 

Bombshell (bom'Šel), s. bomba.* 

Bonanza (bo-niin'za), s. aukso ar sidab- 
ro gyslą; fig. turtų šaltinis. 



Bonbon 

Bonbon (bon'bon), s. cukrine. 

Bond (bond), *. raištis; ryšys; pi. pan- 
čiai; nelaisve; | priederme; || sutartis; 
kontraktas; || obligacija; skolų užra- 
šas; užstatas; laidas. Goods in — , 
užlaikyti muitinyčioj tavorai, užku- 
riuos reikia muitas mokėti; | nelais- 
vis; vergas. || — , adj. nelaisvėn pa- 
imtas. || — , v. a. laiduoti; patikrini- 
mą duoti. 

Bondage (bond'edž), s. nelaisve; vergy- 
ste; Į) prideryste. 

Bondmaid (bond'med), s. nelaisve; ver- 
ge. 

Bondman (bond'man), s. nelaisvis; ver- 
gas. 

Bondsman (bondz'rmin), s. nelaisvis; | 
paranka; laidas; parankininkas. 

Bondwoman (bond'uūm-en), s. nelaisve; 
verge. 

Bone (bon), s. kaulas. | — , v. a. kaulus 
išnarstyti; kaulais nutręšti. 

Boneless (bon'les), adj. bekaulis. 

Bonfire (bon'fair), s. linksmybes ugnis; 
ugnis kūrinama iš priežasties link- 
smybių, iškilmių. 

Bonne (bon), s. aukle. 

Bonnet (bon'net). s. moteriška skrybė- 
le. 

Bonnily (bon'ni-li), adv. gražiai; dailiai; 
linksmai. 

Bonny (bon'ni), adj. gražus; dailus; pui- 
kus; linksmas. 

Bonus (bo'nos), s. premija. 

Bony(bo'ni), adj. kauluotas; kaulinis. 

Booby (bū'bi), s. paikšas; mulkis; kvai- 
lys. || — , adj. kvailas. 

Boodle (bū'd'l), s. balvapinigiai; ky- 
šiai {duodami už balsus ar politišką 
įtekmę). 

Boodler (bū'dlor), s. balvininkas. 

Book (būk), s. knyga. || —,v.a. įtraukti 
į knyga; užrašyti. 

Bookbinder (būk'baind-or), s. apdaryto- 
jas knygų; introligatorius. 

Bookbindery (būk'baind-6r-i), s. knygų 
apdarytuve. 

Bookbinding (būk'baind-ing), s. apdary- 
mas knygų. 

Bookcase (būk'kes), s. knygų spintas. 

Bookish* (būk 'iš), adj. mylįs knygas; 
pedantiškas. 

Bookkeeper (būk'kyp-or), s. knygų ve- 
dėjas; knygius; bukhalteris. 



62 Bore 

Bookkeeping (būk'kyp-ing), s. mokslas 
vedimo knygų; bukhalterija. 

Bookmaker (būk'mek-or), s. rašytojas 
ir išleistojas knygų. 

Bookseller (būk'sėl-lor), s. pardavinėto- 
jas knygų; knygius. 

Bookshelf (būk'šelf), s. lentyna kny- 
goms. 

Bookstore (būk'stor), s. knyginyčia; 
knygų krautuve. 

Boom (būm), s. žegline kartis; rėja; | 
buomas (uždarąs įėjimą į upę, į uo- 
stą); f baubimas; kriokimas; || smar- 
kus pašokimas prekių. | — , v. n. 
baubti; kriokti; | smarkiai plaukti; 
|| smarkiai pakilti, pašokti (sak. apie 
prekes, etc.). 

Boomerang (būm'or-ang), *. bumeran- 
gas; metamas ginklas (pas lauki- 
nius). 

Boon (būn), s. dovana. | — , adj. duos- 
nus; malonus; linksmas. 

Boor (būr), s. būras; guogas; mužikas; 
neapsitašelis. 

Boorish (būr'iš), s. būriškas; šiurkštus; 
nemandagus; neapsitašes. 

Boose (būz), v.n. = Booze. 

Boost (bust), v. a. pakelti; prigelbeti 
kam lipti. 

Boot (būt), s. vaistas; pagelba; | prie- 
das; || čebatas; || žiurstas (vežimo). \\ 
— , v.a.n. suteikti nauda; derėti; tar- 
nauti; I užmauti čebatus; apsiauti 
čebatais. . 

Bootee (būt-y'), s. pusčebatis. 

Booth (būdh), s. būda; šėtra. 

Bootjack (būt'džak), s. žirgelis (cevery- 
kams numauti). 

Booty (bū'ti), s. išplėšą; išvarža; pagau- 
tis; auka. 

Booze (būz), v.n. lakti; girtuokliauti. 

Boozer (būz'or), s. girtuoklis. 

Boozy (būz'i), adj. pusgirtis; įkaušęs 

Boracic (bo-riis'ik), adj. boraksinis. 

Borax (bo 'raks), s. boraksas. 

Border (bor'dor), s. briauna; kraštas; 
ryba; rubežius. || — t i).n. rubežiuotis; 
susisiekti; susišlieti; susidurti. || v. 
a. rubežiuoti; || siuleti; apsiuvinėti. 

Borderer (bor'dor-or), s. parubežietis; 
parubežiškis. 

Bore (bor), v. a. grgžti; išgręžti; pragrę- 
žti; || apsunkinti; varginti: kankini i. 
| v. n. gręžtis; duotis gręžti. | — , *. 



Boreal 

pragrgžimas; sky 16; || gr$štas; || įki- 
rus žmogus; nuoboda. \— t pret. nuo 

Beak. 

Boreal (bo'ri-el), adj. šiaurinis. 

Boreas (bo'ri-es), 8. šiaurys; šiaurių 
vejas. 

Borer (bor'or), s. gręžėjas: || prasiu- 
vąs; graštas. 

Born (born), adj. gimęs; prigimtas. 

Borne (burn), pp. nuo Bear. 

Borough (bor'o) 8. miestelis; priemie- 
stis. 

Borrow (bor'row), v.a. skolintis; pasi- 
skolinti. 

Borrower (bor'row-or), s. pasiskolinto- 
jas. 

Boscage (bds'kedž), s. krūmai; atžely- 
nas. 

Bosh (boš), s. tuščia šnekta; paikyste. 

Bosk (bosk), s. krūmynas. 

Bosky (bosk'i), adj. krūmais apžėlęs: 
tankus. 

Bosom (buz'om), s. krutinę; antis; prie- 
globstis; viduriai {žemes); širdis; gel- 
me (juriifi. || — , v.a. už ančio dėti: 
širdyj laikyti; glamonėti. 

Boss (bos), *. kupra, guzas; išgaubi- 
mas; I meistras; gaspadorius; perde- 
tinis. 

Bossage (bos'edž), s. išsikišimas neta- 
šyto akmens sienoje. 

Bossed (bosd), adj. išgaubtas. 

Botanic, Botanical (bo-tan'ik, -el), adj. 
botaniškas. || —ally, ado. botaniškai. 

Botanist (bot'a-nist), s. botanikas. 

Botany (bot' a-ni), s. botanika; mokslas 
apie augmenis. 

Botch (boe), s. lopas; fig. biauriai pa- 
darytas darbas. || —,v.a. lopyti; ady- 
ti; kurpti. 

Botcher (boč'or), s. lopikas; lopytojas. 

Botchy (boč'i), adj. lopuotas; sulopytas. 

Both (both), adj. abudu;/, abidvi. 

Bother (bodh'or), v.a. varginti; truk- 
dyti. IĮ r. n. vargintis; rūpintis. Į| — , 
s. vargas; bereikalingas rūpestis; 
keblumas. 

Bots (bots), s. pi. kirmėles (pas arklius). 

Bottle (bot't'l), s. bonka; butelis; | pun- 
dulys; plakas (šiaudų, Šieno), jį—,*. 
a. supilti į butelius. || Bottle-nosed, 
adj. su didele nosia; didnosis. 

Bottleholder (bot't'1-hold-or), *. šelpė- 
jas; gelbėtojas; paremejas. 



<;:: 



Bourgeois 



Bottom (bot 'tom), a. apačia; dugnas; 
pamatas; || klonis. || — , odtf. dugni- 
nis; apatinis; pamatinis. || — , v.a. 
Įdėti dugną; statyti; pamatuoti. |j 
v. n. pamatuotis. 

Bottomless (bot'tom-lšs), adj. bedugnis; 
neišmieruojamas; neturintis pama- 
to. 

Boudoir (bū'duor), .v. buduaras. 

Bough (bau), 8. šaka. 

Bought (bot), pret. c& pp. nuo Buy. 

Boughten (bot"n), ądj. pirktinis. 

Bougie (bū-žy'), s. chirurgiškas įran- 
kis. 

Bouillon (bū-jon'), 8. bulionas; sriuba. 

Boulevard (bū'16-var ir bū'li-vard), s. 
bulvaras; plati ulyčia. 

Bounce (bauns), v. n. trinktelėti; pašok- 
ti; atšokti. || v.a. užgauti; sutrenkti. 
I — , ,v. pašokimas; atšokimas; užga- 
vimas; smūgis; | pasigyrimas; me- 
las. 

Bouncer (baun'sor), s. pagyrūnas; me- 
lagis; f aiški melagyste. 

Bouncing (baun'sing), s. šokinėjimas. 
I — , adj. storas; drūtas; didelis. 

Bound (baund), s. ryba; rubežius; | šo- 
kimas; šokinėjimas; pašokimas; at- 
šokimas. I — , v.a. apryboti; aprube- 
žiuoti; || atšokdinti. | v. n. šokinėti; 
strakineti; strakčioti; atšokti. | — , 
adj. surištas; pririštas; priverstas; | 
pasirengęs eiti; einas; keliaująs. 

Boundary (baund'a-ri), s. ryba; rube- 
žius. 

Bounder (baund' or), s. rubežiuotojas; 
|| rubežius. 

Boundless (baund'les), adj. be rybų; 
neaprubežiuotas; neaprybotas. 

Bounteous (baun'ti-6s), adj. duosnus; 
mielaširdingas. | — ly, adv. duosniai; 
mielaširdingai. | — ness, s. duosnu- 
mas; mielaširdingumas. 

Bountiful (baun'ti-ful), adj. duosnus; 
mielaširdingas; gausus. || — ly, adv. 
duosniai; gausiai. || —ness, s. duos- 
numas; duosnybe; gausumas. 

Bounty (baun'ti), s. duosnumas; duos- 
nybe; gausi dovana; dovana; premi 
ja. 

Bouquet (bu-ke'), s. gelių ryšelis; bu- 
kietas. 

Bourgeois (bor-džois'), s. rųšis smulkes- 
nių statomų raidžių. 



Bourgeois 

Bourgeois (bur-žua'), a. miesčionis; vi- 
dutines luomos žmogus {pirklys, 
amatininkas); buržuazas. 

Bourgeoisie (bur-žua-zy'), s. vidutinėj i 
ar pirklių luomą; buržuazija. 

Bourgeon (bor'džon), v.n. dygti; strelas 
leisti. 

Bourn, Bourne (born), s. upelis; || rube- 
žius; ryba. 

Bourse (būrs), s. birža. 

Bout (baut), s. sykis; žygis; | susikirti- 
mas; susirėmimas; lenktynes. 

Bovate (bo'vet), s. žemes plotas vienu 
jaučiu apdirbamas. 

Bovine (bo'vain), adj. galvijinis; galvi- 
jų veisles. 

Bow (bau), v. a. lenkti; palenkti; nu- 
lenkti; sulenkti. || v.n; lenktis; pasi- 
lenkti; nusižeminti, f — , s. nulenki- 
mas galvos; pasilenkimas; pasiklo- 
niojimas. 

Bow (bow), s. lankas; sau j am as is lan- 
kas; sedokas; || smičelas; |Į kulbokas; 
|| raištelis. || —,v.a.n. skripkuoti. 

Bowbent(bow'bent), adj. lankan sulenk- 
tas; susilenkęs. 

Bowel (bau'el), v. a. išimti vidurius, 
žarnas; berkloti. 

Bowels (bau'elz), s. pi. viduriai; žarnos. 

Bower (bau'or), s. lenkejas; || nosinis lai- 
vo įkaras; || altana; palapyne; šėtra; 
paūksme; grintele; pirktele. 

Bowery (bau'or-i), adj. uždengiantis; 
uksmetas; duodas paūksme. 

Bowknot (bow'not), s. vilksninis mezgąs. 

Bowl (bowl), s. taure; bliudas; | duobe; 
Įdubimas; | skritulys; gumulas. | v. 
a. volioti; risti. | v.n. voliotis; ristis; 
riedėti. 

Bowlder, Boulder (bowl'dor), s. vandens 
nulygintas, nudildytas akmuo. 

Bowleg (bow'leg), s. kreiva koja. 

Bow-legged (boi^'legd), adj. kreivakojis. 

Bowler (bo?d'č>r), s. lošėjas skrituliais. 

Bowling (bowl'ing), s. loša skrituliais. || 
— alley, — green, vieta skrituliais 
lošti. 

Bowman (bozz'man), s. šaulys; šaudyto- 
jas iš lanko. | — (bau'man), s. pry- 
šakinis irkluotojas. 

Bownet (bow'net), *. varža; bučius. 

Bowse (bauz), v.n. girtuokliauti. | — , s. 
girtuokliavimas; girtuoklyste. 



'ii Brag 

Bowshot (bėm'šot), s. šūvis iš lanko. 

Bowsprit (bo?^'sprit), s. mar. bukšpry 
sas. [Kr.] 

Bowstring (boVstring), s. lanko šniū- 
ras; virve prasikaltėliams smaugti 
(pas turkus). || — , v. a. smaugti. 

Box (boks), s. dėže; skrynia; skrynute; 
|| loža (teatre); || buksva; || ožiai; važ- 
nyčios sėdyne; IĮ smūgis; kirtis; už- 
gavimas; žandine; bot. buksas 
[Pabr.]. || — , v. a. sudėti į dėže, į 
skrynia; aprūpinti dėžėmis; | kum- 
ščioti; kumščia mušti; kumščioms 
muštis. 

Boxer (boks'or), s. kumštininkas; kum- 
ščiakovis; pugilistas. 

Boxing (boks'ing), s. sudėjimas į dėže, 
į skrynia; medega dežems ar skry- 
nioms dirbti; || kumščiojimas; muš- 
tynes kumščiomis; kumščiakova. 

Boy (boi), s. vaikas. 

Boycott (boi'kot), v. a. padaryt prieš ką 
suokalbį; užsižadėti ir kitus sulaiky- 
ti nuo visų draugiškų, vertelgystes, 
vaisbos, etc. susinėsimų su kokiu 
nors žemvaldžiu, vaisbunu, pramo- 
nininku, etc.; boikotuoti. || — , s. 
suokalbis; susivienijimas prieš ką; 
boikotas. 

Boyhood (boi'hūd), s. vaikyste. 

Boyish (boi 'iš), adj. vaikiškas. || — ly, 
adv. vaikiškai. 

Brabble (briib'b'l), v.n. rėkauti; vaidy- 
tis. I — , s. riksmas; vaidai. 

Braccate (brak'ket), adj. tūlotas; su 
plunksnomis apžėlusiom kojom. 

Brace (bres), s. raištis; juosta; diržas; 
virve; | šulai; kabes; || pora; || pi 
petnešos. || — , v.a. surišti; suveržti; 
įtempti. 

Bracelet (bres' lėt), s. rankžiedis; apy- 
ranke. 

Brach (brak), s. kale. 

Brachial (brak'i-el ir bre'ki-el), adj. 
rankinis. 

Bracken (brak"n), s. bot. papartis. 

Bracket (briik'et), s. paramtis; pėdžia; 
šulas. || — , v.a. šuluose paženklinti. 

Brackish (brak'iš), adj. posuris; trupu- 
tį sūrus. 

Brad (briid), s. vinis [be galvos). 

Brag (briig), v.n. girtis; didžiuotis. || 
— , s. besigy rimas; pagyrunyste. 



Braggadocio 

Braggadocio (brag-ga-do'šio), ». pagy- 
rūnas. 

Braggart, Bragger (brag'gort, -gor), s. 
pagyrūnas. 

Brahman, Brahmin (bra'men, -min), 8. 
bramynas; indy. kunigas. 

Braid (bred), v. a. pinti. || — , .s\ pyne; 
kasa; biza. 

Brail (brel), s. dirželis sakalo sparnams 
surišti; mar. virves buorems sutrauk- 

• ti. 

Brain (bren), s. smegenys; jig. protas; 
išmintis. | — , r. a. ištaškyti kam 
smegenis; galva suskaldyti. 

Brainless (bren'les), adj. besmegenis. 

Brainpan (bren'piin), s. galvos kiaušas. 

Brainsick (bren'sik), adj. ant proto ne- 
sveikas; pakvaišės. 

Braise (brez), v. a. šutinti. 

Brait (bret), s. neapdirbtas diemantas. 

Brake (brek), 6-. papartis; papartynas: 
tankyne; || mintuvai; | pompos ran- 
kena; I duonkubilis; || akėčios, rulis 
velėnoms ardyti; | veržtuvas (ratams 
sulaikyti); bremze. 

Brakeman (brek'man), s. darbininkas 
prieveržtuvo (ant gelžkelio trukių); 
bremzmonas. 

Braky (brek'i), s. apžėlęs paparčiais, 
erškėčiais, krūmais. 

Bramble (brįįm'b'l), s. bot. vašiokle. 

Brambly (bram'bli), adj. vašioklinis; 
apžėlęs vašioklemis. • 

Bran (brlin), s. sėlenos. 

Branch (briinč), s. šaka; atžala; skyrius. 
j— ,v.n. šakotis. Į| v. a. paskirstyti, 
padalyti į šakas, j. skyrius. 

Branchia (briin'ki-a), s. pažiaune. 

Branchlet (briinč'let), s. šakute; šakele. 

Branchy (briinč'i), adj. šakotas; išsiša- 
kojęs. 

Brand (brand), s. nuodėgulis; išdaga; 
degsnys; išdegintas ženklas; || kar- 
das. Į| — , v. a. išdeginti. 

Brandied (brlin'did), adj. su priemaiša 
degtines; pritaisytas su degtine. 

Brandish (briin'diš), v. a. mosuoti; mo- 
juoti. I — , s. mojavimas. 

Brand-new (briind'njū), adj. naujintelis; 
visai naujas. 

Brandy (briin'di), s. degtine. 

Brandrith (bran'dričA), s. rentinis. 

Brangle (brlin'g'l), v. n. vaidytis; bartis; 
peštis, f — , s. vaidai; barnys. 



65 Brazen 

Brangler (bran'glor), ». valdininkas. 

B ran k (brlin k), 8. grikas. 

Branny (bran'ni), adj. seleninis; sele- 
nuotas. 

Brant (brant), 8. laukine žąsis. 

Brash (braš), .v. išbėrimas (odos); puč- 
kai; Į| laužas; akmeny skeveldros; 
sutrupintas ledas. | — , adj. laužus: 
trapus; || karštas; greitai užsidegąs; 
ūmus. 

Brasier, Brazier (bre'žor), s. katilius. 

Brass (bras), .v. misingis; || begėdyste. 
|| — band, pučiamų instrument ų 
muzika. 

Brassy (briis'i), adj. misinginis; || be- 
gedingas; begėdiškas. 

Brat (brat), s. vaikyščias; vaikpalaikis; 
išpera. 

Bravado (bra-ve'do), s. pagyrunyste; 
grumojimassu pasididžiavimu; bau- 
ginimas. 

Brave (brev), adj. drąsus; narsus; šau- 
nus; prakilnus. || — , ,v. drąsuolis; 
šaunus vyras. \\—,v.a. išdrįsti; nebi- 
joti; girtis. I — ly, adv. drąsiai; šau- 
niai. 

Bravery (brev'or-i), s. drąsumas; narsu- 
mas; šaunumas; išdidumas. 

Bravo (bre'vo), s. drasunas; banditas, 
galvažudys. | — , interj. bravo! gerai! 
puikiai! 

Brawl (brol), v. n. rėkauti; bartis; vai- 
dytis; triukšmą kelti; ūžti. || — , s. 
triukšmas; riksmas; vaidai; pešty- 
nes. 

Brawler (brol' or), s. rėkaut oj as; rėk- 
snys; valdininkas. 

Brawn (bron), s. kuiliena; kiauliena: | 
drūti raumens; drūtumas. 

Brawner (bron'or), s. paskerstas kuilys. 

Brawny (bron' i), adj. mėsingas; raume- 
ningas; drūtas. 

Bray (brei), r. a. trinti; grūsti; malti. || 
r. n. rėkti; bliauti asilo balsu: skam- 
bėti, f — , 6-. rėkimas; bliovimas (asi- 
lo, elnio). 

Brayer (brei'or), s. rėksnys; bliovikas; 
f triniklis. 

Braze (brez), v. «.apmisingiuoti; apvilk- 
ti misingiu; padaryti kietu. 

Brazen (bre'z'n), adj. misinginis; || 
begėdiškas. ||— , v.n. neturėti drovos; 
begėdišku būti: nesidrovėti. | — ly, 
adv. begėdiškai. | — ness, s. begė- 
dyste; begėdiškumas. 



Brazenface 

Brazenface (bre'z'n-fes), s. begėdis. 

Brazenfaced (bre'z'n-fest), adj. begėdiš- 
kus. 

Brazier (bre'žor), a. = Brasier. 

Breach (bryč), s. laužimas; laužymas; 
peržengimas (įstatymų); \\ įlaužą; iš- 
laužą; spraga; šuke. | — , r. a. įlaužti; 
išlaužti. 

Breachy (bryč'i), adj. mėgstąs laužyti; 
neramus. 

Bread (bred), s. duona; fig. maistas. 

Breadfruit (bred'frūt), s. bot. duonme- 
dis; duonmedžio vaisius. 

Breadth (brėdth), s. plotis; platumas; 
platuma. 

Breadthways, Breadthwise (bred^'ueiz, 
-uaiz), adv. skersai. 

Break (brek), v. a. [pret. broke; pp. 
broken], laužti; laužyti; daužyti; 
sudaužyti; sumušti; || minti (linus); 
|| peržengti (įstatymus); || nutraukti; 
pertraukti; | atidengti; apreikšti; 
parodyti; pranešti; suteikti žinia; || 
pertraukti : sutrukdyti; suardyti ; su- 
naikinti; I atitraukti; atpratinti; 
pripratinti; | subankrutyti; || atsta- 
tyti; prašalinti. | v. n. lūžti; sulūžti; 
sudužti; trukti; sutrukti; pertrukti; 
|| pasirodyti; apsireikšti; || aušti; 
brėkšti; |j nupulti; nusilpnėti; nusi- 
bankrutyti; || persimainyti; užsi- 
baigti. To — away, nutrukti; nulū- 
žti; ištrukti; pabėgti. To — down, 
apveikti; apgalėti; parblokšti. To 

— forth, apsireikšti; pasirodyti; išsi- 
veržti. To — from, atitraukti; nu- 
traukti; atsitraukti; prasišalinti. To 

— in, įlaužti; išlavinti. To— into, 
įsilaužti; įsiveržti. To —in upon, 
užklupti; užpulti. To — loose, išsi- 
liuosuoti ; ištrukti (iš keno nagą, etc. ). 
To — of, atpratinti; atgrasyti. To — 
off, nulaužti; pertraukti; užbaigti; 
perstoti; nulūžti; nutrukti; apsistoti. 
To — open, atidaryti; atverti. To — 
out, išlaužti; išsiveržti; ištrukti; pa- 
kilti; įvykti; apsireikšti; išberti 
(spuogais, pučkais). To — over, išsi- 
lieti; užtvinti. To —through, pra- 
laužti; prasilaužti; prasimušti (pro 
priešių eiles). To — up, draskyti; su- 
daužyti; suardyti; suirti; išsiskirsty- 
ti. To — with, pertraukti (susinėsi- 
mus, pažintį): persiskirti. 



66 Breathing 

Break (brek), .v. įlužimas; įlaužą; spra- 
ga; šuke; | pertraukimas; pertrau- 
ka; pertrūkis; || brėkšta; aušra; || 
veržtu vas (ratams priveržti); || karie- 
ta. 

Breakable (brek'a-b'l), adj. sulaužomas: 
sudaužomas; sutraukomas. 

Breakage (brek'edž), s. laužymas; su- 
laužymas; sudaužymas; sutrauky- 
mas; || įlužimas; įtrūkimas; || sulau- 
žyti, sudaužyti daigtai; | atlygini- 
mas už sulaužytus ar sukultus daig- 
tus. 

Breakdown (brek'daun), s. sumušimas: 
puolimas; nupuolimas; | triukšmin- 
gas šokis. 

Breaker (brek'or), s. laužytojas; maši- 
na akmenims, akmeninėms anglims 
laužyti, trupinti; laužykla; || puto- 
janti banga. 

Breakfast (brek' f est), s. pusryčiai. || — , 
v. n. pusryčiauti; pusryčius valgyti. 

Breakman (brek'man), s. = Brake- 
man. 

Breakneck (brek'nek), s. stati vieta, nuo 
kurios puldamas gali sprandą nusi- 
sukti. || — , adj. stačiagalvis; gali- 
mas sprandą nusisukti. 

Break-up (brek'op), s. išsiskirstymas; 
iširimas. 

Bream (brym), s. žuvis karpių veisles. 
|| — , v. a. valyti (laivo dugną). 

Breast (brėst), s. krutinę; krūtis; fig. 
širdis. | — , v. a. krūtinėmis susidurti ; 
susitikti akis į akį; krutinę statyti. 

Breastbone (brėst'bon), s. krutinės kau- 
las. 

Breastpin (brest'pin), s. saga; sagute 
(nešiojama ant krutinės). 

Breastplate (brėst'plet), s. antkrutis; 
šarvas krūtinei uždengti. 

Breastplough, Breastplow (brest'plau), s. 
noragas durpėms piaustyti. 

Breastwork (brest'uork), *. supila: gin- 
tu ve; [Kr.] laktai. 

Breath (brėt7i), s. kvapas; kvėpavimas; 
atsikvėpimas; atsidusimas; gyvastis. 

Breathe (bry dh\ v. n. kvėpuoti; gyvuo- 
ti. I v. a. kvėpuoti; įkvėpti; iškvėpti: 
šnabždėti. 

Breathing (brydh'ing), s. kvėpavimas; 
atsikvėpimas; atsidusimas. || — , adj. 
kvėpuojąs. 



Breathless 



(JT 



Brigade 



Breathless (breYA'les), actf. be kvapo; 
be žado; be gyvasties; negyvas. 

Bred (bred), ,:/•. Brbbd. 

Breech (brye ir brio), 8. užpakalis; pa- 
sturgalis. || — , r. a. apmauti kelinė- 
mis. 

Breeches (brič'Sz), s. pi. kelines. 

Breeching (brič'ing), ». pliekimas; lu- 
pimas (per pasturgalį); || pabulys 
{šlajų,). 

Breed (bryd), r. a. [pret. &pp. bred], 
veisti; paveisti; gimdyti; perėti; au- 
ginti; auklėti. || c. n. vesti vaikus; 
veistis; gimti; visti. || — , s. veisle. 

Breeder (bryd'or), s. vaisintojas; augin- 
tojas; auklėtojas. 

Breeding (bryd'ing), s. gimdymas; pe- 
rėjimas; veisimas; auklėjimas; au- 
ginimas. 

Breeze (bryz), s. lengvas vejalis; |Į pe- 
lenai; I ent. sparva. 

Breezy (bryz 'i), adj. vešus. 

Brethren (brė^'rėn), s. pi. broliai. 

Breton (brit'on), adj. britoniškas. || — , 
s. britonas. 

Breve (bryv), s. mus. baltoji nota. 

Brevet (bri-vet'), s. paaugštinimas; ap- 
teikimas augštesniu titulu. || — , r. a. 
apteikti augštesniu titulu. 

Breviary (bry'vi-e-ri), s. sutrumpinimas: 
sutrauka; | brevioras. 

Brevier (bri-vyr'), s. typ. brevyras (rų- 
sis statomų raidžių. Jomis ir Šis žody- 
nas statytas). 

Breviped (brev'i-ped), s. d; adj. trumpa- 
kojis. 

Brevipennate(brev-i-pen'net), adj. trum- 
pasparnis. 

Brevirostral, Brevirostrate (brev-i-ros'- 
tral, -tret), adj. trumpasnapis. 

Brevity (brev'i-ti), s. trumpumas. 

Brew (brū), r. a. n. alų daryti: virinti; 
|| užmačiauti; suokalbininkauti. 
— , ». padarytas gėralas; alus. 

Brewage (brū'edž), *. alus; midus. 

Brewer (brū'or), s. aludaris. 

Brewery, Brewhouse (brū'6r-i, -haus), s. 
bravoras. 

Brewing (brū'ing), s. darymas alaus; 
aludary st e; | sumaišymas; ĮĮ besi- 
rinkimas juodų debesių prieš audm. 

Briar (brai'or), s. = Briek. 

Bribable (braib'ii-b'l), adj. paperkamas. 



Bribe (brail)). 8. kyšys: balvas. || — , p. 
a. balvuoti; duoti kyšius; papirkti. 

Briber (braib'or), 8. balvininkas; pa- 
pirkejas. 

Bribery (braib'or-i), s. balvininkystS; 
papirkejysl e; papirkimas. 

Bric-a-brac (brik'a-brak), *. margumy- 
nai; graznai; menkniekiai. 

Brick (brik), 8. plyta; plytos; || stukis. 
|| — , r. a. plytomis klot i, grįsti, mūry- 
ti. 

Brickbat (brik'biit), s. plytos skeveldra; 
plytos šuke. 

Brickkiln (brik'kil), *. plytnyčia; plytų 
deglyčia. 

Bricklayer (brik'lei-or), s. mūrininkas. 

Bricklaying (brik'lei-ing), 8. mūrijimas; 
murininkyste. 

Brickmaker (brik'mek-or), s. plytinin- 
kas. 

Brickwork (brik'uork), s. mūrijimas; 
mūras. 

Bridal (braid'el), adj. nuotakos (s. yen.)-. 
jaunavedės (s. yen.); šliubinis; svod- 
binis. ĮĮ —,s. svodba; vestuves. 

Bride (braid), 8. nuotaka: jaunoji; jau- 
navede. 

Bridegroom (braid'grūm), s. vedlys: jau- 
navedis. 

Bridesmaid (braidz'med), s. pamerge. 

Bridesman (braidz'man), s. svotas; bro- 
lis. 

Bridewell (braid' uel), s. pataisos na- 
mai. 

Bridge (bridž), s. tiltas; f slekastelis. | 
— , v. a. statyti, dirbdinti tilta. 

Bridle (brai'd'l), s. apinasris; brizgilas: 
kamanos. | — , v. a. užmauti apinas- 
rį, kamanas; pažaboti. || r. n. užrie- 
sti nosį; didžiuotis. | —path, —road, 
— track, kelias tik raitiems joti; jo- 
jamas kelias. 

Brief (bryf), adj. trumpas; suglaustas. 
|| — , s. trumpas raštelis; ištrauka iš 
aktų; gromala. | — , r. a. sutrumpin- 
ti; sutraukti; suglausti. || — ly, adv. 
trumpai. || — ness, -v. trumpumas. 

Brier (brai'or), s. eršketkrumis; erškė- 
tis. 

Briery (brai'or-i), adj. erškėčiuotas. || 
— , 8. erškėtynas. 

Brig (brig), .v. dvistiebis laivas. 

Brigade (bri-ged'), *. mil. brigada; ka- 
riaunos skyrius. | — , v. a. paskirsty- 
ti į brigadas. 






Brigadier 08 

Brigadier (brig-ii-dyr'), s. brigados per- 

detinis, viršininkas. 
Brigand (brig' end), s. plėšikas; nenau- 
dėlis. 
Brigandage (brig'end-edž), s. piešimas; 

vagyste. 
Bright (brait), adj. skaistus; šviesus; 
giedrus; žibantis. || — ly, adv. skai- 
sčiai; giedriai. || — ness, s. skaistu- 
mas; šviesumas; giedrumas. 
Brighten (brait"n), v. a. nušviesti; pa- 
daryti skaisčiu, giedriu, žibančiu. | 
r. n. šviestis; nušvisti; žibėti. 
Brill (bril), s. veisle žuvies. 
Brilliancy (bril'jen-si), s. skaistumas; 

blizgėjimas; žvilgėjimas. 
Brilliant (bril'jent), adj. skaistus; žibąs; 

žvilgąs. || — , s. briliantas. 
Brills (brilz), s. arklio blakstienos. 
Brim (brim), s. kraštas; briauna; | bry- 
lius (skrybėles). \\ — , v. a. pripilti iki 
kraštų; pripilti sklidina. || v. n. skli- 
dinai prisipildyti. 
Brimful (brim'ful), adj. pilnas; sklidi- 
nas; kupinas. 
Brimmer (brim'mor), s. taure; sklidina 

taure. 
Brimstone (brim'ston), s. siera. || —,adj. 

sierinis. 
Brimstony (brim'sto-ni), adj. sieruotas; 

sieros pilnas; sierinis. 
Brinded (brin'ded), adj. margas; rainas. 
Brindle (brin'd'l), s. margumas; rainu- 

mas. || — , adj. margas; rainas. 
Brindled (brin'd'ld), adj. = Brinded. 
Brine (brain), s. sūrymas; fig. jūrių 
vanduo; jūres; jig. ašaros. || — , v. a. 
apsūdyti; sumerkti sūry man. 
Bring (bring), v. a. [pret. & pp. 
brought], atnešti; atvesti; atvežti; 
privesti. To — about, padaryti; įvy- 
kinti. To— back, atgal gabenti; su- 
gražinti. To— down, nuvesti, nu- 
nešti žemyn; nugabenti; nužeminti. 
To —forth, gimdyti; išduoti vaisių; 
paveisti; apreikšti. To — forward, 
nurodyti; parodyti; perstatyti; pa- 
stūmėti; paraginti. To — in, įga- 
benti; įnešti; paduoti; suteikti. To 
— off, nunešti: nugabenti; išvaduoti; 
paliuosuoti. To — on, pradžia duoti; 
To — over, pergabenti; pavilioti; pri- 
vilioti. To — to, atgaivinti; atvesti. 



Brochure 

To — under, apveikti; apgalėti; pa- 
mušti. To — up, užgabenti; užne- 
šioti; užauklėti; užauginti. 

Brinish (brain'iš), adj. surokas; posu- 
ris. 

Brink (brink), s. kraštas; krantas. 

Briny (brain'i), adj. posuris; sūrus. 

Brisk (brisk), adj. smagus; linksmas; 
guvus; vikrus. | — ly, adv. smagiai: 
vikriai; greitai; apsukriai. || —ness, 
s. linksmumas; vikrumas; guvumas. 

Brisket (bris'ket), s. krutinę (gyvulio). 

Bristle (bris M l), 6-. šeriai. || — , v. a. pa- 
statyti šerius; pritaisyti šerį prie 
drato. || v. u. šiauštis; pasišiaušti. 

Bristly (bris' Ii), adj. šeriuotas; apau- 
gės šeriais; pasišiaušės. 

Bristol flower (bris'tol flau'or), s. bot. 
goštautas. 

Bristol stone, — diamond (bris'tol ston, 
-dai'mond), s. uolinis kristalas. 

Brittle (brit't'l), adj. trapus; trupus. || 
—ness, s. trapumas. 

Brize (braiz), s. ent. sparva. 

Broach (broč), s. durtuvas; duršlikas; 
I špilka; sagute. || — , v. a. pradurti: 
pragręžti; | leisti; tekinti; pralieti 
(kraują); || skelbti; garsinti. 

Broacher (broč'or), s. j iešmas; durklas; 
|| garsintojas. 

Broad (brod), adj platus; ruimingas; 
erdvas. | — ly, adv. plačiai. || —ness, 
s. platumas. 

Broadax (brod' aks), s. skliutas; || kara- 
kirvis. 

Broadcast (brod'kiist), s. sėjimas. || — , 
adj. sete setas. 

Broadcloth (brod'kloM), s. plona gelum- 
be. 

Broaden (brod"n), v. a. platinti.'! v. n. 
platintis. 

Broadside (brod'said), s. laivo šalis esan- 
ti viršuj vandens; || kanuolių eile 
visu laivo šonu. 

Broadsword (brod'sord), .v. kalaviją. 

Brocade (bro-ked'), s. auksu (^/-sidab- 
ru) rašyti šilkai. 

Brocaded (bro-ked 'ed), <(<{). auksu (ar 
sidabru) rašytas (audimas); auksu 
rašytais šilkais parėdytas. 

Brocage (bro'kedž), s. = Brokerage. 

Brochure (bro-šur'), s. sansaga; brošiū- 
ra. 






Brock 



69 



Brush 



Brock (brdk), 8. tool, barsukas. 

Brocket (brok'ot ), a. dveigys elnias. 
Brogans (bro'gans), 8, storos odos deba- 
tai. 
Brogue (brog), ». = Bbogans; || dar- 

k\ l;i tarmė. 
Broil (broil), v.a. kepinti; spirgyti. | v. 

n. kopti; spirgėti. || — , ». vaidai; 
triukšmas; maišatis. 

Broiler (broil'or), s. spirgintojas; |Į 
siundytojas; Į| rustelis. 

Broke (brok), ir. Break. 

Broken (bro'k"n), adj. laužytas; sulau- 
žytas; sudaužytas; suardytas: su- 
traukytas: pertrauktas; sutrukęs: 
suiręs; | šiurkštus; nelygus; || silp- 
nas: nusilpęs; suvargęs; paliegęs; 
didžiai nuliūdęs: nusiminės: II su- 
naikintas; nusibankrutijes: Į| išmo- 
kintas; išlavintis {arklys važiavimui, 
etc). | Broken-hearted, su sudrasky- 
ta širdžia; su suspausta širdžia; di- 
džiai nuliūdęs; nusiminės. Broken- 

c c 

winded, sunkiai kvėpuojąs; pūtuo- 
jąs; pridusęs. 

Broker (bro'kor), .9. mekleris; fakto- 
rius. 

Brokerage (bro'kor-edž), s. meklerystė. 

Bromą (bro'ma), s. pavilgas: maistas. 

Bromate (bro'met), *. chem. bromines 
rūgšties druska. 

Bromine (bro'min), .9. chem. bromas. 

Bronchial, Bronchic (bron'ki-el, -kik), 
adj. anot. bronchialinis: prigulįs 
prie gerkliniu, išsišakojimų. 

Bronchitis (bron-kai'tis), s. med. gerkli- 
nių išsišakojimų uždegimas. 

Bronchocele (bron'ko-syl), s. med. sudi- 
dejimas kaklo giles. 

Bronze (bronz), .9. žalvaris ; bronza. Į| —, 
r.ti. žalvariuoti; bronzuoti. 

Brooch (broč), s. broše; saga; | vienu 
dažu pieštas paveikslas. 

Brood (brūd), s. daugis ant syk išperė- 
tų vaikų; išperas; vaisius: veisle; 
šeimyna; pulkas. | r-, v. n. tupėti; 
perėti \jig. dūmoti; mastauti; apma- 
stinėti. || — , adj. periąs; vaikus ve- 
das; veislinis. — hen, perekšle. 

Brook (bruk), s. upelis. || — , v.a. kęsti; 
pakęsti. 

Brooklet (brūk'let), .9. mažas upelis. 

Broom (brūm), .9. šluota; vanta. 



Broomstick (brūm'st ik), *• šluotkotis. 

Broth {broth), 8. sriuba; viralas. 

Brothel (i>r<W//'ėl), a. kekšnamis; palei- 
stuvystės namai. 

Brother (br8«Wi'6r), 8. brolis. Brother- 
in-law, (-in-lo), svainius; švogeris. 

Brotherhood (bro(M'or-hud), .9. brolyste; 
brolija. 

Brotherliness (br<V//'or-li-nes), 9. bro- 
liškumas: l)iol\ ste. 

Brotherly (br6dA'6r-li), adj. broliškas. |Į 
— , adv. broliškai. 

Brougham (brū'em), s. lengvas vežimė- 
lis; kalamaška. 

Brought (brot), ir. Birng. 

Brow (brau), .9. antakiai; kakta; | iš- 
žiūra; | kraštas; viršūne. To bend 
the — , 7 T t> knit the — , suraukti kak- 
ta; raukytis; susiraukti. 

Browbeat (brau'byt), v.a. nugazdinti 
rūsčiu žvilgterėjimu; išbauginti. 

Brown (braun), adj. tamsiai rausvas; 
rusvas. || — , s. rusvas dažas. Į| — , v. 
a. rusvu padaryti; rusvai nudažyti. 

Brownie (braun'i), .9. aitvaras. 

Brownish (braun'iš), adj. rusvokas; tru- 
putį rusvas. 

Browse (brauz), s. atžalos. | — , v.a.n. 
atžalas ar lapus esti, griaužti, ska- 
byti. 

Bruin (bru'i'n), s. meška; lokys. 

Bruise (brūz), v.a. numušti; užgauti: 
pažeisti; sutrinti; sutriuškinti; su- 
grusti, f v.n. kumščiuotis; kumščio- 
mis muštis. | — , s. užgavimas; už- 
gauta ar pažeista vieta; žaizda. 

Bruit (brūt), s. gandas; garsas. || — , v.a. 
gandą leisti. 

Brumal (brū'mel), adj. žieminis. 

Brume (brūm), s. migla; ūkas. 

Brunette (brū-nef), s. &adj. juodbruve; 
tamsiaplauke. 

Brunt (bront), s. smarkus užpuolimas ; 
smūgis; kirtis. 

Brush (broš), s. šepetys; šluota; jig. la- 
pes uodega; [paintei^s — ] teptu- 
kas; || žabos; stagarai; kūlynai; 
krūmai; | palytėjimas; lengvas už- 
gavimas; || susirėmimas; susikirti- 
mas. || — , v.a. šepečiu valyti; šu- 
kuoti; šluoti; teptuku piešti; || leng- 
vai užgauti; palytėti. || v> n > lengvai 
bėgti, skrieti. 



Brushwood 



70 



Buffet 



Brushwood (broš'uūd), s. žabos; krūmai; 
kūlynai. 

Brushy (broš'i), adj. kaip šluota; kaip 
šepetys; kudlotas: šiurkštus. 

Brusk (brosk), Brusque (brūsk), adj. 
šiurkštus. 

Brutai (brū'tel), adj. brutališkas: žiau- 
rus; žvėriškas. | — ly, adv. brutališ- 
kai: žiauriai; žvėriškai. 

Brutality (bru-tal'i-ti), s. brutališku- 
mas; žvėriškumas: žiaurumas; nuož- 
mumas. 

Brutalize (brū'tel-aiz), v. a. sugyvulinti; 
padaryti žiauriu, nuožmiu. 

Brute (brūt), s. gyvulys; žvėris: fig. 
žiaurus žmogus. Į| — , adj. bejaus- 
mis; žiaurus; nuožmus. 

Brutish (brū'tiš), adj. gyvuliškas; žvė- 
riškas. || — ly, adv. gyvuliškai. | — ness, 
s. gyvuliškumas; žvėriškumas; žiau- 
rumas. 

Brutism (brū'tiz'm), s. gyvulyste; gy- 
vuliškumas; žvėriškumas. 

Bryony (brai'o-ni), s. bot. briene. 

Bub (bob), s. vaikelis. 

Bubble (bob'b'l), s. burbulas; pūsle; | 
apgaulis; apgavyste. || — , v. n. bur- 
bulus mušti; burbuliuoti. | v. a. ap- 
gaulioti; prigauti. 

Bubbly (bob'bli), adj. burbulų pilnas; 
burbuliuojąs. 

Bubby (bob'bi), 8. papas; | vaikutis. 

Bubo (bū'bo), .v. v/ed. kirkšninių gilių 
sutinimas. 

Buccal (bok'kel), adj. burninis. 

Buccaneer (bok-ka-nyr'), s. jūrių plėši- 
kas; piratas. | — , v. n. vesti jūrių 
plėšikų amatą; gyventi kaip jūrių 
plėšikas. 

Bucentaur (bju-sen'tor), s. bucentauras 
(sakmiškas baisūnas, pusiau žmogus, 
pusiau jautis); || laivas, ant kurio 
Venecijos dožas susižieduodavo su 
jūrėmis. 

Buck (bok), s. šarmas; | ožys; patinas; 
tekis; | šaunus vaikinas; || ožiai. || 
—,r.n. rujotis; burkštis. I v. a. šar- 
me mirkyti, virinti; žlugtą žlugti. 

Buck bean (bok'byn), .v. bot. puplaiš- 
kiai. 

Bucket (bok'et), .v. kibiras; viedras. 

Buckeye (bok'ai), 8. bot. medis kaštanų 
veisK-s. 



Buckish (bok'iš), adj. paikuotas; pliuš- 
kingas; pasipūtės. 

Buckle (bok'k'l), s. spitis; sagtis; || gar- 
bana, f — , v. a. susegti; prisegti; || 
suraityti. To — oneself, pasirengti. 
I v. n. susiraityti; susiriesti; || \ kova 
stoti; kautis. 

Buckler (bok'klor), s. dangtis; skydas. 

Buckram (bok 'rem), s. storas šliktuotas 
audeklas. | — , adj. iš storo šliktuoto 
audeklo darytas. 

Buckshot (bok'šot), *. stambiejie šmo- 
tai. 

Buckskin (bok'skin), s. elnio oda, kai- 
lis; I kelines iš elnio odos. 

Buckthorn (bok'č/iorn), s. bot. skirpst- 
anglis. 

Buckwheat (bok'huyt), s. bot. grikai. 

Bucolic (bju-kol'ik), adj. piemeniškas. 
f — , s. piemeniškos eiles; piemeniš- 
ka daina. 

Bud (bod), s. bumburas; pupele. || —,v. 
n. bumburuotis; bumburus leisti; 
žiedus krauti. || v. a. skiepyti. 

Buddhism (būd'diz'm), s. buddizmas. 

Buddhist (būd'dist), s. buddistas; Bud- 
dos mokslo pasekėjas, išpažintojas. 
I — , adj. buddistiškas. 

Buddhistic (būd-dis'tik), adj. buddistiš- 
kas. 

Buddie (bod'd'l), s. įmone iškasamai 
rudai perplauti. 

Budge (bodž), s. ėriuko kailelis. || — , 
adj. pamuštas ėriukų kaileliais: Jig. 
rūstus. || — , v.n. judintis; pasijudin- 
ti. 

Budget (bodž'et), s. krepšys; terba; 
sandelis; || biudžetas; finansine ro- 
kunda. 

Buff (bof), s. išdirbta buivolo oda; fl 
šviesiai geltonas dažas: | tekinys 
apvilktas išdirbta oda metaliniams 
daigtams šveisti. || — , adj. iš išdirb- 
tos buivolo odos darytas; || šviesiai 
geltonas. | — , v. a. šveisti ant oda 
apvilkto tekinio; šveisti su išdirbta 
buivolo oda. 

Buffalo (boffa-lo), s.zool. buivolas; tu- 
ras; tauras. 

Buffer (bof for), s. atspara ( prie vagonų); 
|| šveitėjas; šveičiamas tekinys'; || 
šmutas. 

Buffet (bfif-fe'), 8. bufetas; sinkius; || 



Buffoon 



71 



Bunch 



(bflf'ffit), smūgis; žandine*. || — , v.a. 

Šveisti {kam)) žandine duoti: ĮĮ dus- 
liu padaryti baisa varpo, aprišanl 
jo liežuvį. Į| r. n. muštis; kautis. 

Buffoon (bof-fūn'), b. juokdarys: sut na: 
šmutas. || — , r. a. išjuokti; ant juokų 
išstatyti. 

Buffoonery (bof-tun'or-i), .v. prašmata- 
vimai; šmutyste; juokdaryste; ap- 
juokimas. 

Bug (bog), x. vabalas; [bed-] blake. 

Bugaboo, Bugbear (bog-a-bū\ bog'ber), 
.v. baidykla; šmėkla; bužys. 

Bugger (bog'gor), .v. vaikžagys; sodomi- 
tas; nenaudėlis; ištvirkėlis. 

Buggery (bog'gor-i), s. vaikžagyste; so- 
domityste. 

Buggy (bog'gi), 8. lengvas vežimėlis; 
brikele. || — , adj. vabalų, blakių 
pilnas. 

Bugle (bjū'g'l), s. laukinis jautis; stum- 
bras; | pučiamas ragas; | stiklinis 
karielis. || — , adj. žvilgančiai juo- 
das. 

Bugloss (bjū'glos), s. bot. gyvatbruk- 
Šta. 

Bugvvort (bog'uort), s. bot. smirdažole. 

Buhl, Buhlwork (bjūl', -uork), 8. iškai- 
šymas ant medžio. 

Build (bild), r. a. [pret. & pp. built], 
budavoti; statyti; tverti; krauti (liz- 
dą). || t. n. užsiimti statymu; || rem- 
tis. || — ,s. sustatymas; sudėjimas; pa- 
darymas. 

Builder (bild'or), s. statytojas; budavo- 
tojas; tvėrėjas. 

Building (bild'ing), s. statymas; buda- 
vone; budinkas; rūmas; trioba. 

Bulb (bolb), s. bulve; galva; bumburas; 
buože. — of the eye, akies obuolys. 

Bulbaceous (bol-be'šos), Bulbar (bolb'- 
6r), Bulbose (bol-bos'), Bulbous (bolb'- 
6s), adj. bulvainis; bulves pavida- 
lo. 

Bulge (boldž), s. pilvas; išsipūtimas; iš- 
sigaubimas. || —,v.n. pūstis; išsipū- 
sti; išsigaubti; pasipūsti. 

Bulgy (bol'dži), adj. išsipūtęs; su pil- 
vu. 

Bulimy (bju'li-mi), s. med. besotysic. 

Bulk (bolk), s. didumas: dydis; storis: 
diduma; didesneji dalis; svarbiau- 
sioji dalis; I įtalpa; įkrova (laivo). 



In , palaidas; išvien krūvon su - 
verstas. Su b' by -, pardavimas pir- 
kinių teip kaip jie yra, be svSrimo, 
be saikavimo. 

Bulkhead (bolk'hed), & pertvara; užtva- 
ra; siena. 

Bulkiness (bolk'i-nes), s. didumas; sto- 
rumas. 

Bulky (bolk'i), adj. didelis; storas. 

Bull (bul), s. bulius; | spekuliantas; || 
antspaudis; bulla (popiežiaus g n > //ui- 
ta); I paikyste. | — , r. n. buliuotis. 

Bulldog (bul'dog), s. buldogas (.šuo). \\ 
—, adj. atkaklus. 

Bulldoze (bul'doz), r. a. įgąsdinti; įbau- 
ginti. 

Bullet (bul'let), ,v. kulka. 

Bulletin (bul'li-tin), 8. urediškas pagar- 
sinimas, pranešimas. 

Bullfinch (bul'finč), s. orn. sniegena. 

Bullfrog (bul'frog), 8. varle (didžiųjų 
veisles). 

Bullhead (bul'hed), s.ieht. pukys; go- 
bis; || mulkis; paikšas. 

Bullion (bul'jon), s. auksas (ar sidabras) 
šmotuose. 

Bullock (bul'lok), s. veršis; jaučiukas. 

Bull's-eye (bulz'ai), s. apskritas lange- 
lis; || liampute. 

Bully (bul'li), s. triukšmadaris; valdi- 
ninkas; peštukas; pagyrūnas. | — , 
adj. linksmas; smagus. \\—,c.a. gąs- 
dinti; bauginti. | v. n. girtis; triuk- 
šmą daryti. 

Bulrush (bul'roš), s. bot. meldas; triu- 
šis. 

Bulwark (bul'uork), s. fort, pylimas: 
tvirtyne; | pi. mar. antdenio kraštų 
sienos. | — , v. a. apvesti pylimu; ap- 
sergeti. 

Bumblebee (bom'b'1-by), *. samane (bi- 
tis). 

Bummer (bom'mor), 8. dykūnas; nenau- 
dėlis. 

Bump (bomp), 8. smūgis; || guzas: || 
baubimas (baublio). || — , v. a. smogti: 
mušti; daužyti. || r. n. baubti. 

Bumper (bom'por), *. sklidina taure. 

Bumpkin (bom'kin), *. nesuoranga:gra- 
mezdas. 

Bun, Bunn (bon), 8. saldainis; pyragėlis. 

Bunch (bonč), -v. guzas: kupra: || kuok- 
štele; ryšelis; krūva: keke. || — , v. a. 



Bunchy 

rišti į ryšelius, į saujas. | v.n. kup- 
rotis; kuprotu būti. To — out, ky- 
šoti; į guzulą susimesti. 

Bunchy (bonč'i), adj. kuprotas; |Į keke- 
tas. 

Bundle (bon'd'l), s. pundas; pundulys; 
dim. pundelis; ryšelis. ĮĮ — , v. a. rišti; 
punduoti; supunduoti; | išsiųsti. | 
v.n. greitai prasišalinti; || gulėti (su 
moteriške) vienoj lovoj nenusiredžius. 

Bung (bong), s. kamštis; šponka; žvike. 
I — , v. a. užkišti; užkimšti; užšpon- 
kuoti. 

Bungle (bon'g'l), v.a.n. kurpti; krapa- 
lioti; lopyti. || — , s. krapalione; klai- 
da; biaurus apsirikimas. 

Bungler (bon'glor), s. krapaliotojas; lo- 
pikas. 

Bunion (bon'jon), s. naujikaulis. 

Bunk (bonk), s. suolas, sukaltas iš len- 
tų pavidale skrynios. || — , v.n. atsi- 
gulti ant suolo. 

Bunker (bon'kor), s. aruodas. 

Bunko (bon'ko), s. apgavinga loša. 

Bunn (bon), s. = Bun. 

Bunt (bont), s. mar. buores pilvas. | — , 
v.n. išsipūsti (sak. apie buorę). || v. a. 
badyti (ragais). 

Bunter (bon'tcr), s. ryznike; moterpa- 
laike. 

Bunting, Buntine (bon'ting, -tin), s. plo- 
nas vilnonis audeklas laivų vielu- 
kams dirbti. 

Buntline (bont'lain), s. virve buorems 
sutraukti. 

Buoy (buoi ir boi), s. mar. plūde (žen- 
klas aut vandens nurodąs pavojingas 
l(( i rams vietas). || — , v. a. laikyti ant 
vandens paviršio; plūdėmis pažen- 
klinti pavojingas laivams vietas. | 
v.n. plūduriuoti. 

Buoyage (buoi'edž), s. plūdes; pažen- 
klinimas plūdėmis. 

Buoyancy (buoi'ensi), s. plaukiojimo 
pajiega; lengvumas; smagumas. 

Buoyant (buoi'ent), adj. lengvas; plau- 
kte plaukiojąs; linksmas; smagus. 

Bur, Burr (bor), s. digus seklų kevalas; 
| bot. dagis; godas; | apvalus piuk- 
las; || trikampis kaltas. 

Burbot (bor'bSt), *. icht. kvape. 

Burden (bor'd'n), 8. našta; sunkenybe; 
I talpa; įkrova (laivo); |priegaida. || 
— f v.d. apsunkinti: naštą uždėti* ap- 
krauti. 



72 Burnish 

Burdensome (bor'd'n-som), adj. sunkus. 
|| — ness, s. sunkumas. 

Burdock (bor'dok), s. bot. lapukas; go- 
das; varnalėšas. 

Bureau (bjū'ro ir bju-ro'), s. biuras; 
raštinyčia. 

Bureaucracy (bju-ro'krii-si), *. biurokra- 
tija. 

Burgeois (bor-džois'), s. typ. = Bour- 
geois. 

Burgess (bor'džes), s. miestelėnas: mie- 
sto viršininkas. 

Burgh (borg), s. nedidelis miestas. 

Burgher (borg'or), s. miestelėnas; mies- 
čionis. 

Burglar (bor'glor), s. vagilius: plėšikas. 

Burglarious (bor'gle'ri-6s), adj. plėši- 
kiškas. 

Burglary (bor'gla-ri), s. vagyste; įsilau- 
žimas į namus. 

Burgomaster (bor'go-mas-tor), s. mie- 
sto galva; bulmistras; || orn. šiaur- 
pempe. 

Burgundy (bor'gon-di), s. Burgundija; 
burgundiškas vynas. 

Burial (bėr'ri-el), s. šermenys; pakasy- 
nos; laidotuves. 

Burier (ber'ri-or), s. laidotojas. 

Būrin (bjū'rin), s. brukštas; režtuvas. 

Buri (borl), v. a. audinį genėti; nupe- 
šioti garankščius (nuo audinio). \ 
— , s. garankštis. 

Burlesque (bor-lėsk'), adj. juokdarin- 
gas; juokingas; komiškas. | — , s. 
juokingas ar išjuokiąs perstaty- 
mas, f —,v. a. juokingai perstatyti; 
išjuokti. 

Burliness (bor'li-nes), s. storumas; tuk- 
lumas; šiurkštumas. 

Burly (bor'li), adj. didelis; diktas; sto- 
ras; suputęs; sutukes; šiurkštus. 

Burn (born), v. a. [pret. <& pp. burned 
ir burnt], deginti; išdeginti; sude- 
ginti; nudeginti. || v.n. degti; nu- 
degti; sudegti. || —, s. apdegimas; iš- 
deginta žaizda. 

Burner (born'or), s. degintojas; || deg- 
tuvas. 

Burning (born'ing), adj. degąs; deginąs; 
karštas. || — , s. degimas; deginimas. 
|| —glass, degamas stiklas. 

Burnish (bor'niš), v.a. gludyti; šveisti: 
poliruoti. || — , .v. gludą; politūra: ži- 
bėjimas. 



Rurnisf.; 

Burnisher (bor'niS-or), s. gludytojas; | 
Bkridinys. 

Burnoose, Burnous (bor'nūs), *. burnosas. 

Burnt (bornt), 'pp. <& adj. apdegęs; išde- 
gęs; nudegęs; sudegęs; nudegtas; iš- 
degintas; sudegintas. 

Burr (bor), a. = Bur; | ausies grybe- 
lis; I aštrus ištarimas literos r. | — , 
V.n. kalbėti, aštriai ištariant litera r. 

Burrow (bor'rtw/), s. urvas; | krūva (sų- 
ilavtĮ, etc.). f — , v.n. raustis; įsirau- 
sti; pasislėpti. 

Bursar (bor'sor), *. užveizdetojas turto; 
iždininkas; || stipendiantas. 

Bursary (bor'sii-ri), s. iždas; turtas; || 
stipendija. 

Burse (bors), s. birža; | beturčių stu- 
dentų fondas. 

Burst (borst), v.n. [pret. & pp. burst], 
trukti; plyšti; sprogti; pratrukti; iš- 
siveržti, f v.a. perpiešti; suskaldyti; 
sudraskyti; nutraukti. To — into 
laughter, pasileisti juokais; pradėti 
juoktis. To — into tears, apsilieti 
ašaromis. || — , s. plyšimas; sprogi- 
mas; trūkimas; pratrukimas; prasi- 
veržimas; išsiveržimas. 

Bury (ber'ri), v. a. laidoti; palaidoti; 
paslėpti; užkasti; uždengti; įkniaup- 
ti. 

Burying (bėr'ri-ing), s. laidojimas; už- 
kasimas. — ground, — place, laido- 
jama vieta; kapines. 

Bush (bus), *. kupstas; krūmas; staga- 
rai; tankyne; | buksva. | — , v.a. 
apsodinti krūmais; stagarais užake- 
ti f v. n. krūmais apželti. 

Bushel (buš'el), s. bušelis (angį. saikas). 

Bushwhacker (buš'huiik-or), s. patran- 
ka; pabasta; f užpuolikas. 

Bushy (buš'i), adj. tankus; krūmais ap- 
žėlęs; išsikerojęs. 

Busily (biz'i-li), adj. darbščiai; stro- 
piai. 

Business (biz'nes), s. užsiėmimas: dar- 
bas; amatas; vertelgyste: dalykas. 
Line of — , užsiėmimas; profesija. 
— before pleasure, darbas negalima 
pašvęsti linksmybėms; darbas ne- 
laukia. On — , su reikalais. To be 
in — , užsiimti darbais; užsiimti 
pirkiyste, vertelgyste. To mind one' s 
oicn — , rūpintis apie savo dalykus; 



TA Butterfly 

žiūrėti savo reikalų. What U his — t 
kuo jis užsiima? That U my , tai 
mano dalykas. / mean — , aš tai 
išt ikro sakau; aš čia visai nejuokau- 
ju. 

Businesslike (biz'nes laik), adj. pride- 
rąs; rimtas. 

Busk (bosk), *. metaline juostele (ar&id- 
žuves kaulas) moterių gor setuose. || 
— , v. a. parengti; parėdyti. 

Buskin (bds'kin), s. pusčebatis. 

Buss (bos), s. pakštelėjimas {lupomis); 
burk is; || dvistiebis silkių gaudyto- 
jų laivas. || — , v. a. pakštelėti; pabu- 
čiuoti. 

Bust (bost), s. biustas. 

Bustard (bos' t i'ml), 8. om. tarda. 

Bustle (bos's'l), v.n. bruzdėti; burzdeti; 
burzgeti; rėkauti. || — , s. burzgeji- 
mas; bruzdėjimas; triukšmas; | pa- 
duškaite (moterių nešiojama viršuj 
strėnų) ; turniūras. 

Busy (biz'i), adj. užimtas darbu; užsi- 
ėmęs; veiklus. || — , v. a. laikyti už- 
imtu, prie darbo. To — one's self, 
užsiimti kuo; dirbti; veikti; triustis. 

Busybody (biz'i-bod'i), s. nerimaila. 

But (bot), prep. &c#nj. bet; vienok; tik; 
jei tik; apart; išskiriant. 

But (bot), s. ryba; rubežius; || bukusis 
galas; drutgalis. 

Butcher (buč'dr), s. mėsininkas; skerdi- 
kas, f —,v.a. skersti; piauti. 

Butcherly (buč'6r-li), adj. nuožmus: 
kruvinas; kraujageriškas. 

Butchery (buč'or-i), s. skerdyne. 

Butler (bot'lor), s. taurius. 

Butlerage (bot'lor-edž), s. muitas ant 
įgabenamo vyno. 

Butment (bot'ment), s. skliautų param- 
tis. 

Bu'.t (bot), s. drutgalis; | tikslas; || ap- 
juokos auka; | užgavimas; smūgis; 
kirtis; durimas (ragais); || susidūri- 
mas; susidūrimo vieta; | bačka nuo 
126 gorčių, —end, drutgalis. || — , 
r. a. mušti su galva; durti (ragais); 
badyti. || v.n. susidurti; rubežiuot is: 
kaktomis muštis. 

Butte (bjūt), s. kalnove; kaukarą. 

Butter (bot 'tor), s. sviestas. || — , v.d. 
sviestu tepti', sviesto užtepti. 

Butterfly (bot'tor-flai), s. peteliške. 



Butterine 



t 



Cabin 



Butterine (bot'tor-in), s. taukinis svie- 
stas. 

Buttermilk (bot'tor-milk), s. pasukos. 

Butternut (bot'tor-not), s. bot. riešutys 
Juglans cinerea. 

Buttery (bot' 1 or-i), adj. sviestinis; svie- 
stuotas. || — , s. kamara pienui etc. 
sudėti; || studentų sinkius. 

Buttock (bot 'tok), s. pasturgalis; užpa- 
kalis. 

Button (bot't'n), s. guzikas; || sklende; 
I bumburas; pupele. | — , v. a. su- 
segti; susegioti. 

Buttonhole (bot't'n-hol), s. skylute gu- 
zikui [segti. 

Buttonwood (bot't'n-uūd), s. bot. jova- 
ras ; platonas. 

Buttress (bot'tres), s. arch, remtinis stul- 
pas; paramtis. || — , v. a. stulpais pa- 
ramstyti; paramčius statyti; parem- 
ti. 

Butyric (bju-tir'ik), adj. sviestinis. — 
acid, sviestine rūgštis. 

Buxom (boks'om), adj. linksmas; sma- 
gus; vikrus; sveikas. Į| — ly, adv. link- 
smai; smagiai. || — ness, s. linksmu- 
mas; smagumas. 

Buy (bai), v. a. [pret. & pp. bought], 
pirkti; nupirkti. 

Buyer (bai'or), s. pirkėjas. 

Buzz (boz), v.a.n. zvembti; bimbti; 
birbti; ūžti; šnabždėti. | — , .s-, zvem- 
bimas; bimbimas; birbimas: uži- 
mąs; šnabždėjimas. 

Buzzard (boz'zord), s. oru. vanagėlis; 
vištvanagis; | glušas; mulkis. 

By (bai), prep. & adv. per; pro; su; su 
pagelba; šalia; šalyj; šalip; greta: 
prie; pagal; palei. — and — , da- 
bar; tuojau; veikiai; greitai. the 
— ; — the bye, beje; beto;prieto; prie 
tos progos. — the way, beje. — all 
means, kokiu nebūk būdu; istikro; 
tikrai. — no meanš, jokiu būdu. 
one's s°lf, pats vienas; vienas sau. 
Bay — day, kas diena; kiekviena 
diena — turns, ant atmainos; pa- 
karčiui. — break of day, auštant. 
To come — , įgyti. To pass — , pro 
Salį praeiti; praeiti; praslinkti. 
By-corner, nuošalis; užkampis. By- 
end, ypatiški reikalai: ypatiški mie- 
riai. By-interest, ypatiška nauda. 



By-law, ypatiški įstatymai; ypatin- 
gi padavadijimai reguliuojami abel- 
nais įstatymais. By-name, prievar- 
de. v. a. pravardžiuoti. By-place, 
užkampis. By-product, priedinis pro- 
duktas. Bystreet, šalygatve; šun- 
kelis. 

Bye (bai), s. gyvenimas; butas. 

Bygone (bai'gon), adj. praėjės. 

Bypath (bai'pa,^), s. šuntakis. 

Byroad (bai'rod), s. šunkelis. 

Bystander (bai'stand-or), s. šalia sto- 
vintis; pašalinis temytojas. 

Byway (bai' uei), s. šunkelis. 

Byword (bai'uord), s. priežodis. 

Byzantine (bi-zan'tin), adj. bizantiškas; 
bizantiniškas. 



Cab (kab), s. lengvas, vieno arklio ve- 
žamas, dengtas vežimas; karietaite. 

Cabal (ka-baT), s. slapta draugyste: 
suokalbininkų, ryšys; suokalbis. || 
— , v.n. vienytis draugystei! ant pa- 
siekimo savo slaptų siekimų; suo- 
kalbininkauti ; intriguoti. 

Cabala (kab'ii-lii), s. kabala; kabalisti- 
ka; slaptas mokslas; paslaptis. 

Cabalism (kab'ii-liz'm), s. kabalizmas; 
slaptas mokslas. 

Cabalist (kiib'a-list), s. kabalistas; užsi- 
imąs kabalistika. 

Cabalistic, Cabalistical (kab-a-lis'tik, -ei), 
adj. kabalistiškas; slaptingas; slap- 
tas. 

Caballer (kii-bal'lor), s. suokalbininkas. 

Cabaret (kab'a-ret), s. sinkius; karčia- 
ma. 

Cabbage (kiib'bedž), s. kopūstas; || au- 
dimo atkarpos, kurias siuvėjai nu- 
vagia. I — , v.n. galvas mėgsti (.sak. 
apie kopūstus). || v. a. nuvogti audi- 
mo atkarpas; pavogti; paglemžti. || 
— head, kopūsto galva. — rose, bot. 
radastas. — tree, — palm, bot. ko- 
pustine paima. 

Cabin (kab'in), s. grintele; pirktele; 
kambarėlis; mar. kajuta. || —,r.n. 
grintelej gyventi. || r. a. uždaryti 
(y r i utelėje, kambarėly), kajutoje); pa- 
talpinti. 



Cabinet 

Cabinet (kab'i-nSt), s. kambarys; gabi- 
lU'tas; rodij kambarys; viešpatystes 
gabinetas; ministerija; raukius 
yvairių dailos išdirbinių; Į| komoda: 
spintas. || — , a<lj. tinkąs gabinetui ; 
gabinetinis; mažas. 

Cabinetmaker (kiib'i-net-mek-or), s. dir- 
bėjas naminių rakandų: stalius; dai- 
ly de. 

Cabinetwork (kiib'i-net-uork), .v. daily- 
diškas darbas; dailydiškas išdirbi- 
mas. 

Cable (ke'b'l), s. lynas; virve; vieline 
virve; retežis. || — , v. a. sujungti, su- 
risti virve; pririšti virve; Į| telegra- 
fuoti povandeniniu telegrafu. 

Cablegram (ke'b'l-gram\ s. pranešimas 
povandeniniu telegrafu; žinia pra- 
nešta povandeniniu telegrafu. 

Caboose (kii-būs'), s. mar. virtuve; Į| 
darbinis vagonas. 

Cabriolet (kab-ri-o-le'), *. kabrioletas; 
lengvas, dengtas vežimas. 

Cacao (kii-ke'o ir ke'ko), k. bot. kakao. 

Cachalot (kaš'ii-lot), s. zool. kašaliotas. 

Cachectic, Cachectical (ka-kek'tik, -ei), 
<nij. med. kachektiškas; nesveikas. 

Cachexia, Cachexy (ka-keks'i-a, -i), *, 
med. kacheksija; sunykimas. 

Cachinnation (kak-in-ne'šion), s. garsus 
nusijuokimas. 

Cackle (kiik'k'l), r. n. gagėti; gagenti; 
kvaksėti; kvakšėti; kudakšyti; jig. 
plepėti; tauškėti. | —, s. gagenimas: 
kvaksėjimas: kudakšijimas; % %. ple- 
pėjimas. 

Cackler (kak'klor), s. paukštis, kurs 
gagena, kvaksi, kudakšija; fig. ple- 
palas; tauškutis. 

Cacography (ka-kog'rii-fi), s. blogas ra- 
šymas; negera rašyba. 

Cacophony (ka-kof o-ni), s. blogas skam- 
bėjimas. 

Cactus (kak'tos), s. bot. kaktus. 

Cad (kad), s. konduktorius (diHzaiių ); 
pašlemėkas. 

Cadaver (ka-de'vor), *. lavonas. 

Cadaverous (ka-dav'or-os), adj. į lavoną 
panašus; kaip lavonas; kaip numirė- 
lis. 

Caddice, Caddis (kiid'dis), s.zool. grau- 
žine kirmėle. 

Caddish (kad'diš), adj. pašlemekiškas. 

Caddy (kiid'di), *. dėže; skrynute. 



75 Calamitous 

Cade (k€d), adj. prijaukintas; pripra- 
tintas; naminis. || — , s, bačkute: st;i- 
t i ne. 

Cadence (ke'dens), s, puolis; puolimus: 
nuleidimas (baho)\ vienodas žing- 
snis. 

Cadet (kii-det'), *. jaunylis: jaunesnysis 
brolis; | kadetas. 

Cadi (ke'di), s. kadi; sudžia (pas tur- 
kus). 

Cadmium (kad'mi-dm), 8. client, kadmis 
(metalas). 

Caducous (kii-djū'kos), adj. nupuolas: 
nužudomas. 

Caesura (si-zjū'rit), s. eezura ( pat/za ei- 
lėse). 

Cafe (ka-fe'), s. kavine. 

Caffeine (kaf-fy'in), s. chem. kofeinas. 

Cage (kedž), s. kletka:^//. kalėjimas. <|| 
—,t.a. kletkon uždaryti; apkalint i. 

Caiman (ke'men), s. = Cayman. 

Cairn (kern), s. akmenų krūva: antka- 
pis iš akmenų stirtos. 

Caisson (kes'son), s. mil. vežimas (ar 
skrynia) su amunicija: || sandari 
skrynia, kurioj nuleidžiami darbi- 
ninkai po vandeniu tilto etc. pama- 
tams mūryti. 

Caitiff (ke'tif), adj. niekšiškas: niekam 
nevertas. || — , s. nenaudėlis; pašle- 
mėkas; niekšas. 

Cajole (ka-džol'), t. a. saldliežuvauti: 
meilautis; gerintis; prisilaižineti. 

Cajoler (kii-džol'or), s. prisimeilauto- 
jas; palaižūnas; saldliežuvis. 

Cajolery (ka-džol'or-i), *. saldliežuva- 
vimas; prisimeilavimas; besimalo- 
nejimas; palaižunyste. 

Cake(kek), s. pyragaitis: | plyta;stukis: 
šmotas. To hare one'' s — dough, ap- 
sivilti. f — , t. a. sudaryti į stukį ar 
stukius. f v. n. sutiršteti; sukrekėti; 
sukepti. 

Calabash (kal'a-baš), s. arbūzas; indas 
iš arbūzo lukšto. — tree, bot. arbuz- 
medis. 

Calamiferous (kal-a-mif'or-os), adj. vei 
šias švendres; švendrėmis apžėlęs. 

Calamint (kal'ii-mint), s. bot. varlamete. 

Calamitous (ka-liim'i-tos), adj. nelai- 
mingas; vargingas; pragaištingas. || 
— ly, adi\ nelaimingai; pragaištingai. 
I — ness, s. nelaimingumas; vargin- 
gumas; pragaištingumas. 



Calamity 

Calamity (ka-lam'i-ti), s. didi nelaime; 
didele* beda; vargas; sielvartas; pra- 
gaištis. 

Calamus (kaTa-mos), s. bot. lendre: || 
kaime. 

Calash (ka-laš'), s. karieta; vežimas; || 
gaubtuvas; muturas. 

Calcar (kal'kar), s. tarpi namas kakalys 
(stiklinyciose). 

Calcareous (kiil-ke'ri-os), adj. kalkinis: 
turįs kalkių ypatybes. 

Calceated (kaTsi-e-ted), adj. apsiavęs. 

Calciferous (kiil-sif or-6s), adj. turįs sa- 
vyj kalkes. 

Calciform (kal'si-form), adj. kalkių pa- 
vidalo. 

Calcimine (kal'si-main), s. kalkių ištar- 
pa; kalkių skystimas. || — , v. a. bal- 
tyti(su) kalkių ištarpa. 

Calcinable (kal-sain'a-b'l), adj. lengvai 
paverčiamas į kalkes. 

Calcination (kal-si'ne'šion), s. paverti- 
mas į kalkes; išdeginimas. 

Calcine (kal-sain' ir kal'sin), r. o. išde- 
ginti; paversti į. kalkes; kalki uoti 
(metalus). \\ v. n. pavirsti į kalkes. 

Calcium (kaTsi-6m), s. chem. kalkis. 

Calculable (kaTkju-la-b'l), adj. galimas 
aprokuoti; aprokuojamas; išrokuo- 
jamas. 

Calculate (kal'kju-let), v.a.n. rokuoti; 
aprokuoti; apskaityti; išrokuoti. 

Calculating (kaTkju-le-ting), adj. ro- 
kuojas; rokuojamas; apsirokuojas; 
greitai sumetąs (rokundą, etc.). — 
machine, rokuojamoji mašina. || — , 
s. rokavimas; aprokavimas; išroka- 
vimas. 

Calculation (kal-kju-le'šion), s. rokavi- 
mas; aprokavimas; išrokavimas; ro- 
kunda. 

Calculator (kal'kju-le-tor), s. rokuoto- 
jas; aprokuotojas; išskaitytojas; iš- 
rokuotojas. 

Calculous (kal'kju-los), adj. kietas kaip 
akmuo; akmeninis. 

Calculus (kal'kju-los), s.med. akmuo; | 
math, išrokavimas. 

Caldron (kel'dron), s. katilas. 

Caletacient (kiil-i-fe'šent), adj. šildąs; 
šildomas. Į| — , *. šildomas. 

Calefaction (kiil-i-fiik'šion), e. šildymas; 
sušildymas. 



76 Call 

Calefy (kal'i-fai), v. a. kaitinti; šildyti. 

|| p. n. kaisti; įšilti. 

Calendar (kiil'en-dor), s. kalendorius: 
surašąs. || — , v. a. užrašyti į kalendo- 
rių; įtraukti į surašą. 

Calender (kaT en-dor), s. presas; prosas. 
I —,v.a. presuoti; prosyti; lyginti. 

Calenture (kaTen-tjur), s. vandenine 
karštlige. 

Calf (kaf), s. [pi. calves], telas; telis; 
teliukas; veršiukas; | veršio oda; | 
mulkis; paikšas; | blauzda. 

Calfskin (kaf'skin), s. veršio oda. 

Caliber, Calibre (kal'i-bor), s. kalibras: 
diametras; apemis; dydis; storis. 

Calico (kal'i-ko), s. kartūnas. || — , adj. 
kartūninis. 

Caliduct (kaTi-dokt), s. karščio nuova- 
da; vamzdis karščiui nuvesti. 

Calif (ke'lif), s. kalifas. 

Caligraphy (ka-lig'ra-fi), s. kaligrafija. 
= Calligraphy. 

Calipash (kal-i-piiš'), s. želvio nugaros 
minkštimai. 

Calipers (kaTi-porz), s. pi. diametriniai 
cirkeliai. 

Caliph (ke'lif), s. kalifas. 

Calisthenics (kal-is-^/^en'iks), s. besi- 
miklinimas; lengva gimnastika. 

Calk (kok), v. a. dervuotoms pakuloms 
kamšyti (laivo plyšius); || gripus pri- 
dėti (pasagai); gripais pažeisti (ko- 
M)- i — > *• gripas (pasagos). 

Calker (kok'or), s. kamšytojas; || gri- 
pas. 

Calkin (kok'in), s. gripas. 

Calking (kok'ing), s. kamšymas dervuo- 
toms pakuloms (laivo plyšių); || pri- 
dėjimas gripų, —iron, kamšyklis; 
duršlikas. 

Call (kol), v. a. šaukti; pašaukti; su- 
šaukti; kviesti; vadinti; vardu va- 
dinti, f v. n. šaukti; reikalauti; už- 
eiti (pas ką); ateiti; pribūti. To — 
back, atšaukti. To —for, reikalauti; 
atsišaukti. To — in, kviesti įeitų; už- 
eiti; rinkti; surinkti. To — off, ati- 
traukti šalin; atšaukti; atkalbinti. 
To— on, —upon, užeiti (pas ką); 
reikalauti; prašyti; melsti. To — 
out, iššaukti; pašaukti į kova. To 
— to account, pareikalauti rokun- 
dos; reikalauti išsiteisinimo. To — 



Call 



Camp 



t<> mind, atminti; atsiminti. To 
to order, pasaukti tvarkon; paprašy- 
ti ramiai užsilaikyta. To — up, iš- 
šaukti; reikalauti apsvarstymo. 

Call, S. šauksmas; šaukimas; pašauki- 
mas; atsišaukimas; prašymas; už- 
prašymas; pakvietimas; užejimas 
(p'is /.'/); atsilankymas. 

Caller (kol' or), s. šaukėjas; atsilanky- 
to j as. 

Callid (kal'lid), adj. audrus. 

Callidity (kiil-lid'i-ti), s. gudrumas. 

Calligrapher (kiil-lig'ra-for), s. kaligra- 
fas. 

Calligraphic, Calligraphical (kal-li-graf- 
ik, -el), adj. kaligrafiškas. 

Calligraphy (kal-lig'rii-fl), s. kaligrafija; 
dailus rašymas. 

Calling (kol'ing), s. šauksmas: šauki- 
mas; sušaukimas; pašaukimas; užsi- 
ėmimas. 

Callipash (kal-li-paš'), 5. = Calipash. 

Callipers (kal'li-porz), s. = Calipers. 

Callosity (k;il-16s'i-ti), s. sukietejimas; 
surembėjimas. 

Callous (kiil'los), adj. sukietėjęs; kie- 
tas; surembejes. | — ly, adv. kietai; 
surembėjusiai. || — ness, s. sukieteji- 
mas; kietumas; surembėjimas. 

Callow (kal'loif), adj. neapsiplunksna- 
ves; plunksnomis neapželes; plikas; 
fig. nesubrendęs; vaikiškas. 

Calm (kam), adj. ramus; tylus. | — , s. 
ramumas; romą; tyla. Į| — , v. a. ra- 
minti; nuraminti; nutildyti. || — ly, 
adv. ramiai. Į| —ness, s. ramumas. 

Calmer (kam'or), s. ramintojas; nura- 
mintojas. 

Calomel (kaTo-mel), s. chem. kalomelis. 

Caloric (kii-lor'ik), s. šiluma. 

Caloriduct (ka-16r'i-dokt), s. karščio 
nuovada. 

Calorific (kiil-o-rif ik), adj. šiluma gim- 
das; kaitinąs. 

c, c 

Calorification (ka-lor-i-fi-ke'šion), s. pa- 
gaminimas šilumos. 

Caltrop (kiil'trop), s. mil. kebekliai, iš- 
mėtomi ant žemes, kad priešių ar- 
kliai sau kojas susibadytų. 

Calumet (kaTju-met), s. dermes pypke 
(pas niaur. Amerikos indi} onus). 

Calumniate (kii-lom'ni-et), r. a. apžo- 
džiuoti; apšmeižti; apjuodinti. 



Calumniation (kii-lom-ni e'sidn), a. ap- 
žodžiavimas; apšmeižimas; apjuodi- 
nimas. 

Calumniator (kiilom'ni-e-tor), s. apžo- 
džiuotojas; šmeižejas; apjuodinto- 
je. 

Calumniatory (ka-lom'ni-ii-to-ri), adj. 
apžodžiavimo pilnas; apšmeižingas. 

Calumnious (kii-lom'ni-os), adj. apžo- 
džiavimo, apšmeižos pilnas; apšmei- 
žingas. I — ly, adr. apšmeižingai. | 
—ness, s. apšmeižingumas. 

Calumny (kal'om-ni), s. biaurus apkal- 
bejimas; apjuodinimas; apšmeiži- 
mas; apšmeiža. 

Calvary (kaTvii-ri), s. kalvarija; Golgo- 
tos kalnas; nukryžiavimo paveik- 
slas. 

Calve (kav), v. n. veršiuotis; apsiver- 
šiuoti; paturėti; apsiteliuoti. 

Calvinism (kal'vin-iz'm), s. kalviniz- 
mas; Kalvino mokslas. 

Calvinist (kaTvin-ist), s. kalvinistas; iš- 
pažintoias Kalvino mokymų. 

Calx (ktilks), s. chem. kalkis. 

Calyx (ke'liks), s. bot. taurele (žiedo). 

Cam (kam), s. mech. krumplys. 

Camaieu (ka-me'jū), s. vienspalvis pa- 
veikslas. 

Camber (kam'bor), s. išlinkimas. | — , 
v. a. išlenkti. | v. n. išsilenkti. 

Cambist (kiim'bist), s. bankierius; pi- 
nigmainis. 

Camboose (kam-būs'), s. = Caboose. 

Cambric (kem'brik), s. rųšis plonos dro- 
beles; batistas. 

Came (kem), pret. nuo Come. 

Camel (kiim'el), s. zool. verbliudas; dvi- 
kupris kupranugaris. 

Camelopard (ka-mel'o-pard), .v. zool. ka- 
meliopardas; žirafa. 

Cameo (kam'i-o), s. reliefu išpiaustyta 
mažyte figūra; kamėja. 

Camera (kam'i-rii), s. kambarys; kama- 
raite; kamera. — obscura, fotogra- 
fiška kamera. 

Camerate (kam'or-et), v. a. statyti 
skliautų pavidale; skliautuoti. 

Camlet (kam'let), s. kamletas. 

Camomile (kiim'o-mail), s. = Chamo- 
mile. 

Camp (kamp), s. stovykla; lageris; aba- 
zas. I — , v.a.n. padaryti stovykla; 
apsistoti; stovėti. 



Campaign 



78 



Canicula 



Campaign (kam-pen'), s. atviras laukas; 
lyguma; mil- kampanija; karažygiai; 
fig. politiški veiklumai prieš rinki- 
mus, f — , r. n. dalyvauti kampani- 
joj. 

Campaigner (kam-pen'or), s. dalyvavęs 
karažygiuose; senas kareivis; vete- 
ranas. 

Campaniform (kam-pan'i-form),ae?/. var- 
pelio pavidalo. 

Campanile (kam-piį-ny'le), s. varpnyčia. 

Campanula (kam-pan'ju-la), .v. bot. pa- 
kabutis; varpelis. 

Campanulate (klim-pan'ju-let), adj. var- 
pelio pavidalo. 

Campestral, Campestrian (kam-pes'trel, 
-trien), adj. laukinis; laukuose au- 
gąs. 

Camphine (kam-fyn' ir kam 'fin), *. ter- 
pentinis aliejus. 

Camphor (kam'for), s. komparas. 

Camphorate (kam'for-et), v. a. pamirky- 
ti, išmirkyti kompare; sukomparuo- 
ti. Į| — , adj. kompare išmirkytas; 
komparuotas. || — , s. komparines 
rūgšties druska. 

Camphoric (kam-for'ik), adj. kompari- 
nis. 

Can (kiin), s. puodelis; skardinis indas; 
skardine; blekine. | — , v. a. Į skar- 
dines dėti. 

Can (kiin), v. n. [pret. could], galėti; 
stengti; įstengti. 

Canada (kan'a-da), s. Kanada. || Cana- 
dian (ka-ne'di-en), adj. kanadiškas. 
|| s. kanadietis. 

Canaille (ka-neT), s. draugijos sąšlavos; 
kanalija. 

Canakin (kan'a-kin), s. indelis: puode- 
lis. 

Canal (kii-nal'), s. kanalas. 

Canalization (ka-niil-i-ze'šion), .<?. kana- 
lizavimas; kanalizacija. 

Canard (kii-nard', -nar'), s. išmislas; 
pasaka. 

Canary (ka-ne'ri), s. kanariškas. || — , .*. 
kanariškas vynas; or n. kanarka. 

Cancel (kan'sfil), v.a. išbraukti; ištrinti; 
pakasuoti; panaikinti. 

Cancellation (k;in-sel-le'šion), s. išbrau- 
kimas; pakiisavimas; panaikinimas. 

Cancer (kan'sor), s. zool. & vied, vėžys. 

Cancerate (kiin'sor-et), v. n. med. augti 
į veži; išsivystyti į veži. 



Canceration (kan-sor-e'šion), *. med. 

pasidarymas vėžio. 

Cancerous (kan'sor-6s), adj. med. į. vėžį. 
panašus; vėžio apimtas; vėžiu ser- 
gąs. 

Cancriform (kan'kri-form), adj. pana- 
šus Į vėžį.; vėžio pavidalo; vėžio ap- 
imtas. 

Candelabrum (kan-di-le'brom), *. kande- 
liabras; žibintuvas. 

Candent (kan'dent), adj. karštas; įkai- 
tintas. 

Candid (kan'did), adj. atviros širdies; 
nuoširdus; atviras; teisus; bešališ- 
kas. I — ly, adv. su atvira širdžia: 
atvirai; nuoširdžiai; bešališkai. || 
— ness, s. nuoširdumas; atvirumas: 
bešališkumas. 

Candidacy (kan'di-da-si), s. kandidatū- 
ra. 

Candidate (kan'di-det), s. kandidatas. 

Candidateship (kan'di-det šip), s. kandi- 
datūra. 

Candidature (kan'di-de-tjur), s. kandi- 
datūra. 

Candied (kan'did), adj. su cukrų suda- 
rytas; cukruotas; cukrinis. 

Candle (kan'd'l), s. žvake. 

Candleberry, Candletree (kan'd'1-ber ri, 
-try), s. bot. vaškamedis; vaškine 
mirta. 

Candleholder (kan'd'1-hold 6r), s. laiky- 
tojas žvakes; liktorius; jig. pagelbi- 
ninkas. 

Candlelight (kan'd'l -lait), s. žvakes ži- 
burys; žvakes šviesa. 

Candlemass (kan'd'1-mes), s. eccl. Apva- 
lymas Mergeles Marijos; Grabnyčios. 

Candlestick (kan'd'l stik), s. liktorius. 

Candor (kiin'dor), s. teisumas; bešaly- 
ste; atvirumas; širdingumas; nuo- 
širdumas. 

Candy (kiin'di), s. cukrine. || — , v. a. cu- 
kruoti; cukruje virinti; cukrines 
daryti. 

Cane (ken), s. bot. lendre; nendre; || laz- 
da. || —,v.a. pliekti su lazda, su pa- 
galiu; f lendrinėmis sluogsnelemis 
išpinti. 

Canebrake (ken'brek), s. nendrynas. 

Canescent (ka-n&s'sent), adj. baltuojąs. 

v c 

Canicula (kii-nik'ju-la), .<?. astr. Sun- 
žvaigžde; Sirius. 



Canicular 



ra 



Cantilever 



Canicular (ka-nik'ju-16r), adj. kaniku- 
1 i ar i -kas; šu n žvaigždinis. 

Canicule (kiin'i-kjul), 8. cuir. Sunivaig- 
žd6; Birius. 

Canine (ka-nain'), adj. šuninis; šuniš- 
kas. — tooth, iltinis dantis; iltis. 

Canister (kan'is-tor), *. gurbelis; krep- 
šiukas; skrynele ; dėže. 

Canker (kan'kor), s. vied, ve/.ys; fig. 
piktšašis; votis; Į| bot. šunrože: erš- 
kėtis. || —,r.d. griaužti; esti; naikin- 
ti. || r. n. nykti; puti; kirmyti. 

Cankerous, Cankery (kiin'kor-os, -i\ adj. 
kaip vėžys; kaip vėžio ligos palyte- 
tas; vėžiu sergąs ; /</. piktas. 

Cankerworm (kan'kor-uorm), s. kirmėle 
(naikinanti augmenų lapus). 

Cannel coal (kan'nel kol), s. žibinama 
anglis. 

Cannibal (kan'ni-bel), s. kanibalas; 
žmogedis. — , adj. kanibališkas; 
žmogediškas. || — ly, adv. žmogediš- 
kai. 

Cannibalism (kiin'ni-bel-iz'm), s. kani- 
balizmas; žmogedyste. 

Cannon (kiin'non), s. kanuole; pučka. 

Cannonade (kiin-no-ned'), s. kanonada; 
kanuolių šaudymas; šaudymas iš 
kanuolių. || — , v. a. n. iš kanuoliu 
šaudyti. 

Cannoneer, Cannonier (kan-non-yr'), s. 
kanonierius; kanuolius. 

Cannonry (kan'non-ri), s. artilerija. 

Cannot (kan'not), [iš can, galėti, ir not, 
ne], negaliu, negali, negalime, ne- 
galite, negali. 

Cannular (kiin'nju lor), adj. turįs vam- 
zdžio pavidalą; vamzdžio pavidalo. 

Canny, Cannie (kan'ni), adj. gudrus; su- 
manus; gabus; išmintingas; atsar- 
gus. 

Canoe (kii-nu'), s. valtele; eldija (Amer. 
indijorių). 

Canon (kiin'non), s. ecrl. kanonas; baž- 
nyčios įstatymas, regula; | kanoniš- 
kos knygos; || kanauninkas; typ. ka- 
nonas (rųšis stambių statomų raidžių). 
— law, eccl. kanoniškos tiesos. — 
bone, anat. arklio blauzdikaulis. 

Canonic, Canonical (kanon'ik, -el), adj. 
kanoniškas. || — ally, adv. kanoniškai. 
|| — alness, s. kanoniškumas. 

Canonicals (ka-non'ik-elz), s. pi. bažny- 
tiniai rūbai. 



Canonicate (kii-non'i -ket), 8. kanaunin- 
kyste. 

Canonicity (kiin-on-is'i-ti), *. kanoniš- 
kumas; sutikimas su kanonu. 

Canonist (kiin'on-ist), *. žinovas bažny- 
tinių ('//• kanoniškų) tiesų; profeso- 
rius kanoniškų tiesų; kanonistas. 

Canonistic (kiin-on-is'tik), adj. kanoni- 
stiškas. 

Canonization (kan-6n-i-ze'šion), s. kano- 
nizavimas; priskaitymas prie šven- 
tųjų: kanonizacija. 

Canonize (kjin'on-aiz), v. a. kanonizuoti; 
prie šventųjų priskaityti. 

Canonry, Canonship (klin'on-ri, -šip), *. 
kanauninko įėjimai ;kanauninkyste. 

Canopy (kiin'o-pi), s. baldakimas: dan- 
ga; sostaskliautis. The — of heaven. 
dangaus skliautai. || —,v.a. uždeng- 
ti baldakimu, danga. 

Canorous (ka-no'ros), adj. saldžiai skam - 
bas; meliodiškas. || — ness, s. melio- 
diškumas. 

Cant (kiint), s. kampas; žambas; išsiki- 
šimas; pakrypimas; pasvirimas; || 
stukterejimas; užgavimas; || darkyta 
kalba; žargonas; | nuduotas maldin- 
gumas; veidmainyste; || verksmin- 
gas balsas. || — , adj. darkytas; dar- 
kus; vulgariškas. || — , v. a. pakreip- 
ti; pasverdinti; paversti; || stuktere- 
ti; pastūmėti; || kampa nukirsti || 
v. n. nutęstu (lyggiedomu, lyg verk- 
smingu) balsu kalbėti; niūkti; dar- 
kia kalba kalbėti; putarnoti. 

Cantalever (kiin'ta-lev-or), s. arch, pa- 
ramlis; sparas. 

Cantaloupe (kan'ta-lūp), s. bot. kanta- 
lupa; mušmelione. 

Cantata (klin-ta'ta), s. man. kantata; 
giesme. 

Canteen (kiin-tyn'), s. kareiviška pleč- 
ka; kareiviškas sinkius. 

Canter (kan'tor), s. zovada. || —,v.a.n. 
zovada joti; leisti zovada. 

Canter (kiint'or), s. veidmainis. 

Cantharides (kan-Mar'i-dys), s. ispaniš- 
kos muses; kantaridos. 

Canticle (kan'ti-k'l), s. bibl. giesmių gie- 
sme; Salamono augštoji giesme; 
psalmas. 

Cantilever (kan'ti-lev or), s. = Canta- 

LBVER. 



Canting 

Canting (kant'ing), s. darki kalba; veid- 
mainiavimas; veidmainyste. || — , 
adj. kalbas nutęstu, graudingu bal- 
su; veidmainiškai dievotas; veid- 
mainingas. Į| — ly, adi\ nutęstu, ver- 
kiamu balsu; veidmainingai; su nu- 
duotu dievotumu. 

Cantle, Cantlet (kan't'l, kant'let), s. 
kampas; kamputis; sklypelis; šmo- 
telis. 

Canto (kan'to), s. daina (poemoj); poe- 
mos dalis. 

Canton (kan'ton), s. kantonas; apskri- 
tys; rėdyba. Į| —,v.a. padalyti [kan- 
tonus, i rėdybas; mil. paskirstyti po 
kvatieras {kareivius). 

Cantonal (kan'ton-el), adj. kantoninis; 
kantono (s. gen.). 

Cantonize (kiin'ton-aiz), v. a. padalyti į 
kantonus. 

Cantonment (kan'ton-ment), s. mil. pa- 
skirstymas po kvatieras; kariškos 
kvatieros. 

Cantoon (kiin-tūn'), s. rųšis medvilnių 
audimo. 

Canvas (kiin'ves), s. drobule; storas 
drobinis audeklas {Šėtroms, buorems). 
|Į — , adj. iš drobules darytas; drobi- 
nis. 

Canvass (kan'ves), s. peržiūrėjimas; 
perkratinejimas; ištirinėjimas; išty- 
rimas; iš j ieškojimas. — of rotes, 
peržiūrėjimas rinkimo balsų. Į| ■—,«. 
a. peržiūrinėti; perveizėti; perkrati- 
nėti {balsus, etc.); ištirineti; apšnekė- 
ti; apsvarstyti; || apvaikščioti; per- 
eiti su prašymais, su kalbinimais. 
To — a district for votes, apkeliauti 
apskritį kalbinant žmones balsuoti. 
|| v. n. (to — for) prašinėti; prašyti. 

Canvasser (kan'ves-or), s. perkratinėto- 
jas, peržiūrėtojas balsų; rinkėjas 
balsų; surašinėtojas gyventojų. 

Cany (kė'ni), adj. nendrinis; nendrėmis 
apžėlęs. 

Canzonet (kan-zo-net'), s. dainele. 

Caoutchouc (kū'čūk), s. kaučukas; in- 
diškas gumas. 

Cap (k;ip), s. kepure; čepčius; fig. gal- 
va; vyriausias; I popiera dideliu se 
lakštuose. || — , v. a. uždėti kepure, 
viršūne, galva; uždengti; apdengti 
(kuo); jig. užbaigti. 



80 Capital 

Capability (kė-pįį-bil'i-ti), *. gebsnumas; 

gabumas. 

Capable (kė'pa-b'l), adj. gebsnus; ga- 
bus; suprantąs; sumanus; galįs; sten- 
gias; tur[s tiesa. I — ness, s. gebsnu- 
mas; gabumas; sumanumas. 

Capacious (kiį-pė'šios), adj. erdvas; pla- 
tus; ruimingas; talpus. || — ly, adv. 
plačiai; ruimingai; talpiai. || —ness, 
s. platumas; ruimingumas; erdvu- 
mas; talpumas; talpa. 

Capacitate (kii-pas'i-tet), v. a. daryti ga- 
biu, galinčiu, nujiegiančiu; suteikti 
galėjimą. 

Capacity (kii-pas'i-ti), s. talpa; dydis; 
apėmis; | gebsnumas; gabumas: su- 
glebimas; pastanga; nuojiega; su- 
pratimas; pašaukimas; būdas; ypa- 
tybe. In the — of, kaipo. To icork 
in the — of a mason, dirbti kaipo 
mūrininkas. 

Cap-a-pie (kap-a-py'), adv. nuo galvos 
iki kojų. 

Caparison (ka-par'i-son), s. arklio už- 
dangalas; šabrakas; fig. brangus 
rūbai. |Į —,v.a. puošti; papuošti; pa- 
rėdyti. 

Cape(kėp), s. geogr. priežemis; salava; 
I skraiste. 

Caper (ke'por), v. n. strakčioti; straki- 
neti; šokinėti; šokti. || — , s. strak- 
čiojimas; strakinejimas; šokinėji- 
mas; šokis; || bot. augmuo veislės 
Capparis. 

Caperer (kė'por-6r), s. strakinėtojas; 
šokinėtojas; šokikas. 

Capias (kė'pi-iis), s. Įsakymas areštuoti. 

Capillaceous (kiip-il-lė'šos), adj. plau- 
kuotas; valaknuotas; plonintelis. 

Capillament (ka-pil'la ment), s. plonin- 
teliai plaukeliai; dirksnių plauke- 
liai. 

Capillary (kap'il-lė-ri ir ka-pil'la-ri), adj. 
kapiliariškas ; į. plauką panašus ;pl au - 
ko pavidalo; plonintelis. || — ,8. anai. 
ploninteliai, it plauko skylutė, su- 
dynai; kapiliariškiejie sudynėliai. 

Capital (kap'itel), adj. gal vinis; svar- 
biausias; kapitališkas; didelis; kri- 
minališkas; myriu baudžiamas. — 
letter, didėji raidė. — punishment, 
myrio bausmė. — stock, pamatinis 
kapitalas. | — , s. kapitalas; turtas; 
|| arch, stulpo vainikas; || vyriausias 
miestas; sostapile; || didėji raide. 



Capitalist 



si 



Caracole 



Capitalist (kap'i-tel-ist), *. kapitalistas; 

1 urcius. 

Capitalization (kiip-i-tel-i-ze'sioiO, s. pa- 
vertimas į kapitalą; kapilali/.avi- 
mas; kapitalizacija. 

Capitalize (kap'i-tel-aiz), o.a. paversti į 
kapitalą: kapitalizuoti. 

Capitally (kiip'i-tel-li), adv. kriminališ- 
kai : || puikiai: šauniai. 

Capitation (kiip-i-te'šion), 8. pagalves 
(mokesčiai). 

Capitol (kiip'i-tol), s. kapitolius (Jupi- 
ti rio žinycia sen. Romoj); viešpat vst es 
butas. 

Capitular (ka-pit'ju-16r), .*. kapitulos 
sąnarys; kapitulos užgyrimas; | svar- 
biausioji dalis; galva, || — , adj. ka- 
pitulinis; kapitulos (s. gen.). 

Capitulary (kii-pit'ju-le-ri), s. kapitulia- 
ras: kapitulos sąnarys; || surinkimas 
įstatymų. Į| — , adj. kapitulinis; ka- 
pitulos (s. gen.). 

Capitulate (kii-pit'ju-let), v.a.n. pasi- 
duoti; kapituliuoti. 

Capitulation (kii-pit-ju-le'šion), s. for- 
mališkas sutarimas; sutartis; kapi- 
tuliacija; pasidavimas (prieHui) ant 
sutartų sanlygų. 

Capitulum (kii-pit'ju-lom), s. galva; buo- 
že; bumburas. 

Capoch (ka-pūč'), s. kapuca; gobtui-is 
(minyko). 

Capon (ke'p'n), s. romytas gaidys; ska- 
pas. || — , v. a. romyti. 

Capote (kiį-pot'), s. gobturuotas ploš- 
cius; kapotas. 

Capper (kap'por), s. kepurninkas. 

Capreolate (kap'ri-o-let ir kii-pry'o-let), 
adj. bot. turįs besiriečiančius uge- 
lius. 

Caprice (ka-prys'), s. upas; užmačia. 

Capricious (kii-pri"ši6s), adj. ūpus; už- 
mačingas; naravingas. || — ly, adv. 
pagal savo upa; kaip koks upas už- 
eina. I — ness, s. upumas; užmaČin- 
gumas. 

Capricorn (kiip'ri-korn), *. astr. Ožys. 

Capriole (kap'ri-ol), s. arklio pašoki- 
mas ant vietos; pasišokejimas; šo- 
kis. 

Capsicum (kap'si-kom), s. ankštpipiris. 

Capsize (kiip-saiz'), v. a. apversti; apvo- 
žti. || v.n. apsiversti. || — (kiip'saiz), 



8. apvertimas; apsivertimas; apsivo- 
žimas. 

Capstan (kap'stan), s. vindas; špilius. 

Capsular, Capsulary (kap'sju-lor, -le-ri), 
adj. makštinis; ankštinis. 

Capsulate, Capsulated (kiip'sju-let, -le- 
led), adj. telpąs makštyj; esąs lyg 
makšty j įdėtas. 

Capsule (kap'sjul), s. ankštis; makštis; 
dėžute. 

Captain (kiip'ten), s. kapitonas. 

Captaincy, Captainship (kiip'ten-si, -šip), 
s. kapitonyste. 

Caption (kiip'šion), s.jur. užareštavi- 
mas; suėmimas; || antgalvis. 

Captious (kap'šios), adj. visada prieka- 
bių j ieškąs; sunkus įtikti; niekada 
neįtinkamas; priešginingas; apga- 
vingas; klastingas. | —ly, adv. su 
priekabėmis; neįtinkamai; klastin- 
gai. || —ness, s. megimas priekabių 
jieškoti; neįtinkamas būdas; prieš- 
giningumas; valdingumas. 

Captivate (kiip'ti-vet), v. a. patraukti, 
pririšti prie saves; apvaldyti (keno 
širdį, etc.); apraganuoti; nelaisvinti. 

Captivating (kiip'ti-ve-ting), adj. pri- 
traukiąs prie saves; apvaldąs; apra- 
ganuojąs; apžavias. 

Captivation (kap-ti-ve'šion), s. apvaldy- 
mas (keno širdies, etc.); pritrauki- 
mas; apraganavimas. 

Captive (kiip'tiv), s. nelaisvis. || — , adj. 
nelaisvėn paimtas; įveiktas; apval- 
dytas; apraganuotas. 

Captivity (kap-tiv'i-ti), s. nelaisve. 

Captor (kap'tor), s. nelaisvėn imantis; 
apvaldytoj as. 

Capture (kiip'tjur), s. suėmimas; paė- 
mimas; pagriebimas; || grobis; iš- 
plėšą; auka. || — , v.a. suimti; pa- 
griebti. 

Capuchin (kap-ju-šyn'), s. kapucinas 
[zokoninkas); || ploščius su gobturu; 
I kuoduotas balandis. 

Capucine (kiip'ju-sin), s. kapucinas. 

Car (kar), s. vežimas; karas, pi. karai; 
vagonas. 

Carabine (kar'ii-bain), s. karabinas; šau- 
dykla. 

Caracole (kar'ii-kol), s. pusiau pasisu- 
kimas; pusiaugrįžis (maniežuose); 
įvaji laiptai. || — , v.n. pusiaugrįžiu 
suktis; besisukti; pasisukti. 



Carafe 



82 



Carman 



Carafe (ka-raf ), *. bonka. 

Caramel (klir'a-mel), s. lydytas cukrus. 

Carapace, Carapax (kar'ii-pes, -piiks), s. 
nugaros kiautas (želvių, etc.). 

Carat (kar'at), s. karatas; praba (auk- 
so). 

Caravan (kar'ii-van), s. karavanas. 

Caravansary (kar-a-van'sa-ri), s. kara- 
vanų stote; sustojamoji vieta (Rytų 
šalyse). 

Caravel (kar'ii-vėl), s. nedidelis laivas; 
žvejų botas. 

Caraway (kiir'a-uei), s. bot. kmynas. 

Carbine (kar'bain), s. karabinas. 

Carbineer (kar-bi-nyr'), .s. karabinie- 
rius. 

Carbolic (kar-bol'ik), adj. karboHnis: 
karboliškas. — acid, karboline rūg- 
štis. 

Carbon (kar'bon), s. chem. anglis; an- 
gliadaris. 

Carbonate (kar'bon-et), s. chem. anglia- 
rugštine druska. 

Carbonic (kar-bon'ik), adj. chem. angli- 
nis. — acid, angliarugštis. 

Carbonization (kar-bon-i-ze'šion), *. pa- 
vertimas į anglį. 

Carbonize (kar'bon-aiz), v. a. į anglį pa- 
versti; su anglimi sujungti. 

Carboy (kar'boi), s. didele apipinta 
bonka. 

Carbuncle (kar'bon-k'l), *. min. karbun- 
kulas (brangakmenis)-, med. karbun- 
kulą. 

Carburet (kar'bju-ret), x>.a. chem. su 
anglimi sujungti. 

Carcass (kar'kes), s. lavonas; maita; 
dvėsena; grobiai; pūvančio laivo lie- 
kanos; mil. deganti kulka. 

Card (kard), s. korta, dim. kortele, kor- 
čiuke; | karštuvai; pakaršos. || — , v. 
n. kortuoti; kazyruoti. || v. a. karšti. 

Cardamom (kar'da-mom), s. bot. karda- 
monas. 

Cardboard (kard'bord), s. kartonas. 

Cardiac, Cardiacal (kar'di-iik, kar-dai'- 
ii-kel), adj. širdinis; sujudinąs šir- 
dies veikme. 

c 

Cardialgy (kar'di-jil-dži), s. med. griau- 
žimas širdies. 

Cardinal (kar'di-nel), s. kardinolas. | — , 
adj. svarbiausias; vyriausias; pama- 
tinis. 



Cardinalate, Cardinalship (kar'di-nel- et, 

-šip), s. kardinolyste. 

Cardiology (kar-di-61'o-dži), s. mokslas 
apie širdį. 

Carditis (kar-dai'tis), s. med. širdies už- 
degimas. 

Cardoon (kar-dūn'), s. bot. ispaniškoji 
badrama. 

Care (ker), s. rūpestis; besirupinimas; 
globą. I — , v. n. rūpintis; globetis; 
paiseti. What do 1 — ? ka aš pai- 
sau? I don't — , aš ne paisau; man 
vis tavien; man vis tiek-pat. 

Careen (ka-ryn'), v. a. pasverdinti, pa- 
kreipti ant šono. || v. n. pavirsti, pa- 
krypti ant vieno šono. 

Career (ka-ryr'), s. lenktynes; begis; 
greitumas. | — , v. n. greitai bėgti. 

Careful (ker'ful), adj. rūpestingas; at- 
sargus, f — ly, adv. rūpestingai; at- 
sargiai. I — ness, s. rūpestingumas; 
atsargumas. 

Careless (ker' lės), adj. nerūpestingas; 
neatsargus; ant nieko nepaisąs. | 
— ly, adv. nerūpestingai; be jokio at- 
sargumo, f —ness, s. nerūpestingu- 
mas; nepaisė j imas; neatsargumas, 
neatida. 

Caress (ka-res'), s. glamonėjimas; my- 
lavimas. || — , v. a. myluoti; glamo- 
nėti. 

Caret (ke'ret ii' kar'et), s. išleidimo 
ženklas. 

Cargo (kar'go), s. įkrova (laivo). 

Caribou (kar'i-bū), s. zool. amerikiškas 
elnias. 

Caricature (kar'i-ka-tjūr), s. karikatūra; 
darkus paveikslas. | — , v. a. karika- 
tūra piešti; perstatyti karikatūriš- 
kame paveiksle; išjuokti. 

Caricaturist (kar'i-ka-tju-rist), s. kari- 
katūristas. 

Caries (ke'ri-yz), s. med. kaulo puvi- 
mas. 

Carinate, Carinated (kar'i-net, -ne-ted), 
adj. turįs laivo kylio pavidalą. 

Cariole (kar'i-ol), *. kalamaška; brike- 
le. 

Carious (ke'ri-6s), adj. puvas; supuvęs, 

Carl, Carle (kari), s. nešvankėlis; neapsi- 
tašelis; || rųšis kanapių. 

Carlock (kar'lok), s. žuvių klijas. 

Carman (kar'man), s. važnyčia. 



Carmelite 



8.** 



Cartoon 






Carmelite (kar'mel-aii), & karmelitas 
(zokoninkai). 

Carminative (kar-min'a-tiv), 8. med. vai- 
sias išvarymui vejų iš vidurių. 

Carmine (kar'main), .v. karminas; rau- 
dona košiniles musulų dažyve. 

Carnage (kar'nedž), .y. skerdyne; piovy- 
ne. 

Carnal (kar'nel), adj. kūniškas. || — ly, 
adt>. kūniškai. 

Carnality (kar-nal'i-ti), #. kūniškumas: 
kūniški pageidimai. 

Carnation (kar-ne'šion), s. bot. negelke; 
gvaizdikas. 

Carnelian (kar-nyl'jen), *. serdolitas 
(akmuo). 

Carneous (kar'ni-6s), adj. mėsinis; mė- 
singas. 

Carnival (kar'ni-vel), s. užgavėnes; kar- 
navalas. 

Carnivora (kar-niv'o-ra), s. pi. skyrius 
mesaedžių gyvulių; mesaedžiai. 

Carnivorous (kar-niv'o-ros), adj. mesa- 
edis. 

Carnosity (kar-nos'i-ti), s. mcd. mėsine 
išauga. 

Carol (kar'61), s. linksmybes giesme; 
himnas. || —,v.a./i. giesme garbinti; 
giedoti; apgiedoti. 

Caroling (kar'61-ing), s. giesme; giedo- 
jimas. 

Carom (kar'om), s. užgavimas dviejų 
(ar daugiau) bolių šaujamaja bole 
(biliarduose). 

Carousal (kii-rauz'el), s. puota; lėbavi- 
mas; girtuokliavimas. 

Carouse (ka-rauz'), v. n. lėbauti; gir- 
tuokliauti; puotauti. || — , s. puota; 
lėbavimai. 

Carouser (kii-rauz'or), s. lėbautojas; 
mylėtojas girtuoklingų puotų. 

Carp (karp), v. n. kabinėtis; išradinėti 
priekabes; kritikuoti. || — , s. icht. 
karpe. 

Carpenter (kar'pėn-tor), s. dailyde. 

Carpentry (kar'pėn-tri), *. dalydyste. 

Carper (karp'or), s. peikejas; priekabių 
j ieškotojas. 

Carpet (kar'pet), s. kilimas; kauras; 
divonas. j| — , v. a. iškloti divonais, 
kaurais. 

Carriage (kar'ridž), s. pervežimas; per- 
gabenimas; Į vežimas; | pasivedi- 



mas; pasielgimas; apsiejimas; užsi- 
laikymo būdas. 

Carrier (kar'ri-or), s. gabentojas; nešė- 
jas; nešiotojas; išnešiotojas; išvežio- 
to jas. || —pigeon, pačtinis balandis. 

Carrion (kar'ri-on), 8. maita; stipna; 
dvėsena; sterva. || — , adj. maitinis: 
maita besimaitinąs. 

Carrom (kar'rdm), *. = Carom. 

Carronade (kiir-ron-ed'), *. karonada: 
trumpa kanuole. 

Carrot (kiir'rot), 8. bot. morka; germo- 
le. 

Carroty (kar'rot-i), adj. morkos spal- 
vos; rudas. 

Carry (kiir'ri), v. a. n. gabenti; nešioti; 
nešti; vežti; vesti; talpinti savyj; 
turėti; laimėti. To — one's self, užsi- 
laikyti; elgtis; apseiti. To — the 
cause, byla laimėti. To — it, per- 
galėti; viršų paimti. To — well, 
galva riesti; galva užrietus laikyti. 
To — away, nunešti; nugabenti. To 

— back, atgal gabenti. To — off, 
nunešti; nugabenti; prašalinti. To 

— on, toliau varyti, tęsti; nepaliau- 
ti; vesti. To — on trade, vesti pirk- 
ly ste. To — o ut, išgabenti; išvesti; 
išnešti. To — through, pravesti; 
kiaurai išvesti; pervaryti; gelbėti 
iki galui. 

Carrying (kar'ri-ing), s. nešimas; gabe- 
nimas. 

Cart (kart), s. vežimas; ratai. | — , v. a. 
vežti. || — horse, arklys sunkiems 
vežimams traukti. — load, kupinas 
vežimas. — rope, vadžios vežimams 
priveržti; veržiamos vadžios. 

Cartage (kart'edž), s. vežimas; mokestis 
už pervežimą. 

Cartel (kar-tėT), s. kariaujančių pusių 
sutartis apsimainyti paimtais laike 
kares nelaisviais. 

Carter (kart'or), s. vežėjas; važnyčia. 

Cartilage (kar'ti-ledž), s. kremzle. 

Cartilaginous (kar-ti-ladž'i-nos), adj. 
kremzlinis. 

Cartographer (kar-tog'ra-for), s. karto- 
grafas; rašytojas žemlapių. 

Cartography (kar-tog'ra-fi), *. kartogra 
rija; rašymas žemlapių. 

Carton (kar'ton), s. luobine popiera. 

Cartoon (kar-tūn'), s. kartonas; paveik- 
slas; paišinys. 



Cartoonist 



84 



Cast 



Cartoonist (kar-tūn'ist), 8. kartonistas; 

piešėjas paveikslų. 

Cartouch (kar-tūč'), 8. patronas (karą- 
binui); patrondeže; kareiviškas pa- 
liuosavimo pašportas. 

Cartridge (kar'tridž), s. patronas {ka- 
nu olei, karabinui). Blank—, aklas 
patronas. — beit, patrondiržis. — 
box, patrondeže. 

Cartwright (kart'rait), s. račius. 

Caruncle (kar'on-k'l), s. mėsine išauga. 

Carve (karv), v.a.n. išpiaustyti; išdro- 
žinėti {iš medžio, iš kaulo); iškalineti 
{iš akmens, etc.); graviruoti. 

Carvel (kar'vel), s. = Caravel. 

Carver (karv'or), s. išpiaustinetojas; iš- 
drožinėtoj as; skaptorius; gravierius. 

Carving (karv'ing), s. išpiaustinejimas: 
išdrožinejimas; skaptoryste. 

Caryatides (kar-i-at'i-dyz), s. pi. arch. 
kariatidos {paramciai moteriškių pa- 
vidale). 

Cascabel (kas'ka-bel), s. kanuoles puč- 
ka. 

Cascade (kas ked'), s. kaskada; vanden- 
kritis. 

Cascarilla (kas-kii-ril'la), s. bot. kaska- 
rila; kaskarilos žieve; kvepiančioji 
china. 

Case (kes), s. makštis; dėže; apvalka- 
las; apsiautalas; užmovas; skrynia; 
spintas; vitrina; | atsitikimas; nuo- 
tikis; aplinkybe; padėjimas; dalykų 
stovis; dalykas; byla; gram, linksnis. 
As the — may require, atsakant da- 
lykų reikalavimams; kaip to dalykų 
stovis {ar aplinkybes) reikalautų. 
In — of, atsitikime; jeigu. In any 
— , ar seip ar teip butų; kaip ten 
nebūtų; vistiek; vistik. f — , v. a. dėti 
į makštis, į dėže; apvilkti; aptaisyti; 
apdirbti. 

Caseharden (kes'hard-'n), v. a. kietinti; 
užkietinti; užartuoti; užgrūdinti {ge- 
ležį). 

Caseine (ke'si-in), *. physiol. chem. varš- 
kine medega; varške. 

Casemate (kes' met), s. fort, kazematas. 

Casement (kes'ment), s. atidaromas 
langas. 

Caseous (ke'si-os), adj. turįs sūrio ypa- 
tybes; kaip suris; varšketas. 

Casern (kč'zorn), *. kazarme. 



Cash (kiiš), s. gryni pinigai; mokestis 
grynais pinigais, lopay — , in—, 
mokėti, užmokėti grynais pinigais. 
1 — , v. a. išmainyti ant grynų pini- 
gų; grynais pinigais mokėti, užmo- 
kėti; grynais pinigais paimti. || — 
account, iždo rokunda. 

Cashbook (kaš'būk), s. iždaknyge; kny- 
ga iždo rokundoms vesti. 

Cashier (kaš-yr'), s. iždininkas; kasie- 
rius. I — , v. a. atstatyti, prašalinti 
{nuo tarnystos) ; pavaryti. 

Cashierer (kiiš-yr'or), s. atstatytojas; 
pavaryto j as; prašalint o j as. 

Cashmere (kiiš'myr), s. kašmeras {au- 
deklas). 

Casing (kes'ing), s. apvilkimas; aptai- 
symas; apvalkalas; viršus; apdaras. 

Cask (kask), s. statine; bačka. | — , v. 
a. statinen, bačkon pilti, dėti. 

Casket (kas'kėt), s. skrynute; dėže. fl 
— , v. a. į skrynute, į dėže dėti; skry- 
nutėj laikyti. 

Casque (kiisk), s. šeimas. 

Cassation (kiis-se'šion), s. panaikini- 
mas: atmainymas teismo nuspren- 
dimo; kasaci ja. Court of — , kasa- 
cijos teismas. 

Cassava (kas'sa-va), s. bot. kasava; | 
manioko duona. 

Cassia (kaš'ša), s. kasija {medis ir jo 
vaisius); chiniškas cinamonas. 

Cassidony (kas'si-do-ni), s. bot. francu- 
ziškoji lavendra. 

Cassimere (kiis'si-myr), s. rųšis vilno- 
nio audimo. 

Cassino (kiis-sy'no), s. kazyravimo bū- 
das. 

Cassiopeia (kas-si-o-py'a), s. astr. Ka- 
siopėja; Jukštandis [pas Mielcke]. 

Cassock (kas'sok), s. kunigo siutonas. 

Cassonade (kas-son-ed'), s. cukrines 
smiltys. 

Cassowary (kas'so-ue-ri), *. orn. kazua- 
ras. 

Cast (kast), v. a. mesti; metyti; svaidy- 
ti; blaškyti; blokšti; nublokšti; nu- 
mesti; išmesti; leisti; išleisti; lieti 
{metalus ar iš metalų). To — a dart, 
vilyčia paleisti. To — a look, akį 
užmesti; žvilgterėti. To — young, 
vaisių išmesti; išsi mesti. To — one's 
skin, oda mesti; šertis. To — bells, 



Cast 



8. r ) 



Cataclysm 



buUets, varpus, kulkas lieti. To 
tot*, burtus mesti. To — aside, at- 
mesti į salį. To— away, numesti 
šalin; mStyti; eikvoti. To — by, at- 
mesti. To — down, numesti; nulei- 
sti žemyn; parblokšti; sunaikinti; 
prislėgti; nuliūdinti. To — forth, 
leisti; mesti. To—off, at mest i; nu- 
mest i; prašalinti; nuvaryti; apleisti; 
pralenkti. To — one's self on, (up- 
on), pilnai atsidėti (ant ko). To — 
out, išmesti; išleisti; išvemti. To — 
up, sumesti; supilti (pylimą, kalvą, 
etc); surokuoti; išvokuoti; sudėti; 
išvemti. || r. n. lietis (sak. apie meta- 
lus); kraipytis; susikraipyti; suktis; 
susisukinti; susisukti. 

Cast (kiist), s. metimas: mėtymas; blaš- 
kymas; tai, kas mesta; numetimo 
tolis. About a stone'' s — , tolumo be- 
veik tiek, kiek galima akmenį nu- 
mesti; || metimas kaulukų, burtų: 
fig. laime ar nelaime; žut ar but. 
To set one's life upon a — , savo gy- 
vastį statyti ant žut ar but; || išma- 
tos; išnara, pi. išnaros; | liejimas 
(metalų); liejamoji forma; lietas pa- 
veikslas; pavidalas; išveizdis; išžiū- 
ra; spalva; varsa; || paskirstymas ro- 
lių (aktoriams); sudėjimas (teatro 
tnipos); veikiančiosios ypatos; || žvil- 
gis. A — of the eye, akies užmeti- 
mas; žvilgterėjimas; žvilgis skersom. 
|| —iron, lieta geležis; čiugunas. — 
steel, lietas plienas. 

Castanets (kas'ta-nėts), s. pi. kastane- 
tos; barškalai. 

Castaway (kiist 'ii-uei), s. išmata; atma- 
ta; nenaudėlis. || — , adj. nenaudin- 
gas; be vertes; sugaišintas; pražudy- 
tas (laikas). 

Caste (kiist), s. kasta; luomą. 

Castellan (kas'tėl-liin), s. kaštelionas; 
viršininkas ar užveizdetojas pilies. 

Castellated (kiis'tel-le-ted), adj. staty- 
tas su karbuotais bokštais; kuoruo- 
tas; turįs pilies pavidalą. 

Caster (kiist'or), s. metėjas; metytojas; 
sumetejas rokundų; išrokuotojas; || 
liejejas; | ratukas (ant rakandų ko- 

• jų); || indelis (druskai, pipirams, etc.). 

Castigate (kaVti-get), n. a. rykštėmis 
bausti; plakti; koroti. 



Castigation (kiis-t i-ge'šiom, «. koroji- 

m;is; baudimas. 

Castigator (kas'ti-gS-tor), .v. korotojas; 

baudėjas. 

Castigatory (kas'ti-gii-to-ri), adj. koroja- 
mas; korojimo (s. gen.); baudimo (,v. 
geri.). 

Castile soap (kas'tyl sop), s. kastiliškas 
muilas. 

Casting (kiist 'ing), s. metimas; mėty- 
mas; || liejimas: liejinys; || išmatos: 
atmatos; išnaros. || —net, velkamas 
tinklas. — uote, persvaros žodis: 
sprendžiamas žodis. 

Castle (kas"l), 8. pilis; palocius; dva- 
ras. Castle-builder, svajotojas. Cas- 
tle-building, svajojimai; svajones. 

Castlery (kiis"l-ri), 8. pilies valdžia, vy- 
riausybe. 

Castlet (kas'let), s. nedidele pilis. 

Castling (kast'ling), s. išmestas vaisius: 
išmata. 

Castor (kiis'tor), -v. bobras: bobrine ke- 
pure. ||—o/7, ricinos aliejus; rici- 
na. 

Castrate (kiis'tret), v. a. romyti; išro- 
myti. 

Castration (kiis-tre'šion), s. romijimas. 

Castrato (kiis-tra'to), s. skapas. 

Casual (kiiž'ju-el), adj. netikėtas; ne- 
lauktas; priegadingas. || — ly, <tdr. 
netikėtai; netyčiomis. 

Casualty (kaž'ju-el-ti), s. atsitikimas; 
prietikis; priepuolis; nelaimingas 
atsitikimas. 

Casuist (kiiž'ju-ist), s. kazuistas; sąži- 
nes rodininkas. 

Casuistic, Casuistical (kiiž-ju-is'tik, -el), 
adj. kazuistiškas. 

Casuistry (kiiž'ju-ist-ri), s. kazuistika; 
sąžines dalykai. 

Cat (kiit), s. kate; katinas; fl dvigubas 
trikojis. | Cat-o '-nine-tails, devyn- 
virvis botagas. Cat's-eye, katies 
akis (akmuo). Cat's-foot, bot. kat- 
pedele. Cat's-paw, mar. vandens 
paviršiorukšlenimas;^*/- tas, kuriuo 
kitas pasinaudoja kaipo įrankiu sa- 
vo tikslams pasiekti; svetimas įran- 
kis. Cat's-tail, Cat-tail, bot. švend- 
re. 

Cataclysm (kiit'a-kliz'm), s. tvanas; ge- 
ologiškas perversmas. 



Catacombs 

Catacombs (kat'a-komz), s. katakom- 
bos; urvai lavonams laidoti {sen. 
Romoj). 

Catafalco, Catafalque (kat-a-fal'ko, kiit '- 
a-fiilk), s. katafalkas. 

Catalcctic (kiit-a-lėk'tik), adj. nepilnas; 
stokuojas paskutinio skiemens. 

Catalepsy (kat'a-lSp-si), s. med. kata- 
lepsija; apmirimas. 

Catalogue (kat'ii-log), s. katalogas; su- 
rašąs. Į| — , v. a. surašyti; įrašyti į 
katalogą. 

Catalpa (ka-tal'pa), s. bot. katalpa. 

Catamenia (kat-ti-my'ni-a), s. med. mė- 
nesines; antdrapanes. 

Catamaran (kat-ii-ma-ran'), s. troptelis 
{rųšis luoto iš surištų i krūvą rąstų); 
|| Darninga boba. 

Catamount (kat'ii-maunt), s.zool. kalnų 
kate; pantera. 

Cataplasm (kiit'a-plaz'm), s. katapliaz- 
mas; prievilgas. 

Catapult (kat'a-polt), s. katapulta {įmo- 
ne akmenims mesti). 

Cataract (kiit'a-rakt), s. kataraktas; 
vandenkritis; vandenpuolis. | med. 
plėve; valktis {ant akies). 

Catarrh (ka-tar'), s. sloga, pi. slogos; 
plautis. 

Catastrophe (kii-tas'tro-fi), s. katastrofa; 
baisus atsitikimas ; paskutinis galas. 

Catch (kiič), v. a. [pret. & pp. caught 
ir catched] , gaudyti ; pa-, sugauti ; 
pagriebti; suimti; užtikti; užgriebti; 
kliudyti. To — cold, šaltį pagauti; 
persišaldyti. To — ■ the smallpox, 
rauplėmis užsikrėsti. To — fire, už- 
sidegti. To — hold of, nusistverti 
už. To — a train, suspėti ant trū- 
kio; pasigauti trūkį. | r. n. kliūti; 
užkliūti; įkliūti; kibti. || — , s. gau- 
dymas; griebimas; pagriebi mas; gro- 
bis; pagautis; pelnas; išplėšą; || tas, 
kas griebia, kliudo: vąšas, kablys; 
klingis; stumele; užstuma. 

Catcher (kač'or), s. gaudytojas. 

Catchfly (kiič'flai), s. bot. pikuone. 

Catching (kač'ing), adj. gaudąs; vilio- 
jas; || užsikrečiamas; limpamas. | — , 
8. gaudymas; pagriebimas; pagautis. 

Catchpenny (kiič'peu-ni), adj. padarytas 
vien pinigams vilioti. || — , s. įnagis 
pinigams vilioti. 



86 Caterwauling 

Catchup, Catsup (kač'dp, kat'sop), .v. 
sunka, padažalas {sutaisytas iŠ gry- 
bų, rojobuolių,etc). 

Catchword (kiič'uord), *. aktoriaus pa- 
skutinis žodis, primenąs kitam ak- 
toriui pradėti savo kalba; pasigavi- 
mo žodis; taikiai pagriebtas žodis: 
typ žodis po paskutine puslapio ei- 
liuke, pradedąs sekantį puslapį. 

Catechetic, Catechetical (kat-i-kėt'ik, 
-el), adj. katechetiškas; susidedąs 
iš klausimų ir atsakymų. 

Catechise (kat'i-kaiz), v. a. mokinti su 
pagelba klausimų ir paaiškinimų; 
uždavinėti klausimus; klausinėti. 

Catechism (kat'i-kiz'm), s katechiz- 
mas, katekizmas. 

Catechist (kiit'i-kist), s. katechetas: ti- 
kėjimo mokintojas. 

Catechistic, Catechistical (kat-i-kis'tik, 
-el), adj. katechetiškas; katekiziš- 
kas. 

Catechu (kat'i-kū ir -čū), s. chem. sau- 
soji akacijos katechu išsunka. 

Catechumen (kat-i-kjū'men), s. besimo- 
kinąs krikščioniško tikėjimo pama- 
tų/ 

Categorical (kat-i-gor'ik el), adj. kate- 
goriškas; status ir reiškus. || — ly, adv. 
kategoriškai; stačiai ir reiškiai. 

Category (kat'i-go-ri), s. kategorija; 
skyrius; kliasa. 

Catenarian (kat-i-ne'ri-en), Catenary (kaf- 
i-ne-ri), adj. retežinis; turįs retežio 
pavidalą. 

Catenate (kiit'i-net), v. a. sukabinėti; 
sukabinti; sujungti. 

Catenation (kat-i-ne'šion), s. sukabinėsi- 
mas; besijungimas retežio pavidale; 
retežis. 

Cater (ke'tor), v. n. rūpinti maistą; 
aprūpinti maistu. | — , s. keturake 
{kortose). 

Caterer (ke'tor-6r), s. rūpintojas mai- 
sto. 

Cateress (ke'tor-es). sf. rūpintoja mai- 
sto. 

Caterpillar (kat'or-pil-lor), s. kirmėle; 
gniusas. 

Caterwaul (kat'or-uol), v. n. kniaukti; 
rėkti kaip kate ar kates. || — , s. ka- 
čių riksmas; kniaukimas. 

Caterwauling (kiit'or-uOl-ing), .v. kačių 
riksmas; kačių muzika. 



Cates 

Cates (kSts), 8. pi. maistas; pavilgas: 
smaguriai; gardumynai; saldume 

imi. 

Catfish (kat'fiš), ». jūrių kate" (tuviu). 

Catgut (kat'gdt), 8. žanrine styga. 

Cathartic (ka-Mar'tik), adj. liuosojas, 
valas vidurius. 

Cathedra (katA'i-dra ir kii-My'drii), .v. 
vyskupo sostas; katedra. 

Cathedral (k;i-///\'drel), 8. katedra: ka- 
tedrine bažnyčia, f — , adj. katedri- 
nis: katedrai iškas. 

Catheter (kii///'i-tor), a. chir. Įrankis 
šlapumams nuleisti. 

Catholic (kiioVo-lik), adj. visatinas: vi- 
soplatus; visoplačių pažiūrų: katali- 
kiškas, f — , s. katalikas. || — ly, adv. 
visatinai; visoplačiai; katalikiškai. 

Catholicism, Catholicity (ka -MoTi-siz'm, 
kiiM-o-lis'i-ti), s. visatinumas; visa- 
tybe; visoplat urnas; pažiūrų platu- 
mas; katalikyste. 

Catholicon (kii-MoTi-kon), 8. gyduole 
visoms ligoms gydyti; panacėja. 

Catkin (kiit'kin), s. bot. žirginys, pi. 
žirginiai. 

Catling (kat'ling), s. kačiukas; kačiuk- 
štis; chir. skalpelis. 

Catmint, Catnip (kat'mint, -nip), s. bot. 
katžole. 

Catoptrics (kii-top'triks), s.phys. katop- 
trika; mokslas apie šviesos spindu- 
lių atsimušimą. 

Catsup (kiit'sop), s. = Catchup. 

Cattle (kat't'l), s. 2)1. galvijai. 

Caucus (ko'kos), s. valstiečių, arba po- 
litiškos partijos sąnarių, susirinki- 
mas paskyrimui delegatų j. konven- 
cija, pastatymui kandidatų į viešus 
urėdus, arba apšnekejimui partijos 
redo, taktikos, etc. 

Caudad (ko'diid), adv. atbulai; į užpa- 
kalį. 

Caudal (ko'del), adj. uodeginis; uode- 
guotas. 

Caudate, Caudated(ko'det, -de-ted), adj. 
uodeguotas. 

Caudle (ko'd'l), s. ypatingai sutaisyta 
sriuba ligoniams. 

Cauf (kof), s. skiaure; bučius. 

Caught (kot), pret. & pp. nuo Catch. 

Caul (kol), s. čepčius; tinklelis; anat. 
čepčius. 



Cautionary 

Caulescent (ko-lėVsent), adj. bot. turįs 
laiškelį, si imbelį. 

Caulicle (kū'lik'l), adj. stimbelis; laiš- 
kelis. 

Cauliflower (ko'li-flau-6r), 8. bot. žyduo- 
lis kopūstas; žiedkopust is. 

Caulis (ko'lis), 8. stimbas. 

Caul k (ko k), d. a. &s. = Calk. 

Causal (kd/.'el), adj. priežastinis. 

Causality (ko-ziil'i-ti), 8. priežasties vei- 
kimas; priežasties veikme gimdanti 
pasekmes. 

Causation (ko-ze'šion), s. gimdymas; 
veikme gimdanti pasekme, įvyksnį. 

Causative (koz'a-tiv), adj. priežastinis; 
išreiškisis priežastį. 

Cause (koz), *. priežastis; šaltinis; pa- 
matas; dalykas; darbas; reikalas; 
byla. To stand for. the just — , sto- 
vėti už teisinga darbą, už teisybe. 
To gain a — , laimėti byla, |Į — , v. a. 
duoti pradžia; gimdyti; pagimdyti; 
padaryti. 

Causeless (koz'les), adj. bepriežastinis; 
neturįs priežasties, pamato; pats 
per save prasidedąs, prasidėjęs. | — ly, 
adv. be priežasties; be pamato. 

Causer (koz'or), s. tas, kas duoda prie- 
žastį, pradžia; pagamintojas; prade- 
tojas; kaltininkas. 

Causeway, Causey (koz'uei, ko'zi), s. pil- 
tas vieškelis; plentas. 

Caustic, Caustical (kos'tik, -el), adj. 
edas; griaužtas; deginąs; kandus; 
aštrus, f Caustic, s. ėdanti, deginan- 
ti medega. |Į —ally, adv. ėdančiai: 
deginančiai; aštriai. 

Causticity (kos-tis'i-ti), s. ypatybe esti, 
deginti; jig. aštrumas: kandumas. 

Cauter (ko'tor), s. įkaitinta geležis kam 
nors išdeginti. 

Cauterization (ko-tor-i-ze'šion), s. med. 
išdeginimas. 

Cauterize (ko'tor-aiz), v. a. med. deginti: 
išdeginti. 

Cautery (ko'tor-i), s. med. išdeginimas 
su pagelba įkaitintos geležies arba 
kitokių deginančių ar ėdančių me- 
degų. 

Caution (ko'šion), s. atsargumas; per- 
sergėjimas, f — , v. a. persergėti. 

Cautionary (ko'šion-e-ri), adj. duodas 
persergėjimą; persergias; persergė- 
jimo (.v. gen.): duotas kaipo paran- 
ka, kaipo užtikrinimas. 



Cautious 



88 



Censorial 



Cautious (ko'šičs), adj. atsargus. || — ly, 
adv. atsargiai. || — ness, s. atsargu- 
mas. 

Cavalcade (kav'el-ked), *'. kavalkada; 
raitelių buris. 

Cavalier (kliv-ii-lyr'), s.raitelis; kavale- 
ristas: kavalierius. Į| — , adj. išdidus; 
pasipūtės: | lengvas; smagus. 

Cavalry (kav'el-ri), s. kavalerija; raita- 
rija. 

Cavalryman (kav'ėl-ri-man), s. kavale- 
ristas; raitelis. 

Cave (kev), s. urvas; skyle; ola. | — , v. 
a. kasti; rausti. |Į v.n. gyventi ur- 
ve: įdubti; nusmegti. 

Cavern (kiiv'orn), s. didelis urvas; sky- 
le (žemėj)-, ola. 

Cavernous (kiiv'orn-os), adj. skylėtas; 
urvuotas; olotas. 

Caviar, Caviare (kiiv'i-ar, ka-vyr'), s. 
kaviaras, sutaisyti žuvių ikrai. 

Cavil (kav'il), v.n. kabinėtis; jieškoti 
priekabių, kliaudžių. || — , s. kliau- 
džių, priekabių jieškojimas. 

Caviler (kav'il-or), s. jieškotojas prie- 
kabių, kliaudžių. 

Cavilous (kiiv'il-os), adj. mėgstąs prie- 
kabių, kliaudžių jieškoti. 

Cavity (kav'i-ti), s. ola; skyle; loma; 
duobe. 

Caw (ko), v.n. kranksėti; krankti: | — , 
s. kranksėjimas. 

Cayenne (kei-en' zVkai-en'),*. [ — pepper] 
ankštpipiris; raudonasis pipiras. 

Cayman (kei'men), s. zool. Pietų Ame- 
rikos aligatorius. 

Cease (sys), v.n. paliauti; perstoti; nu- 
stoti; sustoti. I v. a. sustabdyti; su- 
laikyti. 

Ceaseless (sys'les), adj. nepaliaująs; ne- 
paliaujamas; nuolatinis; vienvali- 
nis. I — ly, adv. be paliovos; be per- 
stojimo. 

Ceasing (sys'ing), s. paliovimas; susto- 
jimas; pertraukimas; without — , be 
perstojimo; be paliovos. 

Cecity (sy'si-ti), s. aklumas; apjaki- 
mas. 

Cedar (sy'dor), s. bot. cedras. fl — , adj. 
cedrinis. 

Cede (syd), r. a. užleisti: atiduoti; pa- 
vesi i : atsisakyti. 



Cedrine (sy'drin), adj. cedrinis. 

Ceil (syl), r. «. luboti; išmušti (lentomis)-, 
ištinkuoti. 

Ceiling (syl'ing), s. lubos; || išmušimas 
(sienų lentomis, etc.); ištinkavimas. 

Celandine (sel'an-dain), s. bot. gelton- 
piene; kregždežole. 

Celebrate (sel'i-bret), v. a. švęsti; ap- 
vaikštineti (Švente). 

Celebrated (sel'i-bre-ted), adj. pagarsė- 
jęs; garsus. 

Celebration (sel-i-bre'šion), s. apvaik 
ščiojimas (Šventes); šventimas; apei- 
ga; iškilme; garbinimas. 

Celebrious (si-ly'bri-os), adj. garsus. 

Celebrity (si-leb'ri-ti), s. pagarsėjimas; 
garsumas. 

Celerity (si-lėr'i-ti), s. greitumas. 

Celery (sel'or-i), s. bot. salieras. 

Celestial (si-les'čel), adj. dangiškas; 
dieviškas. || — , s. dangaus gyven- 
tojas, f — ly, adv. dangiškai; dieviš- 
kai. 

Celibacy (si-lib'a-si), s. celibatas; bepa- 
tyste. 

Celibate (sel'i-bet), s. nevedelis; užlai- 
kąs bepatyste. | — , adj. nevedės. 

Cell (sel), s. cele; kamaraite: kambarė- 
lis. 

Cellar (sel'lor), s. skiepas; kelnore. 

Cello (čel'lo), s. violončele (muz. instr.). 

Cellular (sel'lju-lor), adj. celiuotas; su- 
sidedąs iš celių; panašus į celes. 

Cellule (sėTljūl), *. mažyte cele; maža 
kamaraite. 

Celluloid (sel'lju-loid), s. celiulioidas. 

Cement (si-mėnt'), s. cementas; kitas. 
f — , v. a. cementuoti. || v.n. vieny- 
tis; jungtis. 

Cementation (sem-ėn-te'šion), s. cemen- 
tavimas. 

Cemetery (sėm'i-ter-i), s. šventorius; 
kapines; kapai. 

Cenotaph (sėn'o-taf), s. paminklas pa- 
statytas ant tuščio kapo. 

Cense (sens), v. a. kvepylais rūkyti, 
smilkyti. 

Censer (sen'sor), s. rukylas; kodylny- 
čia. 

Censor (sen'sor), a. cenzorius; kritikas. 

Censorial (sen so'ri-el), adj. cenzorinis: 
cenzoriškas. 



Censorious 



S!) 



Cerecloth 



Censorious (sen-so'ri-ds), adj. cenzoriš- 
kas; nisi us. j — !y. adv. rūsčiai. | 
— ness, 8. rūstumas; aštrumas. 

Censorship (sen's6r-šip), ,v. cenzoryste. 

Censurable (sen'šur-ii-b'l), adj. bartinas; 
peiktinas. || —b\y,adr. peiktinai. 

Censure (sdn'šur), 9. cenzūra; kritika; 
barimas; peikimas. Į| —,r.<i. cenzū- 
ruoti; kritikuoti; peikti; barti. 

Census (sčn'sos), 8. suskait ymas gyven- 
toji}; revizija; cenzas. 

Cent (sent), 8. centas (Amer. pinigą* 
iį dolerio)', com. šimtas. Per — , 
nuošimtis. 

Centai (sčn'tel), s. šimts varis. | — , adj. 
šimtinis. 

Centaur (sen'tor), n. myth, centauras. 

Centaury (sšn'to-ri), s.bot. medetka; šim- 
tažiede. 

Centenarian (sen-ti-ne'ri-en), adj. šimt- 
metinis, f — , *. žmogus šimtą metų 
senas. 

Centenary (sen'ti-ne-ri), adj. šimtinis; 
šimtmetinis. |Į — , .v. šimtas (metų): 
šimtmetis; šimtmetines sukaktuves. 

Centennial (sen-ten'ni-el), adj. šimtme- 
tinis. I — , ,v. Šimtmetines sukaktu- 
ves. 

Center (sėn'tor), s. = Centre. 

Centesimal (sen-tes'i-mel), adj. šimti- 
nis. I — , s. šimtine dalis. 

Centifolious (sen-ti-fo'li-6s), adj. šimt- 
lapis; turįs šimtą lapų. 

Centigrade (sėn'ti-gred), adj. susidedąs 
iš šimto laipsnių; padalytas ant Šim- 
to laipsnių; šimtalaipsnis. 

Centigram (sen'ti-gram), s. centigra- 
mas; šimtine gramo dalis. 

Centiliter, Centilitre (sen'ti-ly-tor ir sen- 
til'i-tor), s. centilitras; šimtine litro 
dalis. 

Centime (san-tym'), s. centimas {f r an- 
c u z. pi /tig.). 

Centimeter, Centimetre (sen'ti-my-tor ir 
sen-tim'i-tor), *. centimetras; šimti- 
ne metro dalis. 

Centiped (sen'ti-ped), s. zool. šimtako- 
jis. 

Centner (sent'nor), s. centneris; šimt- 
svaris. 

Central (sen-trel), adj. vidurinis; cen- 
trališkas; centrinis. 

Centrality (sen-tritl'i-ti), s. centrališku- 
mas. 



Centralization (sfin-trel-i-ze'šifin), •»-. cen- 
t ralizavimas; cent ralizacija. 

Centralize (sen'trel-ai/), v.a. centrali- 
zuoti. 

Centre (sen'tor), 8. centras: vidurys; 
vidurkis. || — , r. n. centruoti; kon- 
centruoti. || /•.//. centruotis; koncen- 
truotis. 

Centric, Centrical (sen'trik, -el), adj. 
centrinis; vidurinis. 

Centrifugal (s8n-trif'ju-gel), adj. nuo 
centro bėgas. — force, nuo centro 
bėganti pajiega. 

Centripetal (sėn-trip'i-tel), adj. [centra 
bėgas. — force, į centra begauti pa- 
jiega. 

Centuple (sėn'tju-p'l), adj. šimtlinkas; 
šimtagubas. || — , v. «. šimtagubai 
padauginti; pašimteriopinti. 

Centurial (sen-tjū'ri-el), adj. šimtmeti- 
nis. 

Centurion (sen-tjū'ri-6n), .v. centurijo- 
mis; šimtininkas {sen. Rom.). 

Century (sėn'tju-ri), s. šimtmetis; am- 
žis; || centurija (sen. Rom.). 

Cephalalgy (sėf a-lal-dži), s. med. galvos 
skaudėjimas. 

Cephalic (si-fal'ik), adj. galvos (s. gen.). 
I — , s. vaistas nuo galvos skaudėji- 
mo. 

Cephalopod (sėT ii-lo-pod), s. zool. gal- 
vakojis. 

Ceraceous (si-re'šos), adj. į vašką pana- 
šus; vaško pavidalo. 

Ceramic (si-riim'ik), adj. atsinešas prie 
puodadirbystes. — art, puodadir- 
byste. I — , s. puodadirbyste; moli- 
niai išdirbimai. 

Cerate (sy'ret), s. vaškinis tepalas; vaš- 
kine mostis. 

Cerated (sy're-ted), adj. vaškuotas. 

Cereal (sor'kel), adj. uodeginis. 

Cere (syr), *. minkštapleve apdengian- 
ti paukščio snapo pašaknę. || — , r. 
a. vaškuoti; ap-, užvaškuo'ti. 

Cereal (sy'ri-el), adj. javinis: iš javų; 
iš grudų. || — , s. javai; grudai. 

Cerebel, Cerebellum (ser'i-bel, -bel'lčm), 
s. atiat. mažosios smegenys. 

Cerebral (ser'i-brel), adj. smegininis. 

Cerebrum (sšr'i-brom), s. anat. smege- 
nys. 

Cerecloth (syr'kl67//), .v. vaškuotas au- 
deklas; cerata. 



Cerement 



90 



Chalk 



Cerement (syr'ment), s. lavondengte. 

Ceremonial (sfir-i-mo'ni-el), adj. cere- 
moniškas; ceremoniališkas. |Į — , s. 
ceremonialas; paviršutine forma; 
apeiga. || — ly, adv. ceremoniališkai. 

Ceremonious (sėr-i-mo'ni-6s), adj. cere- 
moniališkas; ceremoniškas; forma- 
liškas. IĮ — ly, adi\ ceremoniališkai; 
ceremoniškai. 

Ceremony (ser'i-mo-ni), s. ceremonija. 

Ceriferous (si-rif'or-6s), adj. gaminas 
vašką. 

c 

Cerography (si-rog'ra-fi), s. darymas pa- 
gražinimų iš vaško; rašymas vašku. 

Certain (sor'tin), adj. tūlas; vienas; || 
persitikrinęs; tikrai žinąs; neabejo- 
jąs; neabejojamas; tikras; ištiki- 
mas. I am — , aš tikrai žinau: aš 
pilnai persitikrinęs. | — ly, ado. tik- 
rai; be abejones; žinoma. 

Certainty (sor'tin-ti), s. tikrumas; ne- 
abejotinumas; ištikimumas. To 
know for a — , tikrai žinoti. 

Certificate (sor-tif i-ket), s. raštiškas pa- 
liudijimas; paliudijimas. || — , v. a. 
paliudyti; duoti raštiška paliudiji- 
mą. 

Certification (sor-ti-fi-ke'šion), s. raštiš- 
kas paliudijimas. 

Certifier (sor'ti-fai-6r), s. paliudytojas. 

Certify (sor'ti-fai), v. a. liudyti; paliu- 
dyti; patikrinti; užtikrinti; apreik- 
šti ; pranešti. 

Certitude (sor'ti-tjūd), s. tikrumas; ne- 
abejotinumas. 

Cerulean (si-rū'li-en), adj. mėlynas; 
dangaus mėlynumo; žydras. 

Cerumen (si-rū'men), s. ausiu traška- 
nos. 

Ceruse (sy'rūs), ė. bleivas. 

Cervical (sor'vi-kel), adj. kaklinis; 
sprandinis. 

Cessation (ses-se'šion), .<?. paliovimas; 
sustojimas; perstojimas; pertrauki- 
mas. 

Cession (seš'šion), s. pasidavimas; už- 
leidimas; pavedimas; atidavimas. 

Cesspool (ses'pūl), s. srutų duobe; srutų 
subegis. 

Cestus (sėst'os), .s. juosta; Veneros juo- 
sta. 

Cesura (si-zjū'riH, ft. cezura; eiles per- 
ki r t imas. 



Cetacean (si-te'šen), s. bangžuvių vei- 
sles gyvūnas. 

Cetaceous (si-te'šos), adj. prigulįs pris 
bangžuvių; turįs bangžuves pavida- 
lą. 

Chafe (čef), ^.«- trinimu šildyti; trinti: 
dildyti; || erzinti; pykdyti; širdyti. 
I r. n. trintis; dilti; nusitrinti; nu 
dilti; || širsti; pykti. || — , a. trini- 
mo pagimdytas karštis; įkaitimas; fj 
įširdimas; įnirtimas. 

Chafer (čef'or), s. trinejas; šildytojas: 
indas vandeniui užšildyti; | vaba- 
las; karkvabalis. 

Chafery (čef'6r-i), s. žaizdras. 

Chaff (čiif), s. lakes; pelai; akselis; ii 
tuščia kalba; pliauškimas; juokavi- 
mai. I — , i).a.n. pliaukšti; juokau- 
ti; apjuokti; šaipytis (iš ko). 

Chaffer (čaf'for), v. n. derėtis; lygtis: 
niekus kalbėti; plepėti. || v. a. pirk- 
ti; parduoti; apsimainyti. 

Chatterer (čiif 'for-or), s. tas, kurs dera- 
si; besiderėto j as; pirkikas. 

Chaffinch (čaf'finč), s. orn. karalelis. 

Chaffy (čaf'i), adj. lakiuotas; peluotas. 

Chafing (čef'ing), s. šildymas trinimu; 
trinimas; dildymas. || — dish, šildo- 
mas rykas; žarijų rykas. 

Chagreen (šii-gryn'), s. = Shagkeen. 

Chagrin (ša-grin'), s. apmaudą. || — , v. 
a. sukelti apmaudą; pykdyti; užrū- 
stinti. 

Chain (čen), s. retežis. | —,v.a. retežiu 
pririšti, surišti; retežiais apkalti. | 

— beit, retežine juosta. — bridge, 
ant retežių kabas tiltas. — gang, 
buris retežiais sukaltų prasikaltėlių. 

— pump, retežine pompa. — shot, 
dvi ret.ežiu sujungtos bombos. 

Chair (čer), s. krėslas; kėde; suolas; so- 
stas. 

Chairman (čer'man), s. pirmsedis. 

Chairmanship (čer'miin-šip), s, pirmse- 
dyste. 

Chaise (šez), s. dviratis vežimas. 

Chalcedony (kiil-sed'o-ni/r kaTsi-do-ni), 
s. win. šviesusis putnagas. 

Chaldron (Čal'dron), s. anglių saikas, 
turįs 36 bušelius. 

Chalice (čiil'is), s. taure; kielikas. 

Chalk (čok), s. kreida. | — , v.a. kreida 
paženklinti: kreida piešti: kreiduo- 
ti; kreida įkrėsti (dirr<į). 



Chalky 

Chalky (Čok'i), acŲ, kreidinis: kreiduo- 
tas. 

Challenge (čiil'lendž), ». iššaukimas dvi- 
kovon; pašaukimas; prišaukimas; | 

atmetimas; išskyrimas. | — , r. o. 
Saukti (drikoron, į imtynes, etc.); iš- 
šaukti; prišaukti (to); reikalauti; 
atmesti (liudininką, 1 1 c). To ■ — aju~ 
ror, atmesti sudžia. To — a vote, at- 
mesti (ar nepriimti rokundon) keno 
baisa. To — one on his promise, rei- 
kalauti išpildymo prižadėjimo. 

Challenger (Miriendž-or), & iššaukėjas; 
pašaukejas. 

Challis (šal'li), s. plonintelis vilnonis 
audimas; pusšilkis. 

Chalybeate (kii-lib'i-et), adj. geležuotas. 

Chamber (čem'bor), a. kambarys; sve- 
taine; kamera; butas. — of com- 
merce, komisija apsaugojimui pirk- 
ly bos reikalų. — council, slaptoji 
rodą. — counsel, — counselor, ad- 
vokatas-rodininkas. —fellow, ben- 
drakambarietis. || — , v. a. uždaryti 
(kambaryj). || v. n. gyventi (kambaryj 
ar kambariuose). 

Chamberlain (čem'bor-lin), s. užveizde- 
tojas kambarių; kamarponis. -«- of 
London, miesto (Londono) iždinin- 
kas. 

Chambermaid (čem'bor-med), *. kamba- 
rine tarnaite. 

Chameleon (ka-my'li-on), s. kameleo- 
nas (driežas). 

Chamfer (earn 'for), s. nuobliuota ker- 
ties briauna. | — , r. a. nuobliuoti 
keities briauna; išpiauti poza, vaga. 

Chamois (šiim'mi ir šii-moi'), s. kalnų 
ožka: || zamšas. 

Chamomile (kiim'o-mail), *. bot. brole- 
lis; remule. 

Champ (eiimp), r. a. n. kramtyti: atrajo- 
ti; gromuliuoti. 

Champagne (šam-pen'), 8. šampanas (vy- 
nas). 

Champaign (šam-pen'), *. atviras laukas; 
lyguma. || — f adj. atviras: lygus. 

Champignon (šiim-pin'jon), *. bot. pieva- 
grybis. 

Champion (čam'pi-on), s. kovotojas; ko- 
vejas; apginė j as. || — , v. a ginti. 

Championship (eiim'pi-on-šip), s. kovejo 
vardas; viršyste. 



91 Changer 

Chance (r;ins), g. pasitaikymas; proga; 
laime; likimas. By —, netyčiomis; 
netikėtai. || — , adj. netyčiomis atsi- 
tinkąs; netikėtas; proginis, --(jonu, 
lošimas ant išlaimejimo ar prakiši- 
mo. — medley, netikėtas atsitiki- 
mas; netyčias užmušimas. | —,r.n. 
atsitikti; netikėtai pasitaikyti. || v. 
a. bandyti. 

Chancel (Čan'sėi), .<?. užgrotis (bažnyčioj). 

Chancellor (čan's61-16r), s. kanclerius. 
— of the exchequer, viešpatystes iždo 
kanclerius. 

Chancellorship (čan'sel-lor-šip), *. kanc- 
leryste. 

Chancery (čiin'sor-i), s. kanceliarija; 
teisybes teismas. 

Chancre (šiing'kor), s. med. šankeris. 

Chancrous (šiing'kros), adj. šankerio 
pavidalo; šankerio užkrėstas; turįs 
šankerį. 

Chandelier (šan-di-lyr'), 8. kandeliab- 
ras. 

Chandler (čiin'dlor), *. žvakininkas; 
žvakius; | pirklys. 

Chandlery (čan'dlor-i), *. smulkus pir- 
kiniai; pirklyste smulkiais pirki- 
niais. 

Change (čendž), s. atmaina; permaina; 
pers i m ainy m as; persikeitimas; || 
mainas; smulkpinigiai; išduotis: 
reštas. || — , v. a. mainyti; keisti; per- 
mainyti; išmainyti. To — a horse, 
To — hand, pasukti arklį Į kita šo- 
ną (manež). To — hands, permai- 
nyti valdytojus, savininkus. || r. u. 
mainytis; keistis; persimainyti. 

Changeable (čendž'a-b'l), adj. atmaino- 
mas; besimainąs; atmainingas. || 
—ness, s. atmainingumas. || Change- 
ably, adc. atmainingai. 

Changeful (čendž'ful), adj. atmainin- 
gas; nepastovus. || — ly, adv. atmai- 
ningai. || —ness, 8. atmainingumas: 
nepastovumas. 

Changeless (čendž'les), adj. neatmaino- 
mas; tvirtas; pastovus. 

Changeling (čėndž'ling), s. pamainytas 
kūdikis: || vejagalvis; paikšas. 

Changer (čendž'or), s. mainytojas; mai- 
nininkas; mainius; pinigmainis; | 
netvirtų, atmainingų nuomonių 
žmogus; vėjavaikis; vejagalvis. 



Channel 

Channel (fcan'nSl), .«. vaga (upes): kana- 
las; prataka (j urių); ryna. | — , v. a. 
vagoti; išvagoti. 

Chanson (ši'tn'sčn), s. giesme. 

Chant (čant), s. giesme; giedojimas. || 
—,v.a.n. giedoti; apgiedoti; giesme 
garbinti. 

Chanter (čant'or), s. giedotojas; giesmi- 
ninkas; dainius. 

Chanticleer (čilnt'i-kly r), s. gaidys. 

Chanting (čant'ing), s. giedojimas. 

Chantress (čant'res), s. giedotoja; gie- 
smininke; giedore. 

Chantry (čant'ri), *. giedamoji koply- 
čia. 

Chaos (ke'os), s. chaos; mišinys; ne- 
tvarka; jovalas. 

Chaotic (ke-6t'ik), adj. chaotiškas; ne- 
tvarkus; mišrus. 

Chap (čap ir čop), v. a. n. skaldyti; plai- 
šioti: plaišyti; plyšti; skilti. | — , s. 
plyšys; įplyšimas; įskilimas; || žan- 
das; žiotys; nasrai; || vaikezas; vai- 
kinas. 

Chaparral (ča-par-ral '),s. tankus krūmy- 
nas; tankumynas. 

Chapbook (čap'buk), s. knygute ; kny- 
gele. 

Chape (čep), s. kabe; asa; kilpa; antga- 
lis (makščių, etc. ). 

Chapel (čap'el), s. koplyčia. 

Chaperon (šap'6r-on), s. kepure; gobtu- 
ras; || moteris draugaujanti jaunai 
mergelei; palydove; globėja. 

Chapfallen (čop'fol'n), adj. su nukaru- 
siais žandais; fig. nuliūdęs; liūdnas. 

Chaplain (čap'lin), s. kapelionas (kuni- 
gas). 

Chaplet (čap'let), s. vainikas; | rąžan- 
čius; || kuodas; || koplyčaite. 

Chapman (čap' man), s. smulkpirklis; 
keliaująs perkupčius. 

Chappy (čap' pi), adj. plyšiuotas; su- 
plaišiojęs; suskilęs. 

Chapter (čiip'tor), s. skyrius: perskyri- 
mas; || bendrija; kapitula. 

Char (čar), v. a. sudeginti į anglį; pa- 
versti į anglį; apdeginti. 

Char (čer), s. dienos darbas. || — , r. n. 
dirbti nuo dienų; atlikinėti smulkes- 
nius darbus. 

Character (kar'ak-tor), s. ženklas: rai- 
de; rašymo būdas; būdas; pobūdis; 



02 Chargeable 

charakteris; doriška ypatybe: dora; 
vardas; garbe; žmogyste; y pat a; vei- 
kiančioji y patą; role. 

Characteristic (kar-iik-tor-is'tik), .«. cha- 
rakteristika; atžyminti ypatybe. || 
— , adj. charakteristiškas; ypačiai at - 
žymįs; ypatingas. || —ally, adv. cha- 
rakteristiškai. 

Characterization (kar-ak-tor-i-ze'šion), s. 
charakterizavimas. 

Characterize (kar'ak-tor-aiz), r. a. cha- 
rakterizuoti; parodyti ypatingumus; 
pažymėti; perstatyti; nupiešti; ap- 
rašyti. 

Characterless (kar'ak-tor-les), adj. be- 
charakteriškas. 

Charade (šii-red'), s. šarada: minkla; 
mįsle. 

Charcoal (čar'kol), s. anglis; medine 
anglis. 

Charge (čardž), v. a. uždėti (ką ant ko); 
apkrauti; užkrauti; apsunkinti (ką 
kuo); duoti pamokinimus, įsaky- 
mus; įsakyti; graudenti; reikalauti; 
prašyti; rokuoti (kam kiek, uz ką); 
prirokuoti; priskaityti (kam ką); pa- 
vesti; patikėti (kam ką); kaltinti; 
kalte mesti; užpulti (ant ko); pripil- 
dyti; užtaisyti (karabiną, etc.). To 
— the memory, apsunkinti atmintį. 
To — one to answer, liepti (kam) at- 
sakyti; atsakymo reikalauti. To — 
a gun, užtaisyti šaudykla. || v.n. už- 
pulti. 

Charge, v. sunkenybe; našta; || kas ke- 
no globon pavesta, įteikta; pavedi- 
mas; patikėjimas; globa; priežiūra; 
rūpestis; | įsakymas; paliepimas; 
graudenimas; pamokinimas; || kal- 
tinimas; | kaštai; lesa; preke; ro- 
kunda; || užtaisas; užprovas (kara- 
bino, baterijos, etc.); || užpuolimas. 
To sound the — , duoti ženklą ant 
užpuolimo. The — of a judge to a 
jury, sudžios pamokinimo kalba 
prisiegdintiemsiems. To take — of, 
imti ką savo globon, priežiuron; rū- 
pintis apie ką. A reasonable — , vi- 
dutine preke. 

Chargeable (čardž'a-b'l), adj. ant kurio 
galima kalte uždėti; kurs gali but 
pakaltintas; kaltinamas; kurs turi 
už ka atsakyti; atsakomas; || apsun- 
kinąs; sunkus: reikalaująs didelių 
kaštų; brangus. 



Chargeless 

Chargeless (čardi'lės), <(<>i. nereikalau- 
jąs kaŠI \y. pigus. 

Charger (Čardž'or), s. kaltintojas; ap- 
kaltintojas; | didelis bliudas; || ka- 
riškas arklys. 

Charily (čer'i-li), adv. taupiai; atsar- 
giai. 

Chariness (čer'i-nes), n. taupumas; rū- 
pestingumas; atsargumas. 

Chariot (r ii r' i-ot), s. vežimas. 

Charioteer (fcar-i-6t-yr'), s. važnyčia. 

Charitable (6ar'i-ta-b'l), adj. labdarin- 
gas; mielaširdingas; duoslus. Į|— ness, 
•v. mielaširdingumas; mielasirdingy- 
ste. 1 Charitably, adv. mielaširdin- 
ga i . 

Charity (čar'i-ti), 8. mielasirdyste; mei- 
le artymo; mielaširdystes darbai: 
mielaširdystes dovana. Sister of — , 
mielaširdystes sesuo. 

Charlatan (šar'la-ten), s. šarlatanas; ap- 
gavikas. 

Charlatanry (šar'lii-ten-ri), s. šarlatany- 
ste. 

Charlock (Čar'lčk), s. bot. svėre. 

Charm (čarm), -v. burtai; raganyste; 
apraganavimas; viliojanti gražybe; 
viliojimas; vilione. || — , v. a. n. ra- 
ganuoti; apraganuoti; žavėti; vilioti; 
traukti. 

Charmer (čarm 'or), s. žavėtojas; apra- 
ganuotojas; viliotojas. 

Charmeress (čarm'or-es), 8. žavėtoja; 
ragane. 

Charming (čarm'ing), adj. žavįs; apra- 
ganuojas; pritraukiąs; viliojas; pui- 
kus. I — ly, adv. žavinčiai; viliojan- 
čiai; pritraukiančiai; puikiai. 

Charnel (čar' nei), adj. talpinąs savyj 
numirėlių lavonus, kaulus. |— house, 
lavonbutis; lavonviete; kaulaviete: 
karstas; kapas. 

Charry (čar'ri), adj. anglinis; [ anglį 
panašus. 

Chart (čart), 8. parodymų laiškas; žem- 
lapis; mapa. 

Chartaceous (kar-te'šos), adj. [ popiera 
panašus. 

Charter (čar'tor), s. laiškas suteikiąs 
tiesas, pri voles; privolių laiškas; 
privole; tiesa; samdos kontraktas. 
— member, vienas iš įkurto jų (drau- 
gyxtes). —party, nusamdymas laivo. 



93 Chatelet 

|| — , V. <i. sutrikti privoles; užtvir- 
tinti privolių laišku: nusamdyti 
(laivą). 

Chartered (čar'tord), aa/. užtvirtintas 
privolių laišku; apteiktas privole- 
mis, tiesomis. 

Chartism (čart'iz'm), s. čartizmas {po- 
litiškos, t. vad. Čartistų, partijos /•</'- 
k a tarimai, išreikšti dokumente, vad. 
Žmonių Chartija, AngMjcy). 

Chartist (čart'ist), s. čartistas; čartizmo 
šalininkas. 

Charwoman (čer'uūm-en), s. moteris 
dirbanti nuo dienų; diendarbe mer- 
ga. 

Chary (čer'i), adj. taupus; pačedus; rū- 
pestingas; atsargus. 

Chase (čes), v.a.n. vaikyti; vyti: vytis; 
ginti; gainioti; medžioti; gaudyt i: || 
išpiaustineti; išrėžyti gvintus. || — , 
8. vijimas; besivijimas; besivaiky- 
mas; gaudymas; medžiojimas; me- 
džione; kas gaudoma, medžiojama: 
medžiojama vieta; || typ. lankas; 
rėmas. 

Chaser (čes'or), -s. gaudytojas; perse- 
kiotojas; medžiotojas. 

Chasm (kaz'm), s. plyšys; spraga; sky- 
le; bedugne; prapultis. 

Chasmy (kaz'mi), adj. plyšiuotas: sky- 
lėtas; bedugnių pilnas. 

Chaste (čest), adj. nekaltas; doras; ne- 
suteptas; valus; švarus. || — , adv. 
nekaltai; švariai; nesuteptai. || —ness, 
s. = Chastity. 

Chasten (čes"n), v. a. bausti; koroti; va- 
lyti; pataisyti. 

Chastener (čes"n-6r), 8. baudėjas; patai- 
sytojas. 

Chastise (čiis-taiz'), v.a. plakti; bausti: 
koroti. 

Chastisement (čiis-taiz'ment), s. plaki- 
mas; korojimas; baudimas. 

Chastiser (čiis-taiz'or), s. korotojas; bau- 
dėjas; pataisytoj as. 

Chastity (čas'ti-ti), s. nekaltybe; dory- 
be. 

Chasuble (čaz'ju-b'l), s. amatas. 

Chat (čat), v. n. čiauškėti; plepėti; šne- 
kučiuotis. | —, s. šnekučiavimas; 
čiauškėjimas; plepėjimas. 

Chateau (šii-to'), s. pilis; t virt y ne. 

Chatelet (šlit'i-lėt), *. nedidele pilis: pi- 
laite. 



Chattel 



94 



Cherub 



Chattel (cat't'l), s. judinamas turtas; 
savastis. 

Chatter (čat'tor), v.n. čiauškėti; šneku- 
čiuotis; plepėti. || — , s. čiauškėji- 
mas; plepėjimas; tauškėjimas; bar- 
škėjimas {dantų). 

Chatterbox (čat'tor-boks), s. plepalas; 
daugkalbis. 

Chatterer (čat'tor-6r), s. plepalas; pa- 
čiauška. 

Chatty (čiit'ti), adj. kalbus; mėgstąs 
daug kalbėti. 

Chaw (čo), r. a. kramtyti; atrajoti. || — , 
*. pilna burna ko. 

Cheap (čyp), adj. pigus. || — ly, adv. pi- 
giai, j — ness, s. pigumas. 

Cheapen (čyp"n), v. a. mažinti preke, 
verte; numušti preke; | derėti. 

Cheapener (čyp"n-6r), s. mažintojas 
prekes, vertes. 

Cheat (čyt), s. apgaudinėjimas; apga- 
vimas; prigavyste; suktybe; | apga- 
vikas; sukčius. I —,v.a.n. apgaudi- 
nėti: sukti; prigauti; suvilioti. 

Cheater (čyt'or), s. apgaudinėtoj as; pri- 
gavikas; sukčius. 

Check (ček), s. keblumas; paine; kliū- 
tis; sulaikymas; trukdymas; | kon- 
tramarka; ženklas; numeris; biletas; 
kvitą; čekis; bankčekis; — book, če- 
kių (ar bankčekių) knygele; | klet- 
ka, dim. kletkute; kletkuotas aude- 
klas; || plyšelis; || šach (Šachmatų 
lošoj). I — , v. a. stabdyti; trukdyti; 
sulaikyti; suvaldyti; sudrausti ;||pra- 
tikrinti; paženklinti tikruma; pažy- 
mėti; I daryti plyšelius; | daryti 
šach (lošoj). f v.n. sustoti; || suspro- 
ginėti; suplaišioti; suaižeti. 

Checker (ček'or), s. trukdytojas; sustab- 
dytoj as; sulaikytojas; suvaldytoj as. 
|| — , v. a. kletkuoti; marginti; išmar- 
ginti. 

Checkerboard (ček'or-bord), .v. damlen- 
te; šachmatų lenta. 

Checkered (ček'ord), adj. kletkuotas; 
margas. 

Checkers (ček'orz), s. pi. damai (laša). 

Checkerwork (ček'or-uork), s. kletkuo- 
tas darbas; kletkuotas išdirbimas; 
marginiai. 

Checkless (ček'les), adj. nesulaikomas: 
nesuvaldomas. 



Checkmate (ččk'met), s. šach ir mat 
(Šachmatų lošoj). | — , v. a. padaryti 
mat (Šachm. lošoj); Jig. užkirsti pa- 
skutinį kelia, paskutinį išėjima; 
padaryt gala. 

Cheek (čyk), s. veidas; skruostas; pi. 
poriniai šonai (mašinos dalių ar ki- 
tokių daigtų); vienokios šalys; || įsi- 
tikejimas sau; begėdyste. 

Cheer (čyr), s. linksmumas; gaivumas; 
gyvumas; || linksmas, garsiai išreiš- 
kiamas, sveikinimas; linksmybes 
šauksmas; sveikinimo šauksmas; 
česnis; vaišes. Be of good — , buk 
linksmas. What — f kaip einasi? 
kas gero girdėtis? | — , v. a. links- 
minti; džiuginti; gaivinti; gaivumo, 
drąsos priduoti; linksmai sveikinti; 
linksmai šaukti. || v. n. linksmintis; 
džiaugtis; nudžiugti. 

Cheerful (čyr'ful), adj. linksmas; sma- 
gus; gaivus, f — ly, adv. linksmai; 
smagiai. || —ness, s. linksmumas; 
smagumas. 

Cheerily (čyr'i-li), adv. linksmai; sma- 
giai. 

Cheeriness (čyr'i-nes), s. linksmumas; 
smagumas. 

Cheerless (čyr'les), adj. nelinksmas: 
nesmagus; liūdnas. || —ness, s. ne- 
smagumas; liūdnumas. 

Cheery (čyr'i), adj. linksmas; smagus. 

Cheese (čyz), s. suris. 

Cheesemonger (čyz'mon'gor), u. suri- 
ninkas; sūrių prekėj as. 

Cheesy (čyz' i), adj. turįs sūrio pavida- 
lą, skonį. 

Chemical (kem'ik-el), adj. chemiškas. || 
— ly, adv. chemiškai. 

Chemise (ši-myz'), s. moteriški mar- 
škiniai. 

Chemist (kem'ist), s. chemikas. 

Chemistry (kem'is-tri), s. chemija. 

Cherish (čer'iš), v. a. myluoti; glamo- 
nėti; auklėti. 

Cherisher (čer'iš-or), s. glamonetojas; 
my luoto j as; auklėtojas. 

Cheroot (či-rūf), s. cigarų rųšis. 

Cherry (čer'ri), s. vyšne. || — , adj. vyš- 
ninis; vyšnes dažo. || — tree, vyšne 
(medis). 

Cherub (čer'ob), 8. cherubimas; cheru. 
binas. 



Chervil 



-.»: 



China 



Chervil (čor'vil), 8. bot gurgždis. 

Chess (čes)*, 9. Šachmatai. 

Chessboard (ČSs'bord), a. lenta šach- 
matams Loši i. 

Chessel (čeYsfil), ». surdStis; surslegtis. 

Chessman (čes'man) 8. šachmatine figū- 
ra. 

Chest (čest), 8. skrynia; || krutinę. || — . 
r.<i. skrynion dSti, kraut i. 

Chestnut (čės'noO, 8. bot. kaštanas {me- 
dia ir vaisius). |Į — , adj. kaštaninis. 

Chevalier (šev-ii-lyr'), .v. raitelis: rycie- 
rius. 

Cheviot (čev'i-ot), 8. škotiška avis: | 
audimas iš škotiškų avių vilnų. 

Chevron (šev'ron), s. mil. antrankovių 
juostele; arch, kampuota vinge. 

Chew (čjū), v. a. n. kramtyti: atrajoti: 
jig. apmastineti. || — ,s. tai, kas kram- 
toma: atrajus; gromulas. 

Chicane (Ši-ken'), s. klasta; vylius; in- 
triga. Į| — , v.n. gudrauti: klastuoti: 
intriguoti. 

Chicaner (ši-ken'or\ *. klastorius: vy- 
liugis; intrigantas. 

Chicanery (ši-ken' 6r-i), *. gudravimai: 
panaudojimas klastų, vylių; vyliu- 
gyste. 

Chiccory (čik'ko-ri), 8. cikorija. 

Chick (cik), s. viščiukas. || — , v.n. dyg- 
ti: daigus leisti. 

Chickadee (čik'a-dy) s. orn. amerikiška 
zyle. 

Chicken (čik'en), s. viščiukas; vaikas. 
f Chicken-hearted, baikštus; bailus. 
Chicken-pox, med. vejarauples. 

Chickweed (čik'uyd), *. bot. žliūge, pi. 
žliūges. 

Chicory (čik'o-ri), s. cikorija. 

Chide (čaid), v. a. [pret. chid; pp. chid, 
chidden], barti; kolioti. | v.n. bar- 
tis; koliotis. ĮĮ — , s. burblenimas. 

Chider (čaid'or), s. barejas; koliotojas. 

Chiding (čaid'ing), s. barimas; kolioji- 
mas; besikoliojimas. 

Chief (čyf), s. viršininkas; perdetinis; 
galva; vadas. Commander in — , 
vyriausias vadas. | — , adj. vyriau- 
sias; augščiausias; svarbiausias. | 
— ly, adv. svarbiausiai; ypač: ypatin- 
gai; daugiausiai. 

Chieftain (čyf'tin), s. kapitonas: virši- 
ninkas; vadas. 



Chiffonier (sil'-l'o-nyr') .*. spinta; komo- 
da; || ryzninkas; Lupatų, rinkėjas. 

Chigoe, Chigre (čig'o, -čir), .v. blusa Pu- 
lt ./' jt> ll( //■<///*. 

Chilblain (čil'blSn), .v. sutinimas paeinąs 
nuo nušalimo: nušalimo pagimdyta 
pūsle; nušalimas. || — , v.a. nušaldyti 
trip, kad puslSs pasidarytų; nušalti. 

Child (čaild), 8. | />/. CHILDREN (čil'- 
dr8n)], kūdikis: vaikas. 

Childbearing (čaild'ber-ing), *. gimda- 
mas vaikų. 

Childbed (čaild'bed), .v. šešios; gimdy- 
mas. Woman, in — , šešiauninke. 

Childbirth (čaild'bor///), .v. gimdymas: 
šešios. 

Childhood (čaild'hūd), .*. kūdikyste: 
vaikyste. 

Childish (čaild'iš), adj. kūdikiškas: vai- 
kiškas. I — ly, adv. vaikiškai. | — ness, 
8. vaikiškumas. 

Childless (čaild'les), </<lj. bevaikis. 

Childlike (čaild'laik), adj. vaikiškas: [ 
vaiką panašus. 

Children (čil'dren), s. pi. nuo Child. 

Chiliad (kil'i-ad), *. tūkstantis; tūk- 
stantmetis. 

Chill (čil), s. vėsumas; šaltis; šalčio pur- 
tymas; šiurpulys; drebulys. || —,adj. 
šaltas; vešus. | —,>\<i. šaldyti: atšal- 
dyti. 

Chilliness (čil'i-nės), *. vėsumas; šaltu- 
mas. 

Chilly (čil'i), adj. šaltokas; vešus; šal- 
tas. 

Chime (čaim), s. balsų sutarimas; san- 
lyda; varpų muzika; varpų gaudi- 
mas; I utarai (rėčkos, statines). \\ — , 
v.n. sutarty j skambėti; sutarti. || v. 
a. sutartinai skambinti; sutaikyti. 

Chimera (ki-my'ra), s. chimera (rnytolo- 
giškas baisūnas); tuščia svajone: ne- 
būtas daigias. 

Chimerical (ki-mer'ik-el), adj. chime- 
riškas; fantastiškas; išsvajotas. 

Chimney (čim'ni), s. kaminas; liampos 
cilindrą, —sweeper, kaminbraukis: 
kaminšluostis. 

Chimpanzee (čim-pan'zi), s. zool. Šim- 
panze (beždžione). 

Chin (čin), s. smakras. 

China (čai'nli), .v. Chinai; || porcelenas; 
porceliniai daigtai, indai. — ink, 
chiniškas juodylas: tušas. 



Chinaman 



9(5 



Choleric 



Chinaman (čai'na-man), ». chinietis. 

Chinch (činč), s. blake. 

Chin cough (ein' kof), 8. med. kokliu- 
šas. 

Chine (fain), 8. nugara; nugarkaulis: 
aut st renis; | utarai (reckų, etc.). || 
—,v.a. perkirsti per nugarkaulį; su- 
pjaustyti per nugarkaulio narus; | 
ut arus išpiauti. 

Chinese (čai-nyz'), adj. chinLškas. | — , 
8. chinietis; pi. chiniečiai; chiniška 
kalba. 

Chink (čink), s. plyšelis; įplyšimas; | 
skambėjimas (pinigų, etc.); jig. pi- 
nigai. Į| — , v. n. plyšti; plaišioti; skil- 
ti; suskilti; įskilti; | skambėti. | — , 
v.a. daryti plyšelius; skaldyti; plai- 
šyti; užkamšyti plyšelius; | skam- 
binti; barškinti. 

Chinky (čink 'i), adj. plyšiuotas; suply- 
šes; suskirdes. 

Chinquapin (čin'ka-pin), s. bot. laukinis 
kaštanas. 

Chintz (cine), s. dima; perkelis. 

Chip (čip), s. šmotelis; šukele; skevel- 
dele; skiedra, dim. skiedrele; | mar- 
ke (naudojama kazyravime, etc.). || — , 
v.a. piaustyti į šmotelius; tašyti. || 
v. n. trupėti; skiedromis, šukėmis 
eiti; luptis. 

Chipmunk (čip'monk), s. zool. amerikiš- 
ka dryžuota vovere. 

Chipper (čip'por), adj. linksmas; sma- 
gus; šnekus. 

Chirk (cork), adj. linksmas; smagus. 

Chirograph (kai'ro-graf), s. dvigubas 
parašas. 

Chirographer (kai-rog'ra-for), s. rašyto- 
jas; raštininkas. 

Chiromancy (kai'ro-man-si), «. chiro- 
mantija; spėjimas pagal išsišakoji- 
mą delno linijų. 

Chiropodist (kai-rop'o-dist), 8. gydyto- 
jas, užsiimąs gydymu rankų ir ko- 

Chirp (čorp), v. n. čiulbėti: čirškėti. | 
— , s. čiulbėjimas; čirškėjimas (pau- 



Chirrup (čir'rop), v. n. = Chirp. || v.a. 

linksminti; duoti linksmumą, sma- 

guma. 
Chisel (čiz'61), 8. kaltas, dim. kaltelis. 

|| —,r.<t. kalti: kalinėti {.su kultu). 



Chit (ei!), .v. daigas: diegas. || — , v.n 
dygti; diegus leisti. • 

Chitchat (čit'čat), s. pasišnekėjimas; 
šnekučiavimas; pašneka. 

Chitterlings (čit'tor-lingz), s. pi. patra- 
kai: blekai. 

Chitty (čit'ti), adj. vaikiškas; kūdikiš- 
kas; || daiguotas; diegų pilnas. 

Chivalric (šiv'el-rik), adj. ricieriškas. 

Chivalrous (šiv'el-ros), adj. ricieriškas; 
narsus; karžygingas. | — ly, adv. ri- 
cieriškai. 

Chivalry (šiv'el-ri), s. raitelyste; kava- 
lerija; karužyste; ricieryste. 

Chive (čaiv), s. bot. mažiejie svogūnai; 
builiai. 

Chloric (klo'rik), adj. chliorinis. — 
acid, chem. chliorine rūgštis. 

Chlorine (klo'rin), s. chem. chlioras. 

Chloroform (klo'ro-form), s. chliorofor- 
mas. I — , v.a. chlioroformuoti. 

Chlorophyll (klo'ro-fil), s. chliorofilius 
(žalioji augmenų lapų parva). 

Chlorosis (klo-ro'sis), s. med. blykšle 
(moterių liga). 

Chock (čok), v.a. užkalti; užpleišyti. | 
v. n. pripildyti; ankščiai įeiti (į ką). 
|| — , s. pakala; kylys. | — , adv. vi- 
siškai; pilnai. Chock-full, adj. pilnai 
pilnas. 

Chocolate (čok'o-let), s. šokoliadas. 

Choice (čois), s. parinkimas; pasirinki- 
mas; išsirinkimas; kas pasirenkama 
ar pasirinkta; pats gerasis. || — , adj. 
išrinktas; parinktas; parinktinis; 
geriausias. 

Choir (kuair), s. choras. 

Choke (čok), v.a. dusinti; smaugti; už- 
smaugti; pasmaugti: paspranginti; 
užkišti; užkimšti; stelbti, \\v.n. du- 
sintis; uždusti; paspringti. | — , s. 
smaugimas; pasmaugimas; uždusi- 
mas; užkišimas; užsikišimas. | — 
tfamp,troškusis(angliarugštis)gazas. 

Chokecherry (čok'čer-ri), .v. bot. laukine 
vyšne, Prunus virginiana. 

Choker (čok'or), s. smaugėjas; smaugl- 
io as. 

Choky (čok'i), adj. smaugias; dusinąs. 

Choler (kol'or), s. tulžis; jig. piktumas; 
su pyki m as. 

Cholera (kol'or-a), 8. cholera. 

Choleric (k6Tor-ik), adj. choleriškas; 
jig. piktas; greit įširstas, užsidegąs. 



Choose 



97 



Chucklehead 



Choose (Sūz), '•.". | pret. chose; pp. 
CH08KM], rinkli: parinkti; išrinkti. 
|| p. n. rinktis: išsirinkti; pasirinki i; 
kitaip daryti. 

Chooser (čūz'on, 9. rinkėjas; pasirin- 
ksiąs. 

Chop (čop), v. a. kapoti; piaustyti. To 
— ofj, nukapoti; nukirsti: | mainy- 
ti. || r. n. kapoti. To — at, griebtis 
u/, ko; Stengtis pagriebti; || mainy- 
tis; persimainyti; || vaidytis; bartis. 
|| — , t. kapojimas; kirtis; nupiautas 
šmotas; rėžis (mėsos); plyšys; || pi 
/.andai; žiotys; || kokybe; rųšis; ge- 
rumas. 

Chopfallen (čop'fol-'n), adj. lupa paką 
bines; nuliūdęs; liūdnas. 

Chophouse (čop'haus), *. valgytuve. 

Chopper (čop'por), s. kapoklis; kaponė. 

Chops (čops), s. pi. žandai; žiotys; nas- 
rai; gerkle. 

Chopstick (čop'stik), s. pagalėlis, chi- 
niečių naudojamas vietoj valgomų 
šakužių. 

Choral (ko'rel), adj. chorinis. || — , s. 
choralas. || — ly, adv. choru. 

Chord (kord), s. styga; | akordas; || anai. 
virve; gysla. || — , v.a. uždėti stygas; 
nustatyti stygas. | v. n. sutarti. 

Chore (čor), s. smulkesni namų darbai; 
ruoša. 

Chorister (kor'is-tor), s. choristas. 

Chorographer (ko-rog'ra-for), *. aprašy- 
to j as šalies. 

Chorography (ko-rog'ra-fi), s. aprašymas 
šalies. 

Choroid (ko'roid), s. anat. antrasis 
akies apvalkalas. 

Chorus (ko'ros), s. choras. 

Chose (čoz), pret. <& pp. nuo Choose. 

Chosen (čoz"n), pp. nuo Choose, iš- 
rinktas; parinktinis. 

Chough (čof), s. or n. kuosa. 

Chouse (čaus), v. a. apgauti. To — one 
out of his money, pašluoti kino pini- 
gus. || — , s. tas,, kurs lengvai duoda- 
si prigauti; mulkis; n' išmanėlis; || 
apgavyste; apgaulis; || prigavikas: 
sukčius. 

Chowchow (čau'čau), s. šiupinys iš y vai- 
rių raugintų daržovių. 

Chowder (čau'dor), ». šutinta žuvis su 
džiovintais (valgis). 



Chrestomathy (kros tom';i-///i i, b. chre- 
stomat i.ja. 

Christ (kraist), 8. Kristus. Christ's- 
thorn, bot. skirpste. 

Christen (kris"n), v. a. krikštyti; vardą 
duoti. 

Christendom (kris"n-dom), *. krikščio- 
niškosios šalys; krikščionija. 

Christening (kris"n-ing), 8. krikštiji- 
mas; krikštynos. 

Christian (kris'čen), ». krikščionis. || — , 
adj. krikščioniškas, —name, krikš- 
to vardas. | — ly, adr. krikščioniškai. 

Christianity (kris-čiin'i-ti), s. krikščio- 
nyste. 

Christianize (kris'čen-aiz), v. a. atversti 
į. krikščionyste. | r. u. krikščionių 
tikėjimą priimti; krikščioniu tapti. 

Christmas (kris'miis), 8. Kalėdos. 

Chromatic (kro-mat'ik), adj. parvinis; 
chromatiškas. || —s, s. pi. mokslas 
apie parvas. 

Chrome (krom), s. chem. chromas (me- 
talas). 

Chromo (kro'mo), s. chromolitografija. 

Chronic, Chronical (kron'ik, -el), adj. 
chroniškas; ilglaikinis; neperstojas; 
įsisenejes. 

Chronicle (kron'i-k'l), s. chronika; met- 
raštis. I — , v. a. užrašyti į chronikas. 

Chronicler (kron'i-klor), s. rašytojas 
metraščių, chronikos. 

Chronologic, Chronological (kro-no-16dž'- 
ik, -el), adj. chronologiškas. 

Chronology (kro-nol'o-dži), s. chronolo- 
gija. 

Chronometer (kro-nom'i-tor), *. chrono- 
metras; laikrodis. 

Chrysalis (kris'ii-lis), s. pupe (peteliškes). 

Chrysanthemum (kris-an'č/u-mom), s. bot. 
auksažiede. 

Chub (čob), s. icht. karpe. 

Chubbed, Chubby (čob' bed, -bi), adj. tu- 
rįs didele galva; striukas-bukus. 

Chuck (čok), v. n. kvakšėti, \\v.a. kvak- 
sėjimu šaukti (viščiukus); || pateš- 
kenti; paplekšnoti; lengvai su- 
duoti; mesti; blokšti. || — , *. kvak- 
sėjimas; || lengvas užgavimas; suda- 
vimas; bloškimas; blinkterejimas. 

Chuckle (čok'k'l), s. nusijuokimas. | — , 
r. n. nusijuokti. 

Chucklehead (čok'k'1-hed), s. paikšas; 
mulkis; atbukelis. 



Chuckleheaded 

Chuckleheaded(eok'kl-hed-ed), adj. tu- 
rįs didele, bet kvaila galva; kvailas. 

Chuff (eof)', *• šiurkštus, neapsitašes 
žmogus: neapsitašelis. 

Chuffy (ččf i), adj. šiurkštus; neapsita- 
šes. 

Chum (čom), s. draugkambarietis; san- 
draugas: bendras: draugas. 

Chunk (conk), s. strampas; strampga- 
lis. 

Church (core), 8. bažnyčia. 

Churchman (čorč'man),^. dvasiškos luo- 
mos žmogus; kunigas. 

Churchwarden (čorč'uord'n), s. užvei- 
zdetojas bažnyčios turtų. 

Churchyard (čorč'jard), s. šventorius. 

Churl (čorl), s. guogas; nešvankėlis; 
neapsitašelis; šykštuolis. 

Churlish (čorl' iš), adj. neapsitašes; ne- 
švankus; šiurkštus; šykštus. || — ly, 
adv. šiurkščiai. 

Churly (čorl'i), adj. šiurkštus; nešvan- 
kus. 

Churn (corn), s. muščioke. || — , v. a. 
sviesta sukti; | kratyti; purtyti. 

Chyle (kail), s. pieniniai syvai. 

Chyme (kaim), s. pilvo išdėstytas mai- 
stas. 

Cibarious (si-be'ri-6s), adj. maistinis; 
valgomas. 

Cibol (sib'61), s. bot. vališkas svogūnas. 

Ciborium (si-bo'ri-6m), s. ciborija. 

Cicatrice, Cicatrix (sik'iį-tris, -ke'triks), 
s. randas. 

Cicatrize (sik'a-traiz), v.a. užgydyti. || 
v. n. užgyti (sakoma apie žaizdas). 

Cicerone (čy-če-ro'ne, si-si-ro'ni), s. ve- 
džiotojas; rodinetojas įdomių vietų. 

Cicuta (si-kjū'tii), s. bot. vandenines 
builes; šunbuiles. 

Cid (sid), s. vadas; didvyris. 

Cider (sai'dor), s. gira (padaryta iš 
obuolių ar kriaušių). 

Cigar (si-gar'), s. cigaras. 

Cigarette (sig-ji-rėf), s. cigaretas; papi- 
rosas. 

Ciliary (sil'jii-ri), adj. blakstieninis; tu- 
rįs blakstienų pavidalą. 

Cimmerian (sim-my'ri-en),«rZ;*. kimeriš- 
kas; begalo tamsus. 

Cinch (sine), s. balno diržas; | smagus 
glebis. 

Cinchona (sin-ko'nii), *. peruvijoniška 
žieve; cinchona. 



08 Circumambiency 

Cincture (sink'tjur), s. juosta; diržas. 

Cinder (sin'dor), s. degėsiai; išdegusios 
auglys; pirkšnys; pelenai. 

Cindery (sin'dor-i), adj. turįs išdegusių 
auglių pavidalą; pelenuotas. 

Cineration (sin-or-e'šion), s. pavertimas 
į pelenus; sudeginimas į pelenus. 

Cingle (sin'g'l), s. juosta; diržas. 

Cinnabar (sin'na-bar), s.min. cinobaras. 

Cinnamon (sin'nii-mon), s. cinamonas: 
kanelija. 

Cinque (sink), s. penkake (kortose). 

Cinquefoil (sink'foil), .v. bot. penkiapir- 
štis. 

Čion (sai'on), s. šakute ; čiepas. = Scton. 

Cipher (sai'for), s. cifra; skaitline. | — , 
r. a. n. skaitliuoti; rokuoti. 

Cipolin(sip'o-lin), 6'. min. žalsvasai mar- 
moras. 

Circle (sor'k'l), s. ratas; apskritys; f 
ratelis; draugyste. || — , ».«. sukti 
aplinkui; apsukti; apsiausti. || v.n. 
suktis aplinkui. 

Circlet (sor'klet), s. ratelis. 

Circuit (sor'kit), s. besisukimas aplin- 
kui; bėgimas aplinkui; aplinkbegis; 
apskritys; apygarda. — court, ap- 
skričio teismas. 

Circuitous (sdr-kju'i-tos), adj. ratelinis; 
aplinkinis; aplinkui einas, bėgas, be- 
sisukąs. || — ly, adv. aplinkiniu būdu: 
aplinkiniais keliais; aplinkui. 

Circular (sor'kju-lor), adj. turįs rato 
pavidalą; apskritas; || cirkuliariškas: 
f palaikis; paprastas; aprubežiuotos 
vertes. || — , s. cirkuliaras; aplinkra- 
štis. || — ly, adv. aplinkui; ratu. 

Circularity (sor-kju-lar'i-ti), s. apskri- 
tumas. 

Circulate (sor'kju-let), v.n. cirkuliuoti; 
aplinkui eiti, bėgti; iš rankų į ran- 
kas eiti; vaikščioti. || v. a. aplinkui 
nešioti; leisti; platinti (gandą, pa- 
skalą). 

Circulation (sor-kju-le'šion), s. cirku- 
liavimas; cirkuliacija; vaikščioji- 
mas aplinkui: apyvarta; išsiplatini- 
mo dydis; apemis. 

Circulatory (sor'kju-la-to-ri), adj. ap- 
linkui einas, bėgas; aplinkui leidžia- 
mas; cirkuliariškas. 

Circumambiency (sor-kom-iim'bi-en-si), 
s. apsiaut imas; apsupimas. 



Circumambient 



09 



Citicism 



Circumambient (sor-kdm«am 'bi-enl i. adj. 
apsupąs; apsiaučiąs. 

Circumambulate (sor-kotn-iinibju-lci ), v. 
n. aplinkui vaikščioti. 

Circumambulation (sor-kom-iim-bju-le'- 
Šidn), s. vaikščiojimas aplinkui. 

Circumcise (sor'kdm-saiz), v.a. apipjau- 
styti. 

Circumcision (sor-kdm-si"ži6n), a. api- 
pjaustymas. 

Circumference (sor-kom'for-ens), s. ap- 
skritys; apėmimas; ratas. 

Circumflex (sor'kom-fleks), a. riestinis 
ženklas. 

Circumfluence (sor-kom'flju-ens), s. api- 
plauki mas; aptekejimas. 

Circumfluent (sor-kom'flju-ent), adj. 
apiplaukiąs; apsiaučiąs vandeniu; 
aptekąs. 

Circumfuse (sor-kom-fjūV), v.a. aplieti 
aplinkui; išplatinti aplinkui. 

Circumjacent (sor-kom-dže'sent), adj. 
aplinkui gulįs; aplinkinis. 

Circumlocution (sor-kom-lo-kjū'šion), s. 
šnekėjimas apeinamais žodžiais. 

Circummure (sor-kom-mjūr'), v.a. ap- 
mūryti aplink; apsiausti muro sie- 
na. 

Circumnavigate (sor-kom-nav'i-get), v.a. 
apiplaukti, apkeliauti aplinkui {lai- 
vu). 

Circumnavigation (sor-kom-niiv-i-ge'- 
šion), s. apiplaukimas; apkeliavi- 
mas. 

Circumnavigator (sor-kom-nav'i-ge-t6r), 
s. plaukėjas aplink svietą. 

Circumpolar (sor-kom-po'ldr), adj. esąs 
aplink polių, ar žemgalį: žemgalinis. 

Circumposition (s6r-k6m-po-zi"šion), s. 
talpinimas aplinkui; stovėjimas ra- 
tu. 

Circumrotate (sor-kom-ro'tet), v.n. ap- 
linkui suktis, verstis. 

Circumrotation (sor-kom-ro-te'šion), s. 
besisukimas aplinkui; apsisukimas. 

Circumscribe (sor-kom-skraib'), v.a. ap- 
siausti; apjuosti; apryboti; aprube- 
žiuoti; apskrieti. 

Circumscription (sor-k5m-skrip'ši<5n), 8. 
apjuosiančioji linija; paviršis: || ap- 
juosimas; aprybavimas; ryba. 

Circumspect (sor'kom-spekt '), adj. ap- 
žvalgus; atsargus. |Į — ly, adv. atsar- 
giai; apž valgi ai. 



Circumspection (sor-kom-spek'šion), ». 
atsargumas; apžvalgumas; ai i<la. 

Circumspective (sor-kdm-spSk'tiv), adj. 
apsižiurįs; apsiž valgas; tSmingas; 
atsargus. 

Circumstance (sor'kom-stans), ,v. aplin- 
kybe; apystova; padėjimas; sanly- 
gos. f — , v.a. stalyti j. aplinkybes; 
pastatyti ypatingose sanlygose. 

Circumstantial (sor-k6m-stan'šel), adj. 
aplinkybinis; apystovinis; prigulįs 
nuo ap\ stovų; proginis; nuodugnus; 
smulkmeniškas. || — ly, adr. pagal 
aplinkybes; nuodugniai; su smulk- 
menomis. 

Circumstantiate (sor-kom-sta n 'ši-et ), v.a. 
statyti Į aplinkybes; nuodugniai iš- 
dėstyti. 

Circumvallation (sor-kom-vjil-le'šion), *. 
mil. apsiautimas mūru; apkasas up- 
link apgulta vieta. 

Circumvent (sor-kom-vent/), v. a. apei- 
ti; apsukti; apgauti. 

Circumvention (sor-kom-ven'šion), .v. ap- 
gavimas; apgavyste. 

Circumventive (sor-kom-vent'iv), adj. 
apgavingas. 

Circumvolution (sor-kom-vo-ljū'šion), *. 
apsivertimas; apsisukimas. 

Circumvolve (sor-kom-volv'), v.a. versti, 
sukti aplinkui. || — , v.n. suktis, ver- 
stis aplinkui; apsiversti; apsisukti. 

Circus (sor'kos), s. cirkus. 

Cirrus (sir' ros), s. meteor, augštai lekio- 
ianti išdrvke debesėliai. 

Cisalpine (sis-aTpin), adj. esąs šiapus 
Alpų kalnų. 

Cisatlantic (sis-at-lan'tik), adj. esąs šia- 
pus Atlantiko. 

Cistern (sis'torn), s. šulinys; rezervoa- 
ras. 

Cit (sit), 8. miesčionis; miestelėnas. 

Citadel (sit'ii-del), *. citadele; tvirtyne. 

Citation (sai-te'šion), s. pašaukimas 
pribūti (siulan); privedimas: citata. 

Citatory (sai'ta-to-ri), adj. šaukiamas: 
turįs pašaukimo pavidalą. 

Cite (sail), v.a. šaukti į sūdą: || prive- 
džiol i : privesti: cit uot i. 

Citer (sait'or), 8. šaukėjas į sūdą: |Į pri- 
vedejas; cit uoto j as. 

Cithern (sitfA'orn), 8. citra (muz. inatr.). 

Citicism (sit'i-siz'm), 8. miesčionių bu- 
dai, papročiai. 



Citizen 



100 



Clannish 



Citizen (sit'i-z'n), s. valstietis; ukesas; 
miesčionis. 

Citizenship (sit'i-z'n-šip), s. ukesyste; 
miesčionyste. 

Citrate (sit'ret), s. chem. citrinrugšte 
druska. 

Citric (sit'rik), adj. citrininis. 

Citrine (sit'rin), s. min. šviesusis gelto- 
nasis putnagas. || — , adj. citrininis; 
citrinos dažo; geltonas. 

Citron (sit'ron), s. citrina. 

Cittern (sit'torn), s. citra (muz. instr.). 

City (cit'i), s. miestas. || — , adj. miesti- 
nis; miesto (s. gen.). — court, mu- 
nicipališkas sudas; magistratas. — 
hall, rotuže. 

Cive (saiv), s. = Chive. 

Civic (siv'ik), adj. miestinis; ukesinis. 

Civet (si v' et), s. zool. civeta; | civetos 
syvai. 

Civil (siv'il), adj. civiliškas; valstiškas: 
ukesiškas; || civilizuotas; mandagus. 
I — ly, adv. civiliškai; || mandagiai. 

Civilian (si-vil'jen), s. žinovas civiliškų 
tiesų; civiliškas žmogus. 

Civility (si-vil'i-ti), s. mandagumas. 

Civilization (siv-i-li-ze'šion), s. civiliza- 
vimas; civilizacija; apšvietimas. 

Civilize (siv'i-laiz), v. a. civilizuoti; švie- 
sti; mokinti. 

Civilizer (siv'i-lai-zor), s. civilizuotoj as; 
civilizatorius. 

Clabber (klab'bor), s. rugusis pienas. || 
— , v. n. rūgti ; surūgti (sak. apie pie- 
ną). 

Clack (klak), v. n. barškėti; tarškėti; 
tauškėti. || — , s. barškėjimas; tarš- 
kėjimas; tauškėjimas; | tarškalas; 
barškalas; tauškuti s. ||— valve, tnech. 
dangtis; klapanas. 

Clacker (klak'or), s. tarškalas; taušku- 
tis. 

Clad (klad), pret. & pp. nuo Clothe. 

Claim (klem), v. a. v. reikalauti; reika- 
lauti to, kas kam pagal tiesa prigu- 
li; pretenduoti; turėti pretenzija; 
tvirtinti. | — , 8. reikalavimas; pre- 
tenzija; tiesa; | savastis; valdyba. 
To have a — to, turėti tiesa ant ko. 
To lay — to, reikalauti {ko nors) kai- 
po sau prigulinčio. 

Claimant, Claimer (klem'ent, -or), .*. rei- 
kalautojas; pretendentas; j ieškoto- 
jas. 



Clairvoyance (kler-voi'ens), s. reiškregy- 
ste. 

Clairvoyant (kler-voi'ent), adj. d: s. reišk- 
regis. 

Clam (klam), s. zool. kiautvarle: | pi. 
reples; || skambėjimas. | — , v. a. iš- 
tepti (kuo nors limpančiu); || skam- 
binti, f v. n. skambėti. 

Clamant (kle'ment), adj. rekias; šau- 
kias. 

Clambake (klam'bek), s. kepimas kiaut- 
varlių ant įkaitintų akmenų; Jig. 
gužine; piknikas. 

Clamber (klam'bor), v. n. ristis: lipti. 

Clamminess (kliim'mi-nes), s. lipnumas. 

Clammy (klam'mi), adj. limpas; lipnus. 

Clamor (klam'or), s. riksmas; šauk- 
smas. Į| —, v.a.n. rėkauti; rėkti; šau- 
kti. 

Clamorous (klam'6r-6s), adj. rėksmin- 
gas; triukšmingas. | — ly, adv. rėk- 
smingai; su dideliu riksmu: garsiai. 
|| — ness, s. reksmingumas; triuk- 
šmingumas; triukšmas. 

Clamp (klamp), s. kliše; veržtu vas; juo- 
sta (kam nors suveržti, sujungus lai- 
kyti); || sunkus žingsniai; klumpse- 
jimas; trepsėjimas. || — , v. a. suver- 
žti; sujungti, f v. n. sunkiais žing- 
sniais eiti; klumpseti; trepsėti. 

Clan (klan), s. šeimyna; gimine; gente; 
sekta. 

Clandestine (klan-des'tin), adj. slaptas; 
slaptingas. || — ly, adv. slaptai; slap- 
tingai. || —ness, s. slaptingumas; 
slaptumas; slaptybe. 

Clandestinity (klan-des-tin'i-ti), s. slap- 
tumas; slaptybe. 

Clang (kliing), v.a.n. skambinti; skam- 
bėti. I — , s. skambėjimas; skambe- 
sis. 

Clangor (klang'gor), .s.skambesis; skam- 
bėjimas; tarškėjimas. 

Clangorous (kliing'gor-os), adj. aštriai 
skambąs; tarškas. 

Clank (klank), s. aštrus skambėjimas: 
tarškėjimas. || — , v.a.n. tarškinti: 
tarškėti; skambėti. 

Clannish (klan'niš), adj. suvienytas ant 
pavidalo gentes, gimines; ankščiai 
prisirišęs prie savo gentes, sektos; 
sekti škas; persiėmęs vien savo gen- 
ies (ar sektos) dvasia, budais, prie 



Clap 



101 



Clean 



tarais; vienpusiškas. | — ly, adv . sek- 
tiškai; siaurai; vienpusiškai. || — ness, 
9. ankštus prisirišimas prie savo gen- 
tes, jos būdų, papročių ir prietarų; 
siauras patriotizmas. 
Clap (kliip), r. <t. mušti; daužyti; tran- 
kyti; pliauškinti; ploti (rankomis). 
T<> — wings, sparnais plasnoti. 7V 

— to the door, užtrenkti duris. To 

— hold of \ pagriebti ui. To — up, 
[mesti į kalėjimą. || v.n. ploti (ran- 
komis)', trankytis; susitrenkti: susi- 
mušti. || — , s. trankymas; trenki- 
mas; susi trenkimas; trinkters jim as; 
dunksterėjimas; užgavimas; smūgis: 
rankų plojimas. At one — , vienu 
kirčiu; vienu smūgiu. || med. gono- 
rėja (veneriška liga). 

Clapper (klap'por), s. daužytojas; tran- 
kytojas; plojikas: varpo liežuvis; 
barškalas; tarškalas. 

Clapperclaw (klap'por-klo), v. a. mušti 
ir nagais drėksti; ||| barti; kolioti; 
lojoti. 

Claptrap (klap'trap), s. klasta įgijimui 
sau rankų plojimo; apgaulis; apga- 
vyste. 

Clare-obscure (kler'ob-skjūr'), *. švies- 
tamsa; paskirstymas šviesos ir sese- 
lių (ant paveikslo). 

Claret (kliir'ėt), s. raudonas francuziš- 
kas vynas. 

Clarification (klar-i-fi-ke'šion), .v. valy- 
mas; darymas šviesiu, tyru. 

Clarifier (klar'i-fai-or), s. valytojas; gry- 
nintojas. 

Clarify (kliir'i-fai), v. a. valyti; gryninti; 
daryti šviesiu, tyru. 

Clarinet (klar'i-net), s. klarnetas. 

Clarion (kliir'i-on), s. trimitas. 

Clarity (kliir'i-ti), s. vaiskumas: šviesu- 
mas; giedrumas; skaistumas; žibėji- 
mas. 

Clash (kilis), v.n. susimušti; susitrenk- 
ti; susiduoti; suseiti į kolizija; susi 
remti; susikirsti. | v. a. trankyti: 
daužyti; sutrenkti. || — , s. užgavi- 
mas; sutrenkimas; susitrenkimas; 
susimušimas; kolizija; susirėmimas; 
susikirtimas; gi ncai ; prieŠI aravimas. 

Clasp (klasp), 8. kabe; sagtis; || apka- 
binimas; apglėbimas; glebis. | — , v. 



a. susegti; sukabinti; apkabinti: ap- 
sikabinti: apglebti; susikabinti. || — 
knife, lenktinis peilis. 

Class (klas), .v. kliasa; eile; skyrius. | 
— , v. a. paskaidyti, paskirstyti įklia- 
sas, į skyrius; kliasifikuot i. 

Classic (klas'sik), s. kliasikas. || — , adj. 
kliasiškas. 

Classical (kltis'sik-el), adj. kliasiškas. || 
— ly, adv. kliasiškai. 

Classicism (kliis'si-siz'm), s. kliasiciz- 
mas. 

Classification (kliis-si-fi-ke'šion), 8. kla- 
sifikacija; paskaidymas, paskirsty- 
mas j. kliasas. 

Classify (klas'si-fai), v. a. kliasifikuoti ; 
paskaidyti, paskirstyti į kliasas ar 
pagal kliasas. 

Classmate (klas'met), s. bendrakliasie- 
tis. 

Clatter (klat'tor), v.n. barškėti; tarškė- 
ti; tauškėti. | v. a. barškinti; tarš- 
kinti. || — , s. tarškėjimas; barškėji- 
mas; bildesis. 

Clatterer (kliit'tor-6r), s. tarškintojas: 
tauškutis. 

Clause (kloz), 8. kliauzula; pasarga: 
gram, priedinis sakinys. 

Claustral (klos'trel), adj. klioštorinis. 

Clavate, Clavated (kle'vet, -ve-ted), adj. 
turįs buožes pavidalą; buožiuotas: 
bumburuotas. 

Clavichord (klav'i-kord), 8. klavikordas. 

Clavicle (klav'i-k'l), s. anat. petkaulis; 
lankas. 

Clavicular (kla-vik'ju-lor), adj. anat. 
atsinešas prie pečių lanko. 

Clavier (kle'vi-or), s. muz. klaviatūra. 

Claw (kid), s. nagas (žvėries, paukščiu). 
naguota letena. || — t v.a. nagais dras- 
kyti, plėšyti. 

Clay (klei), s. molis. || —,v.a. moliuoti: 
moliu lipdyti, aplipdyti; moliu įkrė- 
sti (dirvą); moliu valyti (cukrų). || — 
cold, šaltas it molis; be gyvasties: 
negyvas. — mari, molinis margelis. 
— pit, molkastis; molbestis. —slate, 
miii. šlynskala. 

Clayey (klei'i), adj. moliuotas; molinis; 
molio pavidalo. 

Claymore (klei'mor), s. didelis kardas. 

Clean (klyn), adj. valus; švarus; ty- 
ras; grynas; jig. nekaltas; nesusite- 



Cleaner 



102 



Click 



pes; fig. mitrus. A — bill of health, 

paliudijimas apie sveikumą esančių 
ant laivo žmonių. || — , adv. sveikai; 
visiškai; pilnai. || — , v. a. valyti; švei- 
sti; mazgoti. To — out, išsemti; iš- 
tuštinti. 

Cleaner (klyn'or), s. valytojas. 

Cleanlily (klen'li-li), adj. švariai. 

Cleanliness (klen'li-nes), *. švarumas; 
vai urnas. 

Cleanly (klen'li), adj. švarus; valus; 
nekaltas. | — (klyn'li), adv. švariai; 
valiai; nekaltai; mitriai. 

Cleanse (klenz), v. a. valyti: ap-, nuva- 
lyti; išvalyti. 

Cleanser (klenz'or), s. valytojas; vaistas 
viduriams išvalyti. 

Cleansing (klenz'ing), s. valymas. 

Clear (klyr), adj. aiškus; šviesus; skaid- 
rus; giedras; tyras; grynas; švarus; 
nesuteptas; nesuterštas; liuosas {nuo 
ko); neapsunkintas. To be— of debt, 
neturėti skolų. | — , adv. aiškiai; vi- 
siškai; pilnai; grynai. || — , v. a. valy- 
ti; šveisti; nušveisti; aiškiu daryti; 
nugiedrinti; nušviesti; pratuštinti; 
prašalinti (kliūtis, keblumus)', skinti; 
praskinti (kelią, etc.); peršokti. To 

— the way, kelia taisyti, daryti, 
skinti. To — the table, stalą valyti, 
nuvalyti. To — one's self from debt, 
pasiliuosuoti nuo skolų; išmokėti 
skolas. To — a hedge, peršokti per 
tvora. To — for action, prisirengti 
į kova. To — the land, atsitolinti 
nuo kranto; įeiti Į atviras jūres. To 

— up, išaiškinti; prašalinti abejone, 
baime, etc. || v. n. aiškintis; šviestis: 
giedrytis; nusigiedryti. To — out, 
prasišalinti ; pabėgti. || Clear-headed, 
šviesaus, blaivaus proto; greito su- 
pratimo. Clear-sighted, aiškiai ma- 
tas; aštraus regėjimo; toli matas. 

Clearance (klyr'ens), *. valymas; pra- 
valymas; pratuštinimas; || paliudi- 
jimas, kad laivas likos muitinyčios 
apžiūrėtas; pavelijimas plaukti; | 
grynas pelnas. 

Clearing (clyr'ing), s. valymas; aiški- 
nimas; || skynimas; || užgesymas 
skolų: bankierių atsirokavimai su 
kits-kitu. — house, kontora, kur 
susirinkę bankieriai daro {ar suveda) 
rokundas su kits-kitu. 



Clearly (klyr'li), adv. aiškiai; grynai: 
pilnai. 

Clearness (klyr'nes), *. aiškumas; gry- 
numas; giedrumas; skaidrumas; 
skaistumas. 

Clearstarch (klyr'starč), v. a. iškrakmo- 
linti. 

Cleat (klyt), s. juosta; velke. 

Cleavage (klyv'edž), s, skaldymas; su- 
plaišiojimas; suskilimas. 

Cleave (klyv), v. n. [pret. cleaved], 
lipti; prilipti; prikibti. 

Cleave (klyv), v. a. [pret. cleft; pp. 
cleft ir cleaved], skaldyti; skelti; 
perskelti. | v. n. skilti; plyšti. 

Cleaver (klyv'or), s. skaldytojas: || mė- 
sininko peilis. 

Clef (klef), s. muz. raktas. 

Cleft (klef t), s. įskylimas; plyšys; ske- 
velda. 

Clemency (klem'en-si), s. mielaširdyste: 
malonumas; švelnumas. 

Clement (klem'ent), adj. malonus; švel- 
nus; mielaširdingas. | — ly, adj. švel- 
niai; maloniai; mielaširdingai. 

Clench (klenč), s. <&v. = Clinch. 

Clepsydra (klep'si-dra), s. klepsydra; 
vandeninis laikrodis. 

Clergy (klor'dži), s. kunigija; dvasiški- 
ja. 

Clergyman (klor'dži-man), s. dvasiška- 
sis; kunigas. 

Clerical (kler'ik-el), adj. dvasiškas; ku- 
nigiškas; klerikališkas. 

Clericalism (kler'ik-el-iz'm), s. klerika- 
lizmas. 

Clerk (klork), s. raštininkas; sekreto- 
rius; f krautuves tarnas, pritarnau- 
tojas. 

Clerkly (klork'li), adj. mokytas. 

Clerkship (klork'šip), s. raštininkyste: 
sekretoryste. 

Clever (klev'or), adj. mitrus; buklus; 
gabus; sumanus; gudrus; || meilus: 
patogus. || —ly, adv. mitriai; gabiai: 
sumaniai. || — ness, s. mitrumas; ga- 
bumas; sumanumas; gudrumas; mei- 
lumas. 

Clevis (klev'is), s. geležiniai ragai ani 
dyselio galo. 

Clew (kljū), s. kamuolys: siūlas: fig. 
vedamas siūlas; raktas. 

Click (klik), v.n. taksėti; tiksėti (kaip 



Client 



10.*! 



Cloistral 



kad laikrodis), , — , & takšėjimas; 
tiksėjimas (laikrodžio, etc.); || velke- 
lė; stumutė, atremianti krumpliuo- 
ta rata ir neleidžianti jam atgal suk- 

tis. 

Client (klai'ent), *. klijentas: kito glo- 
boti pasidavus ypata; ypata pave- 
danti savo reikalus (ar byla) advoka- 
tui. 

Cliff (klif), 8. rieva; uola; status kriau- 
šius; skardas. 

Cliffy (klif i), adj. rievuotas; uoluotas: 
skardas. 

Climacteric (klai-mjik'tor-ik), adj. kli- 
makteriškas; kritiškas. |— , ,v. kritiš- 
kas peri j odas; perversmo metas; 
perversmas. 

Climate (klai'mėt), s. klimatas; oras. 

Climatic, Climatical (klai-miit'ik, -ei), 
adj. klimat iškas. 

Climatize (klai'ma-taiz), v. a. aklimati- 
zuoti; pripratinti prie kitokio kli- 
mato. I v. n. priprasti prie kitokio 
klimato. 

Climax (klai'maks), s. augštyn ėjimas: 
nuolatinis besididinimas; | augščiau- 
sias laipsnis. 

Climb (klaim), v.n.a. lipti; kopti; ri- 
stis augštyn. 

Climber (klaim'or), s. tas, kurs lipa, ri- 
tasi augštyn; || bot. besiriečias aug- 
štyn augmuo; rietena. 

Climbing (klaim'ing), s. laipiojimas; 
lipimas; kopimas augštyn. 

Clime (klaim), s. klimatas. 

Clinch (klinč), v. a. sugniaužti; suspau- 
sti; sukasti (dantis)\ užpleišyti (vinį)', 
Į| patvirtinti. || — , s. laikymas drū- 
čiai suspaustu, suveržtu; kuo kas 
galima drūčiai pagriebti, suveržti: 
reples, nagai. 

Clincher (klinč'or), s. tas, kurs ka drū- 
čiai sugniaužęs, suveržės laiko; tas, 
kuriuo kas galima drūčiai suveržti. 

Cling (kling), v. n. [pret. &pp. clung], 
prikibti; prisikabinti; prilipti. 

Clinic (klin'ik), s. klinika; ligonbutis 
prie medicinos mokyklos. 

Clinical (klin'ik-el), adj. kliniškas; ser- 
gąs; gulintis lovoj. Į| — ly, adv. kliniš- 
kai. 

Clink (klink), v. a. skambinti; barškin- 
ti. Į| v. n. skambėti; barškėti. || — , *. 
skambėjimas; tarškėjimas. 



Clinkers (klink'ors), 8. pi. kinai isde* 
gintos plytos. 

Clinquant (klin'kcnt), s. blizgutis. 

Clip (klip), &. a. apkabinti; Į trumpai 
nukirpti, nukarpyti; trumpai nu- 
kirsti; sutrumpinti. ĮĮ — , 8. kirpi- 
mas: daugis ant sykio nukirptų vil- 
nii; || užgavimas; žandine. 

Clipper (klip'por), s. kirpėjas; apkar- 
pytoj as (pinigų); || greitai plaukiąs 
laivas. 

Clipping (klip'ping), *. kirpimas; kar- 
pymas; || atkarpa: at kirpta druožle. 

Clique (klyk), 8. klika: partija. 

Cloak (klok), s. ploščius. | — , v. a. ap- 
vilkti, apsupti ploščium; paslėpti. 

Clock (klok), 8. laikrodis; sieninis laik- 
rodis. Wliat o'clock? kelinta valan- 
da? 

Clocklike (klok'laik), adj. kaip laikro- 
dis. 

Clockwork (klok'uork), s. laikrodžio 
mechanizmas. 

Clod (klod), s. grumstas; grumtas; ga- 
balas (šerne*). Clods of blood, sukre- 
kėję kraujo gabalai; f paikšas; mul- 
kis; f pry šakinė šlaunis (karves). || 
— , v. a. grumtais mėtyti; purvais 
drapstyti. || v. n. suklekėti; sukrekė- 
ti. 

Clodhopper, Clodpate, Clodpoll (klod'hop- 
por, -pėt, -pol),. s. paikšas; mulkis: 
asilas. 

Cloddy (klod'di), adj. grumtuotas; su- 
krekėjęs. 

Clog (klog), 8. kliūtis; keblumas; sun- 
kenybė; našta; pančiai; branktas 
(pririšamas gyvuliams kit d negalėtų 
greitai bėgti); medinis čeverykas: 
klumpė. || — , v. a. apsunkinti; kliū- 
tis daryti; trukdyti. || v. n. užsikišti 
kuo; prisižardyti; kliūti; pintis; pai- 
niotis; sulipti i krūva; susilieti. 

Clogged (klogd), adi. apsunkintas; ap- 
krautas; užverstas; supančiotas. 

Cloggy (klog'gi), adj. apsunkinąs; sun- 
kus; keblus. 

Cloister (klois'tor), .9. klioštorius. Į — , 
r. it. uždaryti klioštoriuje. 

Cloisterer (klois'tor-or), s. klioštornin- 
kas. 

Cloistral (klois'trel), adj. klioštorinis; 
kliošt oriškas. 



Clonic 



104 



Clownish 



Clonic (klon'ik), adj. mėšlungiškas; 
konvulsiškas. 

Close (kloz), v.a. uždaryti; užverti; už- 
dengti; užvožti; užtverti; užraukti; 
užgydyti (žaizdą): pabaigti; užbaig- 
ti. To — the eyes, užmerkti akis. 
To — a course of instruction, užbaig- 
ti lekcijų kursą. |Į v. n. užsidaryti; 
užsiverti; užgyti (sak. apie žaizdą); 
baigtis; pasi-, užsibaigti; susistverti; 
susikabinti (imtynėse). To — on (ar 
upon), sutikti; susitaikyti; sutarti. 
To — with, sutikti ant ko; padaryti 
sutartį su kuo. 

Close (kloz), s. užbaiga; pabaiga; ga- 
las: || susikabinimas; susiemimas 
(imtynėse); \\ aptverta vieta; aptva- 
ra; užtvara; gardas. | — (klos), adj. 
uždarytas; užvertas; ankštus; siau- 
ras; suspaustas; tirštas (oras); slap- 
tas; paslėptas; slaptoj laikomas; || 
taikus; tikslingas: || artus; arti sto- 
vįs, esąs; trumpas; || rūpestingas; 
atidus; įdomus; || šykštus. A — 
translation, vertimas, kuriame ank- 
ščiai prisilaikyta originalo; ankštus 
išguldymas; — reasoning, tikslingas 
protavimas; a — observer, atidus te- 
mytojas; a — man, savyj užsidaręs, 
savo slaptybių neišduodas žmogus; 
šykštuolis. | — , adv. ankščiai; su- 
spaustai; trumpai; arti; šykščiai. 
To follow one — , tuojau paskui sek- 
ti; įdurmu sekti. 

Closefisted, Closehanded (klos'fist-ed, 
-hand-ed), adj. šykštus: godus. 

Closely (klos'li), adv. ankščiai; varžiai; 
sandariai; tvirtai; arti. 

Closemouthed (klos'mam/Ad), adj. ne- 
šnekus; atsargus kalboj; nieko neiš- 
duodas, nesakąs. 

c o 

Closeness (klos'nes), s. ankstumas; 
siaurumas; varžumas; tirštumas: ar- 
tumas; užsidarymas (savyj); nešne- 
kumas; slaptumas; šykštumas. 

Closer (kloz'or), s. uždarytojas; užbai- 
gė j as. 

Closet (kloz'et), s. kamaraite: kamba- 
rėlis; reikiaviete. — sin, slaptoj 
papildyta nuodėme. || — , v.a. paimti 
ką į Miškini kambarį ant slapto pa- 
sišnekėjimo. 

Closh (klos), .v. veter. moliūgas. 



Closure (klo'žjur), s. uždarymas; užda- 
ras: uždaryta vieta. 

Clot (klot), s. sankreka; sukrekėjus 
masa. || — , v. n. sukrekėti. 

Cloth (k\6t7i), s. [pi. cloths (klo^z)] , 
audimas; audeklas; gelumbe; milas: 
drobe; || rūbas (kunigo); jig. kunigy- 
ste. 

Clothe (\ūodh), v.a. [pret. &pp. cloth- 
ed zVclad], apvilkti; aprengti; ap- 
rėdyti, f v. n. apsivilkti; apsirėdyti: 
rėdytis. 

Clothes (klodhz ir kloz), s. pi. rūbai ; 
drabužiai ; drapanos. 

Clothier (klodh'jor), s. audeklininkas; 
audeklų prekejas; drapanų preke- 
jas. 

Clothing (klodh'ing), s. drabužiai; dra- 
panos: danga. 

Clotted, Clotty (klot'ted, -ti), adj. sukre- 
kėjęs. 

Cloud (klaud), s. debesis. | — , v. n. de- 
besiais apdengti, aptraukti; aptem- 
dyti; apniaukti. IĮ v. n. niauktis; ap- 
siniaukti; aptemti. || Cloud-built, 
išsvajotojas; iš svajonių susisėdąs. 
Cloud-burst, debesių pratrukimas. 
Cloud-capped, debesių apdengtas. 

Cloudily (klaud'i-li), adv. tamsiai; ūka- 
notai. 

Cloudiness (klaud'i-nes), s. debesiuotu- 
mas; ukanotumas; tamsumas. 

Cloudless (klaud'lės), adj. be debesių; 
giedrus; aiškus; šviesus. 

Cloudy (klaud'i), adj. debesiuotas; de- 
besių aptrauktas; ūkanotas; apsi- 
niaukęs; tamsus. 

Clough (klof), s. plyšys (kalnuose); siau- 
ra tarpkalne. 

Clout (klaut), s. skuduras; lupata; ry- 
zas: lopas. || — , v.a. lopyti; užlopyti; 
uždėti lopą. 

Clove (klov), s. gvaizdikas, pi. gvaizdi 
kai; || česnako galvos skiltele. 

Cloven (klo'v'n), adj. perskeltas. Clo- 
uen-footed, turįs perskelta naga, ka- 
nopa. 

Clover (klo'vor), s. bot. dobilas. To tire 
in — , linksmai, puikiai gyventi. 

Clown (k kimi), 8. būras: noapsitašelis: 
šmutas; paikius; juokorius; šutna. 

Clownish (klaun'iš), adj. būriškas; ne- 
apsitašes; nemandagus; šiurkštus: 



Cloy 105 

paikas. || — ly, acto. nemandagiai: 

šiurkščiai. Į| — ness, s. buriškumas; 
šiurkštumas; nemandagumas; neap- 
si tąsymas. 
Cloy (kloi), o. a. prikimšti; prirydyti; 

prisotinti; || perdurti; sužeisti. 

Club (klob), s. kucius; vėzdas; lazda: 
į| giles (kortų)-, || kliubas; draugyste. 
jį — , r. a n. pliekti su lazda; talžyti; 
bubyti; || vienytis; susivienyti; | iš 
vieno mokėti; prisidėti. || —law, 
vėzdo tiesa; sauvalios redas; netvar- 
ka. — moss, bot. žaliosios samanos. 
Club-rush, bot. meldas. 

Clubfoot (klob'fūt), s. trumpa, išklai- 
pyta koja. 

Clubfooted(klob'fut-ed), adj. turįs trum- 
pas, išklaipytas kojas. 

Clubhouse (klob'haus), 8. kliubo na- 
mas; kliubas. 

Clubroom (klob'rūm), s. kliubo kamba- 
rys 

Cluck (klok), v.n.a. kvakšėti: kvaksėji- 
mu šaukti. || — , s. kvaksėjimas (viš- 
tos). 

Clue (kljū), s. = Clew. 

Clump (klomp), s. strampas; strampga- 
lis; I kupstas; krūva (medžių); gaba- 
las (žemes). || —,r.a. grupuoti; suda- 
ryti į kupstus, į krūvas. || r. u. klum- 
pseti; sunkiais žingsniais eiti. 

Clumsily (klom'zi-li), adj. negrabiai; 
nežvaliai; prastai; šiurkščiai. 

Clumsiness (klom'zi-nės), 8. negrabu- 
mas; nežvalumas; nevikrumas; pra- 
stumas; šiurkštumas. 

Clumsy (klom'zi), adj. negrabus; nežva- 
lus; nevikrus; neparangus; šiurk- 
štus; prastas; nedailus; gramozdiš- 
kas. 

Clung (klong), pret. & pp. nuo Cling. 

Cluster (klos'tor), s. keke; krūvele; 
kupstas; krūva; kuopa; spiečius (bi- 
čių). I — , v. a. rinkti į. krūva. || v.?i. 
kekėmis augti; rinktis į krūva. 

Clustery(klos'tor-i), adj. kekemisaugas; 
kekiuotas; į krūva susirinkęs. 

'S <į c 

Clutch (kloč), v. a. sugriebti į nagus; 

pagriebti; sugniaužti. || — , s. pagrie- 

bimas; užkabinimas; apgniaužimas. 

|| — es, s. pi. nagai. 
Clutter (klot'tor), .<?. netvarka: užimąs; 

dundėjimas; klegėjimas. || — , v. a. 



Coalesce 

netvarka daryti; sukrauti be jokios 
tvarkos; užversti. || r. n. ūžti; klege- 
ti; rekaUti. 

Clyster (klis'tor), .v. klistiras (viduriam* 
plauti); plautuvas. 

Coach (kor), 8. vežimas; karieta. || — , 
r. a. karietoje ve/t i; || mokinti; pri- 
rengti prie egzamenų. || v. n. važine 
ti, važiuoti karietoje. || — dog, dal- 
matiškas šuo. 

Coachman (koč'miin), ,<?. važnyeia. 

Coaction (ko-iik'šion), s. spėka; prievar- 
ta. 

Coactive (ko-iik'tiv), adj. prievartinis: 
san veikias; bendrai veikias. 

Coactivity (ko-iik-tiv'i-ti), s. veikimas 
išvien; bendras veikimas. 

Coadjument (ko-ad'džju-ment), s. kaina 
pagelba. 

Coadjutant (ko-iid'džju-tent), s. prigel- 
betojas; pagelbininkas. 

Coadjutor (ko-ad-džjū'tor), 8. draugvei- 
kejas; pagelbininkas. 

Coadjutress, Coadjutrix (ko-ad-džjū'tres, 
-triks), s. draugveikeja; pagelbinin- 
ke. 

Coagent (ko-e'džent), s. draugveikejas; 
bendradarbis. 

Coagulate (ko-iig'ju-let), v. n. suteneti: 
sutiršteti; sukleketi. || r. a. gimdyti 
sutenejima, suklekejima; sutene- 
dinti. 

Coagulation (ko-iig-ju-le'šion), *. sute- 
nejimas; sutirštejimas. 

Coagulative (ko-iig'ju-le-tiv), adj. gim- 
das sutenejima. 

Coagulum (ko-iig'ju-lom), s. sutenejus, 
suklekejus medega; sutenejimas; 
sankrekos. 

Coal (kol), s. anglis; akmenine anglis. 
I — , v. a. anglimi paženklinti, nu- 
braižyti; anglimis aprūpinti. || v. u. 
anglimis apsirūpinti; anglių pasi- 
imti. I — bed, geol. anglių sluog- 
snis. — field, anglines žemes plo- 
tas. — gas, anglinis gazas. —meas- 
ures, geol. anglių eiles, —mine, 
anglių kastyne; angliakasykla. — 
miner, angliakasys. — oil, kerosi- 
nas. —tar, angline smala, —works, 
kasimas anglių; angliakasyklos. 
Coalesce (ko-ji-les'), r. n. suaugti; vieny- 
tis; jungtis; susijungti. 



Coalescence 



10(5 



Cock 



Coalescence (ko-a-les'sens), s. suaugi- 
mas; susivienijimas; susijungimas; 
suvienijimas; sujungimas. 

Coalescent (ko-ii-les'sent), adj. suaugąs; 
susijungiąs; susivienijąs. 

Coalition (ko-ii-li"ši6n), s. sujungimas: 
susijungimas: susivienijimas; susiri- 
šimas; koalicija. 

Coalpit (kol'pit), s. angliakastyne; an- 
gliakasykla. 

Coaly (kol'i), adj. panašus į anglis; an- 
glinis; angliuotas. 

Coamings (kom'ingz), s. pi. mar. renti- 
niai apie denio atvarąs. 

Coaptation (ko-iip-te'šion), s. sustaty- 
mas; pritaikymas dalių prie kits-ki- 
to. 

Coarctate (ko-ark'tet), adj. suspaustas; 
suplotas. 

Coarse (kors), adj. rupus; storas; šiurk- 
štus; nemandagus; neapdirbtas; ne- 
išdirbtas; žalias (sak. apie medegą). || 
— ly, adv. rupiai; storai; šiurkščiai. | 
— ness, s. rupumas; storumas; šiurk- 
štumas; nemandagumas. 

Coast (košt), s. jūrių pakraštis, kran- 
tas; pamaris. |Į — , r. n. pakrančių 
plaukti. 

Coaster (kost'or), s. laivas plaukiojas 
vien tik jūrių pakraščiais; junnin- 
kas plaukiojas jūrių pakraščiu. 

Coasting (kost'ing), .v. plaukiojimas jū- 
rių pakraščiu. || — , adj. plaukiojas 
jūrių pakraščiu. — trade, pirklyste 
vedama jūrių pakraščiu. 

Coat (kot), s. švarkas; sermėga; | oda; 
kailis; žieve; lukštas; plėve; apsiau- 
talas; pakastas; pavaikąs; sluogsnis. 
— of arms, šarvsermege; šarvasky- 
dis. — of mail, reteži nis serdokas. 
|| — , v. a. apdengti: apvilkti. 
Coating (kot'ing), s. apdangalas; apval- 
kalas; sluogsnis; audeklas drabu- 
žiams. 
Coax (koks), v. a. glamonėti; meiliai 
perkalbinėti; prikalbinėti; vilioti; 
prigerinti; prisimaloneti. 
Coaxer (koks'or), s. glamonetojas; pri- 

simalonetojas; saldliežuvis. 
Cob (kob), 8. zool. voras; || jauna silke- 
le; gobis (žuvis); || trumpakojis joja- 
mas arklys; || orn. jūrių varna; mo- 
va; || maišo varpa; || skeliauda; ga- 



las; I molis minkytas su šiaudais; | 
pliekimas; pyla; įkretimas (į pastur- 
galį). I — , v. a. pliekti; lupti: daužyti 
į šmotelius; skaldyti; trupinti. 
Cobalt (ko' bolt), s. chem. kobaltas. 
Cobaltic (ko-bolt'ik), adj. kobaltinis; 

kobaltiškas. 
Cobble (kob'b'l), v. a. lopyti; kurpti; 
krapalioti; | plikakmeniais grįsti. | 
— , s. žvejojama valtis; || plikakme- 
nis. 
Cobbler (kob'blor), 6-. lopikas (kurpių); 
kurpius; krapaliotojas; prastas dar- 
bininkas; f ypatingas gėris. 
Cobblestone (kob'b'l-ston), s. plikakme 

nis. 
Coble (kob"l), s. žvejojama valtis. 
Cobnut (kob' not), s. didelis riešutys; 

lošimas riešučiais. 
Cobra, Cobra de capello (ko'brii de ka- 
pel'lo), s. zool. gobturuota angis 
(JSfaia tripudiatis). 
Cobwall (kob'uol), s. krestine siena. 
Cobweb (kob'ueb), s. vortinklis. 
Cobwebbed (kob'uebd), adj. vortinklių 
pilnas; vortinkliuotas; vortinkliais 
aptrauktas. 
Cobwebby (kob'ueb-bi), adj. vortink- 
liuotas; panašus į vortinklį; plonin- 
telis; skystutėlis. 
Cobwork (kob'uork), adj. iš rastų rę- 
stas; restinis. 
Cocaine (ko'ka-in), s. chem. kokainą. 
Cocciferous (kok-sif'or-6s), adj. išduo- 

das uogas (sak. apie mugmenį). 
Coccyx (kok'siks), s. anat. stiburkau- 

lis; subinkaulis. 
Cochineal (koč'i-nyl), s. košiniles mu- 

sulas; košinile (dažyve). 
Cochleary, Cochleate, Cochleated (kok'li- 
e-ri, -et, -e-tėd), adj. į gvinta pana- 
šus; turįs gvinto pavidalą; spirališ- 
kas. 
Cock (kok), %. gaidys; patinas (pauk- 
ščių); || šmaikšte (vėjui rodyti); j| la- 
taką; kranas;! gaidys (Šaudyklos); || 
kiauge (šieno); || valtis; luotas; || ro- 
dyk las (saulinio laikrodžio, svarsty- 
kliu); I skrybėle su užriestais bry- 
liais. — and bull story, pasakojimas 
apie nebūtus daigtus; melagyste. 
— of the walk, valandos didvyris; 
vaikezas ne iš bet-kokių. At — , A 






Cockade 1<»7 

full , atlaužęs gaidį: prisirengęs 
šauti. Į| — , r. a. pastatyti (ausis); at- 
laužti gaidj (šaudį/klo8)\ užriesti (bry- 

//>Į); pakreipti aut šalies [kepure 
skrybėlę)', į kiauges dėti, krauti. | 
r. n. didžiuotis; puikauti; nosį riesi i. 
|| Cock-a-hoop, nosį užrietęs; išdi- 
dus; su išdidumu. Coch-brained, be- 
smegenis; papaikes. 

Cockade (kok-ed'), *. kokarda, 

Cockateel (kok'ii-tyl), *. australiška pa- 
pula. 

Cockatoo (kok-ii-tū'), 8. kakatuja (po- 
puga). 

Cockatrice (kok'ii-trais), s. myth, pasa- 
kiškas baisūnas, kurio kvėpavimas 
ir žvilgterėjimas buvę, sakoma, pra- 
gaištingi; smakas; žaltys. 

Cockboat (kok'bot), s. valtis: luotas. 

Cockchafer (kok'čef-or), .v. karkvabalis; 
krykvabalis. 

Cockcrow, Cockcrowing(kok'kroM, -ing), 
8. gaidgysta. 

Cocker (kok'or), v. a. myluoti; glamo- 
nėti; lepinti. || — , s. vižlas (Šuo). 

Cockerel (kok'or-el), s. gaidžiukas. 

Cocket (kok'et), 8. muitinyčios ant- 
spaudis; kvitą nuo apmokėto mui- 
to. 

Cockeye (kok'ai), s. žvaira akis. 

Cockfight (kok'fait), s. gaidžių kova. 

Cockfighting (kok'fait-ing), s. supiudy- 
mas gaidžių į kova; gaidžių kova. 

Cockhead (kok'hed), s. girnų varpsties 
viršūne. 

Cockhorse (kok'hors), s. medinis arkliu- 
kas vaikams suptis. || —,adj. tartum 
ant arklio užsodintas; pasipūtės; iš- 
didus; nosį užrietęs. 

Cockle (kok'k'l), s. zool. rųšis valgomų 
muselių; varledeže; | bot. tilške; kū- 
kalis. || —,v.o. rukšlėti; raukšlėti. | 
r. n. raukšlėtis; susiraukšleti. 

Cockleshell (kok'k'1-šel), s. varledeže. 

Cockloft (kok'loft), 8. užlos; beningis. 

Cockmatch (kok'miič), s. gaidžių kova. 

Cockney (kok'ni), s. išlepintas vaikas; 
močiutes sūnelis; išlepelis; || londo- 
niškis; Londono žioplys. 

Cockpit (kok'pit), s. asla gaidžiams 
kautis; || kambarys ant kariško lai- 
vo, paskirtas sužeistiems kareiviams. 

Cockroach (kok'roč), *•. tarakonas; barn- 
bat i eri us. 



Coeliac 



Cockscomb (koks'kom), 8. skiautere; || 
tiof. burnotas. 

Cockswain (kok'suen), 8. mar. styrinin- 
kas: botsmanas. 

Cocktail (kok' t ei), .v. ypatinga, su ska- 
numynais sutaisyta, degtine. 

Cocoa (koko), 8. bot. kakao; kokosine 
paima: || rųšis šokoliado, sutaisytas 
iš kakao; kakao, —palm, kokosi- 
ne paima. 

Cocoanut (ko'ko-not), s. kokosinis ne- 
šulys. 

Cocoon (ko-kūn'), 8. kokonas; šilkvaba- 
lio gūžta. 

Cocoonery (ko-kūn'or-i), s. šilkvabalių 
auginyčia. 

Cocktile (kok'til), adj. degintas: deg- 
tas. 

Coctlon (kok'šion), s. virinimas. 

Cod (kod), s. ankštis; || krepšys; maš- 
na; kūle; || icht. treška. 

Coddle (kod'd'l), v.a. apvirinti; viri- 
nant minkštu daryti; || glamonėti: 
lepinti; išlepinti. 

Code (kod), s. kokeksas; surinkimas 
įstatymų; įstatymai. 

Codfish (kod'fiš), s. icht. treška. 

Codger (kodž'or), s. godišius; šykštuo- 
lis; nenaudėlis; šelmis. 

Codicil (kod'i-sil), s. pasarga; prierašas 
prie testamento. 

Codification (ko-di-fi-ke'šion), s. sutrau- 
kimas įstatymų į kodeksą. 

Codify (ko'di-fai), v.a. sutraukti, suve- 
sti į kodeksą. 

Codlin, Codling (kod'lin, -ling), s. obuo- 
lys tinkas virimui, sutinimui; nenu- 
nokes obuolvs. 

Coeducation (ko-ed-ju-ke'šion), s. mo- 
kinimas drauge ypatų skirtingos 
lyties, tautos, rasos, etc. 

Coeducational (ko-ed-ju-ke'šion-el)./'/^/., 
— school, college, mokykla, kurion 
priima ir mokina drauge mokinius 
abiejų lyčių, skirtingų tautysčių, 
rasų, etc. 

Coefficiency (ko-ef-fV'šen-si), s. draug- 
veikimas; sanveikme. 

Coefficient (ko-ef-fi"šent), adj. draug- 
veikias; sanveikias. | — , s. sanveik- 
lis; bendra veiklis;waačA. koeficientas. 

Coeliac, Celiac (sy'li-lik), adj. anat. pil- 
vinis: vidurinis. — flux; — passion, 
žy vatas; viduriavimas. 



I 



Coequal 



108 



Cognizance 



Coequal (ko-y'kuel), adj. vienlygis; ly- 
gus: vieno didumo: turįs tokiapat 
galia, valdžia etc. kaip ir kit as. 

Coequality (ko-i-kuol'i-ii), s. lygumas; 
vienlygybe. 

Coerce (ko-ors'), v.a. sulaikyti; suval- 
dyti; priversti; prispirti. 

Coercible (ko-6r'si-b'l), adj. galimas ar 
reikalingas sulaikyti, suvaldyti, 
priversti; priverstinas. 

Coercion (ko-or'šion), s. sulaikymas; 
suvaldymas; privertimas; prievarta. 

Coercitive (ko-6r'si-tiv), adj. = Coer- 
cive. 

Coercive (ko-6r'siv), adj. sulaikąs; su- 
valdas; suvaldomas; priverčiamas; 
prievartinis; priverstinas. || — ly, adv. 
priverstinai; su prievarta. 

Coessential (ko-es-sen'šėl), adj. vieno- 
keriopos būtybes; tolygios ypaty- 
bes. 

Coetaneous (ko-i-te'ni-6s), adj. vienme- 
tinis; bendralaikis. 

Coeternal (ko-i-tor'nel), adj. bendra- 
amžinis; lygiai amžinas. 

Coeternity (ko-i-tor'ni-ti), s. bendraam- 
žyste; lygus amžinumas. 

Coeval (ko-y'vel), adj. & s. vienamži- 
nis; bendrametis; vienlaikietis; san- 
gadynietis. 

Coexist (ko-egz-isf), v. n. tuopat laiku 
gyventi, gyvuoti. 

Coexistence (ko-egz-isf ens), s. bendra- 
laikinis gyvenimas, gyvavimas. 

Coexistent (ko-egz-ist'ent), adj. faopat 
laiku gyvenas, besirandąs. 

Coextend (ko-eks-tend'), v. a. tolygiai 
nutęsti, ištempti, išplatinti. 

Coextension (ko-eks-ten'šion), s. tolygus 
nutęsimas, išplatinimas; tolygus nu- 
sitesimas, išsiplatinimas; tolygus 
plotis. 

Coextensive (ko-eks-tšn'siv), adj. toly- 
giai nusitesias; tolygaus didumo, 
apemio, ilgio. 

Coffee (kof fi), .*. kava. 

Coffeehouse (kof'fl-haus), s. kavine. 

Coffeeman (koffi-miin), *. kavines savi- 
ninkas. 

Coffeepot (kof fi-pot), s. kavinis puodas. 

Coffer (kof for), s. kuparas; skrynia; 
fig. turtas; manta; || šliūžes kamera. 
(J — , v.a. į skrynias krauti. 



Cofferdam (koT for-diim), 8. skrynios pa- 
vidalo prūdas prašalinimui vandens 
laike statymo tiltu, etc. 

Coffin (kof fin), s. rakštas; grabas; kar- 
stas; 1 kanopa (arklio). \\ —,v.a. gra- 
ban dėti. 

Cog ^kog), s. dantis; krumplys (rato); Į 
akmeninis lubų paramtis(^a^y;ie.v<;; 
I klasta- priga vyste; || žvejoj am a 
valtis. || — , v.a. uždėti ar pritaisyti 
krumplius; || prigaudinėti. 

Cogency (ko'džen-si), s. pertikrinimo 
pajiega; nuojiegumas pertikrinti, 
priversti. 

Cogent (ko'džent), adj. turįs nuojiega 
pertikrinti, priversti; pertikrinąs; 
tvirtas; nepapriešijamas; negalimas 
atsispirti. || — ly, adv. tvirtai; su per- 
tikrinimu; nepapriešijamai. 

Cogged (kogd), adj. dantuotas; krump- 
liuotas; I apglamonetas; suviliotas; 
prigautas. 

Cogger (kog'gor), s. saldliežuvis; ap- 
gaudinėtojas; prigavikas; sukčius. 

Cogitable (kodž'i-ta-b'l), adj. galimas 
mastyti; mastomas; protaujamas. 

Cogitate (kodž'i-tet), v. n. a. mastauti; 
mastyti; dūmoti; apmastineti. 

Cogitation (kodž-i-te'šion), s. mastavi- 
mas; mastymas; apmastinejimas; 
mintis; durna. 

Cogitative (kodž'i-te-tiv), adj. mastymo 
(s. gen.); mastomas; mastas; mastau- 
ias; užsimąstęs. 

Cognac (kon'jak), s. konjakas (degtine . 

Cognate (kog'net), adj. giminingas; pa- 
einąs iš vieno kelmo; artymas; jvr. 
giminingas iš motinos puses. || — , s. 
giminietis; jur. gimine iš motinos 
puses. 

Cognation (kog-ne'šion), s. giminyste; 
artyma giminyste; jur. giminyste 
paeinanti iš motinos puses. 

Cognition (kog-ni"šion), .v. žinojimas; 
pažinimas; pažintis. 

Cognitive (kog'ni-tiv), adj. pažįstas; pa- 
žinimo (s. gen.). 

Cognizable (kog'ni-za-b'Hrkon'i-zJi-b'l), 
adj. galimas pažinti; pažįstamas; 
jur. teismiškai sprendžiamas; pa- 
tenkąs teismo sprendimui. 

Cognizance (ko<?'ni- ir kon'i-zens), s. 
supratimas; pažinimas; pažintis ;jur. 
sprendimo tiesa; teismiškas perkra- 
tinejimas; || ženklas; pažyme. 



Cognizant 109 

Cognizant (ktig'ni- it' kdn'i-zent), adj. 

žinąs; turįs pažintį, supratimą (ka- 

iiu, apie ką). 
Cognize (kdg'naiz), r.,/, žinoti; pažinti; 

suprasti. 
Cognomen (kčg-no'mčn), a. pavarde; 
prievardi. 

Cognominal (kdg-ndm'i-nel), adj. prie- 

vanlinis. 

Cognomination (kog-nom-i-ne'šion), *. 
prievarde. 

Cognoscible (kog-nos'si-b'l), adj. gali- 
mas žinoti, pažinti; patenkąs teis- 
miškam perkratinejimui. 

Cogwheel (kog'huyl), s. krumpliuotas 
(ar dantuotas) ratas. 

Cohabit (ko-hab'it), v.n. drauge gyven- 
ti; sangyventi; sugyventi. 

Cohabitant (ko-hiib'it-ent), *. drauggy- 
ventojas. 

Cohabitation (ko-hab-i-te'šion), s. gyve- 
nimas drauge; sangyvenimas; sugy- 
venimas. 

Coheir (ko-er'), s. santevonis. 

Coheiress (ko-er'es), sf. santevone. 

Cohere (ko-hyr'), v. n. sulipti; sukibti; 
jungtis; susijungti; || atsakyti kits- 
kitam; būti kits-kitam atsakomu; 
sutikti; rištis. 

Coherence, Coherency (ko-hyr'ens, -en- 
si), s. sulipimas; sukibimas; susi- 
jungimas; susivienijimas; susiriši- 
mas; sanryšis; nuoseklumas: rišlu- 
mas. 

Coherent (ko-hyr'ent), adj. besijungiąs 
su kits-kitu; sukibęs; rišlus; nuo- 
seklus. I — ly, adi\ nuosekliai; riš- 
liai. 

Cohesion (ko-hy'žion), s. besijungimas; 
susijungimas; sukibimas; sanryšis; 
sanmazgis. 

Cohesive (ko-hy'siv), adj. jungias; gim- 
dąs susijungimą, besivienijima. 
— ly, ado. besijungimobudu. || — ness, 
s. besijungimo nuojiega; besijungi- 
mas; rišlumas. 

Cohobate (ko'ho-bet), v. a. chem. perdi- 
stiliuoti; perkošti. 

Cohobation (ko-ho-be'šion), s. chem. per- 
distiliavimas; perkošimas. 

Cohort (ko'hort), s. kogorta; kariaunos 
skyrius iš 500 kareivių (pas senovės 
romiečius). 



Cold 



Coif (koif), s, kepure; muturas; ure 

diška sudžios kepuraite (Angį.) |Į — , 
/•.'/. uždėt i kepure, inut ura. 

Coiffure (koif'l'jur), a. galvos parėdy- 
mas, 

Coil (koil), v. a. ringuoti; suringuoti: 
suvynioti. |Į v.n. ringuotis; besirin- 
guoti; besi vynioti; susi-, apsivynio- 
ti. || — , .v. susiringavimas; ringe: fig. 
susipainiojimas; paine: painumas. 

Coin (koin), s. pinigas; || kampas; ker- 
te; briauna. \\ m —, v. a. mušti, lieti, 
dirbti (pinigus, 'medali u s); kalti; nu- 
kalti; padaryti; išm išlyti; pramany- 
ti. To — a ward, nukalti žodį. To 
— a tale, pramanyti pasaką. | v.n. 
neteisingus pinigus dirbti. 

Coinage (koin'edž), s. mušimas, lieji- 
mas, kalimas (pinigu, etc.); kaštai 
pinigų mušimo. 

Coincide (ko-in-said'), v.n. lygiai susei- 
ti, supulti; susibėgti; atsitikti, įvyk- 
ti tuo-pat laiku; sutikti. 

Coincidence (ko-in'si-dens), s. lygus su- 
siejimas, supuolimas; susibėgimas; 
sutikimas. 

Coincident (ko-in'si-dent), adj. lygiai 
sueinąs, supuoląs; susibėgąs; sutin- 
kąs. 
z 

Coindication (ko-in-di ke'šion), s. viens 
iš keleto ženklų (ar symptomų) pa- 
tvirtinąs kokią nors buitį, ppz. liga. 

Coiner (koin'or), s. dirbėjas pinigų;^, 
pramanytojas; kalikas. 

Coining (koin'ing), s. mušimas, kali- 
mas (pinigų). 

Coir (koir), s. kokosinio riešučio plau- 
šai; kokosine virve. 

Coistril (kois'tril), s. ginklanešys. 

Coition (ko-i"šion), s. lytiškas susinė- 
simas. 

Coke (kok), s. koksas; besiere akmeni- 
ne anglis. 1 — , v. a. paversti į koksą. 

Colander (kol'en-dor), s. koštu vas; ko- 
šiamas sietas. 

Colation (ko-le'šion), s. košimas. 

Colchicum (kol'ki-kom), s. bot. laukinis 
šepronas. 

Cold (kold), adj. šaltas; atšalės. — 
blood, šaltas kraujas. — chisel, kal- 
tas šaltai geležiai kalti. In — blood. 
su šaltu krauju; be karščiavimo; be 
užsidegimo. I am —, man šalta. || 






Cold 



110 



Colliquefaction 



— , *. šaltis; Baltumas; persišaldymas; 

nušalimas. To catch — , persišaldy- 
ti. Cold-blooded, turįs šalta kraują; 
šalto kraujo;/*/, nejauslus; beširdiš- 
kas. Cold-hearted, šaltos širdies; 
nejauslus; beširdiškas. || — ly, adv. 
šaltai. I — ness, s. šaltumas; atšali- 
mas. 

Cole (kol), s. kopūstas. 

Coleoptera (ko-li-6p'ti-ra), s. pi. kiet- 
sparniai vabalai. 

Coleopteral. Coleopterous (ko-li-6p't or- 
ei, -os), adj. kietsparnis. 

Coleseed (kol'syd), s. kopusių sėkla; 
rope. 

Coleslaw (kol'slow), s. salotos iš supiau- 
stytų kopūstų. 

Colewort (kol'uort), s. bot. bergždžiasis 
kopūstas. 

Colic (kol'ik), s. med. dieglys. 

Coliseum (kol-i-sy'6m), s. kolizejus 
( Vespasiano amfiteatras, Romoj). 

Collaboration (kol-lab-o-re'šion), s. ben- 
dradarbyste; sandarbyste; suvieny- 
tas darbas. 

Collaborator (k61'lab'o-re-tor ; , s. ben- 
dradarbis; sandarbininkas. 

Collapse (kol-laps'), 8. supuolimas; su- 
kritimas; sugriuvimas; suirimas; 
med. spėkų nupuolimas. | — , v. n. su- 
griūti; supulti; suirti; sukristi. 

Collapsion (kol-lap'šion), s. sugriuvi- 
mas; supuolimas; suirimas. 

Collar (kol'lor), s. kalnierius: antkak- 
lis; apykakle, —bone, anat. = Clav- 
icle. || — , v. a. pagriebti už kalnie- 
riaus; uždėti kalnierių, apykakle. 

Collate (kol-lef), v. a. palyginti; suly- 
ginti; pratikrinti. 

Collateral (kol-liit'or-el), adj. šoninis; 
šalinis; pašalinis; šaligretis. — pres- 
sure, šalinis spaudimas; spaudimas 
iš šono. — line, šaligrete linija. | 
— , s. pašalinis giminietis. | — ly, adv. 
šaligrečiai; iš šalies; ne tiesiog. 

Collation (kol-le'šion), s. palyginimas; 
sulyginimas; || perkandimas; užkan- 
dis. 
Collator (kol-le'tor), s. palygintojas. 
Colleague (kol'lyg), *. draugas; sėbras; 
bendras. || — , v. n. sebrautis; susibi- 
čiulauti. 
Collect (kol-lekf), v. a. rankioti; rinkti; 



surinkti. To — one's self, atsipeikėti : 
atsikvošėti. || r. n. rinkt is; susirinkti. 

Collect (koTlekt), s. maldele. 
Collected (kol-lekt'ed), adj. surinktas; 
susirink es; |j rimtas; šaltas. || — ly, 
adc. krūvoj; drauge; išvien; || ra- 
miai; rimtai; šaltai. || — ness, s. ra- 
mumas; rimtumas; šaltumas. 
Collectible (kol-lekt'i-b'l), adj. surenka- 
mas. 
Collection (kol-lek'šion), s. rinkimas: 
surinkimas; rankius; kolekcija; ko- 
lekta. 

Collective (kol-lekt'iv), adj. surinktinis: 
surinktas; kolektyviškas. || — ly, a d r. 
iš krūvos; išvien; kolektyviškai. 

Collectivism (kol-lekt'iv-iz'm), s. kolek- 
tivizmas; bendras valdymas (žemes, 
kapitalo, etc.). 

Collectivist (kol-lekt'iv-ist), s. šalinin- 
kas kolektyviškos valdymo formos. 

Collector (kol-lekt'or), s. rinkėjas; ko- 
lektorius. 

College (kol'ledž), s. kolegija; surinki- 
mas. 

Collegial (kol-ly'dži-el), adj. kolegijinis. 

Collegian (kol-ly'dži-en), s. kolegijos 
sąnarys. 

Collegiate (kol-ly'dži-et), adj. kolegiji- 
nis; kolegijiškas. | — , s. kolegijos 
sąnarys. 

Collet (kol'let), s. žiedo akies olute; || 
kalnierelis; apykakle. 

Colletic (kol-lėt'ik), adj. klijuojąs; lip- 
nus. 

Collide (kol-laid'), v. n. susitrenkti; su- 
simušti. 

Collier (kol'jor), s. angliakasys; kalna- 
kasys; anglių pardavinėtojas. 

Colliery (kol'jor-i), s. angliakastynes; 
anglių kasyklos. 

Colligate (kol'li-get), v. a. rišti; surišti. 

Colligation (kol-li-ge'šion), s. surišimas. 

Collimation (kol-li-me'šion), s. taiky- 
as; nutaikymas. Line of — , ma- 
tymo linija. 

Colliquate (kol'li-kuet), v. n. tirpti; iš- 
tirpti; sutirpti. I v. a. sutarpinti. 

Colliquation (kol-li-kue'šion), *. sutar- 
pinimas; sutirpimas. 

Colliquative (kol-iik'uii-tiv), adj. tarpi- 
nas. 

Colliquefaction (kol-lik-ue-fak'šion), 0. 
sutarpinimas. 



Collision 

Collision (kol-li "/ion), a. susitrenkimas; 
Busimuiimas; kolizija. 

Collocate (kcl lo-k't >, b.a. talpinti; pa- 
laipinti; past at \ t i : sustatyti. 

Collocation (kdl-lo-kS'šidn), s. patalpi- 
nimas; pastatymas. 

Collocution (kol-lo-kjū'šion), s. pašne- 
ka: pasišnekėjimas. 

Collodion, Collodium (kol-lo'di-dn, -6m), 
g. cJuiit. koliodijas. 

Collop (kGTlop), 8. brizas; rėžys; grie- 
žinys. 

Colloquial (kol-lo'kui'-el), adj. atsinešas 
prie paprastos šnekos; šnekamas; 
pašnekos (s. gen.). 

Colloquy (kol'lo-kui), *?. pašneka; pasi- 
šnekėjimas; paprastoji šneka. 

Collude (kol-ljūd'), v.n. susišnekėti; su- 
sikalbėti; susitarti. 

Colluder (kol-ljūd'or), s. suokalbinin- 
kas. 

Collusion (kol-ljū'žion), s. susikalbėji- 
mas; suokalbis. 

Collusive (kol-ljū'siv), adj. suokalbi- 
ninkiškas; suokalbinis; sušnekėtas; 
veikias pagal susišnekėjimą, pagal 
sutartį. || — ly, adv. suokalbininkiš- 
kai; pagal susikalbėjimą. 

Collusory (kol-ljū'so-ri), adj. = Collu- 
sive. 

Colly (kol'li), v.a. susuodinti; supaišin- 
ti; sutepti. 

Cologne water (ko-lon' uo'tor), s. kolio- 
niškas vanduo. 

Colon (ko'lon), s. gram, dvitaškis; du- 
dutis [Tat.]\ anat. storoji žarna; ši- 
kinžarne. 

Colonel (k or' nei), *. mil. pulkauninkas. 

Colonial (ko-lo'ni-e.), adj. kolionijališ- 
kas. — trade, kolionijališkapirkly- 
ba. 

Colonist (kol'o-nist), s. kolionistas; nau- 
sedis. 

Colonization (kol-o-ni-ze'šion), s. kolio- 
nizavimas; kolionizacija. 

Colonize (kol'o-naiz), r.a.n. kolionizuo- 
ti; apgyvendinti; uždėti kolionija, 
nausėdija; apsigyventi nausėdijoje. 

Colonizer (k6To-naiz-or), s. kolionizuo- 
tojas; kolionizatorius. 

Colonizing (kol'o-naiz-ing), s. kolioni- 
zavimas. 

Colonnade (kol-6n-ned'), s. kolionada; 
stulpų eile. 



Columbine 

Colony (kol'o-ni), s. kolionija; nausėdi- 
ja; naujokyne. 

Colophony (kol'o-fo-ni ir ko-16f'o-ni), 8. 

koliof oni j a {smala). 
"Color (kol'or), s. spalva; parva; dažas; 
daiyve; veido raudonis; Jig. išžiūra; 
priedanga; priežastis; pi. rūbų, žen- 
klų dažai; vielukiį dažai; vielukas; 
papartis. Of — , parvuotas (sak. apie 
žmogau* rasą, ypatingai apie negrus). 
A man of — , parvuotos rasos žmo- 
gus. || — , v.a. parvuoti; dažyti; su- 
teikti parva, d&v.a; Jig. duoti išžiūra, 
pavidalą; priduoti pobūdį. | v. n. 
raudonuoti; rausti. 

Colorable (kol'or-ii-b'l), adj. išrodas; j. 
teisybe panašus; tiespanašus. 

Colorado beetle (kol-o-ra'do by't'l), s. 
bulvinis vabalas. 

Coloration (kol-6r-e'šion), s. dažymas: 
parvavimas; spalva. 

Colored (kol'ord), s. parvuotas; dažy- 
tas; Jig. pagražintas. The — people, 
parvuoti žmones; negrai. 

Coloring (kol'or-ing), s. parvavimas; 
spalva; kolioritas;^//. pagražinimas. 

Colorist (koTor-ist), s. kolioristas. 

Colorless (kol'or-les), adj. bespalvis; 
beparvis. 

Colossal (ko-16s'sel), adj. koliosališkas; 
milžiniškas. 

Colosseum (kol-os-sy'6m), s. = Coli- 
seum. 

Colossus (ko-16s'sos), s. koliosas; milži- 
niška stovy la; milžinas. 

Colour (kol'or), s. & v. = Color. 

Colportage (koTpor-tedž), s. kolportie- 
ryste. 

Col porter. Colporteur (kol'por-tor), s. kol- 
portierius; pardavinėtojas knygų, 
laikraščių, etc. 

Colstaff (kol'staf), s. naščias. 

Colt (kolt), s. kumeliukas. 

Colter (kol'tor), s. peilis (žagres). 

Coltish (kolt'iš), adj. išdykęs; linksmas; 
smagus. 

Coltsfoot (kolts'fūt), s. bot. šaltpusnis; 
debesylas. 

Columbary (kol'om-be-ri), s. karveliny- 
čia. 

Columbine (kol'om-bain), adj. karveli- 
nis; balandinis. || — , s. bot. sena va- 
das; taurele. 



Columbium 



112 



Come 



Columbium (ko-16m'bi-6m), s.chem. tan- 
talius; niobis. 

Column (kol'om), s. arch, koliumna; 
siulpas: mil. koliumna; suglausta ei- 
le (kareivių). 

Columnar (ko-16m'nor), adj. stulpinis: 
stulpuotas; stulpais sustatytas; tu- 
rįs stulpo {ar stulpų) pavidalą. 

Colure (ko-ljūr'), s. geogr. & astr. vie- 
nas iš dviejų didelių ratų, tieskerčiu 
persikertančių ekvatoriaus poliuose; 
kol i u ra. 

Coma (ko'ma), s. med. į apmirimą pa- 
našus miegas; astr. kometos šluota. 

Comate (ko'met), s. sandraugas; sėbras. 

Comatose, Comatous (ko'ma-tos, -tos), 
adj. kaip miegliges apimtas: miegū- 
stas; letargiškas. 

Comb (kom), s. šukos; || skiautere; | 
korys (bičių). || — , v. d. šukuoti; kar- 
šti (vilnas, etc.). 

Combat (kom'bat), v. n. kautis: muštis; 
kovoti. I — , s. kova; imtynes; mu- 
štynes. Single — , dvikova. 

Combatant (kom'bat-ent). s. tas, kurs 
kaujas, kovoja; kovotojas; kovejas; 
kariaujantysis. || — , adj. besikaujas; 
kovojąs: kariaująs. 

Combater (kom'bat-6r), s. = Combat- 
ant. 

Combative (kom'bat-iv), adj. smilus ant 
muštynių, ant imtynių. 

Comber (kom'or), s. šukuotojas; karše- 
jas; Į| ilga, besiraitanti banga. 

Combination (kom-bi-ne'šion), s. kombi- 
nacija; sujungimas; surišimas; san- 
ryšis; susivienijimas. 

Combine (kom-bain'), v. a. surišti; su- 
jungti; suvienyti; sumegsti. | v. n. 
vienytis; rištis; jungtis; susivienyti. 

Combined (kom-baind'), adj. sujungtas; 
suvienytas. || — ly, adv. išvien; drau- 
ge; susijungus; suvienytomis pajie- 
gomis. 

Combiner (kom-bain'or), s. sujungejas; 

suvienytojas. 
Combing (kom'ing), s. šukavimas; kar- 
simas. — machine, šukuojamoji (ar 
karšiamoji) mašina. 
Combless (kom'lės), adj. neturįs skiau- 
teres; be skiauteres. 
Combustibility (kom-bos-ti-bil'i-ti), *. 
degumas. 



Combustible (kom-bos'ti-b'l), adj. de- 
gus; degas; sudegąs. || — , s. deganti 
medega. || — ness, s. = Combusti- 
bility. 

Combustion (kom-bos'čion), s. degimas; 
sudegimas; sudeginimas; gaisras. 

Come (kom), v. n. [pret. came; pp. 
come], ateiti; atkeliauti; atvykti; 
pribūti; atsitikti; rastis; atsirasti; 
pasirodyti; apsireikšti. Times to — , 
busimiejie laikai. In times to — , 
busimuose laikuose; ateityje. To — 
and go, pasirodyti ir vel išnykti; 
keistis; mainytis. How comes that? 
kaip tas atsitiko? To —about, atsi- 
tikti; įvykti; mainytis; persimainy- 
ti. To — across, susitikti su; užeiti. 
To — after, sekti; eiti paskui ką; at- 
eiti (ko). To — again, sugrįžti; vel 
ateiti. To — at, pasiekti (ką); įgyti: 
pribūti. To — away, išeiti; atsiskir- 
ti; prasišalinti. To — bach, sugrįžti. 
To — between, įeiti, įsikišti į tarpa 
(ko); įsimaišyti. To — by, įgyti; pa- 
siekti (ką). To — down, nueiti že- 
myn; nusileisti; nulipti; tapti nuže- 
mintu. To — in, įeiti. To — into, 
patekti į (ką); pakliūti; prisidėti; 
susivienyti; susitaikyti. To — of, 
paeiti (nuo ko, iš kur). To — off, iš- 
eiti; nueiti; prasišalinti ; pasiliuosuo- 
ti (nuo ko); atsikratyti (ko); išsisukti; 
pulti; slinkti (sak. apie plaukus, etc.); 
atsitikti. To — off from, apleisti; 
palikti. To — on, artyn eiti; prisi- 
artinti; pirmyn eiti; daryti gerus 
žingsnius pirmyn; augti. To — out, 
išeiti; apsireikšti; pasirodyti. To — 
over, pereiti, lo — round, apeiti; 
taisytis (sak. apie silikatą); persimai- 
nyti. To — short of, pristigti; neiš- 
tekti; neištesėti. To — to, prieiti; 
pribūti; pasiekti; priseiti; sutikti; 
nusileisti; pasiduoti; atsigauti; atsi- 
griebti. To — to one's self, atsigauti ; 
atsipeikėti. To — to pass, atsi- 
tikti; pareiti. To — to an end, pri- 
eiti prie galo; pasibaigti; numirti. 
To — to terms, susitaikyti. To — to- 
gether, suseiti; susirinkti; susivieny- 
ti. To — up, užeiti; pakilti; kilti; 
augti. To — up to, pakilti; lygintis; 
susilyginti. To — upon, užpulti; už- 
klupti; užeiti: užtikti. 






Comedian 

Comedian (ko-my'di-en), ». komedijan- 

t ; i s -. komikas; rašytojas komedijų. 
Comedy (kom'i-di), s. komedija. 
Comeliness (kflm'li-nes), *. priimnu- 

mas; gražumas; patogumas. 

Comely (kom'li), adj. priimnus; pritin- 
kąs; pritinkamas; gražus; patogus. 
|| — , adv. gražiai: patogiai. 

Comestible (ko-mes'ti-b'l), adj. valgo- 
mas. 

Comet (kom'št), s. astr. kometa. 

Cometary, Cometic (kom'et-e-ri, ko-mšt'- 
ik), adj. kometinis. 

Comfit (kom'fit), s. cukrine; saldine. |; 
— , r. a. saldines, cukrines daryti; 
cukruje virinti {uogas). 

Comfiture (kom'fi-tjur), s. = Comfit. 

Comfort (kom'tort), s. suraminimas; 
palinksminimas; smagumas; liuo- 
nas. || —,v.a. pastiprinti ;sudrutinti; 
suraminti; palinksminti. 

Comfortable (kom'fort-a-b'l), adj. rami- 
nas; linksminas; palinksminąs; su- 
teikias smagumą, geruma, liuonu- 
ma; smagus; liuonas. || — ness, 8. sma- 
gumas; liuonumas. 

Comfortably (kom'fort-a-bli), adi\ sura- 
minančiai; priimniai; smagiai; liuo- 
nai. 

Comforter (kom'fort-or), s. palinksmin- 
tojas; suramintojas; | vilnone meg- 
stine šaliką; || medvilnėmis pamušta 
užklote. 

Comfortless (kom'fort-les), adj. neturįs 
jokio suraminimo, jokio palinksmi- 
nimo; nesuraminamas; liūdnas; ne- 
smagus; nepriimnus. 

Comfrey (kom'fri), s. bot. tauke; tauka- 
žole. 

Comic, Comical (kom'ik, -el), adj. ko- 
miškas; juokingas. | —ally, adv. ko- 
miškai; juokingai. || — alness, s. ko- 
miškumas; komizmas. 

Corning (kom'ing), s. atėjimas; pribu- 
vimas. I — , adj. ateinąs; ateisiąs; bu- 
sįs; busimas. 

Comity (kom'i-ti), 8. mandagumas; 
švelnumas. 

Comma (kom'mii), 8. gram, koma: il- 
fciuke [Tat.]. 

Command (kom-mand'), v.a.n. koman- 
duoti; duoti įsakymus, paliepimus; 
valdyti; viršininkauti. || — , s. ko- 



113 Commendatory 

mauda: įsakymas-, prisakymas; pa- 
liepimas; komandavimas; viršinin- 
kavimas; valdymas: valdžia. 

Commandant (kom-miin-dant'), s. ko- 
mandantas; viršininkas (kariško por- 
ta). 

Commander (kom-miind'or), s. koman- 
domis; viršininkas; vadas; koman- 
duojąs oficierius. — in chief, vy- 
riausias komandorius; generalissi- 
mus. 

Commandery, Commandry (kom-mand'- 
or-i, -ri), *. komandoryste; precep- 
tura. 

Commanding (kom-mand'ing), adj. vir- 
šininkaująs; komanda vedas; valdas; 
įkvepiąs pagodone, baime. 

Commandment (kom-mand'ment), 8. pri- 
sakymas; įsakymas; paliepimas; 
valdžia. The Ten Commandments, 
Dešimt Dievo prisakymų. 

Commeasurable(k6m-mėž'ju-ra-b'l),'/i7/. 
turįs tolygia mierą; tuo patim saiku 
nuseikinamas; tuo patim mačiu iš- 
matuojamas. 

Commemorate (kom-mem'o-ret), v. a. 
minėti; paminėti; atminima daryti; 
apvaikščioti atminima (ko). 

Commemoration (kom-mem-o-re'šion), s. 
paminėjimas; atminimas; atminimo 
švente. 

Commemorative, Commemoratory (kom- 
mem'o-ra-tiv, -to-ri), adj. atminti- 
nis; paminklinis; atminimo (s. gen.). 

Commence (kom-mėns'), v. a. pradėti. || 
v.n. prasidėti. 

Commencement (kom-mens'ment), s. 
pradėjimas; prasidėjimas; pradžia: 
I diena suteikimo moksliškų laip- 
snių (universitetuose); užbaigiamas 
aktas. 

Commend (kom-mend'), r. a. įteikti;pa- 
vesti; rekomenduoti; pri velyti; pri- 
siulyti; girti; garbinti. 

Commenda^.e (kom-mėnd'a-b'l), adj. 
pagirimo vertas; pagirtinas. || — ness, 
s. pagirtinumas. || Commendably,adw. 
pagirtinai. 

Commendation (kom-men-de'šion), .y. pa- 
nirimas; garbinimas; privelijimas: 
rekomendacija. 

Commendatory (kom-mėnd'a-to-ri), adj. 
talpinąs savyj pagiri ma, pri veliji- 



Commender 



114 



Commit 



ma: pagirimo (*. geri.); pri velijimo 
(s. gen.); rekomendacijos {s. gen.). 
— prayer, malda prie mirštančio. 

Commender (kom-mend'or), s. girejas; 
pagirejas; privelytojas; rekomen- 
duoto j as. 

Commensurability (kom-men-šu-ra-bil'i- 
ti), s. besidavimas vienokiu {ar ben- 
dru) mačiu matuot is, vienokiu {ar 
bendru) saiku seikint is; bendrama- 
tuojamumas; bendraseikinamumas; 
proporci j onališkumas. 

Commensurable (kom-men'šu-ra-b'l), 
adj. galimas bendru mačiu matuoti, 
bendru saiku seikinti ; bendramatuo- 
jamas; bendraseikinamas; proporci- 
jonališkas. || — ness, s. = Commen- 
surability. 

Commensurate (kom-men'šu-ret), v. a. 
atvesti bendransaikan, bendran ma- 
čiuli, f — , adj. turįs bendra saiką, 
bendra mačių; bendrasaikiškas: pro- 
porci j onališkas. I — ly, adv. vienokioj 
proporcijoj; bendrasaikiškai. 

Commensuration (kom-mėn-šu-re'šion), 
s. bendrasaika; proporci j onališku- 
mas. 

Comment (kom'ment), v.n. komentuoti; 
daryti patemijimus, paaiškinimus; 
aiškinti; išguldineti. || — , s. patemi- 
jimas; pasarga; paaiškinimas. 

Commentary (kom'men-te-ri), s. komen- 
tarai; paaiškinimai; išguldinejimai; 
užrašai. 

Commentator, Commenter (kom-men-te'- 
tor, kom'ment-or), s. komentuoto- 
jas; aiškintojas; išguldinetojas; kri- 
tikas. 

Commerce (kom'mors), s. vaisba; pirk- 
lyste; pirklyba; || susinėsimai; san- 
tikiai. || — , v.n. turėti susinėsimus; 
susinešineti. 

Commercial (kom-mor'šel), adj. vaisbi- 
nis; vaisbiškas; pirkly biškas; vais- 
bos (*. #eft.); pirklybos («? gen.). — 
college, vaisbos {ar pirklybos) mo- 
kykla. — law, vaisbos tiesos. — 
papers, vaisbines {arba pirklybos) 
popieros. || — ly, adv. vaisbiškai; pirk- 
ly bišk ai. 

Commination (kom-mi-ne'šion), «. grū- 
mojimas; grasinimas. 

Comminatory (kom-min'a-to-ri), adj. 
grūmojąs; grūmojimo (*. gen.). 



Commingle (kom-min'g'l), v. a. sumai- 
šyti į krūva. || v.n. susimaišyti. 

Comminute (kom'mi-njut), v. a. paversti 
į smulkias daleles; susmulkinti; su- 
malti; sutrinti; sugrusti; sutrupinti. 

Comminution (kom-mi-njū'šion), s. su- 
smulkinimas; sumalimas; sutrini- 
mas; sugrudimas; sutrupinimas. 

Commiserate (kom-miz'6r-et), v. a. gai- 
lėtis {ko); tureli pasigailėjimą; pri- 
j aust i {kam); sangailauti. 

Commiseration (kom-miz-or-e'šion), s. 
pasigailėjimas; sanjautimas;sanjau- 
smas. 

Commiserative (kom-miz'or-a-tiv), adj. 
sangailestingas; sanjausmo, pasigai- 
lėjimo pilnas. 

Commiserator (kom-miz'6r-e-tor), s. pa- 
sigailėto j as; sanjautejas. 

Commissarial (kom-mis-se'ri-el), adj. 
komisorinis; komisoriškas. 

Commissariat (kom-mis-se'ri-et), 8. ko- 
misariatas. 

Commissary (kom'mis-se-ri), *. komiso- 
rius; intendantas. 

Commission (kom-miš'šion), *. papildy- 
mas; — of sin, papildymas nuodė- 
mes; nuodėme; | pavedimas, pati- 
kėjimas {kam ko); įsakymas; || parei- 
ga; užduotis; tarnysta; urėdas; gar- 
bes laipsnio patentas; garbes laip- 
snis; || komisija; to appoint a — , 
paskirti komisija. Interstate com- 
merce — , vidaus pirklybos komisija; 
I com. faktoriaus {ar agento) nuo- 
šimtis {jamamas nuo jam pavestų 
parduoti pirkinių). — merchant, 
pirklystes agentas. To put a vessel 
into — , paruošti laivą tarnyston. || 
— , v. a. paskirti {ant urėdo); užtvir- 
tinti; išrengti: išsiųsti. 

Commissioner (kom-miš'šion-or), s. ko- 
misijonierius; uredininkas; agentas; 
faktorius. 

Commissure (kom'miš-šur), s. susijungi- 
mas; susinerimas; susidūrimas; su- 
junga. 

Commit (kom-mit'), v. a. pavesti; įduo- 
ti; įteikti; perduoti; | pasodinti į 
kalėjimą; įkalinti; | padaryti; pa- 
pildyti {nuodėmę, etc.); \\ pastatyti 
nesmagiame padėjime; kompromi- 
tuoti. To — a bill, pavesti įstaty- 



Commitment 



115 



Communicable 



imi projektą komisijos peržiūrėji- 
mui ir apsvarstymui. T<> -suicide, 
papildyti patžudyste; nusižudyti. 
To —to memory, Įsidėti į gal va, [at- 
minti. To — one's self, apsiimti. 

Commitment (kom-mit'ment), 8. įteiki- 
mas; perdavimas; pavedimas [įkerto 
rankas); [kalinimas; suėmimas: įsa- 
kymas suimti, suareštuoti; |Į papil- 
dymas {nuodėmes, prasižengimo, etc. >; 
|| apsiėmimas. The — of a bill, įtei- 
kimas bi Ii aus komisijos peržiūrėji- 
mui. 

Committal (kom-mit'tel), 8. = Commit- 
ment. 

Committee (kfim-mit'ti), *. komitetas: 
komisija. 

Committeeman (kom-mit'ti-miin), s. ko- 
miteto (ar komisijos) sąnarys. 

Committer (kom-mit'tor), s. įteikėjas; 
perdavėjas; papildytojas. 

Commix (kom-miks'), v. a. sumaišyti. | 
v. n. susimaišyti. 

Commixion, Commixture (kom-mik'šion, 
-miks'tjur), s. sumaišymas; suo- 
maiša; mišinys. 

Commode (kom-mod'), s. komoda. 

Commodious (kom-mo'di-6s), adj. liuo- 
nas; smagus; parankus. | — ly, adv. 
liuonai; smagiai; parankiai; gerai. 
|| — ness, s. liuonumas; smagumas; 
parankumas. 

Commodity (kom-mod'i-ti), s. tavorai; 
pirkiniai; išdirbimai; produktai; | 
obsol. liuonas; nauda; pelnas. 

Commodore (kom'mo-dor), s. komando- 
rius {angį. laivyne))', eskadros virši- 
ninkas; vadaujas laivas. 

Common (kom'mon), adj. bendras; abel- 
nas; visuomeniškas; viešas; papra- 
stas; prastas. A — woman, bedore 
moteris; kekše. The — people, pa- 
prastiejie žmones; liaudis. In — , 
bendrai; išvien. Out of the — , ne- 
paprastas. — council, miesto rodą; 
durna. — gender, gram, bendroji 
gimtis. — law, papročių tiesos. — 
pleas, civiliškas teismas. — school, 
vieša mokykla. — sense, sveikas 
protas: sveika išmintis. 

Common (kom'mon), s. vieša žeme; ben- 
dra ganykla. || — , v. n. bendrai nau- 
dotis (žeme, etc.); bendrai valdyti: 
išvien valgyti. 



Commonage (kom'mon-edž), s. tiesa ben- 
drai naudotis (kuo); tiesa ganymo 
bendrose ganyklose. 

Commonalty (kom'm6n-al-ti), s. papra- 
st io jie žmones; liaudis; valsčionys. 

Commoner (kom'mon-or), s. paprastas 

žmogus; prasčiokas; valsčionis; tas, 

kurs turi tiesa bendra žeme naudo- 
ti 

tis; bendražemietis; || valsčionių bu- 
to sąnarys (Angį.). 

Commonly (kom'mon-li), adv. papra- 
stai. 

Commonness (kom'mon-nšs), s. papra- 
stumas. 

Commonplace (kom'mon-ples), adj. pa- 
prastas; palaikis. || — , s. užrašai; 
paženklinimai; || išsitarimas, neturįs 
ne originališkumo neakyvumo; sek- 
lus pasakymas. || — , r. a. užrašyti į 
užrašų knyga; surinkti į abelnų už- 
rašų knyga. | — book, užrašų kny- 
ga. 

Commons (kom'monz), s. pi. paprastie- 
jie žmones; liaudis; valsčionija; | 
valsčionių butas (Angį. parlamento); 
į || bendras maistas, valgis {pas stu- 
dentus Angį. universit.); bendras sta- 
las; bendra ganykla. 

Commonwealth, Commonweal (kom'mon- 
uelth, -uyl), s. viešpatyste; valstija; 
republika; draugija: visuomene. 

Commorancy (kom'mo-ren-si), s. gyve- 
nimas; gyvenimo vieta; sėdyba. 

Commorant (kom'mo-rent), adj. gyve- 
nas. || — , s. gyventojas. 

Commotion (kom-mo'šion), s. judėji- 
mas; sujudimas; sukilimas; sukirši- 
mas; maišatis; sumišimas; netvar- 
ka. 

Communal (kom'mju-nel), adj. komu- 
nališkas; vaistinis. 

Commune (kom-mjūn'), v. n. šnekėtis; 
šnekučiuotis; pasišnekėti; tarautis; 
I komunikuotis; priimti komunija. 
To — with one's self, icith one's own 
heart, mastyti; apmastineti; įsigilinti 
į mintis. || — (kom'mjun), s. besišne- 
kučiavimas; pasišnekėjimas: pašne- 
ka. 

Commune (kom'mjun), s. komuna; val- 
sčius; gmina. 

Communicable (kom-mjū'ni-ka-b'l), urfj. 
perduodamas; suteikiamas. 



Communicant 



Communicant (kom-mjū'ni-kent), s. ko- 
munikantas; priimantis komunija. 

Communicate (kom-mjū'ni-ket), r. o. 
suteikti; pranešti; perduoti. | v.n. 
dalytis (kuo); susisiekti; turėti susi- 
nėsima; susinešti; | komunikuotis; 
priimti komunija. 

Communication (kom-mju-ni-ke'šion), s. 
komunikacija; susinėsimas; susisie- 
kimas; pranešimas; suteikimas; per- 
davimas; užkrėtimas (liga); priėmi- 
mas kom unijos. 

Communicative (kom-m jū'ni-ka-ti v), adj. 
veikus ant susinėsimo; galimas su- 
sinešti, susižinoti; atviras; užkrečia- 
mas (sak. apie ligą). 

Communion (kom-mjūn'jon), s. bendry- 
ste; draugyste; | komunija. 

Communism (kom'mju-niz'm), s. komu- 
nizmas; bendras valdymas ir nau- 
dojimas turtų. 

Communist (kom'mju-nist), s. komuni- 
stas; komunizmo šalininkas. 

Communistic (kom-mju-nis'tik), adj. 
komunistiškas. 

Community (kom-mju'ni-ti), s. bendru- 
mas; bendras valdymas ir naudoji- 
mas; || bendrove; valsčius; draugy- 
ste; draugija. 

Commutable (kom-mjūt'a-b'l), adj. at- 
mainomas; pamainomas: užvaduo- 
jamas. 

Commutation (kom-mju-te'šion), s. ap- 
mainymas; atmainymas (bausmes); 
pamainymas vienokio mokesties bu- 
do kitokiu. — ticket, biletas duodas 
tiesa naudotis kuo (pvz. keno tarny- 
sta) už numažinta preke. 

Commutative (kom-mjūt'a-tiv), adj. be- 
siliečias atmainymo, pamainymo; 
besimainomas; pramainus; kainas. 

Commutator (kom'mju-te-tor), s. electr. 
komutatorius (įmone elektros srioves 
linkmei perkeisti). 

Commute (kom-mjūt'), v. a. atmainyti: 
pamainyti; sumažinti; numažinti. || 
v.n. derėtis del užvadavimo, pamai- 
nymo (ko kuo); užvaduoti; užmokėti 
apskritai (t. y. ne dalimis). 

Compact (kom-plikf), adj. ankščiai su- 
spaustas, suglaustas; stangus: kie- 
tas; standus; varžus; trumpas: su- 
glaustas, f — , r. o. stangiai sujungti. 



116 Compartment 

suspausti, suvienyti, surišti; ankš- 
čiai suglausti. I — (kom'pakt), s. su- 
tarimas; sutartis. 

Compacted (kom-pakt'ed), adj. stangus; 
ankščiai suspaustas, suglaustas; tvir- 
tai sujungtas. | — ly, adv. = Com- 
pactly. || — ness, .v. = Compactness. 

Compactible (kom-pakt'i-b'l), adj. gali- 
mas stangiai suspausti, suglausti, 
sujungti. 

Compactly (kom-pakt'li), adv. stangiai; 
ankščiai; tvirtai; varžiai; kietai: 
trumpai; suglaustai. 

Compactness (kom-pakt'nes), s. stangu- 
mas; standumas; kietumas; ankštu- 
mas; varžumas; trumpumas. 

Companion (kom-pan'jon), s. draugas; 
bendras; sėbras. 

Companionable (kom-pan'jon-a-b'l), adj. 
draugingas; draugiškas. 

Companionship (kom-pan'jon-šip), s. 
draugyste; besidraugavimas. To 
hold — with, draugautis su kuo. 

Company (kom' pii-ni), s. draugyste; ben- 
dryste; bendrija; kompanija; ratelis 
(ypatų); pulkas; buris; trupa (akto- 
rių); svečiai. To keep — with, drau- 
gautis su kuo; draugauti kam; pra- 
leisti laika su kuo. To receive — , 
svečius priimti. || — , v.n. draugau- 
tis; sebrautis. 

Comparable (kom'pa-ra-b'l), adj. paly- 
ginamas; galimas palyginti. || Com- 
parably, adv. palyginamai. 

Comparative (kom-piir'a-tiv), adj. paly- 
gintinis; palyginamas. The — degree, 
(gram.) augštesnis laipsnis. — anat- 
omy, philology, palyginamoji ana- 
tomija, filologija. I — , s. gram, aug- 
štesnysis laipsnis. || —ly, adv. palygi- 
namai; palyginant. 

Compare (kom-per'), v. a. daryti paly- 
ginimą: palyginti; prilyginti; suly- 
ginti (su kuo); gram, laipsniuoti 
(būdvardžius). || v.n. lygintis; susily- 
ginti (su kuo). 

Comparison (kom-par'i-son), s. palygi- 
nimas; prilyginimas; lygumas; pa- 
našumas; gram, laipsniavimas. Be- 
yond — , nepalyginamas; nepalygina- 
mai. 

Compartment (kom-part'ment), a. dalis; 
skyrius. 



Compass 

Compass (kdm'pes), v ratas; apskritys; 

aprube; r\ bos; apemis; plotas; 
kompasas. | — , v.a. aplinkui apeiti; 
apskrieti; apsiausti; apsupti; apimt i: 
Į| pasiekti; įgyti; Į| užmanyti; giežti. 

Compasses (kom'pes-ez), s. pi. cirke- 
liai. 

Compassion (kom-paš'šion), «. pasigai- 
lėjimas; sangaila; san jausmas. 

Compassionate (kom-paš'šion-et), adj. 
pasigailėjimo pilnas; sangailingas; 
sangailestingas. | — , v.a. turėti pa- 
sigailėjimą; gailėtis; sangailauti. || 
— ly, adv. sangailingai; su pasigailė- 
jimu. 

Compatibility (kom-pat-i-bil'i-ti), *. san- 
daringybe; sutikimas; panašumas. 

Compatible (kom-pat'i-b'l), adj. sanda- 
ri ngas; sutinkąs; sutinkamas; pri- 
tinkamas; panašus kits-kitam. Į 
— ness, x. = Compatibility. 

Compatriot (kom-pe'tri-ot), s. vienže- 
mietis; santevynainis. || — , adj. sali- 
te vynainiškas. 

Compeer (kom-pyr'), s. sau lygus bičiu- 
lis; sėbras; draugas. I —,v.a. lygintis; 
rokuoti save lygiu (kam). 

Compel (kom-pėT), v.a. priversti; pri- 
spirti; įveikti; apgalėti. 

Compellable (kom-pėTla-b'l), adj. pri- 
verčiamas. 

Compellation (kom-pel-le'šion), s. už- 
kalbinimas; prašneka; užvardijimas. 

Compeller (kom-pel'lor), s. privertejas. 

Compend (kom'pėnd), s. sutrumpini- 
mas; sutrauka. 

Compendious (kom-pėn'di-6s), adj. su- 
trumpintas; suglaustas; trumpas. ĮĮ 
— ly, adv. suglaustame pavidale; su- 
glaustai; trumpai. 

Compendium (kom-pen'di-om), s. trum- 
pas išguldymas; sutrauka. 

Compensate (kom'pen-set), v. a. n. atly- 
ginti; atiteisti; atpildyti. 

Compensation (kom-pėn-se'šion), s. ati- 
teisimas; atlyginimas; atpildą: už- 
mokestis. 

Compensative, Compensatory (kom-pen'- 
sa-tiv, -to-ri), adj. atlyginąs; atpil- 
das; atlyginamas; tarnaująs atlygi- 
nimui, atiteisimui. 

Compete (kom-pyf), v. n. stengtis kits- 
kitą pralenkti, viršyti; lenktyniuoti; 
konkuruoti. 



117 Complaisance 

Competence, Competency (kfim'pi-tens, 

-tcn-si), ,v. išteklius; || kompetehtiš 
kuinas; atsakomumas; nuojiegu- 
mas; galia; tiesa perkratinėti, sprę- 
sti. 

Competent (kom 'pi-tent), adj. atsakąs 
visiems reikalavimams; kompeten- 
t iškas; atsakomas; tinkamas; pride- 
ringas; priderąs; užtektinas; ganėti- 
nas. || — ly, adr. atsakančiai; pride- 
rančiu būdu; užtektinai. 

Competition (kom-pi-ti"šion), .<?. kom- 
peticija; konkurencija; lenktynes; 
varžybos. 

Competitive (kom-pet'i-tiv), adj. lenk- 
tyniuojamas; gimdąs kom peticiją, 
lenktynes, varžybas; ant varžybų pa- 
remtas. 

Competitor (kom-pet'i-tor), s. konku- 
rentas; priešininkas. 

Competitory (kom-pet'i-to-ri), adj. lenk- 
tyniuojąs; konkuruojąs. 

Compilation (kom-pi-le'šion), a. rankius 
ištraukų iš svetimų raštų; kompilia- 
cija. 

Compile (kom-pail'), v.a. surinkti iš 
svetimų raštų; kompiliuoti; susta- 
tyti. 

Compiler (kom-pail'or), s. kompiliato- 
rius; sustatytoj as (veikalo) iš suran- 
kiotos iš yvairių raštų medegos. 

Complacence, Complacency (kom-ple'- 
sens, -sen-si), s. užganedijimas; už- 
siganedijimas; priimnumas; manda- 
gumas; švelnumas. 

Complacent (kom-ple'sent), adj. manda- 
gus; meilus. || — ly, adv. švelniai; 
mandagiai. 

Complain (kom-plen'), v.n. guostis; 
skųstis. 

Complainant (kom-plen'ent), s. besi- 
skundžiantis; skundėjas. 

Complainer (kom plen'or), 8. tas, kurs 
skundžiasi, guodžiasi; besiskun- 
džiantis; dejuotojas. 

Complaining (kom-plen'ing), s. besi- 
skundimas; besiguodimas; dejavi- 
mas: skundas. 

Complaint (kom-plenf), *. besiskundi- 
mas; nuoskunda; dejavimas; neuž- 
ganedijimas; skundas; || negale; li- 
ga; skausmas. 

Complaisance (kom'ple-zans), .?. lipšnu- 
mas; mandagumas: švelnumas; mei- 
lumas. 



Complaisant 



Complaisant (kom'plė-zant), adj. man- 
dagus; lipšnus; švelnus; meilus. | 
— ly, adv. lipšniai; mandagiai: švel- 
niai. 

Complement (kom'pli-ment), s. papildy- 
mas; dapildymas; pilnas skaičius; 
math, komplementas. 

Complemental. Complementary (kom-pli- 
men'tel, -tli-ri), adj. papildomas; 
tarnaująs papildymui. 

Complete (kom-plyf), adj. pilnas; pil- 
nintelis; visas; čielas; visiškas; pil- 
nai užbaigtas. | — , v. a. papildyti; 
pripildyti; užbaigti; atlikti. || — ly, 
adv. pilnai; visiškai. | — ness, s. pil- 
numas; pilnybe. 

Completion (kom-ply'šion), s. užbaigi- 
mas; pabaigimas; išsipildymas. 

Complex (kom 'plėks), adj. sudėtinis; 
sudėtas; || pinklus; painus. || — , s. 
surinkimas; raukius; kolekcija. 

Complexedness (kom-pleks'ed-nes), s. 
painumas; pinklumas. 

Complexion (kom-plek'šion), s. veido 
spalva; gymis; abelna išžiūra; išveiz- 
dis. 

Complexional (kom-plėk'šion-el), adj. 
paliečias veido spalvos; prigulįs nuo 
sudėjimo, nuo budo. 

Complexity (kom-plėks'i-ti), s. sukrau- 
tumas; painumas; pinklumas. 

Compilable (kom-plai'a-b'l), adj. lan- 
kus; palenkiamas; palankus. 

Compliance (kom-plai'ens), s. nusileidi- 
mas: pasidavimas; nulaidumas; pa- 
klusnumas. 

Compliant (kom-plai'ent), adj. nulan- 
kus; nulaidus; paklusnus; nusilei- 
džias; mandagus. || — ly, adv. nulan- 
kiai; paklusniai; mandagiai. 

Complicacy (kom'pli-ka-si), s. sudėtu- 
mas; pinklumas; painumas. 

Complicate (kom'pli-ket), v. a. supinti: 
supainioti. || — , adj. sudėtas; sudė- 
tinis; sukrautinis; || painus; pink- 
lus. || — ly, adv. pinkliai; painiai. || 
—ness, *. painumas; pinklumas. 

Complication (kom-pli-ke'šion), s. su- 
painiojimas; susipainiojimas; susi- 
pinimas; susikrovimas; painumas. 

Complicity (kom-plis'i-ti), s. sebryste; 
draugdalyvyste. 



118 Compositae 

Compiler (kom-plai'or), s. tas, kurs 
greitai sutinka, nusileidžia; paklus- 
naus budo žmogus. 

Compliment (kom'pli-ment), s. kompli- 
mentas; išreiškimas mandagumo: 
pasveikinimas; | dovana. J— ,v.a.n. 
sveikinti; girti; daryti komplimen- 
tus; atiduoti pagarbe; apteikti do- 
vana. 

Complimentary (kom-pli-men'ta-ri), adj. 
komplimentinis; komplimentiškas; 
išreiškias pagirima, pagarbe; lipš- 
nus; mandagus; dovanas. 

Complimenter (kom'pli-ment-or), s. da- 
rytojas komplimentų; lipšnius. 

Complin, Compline (kom'plin), s. vaka- 
rine malda. 

Complot (kom 'plot), s. suokalbis. || — 
(kom-plof), v.a.n. daryti suokalbį; 
suokalbininkauti. 

Complotter (kom-plot'tor), s. suokalbi- 
ninkas. 

Comply (kom-plai'), v. n. (to — wit7i) tik- 
ti ; sutikti ; pasiduoti reikalavimams. 

Component (kom-po'nent), adj. sudeda- 
mas; sudėtinis. || — , s. sudėtinis. 

Comport (kom-porf), v. n. tikti; taiky- 
tis; sutikti. |Į v. a., to — one's self, 
apseiti; elgtis; užsilaikyti. 

Comportment (kom-port'ment), s. apsi- 
ejimo būdas; apsiejimas; besielgi- 
mas; užsilaikymas. 

Compose (kom-poz' ),v.a. sudėti; susta- 
tyti; sutaisyti; sutverti; surėdyti; 
nuraminti; nutildyti; sutaikyti; typ. 
statyti (raides); mus. komponuoti; 
sukomponuoti. 

Composed (kom-pozd'), adj. ramus. || 
— ly, adv. ramiai. || —ness, ramumas; 
romą. 

Composer (kom-poz'or), s. komponi- 
stas; kompozitorius; autorius; su- 
statytoj as; parupintojas; | nuramin- 
tojas; sutaikytojas. 

Composing (kom-poz'ing), adj. nura- 
minąs; nutildas; raminamas; || sta- 
tomas; naudojamas statymui <tr prie 
statymo, —frame, (t t/p.) statomie- 
iie ožiai, —rule, (typ.), statomoji 
blekute. —stick, (typ.), statykla. 

Compositae (kom-poz'i-ty), s. pi. bot. su- 
krautinių (augmenų) šeimyna. 



Composite 

Composite (kčm-pdz'it), acŲ. sudėtas; 

sudėtinis. 

Composition (kom-po-zi"ši6n), *. sudė- 
jimas; sustatymas; sujungimas; su- 
maišymas; sanjunga(m0toty); tvėri- 
mas; tvarinys; veikalas; rastas; kom- 
pozicija; ti/p. statymas (raidžią); su- 
sitaikymas; sutarimas; sutartis. 

Compositor (kom-poz'i-tor), s. typ. sta- 
tytojas. 

Compost (kom'post), s. maišytas (ar 
sudėtinis) mėšlas; maišytas trašalas. 
|| —,v.a. maišytu mėšlu mėžti, trę- 
šti, įkrėsti. 

Composure (kom-po'žur), s. ramumas; 
romą. 

Compound (kom-paund'), v. a. sujungti; 
suvienyti; sumaišyti; sutaisyti; su- 
dėti; | sutaikyti; ati teisti; užbaigti. 
| v. n. taikytis; susitaikyti; sutikti. 
|| — (kom'paund), adj. sudėtas; su- 
jungtas; sudėtinis. I — ,s. sudėjimas; 
sanjunga; suomaiša; mišinys. 

Compoundable (kom-paund'ii-b'l), adj. 
sudedamas; sujungiamas. 

Compounder (kom-paund'or), s. sudeto- 
jas; sujungejas; sutaisytojas; || tai- 
kytojas; sutaikytojas; suderintojas. 

Comprehend (kom-pri-hend'), v. a. tal- 
pinti savyj; apimti; aprėpti; perma- 
nyti; išmanyti; suprasti. 

Comprehensible(kom-pri-hen'si-b'l),tfrf/. 
apimamas; suprantamas; permano- 
mas. || —ness, s. buvimas supranta- 
mu; suprantamumas; permanomu- 
mas. 

Comprehension (kom-pri-hen'šion), s. 
talpinimas savyje; || supratimas; iš- 
manymas. 

Comprehensive (kom-pri-hen'siv), adj. 
daug savyj talpinąs; daug apimąs; 
apemingas; plataus supratimo; pla- 
tus. || — ly, adv. plačiai; apemingai. 
|| —ness, s. platumas; apemingumas; 
supratimo platumas. 

Compress (kom-prės'), v. a. suspausti; 
suslėgti; suveržti. || — (kom'pres), s. 
chir. kompresas. 

Compressibility (kom-pres-i-bil'i-ti), *. 
suspaudžiamu mas: ypatybe pasi- 
duoti spaudimui. 

Compressible (kom-pres'i-b'l), adj. ga- 
limas suspausti; suspaudžiamas. | 
—ness, s. = Compressibility. 



11U 



Comrade 



Compression (kdm-pr&š'šidn), *. suspau- 
dimas; susispaudimas: suspaustu- 
mus. 

Compressive (kom-prėViv), adj. suspau- 
džias; galįs suspausti; suspaudžia- 
mas. 

Compressure (kom-preš'šur), s. suspau- 
dimas; suspaustumas. 

Comprisal (kom-praiz'el), s. turinys: 
trumpas išguldymas; suglaudimas; 
sutrauka. 

Comprise (kom-praiz'), v. a. apimti, tal- 
pinti {savyj). 

Compromise (kom'pro-maiz), s. susitai- 
kymas, kuriame besivaržantieji e 
kits-kitam nusileidžia; kompromi- 
sas, f —,v.a. sutaikyti; suvesti į su- 
tarti; || statyti nesmagun padėji- 
man; kompromituoti. || v. n. nusilei- 
sti kits-kitam; taikytis. 

Compromit (kom'pro-mit), v. a. statyti 
nesmagun, pavojingan padejiman: 
kompromituoti; || prižadėti. 

Comptrol (kon-trol'), s. &v. = Control. 

Comptroller (kon-trol'lor), s. = Con- 
troller. 

Compulsion (kom-pol'šion), s. priverti- 
mas; prievarta. 

Compulsive (kom-pol'siv), adj. galįs pri- 
versti; panaudojas prievarta; pri- 
verstinas. |Į — ly, adv. priverstinai; 
per prievarta; po prievarta. 

Compulsorily (kom-pol'so-ri-li), adv. per 
prievarta. 

Compulsory (kom-pol'so-ri), adj. = 
Compulsive. 

Compunction (kom-ponk'šion), s. susi- 
krimtimas; pakramta; sanžines 
griaužimas. 

Compunctious (kom-ponk'šios), adj. su- 
sikrimtęs; susikrimtimo, pakramtos 
pilnas; gimdas sanžines griaužima. 

Compurgation (kom-por-ge'šion), s.jur. 
išteisinimas apkaltinto dėlei kitų 
sudėtos prisiegos apie jo nekaltybę. 

Computation (kom-pju-te'šion), s. suro- 
kavimas; išrokavimas. 

Compute (kom-pjūf), v. a. rokuoti; iš- 
rokuoti; aprokuoti; apskaityti. 

Computer (kom-pjūt'or), s. išrokuoto- 
jas. 

Comrade (kom'red), v. draugas; ben- 
dras. 



Comradeship 120 

Comradeship (kom 'red-šip), s. draugy- 
ste; bendryste. 

Con (kon), v. a. mokytis; išmokti išgal- 
vos. || — , adv. prieš. 

Concamerate (kon-kam'6r-et), v. a. su- 
gaubti; || paskirstyti j. kambarius. 

Concameration (kon-kam-or-e'šion), s. 
gaubimas; suvedimas; sudurimas. 

Concatenate (kon-kat'i-net), v. a. suka- 
binėti; sujungti; suvienyti. 

Concatenation (kon-kat-i-ne'šion), s. 
eile; retežis. 

Concavation (kon-ka-ve'šion), s. įgaubi- 
mas; įduobimas; įdubimas. 

Concave (kon'kev), adj. įdubęs; duob- 
tas. I — , s. įdauba; įdubimas. || — ,v. 
a. padaryti įdubimą; įduobti. 

Concaveness, Cancavity (kon'kev-nes, 
-kav'i-ti), s. įdubimas; įdauba. 

Cancavo-concave (kon-ke'vo-kon'kev), 
adj. duobtas iš abiejų pusių. 

Concavo-convex (kon-ke'vo-kon'vėks), 
adj. viena puse duobtas, kita gaub- 
tas; duobtai-gaubtas. 

Concavous (kon-ke'vos), adj. įdubęs; 
duobtas. 

Conceal (kon-syl'), v. a. slėpti; paslėpti; 
užslėpti. 

Concealedly (kon-syl'ed-li), adv. slapta; 
slapčiai. 

Concealer (kon-syl' or), s. užslėpto j as. 

Concealment (kon-syl'ment), s. užslepi- 
mas; paslaptis; slapta vieta; slapy- 
kla. 

Concede (kon-syd'), v.a.n. nusileisti; 
pasiduoti; sutikti; daleisti; pripa- 
žinti. 

Coceit (kon-syf), s. supratimas; išma- 
nymas; išmanumas; išsimanymas; 
užmačia; didelis apie save suprati- 
mas; tuštumas. || — , v. a. manyti; 
sanprotauti. 

Conceited (kon-syt'ed), adj. išdidus; 
daug apie save manas; dideles apie 
save nuomones. || — ly, adv. išdidžiai; 
tuščiai; paikai. I — ness, s. išdidu- 
mas; putnumas; didelis apie save 
manymas. 

Conceivable (kon-syv'ii-b'l), adj. supra 
stinas; suprantamas. | —ness, 8. su- 
prastinumas; aiškumas. 

Conceive (kon-syv'), v.a.n. pradėti (iš- 
Čiuose); || sumislyti; užmanyti; su- 
prasti: [gauti supratimą/, manyti. 



Conch 

Conceiver (kon-syv'or), s. tas, kurs su- 
pranta, išmano; išmanytojas. 

Concent (kon-senf), s. sutarimas; san- 
lyda. 

Concenter (kon-sen'tor), v.a.n. = Con- 
centrate. 

Concentrate (kon-sen'tret), v. a. sutrauk- 
ti į krūva; koncentruoti. | v.n. kon- 
centruotis; susikoncentruoti. 

Concentration (kon-sen-tre'šion), s. kon- 
centravimas; susikoncentravimas; 
koncentracija. 

Concentrative (kon-sen'trii-tiv), s. kon- 
centruojąs; koncentruojamas. 

Concentric, Concentrical (kon-sen'trik, 
-el), adj. turįs abelna centra; kon- 
centriškas. || — ly, adv. koncentriškai. 

Concentricity (kon-sen-tris'i-ti), s. kon- 
centriškumas. 

Concept (kon'sept), s. abelnas suprati- 
mas; suoprotis. 

Conceptacle (kon-sep'ta-k'l), s. bot. ank- 
štis; kevalas. 

Conception (kon-sep'šion), s. pradėji- 
mas (išciuose); prasidėjimas; || persi- 
statymas mintyse; supratimas; me- 
na; mintis. 

Concern (kon-sorn'), v. a. liestis; palie- 
sti; apeiti; priklausyti; priderėti; 
turėti ryšį, svarba; interesuotis; rū- 
pintis (k ud). || — , s. dalykas; reika- 
las; svarba; rūpestis. 

Concerning (kon-sorn'ing), prep. sulyg; 
kaslink; kas atseina. 

Concernment (kon-sorn'ment), s. = Con- 
cern. 

Concert (kon-sorf), v.a.n. tarautis; tar- 
tis; susitarti; sulygti išvien veikti. 

Concert (kon'sort), s. sutartis; susitai- 
kymas; sutarimas; | koncertas. 

Concertina (kon-sor-ty'niį), s. koncerti- 
na (muz. instr.). 

Concerto (kon-sor'to), s. mus. koncer- 
tas. 

Concession (kon-seš'šion), s. koncesija: 
apteikimas; suteikimas; pripažini- 
mas; užsileidimas; pavelijimas; pri- 
vilegija. 

Concessive (kon-ses'siv), adj. leidžia- 
mas; užleidžiamas; pavelijamas. 

Conch (kongk), ,<?. didele jūrių sliekų 
dėže; || anat. išlaukine ausis: ausies 
ola. 



Conchite 

Conchite (kdng'kail), ». suakmenejus 

j u riu slick i] dSŽS. 

Conchoid (kdug'koid), s.geom. konchoi- 
da (kreiva Unija). 

Conchoidal (kong-koid'el), adj. konchoi- 
dališkas. 

Conchology (kong-kol'o-dži), s. koncho- 
logija; mokslas apie jūrių sliekus ir 
jų dėžes. 

Conciliate (kSn-sil'i-et), v. a. numaldyti; 
permaldauti; suderinti; sutaikyti; 
įgyti prilankuma (keno). 

Conciliation (kon-sil-i-e'šion), s. suderi- 
nimas; sutaikymas; permaldavimas; 
numaldymas; įgijimas prilankumo. 

Conciliator (kon-sil'i-e-tor), s. suderin- 
tojas; sutaikytojas. 

Conciliatory (kon-sil'i-a-to-ri), adj. su- 
taikymo (s.gen.): suderinimo (s.gen.); 
suderinamas. 

Concise (kon-sais'), adj. trumpas; su- 
glaustas; trumpas ir reiškus. | — ly, 
adv. trumpai ir reiškiai; trumpai. || 
— ness, s. trumpumas; suglaustumas. 

Concision (kon-si"žion), s. nupiovimas; 
nukirtimas; skyrius; atskala. 

Conclave (kon'klev), s. konklava; įrak- 
tas (renkančiųjų popiežių kardinolų)-, 
sueiga; susirinkimas; rodą. 

Conclude (kon-kljūd'), v. a. išvedžioti; 
išvesti; baigti; pabaigti; užbaigti; 
užgirti; nutarti; sulygti; padaryti. 
To — a bargain, susiderėti; padary- 
ti derybas. To — a peace, padaryti 
sutartį, sandara. | v. n. baigtis; pasi- 
baigti. 

Conclusion (kon-kljū'žion), s. pabaiga; 
užbaiga; galas; išvedimas; pasekme; 
konkliuzija. In — , ant užbaigos; 
ant galo; galiaus. To come to a — , 
sutarti; nutarti; užgirti. To try 
conclusions, bandyti; mėginti. 

Conclusive (kon-kljū'siv), adj. užbai- 
giamas; užbaigtinis; galutinas; 
sprendžiamas. || — ly, adv. sprendžia- 
mai; galutinai. || — ness, s. galutinu- 
mas; sprendžiamumas. 

Concoct (kon-kokf), v. a. suvirinti 
(maistą); sutaisyti (valgį); || galvoti; 
išgalvoti; sumanyti. 

Concoction (kon-kok'šion), s. sutaisy- 
mas; sudarymas (valgio); sutaisytas 
maistas; || mastymas; galvojimas; 
išgalvojimas. 



121 



Concussion 



Concoctive (kdn-kdkt'iv), adj. gelbstas 
suvirinimui, žlebeiojimui; žlebčio- 
jamas. 

Concomitance, Concomitancy (kon-kom'i- 
tciis, -ten-si), 8. draugavimas; buvi- 
mas drauge; bendrystS. 

Concomitant (kon-kom'i-t cnt), adj. drau- 
gaująs. || — , s. draugautojas; san- 
draugas; bendras. 

Concord (kon'kord), s. sutarimas; suti- 
kimas; sutari is; sutaiką; vienybe. 

Concordance (kdn-kord'ens), s. sutiki- 
mas; sutarimas; sutartis; || rodykla. 

Concordant (kon-kord'ent), adj. suta- 
riąs; sutinkąs. || — ly, adv. sutarian- 
čiai; sutartinai. 

Concordat (kon-kor'dat), s. sutarimas; 
sutartis; konkordatas. 

Concourse (kong'kors), s. susibėgimas; 
suplaukimas; susiejimas; susirinki- 
mas; minia. 

Concrete (kon'kryt), adj. suaugės į krū- 
va; sutirštėjęs; sukietėjęs; Į konkre- 
tiškas. I — , s. susirinkus irsutiršte- 
jus masa; nuosėdos; || cementas; || 
(logik.) konkretiška prasme; konkre- 
tiškas supratimas. 

Concrete (kon-kryt'), v. a. suvienyti į 
masa; sutirštinti. || v. n. jungtis į 
masa; susikrauti; sutiršteti. 

Concretion (kon-kry'šion), s. sutiršteji- 
mas; sukietejimas; susivienijimas į 
masa; suaugimas; sutirštejus masa. 

Concubinage (kon-kjū'bi-nedž), s. kon- 
kubinatas; bešliubinis sugyvenimas. 

Concubine (kon'kju-bain), s. sugulove. 

Concupiscence (kon-kju'pis-sens), s. gei- 
dulys; pageidimas; lytiškas geidavi- 
mas; goslybe; goslumas. 

Concupiscent (kon-kju'pis-sent), adj. 
geidulingas; goslus. 

Concur (kon-k(')r'), v. n. susitikti; jung- 
tis; || sutikti; sutarti. 

Concurrence (kon-kor'rens), s. susibėgi- 
mas; susiejimas; susitikimas; || su- 
tikimas; sutarimas; || prisidėjimas; 
prigelbejimas; sanveikme. 

Concurrent (kon-kor'rent), adj. sanvei- 
kias; prisidedąs; suseinas; susibėgąs. 
I — , s. sanveikejas; bendraveiklis; 
konkurentas. || — ly, adv. išvien. 

Concussion (kon-koš'šion), s. sutrenki- 
mas; užgavimas; sukrėtimas; sudre- 
binimas. 



Concussive 



122 



Conductor 



Concussive (kdn-kos'siv), adj. sukruti- 
nąs: sudrebinąs. 
Cond (kond), v.a. valdyti; kieravyti 

(laivą). 

Condemn (kon-dem'), v.a. peikti; nu- 
peikti; kaltinti; nusūdyti. To — in, 
nuštriuopuoti. 

Condemnable(kon-dem'na-b'l), ^rZ/. peik- 
tinas; vertas nupeikimo. 

Condemnation (kon-dem-ne'šion), s. nu- 
peikimas; nukaltinimas; nusudiji- 
mas; paskanda. 

Condemnatory (kon-dem'na-to-ri), adj. 
apkaltinimo (.v. gen.); apkaltinamas. 

Condemner (kon-dem'nor), s. nupeike- 
jas; nekaltintojas; nusudytojas. 

Condensable (kon-dėn'sa-b'l), adj. su- 
tirštinamas. 

Condensate (kon-den'set), v.a. n. = Con- 
dense. || — , adj. sutirštintas; sutir- 
štėjęs; tirštas. 

Condensation (kon-den-se'šion), s. sutir- 
štinimas; sutirštejimas. 

Condensative (kon-den'sa-tiv), adj. turįs 
sutirštinamas ypatybes; sutirštinąs. 

Condense (kon-dens'), v.a. sutirštinti. 
I v. n. sutiršteti. | — , adj. sutirštin- 
tas; sutirštėjęs; tirštas. 

Condenser (kon-dėns'or), s. sutirštinto- 
jas; įmone orui, garui, skysčiams, 
etc. sutirštinti ar suspausti; konden- 
satorius. 

Condensible (kon-den'si-b'l), adj. sutir- 
štinamas. 

Condescend (kon-di-sėnd'), v. n. nusilei- 
sti; nusilenkti; pasiduoti; teikt is. 

Condescendingly (kon-di-send'ing-li), 
adv. nulankiai; maloniai; mylistin- 
gai. 

Condescension (kon-di-sen'šion), s. nu- 
sileidimas; nusilenkimas; nulanku- 
mas: malonumas. 

Condign (kon-dain'), adj. užtarnautas. 
To sentence one to — 'punishment, nu- 
sūdyti ką, ant užtarnautos bausmes. 
|| — I/, adv. užtarnautai; pagal užsi- 
tarnavimą. || — ness, s. pritikimas už- 
sitarnavimui; sutikme su užsitarna- 
vimu; atsakomumas. 

Condignity (kon-dig'ni-ti), s. užsitarna- 
vimas; užsipelnymas; nuopelnas. 

Condiment (kon'di-ment), s. uždaras 
(c '< Ūgiams). 



Condition (kon-di"ši6n), < s '- padėjimas; 
stovis; del a; sanlyga. | •—, v.n.a. lyg- 
tis; sulygti; padaryti sutartį; sutar- 
ti; susilaikyti. 

Conditional (kon-di"šion-el), adj. sanly- 
ginis; sulygtas; gram, tariamas; su- 
kalbamas; — mode, tariamasis (ar 
sukalbamasis) sakymas. || — ly, adv. 
pagal sulj'gima. 

Conditioned (kon-di"šiond), adj. esąs 
(gerame ar blogame) padėjime, stovy- 
je. 

Conditory (kon'di-to-ri), s. padetuve; 
slapykla. 

Condolatory (kon-do'la-to-ri), adj. išreiš- 
kias gailestį, pasigailėjimą; pasigai- 
lėjimo (s. gen.). 

Condole (kon-dol'), v. n. [to — with] iš- 
reikšti pasigailėjimą, sanjausma; 
sangailauti. 

Condolement, Condolence (kon-dol'ment, 
-do'lens), s. sangailavimas; pasigai- 
lėjimas; gailestis; nuliūdimas; liūd- 
numas. 

Condoler (kon-dol' 6r), s. sangailauto- 
jas. 

Condonation (kon-do-ne'šion), s. dova- 
nojimas; atleidimas. 

Condone (kon-don'), v.a. dovanoti; at- 
leisti. 

Condor (kon'dor), s. orn. Andų kalnų 
vulturas (Sarcorhamphus gryphus). 

Conduce (kon-djūs'), v. n. vesti prie ko; 
gelbėti; tarnauti; prisidėti. 

Conducent (kon-djū'sent), adj. vedas 
prie ko; tarnaująs. 

Conducible, Conducive (kon-djū'si-b'l, 
-si v), adj. vedąs prie ko; tarnaująs; 
prisidedąs; geibias; naudingas; pri- 
lankus. || — ness, s. naudingumas; 
prilankumas; pagel bingumas. 

Conduct (kon-dokf), v.a. vesti; lydėti; 
phys. perduoti (Šilumą, šviesą, elek- 
trą, etc.). To — one's self, apseiti; 
elgtis. I — (kon'dokt), s. vedimas: 
vada; || pasivedimas; apsiejimas; pa- 
sielgimas. 

Conduction (kon-d6k'šion), s. vedimas; 
jihys. perdavimas. 

Conductive (kon-dokt'iv), adj. vedąs; 
kiera vijas. 

Conductor (kSn-dokt'or), s. vedėjas; va- 
das; konduktorius; direktorius; || 
[lightning — J perkuntrau k i s. 



Conduit 

Conduit (k6n'dit), .•*. nuovada; kanalas; 
ryna; įvadą (vandens); požeminis ur- 
vas. 

Condyle (kčn'dil), 0. anot. melmuo (kau- 
lo). 

Cone (kon), s.geom. konus; || bot. sku- 
ja; kankorėžis. 

Confab (kdn'fab), s. besišnekučiavimas; 
pašneka. 

Confabulate (kon-fiib'ju-let), v. n. šneku- 
čiuotis; plepėti. 

Confabulation (kon-fab-ju-le'šiSn), s. be- 
sišnekučiavimas; pašneka. 

Confect (kon-fškf), s. = Comfit. 

Confection (kon-fek'šion), s. konfekta; 
cukrine. 

Confectioner (kon-fek'šion-or), s. dirbė- 
jas cukrinių, saldainių; pardavinė- 
tojas cukrinių. 

Confectionery (kon-fek'šion-er-i), s. cuk- 
rine; dirbtuve saldumynų; | cukri- 
nes (abelnai); saldumynai. 

Confederacy (kon-fed'or-ii-si), ,9. konfe- 
deracija; susidraugavimas: sanryšis; 
ryšys; susivienijimas; sutartis; suo- 
kalbis. 

Confederate (kon-fed'6r-et), adj. konfe- 
deratiškas; suvienytas; drauginin- 
kiškas; sebrinis. | — , s. konfedera- 
tas; draugininkas; sėbras. || —,v.a. 
suvienyti: surišti; sutverti sanryšį. 
v. n. draugautis; susidraugauti; 
susivienyti; susirišti sutarties ryšiu. 

Confederation (kon-fėd-or-e'šion), s. kon- 
federacija; susidraugavimas; sanry- 
šis.' 

Confederative (kon-fed'or-a-tiv), adj. 
konfederatiškas: draugininkiškas; 
sebrinis; sebriškas. 

Confer (kon-for'), v. a. apteikti; suteik- 
ti; įteikti; duoti. || v. n. šnekėtis; ta- 
rautis. 

Conference (kon'for-ens), s. pasitaravi- 
mas; rodą; konferencija. 

Confess (kon-fes'), v.a.n. išpažinti; pri- 
pažinti; prisipažinti; pasisakyti; | 
parodyti; liudyti; Į| spavedoti; spa- 
vedotis. 

Confessedly (kon-fes'ed-li), adv. neužgi- 
namai; neužginčijamai; atvirai. 

Confesser (kon-fes' or), s. išpažintojas. 

Confession (kon-feš'šion), s. išpažini- 
mas; išpažintis (nuodėmių); spa\ r ed- 
nis. 



123 Confirmation 

Confessional (kdn-fšš'šidn-el), s, spaved- 

nyčia; konl'esionalas. 

Confessor (kon-fes 6r), .*. išpažintojas; 
Į| klausytojas išpažinties. 

Confidant, Confidante (kdn'fl-dant), *. įti- 
kimas draugas. 

Confide (kfin-faid'), v.a.n. įtikėti; pati- 
kėti; pasitikėti (ant ko); atsidėti (ant 
ko). 

Confidence (kon'fi-dens), s. pasitikėji- 
mas; viltis; I saupasitikejimas; drą- 
sa. 

Confident (kon'fi dent), adj. pasitikįs; 
įtikimas; ištikimas: tikras; saupasi- 
tikįs; drąsus. | —, s. įtikima y patą; 
įtikimas draugas. || — ly, adv. su pa 
sitikejimu; drąsiai. || — ness, s. pasi 
tikėjimas; dra urnas. 

Confidential (kon-fi-dėn'šel), adj. įtiki- 
mas; ištikimas; || suteikiamas (ar 
suteiktas) slapta; turįs but slaptoj 
užlaikytas; slaptas. || — ly, adv. išti- 
kimai; su pasitikėjimu; slapta. 

Configurate (kon-fig'ju-ret), v. n. priimti 
išžiūra, pavidalą, forma. 

Configuration (kon-fig-ju-re'šion), s. iš- 
veizdis; pavidalas; stovis; padėji- 
mas. 

Configure (kon-fig'jur), v. a. suteikti iš- 
veizdį, pavidalą. 

Confinable (kon-fain'a-b'l), adj. aprybo- 
jamas; galimas apryboti, susiaurin- 
ti. 

Confine (kon-fain'), r. a. apryboti; ap- 
rubežiuoti; uždaryti: įkalinti. To 
be confined, gulėti ant gimdymo pa- 
talo; šešiose būti. || — (kon' fain), s. 
ryba; rubežius; siena. 

Confineless (kon-fain'les), adj. neapry- 
botas; begalinis. 

Confinement (kon-fain' ment), s. įkalini- 
mas; uždarymas; užsidarymas; nie- 
kur neišėjimas; šešios. He must 
submit to — , jis neturi niekur išeit 
iš kambario. She is in — , ji dabar 
yra šešiose. 

Confiner (kon-fain'or), *. sulaikytojas: 
apry botoj as; uždarytoj as; įkalinto- 
jas. 

Confirm (kon- form'), v.a. patvirtinti; 
sudrutinti; pritvirl int i. 

Confirmation (k6n-for-me'ši8n), s. pa- 
tvirtinimas; užtvirtinimas; sudruti- 
nimas. 



Confirmative 124 

Confirmative (kon-form'a-tiv), adj. pa- 
tvirtinąs; patvirtinamas, ii _| Y> adv. 

patvirtinančiai. 

Confirmator (kon'for-me-tor), s. patvir- 
tint o j as. 

Confirmatory (kon-forjn'a-to-ri), adj. 
tarnaująs patvirtinimui; patvirtinąs. 

Confirmedness (kon-form 'ed-nes), s. tvir- 
tumas. 

Confirmer (kon-form 'or), s. = Confir- 
mator. 

Confirmingly (kon-form'ing-li), adv. pa- 
tvirtinančiai. 

Confiscable (kon-fis'ka-b'l), adj. gali- 
mas konfiskuoti; konfiskuotinas. 

Confiscate (kon-fis'ket ir kon'fis-ket), v. 
a. konfiskuoti; atimti; užgriebti į 
viešpatystes iždą. | — , adj. konfis 
kuotas. 

Confiscation (kon-fis-ke'šion), s. konfis- 
kavimas; konfiskacija; atėmimas, 
užgriebimas keno turto ant viešpa- 
tystes naudos. 

Confiscator (kon'fis-ke-tor), s. konfis- 
kuotojas. 

Conflagrant (kon-fle'grent), adj. degąs. 

Conflagration (kon-flii-gre'šion), s. gais- 
ras; ugnis. 

Conflict (kon'flikt), s. susirėmimas; ko- 
va; ginčas. || — (kon-flikt'), v. n. susi- 
remti; kovoti; kautis; grumtis; | 
priešintis; prieštarauti. 

Confluence (kon'flju-ens), s. susibėgi- 
mas; suplaukimas; susirinkimas. 

Confluent (kon'flju-ent), adj. susiplau- 
kias; susibėgąs; susivienijąs; susi- 
jungęs; suaugės; susiliejęs, fl — , s. 
prieupis. 

Conflux (kon'floks), s. = Confluence. 

Conform (kon-form'), v. a. pritaikyti; 
sutaikyti; panašiu daryti. | v. n. tai- 
kytis; prisitaikyti; pritikti; sutikti; 
pasiduoti. 

Conformable (kon-form' ii-b'l), adj. su- 
tinkąs; atsakomas; panašus. | Con- 
formably, add. atsakančiai; atsako- 
mai; pritinkančiai. 

Conformation (kon-for-me'šion), s. pri- 
taikymas; sutarimas; sudėjimas; pa- 
vidalas; išveizdis. 

Conformity (kon-form'i-ti), s. sutari- 
mas; sutikme; panešumas; sanvaiz- 
d urnas. 



Congealable 

Confound (kon-faund'), v. a. maišyti; 
sumaišyti; sujaukti; supainioti; su- 
mizginti. 

Confounded (kon-faund'ed), s. sumaišy- 
tas; sujauktas; painus; biaurus. || 
— ly, adv. baisiai; biauriai. 

Confraternity (kon-frit-tor'ni-ti), s. bro- 
lyste; brolija. 

Confrere (kon-frer'), s. artymas drau- 
gas; sėbras. 

Confront (kon-fronf), v. a. stovėti pry- 
šakyj ; stoti kam j. pryšakį; stot i 
akis į akį; sutikti (priešių); pasitik- 
ti; tvirtai priešintis; krutinę statyti 
(kam); statyti akis į akį; prieš kits- 
kitą statyti; sustatyti; palyginimą 
daryti; palyginti. 

Confrontation (kon-fron-te'šion), s. su- 
statymas prieš kits-kitą; palygini- 
mas. 

Confuse (kon-fjūz'), v. a. maišyti; su- 
maišyti; sujaukti; supainioti; su- 
mizginti; sutrikdyti. 

Confused (kon-fjūzd'), adj. sumaišytas; 
susimaišęs; sumizges; netvarkus. | 
— ly, adv. sumizgusiai;netvarkiai; ne- 
aiškiai. || — ness, *. susimaišymas; su- 
mizgimas; sumišimas; netvarka; ne- 
aiškumas; painumas. 

Confusion (kon-fjū'žion), s. susimaišy- 
mas; netvarka; sumišimas; | išnai- 
kinimas; pragaištis. 

Confutable (kon-fjūf ii-b'l), adj. sumu- 
šamas. 

Confutation (kon-fju-te'šion), s. sumu- 
šimas; išrodymas neteisingumo (ke- 
no žodžių, tvirtinimų, etc). 

Confute (kon-fjūf), v. a. sumušineti; 
sumušti (keno tvirtinimus, etc); pa- 
rodyti neteisingumą; nutildyti. 

Confuter (kon-fjūf or), s. sumušineto- 
jas; sumušėjas. 

Conge (kon-že' ir kon'džy), s. atsisvei- 
kinimas; pasilenkimas (ką sveikinant 
ar atsisveikinant). || — (kon'džy), v. n. 
atsisveikinti pasilenkimu; pasilenk- 
ti. 

Congeal (kon-džyl'), v. a. sušaldyti; tir- 
štu padaryti; atšaldyti. || v. n. sušal- 
ti; sustingti; tirštu pasidaryti. 

Congealable (kon-džyl' ii-b'l), adj. sušal- 
domas. 



Congealment Ii.") 

Congealment (kdn-džyl'ment), 8. sušal- 
dymas; pavertimas [tiršta, susten- 
gusia masa; susi i nirimas. 

Congelation (kdn-dži-lS'&idn), s. sušal- 
dymas; sušalimas; sustingimas. 

Congener (kdn'dži-nor), 8. vienveislis; 
vienokios veisles {gyvulys augmuo). 

Congenial (kdn-džyn'jel), adj. sangimi- 
aingas; giminingas; prigimtas. 
— ness, 8. sangiminyste; giminingu- 
mas. 

Congeniality (kon-džy-ni-aTi-ti), 8. gi- 
miningumas; giminyste. 

Congenital (kon-džen'i-tel), adj. vienlaik 
gimęs; paeinąs nuo gimimo; prigim- 
tas. 

Conger, Conger-eel (kong'gor, -yl), s.icht. 
juriiį ungurys. 

Congeries (kon-džy'ri-yz), *. krūva; su- 
rinkimas; susikrovimas. 

Congest (kon-džesf), v. a. rinkti; su- 
rinkti; sukrauti. 

Congestion (kon-džes'čion), s. krūva; 
surinkimas; med.s\ike\iim&s (kraujo). 

Conglaciation (kon-gle-ši-e'šion), s. su- 
valdymas; sušalimas; pavirtimas į 

leda. 
z 

Conglobate (kon-glo'bet), v. a. surinkti 
j. kamuolį, į krūva; sugumuliuoti. 

Conglobation (kon-glo-be'šion), s. surin- 
kimas į kamuolį; gumulas. 

Cong lobe (kon-glob'), v. a. = Conglo- 
bate. 

Conglomerate (kon-glom'6r-et), v. a. 
rinkti į krūva, į gumulą; surinkti; 
sukrauti. || — , s. min. konglomera- 
tas. I — , adj. surinktas ar susirinkęs 
l krūva, į gumulą; surinktas; su- 
krautas; susikrovęs. 
z 

Conglomeration (kon-glom-or-e'šion), s. 
surinkimas į krūva, į masa; susi- 
rinkimas; susikrovimas; krūva. 

Conglutinant (kon-gljū'ti-nent), adj. lip- 
das j. krūva; sulipdas; lipnus. 

Conglutinate (kon-gljū'ti-net), v. a. su- 
lipdyti; suaugidintr, užgydyti (žaiz- 
dą). |Į v. 11. sulipti; užsiraukti; užsi- 
traukti; suaugti, f — , adj. sulipdy- 
tas; sulipęs. 

Conglutination (kon-glju-ii-ne'šion\ .v. 
sulipdymai; sujungimas; suvieniji- 
mas. 

Conglutinative (kon-gljū'ti-na-tiv), adj. 
sulipdas; sujungiąs į krūva; užgy- 
dąs. 



Conjecturable 

Congratulate (kon-griit'ju-let), r. a. svei- 
kinti; pasveikinti, 

Congratulation (k6n-gr;it-ju-lė"ši6n), 8. 
sveikinimas; pasveikinimas. 

Congratulator (kon-griit'ju-le-tor), s. 

sveikini Ojas. 

Congratulatory (kon-griit'ju-le-to-ri), adj. 
sveikinimo (.v. gen.)\ išreiškiąs svei- 
kinimą; sveikinamas. 

Congregate (kon'gri-get), v. a. rinkti į 
krūva, į kuopa; surinkti; sutelkti. II 

(,' C A o II 

v.n. rinki is; susirinkti; susitelkti. 

Congregation (kon-gri-ge'sion), s. surin- 
kimas; susirinkimas; kongregacija: 
parapija. 

Congregational (kon'gri-ge'šidn-el), adj. 
kongregacijiškas; parapijinis. 

Congress (kon'gres), s. susirinkimas; 
susivažiavimas; kongresas. 

Congressional (kon-greš'šion-el), adj. 
kongresionališkas; kongresinis. 

Congressman (kon'gres-miin), s. kongre- 
so sąnarys. 

Congruence, Congruency (kon'gru-ens, 
-gru'en-si), s. tikimas (vieno daigto 
prie kito); pritikimas; prilygimas; 
sutikimas; sutikme. 

Congruent (kon'gru-ent), adj. sutinkąs: 
prilygstąs; atsakąs; atsakomas; pri- 
tinkąs. 

Congruity (kon-gru'i-ti), s. sutikme; su- 
tikimas; buvimas atsakomu kits- 
kitam; atsakomumas; sanvaizdu- 
mas; toly gybe. 

Congruous (kon'gru-os), adj. sutinkąs; 
atsakąs; pritinkąs; pritinkamas; at- 
sakomas. || — ly, adi\ atsakančiai; at- 
sakomai; pritinkamai. 

Conic, Conical (kon'ik, -el), adj. koniš- 
kas; apvalus ir smailus. - - section, 
koni.škas kirtimas (geometr. ). || —ally, 
adv. koniškai. || — alness, $. konišku- 
mas; koniškas pavidalas. 

Conics (kon'iks), s. konusų geometrija: 
koniški kirtimai. 

Conifer (ko'ni-for), s. skujinis medis. 

Coniferous (ko-nif'or-os), adj. duodąs 
skujas. — tree, skujinis medis. 

Coniform (ko 'n i- form), adj. turįs komi- 
so pavidalą; konuso pavidalo. 

Conjecturable (kdn-dz8k'tjur-a-b'l), adj. 
galimas dasiprotet i, atminti, atspė- 
ti. 



Conjectural 120 

Conjectural (kon-džėk'tjur-el), adj. pa- 
remtas ant spėjimo; menamas; spė- 
jamas; abejotinas. 

Conjecture (kon-d/ėk'tjur), s. minimas: 
spėjimas; spesena; dingčia; mena. f 
— , v. a. n. spėti; minti; atspėti; dasi- 
proteti. 

Conjecturer (kon-džek'tjur-or), s. speji- 
kas. 

Conjoin (kon-džoin'), v. a. sujungti; su- 
vienyti. I v. n. jungtis; susijungti; 
susivienyti; susirišti. 

Conjoint (kon-džoinf), adj. suvienytas; 
sujungtas; susijungęs; susivienijęs. 
I — ly, adv. išvien; iš krūvos; krūvoj. 

Conjugal (kon'džju-gel), adj. vedlybi- 
nis; moterystes (s. gen.). 

Conjugate (kon'džju-get), v. a. gram. 
sanjungoti {veiksmažodį). ĮĮ — , adj. 
poruotas; porinis. | — , s. bendro kel- 
mo žodis. 

Conjugation (kon-džju-ge'šion), s. gram. 
sanjungojimas. 

Conjunction (kon-džonk'šion), s. sujun- 
gimas; suvienijimas; susijungimas; 
besirišimas; sanryšis; ryšys; gram. 
sanjunga; astr. susitikimas (planetų) 
tame pat zodiako laipsnyje. 

Conjunctive (kon-džonk'tiv), adj. jun- 
gias; jungiamas; (gram.) — mood, 
jungiamasis sakymas. Į| — ly, adv. 
išvien; krūvoj. 

Conjunctly (kon-džonkt'li), adv. išvien; 
drauge. 

Conjuncture (kon-džonk'tjur), s. sujun- 
gimas; surišimas; susijungimas; 
sanryšis; ryšys; || aplinkybių susi- 
bėgimas; nusidavimas; pasitaiky- 
mas. 

Conjuration (kon-džju-re'šion), s. užkei- 
kimas; šaukimas Dievo vardan; 
maldavimas; Į| žavėjimas; ragany- 
sta; I (nusen.) suokalbis. The — oj 
Catiline, Katilinos suokalbis. 

Conjure (kon-džjūr'), v. a. užkeikti; 
šaukti Dievo vardan; maldauti. || 
v. n. suokalbininkauti; suokalbį da- 
ryti. || — (kon'džor), v .a. užkeikti; 
užžavėti ; užkalbėti ; iššaukti (dvasią) ; 
varyti, išvaryti (velnią). To — up, 
iššaukti (velnią, dvasią); jig. prama- 
nyti; išmislyti. || v. n. žavėti; raga- 
nauti; raganuoti. 



Connotation 



Conjurer (kon-dž j ur' or), s. maldautojas 
prašytojas Dievo vardan. | — (kon'- 
džor-or), s. žavėtojas; apžavetojas, 
raganius. 

Conjury (kon'džju-ri), s. žynavimas; ra- 
ganavimas; raganysta. 

Conn (kon), v. a. valdyti; kieravyti (lai- 
vą). 

Connascence, Connascency (kon-niįs'sens, 
-sen-si), s. bendras (ar vienlaikis) 
gimimas; drauggimimas. 

Connascent (kon-niis'sent), adj. drauge 
gimęs; drauge pagimdytas. 

Connate (kon'netir kon-net'), adj. drau- 
ge gimęs; vieno gimimo; įgimtas; 
prigimtas; bot. suaugės į krūva. 

Connatural (kon-nat'ju-rel), adj. įgim- 
tas; prigimtas; naturališkas. | — ly, 
adj. pagal prigimimą; nuo prigim- 
ties. I — ness, s. prigimtumas; pri- 
gimtas ryšys. 

Connect (kon-nekf), v. a. vienyti; jung- 
ti; rišti; sujungti; surišti. || v. n. vie- 
nytis; jungtis; rištis; besijungti; su- 
sivienyti. 

Connection (kon-nek'šion), s. jungimas; 
sujungimas; besijungimas; susijun- 
gimas; susirišimas; sanryšis; ryšys; 
giminyste; santikis. 

Connective (kon-nėkt'iv), adj. rišas; 
jungias. | — , s. ryšys; gram, sanjun- 
ga. || — ly, adv. sanryšyj ; drauge ; iš- 
vien. 

Connexion (kon-nek'šion), s. = Connec- 
tion. 

Connivance (kon-naiv'ens), s. davimas 
valios; žiūrėjimas pro pirštus (ant 
keno negerų darbų); pataikavimas; 
pataika; patuką. 

Connive (kon-naiv'), v.n. pro pirštus 
žiūrėti; patuką duoti; pataikauti. 

Connivent (kon-naiv'ent), adj. biol. su- 

seinas į krūva; susiduriąs Viršūnė- 
le S C C 

mis. 

Conniver (kon-naiv'or), s. pataikauto- 
jas. 

Connoisseur (kon-nis-sor'), s. žinovas; 
žinunas. 

Connotate (kSn'no-tet) v. a. = Con- 
note. 

Connotation (kon-no-te'šion), s. reiški- 
mas drauge (ko nors kito); pašalini"' 
(ar priedine) reikšme. 



Connote 



i->; 



Conservatism 



Connote (kon-not '), v. a. drauge reikšti 
(/.</ nors kitą, priedinf); drauge /(Mi- 
klinti; talpinti savyj prieding reik- 
šme. 

Connubial (kon-nju'bi-el), adj. motery- 
stes («. gen.)\ vedly binis. 

Conoid (ko'noid), s. geom. konoidas. || 
— , adj. kanoidališkas. 

Conoidal. Conoidic (ko-noid'el, -ik), adj. 
konoidiškas; konoidališkas; apvaliai 
smailus. 

Conquer (kon'kor), v. a. n. užkariauli; 
apgalėti; apveikti. 

Conquerable (kon'kor-ii-b'l), adj. gali- 
mas užkariauti; užkariaujamas; ap- 
galimas; apveikiamas. 

Conqueror (kon'kor-or), s. užkariauto- 
jas; apgaletojas; pergalėtojas. 

Conquest (kon'kuest), s. užkariavimas: 
apgalejimas; pergale. 

Consanguineous (kon-san-gui'n'i-os), adj. 
giminingas; to paties kraujo. 

Consanguinity (kon-siin-guin'i-ti), 8. 
kraujo giminyste; giminingumas. 

Conscience (kon'šens), s. sanžine; sau- 
žine. —money, pavogti, bet vel va- 
gies sugražinti savininkui, pinigai. 

Conscienceless (kon'šens-les), adj. ne- 
sanžiniškas; besanžiniškas. 

Conscientious (kon-ši-en'šios), adj. san- 
žiniškas; saužiniškas. || — ly, adv. san- 
žiniškai. || — ness, s. sanžiniškumas. 

Conscionable (kon'šion-a-b'l), adj. san- 
žiniškas: teisingas. || — ness, s. sanži- 
niškumas; teisingumas. 

Conscious (kon'šios), adj. sužinus; ži- 
nąs; suprantąs; turįs nuomone. To 
be — of, žinoti; suprasti. || — ly, adv. 
sužiniai. || —ness, s. sužinia; sąmone. 

Conscript (kon'skript), adj. įrašytas; 
įtrauktas surašan. || — , s. paimtas į 
kareivius; rekrutas. ||— (kon-skript'), 
v. a. užrašyti ar imti į kareivius; re- 
krutus imti, rinkti. 

Conscription (kon-skrip'šion), s. sura- 
šymas; ėmimas rekrutų; konskrip- 
cija. 

Consecrate (kon'si-kret), v. a. šventyti; 
pašventyti; įšventyti; pašvęsti. || — , 
adj. pašventy tas; pašvęstas; šventas. 

Consecrater, Consecrator (kon'si-kre-tor), 
s. pašventy to j as; pašventė j as. 

Consecratory (kon'si-kre-to-ri), adj. 
šventimo (s. gen.); pašventimo (*. 
gen.). 



Consecution (kon-si-kjū'šion), 8. išvedi- 
mas; pasekmė. 

Consecutive (kon-sek'ju-t iv), adj. sekas 
paskui kits-kita; paeiliui sekas; pa- 
vymui einas; paeinąs kaipo pasekme 
(ko). ĮĮ —\y,adr. pavymui; paeiliui. 

Consention (kon-sčn'šion), 8. sutikimas; 
sutarimas. 

Consent (kon-senf), v.n. tikti; sutikti 
(ant ko) ; pavelyti ; leisti. | — , s. su- 
tikimas; sutarimas; pritarimas; pa- 
velijimas. 

Consentaneous (kon-sen-te'ni-6s), adj. 
sutariąs; sutinkąs; pritinkąs; pritin- 
kamas; atsakomas. || — ly, adv. pri- 
tinkančiai; pritinkamai; atsakomai. 
|| —ness,*. sutarimas; sutikme;atsa- 
komumas. 

Consentient (kon-sen'šent), adj. sutariąs; 
sutinkąs; sutikmingas. 

Consequence (kon'si-kuens), s. pasek- 
me; išeiga; išvedimas; svarba. In 
— , togi del; del tos priežasties. In 
— of, per ka. A matter of small — , 
dalykas mažos svarbos. 

Consequent (kon-si-kuent), adj. sekas 
kaipo pasekme; tveriąs pasekmę; 
pasekąs; paeinąs &7 nuoseklus. | 
— , s. pasekme; išvedimas; math. 
antrasis sąnarys. || — ly, adv. taigi; 
todėl; iš to išeina. 

Consequential (kon-si-kuen'šel), adj. 
pasekąs; paeinąs (ūko); išeinąs (iš 
ko); nuoseklus; || svarbus; didus. || 
— ly, adv. nuosekliai; paskui; poto: 
galiaus; be pertrūkio; nuolatai; su 
nuduotu svarbumu; (iš)didžiai. || 
—ness, s. nuoseklumas. 

Conservable (kon-sorv'ji-b'l), adj. gali- 
mas užlaikyti, apsaugoti. 

Conservancy (kon-sorv'en-si), s. užlai- 
kymas (nuo gedimo, etc); apsaugoji- 
mas. 

Conservant (kon-sorv'ent), adj. apsau- 
goj ąs; apsaugoj amas. 

Conservation (kon-sor-ve'šion), s. užlai- 
kymas; palaikymas; apsaugojimas; 
apsergėjimas. 

Conservatism (kon-sorv'a-tiz'm), s. kon- 
servatizmas; besistengimas palaiky- 
ti įsigyvenusias formas; besi laiky- 
mas senų form 11, nuomonių, etc. 



Conservative 



128 



Consolation 



Conservative (kon-sorv'ii-tiv), adj. ap- 
saugojus; apsaugojimo (s. gen.); | 
konservatyviškas; besilaikąs senų, 
įsigyvenusių formų, nuomonių, etc. 
|| — , s. prisirišelis prie senų (ar įsi- 
gyvenusių) formų; šalininkas palai- 
kymo įsigyvenusių formų, įstaigų, 
etc. ; konservatistas. 

Conservator (kon'sor-ve-tor), s. apsau- 
gotojas; globėjas; tvarkos dabotojas. 

Conservatory (kon-sorv'a-to-ri), adj. tar- 
naująs apsaugojimui; apsaugojimo 
(s. gen.). || — , s. vieta kam nors lai- 
kyti, apsaugoti; augmenų auginy- 
čia; šiltnamis; oranžereja; inspek- 
tas; || konservatorija; muzikos mo- 
kykla. 

Conserve (kon-sorv'), v. a. palaikyti; už- 
laikyti; saugoti; apsaugoti; || daryti 
konservus; virinti uogas, vaisius. || 
— (kon'sorv), s. konservai; su cuk- 
rum virinti vaisiai, uogos. 

Conserver (kon-sorv'or), s. palaikytojas; 
užlaikyto j as; saugotojas. 

Consider (kon-sid'or), v.a.n. svarstyti; 
apsvarstineti; apsvarstyti; manyti; 
apmastyti; sanprotauti; rokuoti; 
spręsti; godoti. 

Considerable (kon-sid'6r-a-b'l), adj. pa- 
temijimo vertas; žymus; įdomus; 
nemenkas; svarbus. || Considerably, 
adv. žymiai; įdomiai; ganėtinai; 
daug. 

Considerate (kon-sid'6r-et), adj. apsvar- 
stas; protingas; rūpestingas; apž val- 
gus; atsargus; rimtas. || — ly, adv. su 
apsvarstymu ; atsargiai ; rūpestingai ; 
rimtai. || — ness, s. apžvalgumas; at- 
sargumas; rūpestingumas; protin- 
gumas; rimtumas. 

Consideration (kon-sid-or-e'šion), s. ap- 
svarstinejimas; apsvarstymas; ap- 
mastymas: aprokavimas; apspren- 
dimas; perkratinejimas; peržiūrėji- 
mas; atsižiūrėjimas; atžvalga; ati 
da; godone; pagarba; svarba; pama- 
tas; priežastis; atiteisimas; atlygini- 
mas. To think with — , protauti su 
apsvarstymu. To have a — to the 
poor, turėti atžvalga ant beturčių; 
rūpintis apie beiurčius. To take in- 
to — , imti ant apsvarstymo; atkreip- 
ti atida, akį ant. A thing of no — , 
dalykas neturįs jokios svarbos, jo- 
kios vertes. 



Considering (kon-sid'or-ing), prep. pri- 
imant rokundon; akyvaizdoje; ka- 
dangi. 

Consign (kon-sain'), v. a. pavesti; įteik- 
ti; perduoti; atiduoti; pasiųsti: 
persiųsti (tavoru.s); paskirti. To — 
to the grave, sudėti į kapa. 

Consignatory (kon-sig'nįį-to-ri), s. pasi- 
rašytojas. 

Consignee (kon-si-ny'), s. ypata, kuriai 
pavedami (ar siunčiami) tavorai; 
priėmėjas tavorų. 

Consigner (kon-sain'or), s. perduotojas, 
persiuntė j as (tavorų). 

Consignment (kon-sain'ment), *. pave- 
dimas; įteikimas; perdavimas; pirki. 
pavedimas ar persiuntimas tavorų 
kitam ant užlaikymo, pardavimo, 
etc.; siuntinys (tavorų)', surašąs pa- 
vedamų ar siunčiamų daigtų. 

Consignor (kon-sain'or ir kon-si-nor'), 
s. pavedejas; įteikėjas; perduotojas 
(ko nors kito globon). 

Consist (kon-sisf), v. n. susidėti [iš ko); 
laikytis; užsilaikyti; drūtai stovėti; 
rastis ; būti ; tvyloti ; gyvuoti ; sutikti. 

Consistence, Consistency (kon-sist'ens, 
-en-si), s. sudėjimas; stovis; sąmy- 
šis; || tvirtumas; pastovumas; laip- 
snis tvirtumo, stangumo, tirštumo: 
tirštumas; kietumas; || sutikimas; 
sutarimas; sutikme; pritikimas; at- 
sakomumas; sanvaizdumas. 

Consistent (kon-sist'ent), adj. tvirtas; 
drūtas; || sanvaizdus; sutinkąs; suta- 
riąs; kits-kitam neprieštaraująs; 
nuoseklus. || — ly, adv. tvirtai; stip- 
rai; atsakomai; nuosekliai. 

Consistorial (kon-sis-to'ri-el), adj. kon- 
sistoriškas; konsistorijos (s. gen.). 

Consistory (kon-sis'to-ri ir kon'sis-to-ri), 
s. konsistorija. 

Consociate (kon-so'ši-et), v. a. suvesti 
draugysten; sujungti; suvienyti. | 
v. n. susidraugauti; susivienyti. 

Consociation (kon-so-ši-e'šion), s. susi- 
draugavimas; draugyste; ankštus 
ryšys; susivienijimas; dvasiškijos 
susirinkimas. 

Consolable (kon-sol'a-b'l), adj. surami- 
namas; palinksminamas. 

Consolation (kon-so-le'šion), s. surami- 
nimas; palengvinimas; palinksmi- 
nimas. 



Consolator 



20 



Constitutional 



Consolator (kdn'so-le-tor), ». sufaminto- 
jas; palinksminto j as. 

Consolatory (kfin-sdl'a-to-ri), adj. sura- 
minąs; palinksminąs; suramini tuo 
(». g-- n.). 

Console (kon-soT), O. a. suraminti; nu- 
ramini i : palinksminti. 

Console (kon'sol), s. arch, paramtis; 
paspara; šulelis. —table, sieninis 
stalelis; lentynaite*. 

Consoler (kon-sdTor), 8. suramintojas: 
palinksminto j as. 

Consolidant (kon-sol'i-dent), adj, vieni- 
jas: darąs stangiu, tvirtu. 

Consolidate (kon-sol'i-det), v. a. jungti; 
sujungti: suvienyti; sukietinti: 
padaryti kietu, stangiu, tirštu; su- 
spausti. I v. n. kieteti; darytis stan- 
giu, kietu; vienytis; susivienyti; su- 
sijungti. 

Consolidation (kon-sol-i-de'šion), *•. pa- 
sidarymas stangiu, kietu; sukieteji- 
mas; susijungimas; susivienijimas. 

Consolidative(kon-s61'i-de-tiv), adj. su- 
kietinąs; jungias į krūva; suvieni- 
jąs; užgydas {žaizdą). 

Consoling (kon-sol'ing), adj. raminas; 
palinksminąs. 

Consols (kon'solz), s. pi. viešpatystes 
skolų popieros. 

Consonance, Consonancy (kon'so-nens, 
-nen-si), s. sutarimas (balsų); sanly- 
da; harmonija; sutikimas; sutartis; 
sutikme. 

Consonant (kon'so-nent), adj. sutariąs; 
sanlvdus; sutinkąs; tinkas; atsakas; 
atsakomas. || — , s. gram, priebalse. 
|| — ly, adv. sanlydžiai; atsakančiai; 
atsakomai. 

Consonous (kon'so-nos), adj. sanlvdus; 
harmoniškas. 

Consort (kon'sort), s. bendradraugis, /. 
bendradrauge: bendras; gyvenimo 
draugas ar drauge; vyras, pats; mo- 
teris, pati. IĮ — (kon-sort'), v. n. drau- 
gautis; sebrautis; susidraugauti; su- 
sisebrauti. || v. a. suvienyti; surišti; 
sutuokti. 

Conspicuous (kon-spik'ju-6s), adj. aiš- 
kus; aiškiai matomas; į akį puolas: 
žymus; šaunus; prakilnus; plačiai 
žinomas; pagarsėjęs. || — ly, adv. aiš- 
kiai; matomai; žymiai; šauniai. | 
— ness, v. aiškumas: šaunumas; gar- 
sumas. 



Conspiracy (k6n-spir'a-si), ••>. suokalbis; 

konspiracija. 

Conspiration (kon-spi-rc'šion), *. = CON- 
SPIRACY. 

Conspirator (kon-spir'ii-tor), -v. suokal- 
bininkas; konspiratorius. 

Conspire (kon-spair'), v.n.a. spensti: 
suokalbininkauti; padaryti suokal- 
bį; sutarti; susitart i. 

Conspirer (kon-spair'or), s. spendė" jas; 
suokalbininkas. 

Constable (kon'stii-b'l), .s*, konstabelis 
(uredininka.s); policijos tarnas. 

Constancy (kon'sten-si), s. pastovumas; 
tvirtumas; stiprumas; drutybe. 

Constant (kon'stent), adj. pastovus; 
nepaliaujamas; vienvalinis; tvirtas: 
neatmainomas; neatmainingas; tik- 
ras; įtikimas. I — ly, adv. pastoviai; 
tvirtai; vienval: nepaliaujamai; be 
paliovos. 

Constellation (kon-stel-le'šion), s. žvaigž- 
džių krūva; žvaigždynas; konstelia- 
cija. 

Consternation (kon-stor-ne'šion), .v. nuo- 
steba; išgąstis. 

Constipate (kon'sti-pet), v. a. sukietinti: 
užkimšti (žarnas); gimdyti prietva- 
ra. 

c 

Constipation (kon-sti-pe'šion), s. žarnų 
užsikimšimas; prietvaras. 

Constituency (kon-stit'ju-en-si), *. ren- 
kamoji kolegija; rinkėjai. 

Constituent (kon-stit'ju-ent), s. sudeda- 
moji dalis; sudėtinis; elementas; || 
paskyrejas; pavedejas reikalų kitos 
ypatos globon. || — , adj. sudedąs (ar 
tveriąs) dalį ko; sudedamas; sudėti- 
nis; || turįs galia, paskirti; paskirias. 

Constitute (kon'sti-tjut), v. a. tverti; su- 
tverti; sudėti; sustatyti; sudaryti; || 
paskirti; išrinkti. 

Constitution (kon-sti-tjū'šion), s. sudėji- 
mas; sustatymas; įsteigimas; įstaty- 
mas; paskyrimas: stovis; | kūno su- 
dėjimas; kūniškos ir dvasiškos ypa- 
tybes; būdas; || viešpatystes sutaisy- 
mas; pamatiniai įstatymai; konsti- 
tucija. 

Constitutional (kon-sti-tjū'šion-el), adj. 
prigulįs nuo sudėjimo, nuo budo: 
tvylas kūno sudėjime; || konstituci- 
jinis; konstitucijiškas. || — , s. pasi- 



Constitutionalist 



130 



Consuiter 



vaikščiojimas. || — ly, ado. sulyg kū- 
no sudėjimo; sulyg budo; pagal pri- 
gimimą; iš prigimimo; || konstituci- 
jiškai. 

Constitutionalist (kon-sti-tjū'šion-el-ist), 
s. konstitucijonalistas: konstitucijos 
šalininkas. 

Constitutionality (kon-sti-tju-šion-iil'i-t i), 
s. stovis (ar ypatybe) prigulįs nuo 
(žmogaus) sudėjimo, budo; sutiki- 
mas su konstitucija; konstituci j iš- 
kurnąs. 

Constitutive (kon'sti-tju-tiv), adj. tve- 
riąs; sudedas; sustatas; sudėtinis: 
būtinas. 

Constrain (kon-stren'), v. a. priversti: 
prispirti; sulaikyti; suvaldyti; suri- 
šti; suvaržyti; suveržti; suspausti. 

Constrainable (kon-stren'ii-b'l), adj. ga- 
limas priversti, prispirti, sulaikyti, 
suvaldyti; priverčiamas; suvaldo- 
mas. 

Constrainedly (kon-stren' ėd-1 i), adc. per 
prievarta; priverstinai. 

Constrainer (kon-stren'or), s. vertėjas; 
privertejas. 

Constraint (kon-strenf), s. prievarta; 
vertimas; spaudimas. By — , per 
prievarta; su prievarta. 

Constrict (kon-strikf), v. a. sutraukti 
(j. krūva); suraukti; suveržti; surišti. 

Constricted (kon-strikt'ed), ^.sutrauk- 
tas; surauktas; suveržtas; smaugy- 
tas; susmaugytas. 

Constriction (kon-strik'šion), s. sutrau- 
kimas; suvaržymas; suveržimas; su- 
smaugimas. 

Constrictor (kon-strikf 6r>, s. sutraukė- 
jas; ariat, varžantysis raumuo; || zool. 
smaugiančioji angis; boa. 

Constringe (kon-strindž'), v. a. sutrauk- 
ti; suveržti; suraukti. 

Constringent (kon-strin'džent), adj. var- 
žas; sutraukiąs i krūva; rišas. 

Construct (kon-strokt'), v. a. statyti; pa- 
statyti; sustatyti; sudėti: sužiesti; 
sutverti; padirbdinti. 

Constructer (kon-strokt'or), s. statyto- 
jas; pastatytojas. 

Construction (kon-strok'šion), s. staty- 
mas; pastatymas; pabudavojimas; 
budavone; sutaisymas; sustatymas; 
sudėjimas: gram, sustatymas (saky- 



mo); konstrukcija; || aiškinimas: 
ženklinimas; reikšme; prasme. 

Constructive (kon-strokf iv), adj. turįs 
gabumą statyti, tverti; naudojamas 
prie statymo; statomas; || galimas 
išvesti, išaiškinti; išvedamas. Į| — ly. 
adv. pagal išvedima; pagal prasme. 
|| — ness, s. gebsnumas ar palinkimas 
statyti, tverti, žiesti. 

Constructor (kon-strokt'or), s. statyto- 
jas; pastatytojas; būdavot o j as; pa- 
dirbdintojas. 

Construe (kon'strū), v. a. išdestineti; iš- 
guldineti; aiškinti. 

Constuprate (kon'stju-pret), v. a. žagin- 
ti; išžaginti; sužagti. 

Constupration (kon-stju-pre'šion), s. iš- 
žaginimas; išgedinimas; sužagimas. 

Consubstantial (kon-sob-stan'šel), adj. 
esąs vienokios medegos, vienokios 
rųšies; vienokeriopo esmens. 

Consubstantiality(k6n-sob-stan-ši-ari-ti), 
s. esmens vienokeriopumas: viene- 
sybyste. 

Consubstantiate (kon-sob-stan'ši-et), v. a. 
n. vienyti vienon esyben; tikėti į be- 
siradima Kristaus kūno ir kraujo 
duonoj ir vyne Paskutines Vakarie- 
nes sakramente. || — , adj. = Con- 
substantial. 

Consubstantiation (kon-sob-stan-ši-e'- 
šion), s. theol. besiradimas Kristaus 
kūno ir kraujo duonoj ir vyne Pa- 
skutines Vakarienes sakramente; 
persimainymas duonos ir vyno į 
Kristaus kuna ir kraują. 

Consuetude (kon'sui'-tjūd), s. paprati- 
mas; paprotys. 

Consuetudinary (kon-sui-tjū'di-ne-ri), 
adj. įejes į paprotį; paprastas. 

Consul (kon'sol), s. konsulius. 

Consular (kon'sju-lor), adj. konsulinis; 
konsuliškas; konsuliaus (s. gert.). 

Consulate (kon'sju-let), s. konsulyste; 
konsuliatas. 

Consulship (kon'sol-šip), s. konsulyste. 

Consult (kon-solf), v. n. a. tarautis; ro- 
dautis; rodą daryti; patarmes klau- 
sti; teirautis. 

Consultation (kon-sol-te'šion), .?. besita- 
ravimas; rodą. 

Consuiter (kon-solt'or), s. besiteirauto- 
jas; patarmes davėjas. 



Consumable 



131 



Contentious 



Consumable (kon-sjūm'ii-b'l), adj. .su- 
naudojamas; suvartojamas; iš-, su- 
eik voj am as. 

Consume (kSn-sjūm'), v. a. sunaudoti; 
suvartoti; išsemti; iš-, sueikvoti; su- 
dildyti; sudėvėti; sunaikinti; pra- 
ryti; sudeginti. || v.n. susinaudoti; 
susidevcii; susieik voti. 

Consumer (kon-s j ūm 'or), s. sunaudot o- 
jas; naikintojas; eikvotojas. 

Consummate (kon'som-met z>k6n-som'- 
met), v. a. išpildyti; atlikti; užbaig- 
ti. || —,adj. atliktas; užbaigtas; pil- 
nas ; tobulas ; augščiausias. || — ly, adv. 
pilnai; visiškai. 

Consummation (kon-som-me'šion), s. už- 
baigimas; atlikimas; pilnumas; to- 
bulumas; pabaiga; galas. 

Consumption (kon-som'šion), s. sunau- 
dojimas; sudevejimas; sunaikini- 
mas; susinaikinimas; susidėvėjimas; 
|| med. sauslige; džiova. 

Consumptive (kon-som'tiv), adj. naiki- 
nąs; pražūtingas; med. džiovulingas. 
|| — ly, adv. džiovulingai. || — ness, s. 
dziovulingumas. 

Contact (kon'takt), s. palytėjimas; su- 
sidūrimas. 

Contagion (kon-te'džiSn), s. užsikrėti- 
mas; užkrečiamoji liga; maras. 

Contagious (kon-te'džios), adj. limpas; 
limpamas: užkrečiamas. | — ly, adr. 
per užsikrėtimą. || —ness, 8. limpa- 
mumas. 

Contain (kon-ten'), v. a. talpinti {savyj); 
apimti; turėti. To — one's self, su- 
siturėti; susilaikyti. || v.n. valdytis; 
valdyti savo geidulius. 

Contaminable(k6n-tam'i-na-b'l), adj. su 
teršiamas. 

Contaminate (kon-tam'i-net), v. a. teršti; 
suteršti; subiaurinti; apibiaurinti; 
sutepti. || — , adj. suterštas; subiau- 
rintas; biaurus. 

Contamination (kon-tam-i-ne'šion), s. 
api-, subiaurinimas; suteršimas; su- 
tepimas. 

Contemn (kon-tem'), v. a. niekinti; pa- 
niekti. 

Contemner (kon-tčm'nor), s. niekinto- 
jas; paniekintojas. 

Contemplate (kon-tSm'plet ir kdn'tšm- 
plet), v.a.n. žiūrėti; tefnyti; protau- 
ti; apmastineti; mieryti. 



Contemplation (kon-tfim-ple'šion), 8. a p 
mast im'jimas; mastymas; protavi- 
mas; manymas; dūmojimas. To 
hare in — , turėti mintyse; turėti 
1 iksla; norėti. 

Contemplative (kon-tem'pla-tiv), adj. 
mastomas; mastingas; užsimąstęs. 
— faculties, mastymo nuojiegos. | 
— ly. adv. mastingai; su atida. 

Contemplator (kon'tem-ple-tor). s. temy- 
tojas; apmastinetojas. 

Contemporaneous (kon-tem-po-re'ni-6s), 
adj. bendralaikinis; to paties laiko. 
I — ly, adv. vienu laiku; tuo-pat lai- 
ku. 

Contemporary (kon-tėm'po-re-ri), adj. 
bendralaikinis; to paties laiko. || — , 
s. bendralaikis; vienlaikietis; vien- 
gadynietis. 

Contempt (kon-temf), s. niekinimas; 
panieka; pažeminimas. 

Contemptible (kon-temt'i-b'l), adj. pa- 
niekinimo vertas; nelemtas; never- 
tas; žemas; biaurus. || —ness, s. nie- 
kingumas; nevertumas; žemumas; 
biaurumas. | Contemptibly, adv. su 
panieka. 

Contemptuous (kon-tem' tju-os), adj. nie- 
kinąs; paniekos pilnas; didus; pasi- 
pūtės. | — ly, adj. su paniekinimu: 
su panieka; su išdidumu. || —ness, 8. 
niekinimas; panieka; išdidumas. 

Contend (kon-tend'), v.n. ginčytis; vai- 
dytis; bartis; priešginiauti; varžytis; 
imtis; kautis. 

Contender (kon-tend'or), s. priešinin- 
kas; priešgina; priešius. 

Content (kon-tenf), adj. užganedytas; 
pasiganedijas; pasikakinas. | — , v. a. 
užganedyti; pakakinti. || — , s. užga- 
nedijimas; pasiganedijimas. | Con- 
tents (kon'tents), s. pi. įturys; turi- 
nes; įtalpa. Table of — , surašąs 
turinio; turinys (knygos). 

Contented (kon-tent'ed), adj. užganedy- 
tas; ramus. || — ly, adr. užganedytai: 
su pasiganedijimu; su priimnumu: 
su noru. | —ness, 8. užganedijimas; 
pasiganedijimas. 

Contention (kon-tėn'šion), .v. ginčas; 
priešginiavimas; imtynes; besivar- 
žymas; varžybos; kova. 

Contentious (kon-ten'šios), adj. mėgstąs 



Contentment 



132 



Contract 



ginčus, barnius; valdingas; priešgi- 
ningas: besiginčijamas. || — ly, adv. 
vaici ingai; priešginingai. || — ness, s. 
valdingumas; barningumas. 

Contentment (kon-tent'ment), s. užga- 
nedijimas; pasiganedijimas; pasika- 
kinimas. 

Conterminable, Conterminal, Conterminuos 
(kon-tor'mi-na-b'l, -nei, -nos), adj. 
turįs vienokias rybas; susiduriąs ru- 
bežiais; susirubežiuojas. 

Contest (kon-tesf), v.a.n. ginčyti; gin- 
čytis; priešginiauti; užginčyti; gin- 
čus varyti; ginti; kovoti; grumtis; 
imtis; varžytis; lenktyniuoti. || — 
(kon'test), s. besiginei j imas; ginčas; 
imtynes; kova; lenktynes; varžybos; 
kontestas; konkursas. 

Contestable (kon-test'a-b'l), adj. ginči- 
jamas. 

Contestant (kon-test'ent), s. priešinin- 
kas; priešgina. 

Contestation (kon-tes-te'šion), s. besi- 
ginei j imas; ginčas; lenktynes; var- 
žybos; kova. 

Context (kon'tekst), s. sanryšis (žodžių 
kalboj). 

Contexture (kon-teks'tjur), *. audinys; 
sudėjimas; sustatymas; žiedalas. 

Contignation (kon-tig-ne'šion), s. sujun- 
gimas; sustatymas (balkių); rėmai. 

Contiguity (kon-ti-gju'i-ti), s. ankštus 
susidūrimas, susisiekimas; besirube- 
žiavimas; artumas. 

Contiguous (kon-tig'ju-6s), adj. susidu- 
riąs; susirubežiuojas; susisiekiąs; su- 
sisliejas; artus; artymas. | — ly, adv. 
susišliejančiai; šaligrečiai. || —ness, 
8. = Contiguity. 

Continence, Continency (kon'ti-nens, 
-nen-si), s. besi valdymas; valdymas 
saves; valdymas sa\o geidulių. 

Continent (kon'ti-nent), adj. valdas sa- 
ve; bcsivaldas; susivaldas; doringas; 
blaivus. || — ly, adv. susilaikančiai; 
doringai. 

Continent (kon'ti-nent), s. kontinentas; 
sausžemis. 

Continental (kon-1 i-nen'tH), adj. saus- 
žeminis; kontinentinis; kontinenta- 
liškas. 

Contingence, Contingency (kon-tin'džens, 
-džen-si), s. pasitaikymas; nuotikis. 



Angle of — , (geom.) susišliejimoker- 
tis. I Contingencies, s. pi. suma pa- 
skirta netikėtiems reikalams. 

Contingent (kon-tin'džent), adj. galįs 
netikėtai atsitikti; netikėtas; neper- 
regimas; I —f s. nuotikis; pasitaiky- 
mas; prigulįs nuo atsitikimo daly- 
kas; || atsakoma dalis; kontingentas. 
|| — ly, adv. netikėtai; išnetyčių. 

Continual (kon-tin'ju-el), adj. vienvali- 
nis; nuolatinis; nepaliaująs; nepa- 
liaujamas; begalinis. || — ly, adv. be 
paliovos; be pertrūkio; vienval. 

Continuance (kon-tin'ju-ens), s. vienva- 
lumas; tesimasi be paliovos; toles- 
nis tesimas; tąsa. 

Continuate (kon-tin'ju-et), v. a. ankščiai 
sujungti, surišti. 

Continuation (kon-tin-ju-e'šion), s. tesi- 
mas; besitesimas; pratesimas; tašą; 
tolesnis trūkis. 

Continuator (kon-tin'ju-e-tor), 8. tas, 
kurs toliau tęsia. 

Continue (kon-tin'ju), v. n. tgstis; trauk- 
tis; liktis; pasilikti; būti. | v. a. tę- 
sti; pratęsti; toliaus traukti. 

Continued (kon-tin'ju-ėd), adj. nutęstas; 
prailgintas; besitesias; nepaliaująs; 
nepaliaujamas; nuolatinis. ||— ly, adv. 
be paliovos; be pertrūkio; vienval. 

Continuity (kon-ti-nju'i-ti), s. nepaliau- 
jąs besitesimas; ankštus besijungi- 
mas; ankštus sanryšis. 

Continuous (kon-tin'ju-os), adj. nuola- 
tinis; vienvalinis; nepaliaująs: nepa- 
liaujamai besitesias. || — ly, adv. be 
paliovos; be pertrūkio. 

Contort (kon-tort'), v. a. suraityti: iš- 
kraipyti; sukraipyti; susukti; supin- 
ti. 

Contortion (kon-tor'šion), .v. kraipymas; 
iškraipymas; išsikraipymas: susi- 
kraipymas; iškreivojimas. 

Contour (kon-tūr'), s. kontūras; apipai- 
šymas; apibraižymas; paišinys. 

Contraband (kon'trii-band), adj. uždrau- 
stas: užgintas. | — , 8. kontrabanda; 
uždrausta pirklyba; uždrausti pirki 
niai. 

Contrabandist (k6n'tr;i-b, : in(l-ist i, s. kon- 
trabandininkas. 

Contract (kon-tniki'), v. a. suraukti: su- 
traukti; suveržti; suspausti; susiau- 



Contracted 133 

rinti; sutrumpini i; || perimti (ką nuo 
ko)\ Įgyti (papratimą, etc.); užtrauk- 
ti (tkolą); padaryti sutartį, sutartu- 
ves; sužieduoti. || d. n. trauktis; susi- 
traukti; susiraukti; susirukšlenti ; | 
sulygti; sutarti. I — (kon'triikt ), adj. 
= CONTBACTED. || — , s. sutarimas; 
sutartis; konl raktas. 
Contracted (kon-t niki 'ed), adj. surauk- 
tas; sutrauktas; susitraukęs; su- 
trumpintas; siauras; apry botas (pro- 
tas, etc.); sulygtas; sutartas; sušne- 
kėtas. || — ly, adv. trumpai; siaurai; 
pagal sulygima. | — ness, s. susitrau- 
kimas; trumpumas: siaurumas; 
trumparegyste; saunoringumas. 

Contractibility (kon-tnikt-i-bil'i-ti), s. 
nuojiega susitraukti, susispausti. 

Contractible (kon-t riikt'i-b'l), adj. susi- 
traukiąs; susispaudžias. || —ness, s. 
= Contractibility. 

Contractile (kon-t riikt 'ii), adj. turįs su- 
sitraukimo ypatybes; susitraukiąs; 
susispaudžias. 

Contractility (kon-trak-til'i-ti), s. turėji- 
mas susitraukimo ypatybių; nuojie- 
ga susitraukti, susispausti. 

Contraction (kon-triik'šion), s. surauki- 
mas; sutraukimas; sutrumpinimas; 
susitraukimas; gram, sutrumpini- 
mas. 

Contractive (kon-triikt'iv). adj. sutrau- 
kiąs; susitraukiąs; turįs susitrauki- 
mo ypatybes. 

Contractor (kon-triikt'or), a. kontrakto- 
rius. 

Contradance (kon'tra-dans), .*. priešpry- 
šinis šokis. 

Contradict (kon-trii-dikt'), v. a. n. prieš- 
tarauti; užginčyti: užginti. 

Contradicter (kon-tra-dikt'or), s. prieš- 
tarautojas. 

Contradiction (kon-t rii-dik'šion), s. prieš- 
taravimas; priešginiavimas: priešgi- 
nyste. 

Contradictive (kon-tra-dikt'iv), adj. 
prieštaraująs; priešginiaujas; nesu- 
tinkąs. || — ly, adv. prieštaraujančiai. 

Contradictoriness( kon-t rii-dikt'o-ri-nes), 
s. priešginybe: priešingumas. 

Contradictory (kon-t rii-dikt'o-ri), adj. 
priešginiaujas; priešginingas; prie- 
šingas; nesusitaikas; nesutinkąs. 



Contribute 



Contradistinct (kon-tra-dis-1 inkl '), adj. 

turįs priešingas ypatybes; besiski- 
rias priešingomis ypatybėmis. 

Contradistinction (kon-t ra-dis-1 ink'šion), 
8. priešingumas; skirtumas; kon- 
I rastas. 

Contradistinctive (kdn-tra-dis-tink'tiv), 
adj. besiskirtas priešingomis ypaty- 
bėmis; skirtingas. 

Contradistinguish (kon-tra-dis-tin'gui'š), 
v.a. pažinti (ar atskirti) pagal skir- 
tingas (ar priešingas) ypatybes. 

Contraindicate (kon-t rii-in'di-ket), v.a. 
rodyti priešingus symptomus. 

Contraindication (kon-trii-in-di-ke'šion), 
8. med. priešingi apsireiškimai; prie- 
šingi symptomai. 

Contralto (kon-tral'to), *. mus. kontral- 
to. 

Contrariety (kon-tra-rai'i-ti), -v. priešin- 
gumas; priešenybe; skirtumas. 

Contrarily (kon'tra-ri-li), adv. priešin- 
gai. 

Contrariness (kon'tra-ri-nes), s. prieše- 
nybe; priešingumas; skirtumas. 

Contrarious (kon-tre'ri-os), adj. priešin- 
gas. || — ly, adv. priešingai. 

Contrariwise (k5n'tra-ri-uaiz), adv. prie- 
šingu būdu; priešingai; at pene. 

Contrary (kon'tra-ri), adj. priešingas; 
priešginiaujas; priešginingas. j| — , s. 
priešingas dalykas; priešingumas. 
On the — , priešingai; atpenč. 

Contrast (kon-trasf), v. a. priešpryšiais 
pastatyti, sustatyti; daryti palygi- 
nimą; palyginti. || v. n. priešpryšiais 
stovėti; turėti skirtumą; besiskirti: 
skirtis. || — (kon'trast), s. skirtumas; 
kontrastas. 

Contravene (kon-tni-vyn'), v. a. laužyti 
(įstatymus, etc.); peržengti; || susitik- 
ti su priešginybemis; prieštarauti; 
priešintis. 

Contravener (kon-trji-vyn'or), s. laužy- 
tojas; peržengejas. 

Contravention (kon-tra-ven'šion), s. lau- 
žymas; peržengimas; prieštaravi- 
mas. 

Contribute (kon-trib'jut), v. a. n. duoti 
(ar pridėti) dalį nuo saves; prisidėti 
(su dovana, su mokestini, etc.); suteik^ 
ti; aprūpinti: prigelbeti. 



Contribution 



134 



Convenience 



Contribution (kSn-tri-bjū'šion),s. duokle; 
mokestis; kontribucija; || davimas 
nuo saves; prisidėjimas; paaukavi- 
mas; dovana. A — to the poor, do- 
vana (ar paaukavimas) beturčiams. 
Aristotle'' s — s to the physical science, 
Aristotelio sutverti darbai ant gam- 
tos mokslo lauko. Contributions to 
a periodical, straipsniai rašyti (ar 
rašomi) į laikraštį. 

Contributive (kon-trib'ju-tiv), adj. pri- 
sidedąs; prigelbias. 

Contributor (kon-trib'ju-tor), s. priside- 
dantysis ; bendradarbis ; sandarbi nin- 
kas (laikraščio). 

Contributory (kon-trib'ju-to-ri), adj. pri- 
sidedąs; sanveikias; gelbstas. 

Contrite (kon'trait), adj. sutrintos šir- 
dies; gailesties pilnas (ui nuodėmes); 
didei nuliūdęs. || — ly, add. su sutrin- 
ta širdžia; nužemintai. || — ness, s. 
nuliūdimas; gailestis. 

Contrition (kon-tri"šion), s. širdies su- 
trinimas; gailestis; susikrimtimas; 
nuliūdimas. 

Contrivable (kon-traiv'a-b'l), adj. išgal- 
vojamas; pramanomas; išmislija- 
mas. 

Contrivance (kon-traiv'ens), s. prama- 
nymas; išmislijimas; išmislas; su- 
mislas; išradimas; pramone; įmone. 

Contrive (kon-traiv'), n. a. n. pramanyti; 
išmislyti; sumislyti; išrasti; užma- 
nyti; sudaryti. 

Contriver (kon-traiv'or), s. išmislytojas; 
sumislytojas; pramanytojas; išradė- 
jas. 

Control (kon-trol'), s. kontrole; užveiz- 
da; priežiūra; valdžia. | —,c.a. kon- 
troliuoti; užveizdeti; valdyti; apru- 
bežiuoti. 

Controllable (kon-trol'la-b'l), adj. su- 
kontroliuojamas; suvaldomas. 

Controller (kon-trol'lor), s. kontroliuo- 
tojas; kontrolierius; užžiuretojas; 
valdytojas. 

Controlment (kon-trol'ment), s. kontro- 
liavimas; kontrole; valdymas; val- 
džia. 

Controversial (kon-tro-vor'šel), adj. gin- 
činis; susidedąs iŠ ginčiį; polemiš- 
kas. 



Controversialist (kon-tro-vor'šel-ist), s. 
ginčininkas; polemizuotojas. 

Controversy (kon'tro-vor-si), s. besigin- 
čijimas; priešginiavimas; ginčai; 
polemika; vaidai; kova. 

Controvert (kon'tro-vort), v. a. ginčyti; 
ginčus vesti; ginčytis; polemizuoti. 

Controvertible (kon-tro-vor'ti-b'l), adj. 
ginčijamas. 

Controvertist(kon'tro-vor-tist), s. ginči- 
ninkas; ginčytojas. 

Contumacious (kon-tju-me'šios), adj. at- 
kaklus; priešginiškas; priešginingas; 
nepalankus; nepaklusnus; kietspran- 
diškas. || — ly, adv. atkakliai; prieš- 
giningai. || —ness, ». atkaklumas; 
priešginingumas; nepalankumas; 
kietsprandyste. 

Contumacy (kon'tju-ma-si), s. atkaklu- 
mas; nepalankumas; priešginingu- 
mas; nepaklusnumas. 

Contumelious (kon-tju-my'li-6s), adj. 
įžeidi ngas; begedingas; begėdiškas. 
II — ly» a ^ v ' įžeidingai. || —ness, s. įžei- 
dingumas; begedingumas. 

Contumely (kon'tju-mi-li), s. begėdyste; 
įžeidimas; apšmeiža; panieka. 

Contuse (kon-tjūz'), v. a. užgauti; su- 
mušti; sutrinti; sutriuškinti. 

Contusion (kon-tjū'žion), s. užgavimas; 
mušimas; sutriuškinimas; sutryni- 
mas. 

Conundrum (ko-non'drom), s. minkla; 
žodžių loša. 

Convalesce (kon-va-lėV), v. n. gyti;svei- 
kyn eiti; sveikti; pasveikti. 

Convalescence, Convalescency (kon-va- 
les'sens, -sen-si), s. sveikejimas; 
sveikyn ėjimas; sveikaton grįžimas: 
pasveikimas; pasitaisymas. 

Convalescent (kon-va-les'sent), adj. 
sveikstąs; besitaisąs; sveikaton grį- 
žtąs. 

Convection (kon-vek'šion), s. gabeni- 
mas; perdavimas. 

Convenable (kon-vyn'a-b'l), adj. gali- 
mas sušaukti; sušaukiamas. 

Convene (kon-vyn'), v. n. sueiti; susi- 
rinkti. || v.a. sušaukti; sukviesti su- 
sirinkiman; surinkti. 

Convenience, Conveniency (kon-vyn'jens, 
-jen-si), 8. prilikimas; parankumas: 
gerumas; smagumas; liuonumas; 
parankiausias laikas. 






Convenient 



13.1 



Convict 



Convenient (kOn-vvn'jent), adj. geras; 
parankus; smagus; liuonas. || — ly, 
adv. parankiai; smagiai: be sunku- 
mo; be vargo; bo kliūčių. 

Convening (kon-vyn'ing), s. suėjimas; 
sušaukimas {susirinkimo). 

Convent (kon'vent), s. klioštorius 

Conventicle (kon-všn'ti-k'l), *. (slaptas) 
susirinkimas; sueiga. 

Convention (kon-ven'šion), .<?. susirinki- 
mas; susiejimas; susivažiavimas; 
konvencija. 

Conventional (kon-všn'šion-el), adj. su- 
šnekėtas; sulygtas; sutartas; || paei- 
nąs iš papročio; paprotinis; papra- 
stas; formališkas; konvencionališ- 
kas. || — ly, adv. sulygmiai; su sanly- 
ga. 

Conventionality (kon-vėn-šion-al'i-ti), s. 
įsigyvenęs būdas, paprotys; forma- 
liškumas. 

Conventual kon-ven'tju-el), adj. klioš- 
torinis; zokoninkiškas. | — , s. klioš- 
torninkas; vienuolis. 

Converge (kon-v(')rdž'), v. n. suseiti [vie- 
na punktą; susibėgti; suseiti. 

Convergence, Convergency (kon-vordž'- 
ens, -en-si), s. susibėgimas į viena 
punktą; susiejimas; susibėgimas. 

Convergent (kon-vordž'ent), adj. susei- 
nas į viena punktą; susibėgąs; susi- 
artinas. 

Conversable (kon-vors'a-b'l), adj. šne- 
kus; meilus pašnekoj; draugiškas; 
atviras. 

Conversant (kon'vdr-sent), adj. pažįsta- 
mas; apsipažinęs; užsiimąs. || — ly, 
adv. pažįstamu būdu; žinančiai. 

Conversation (kon-vor-se'šion), s. pašne- 
ka; pasišnekėjimas. 

Conversational (kon-vor-se'šion-el), adj. 
prigulįs prie pašnekos; šnekamas. 

Conversative (kon-vor'sli-tiv), adj. šne- 
kus; kalbus; draugiškas. 

Converse (kon-vors'), v. n. šnekėtis; šne- 
kučiuotis; kalbėtis; pasipažinti; 
draugauti; turėti susinėsima; susi- 
nešineti. | — (kon'vors), s. pašneka; 
pasišnekėjimas; pažintis; susinėsi- 
mas; geom. atbula teorema: log. at- 
bulas sakymas. || — , <tdj. atbulas. || 
— ly, adv, Atbulai. 



Conversion (kon-vbr'šion), s. permainy- 
mas; pavertimas (įką)\ at virtimas. 

atsivertimas; jnr. pasisavinimas. 

Convert (k8n-vort'), v.a. paversti (į ką); 
permainyti; perkeisti; atversti (tike- 
jiman, ant gero keHo)\ pasisavinti. || 
v.n. pavirsti; persikeisti: atvirsti (ant 
gero kelio). f — (kon'vort), s. atsiver- 
tėlis. 

Converter (k6n-\(")i't '('n-), i. at vertėjas. 

Convertibility (kon-vort-i-bil'i-ti), x. pa- 
verčiamumas; permainomumas. 

Convertible (kon-vort'i-b'l), adj. gali- 
mas paversti, perkeisti, permainyti; 
paverčiamas; permainomas. || — ness, 
s. = Convertibility. 

Convex (kon'veks), adj. gaubtas: išgaub- 
tas. I — ly, adv. gaubtai. || —ness, s. 
gaubtumas. 

Convexed(kon-vekst' ir kon'vėkst), adj. 
gaubtas. | — ly (-vėks'ed-li), adv. 
gaubtai. || —ness, 8. gaubtumas. 

Convexity (kon-veks'i-ti), s. gaubtumas; 
išgaubimas. 

Convexo-concave (kon-vėks'o-kon'kev), 
adj. gaubtai duobtas; iš vienos pu- 
ses gaubtas, iš kitos — duobtas. 

Convexo-convex (kon-veks'o-kon'veks), 
adj. iš abiejų pusiu, gaubtas; dvigu- 
bai gaubtas. 

Convexo-plane (kon-veks'o-plen), adj. 
viena puse gaubtas, kita — lygus. 

Convey (kon-vei'), v.a. nešioti; nešti: 
vežti; gabenti; pergabenti; pervežti; 
perduoti: suteikti. || v.a. vogti. 

Conveyable (kon-vei 'a-b' 1), adj. perne- 
šamas; pervežamas; pergabenamas; 
perduodamas. 

Conveyance (kon-vei 'ens), s. nešimas; 
vežimas; gabenimas; pernešimas: 
pergabenimas; perdavimas; (perga- 
benimo įmone: vežimas; kelias; || 
perleidimas savasties į kitas rankas; 
perleidimo aktai. 

Conveyancer (kon-vei 'en-sbr), s. nota- 
rius, surašąs aktus perleidimo sava- 
sties į kitas rankas. 

Conveyancing (kon-vei 'en-sing), s. rašy- 
mas savasties perleidimo rast ų. 

Conveyer (kon-vei '(ir), s. gabentojas; 
perdavėjas. 

Convict (kon'vikl), .v. nukaitintasis; 
prasikaltėlis; piktadaris. || — ^kGn- 



Conviction 130 

viki'), v.a. atrasti (ar apreikšti) kal- 
tu; nukaitinti; || darodyli; pertik- 
rinti. 

Conviction (kon-vik'šion), s. išradimas 
kaltu; nukaltinimas: || patikrinimas; 
persitikrinimas. 

Convince (kon-vins'), v.a. pertikrinti. 

Convincer (kon-vin'sor), s. patikrinto- 
jas. 

Convincible (kon-vin'si-bT), adj. gali- 
mas pertikrinti; pertikrinamas. 

Convincing (kon-vin'sing), adj. pertikri- 
nąs. || — ly, adv. pertikrinančiai. | 
— ness, s. pertikrinimo nuojiega. 

Convivial (kon-viv'i-el), adj. linksmas; 
svetingas. 

Conviviality (kon-viv-i-al'i-ti), s. links- 
mumas; svetingumas. 

Convocation (kon-vo-ke'šion), s. sušau- 
kimas; susirinkimas. 

Convoke (kon-vok'), v.a. sušaukti; su- 
šaukti susirinkimą; surinkti. 

Convolute, Convoluted (kon'vo-ljut, -ed), 
adj. bot. susuktas; susivyniojęs {sak. 
apie lapus). 

Convolution (kon-vo-ljū'šion), s. suvy- 
niojimas; susivyniojimas; susisuki- 
mas. 

Convolve (kon-volv'), v.a. suvynioti; 
susukti. 

Convolvulus (kon- vol' vju-los), s. bot. vi- 
jokle; rietena. 

Convoy (kon-voi'), v.a. lydėti; eskor- 
tuoti. || — (kon'voi), s. eskortą; prie- 
danga; sargą; sargyba. 

Convulse (kon-vols'), v.a. mėšlungiškai 
kratyti, purtyti, traukyti. 

Convulsion (kon-vol'šion), s. mėšlungiš- 
kas traukymas, kratymas: konvul- 
sijos; drebulys; drebėjimas; smar- 
kus judėjimas. 

Convulsive (kon-vol'siv), adj. mėšlun- 
giškas; konvulsiškas. || — \y,adv. mėš- 
lungiškai; konvulsiškai. 

Cony(ko'ni 2> kon'i), s. zool. kralikas; 
triušis. 

Coo (kū), v. n. burkuoti. 

Cooing (kū'ing), s. burkavimas. 

Cook (kūk), s. virėjas. || — , v. a. n. tai- 
syti valgius: virti, šutinti, kepti; || 
perkeisti; padaryti pagal savo kur- 
palį. 
Cookbook (kūk'būk), *. valgių sutaisy- 
mo rankvedis (knyga). 



Co-ordinate 

Cookery (kuk'or-i), s. valgių sutaisy- 
mas; mokslas sutaisymo valgių 

Cookey, Cookie (kūk'i), s. = Cooky. 

Cookmaid (kūk'med), s. virėja. 

Cookroom (kūk'rūm), s. virtuve. 

Cooky (kūk'i), s. saldytas blynelis: sal- 
dainis. 

Cool (kūl), adj. vešus; šaltas; atšalės: 
ataušęs; jig. šaltas (sak. apie žmogų)', 
lengvas; neduod;is (ar neužlaikas) 
šilumos (sak. apie drabužį). To keep 
— , ramiai užsilaikyti; Besikarščiuo- 
ti. Į— ,8. vėsumas; vėsuma. \\—,r.a. 
vedinti; aušint i ; ataušinti; atšaldy- 
ti. I v. n. vesti; atvesti; ataušti. 

Cooler (kūl'or), 8. vedintojas; aušinto- 
jas; vedintuvas. 

Coolie, Cooly (kū'li), s. darbininkas ga- 
benamas iš Chinų, Japonijos arba 
Vakarines Indijos. 

Coolish (kuTiš), adj. api vesis; truputį 
vešus. 

Coolly (kūTli), adv. vešiai; šaltai. 

Coolness (kūl' nes), s. vėsumas; šaltu- 
mas. 

Coom (kūm), s. suodžiai; anglių pele- 
nai; I išvažos. 

Coomb (kūm), s. angliškas saikas: 4 
bušeliai. 

Coon (kūn), s. zool. = Raccoon. 

Coop(kūp), s. ląsta; vištinyčia; pauk- 
štinyčia; || vežėčios. | — , v.a. užda- 
ryti (ląstoj). 

Cooper (kūp'or), s. bendorius; kubilius: 
bosius. || — , v.a. dirbti kubilus, rėč- 
kas, etc. 

Cooperage (kūp'or-edž), s. kubiliaus 
darbas, alga, mokestis; kubiliaus 
dirbtuve; bendoryste. 

Co-operate (ko-6p'or-et), v. n. bendra- 
darbiauti; sandarbininkauti ; dirbti 
išvien; sanveikti. 

Co-operation (ko-6p-or-e'šion), 8. ben- 
dradarbyste; sandarbyste; koopera- 
cija. 

Co-operative (ko-6p'or-e-tiv), adj. ben- 
dradarbiškas; kooperati viskas. 

Co-operator (ko-6p'or-e-tor), s. bendra- 
darbis: sandarbininkas. 

Coopery (kūp'or-i), *. bendoryste 

Co-ordinate (ko-or'di-net), adj. vienoke- 
riopo skyriaus, laipsnio; tolygus. || 
— , .v. kas nors lygus kitam: math, ko- 



Co-ordination 



137 



Corban 



ordinatai. || — , v. a. pastatyti ant ly- 
gaus (SU kit U) laipsnio: priskiri i prie 
bopat skyriaus: sulyginti; sulaikyt i. 
I — ly, adv. vienokiame laipsnyje: 
tolygiai. 

Co-ordination (ko-or-di-ne'šion), s. pa- 
statymas ant tolygaus laipsnio: pri- 
skyrimas prie topat skyriaus: suly- 
ginimas; sutaikymas; lygumas; to- 
lygj bė\ 

Coot (kūt), b. arn. atra (Fitlka atra); 
fig. žioplys; vėpla. 

Cop (kop), 8. špule; šeiva. 

Copaiba, Copaiva (ko-pe'bii, -vii), s. ko- 
pa i va: kopai vos balsamas. 

Copal (ko'pel), s. kopalio sakai, gyvsa- 
kiai. 

Coparcenary (ko-par'si-ne-ri), s. sante- 
vonyste; bendras paveldėjimas. 

Coparcener (ko-par'si-nor), s. santevo- 
nis. 

Coparceny (ko-par'si-ni), s. santevoni- 
ja. 

Copartner (ko-part'nor), s. bendrinin- 
kas; sandalyvininkas; sandalinin- 
kas. 

Copartnership (ko-part'nor-šip), s. san- 
dalininkyste; bendryste; draugyste. 

Copatriot (ko-pe'tri-6t), 8. santevynai- 
nis. 

Cope (kop), s. kapa, kopa (kunigo); || 
danga; skliautas. || — , r. a. n. sutikti; 
pasitikti; į kova stoti; pajiegomis 
lygintis; kovoti; kautis; || prikirpti 
snapą, nagus (sakalui). 

Copier (kop'i-or), s. nurašinetojas; nu- 
rašytoj as; literatiškas vagis; plia- 
giatorius; pamegzdžiotojas. 

Coping (kop'ing), s. arch, muro sienos 
stogelis. 

Copious (ko'pi-6s), adj. gausus: skal- 
sus; turtingas. || — ly, adv. gausiai. | 
— ness, s. gausumas; turtingumas. 

Copper (kop'por), s. varias; | varinis 
pinigas; varinis katilas. || — , r. a. va- 
riuoti; apvariuoti; variu apvilkti. 

Copperas (kop'por-as), s. kuporosas; ža- 
liasis vitriolius. 

Copperhead (kop'por-hed), s. zool. vari- 
ne angis; gluodena. 

Copperplate (kop'por-plet), s. varine 
kliše; atspaudą nuo vario. 

Coppersmith (kop' por-smiM), s. katilius; 
variakalys. 



Coppery (k6p'por-i), adj. variuotas: va- 
rinis. 

Coppice, Copse (kop' pis, kops), .s. bruz- 
dai ; krūmai. 

Copple-crown (kop'p'l-kraun), s. kuo- 
das. 

Copula (kop' ju-lii), s. sanjunga; ryšys. 

Copulate (kop'ju-lėt), v.n. lytiškai susi- 
nešineti; poruotis; vaikytis: burk- 
štis. 

Copulation (kop-ju-le'šion), *. besivie- 
nijimas; besiporavimas; lytiškas su- 
sinėsimas. 

Copulative (kop'ju-lii-tiv), adj. vienija- 
mas; jungiamas. || — , 8. sanjunga. 

Copy (kop'i), s. kopija; egzempliorius. 
— book, sansiuva; užrašų knygele. || 
— , v.a.n. kopijuoti; kopiruoti; nura- 
šinėti; perrašyti: pamegzdžioti. 

Copyer, Copyist (kop'i-or, -ist), s. kopi- 
ruotojas; nurašinetojas; pliagiato- 
rius. 

Copygraph (kop'i-graf), *. kopigrafas; 
hektografas. 

Copyhold (kop'i-hold), s. paranduota 
(ar persamdyta) uke. 

Copying (kop'i-ing), s. kopiravimas; 
nurašinejimas. —press, kopiruoja- 
moji mašina. 

Copyright (kop'i-rait), s. autoriška tie- 
sa; literatiška savastis. 

Coquelicot (kok'li-ko), s. bot. laukine 
aguona. 

Coquet (ko-kef), v.a.n. kokietuoti; tūp- 
čioti. 

Coquetry (ko-kef ri), s. kokieterija; tup- 
čiojimas. 

Coquette (ko-kef), s. kokiete. 

Coquettish (ko-kėt'iš), adj. kokietiškas. 
I — ly, adr. kokietiškai: viliojančiai. 

Coracle (k6r'a-k*lj, s. pintine valtele. 

Coral (kor'el), s. koralas. 

Coralline (kor'lil-lin), adj. koralinis. |[ 
— , .s-, koralines kerpes. 

Coralloid, Coralloidal (kor'el-loid, kor- 
el-loid'el), adj. panašus į koralą; tu- 
rįs koralų pavidalą. 

Coranach (kdr'a-nak), s. apraudojimas 
numirėlio; rauda. 

Corb (korb), s. gurbas. 

Corban (kor'biin), s. auka (pas sen. žy- 
dus); dėže paaukavimams, išmal- 
doms dėti. 



Corbel 138 

Corbel (kor' bei), s. arch, sparas; paspa- 
ra. 

Cord (kord), s. virve; viržis; || sieksnis 
(malkų). || — , v.a. surišti su virve; | 
sieksniais krauti (malkas). 

Cordage (kord'edž), s. (collect.) virves; 
lynos. 

Cordate (kor'det), adj. širdies pavidalo. 

Cordial (kor'džel), adj. širdingas; nuo- 
širdus; f gaivinas; stiprinąs; sūdru - 
tinas. I — , s. stiprinąs, sudrutinąs 
vaistas. || — ly, adv. nuoširdžiai; šir- 
dingai. || — ness, s. nuoširdumas; šir- 
dingumas. 

Cordiality (kor-džal'i-tuV kor-di-al'i-ti), 
s. nuoširdumas; širdingumas. 

Cordon (kor'don ir kor-don'), -s-, garbes 
juosta; ordeno kaspinas; mil. kordo- 
nas; varta. 

Cordovan (kor'do-van), s. korduanas; 
ispaniškoji oda. 

Corduroy (kor-dju-roi'), s. ruožuotas 
medvilnių aksomitas; || kelines iš 
ruožuoto medvilnių aksomito. || — , 
v. a. rastais grįsti (kelią). || — road, 
rastais grįstas kelias. 

Co r d wan (kord'uen), s. = Cordovan. 

Core (kor), s. šerdis (augmens, augmens 
vaisiaus); širdis; jig. branduolys; es- 
muo (dalyko). || — ,v.a. išimti (ar iš- 
piauti) šerdį. 

Corf (korf), s. karbas; gurbas. 

Coriaceous (ko-ri-e'šos), adj. skurinis: 
panašus į oda; kietas; diržingas. 

Coriander (ko-ri-an'dor), s. bot. blakute; 
kalendra. 

Corival (ko-rai'vel), s. priešininkas; 
konkurentas. || — , r. a. lenktyniuoti; 
konkuruoti; varžytis (del ko). 

Cork (kork), s. korka;.kamštis. —tree, 
bot. kamštmedis;k*imAtinisaržuolas. 
f — , v.a. užkamšyti; užkišti. 

Corkscrew (kork'skrū), s. kamščiatrau- 
kis. 

Corky (kork' i), adj. korkinis; kam- 
štinis; panašus į korka: sudžiūvęs; 
sausas. 

Corm (korm), s. bot. bulve; bulvaine 
šaknis. 

Cormorant (kor'mo-rent), s. orn. jūrių 
antis; Jig. ryjunas; besotis. 

Corn (korn), s. grūdas; || javai; || (In- 
dian — ,) kornas; turkiškas kvietys; 



Corody 



kukurūzas; | užtriną (ant kojų pirs- 
ty)- II —> va - druska apibarstyti; sū- 
dyti; apsūdyti (mėsą): paversti įgru- 
delius; grūdinti (paraką); grūdais 
(ar kornais) šerti, lesinti. | — cockle, 
bot. kūkalis, —flag, bot. pliušleli- 
ja; kalaviją, —flower, bot. vosilka. 
— poppy, — rose, bot. laukine aguo 
nei e. 

Corncob (korn'kob), s. korno varpos 
virbas. 

Corncrake (korn'krek), s. orn. brezle. 

Cornea (kor'ni-a), s. anat. žvyzdis. 

Corned (kornd), adj. sūdytas. — beef, 
sūdyta jautiena. 

Cornel (kor'nel), s. bot. sedule. 

Cornelian (kor-nyl'jen), s. = Carnel- 
ian. 

Corneous (kor'ni-6s), adj. raginis: pa- 
našus į ragą; kietas kaip ragas. 

Corner (kor' nor), s. kerte; kampas; už- 
kampis. I — , v.a. įvaryti į kerte, į 
kampa; Jig. įvaryti į ožio ragą. || — 
house, kampinis namas. — stone, 
kampinis akmuo. — tooth, aklinis 
dantis (arklio). 

Cornered (kor'nord), adj. kerčiuotas; 
kampuotas; fig. prie striukes priva- 
rytas; ožio ragan įvarytas. 

Cornerwise (kor'nor-uaiz), adj. kertim 
į pryšakį; įkypai; diagonališkai. 

Cornet (kor' net), s. ragelis; ragas; kor- 
netas (niuz. instr.). 

Cornice (kor'nis), s. arch, bryla; karni- 
zas. 

Corniculate (kor-nik'ju-let), adj. raguo- 
tas; su ragais. 

Cornist (kor'nist), s. žaidėjas ant rage- 
lio; kornistas. 

Cornloft (korn'loft), s. javų kietis. 

Cornshuck (korn'šok), s. kornų varpos 
lukštas. 

Cornstalk (korn'stok), .v. korno kamie- 
nas, virkščia. 

Cornstarch (korn'starč), s. kornų krak- 
molas. 

Cornucopia (kor-nju-ko'pi-a), s. gausos 
ragas. 

Corny (kor'ni), adj. raginis; kietas kaip 
ragas. 

Corody (kor'o-di), *. duokle maistu ir 
danga, klioštorių mokama savo ka- 
raliui. 



Corol 

Corol, Corolla (kdr'51, ko-rdl'lii), a. bot. 
žiedo vainikėlis. 

Corollary (kor'ol-le-ri), a. išvedimas: Iš- 
gale. 

Corona (ko-ro'nii), 8. vainikas: bot. žie- 
dų vainikėlis: n.str. drignis; vainikas. 

Coronal (kdr'o-nel), ». vainikas; karū- 
na: anat. kaktinis kaulas. Į| — , adv. 
vainikinis. 

Coronary (kor'o-ne-ri), adj. karuninis; 
vainikinis. 

Coronation (kor-o-ne'šion), a. vainika- 
vimas; karūnavimas. 

Coroner (kor'o-nor), s. uredininkas, ku- 
rio priederme ištirti priežastis stai- 
ga atsitikusių mirčių: paviečio dak- 
taras. 

Coronet (kor'o-net), *. karūna; vaini- 
kBs;veter. kanopos vainikas. 

Corporal (kor'po-rel), *. mil. kapralas; 
reel, korpoialas; ai tori ne skepetaite. 
|| — , adj. kūniškas; medegiškas. Į 
— ly, adc. kūniškai. 

Corporality (kor-po-raTi-th, *. kūnišku- 
mas; medegiškumas. 

Corporate (kor'po-ret), adj. inkorpo- 
ruotas; suvienytas; prigulįs prie 
korporacijos; korporaty viskas. || — ly, 
adv. korporaty viškai; bendrai. 

Corporation (kor-po-re'šion), s. korpo- 
racija; susidraugavimas; draugyste. 

Corporator (kor'po-re-tor), *. korporaci- 
jos sąnarys; korporantas. 

Corporeal (kor-po'ri-el), adj. kūninis; 
kūniškas; medegiškas. |Į — ly, adv. 
kūniškai; medegiškai. 

Corporeality, Corporeity (kor-po-ri-al'i-ti, 
-ry'i-ti), s. kūniškumas; medegiš- 
kumas. 

Corposant (kor'po-zant), s. švento El- 
maus ugnis; žaltvyksle. 

Corps (kor ir korz), s. mil. korpusas; 
skyrius {kariaunos). 

Corpse (korps), s. lavonas; kūnas. 

Corpulence, Corpulency (kor'pju-lens, 
-si), s. mėsingumas; tuklumas; sto- 
rumas. 

Corpulent (kor'pju-lent), adj. mėsingas; 
storas; tuklus; riebus. 

Corpus Christl (kor'pos kris'tai). s. Die- 
vo Kūno švente; Devintinis. 

Corpuscle (kor'pos-s'l), s. kūnelis: kruo- 
pele; dulkele; atomas. 



[30 



Corrigible 



Corpuscular (kor-poV k j u-lor), adj. ato- 
miškas; susidedąs is mažyčių kūne- 
lių, dalelių. 

Corrade (kor-red'), v.a. geol. išgriaužti. 

Corradiation (kor-re-di-e'šion), .s. sujun- 
gimas spindulių į viena tašką. 

Corral (kor-raT), .v. gardas: tvartas. || 
— , r. u. suvaryti į gardą, į tvartą; už- 
darui. 

Corrasion (kor-re'žion), s. geol. išgriau- 
simas [upes vagos, etc. ). 

Correct (kor-rekf), r. a. taisyti; patai- 
syti; ant gero kelio atvesti; klaidas 
taisyti; koreguoti. || — , adj. teisin- 
gas; liuosas nuo klaidų; be klaidų: 
be ydų; pritinkąs; padorus. || — ly. 
adv. teisingai. Į| — ness, s. teisingu- 
mas; neklaidingumas; padorumas. 

Correctible, Correctable (kor-rekt'i-b'l, 
-a-b'l), adj. pataisomas. 

Correction (kor-rek'šion), *. pataisymas: 
baudimas; pataisa. House of ---, pa- 
taisos namai. 

Corrective (kor-rekt'iv), adj. tarnaująs 
pataisymui; pataisomas. 

Corrector (kor-rekt'or), *. pataisytojas; 
korektorius. 

Correlate (kor-ri-lef), v. n. būti sanat- 
našiu; turėti sanatnašuma. 

Correlation (kor-ri-le'šion), s. kainas 
santikis; sanatnašumas. 

Correlative (kor-rel'a-tiv), adj. sanatna- 
šus; stovįs kainame santikyj. || — , s. 
gram, sanatnašus žodis. || — ly, adv. 
sanatnašiai. 

Correspond (kor-ri-spond'), v. n. atsaky- 
ti; būti atsakančiu, tinkamu; tikti: 
derėti; || turėti susinėsima; susiraši- 
nėti {su kuo); koresponduotis. 

Correspondence (kor-ri-spond'ens), s. su- 
sinėsimas; susižinojimas; susiraši- 
nėjimas; korespondencija; santikiai; 
pritikimas; tinkamumas. 

Correspondent (kor-ri-spond'ent), adj. 
atsakas; tinkas; tinkamas; atsako- 
mas. | — , s. korespondentas. || — ly, 
adv. atsakančiai; atsakomai. 

Corresponding (kor-ri-spond'ing), adj. 
atsakas: atsakomas; tam tikras: || 
besikoresponduojas; atliekas susinė- 
simus, korespondencija. 

Corridor (kor'ri-dor), s. koridorius. 

Corrigible (kor'ri-dži-b'l), adj. pataiso- 
mas. 



Corroborant 



Corroborant (kor-rob'o-rent), adj. su- 
drutinas; pastiprinąs. | — , s. pastip- 
rinąs vaisias. 

Corroborate (kor-rob'o-ret), v. a. patvir- 
tinti. 

Corroboration (kor-rob-o-re'šion), s. su- 
stiprinimas: padrutinimas: patvirti- 
nimas. 

Corroborative (kor-rob'o-rii-tiv), adj. su- 
drutinas; pastiprinąs: patvirtinąs. | 
— , s. pastiprinąs vaistas. 

Corrode (kor-rod'), v.a. esti; griaužti; 
naikinti. 

Corrodent (kor-ro'dent), adj. = Corro- 
sive. I — , .s-, ėdanti medega. 

Corrodible (kor-rod'i-b'l), adj. pasiduo- 
das ėdimui, naikinimui. 

Corrosible (kor-ro'si-b'l), adj. = Cor- 
rodible. 

Corrosion (kor-ro'žion), 8. ėdimas; nai- 
kinimas; nykimas po ėdimo įtek- 
me. 

Corrosive (kor-ro'siv), adj. ėdąs; griau- 
žiąs; naikinąs. |Į — , s. ėdanti (ar nai- 
kinanti) medega. ||— ly, adv. ėdančiai. 

Corrugant (kor'ru-gent), adj. gimdas 
raukšles, rukšles; rukšlejąs. 

Corrugate (kor'ru-get), v. a. raukšlėti; 
rukšlėti; daryti rukšles; surukšleti; 
suraukti. j| — , adj. raukšlėtas; rukš- 
lėtas; susirukšlejes. 

Corrugation (kor-ru-ge'šion), s. raukšle- 
jimas; surukšlejimas; suraukimas. 

Corrupt (kor-ropt'), v. a. gadinti; dar- 
kyti; teršti; pūdyti; || gadinti; tvir- 
kinti; ištvirkinti; papirkinėti. || v.n. 
gesti; puti; tvirkti; ištvirkti. || — , 
adj. pagadintas: sudarkytas; suge- 
dės; supuvęs; doriškai sugedės; iš- 
tvirkintas; ištvirkęs; papirktas. || 
— ly, adv. ištvirkusiai; nedorai; ne- 
švariai. || — ness, s. sugedimas; supu- 
vimas; doriškas sugedimas; ištvirki- 
mas; dark urnas. 

Corrupter (kor-ropt'or), s. gadintojas; 
darkytojas; tvirkintojas. 

Corruptibility (kor-ropt-i-bil'i-ti), s. pa- 
sidavimas puvimui, gedimui; pasi- 
davimas gadinimui, darkymui, tvir- 
kinimui; ištvirkimas; paperkamu- 
mas. 

Corruptible (kor-ropt'i-b'l), adj. priei- 
namas puvimui, gedimui; puvas; 



140 Cosey 

galimas sugadinti, ištvirkinti, pa- 
pirkti; paperkamas. || —ness, s. = 
Corruptibility. 

Corruption (kor-rop'šion), s. gadinimas; 
darkymas; sugedimas; supuvimas; 
puvėsiai; doriškas sugedimas; iš- 
tvirkimas; papirkimas. 

Corruptive (kor-ropt' i v), adj. gadinąs; 
darkąs: tersias; pūdas; ištvirkimą 
gimdąs. 

Corruptless (kor-ropt' les), adj. nepasi- 
duodąs puvimui; nesupudomas; ne- 
puvąs; negendąs; neištvirkinamas: 
nepaperkamas. 

Corruptly, Corruptness (kor-ropt'li, -nes), 
žr. Corrupt. 

Corsage (kor'sedž), s. liemuo (moter. 
drabužio) ; štoltas. 

Corsair (kor'ser), s. korsaras; piratas; 
jūrių plėšikas; jūrių plėšikų laivas. 

Corse (kors), s. lavonas. = Corpse. 

Corselet (kors'let), s. šarvas; serdokas. 

Corset (kor'set), s. korsetas, gorsetas. 

Cortege (kor-tež'), s. palydovai. 

Cortical (kor'ti-kel), adj. luobinis. 

Corticate, Corticated (kor'ti-ket, -ke- 
ted), adj. apdengtas žieve, luobu; 
žievetas. 

Corticose, Corticous (kor'ti-kos, -kos), 
adj. luobuotas; luobinis. 

Corundum (ko-ron'dom), s. min. korun- 
das; diemantinis špatas. 

Coruscant (ko-ros'kent), adj. mirguo- 
jąs; žybčiojas; žaibuojąs; spinduliuo- 
jąs. 

Coruscate (kor'os-ket ir ko-ros'ket), v. 
n. mirguoti; žybčioti: žaibuoti: spin- 
duliuoti; žibėti; spindėti. 

Coruscation (kor-os-ke'šion), s. mirgavi- 
mas; žaibavimas; žybčiojimas; žibė- 
jimas. 

Corvet, Corvette (kor'vet, kor-vet'), 8. 
mažesnis kariškas laivas. 

Corvine (kor' vain), adj. varninis ;prigulįs 
prie varnų; panašus \ varną. 

Corymb (kor'imb), s. bot. plokščia ke- 
ke žiedų, augančių po vieną ant at- 
skiro stembelio. 

Corypheus (kor-i-fy'os), s. korifejas; va- 
das. 

Cosecant (ko-sy'kent), s. trigon. kose- 
kantą {kertančioji Unija). 

Cosey (ko'zi), adj. = Cozy. 



Cosine 



in 



Cottonwood 



Cosine (ko'sain), 8. trigon. kosinus. 

Cosmetic (ko/.-met'ik), adj. kosmetiš- 
kas; priduodas gražuma; padailinąs. 
|| —,s. kosmetiškas vaistas. 

Cosmic, Cosmical(k6z'mik, -el), adj. kos- 
miškas; pasaulinis: visatiškas; astr. 
tekąs ir nusileidžias drauge su saule 
(aak. apie žraigžde). | —ally, adv. 
drauge su saule. 

Cosmogony (koz-mog'o-ni), s. kosmogo- 
nija; sutvėrimas pasaulio. 

Cosmographer (kdz-mdg'ra-for), a. kos- 
mografas; aprašytojas pasaulio. 

Cosmographic(k6z-mo-grafik), adj.kos- 
mogratiškas. 

Cosmography (koz-mog'ra-fi), s. kosmo- 
grafija: aprašymas pasaulio. 

Cosmology (koz-mol'o-dži), s. kosmolo- 
gija; mokslas apie pasaulį, apie vi- 
sata. 

Cosmopolitan, Cosmopolite (koz-mo-pol'- 
i-ten, -mop'o-lait), s. kosmopolitas; 
pasaulio valstietis. | — , adj. kosmo- 
politiškas; jaučiąsis visur namie; | 
užtinkamas {ar randamas) visur, vi- 
sose pasaulio dalyse, visuose kraš- 
tuose. 

Cosmorama (koz mo-ra'ma), s. kosmo- 
rama; panorama. 

Cosmos (koz'mos), s. kosmos; pasaulis; 
visata. 

Cossack (kos'sak), s. kazokas. 

Cosset (kos'set), s. ėriukas rankomis iš- 
penėtas; fig. lepintinis. || — , v. a. le- 
pinti; myluoti; glamonėti. 

Cost (košt), s. preke; verte; | išleidi- 
mai; išdavimai; kaštai; f pragaištis; 
vargas. — free, dykai; už dyka. | 
— , v. a. kaštuoti; prekiuoti. To — 
dear, brangiai atseiti; brangiai ka- 
štuoti, prekiuoti. 

Costal (kos'tel), adj. anat. grobinis; šo- 
ninis. 

Costard (kos'tord), s. rųšis didelių o- 
buolių; fig. galva. 

Costardmonger, Costermonger (kos'tord-, 
-kos'tor-mong'gor), s. obuolių ir 
kitokių vaisių pardavinėtojas. 

Costive (kos'tiv), adj. užsikimšęs (sak. 
apie vidurius); sergąs prietvaru. | 
— ness, s. vidurių užsikimšimas; prie- 
t varas. 

Costless (kost'les), adj. nieko nekaštuo- 



Costliness (košt 'li-nes), », kaštaun'umas; 

brangumas. 

Costly (kost'li), adj. brangiai kaštuo- 
jas; brangus; kaštaunas. 

Costume (kos'tjūm), s. kostiumas; dra- 
panos; parednys. 

Cosy (ko'zi), adj. = Cozy. 

Cot, Cote (kot, kot), s. grintele; pašiu- 
rę; tvartas; || laivelis; luotelis; || 
makštis (skaudamam pirštui užmau- 
ti). 

Cot, Cott (kot), s. lovele. 

Cotangent (ko-tiin'džent), s. trigon. ko- 
tangentas. 

Cote (kot), s. pašiurę; tvartas; avide; 
žaside. 

Cotemporaneous, Cotemporary (ko-tem- 
po-re'ni-6s, -tem'po-re-ri), adj. = 
Contemporaneous, Contempora- 
ry. 

Cotenant (ko-ten'ent), s. drauggyvento- 
jas; kaimynas. 

Coterie (ko-te-ry'), s. ratelis; draugy- 
stele; draugyste; klika. 

Coterminous (ko-tor'mi-nos), adj. susi- 
rubežiuojas; susiduriąs; susišliejas. 

Cotillon, Cotillion (ko-ti-jon', ko-til'jon), 
s. kotilionas; kadrilius (šokis) ; | rų- 
šis vilnonio audimo. 

Cotquean (kot'kuyn), s. bobišius: vyriš- 
kis besimaišąs j. moterių dalykus. 

Cottage (kot'tedž), s. grintele; pirktele: 
užmiestinis gyvenimas; kiemas; vi- 
la. 

Cottager (kot'tedž-or), s. grintelninkas; 
kiemietis; vilietis. 

Cottar, Cotter (kot'tor), s. = Cottager. 

Cotter (kot'tor), s. pakalas; kylys; už- 
stuma. || —,v.a. užkalti pakalu; už- 
kišti su užstuma; užsklęsti. 

Cotton (kot't'n), s. medvilne; bovelna; 
vata; || medvilnių audeklas, —fab- 
ric, medvilnių audimas, —gin, med- 
vilnių valomoji mašina. — grass, 
bot. pukys. — mill, medvilnių dirb- 
tuve, verptuve. —plant, bot. medvil- 
nių augalas. — wool, medvilnes. | 
— , v. n. taikytis; sutikti; susibičiu- 
liuoti; pamėgti; prikibti. 

Cottontail (kot't'n-tel), s. zool. laukinis 
triušis. 

Cottonwood (kot't'n-uūd), s. bot. ame- 
rikiškas popelis. 



Cottony 

Cottony (k6t't'n-i), adj. pūkuotas: plau- 
kuotas; minkštas; turįs medvilnių 
pavidalą. 

Cotyledon (kot-i-ly'don), s. bot. sekios 
skiltele; sekios lapelis. 

Couch (kauc), v.n. gulti; atsigulti; gu- 
lėti; |Į slėptis; pasislėpti. || v. a. pa- 
guldyti; patalpinti; ištiesti; pakloti; 
uždaryti; paslėpti; med. nuimti (nuo 
akies) plėve; || išreikšti; rašyti: pa- 
rašyti, f — , s. lova; guolis. | —grass, 
s. bot. varputis; varpis. 

Couchant (kauč'ent), adj. gulįs su aug- 
štyn pakelta galva; pritupės. 

Cougar (kū'gar), 8. zool. kuguaras; pu- 
ma. 

Cough (ko f), s. kosulys. | — , v. n. kosė- 
ti. || i\a. atkoseti: iškoseti. 

Coughing (kof ing), s. kosėjimas: kosu- 
lys. 

Could (kūd), pret. nuo Can. 

Coulisse (ku-lis'), s. kulisai. 

Coulter (kol'tor), s. = Colter. 

Council (kaun'sil), s. susirinkimas; ro- 
dą; durna; || besitaravimas; pasita- 
ravimas. 

Councilman (kaun'sil man), s. rodinin- 
kas; rodos sąnarys. 

Councilor (kaun'sil-6r), s. rodos sąna- 
rys. 

Counsel (kaun'sel), s. besitaravimas; 
rodą; patarme; || užmanymas; mie- 
ris; paslaptis; || rodininkas; advoka- 
tas. I — , v. a. patarme duoti; rodyti; 
pamokinti; patarti. 

Counselor (kaun'sėl-6r), s. patarėjas; 
rodininkas; rodos sąnarys; advoka- 
tas. 

Count (kaunt), v. a. skaityti; rokuoti; 
surokuoti; prirokuoti; priskaityti. | 
v. n. rokuotis; skaitytis. To — on 
(upon), atsidėti ant ko; pasitikėti 
ant ko. IĮ — , s. skaitymas; rokavi- 
mas; rokunda; skaitlius; jur. kalti- 
namasis punktas; || grafas; grovas 
(titulas). 

Countable (kaunt'a-b'l), adj. galimas 
rokuoti; surokuojamas; išrokuoja- 
mas. 

Countenance (kaun'ti-nens), s. veidas; 
gymis; mina; fizionomija; išžiūra; 
išvei/dis; fig. prilankumas; padrąsi- 
nimas: pritarimas: parėmimas; ma- 



142 



Countercheck 



lone. Out of — , nedrąsus; drąsumo 
netekės; nuliūdęs; nusigandęs; nu- 
siminės. To keep one's — , ramiai 
(ar šaltai) užsilaikyti; nenuliūsti: 
nenusigąsti; nenusiminti. To give — 
to, padrąsinti; remti. \\—,v.a. remti: 
pritarti; padrąsinti; prilankuma ro- 
dyti. 
Countenancer (kaun'ti-nen-sor), s. pri- 
tarėjas; paremejas; padrąsinto j as; 
užtarėjas. 
Counter (kaunt'dr), s. rokuotojas; ro- 
kuojamoji marke (vartojama lošime, 
etc.); rokuojamas stalas (krautuvėse, 
etc.); veter. krutinę (arklio)', užkulnis 
(Čebato); mar. dalis laivo užpakalio: 
|| vienas iš dviejų Londono kalėj i- 
mų. Į] —,v.n. atgal kirsti (kumšciako- 
vo f)- i — » aa "v. prieš; priešais; prie- 
šingai; priešingon pusėn. | — , adj. 
priešingas; priešais esąs; priešingai 
veikias. 

c 

Counteract (kaun-tor akt'), v. a. priešin- 
gai veikti; priešveikti; fig. kelia už- 
kirsti; trukdyti; suardyti; į niekus 
paversti. 

Counteraction (kaun-tor-ak'šion), s. prie- 
šinga veikme; darymas kliūčių; 
trukdymas; kliūtis. 

Counteractive (kaun'tor-akt-iv), adj. 
priešingai veikias; trukdąs. 

Counterbalance (kaun-tor-bal'ens), v. a. 
priešintis su lygiu svarumu, su ly- 
gia galia; lygsvarauti; lygintis. || 
— (kaun'tor-bal-ens), s. priešinga 
svarstis atsverianti kita; lygsvarybe: 
lygsvara. 

Counterbuff (kaun-tor-bof), v. a. atmu- 
šti; atstumti; atspirtį; atkarti; atkir- 
sti, f — (kaun'tor-bof), s. atmušimas: 
atkorimas; atkirtimas. 

Counterchange (kaun-tor-čendž'), v. a. 
išmainyti; apmainyti; apkeisti. || — 
(kaun'tor-čendž), s. išmanymas. 

Countercharm (kaun-tor-čarm'), v. a. 
naikinti apžavejima, apraganavimą. 
|| — (kaun'tor-čarm), s. atžavas. 

Countercheck (kaun-tor-ček'), v. a. prie- 
šintis; priešingai subausti, sudrau- 
sti; sulaikyti; užkirsti kelia. || — 
(kaun'tor-ček), s. sulaikymas; kliū- 
tis; priešingas subaudimas, sudrau- 
dimas. 



Counter-current 



14.1 



Counterwork 



Countercurrent (kaun'tor-kor-rent), ». 
priešinga sriove. 

Counterdraw (kaun-tor-dro'), v. a. piešti 
QUO kito paveikslo per permatoma 
popiera; kopiruoti. 

Counterfeit (kaun'tor-tit), ū.a.n. nuduo- 
ti: pamegzd/ioti; padirbdinti: pra- 
manyti: neteisiai padaryti: nukalti. 
|| — , adj. išmislytas; pramanytas: 
nuduotas: netikras; neteisus; padirb- 
dintas; nukaltas. || — , s. nudavimas; 
pamegzdžiojimas; tai, kas nuduota, 
pamegzdžiota, neteisiai padirbdin- 
ta; IĮ nudavejas: veidmainys; apga- 
vikas, f — ly, adv. nuduotai; netei- 
siai. 

Counterfeiter (kaun'tor-fit-6r), s. nuda- 
vejas; pamegzdžiotojas; dirbėjas ne- 
teisių pinigų, popierų, etc. 

Countermand (kaun-tor-mand'), v. a. at- 
šaukti paliepimą; atmainyti įsaky- 
mą, f — (kaun'tor-mand), s. atšauki- 
mas (ar atmainymas) paliepimo, 
įsakymo; priešingas įsakymas. 

Countermarch (kaun-tor-marc'), >\ n. 
trauktis atgal; maršuoti į. atbula 
puse. || — (kaun'tor-marč), .s-, marša- 
vimas atgal; grįžimas atgal, atbulon 
pusėn. 

Countermark (kaun'tor-mark), s. kon- 
tramarka; antrasis ženklas, žj T me. 

Countermine (kaun'tor-main), s. mil. 
kontramina; pakasąs susekimui 
priešių pakaso (ar minos). || — (kaun- 
tor-main'), v. a. priešinga pakasą ka- 
sti; kontraminas kasti; fig. sutrik- 
dyti; į niekus paversti (keno užma- 
nymu*, etc.)'. 

Countermove, Countermovement (kaun'- 
tor-mūv, -ment), *. priešingas ju- 
dėjimas. 

Counternatural(kaun'tor-nat-ju-rel),ad/'. 
priešingas gamtai, prigimimui. 

Counterpane (kaun'tor-pen), s. užklote; 
kaldra. 

Counterpart (kaun'tor-part), s. atsako- 
moji dalis; kopija; duplikatas. 

Counterplot (kaun-tor-plof), v. a. suo- 
kalbiauti priešais kita suokalbį; 
stengtis suardyti suokalbį suokal- 
biu; panaudoti klastas prieš klastas. 
| — (kaun'tor-plot), s. suokalbis 
prieš suokalbį. 



Counterpoint (kaun'tor-point), s. = 
Counterpane; || mus. kontrapunk- 
tas. 

Counterpoise (kaun'tor-poiz), r. a. atlai- 
kyti lygsvarybe; atsverti; atlaikyti: 
atstovėti. || — , s. svarumas stengias 
atsverti kita svarumą; priešsvarstis; 
lygsvarybe; lygsvara. 

Counterpoison (kaun'tor-poi-z'n), s. 
priešnuodis; antidotas. 

Counterpressure (kaun'tor-prčš-šur), s. 
priešingas spaudimas; priešingoji 
įtekme. 

Counter-revolution (kaun'tor-rev-o-lju'- 
šion), s. kontrarevoliucija; revoliu- 
cija priešinga įvykusiai revoliucijai. 

Counterscarp (kaun'tor-skarp), s. fort. 
kontraskarpas; išlaukine apkaso 
siena. 

Counterseal (kaun-tor-syl')» *>• «• pri- 
spausti savo antspaudį; patvirtinti 
savu antspaudžiu drauge su kitais. 

Countersign (kaun'tor-sain), v. a. pasi- 
rašyti šalia kito parašo; patvirtinti 
savu parašu. || — , 8. sušnekėtas sig- 
nalas; slapy žodis; | pasirašymas; 
patvirtinimas parašu. 

Countersink (kaun'tor-sink), v. a. išgrę- 
žti ola skyles gale (vinies ar Šriube 
galvai įleisti); į ola įleisti (sriuba gal- 
vą). || — , s. ola (skyles gale, šriubo 
galvai įleisti); graštas oloms pragrę- 
žti. 

Counterstroke (kaun'tor-strok), s. prie- 
šingas užgavimas; smūgis atgal. 

Counter tenor (kaun'tor ten'or), s. mus. 
augštasis tenoras; alto. 

Countertide (kaun'tor-taid), s. priešinga 
sriove. 

Countervail (kaun-tor-veT), v. a. veikti 
priešais ką su lygia pajiega, su ly- 
gia pasekme; priešintis; įveikti; | 
atlyginti; atpildyti. 

Counterview (kaun'tor-vjū), s. priešinga 
paž valga; stovėjimas prieš kits-kita. 
In — , prieš kits-kita. 

Countervote (kaun-tor-vof), r. a. balsuo- 
ti priešingai; apveikti didesniu skait- 
liumi priešingų balsų; perbalsuoti. 

Counterwind (kaun'tor-ui'nd), s. priešin- 
gas vejas. 

Counterwork (kaun-tor-uork'), v.a. prie- 
šingai dirbti; priešingai veikti. 



Countess 141 

Countess (kaunt 'ės), s. grafiene; grovie- 
nė. 

Counting (kaunt'ing), s. rokavimas; 
skaitymas, —house, —room, kon- 
tora. 

Countless (kaunt'les), adj. nesuskaito- 
mas; beskaitlinis; be skaičiaus. 

Countrified (kon'tri-faid), adj. sukaime- 
jes; šiurkštaus apsiejimo; šiurkštus: 
nemandagus. 

Country (kon'tri), s. šalis; kraštas; že- 
me; laukai; kaimas; [native — ,] tė- 
viške; tėvyne. || — , adj. kaimiškas; 
kaimo (s. gen.); provinciališkas. 

Countryman (kon'tri-man), s. vienže- 
mietis; tautietis; kaimietis. 

Countryseat (kon'tri-syt), s. kaimo gy- 
venimas; kaimas; vila. 

County (kaun'ti), s. grovystė; grafyste; 
|| pavietis. 

Couple (ko"p'l), s. pora; jungas. || — , v. 
a. poruoti; suporuoti; suvesti j. pora; 
surišti; sujungti. | v. n. poruotis: su- 
siporuoti; susijungti. 

Coupler (kop'lor), s. jungtuvas; su jun- 
ga. 

Couplet (kop'lėt), s. porele; pora; dvi- 
eilis; kupletas. 

Coupling (kop'ling), s. sujungimas; su- 
poravimas: | sujunga; jungtuvas; 
kibyklas. 

Coupon (kū'pon ir ku-pon'), s. kupo- 
nas. 

Courage (kor'ėdž), s. drąsumas; drąsa. 

Courageous (kor-ė'džos), adj. drąsus; 
drąsos pilnas; narsus. || — ly, ado. 
drąsiai. II — ness, s. drąsumas; drasv- 
be. 

Courant (ku-ranf), s. linksmas šokis: || 
laikraštis. 

Courier (kū'ri-6r), s. žygūnas; takunas; 
pasiuntinys; kurieras. 

Course (kors), s. ėjimas; begis; kelias; 
kelione; kursas (mokslo, pinigų, etc.); 
eile; trūkis; || pasielgimo, užsilaiky- 
mo būdas; užsilaikymas: || paduoda- 
mas valgis; mar. žemoji buorė. In 
the — of time, laikui bėgant. In due 
— , atsakomame laike. To give din- 
in r of several courses, kelti pietus iš 
keleto valgių eilių. To persevere in 
the — prescribed, užsilaikyti teip, 
kaip prisakyta, kaip nurodyta. To 



Courtesy 

take bad courses, vesti bloga gyveni- 
mo būda. To take torong courses, 
panaudoti neatsakomus vaistus, ne- 
atsakomus įrankius. To follow the 
— of time, laiko sekti; eiti su laiko 
dvasia. — race, lenktynes; lenkty- 
nių bėgimas. In —, paeiliui. Of —, 
žinoma; be abejones; suprantamas 
dalykas. | —s, s. pi. mėnesines; ant- 
drapanes (pas moteris). 

Course (kors), v. a. n. vytis, gintis (ką, 
paskui ką); persekineti; gaudyti; 
leisti vytis; užsiundyti; bėgioti; bėg- 
ti. 

Courser (kors'or), s. medėjas; medžio- 
tojas; gaudytojas; tas kurs vejasi, 
genasi; || greitas arklys; žirgas. 

Court (kort), s. kiemas (prienamy,); 
dvaras; palocius; karaliaus (ar šeip 
augšto valdininko) lydėtojai; dvario- 
nys; I teismo butas; teisdarystė; 
teismas; sudas; sūdo sesija; sudžia; 
f prisimeilavimas; išrodymas nulan- 
kumo, pagarbos; mandagumas. To 
make (ar to pay) one's — to, malone- 
tis kam; sudėti kam savo pagarba^ 
nulankuma. To put out of — , at- 
mesti byla. — day, teismo sesijos 
diena; teisiamoji diena. — dress, 
d variniai rūbai, —fool, dvaro šmu- 
tas. — of Bankruptcy, neišsimokan- 
čių skolininkų teismas. — of Com- 
mon pleas, civiliškas teismas. — of 
Inquiry, tirinejamoji komisija. Court- 
-craft, dvaro intrigos. Court-martial, 
kares teismas; kariškas sudas. v. a. 
atiduoti po karišku teismu; karišku 
teismu teisti. Court-plaster, angliš- 
kas plestras. 

Court (kort), v. a. besimeilauti (kam); 
meilautis; stengtis įtikti; pirštis; 
j ieškoti (ko); stengtis įgyti, pasiekti 
(ką); vilioti; prie saves traukti. 

Courteous (kor'ti-6s), adj. mandagus; 
švelnus; meilus; mandagaus apsieji- 
mo. I — ly, adv. mandagiai. || —ness, 
s. mandagumas. 

Courter (kort'or), s. besimeilautojas; 
besipiršejas; piršlys. 

Courtesan (kor'ti-ziin), .v. bedorė mote- 
ris; kekše. 

Courtesy (kor'ti-si), s. mandagumas; 
švelnumas; || mylista; malone; | — 



Courthouse 



145 



Cowhide 



(kort'si), i, priklaupimas: kluptere- 
jimas (moteriškas nusilenkimo budos). 

U — , v.n. kluptereti. 

Courthouse (kort'haus), .v. teisdarystSs 
butas. 

Courtier (kdrt'jor), s. dvarionis; dvariš- 
kis; d variokas; | besimeilautojas; 
besimalonetojas. 

Courtlike (kort'laik), adj. mandagus; 
toks, kaip dvariškiui pridera. 

Courtliness (kdrt'li-nes), .v. mandagu- 
mas; apsiejimų patogumas. 

Courtly (kort'li), adj. mandagus; pato- 
gus; švelnus. Į| adv. mandagiai. 

Courtship (kort'šip), s. nusilenkimas; 
nulankumas; pagarba; atidavimas 
garbes; || besimeilavimas; piršlyste. 

Courtyard (kort'yard), *. kiemas; pa- 
či va rija. 

Cousin (koz"n), s. broliavaikis; brolia- 
sunis; brolėnas; seserėnas; pusbrolis; 
/. broliadukte; seseryčia; pussesere. 
— -german, arba first — , pirmos kar- 
tos pusbrolis, pussesere. 

Cove (kov), .v. nuošalus kamputis; už- 
kampis: maža užlaja (apes, jūrių); 
nusidriekęs stepų ruožas; arch, lan- 
kas; I vaikezas; žmogus. || — , r. a. 
lenkti; išlenkti; išgaubti; išvesti lan- 
ka. 

Covenant (kov'i-nent), s. sutarimas; su- 
tartis; santarve; sandara. | — , v.n. 
sutarti; padaryti sutarimą, santar- 
ve. 

Covenanter (kov'i-nant-or), .v. tas, kurs 
daro su kuo sutartį, sulygima; | 
presbiteri jonu. ryšio sąnarys (Škoti- 
joj). 

Covenous (kov'i-nos), adj. apgavingas: 
apgavikiškas. 

Coventry (kov'ent-ri), s. vardas tūlo 
Anglijos miesto. To send to — , iš- 
mesti iš draugijos. 

Cover (kov'or), v. a. dengti; uždengti: 
apdengti; užkloti; užtiesti; paslėpti. 
|| — , s. viršas; dangtis; priedanga; 
uždangalas; užklote; užvalkalas: 
skraiste. — of a book, knygos vir- 
šas, apdaras. 

Covering (kov'or-ing), s. viršas; dangtis; 
apdangalas; pastoge; stogas: apda- 
ras; apredalas; danga: drapana. 

Coverlet, Coverlid (kov'or-let, -lid). a. 
uždanga; užklote. 



Covert (kov'ort), s. prieglauda: prie- 
danga; apsauga. || — , adj. uždengtas: 
apsaugotas; paslėptas; slaptas; esąs 
po (keno) globa ir apsauga. || — ly, 
adr. slaptai; slapčia. || — ness, s. slap- 
tumas. 

Coverture (kov'or-tjur), .*. uždangalas: 
priedanga; prieglauda; apsauga. 

Covet (kov'et), v.a.n. geisti; geidauti; 
trokšti; gobetis. 

Covetable (kov'et-a-b'l), adj. geistinas. 

Coveting (koVet-ing), *. geidavimas: 
troškimas. 

Covetous (kov'et-os), adj. godus; šyk- 
štus, f — ly, adv. su godumu; godžiai. 
|| —ness, s. godumas; godulyste; šyk- 
štumas. 

Covey (kov'i), s. peras; pulkas; buris 
(paukščių). 

Covin (kov'in), s. slaptas susišnekėji- 
mas; suokalbis. 

Cow (kau), *'. karve: || pataite (didelių 
pienžindzių, gyvūnų). A milch — , 
melžiama karve. Sea — , zool. jūrių 
karve; moržas. 

Cow (kau), v. a. įgąsdinti; įbauginti; 
nugąsdinti. 

Coward (kau'ord), adj. bailus; baug- 
štus; baimingas. || — , s. bailys; baug- 
štaširdis; šiaudadušis; nenaudėlis. 

Cowardice (kau'ord-is), s. bailumas; 
baugštumas; baimingumas; baug- 
štaširdyste. 

Cowardliness (kau'ord-li-nes), s. bailu- 
mas; baugštumas. 

Cowardly (kau' ord-li), adj. bailus: baug- 
štus; baimingas; baugštaširdingas; 
nenaudeliškas; niekingas. || — , adv. 
bailiai; baimingai ;baugštaširdingai; 
nenaudeliškai; kaip koks bailys. 

Cowbane (kau'ben), s. bot. šunbuile. 

Cowberry (kau'ber-ri), s. bot. brukne. 

Cowbird (kau'bord), s. oru. juodasis 
strazdas; amerikiškas špokas. 

Cowboy (kau'boi), s. galvijus ganąs 
piemuo; galvijninkas; bandininkas. 

Cowcatcher (kau'kač-or), s. grobias (fo- 
ko motivos p r y ša k yj). 

Cower (kau'or), v.n. tupėti; tuptis; pri- 
tūpti; prisigužti; pasigužti. 

Cowherd (kau'hord), .v. bandininkas; 
galvijninkas. 

Cowhide (kau'haid), 8. karves oda: 
šikšninis botagas. || — , r. a. pliekti, 
lupti su šikšniniu botagu. 



Cowl 

Cowl (kaul), 8. gobturas, kopturas (zo- 

ko ninku); gaubtuvas: || ušetkas. 
Cowled (kauld), adj. gobturuotas. 
Cowleech (kau'lyč), s. galvijų gydyto- 
jas. 
Cowlick (kau'lik), s. karves liežis {kup- 
stus ant kaktos sušukuotų plaukų). 
Cowlike (kau'laik), adj. [karve pana- 
šus; kaip karve. 
Cowlstaff (kaul'staf), s. naštis. 
Coworker (ko-uork'6r), s. bendradarbis; 

sandarbininkas. 
Cowpox (kau'poks), s. med. karveraup- 

les. 
Cowrie, Cowry (kau'ri), s. slieko dėže 

(rartojama vietoj pinigo). 
Cowslip (kau'slip), s. bot. raktažole; 

dangaus rakteliai. 
Coxcomb (koks'kom), s. skiautere; 
viršugalvis; | paikšokalpokas; paik- 
šo kepure; fig. pliuškis; | bot. bur- 
notas. 
Coxcombical (koks-kom'ik-el), adj. 

pliuškiškas; pliuškingas; tuščias. 
Coxswain (kok'suen), s. = Cockswain. 
Coy (koi), adj. nedrąsus; drovus. || — , 
v. a. glostyti. Į| — ly, adv. nedrąsiai. 
I — ness, s. nedrąsa: nedrąsumas; 
drovumas. 
Coyish (koi'iš), adj. nedrąsus; drovus. 
Coyote (kai'o-ti ir kai'ot), s. zool. lau- 
kinis šuo; Amerikos stepų vilkas. 
Coz (koz), s. sutrump. iš Cousin. 
Cozen (koz"n), v. a. apgaudinėti; pri- 
gaudinėti. 
Cozenage (koz"n-edž), s. prigaudineji- 

mas; apgavyste; suktybe. 
Cozener (koz"n-or), s. prigaudinetojas; 

apgavikas; sukčius. 
Cozily (ko'zi-li), adv. priimniai; sma- 
giai; liuonai. 
Cozy (ko'zi), adj. liuonas; smagus; pri- 

imnus: šnekus; kalbus. 
Crab (krab), s. krabas (vėžys): astr. Vė- 
žys (žvaigždynas); bot. laukinis obuo- 
lys; mech. vindas. — apple, bot. lau- 
kinis obuolys; laukine obelis. — 
tree, laukine obelis. 
Crabbed (krab'bėd), adj. susiraukęs; 
surūgęs; gaižus; rūgštus; paniuręs; 
piktas; rūstus: šiurkštus; tamsus: 
painus; keblus. || — ly, adv. šiurkš- 
čiai; piktai: rūsčiai. Į| — ness, *. su- 
rugimas; paniurumas; šiurkštumas: 



146 



Cradle 



rūstumas; piktumas; gaižumas: rug- 
štumas; sunkumas; painumas. 
Crabby (krab'bi), adj. neaiškus; sunkus; 

painus. 
Craber (kre'bor), s. vandenine žiurke. 
Crabfaced (krab' f est), adj. susiraukęs; 

rūstus; piktas. 
Crack (krak), v. a. daužyti; plaišyti; 
skaldyti; triuškinti; pliauškinti. To 
— glass, sumušti stiklą. To — nuts, 
daužyti, spaudyti riešučius, lo — 
the brain, iš proto išvaryti; protą at- 
imti, lo — a joke, juokus krėsti; 
juokų padaryti, lo — a bottle, iš- 
maukti (t. y. išgerti, ištuštinti) bon- 
ka. f — , v. n. plaišioti; sproginėti; 
spragėti; traškėti; pyškėti; fig gir- 
tis; didžiuotis. | — , s. plyšys; įplyši- 
mas; įlužimas; || spragejimas; traš- 
kėjimas; pyškėjimas; triokštereji- 
mas; pykšterejimas: šūvio balsas; 
suvis; kvaišterejimas; pakvaiši- 
mas; he has a — , jis kvaišterejes: 
jam vieno šulo trūksta; | valandėle; 
akymirka; besišnekučiavimas; 

draugiška pašneka. || — , adj. šaunus; 
pagarsėjęs. Crack-brained, pakvai- 
šės; kvaišterejes. 
Cracked (krakt), adj. stambiai plaišio- 
tas; rupiai maltas; fig. kvaišterejes. 
Cracker (krak'or), s. tas, kurs, ar su 
kuo, plaišioja, laužo, daužo, spaudo; 
[nutcracker] spaudukai; spaustukai; 
[firecracker] spragutis; ugnatraškis; 
| džiovinys; džiūvėsis; džiovintas 
blynelis; || neturtėlis; varguolis (Suv. 
Valst.). 
Crackle (krak'k'l), v. n. spragsėti; spra- 
gėti. IĮ — , s. spragejimas: || porceli- 
niai indai padirbdinti teip, kad jų 
paviršis išrodo lyg susproginėjęs. 
Crackling (krak'kling), s. traškėjimas; 

spragejimas; | išspirga; spirgutis. 
Cracknel (kriįk'nėl), s. džiovintas bly- 
nelis; džiovinys. 
Cradle (kre'd'l), s. lopšys; fig. prasidė- 
jimo vieta; pradžia; fig. kūdikyste; 
|| dalgis su lankeliu (javams plauti); 
|| klišes (išnarintam ar sulaužytam 
kaului įtverti); || roges (laivui į van- 
denį nuleisti). || — , r. a. lopšiu guldy- 
ti; lopšyj supti; auklėti: || piauti 
(jacuM); } ant rogių gabenti (latrą). 
|| r. n. gulėti (lopšyj). 



Craft 



147 



Crateriform 



Craft (kraft), ». gebsaumas; buklumas 

{kokio mt' uor.s darbe)\ darbas; ama- 
las; remeslas; || draugyste* (amatnin- 
ką): gildija; || gudrybe; klasta; || 
laivas; laivai (abelname utvardįįime). 

Craftily (kriiH'i-li), <idr. sumaniai: gud- 
riai; su gudrumu. 

Craftiness (kraft'i-nės), *. gebsuumas; 
sumanumas; gudrumas; gudrybe. 

Craftsman (krafts'man), 8. amatninkas. 

Crafty (kraft'i), adj. sumanus; gabus; 
gudrus. 

Crag (k riig), s. kaukarą; išsikišusi uo- 
la: | sprandas (gyvulio). 

Cragged, Craggy (krag'ged, -gi), adj. 
kaukaruotas; uoluotas: šiurkštus; 
nelygus. 

Craggedness, Cragginess (krag'gėd-nes, 
-gi-nes), s. kaukaruot urnas: uoluo- 
tumas; šiurkštumas. 

Crake (krek), s. oni. brezle. 

Cram (kriim), r. a. kimšti; pripildyti; 
prikimšti; prigrūsti; prirydyti. || v. n. 
prisikimšti; prisiesti; priryti. 

Cramp (kiimp), s. veržtuvas; veržiamas 
lankas; varžymas; sulaikymas; 
kliūtis; || med. mėšlungiškas trauky- 
mas; mėšlungis. IĮ — ,v.a. mėšlungiu 
palytėti; mėšlungiškai traukyti; || 
varžyti; suvaržyti; suveržti: suspau- 
sti; surišti. 

Crampoons (kram-pūnz'), s. pi. geleži- 
niai kebekliai. 

Cranberry (kran'ber-ri), s. bot. spanguo- 
le; spalgena. 

Crane (kren), s. orn. gerve; || keliamo- 
ji svirtis; gerve; keltuvas; || kranas. 
| — , v. a. tiesti, ištiesti (kaklą). Į| 
Crane's-bill, s. bot. gervasnape; gan- 
drasnape; jerominas; chir. ilgasna- 
pes reples. 

Cranial (kre'ni-el), adj. anat. kaukoli- 
nis. 

Cranium (kre'ni-6m), 8. anat. galvos 
kiaušas: kaukole. 

Crank (krank), *. mech. alkuniuota ašis; 
ašies alkūne; rankena; |Į išlinkimas; 
išsilenkimas; upas; užmačia; | 
svajotojas; pasvaigelis. Į| — , adj. 
smagus; linksmas; sveikas; || virtuo- 
jas; galįs apsivožti (sa k. apie laivą). 
|| — , v. n. vingiuotis; išsivingiuoti; 
išsilankstyti; raitytis. 



Crankbird (krank 'bord), ». orn. mažasis 
genelis. 

Cranklo(krang'k'l), v.a. vingiuoti; lank- 
styti; išlankstyti; išvingiuoti: iš- 
kraipyti. || r. u. vingiuotis; besivin- 
giuoti; išsivingiuoti; išsilankstyti. || 

— , *. išlinkimas; išsilenkimas: vin- 
gė. 

Crankness (krank'nės), 8. smagumas; 
linksmumas; sveikumas: || pavojin- 
gas laivo virtavimas. 

Cranky (krank'i), adj. smagus; link- 
smas; I svaigulingas; pasvaiges; upo 
pilnas; || virtuojąs. 

Crannied (kriin'nid), adj. plyšiuotas; 
suskilęs. 

Cranny (kran'ni), *. įskylimas; įplyši- 
mas; plyšys; | įrankis stiklinių bon- 
kų kaklams formuoti. 

Crape (krep), s. krepas; šyras (ged ulių). 
I —,v.a. raityti; suraityti; susukti: 
sugarbiniuoti (plaukus). 

Crapnel (krap'nel), s. = Grapnel. 

Crapulence (krap'ju-lens), .v. pagirios; 
sirgimas pagiriomis; persigerimas. 

Crapulent, Crapulous (kriip'ju-lent, -los), 
adj. girtas; pasigerės; prisigerės; 
prisilakęs. 

Crash (kraš), v. a. laužyti; traškinti; 
triuškinti; skaldyti; daužyti. | v. n. 
traškėti; triušketi; irti; suirti; su- 
griūti; subyrėti. 

Crash (kraš), s. traškėjimas; trenksmas: 
suirimas; nupuolimas; subankruti- 
jimas; || abrusinis audeklas. 

Crasis (kre'sis), *. kraujo ypatybe; su- 
dėjimas; temperamentas; | gram. 
balsių susiliejimas. 

Crass (kras), adj. tirštas; storas; stam- 
bus; rupus; šiurkštus. 

Crassament, Crassiment (kriis'sa-ment, 
-si-ment), s. tirštoji kraujo dalis: 
sukrekėjęs kraujas. 

Crassitude (kras'si-tjūd), s. tirštumas; 
stambumas; storumas; šiurkštumas. 

Cratch (krač), s. ėdžios. 

Crate (kret), s. didelis gurbas; doklas; 
tarankis. || — , v. a. į gurbus dėti, 
krauti. 

Crater (kre'tor), s. krateras; vulkano 
gerkle; astr. Taure (žvaigždyno*). 

Crateriform (kra-te>'i-form), adj. bot. 
turįs taures pavidalą; taures pavi- 
dalo. 



Craunch 



a. kramtyti: krim- 
kakiaraištis; k ra 



Craunch (krane), r 
sti; sukramt vi i. 

Cravat (kra-vaf), a 
vatas. 

Crave (krev), v.a.n. prašyti; melsti; 
maldauti; reikalauti; norėti; trok- 
šti; geidauti; geisti; ilgėtis. 

Craven (kre'v'n), adj. bailus; baugštus: 
baimingas. || — , s. bailys: menka- 
dušis; nenaudėlis. 

Craver (krev'or), s. prašytojas; maldau- 
to j as. 

Craving (krev'ing), s. troškimas; geida- 
vimas; geidimas; maldavimas. || — , 
adj. be atlaidos prašąs; maldaująs: 
geidžias; nepasotinamas. |Į — ly, adv. 
su ištroškimu; nepasotinamai. 
— ness, s. nepasotinamumas: godu- 
mas. 

Craw (kro), s. gurklys (paukščio). 

Crawfish (kro'flš), s. vėžys (gyvenąs 
prėskuose vandeniuose). 

Crawl (krol), v. n. šliuožti; šliaužti; 
čiuožti; slinkti; slankioti. To — 
with, kripždeti. || — , s. slankiojimas; 
slinkimas; šliuožimas; perkala; 
persėda. 

Crawler (krol'dr), s. slankunas; šliuož- 
lys. 

Crayfish (krei'fiš), s. vėžys (prėskų van- 
deny,). [= Crawfish]. 

Crayon (krei'on), s. piešiamoji kreida; 
krajonas; krajonu pieštas paveik- 
slas;! anglis (elektr. žiburių). | — , v. 
a. krajonu piešti. || — drawing, — 
painting, paišymas krajonu, paste- 
lėmis; krajonu pieštas paveikslas. 

Craze (krez), v. a. laužyti; sulaužyti; 
sudaužyti; sukulti; sutrupinti; su- 
triuškinti; sutrinti; | iš proto išva- 
ryti; protą atimti. || v. n. iš proto 
eiti; svaigti; šėlti; || suskilti; suduž- 
ti, f — , s. pasvaigimas; pakvaiši- 
mas; beprotyste; užsigeidimas; už- 
mačia; upas. 

Crazily (kre'zi-li), adv. silpnai; kvailai; 
paikai; kaip pakvaišime. 

Craziness (kre'zi-nes), s. nusilpnėjimas; 
silpnumas; pakvaišimas; pasvaigi- 
mas; kvailumas; beprotyste. 

Crazy (kre'zi), adj. netvirtai stovįs; 
klibas; silpnas; nukaršėjes; papai- 
kgs; pakvaišės; kvailas. 



148 Credibly 

Creak (kryk), r. u. girgždėti; čirškėti. || 
v. a. girgždinti: čirpinti. || — , s. girg- 
ždėjimas. 

Creaking (kryk'ing), adj. girgždas. || — , 
s. girgždėjimas; girgždesis. 

Cream (krym), s. grietine; smetona: 
fig. geriausioji dalis. — of tartar. 
(chem.), kremotartaras. || —,v.a. nu- 
imti, nugraibyti (grietinę). \\ v. n. nu- 
sistoti; užsidėti (sak. apie grieti//^: 
apsitraukti grietine;^, pūstis; nosį 
riesti. || Cream-colored, šviesiai gal- 
tonas; šviesiai geltono plauko. 
Cream-white, baltas it grietine. 

Creamcake (krym'kek), 8. varškėtis (py- 
ragėlis). 

Creamery (krym'6r-i), s. vieta, kur da- 
ro, arba parduoda, sviesta, sūrius ir 
kitus pieniškus produktus. 

Creamy (krym 'i), adj. grietiniuotas; 
kaip grietine; turįs grietinės pavi- 
dalą, skonį. 

Crease (krys), s. rukšle. || — , v. a. rukš- 
lėti; rukšles daryti. 

Create (kri-ef), v. a. tverti; sutverti: 
gimdyti; pagimdyti; padaryti; | pa- 
statyti ; paskirti (ant urėdo). 

Creation (kri-e'šion), s. tvėrimas; su- 
tvėrimas; padarymas; || sutvėrimas: 
pasaulis. 

Creative (kri-e'tiv), adj. tveriąs; sutve- 
riąs; galįs sutverti; tveriamas; tvėri- 
mo (s. gen.). 

Creator (kri-e'tor), s. tvėrėjas; sutver- 
toj as; Dievas. 

Creature (kry'tjur), s. sutvėrimas; tva- 
rinys; gaivalas; gyvulys; žmogus. 

Credence (kry'dens), s. tikėjimas; įti- 
kėjimas; išsitikejimas; pasitikėji- 
mas; kreditas. To give — to, tikėti 
(kam). Letter oj — , išsitikejimo 
laiškas; kreditivas. 

Credential (kri-den'šel), adj. liudijąs 
keno ištikimumą; akredituojamas. 

Credentials (kri-dėn'šelz), s. pi. išsitike- 
jimo raštai; mandatai. 

Credibility (kršd-i-bil'i-ti), s. tikėtinu- 
mas; ištikimumas; teisingumas. 

Credible (kred,'i-b'l), adj. tikėtinas; įti- 
kimas; galimas tikėti; ištikimas. || 
—ness, s. = Credibility. || Credibly, 
adv. tikėtinai; įtikimai; gali but. 






Credit 



II!) 



Cress 



i 



Credit ( k red' it), s, tikėjimas; pasitikė- 
jimas. To give — to, tikSti (kam ). 

pal iketi. They gave no — unto tin m, 
jie visai jiems netikėjo; || garbe; 
vardas; reputacija; įtekme; |Į pasiti- 
kėjimas; kreditas; bargas; paskola. 
Iiillof — , kreditinis biletas. Pub- 
lic — , viešas kreditas; skola valsti- 
jai. To buy on — , pirkti ant bar- 
go. I — , v. a. tikėti (kam); patikėti; 
kredituoti; barguoti; skolinti; || ati- 
duoti (ar daryti) kam garbe; pripa- 
žinti kam teisybe. 

Creditable (kred'it-a-b'l), adj. godoti- 
nas; gerbtinas; garbes vertas; gar- 
bingas; prakilnus. || — ness, s. gar- 
bingumas; garbe; reputacija. 

Creditably (kred'it-ii-bly), adv. gerbti- 
nai; garbingai; su garbe; prakil- 
niai. 

Creditor (kred'it-or), 8. kreditorius; 
skolintojas. 

Creditress, Creditrix (kred'it-res, -t riks), 
sf. kreditore. 

Credulity (kri-dju'li-ti), 8. lengvatiky- 
ste. 

Credulous (kred'ju-los), adj. lengvati- 
kiškas; a — man, lengvatikys. | — ly, 
adv. lengvatikiškai. || —ness, *. leng- 
vatikyste. 

Creed (kryd), s. išpažinimas tikėjimo; 
tikėjimas; nuomone; persitikrini- 
mas; credo. 

Creek (kryk), s. nedidele užlaja; už- 
tvanka; | nedidele upe; f išsilenki- 
mas; užlanka; vinge. 

Creeky (kryk'i), adj. turįs daug mažų 
užlajų, užtvankų: | vingiuotas; išsi- 
vingiaves. 

Creel (kryl), s. meškeriautojo pintinis 
gurbelis. 

Creep (kryp), v.n. [pret. & pp. crept], 

. slankioti; šliaužineti; šliaužoti; 
šliuožti; šliaužti; slinkti; landžioti; 
lįsti; rėplinėti; replinti; vilktis; pa- 
maži eiti. || — , s. slankiojimas; rep- 
linejimas. 

Creeper (kryp'or), s. slankiotojas; slan- 
kunas; šliaužikas; šliuožlys; || bot. 
rietena; vi jokie; || orn. pečlinda: f 
pi. pentinai (prisegami prie kurpių, 
ir gelbstanti darbininkams laipioti į 
telegrafų] etc. stulpus). 



Creephole (kryp'hol), s. urvas; land v - 
qS; jig. išsisukimas; išsikalbėjimas; 
išsiteisinimas. 

Creeping (kryp'ing), s. slankiojimas. || 
— , adj. skinkio jas; replinejąs: šliau- 
žiąs. || — ly, odr. slankiojant; paslan- 
komis; tyliai; nematant; gudriai: 
klastingai. 

Creese (krys), *. malajiškas duriamas 
peilis. 

Cremate (kry'met ir kry-met'), r. a. su- 
deginti; j. pelenus paverst i. 

Cremation (kry-me'šion), s. deginimas: 
sudeginimas (lavonų). 

Crematorium, Crematory (krem-a-to'ri- 
6m, krėm'a-to-ri), s. krematorija; 
lavonų degintuve. 

Crenate, Crenated(kry'net, -ne-ted), adj. 
bot. karbuotas (lapus). 

Crenation (kri-ne'šion), s. bot. iškarba- 
vimas; karbas (lapo). 

Crenature (krėn'a-tjur), s. bot. karbas 
(lapo); iškarbavimas; karbuotumas. 

Crenulate (kren'ju-let), adj. bot. smul- 
kiai karbuotas. 

Creole (kry'ol), s. kreolas, /. kreole 
(Čiagimis ispanišku- valdybų Ameri- 
koj, kurio protėviai — europiečiai). 

Creosote (kry'o-sot), s. chem. kreozotas. 

Crepitate (krep i-tet), v. n. spragėti; 
traškėti. 

Crepitation (krep-i-te'šion), s. sprageji- 
mas; traškėjimas; braškėjimas. 

Crept (krept), pret. nuo Creep. 

Crepuscle, Crepuscule(kri-posVl, -kjul), 
s. prietema; prietamsa. 

Crepuscular, Crepusculous (kri-pds'kju- 
lor, -los), adj. prieteminis; prietam- 
sus; neaiškus; vos spindiis; mirgu- 
liuojąs. 

Crescendo (kres-sen'do), adv. mus. su 
kas syk augštesniu balso kėlimu: 
keliant baisa kas syk augstyn. | — , s. 
kėlimas balso kassyk augštyn 

Crescent (kres'sent), s. pusmėnulis; kas 
nors turįs pusmėnulio pavidalą: 
Turkijos pusmėnulis (ženklas); Jig. 
Turkija. | — , adj. turįs pusmėnulio 
pavidalą; augąs; besididinas. || 
Crescent-shaped, turįs pusmėnulio 
pavidalą; kaip pusmėnulis. 

Cress (krės), s. bot. grisle; cerukas; 
užarei i s. 



Cresset 



150 



Crimson 



Cresset (kres'sėt), *. jūrių žiburys; dar- 
vinis žiburys; darvokšne. 

Crest (krest), s. skiautere; kuodas; sei- 
mo kuodas; Jig. šeimas; sketera (ar- 
klio); viršūne (kalno); gevelis (stogo). 
|| — , v. a. aprūpinti kuodu; dengti 
(ką it kuodu); || dryžuoti; dryžiais 
puošti. 

Crested (krest'ed), adj. kuoduotas; 
skiauteriuotas. 

Crestfallen (krest'fol- n), adj. galva nu- 
leidęs; nuliūdęs; liūdnas; dvasioj 
nupuolęs. 

Crestless (krest'les), adj. neturįs kuo- 
duoto šelmo; Jig. žemo paėjimo; 
žemos gimines. 

Cretaceous (kri-te'šos), adj. kreiduotas; 
kreidingas; kreidinis. 

Cretin (kry'tin), s. kretinas; silpnapro- 
tis. 

Cretinism (kry'tin-iz'm), s. paveldeja- 
ma silpnaprotyste; kretinizmas. 

Cretism (kry'tiz'm), s. melagyste. 

Cretonne (kri-ton'), s. pusdrobis; pus- 
vilnonis; čerkasas. 

Crevasse (kre-vas'), s. išlaužą: spraga; 
tvenkinio praira. 

Crevice (krev'is), s. įplyšimas; plyšys; 
spraga. 

Crew (krū), s. pulkas; buris; gauja; go- 
veda; | ant laivo esanti žmones; lai- 
vininkai. I —,pret. nuo Crow. 

Crewel (krū'ėl), s. lučkų matkas; luč- 
kai. 

Crib (krib), s. prakartas; ėdžios; | tvar- 
tas; || vaiko lovele; lopšys; | pirkte- 
le; grintele; || aruodas {javams, drus- 
kai); || lubų paramtis (kastynese); Į| 
maža vagyste; || vertimas žodis į žo 
dį; raktas {vertimui). \—,v.a.n. už- 
daryti ankščioj vietoj ; įkišti; įsprau- 
sti; įbraklinti; I pavogti; pasisavin- 
ti. 

Cribbage (krib'bedž), 8. ypatingas ka- 
zyravimo būdas. 

Cribbing (krib'bing) *. uždarymas siau- 
roj vietoj; įbraklinimas; || vogimas; 
besisavinimas (svetimų raštų), || ka- 
stynių paramčiai. 

Cribble (krib'b'l), s. sietas; sytas. | — , 
v. a. sijoti. 

Cribration (kri-bre'sičn), *. persijoji- 
mas. 



Crick (krik), s. sprando sustingimas; 
reumatiškas sprando skaudėjimas, 
neleidžias liuosai krutinti galva. 

Cricket (krik'ėt), s. svirplys; čirkšlys; 
žiogas; || ypatinga žaisme su sviedi- 
niu. 

Cried (kraid), prey. &pp. nuo Cry. 

Crier (krai'or), s. rėksnys; rekautojas; 
garsintojas. 

Crime (kraim), s. nuodėme; nusidėji- 
mas; prasikaltimas; piktadaryste; 
nedorybe. Capital — , kriminališkas 
prasižengimas; myriu baudžiama 
piktadaryste. 

Criminal (krim'i-nel), adj. nedoras; pik- 
tadaringas; galvažudiškas; krimina- 
liškas. f — , s. piktadaris; galvažudis; 
kriminalistas. | — ly, adv. piktada- 
ringai; galvažudiškai; kriminališ- 
kai. 

Criminality (krim-i-nal'i-ti), s. piktada- 
ringumas; galvažudingumas; galva- 
žudiškumas; kriminališkumas. 

Criminate (krim'i-net), v. a. kaltinti pik- 
tadaryste; apskųsti. 

Crimination (krim-i-ne'šion), s. kaltini- 
mas piktadaryste; apkaltinimas. 

Criminative, Criminatory (krim'i-na-tiv, 
-to-ri), adj. skundžiamas; apkaltina- 
mas. 

Crimp (krimp), v. a. kvolduotijstulpuo- 
ti; rukšlenti; | pačiuopti; pagriebti; 
paimti (kariskon tarnyston). || — , s. 
gaudytojas kareivių tarnyston; už- 
laikytojas žemiausios rųšies viešna- 
mio, kuriame apiplėšinėja savo sve- 
čius; I pi. raityti plaukai. || — , adj. 
trupus. 

Crimping (krimp'ing), adj. kvolduojas: 
stulpuojamas; raitomas, —iron, gele- 
žėle plaukams, etc., raityti, sukti. — 
machine, lankstomoji (ar raitomoji) 
mašina. 

Crimple(krim'p'l), r. it. raityti :stulpuo- 
ti; daryti raukčius; raukyti; rukš- 
lenti. 

Crimpy (krimp'i), adj. garbiniuotas; 
raitytas. 

Crimson (krim'z'n), s. karmazinas (da- 
žas); raudonis. | — , adj. karma/.ini- 
nis; karmazino dažo. || — , v. a. dažy- 
ti karmazinu; karmazinuoti. || v. n. 
raudonuoti; rausti; nurausti. 



Crincum 



151 



Crookback 



Crincum (kring'kdm), ». užsigeidimas; 

užmačia; upas: nikis. 
Cringe (krindž), D.n. susitraukti {is įmi- 
nus, ete.)\ lungintis(fcm);klupCioti: 

/cmint is: vergintis. || — , a. klupčio- 
jimas; besižeminimasr; besilungini- 
mas; besiverginimas. 

Cringeling, Cringer (krindž'ling, -or), *. 
klupčiotojas; vergpalaikis. 

Crinite (krai'nait v », u<1j. kuoduotas: tu- 
rįs kuodo išveizdį, pavidalą 

Crinkle (krin'k'l), v. n. ringuotis; vin- 
giuotis; raitytis. || v.a. ringuoti; vin- 
giuoti; raityti. || — , 8. išsivingiavi- 
mas; vinge. 

Crinkled, Crinkly (krin'k'ld, -kli), adj. 
vingiuotas. 

Crinoline (krin'o-lin), s. krinoliną. 

Cripple (krip'p'l), v.a. apšlubinti; pa- 
žeisti; netinkamu padaryti. || — , .v. 
šlubis; suožeida. || — , adj. šlubas; 
raišas. 

Crippled (krip'p'ld), adj. šlubas; raišas; 
sužeistas; netinkamu padarytas. 

Crisis (krai 'sis), s. krizis; persi vertimas; 
atmainos punktas; persilaužimas. 

Crisp (krisp), v.a. raityti; garbiniuoti; 
| trupiu daryti; || rukšlenti (vandens 
paviršį). 

Crisp (krisp), adj. susiraitęs; garbiniuo- 
tas; || trupus; trapus; krumsias (val- 
gant); || gaivus; smagus. || — ly, adi\ 
garbiniuotai; trupiai; gaiviai. 
— ness,s. garbiniuotumas; trupumas; 
gaivumas. 

Crispation (kris-pe'šion), s. garbiniavi- 
mas; raitymas; sugarbiniavimas; 
garbana. 

Crispin (kris'pin), s. kurpius. 

Crisping pin (krisp'ing pin), s. geležėle 
plaukams garbiniuoti. 

Crispy (krisp' i), adj. garbiniuotas; || 
trapus; trupus. 

Crisscross (kris'kros), s. kryžiukas (ne- 
mokančio rašyti dedamas vietoj para- 
šo). || — , v.a. subraukyti skersai ir 
išilgai; subrukšniuoti. || — ,a</v. kryž- 
mais; skersai ir išilgai. 

Criterion (krai-ty'ri-on), s. kriterium; 
pažin;mo ženklas; mačius ko. 

Critic (krit'ik), s. kritikas; sprendėjas; 
barejas. 

Critical (krit'ik-el), adj. kritiškas: rū- 



stus: daug reikalaująs; || kritiškas; 
pavojingas. | — ly, adv. kritiškai; rūs- 
čiai. || —n ess, *. kritiškumas; rūstu- 
mas; ast rūmas. 

Criticise (krit'i-saiz), v.a. n. kritikuoti; 
rūsčiai spręsti; barti; bausti. 

Criticism (krit'i-siz'm i, 8. kritikavimas; 
kritika; kritiškas sprendimas; bari- 
mas. 

Critique (kri-tyk'), s. kritika; išrody- 
mas geru. ir blogu, pusiu.; kritiška 
peržvalga. 

Croak (krok), v. n. kurkti; kurksSti; 
kvaksėti; kvarksėti; niurnėti. || — , .v. 
kurkimas; kvarksėjimas; kvaksėji- 
mas; karksejimas. 

Croaker (krok'or), s. kurksetojas; 
kvarksetojas; kvarkšlys; niurna. 

Croaking (krok'ing), s. kurkimas; 
kvarksėjimas; niurnėjimas. 

Crochet (kro-še'), s. mezginys. — hook, 
— needle, mezgamoji adata; virbalas. 
I —,v.a.n. mėgsti. 

Crock (krok), s. molinis puodas; | suo- 
džiai; paišai. || — , v.a. suodyti; pai- 
šinti. 

Crockery (krok'or-i), s. moliniai sudy- 
nai, indai. 

Crocket (krok'et), s. arch, papuošimai 
pavidale besiraitančių lapų. 

Crocky (krok'i), adj. paišinas; suodinas. 

Crocodile (krok'o-dail), s. zool. krokodi- 
lius. — tears, veidmainingos, nu- 
duotos ašaros. 

Crocus (kro'kos), 8. bot. čepronas; pu- 
ronelis. 

Croft (kroft), s. daržas; aptvertas žemes 
gabalas. 

Cromlech (krom'lek), .v. druydu. pa- 
minklas; dolmenas. 

Crone (kron), s. nukaršele; sena boba. 

Crony (kro'ni), 8. geras draugas; bičiu- 
lis; sėbras. 

Crook (krūk), s. užlinkimas; kablys: 
kriukis; riesta lazda; vąškarą; jig. 
klasta; suktybe; gudrumas; vylius: 
jig. sukčius; vyliugis. By hook or 
by — , šeip ar teip; kokiu nebūk bū- 
du; teisingu keliu ar apgavystėmis. 
|| — , v.a. riesti; lenkti; kreivoti. | v. 
n. riestis; išsilenkti; suktis; krei vo- 
tis. 

Crookback (krūk'biik), s. kupra; kup- 
ročius; kuprys. Į — , adj. kuprotas. 



Crooked 



152 



Crosswise 



Crooked (kriik'ėd), adj. kreivas; lenk- 
tas; riestas; fig. nedoras; piktas; iš- 
tvirkęs; neteisingas. || — ly, adv. rie- 
stai; kreivai; fig. nedorai; neteisin- 
gai. || — ness, s. kreivumas; riestu- 
mas; iškrypimas; fig. nedorumas: 
piktumas; ištvirkimas; neteisingu- 
mas. 

Croon (krūn), v. a. n. niuniuoti; paleng- 
va dainuoti; bambėti. | — , s. niūnia- 
vimas; bambėjimas. 

Crop(krop), s. gurklys; | javai; vaisius; 
užderejimas; daga; piutis; || trum- 
pai nukirpti plaukai; || bizūnas. || 
— jV.a. piauti, kirsti (javus); skabyti ; 
skinti; karpyti; apkarpineti; \\v.n. 
duoti vaisių, daga; užderėti. To — 
out, išlįsti; pasirodyti; apsireikšti. 
To — up, išdygti; paeiti (nuo ko). \\ 
Crop-ear, apkarpj'tausis; pelausis. 
Crop-eared, turįs apkarpytas ausis. 
Crop-tailed, turįs nukirpta (ar nu- 
kirsta) uodega. 

Cropper (krop'por), s. didgurklis balan- 
dis. 

Croquet (kro-ke'), s. kroketai (žaisme). 

Crosier (kro'žor), s. lazda (vyskupo). 

Cross (kros), s. kryžius; fig. kančia; 
skausmas; sielvartas; || kryžiavimas 
veislių; kryžiuota veisle. To do on 
the—, neteisingai elgtis; suktybes 
daryti. || — , adj. kryžinis; kryžiau- 
nas; kryžiavas; skersas; || priešingas; 
nepasekmingas; nepalaimingas; || 
piktas; susiraukęs. || — , v. a. kryžiuo- 
ti; sukryžiuoti; kryžiumi dėti, sudė- 
ti; kryžmais (ar skersai) perdėti, 
perbraukti; (skersai) pereiti, perva- 
žiuoti, persikelti; || už akių užbėgti; 
kenkti; kliūtis daryti. To — one's 
self, žegnotis; persižegnoti. To — 
one's arms, rankas kryžmais sudėti; 
rankas sukryžiuoti. To — a stream, 
pereiti, persikelti per upe. To — 
out one's name, išbraukti keno var- 
dą. I v. n. kryžiuotis; susikryžiuoti; 
skersai gulėti; perkirsti kits-kita: 
pereiti iš vienos vietos į kita; ke- 
liauti. || — bill, s. jur. skundžiamojo 
skundas ant skundėjo. Cross-days, 
s. pi. kryžių (ar kryžiavos) dienos. 
Cross-examination, s. kryžiavas kvo- 
timas (liudininkų). Cross-examine, 



r. a. imti ant kryžiavo kvotimo; kry- 
žiavai kvosti (liudininkus). Cross- 
examiner, s. darantysis kryžiava kvo- 
timą (liudininkų). Cross-fire, s. kry- 
žiavas šaudymas. Cross-eyed, adj. 
žvairas. Cross-purpose, s. priešeny- 
be; priešginyste; nesanvaizd urnas; 
loša klausimais ir atsakymais. 
Cross-question, v. a. kryžiavai kvosti; 
užversti klausimais. Cross-staff, s. 
alidada. Cross-tining, s. kryžiavas 
akėjimas; akėjimas skersai ir išil- 
gai. 

Crossbar (kros'bar), s. skersinis. 

Crossbeam (kros'bym), s. skersbalkis. 

Crossbill (kros'bil), s. orn. kryžiasnape. 

Crossbite (kros'bait), s. prigaudinėji- 
mas; apgavyste. 

Crossbones (kros'bonz), s. pi. kryžiumi 
sudėti kaulai; kryžkauliai. 

Crossbow (kros'bow), s. šaujamas lan- 
kas; kilpine. 

Crossbowman (kros'bow-man), s. šaulys 
(iš lanko šaudąs). 

Crossbreed (kros'bryd), s. kryžiava vei- 
sle; gyvulys (arba augmuo) paeinąs 
iš kryžiavo užsivaisinimo. 

Crosscut (kros'kot), v. a. skersai piauti; 
perpiauti; perkirsti. || — , s. skers- 
piuvis. — saw, skerspiele. 

Crossgrained (kros'grend), adj. skersai 
rievetas (sak. apie medį). 

Crosshatch (kros'hač), v. a. kryžmais 
brūkšniuoti; perbraukti. 

Crosshatching (kros'hiič-ing), s kryžia- 
vas (ar kryžmas) brukšniavimas. 

Crossing (kros'ing), s. sukryžiavimas; 
susikryžiavimas; kryžkele; || priešta- 
ravimas; priešginybe; kliūtis. 

Crosslet (kros'let), s. kryželis; kryžiu- 
kas. 

Crossly (kros'li), adv. skersai; fig. pik- 
tai; priešginingai. 

Crossness (kros' nes), s. susiraukimas: 
rūstumas; piktumas. 

Crosspatch (kros'pae), s. pikčiurna: su- 
siraukelis. 

Crosspiece (kros'pys), s. skersinis. 

Crossroad (kros' rod), s. skerskelis. 

Crossrow (kros'rou)* s - abecela. 

Crossway (kros'ue*), s. skerskelis. 

Crosswise (krds'uaiz), adv. kryžmais: 
skersai. 



Crotch 153 

Crotch (krdč), $. šakuma. 

Crotchet (krčč'et), s. šakč; pėdžia; šu- 
las; mus. ketvirtdale nota: typ. Bule- 
lis; || upas; užmačia; nikis; svaigulys. 

Crotchety (kr6č'et-i), adj. pasvaiges; 
užmačingas; navatnas. 

Crouch (krauč), v.n. prilupti; atsitūpti; 
fig. žemintis; tūpčioti (apie ką); slan- 
kioti; keliaklupčioti. 

Croud (krand), s. smuikas. 

Croup (krūp), s. pasturgalis; strėnos 
(arkUo)\ med. krupai. 

Croupade (krū-ped'), s. manez. šuolis. 

Croupier (krū'pi-or), s. bankius {korti- 
nėj lošoj); pokilio pirmsedis. 

Croupous (krūp'os), adj. med. į krupus 
panašus. 

Crout (kraut), s. zr. Sourcrout. 

Crow (krou), *• orn. varna; varnas; || 
kriukis; buomas; || gaidžio giedoji- 
mas, y —,v.ti. [pret. crew/?* crow- 
ed], giedoti (sak. apie gaidį); rėkau- 
ti; didžiuotis; girtis. To — over, 
didžiuotis pergale ant ko. 

Crowbar (krow' bar), s. buomas. 

Crowberry (kr6Vbėr-ri), s. bot. vaivo- 
ras. 

Crowd (kraud), v. a. stumti; spausti; 
grūsti; kimšti; sukimšti: pripildyti. 
To — out, išstumti. || v. n. kimštis: 
grūstis; rinktis į krūva; telktis: su- 
sitelkti; susirinkti. | — , *. krūva; 
pulkas; buris; gauja; goveda; minia. 

Crowfoot (krotf'fūt), s. bot. vist akoj a; 
gaidpirštis; karvažole; vedrine; de- 
dervine; || kebeklis (= Caltrop). 

Crown (kraun), s. vainikas; karūna; || 
viršūne; || viršugalvis; || eccl. karū- 
na; tonsura; || krona (pinigas). || — , 
v. a. vainikuoti; karūnuoti; fig. puo- 
šti; fig. pabaigti. | —prince, sosto 
įpėdinis; karaliunas. —wheel, dan- 
tuotas ratas. 

Crowning (kraun' ing), ». karūnavimas; 
vainikavimas. 

Crown less (kraun' 16s), adj. be vainiko; 
be karūnos. 

Crow's-foot (krowz'fut), s. rukšles akiiį 
šalyse (pas senus žmones); || kebek- 
lis (= Caltrop). 

Crucial (krū'Sel), adj. kryžinis; turįs 
kryžiaus pavidalą; || rūstus; nuož- 
mus; žiaurus. 



Crummable 



Crucian carp (krū'šen karp), b. icht. ka- 
rosas. 
Crucible (krū'si-b'l). s. tarpi namas puo< 

das; tarpint uvas. 

Cruciferous (kru-sif'or-os), adj. nešąs 
kryžiuj || bot. kryžiažiedis. 

Crucifier (krū'si-fai-or), ». k r> žinoto- 
jas; nukryžiuotojas. 

Crucifix (krū'si-tiks), 8. krucifiksas; 
kryžius; muka. 

Crucifixion (kru-si-tik'šion), v. nukry- 
žiavimas. 

Cruciform (krū'si-form), adj. turįs kry- 
žiaus pavidalą. 

Crucify (krū'si-fai), v. a. kryžiuoti; ant 
kryžiaus kalti, prikalti; nukryžiuo- 
ti; fig. kankinti. 

Crude (krūd), adj. žalias; neapdirbtas; 
neišdirbtas; nesubrendęs; nenuno- 
kes; fig. šiurkštus; žiaurus; fig. ne- 
tvarkus. || — ly, adv. žaliame, neap- 
dirbtame pavidale; fig. šiurkščiai. || 
— ness, s. žalumas; neapdirbtas sto- 
vis; nenunokimas; nesubrendimas; 
šiurkštumas; žiaurumas. 

Crudity (krū'di-ti), s. žalumas; nesu- 
brendimas; nenunokimas; šiurkštu- 
mas; netvarkumas. 

Cruel (krū'ėl), adj. žiaurus; beširdiš- 
kas; žvėriškas; skaudus. || — , s. = 
Crewel. || — ly, adv. žiauriai; bešir- 
diškai; be mielaširdystes; žvėriškai. 

Cruelty (krū'el-ti), s. žiaurumas; besir- 
diškumas; beširdyste; žvėriškumas; 
skaudumas. 

Cruet (krū'et), s. bonkute; indelis (ac- 
tui, aliejui). 

Cruise (krūs), s. = Cruse. 

Cruise (krūz), v. n. žegliuoti; kreiseruo- 
ti; plaukyti. || — , s. žegliavimas; 
kreiseravimas; plaukymas. 

Cruiser (krūz'or), -v. ginkluotas laivas; 
kreiseris. 

Cruller (kroTlor), s. verstinis; gruzdąs 
( pyragėliai). 

Crumb (krom), s. trupinys; šmotelis: 
minkštimas (duonos). || — , r. a. tru- 
pinti. 

Crumble (krom'b'l), -o. a. trupinti; su- 
trupinti. || v. n. trupėti; sutrupėti: 
subyrėti. 

Crumbly (krom'bli), adj. trupus. 

Crummable (krom'ma-b'l), adj. galimas 
trupinti, sutrupinti; sutrupinamas. 



Crummy 



Crummy (.krbm'mi ), adj. trupus: mink- 
štas. 

Crumpet (kromp'St), s. pliekas: blynas. 

Crumple (krom'p'l), v.a. rukšlėti; rauk- 
šlėti j'suraukšleti; suglamžyti, f v.n. 
raukšlėtis; susirukšlęti ; susiraukt i. 

Crumpy (kromp'i), adj. trupus. 

Crunch (krone), v.n.a. kramtyti; krim- 
sti; triuškinti (dantimis); triušketi; 
krumseti. 

Crup (krop), s. strėnos; pasturgalis (ar- 
klio). 

Crupper (krop'por), s. pasturgalis (ar- 
klio) ; pauodegio diržas {prie plėškių)-, 
pabulys. 

Crural (krū'rel), adj.anat. rietinis;kul- 
šinis. 

Crusade (kru-sed'), s. kryžeivyste; kryž- 
ei vystės kare; kryžkare. 

Crusader (kru-sed'or), s. kryžeivis; 
kryžiokas. 

Cruse (krūs), s. indelis; puodelis; pler- 
ka; bonka. 

Crusei (krū'set), 8. = Crucible. 

Crush (kroš), v. a. trinti; sutrinti; su- 
malti; triuškinti; sutriuškinti; su- 
trupinti; sunaikinti; apveikti; apga- 
lėti; sumušti; nustelbti. || v.n. su- 
trupėti; susitrinti. || — , s. susimuši- 
mas; susidaužymas; sutrupejimas; 
suby rej imas ; suiri mas ; nupuolimas. 

Crust (.krost), s. pluta; lukštas; kiau- 
tas; gedi. žemes pluta. || — , v.a. ap- 
vilkti pluta; uždėti pluta; apdengti; 
|| v.n. apsidengti pluta. 

Crustacea (kros-te'ši-a), s. pi. zool. luk- 
štuočiai; lukštagyviai. 

Crustacean (kros'te-šen), s. zool. luk- 
štuoeius. || — , adj. = Crustaceous. 

Crustaceous (kros-te'šos), adj. lukštuo- 
tas; zool prigulįs prie lukštuočiu. 
skyriaus. 

Crustily (krost'i-li), adv. šiurkščiai; rūs- 
čiai; piktai. 

Crustiness (krost 'i-nes), 8. plutuotumas; 
kietumas; J šiurkštumas; rūstumas; 
piktumas. 
Crusty (krost'i), adj. plutuotas; turįs 
pluta; lukštuotas; kietas; || šiurk- 
štus; rūstus; piktas; susiraukęs. 
Crut (krot), a. surembėjusi aržuolo luo- 
bo dalis. 

Crutch (krSf), h. kriukis; ku j okas (rai- 



154 Cub 

kiemu ramstytu)', ragas (prie moteriš- 
ko balno). I — , v.a. kriukiais ramsty- 

ti. 

Cry (k ra i), v.n.a. [pret. &pp. cried], 
rėkauti; rėkti; šaukti; šauktis; mal- 
dauti; melsti; apšaukti; apskelbti; || 
raudot i ; verkti. To — on (ar upon), 
šauktis (ke'no vardo); maldauti; pra- 
šyt i; melsti. To — out, sušukti; 
šaukti; rėkti; garsiai vaitoti, raudo- 
ti. To — out against, garsiai skų- 
stis ant ko; peikti; barti; kolioti. 
To — out on (ar upon), barti; peikti. 
To — to, šauktis; maldauti. / — 
you mercy, meldžiu man atleisti (ar 
dovanoti); perprašau jus. 

Cry (krai), 6'. rėkavimas; riksmas; šauk- 
smas; || verksmas; raudojimas; 
maldavimas; malda; || gandas; pa- 
skalas; garsas; || gauja; ruja(,vM?i^). 

Crying (krai'ing), adj. šaukias; baisus; 
biaurus; a — evil, didele nedorybe; 
a — sin, biauri nuodėme. ĮĮ — , s. 
šaukimas; šauksmas; verksmas. 

Crypt (kript), s. ola; skiepas; laidoja- 
mas skiepas; anat. olute; krepšelis. 

Cryptic, Cryptical (krip'tik, -el), adj. 
paslėptas; slaptas. 

Cryptogamia (krip-to-ge'mi-ii), s. bot. 
skyrius slaptaveislių (ar bežiedžių) 
augalų. 

Cryptogram, Cryptograph (krip'to-griim, 
-graf), s. skaitline; skaitlinėmis ra- 
šytas raštas. 

Cryptography (krip-tog'ra-fl), s. būdas 
rašymo slaptingais ženklais; slaptin- 
gi ženklai; slaptingas raštas. 

Cryptology (krip-tol'o-dži), s. slapta kal- 
ba; būdas slapto kalbėjimo. 

Crystal (kris'tel), s. kristalas; krišpo- 
las; f laikrodžio stiklas. || — , adj. 
kristalinis; tyras kaip kristalas. 

Crystalline (kris'tel-lain ir -lin), adj. 
kristalinis; jig. tyras; grynas; vais- 
kus; šviesus. 

Crystallization (kris-tel-li-ze'šion), s. be- 
sikrist alizavimas; susikristalizavi 
mas; kristalizacija. 

Crystallize (kris'tel-laiz), v.a. kristali- 
zuoti. I v.n. kristalizuotis; susikri 
stalizuoti. 

Cub (kob), ft. vaikas (žvėries); mesk il- 
tis; lapiukas. | — , v.a. paveisti: p:! 
turėti. 



Cubatory 1m 

Cubatory (kjū'bii-to-ri), adj. prigulės; 
gulįs. 

Cubature (kju'bii-tjur), s. išmatavimas 
kubiško kūno turinio. 

Cube(kjūb), 8. math, dt geom. kubas. Į[ 
— , v.a. pakelti kuban. 

Cubeb (kjū'beb), 8. l><>t. & Tried, kubeba. 

Cubic, Cubical (kjū'bik, -el), adj. kubi§- 
kas. 1 —ally, adv. kubiškai. j| — alness, 
8. kūniškumas. 

Cubiform (kjū'bi-form), adj. turįs kubo 
pavidalą; kubo pavidalo. 

Cubit (k j ū' bit), s. alkūne; uolektis. 

Cubital (kjū'bit-el), adj. uolektinis. 

Cuckold (kok'old), 8. raguočius {sak. 
apie vyrą, kurį jo puti prigaudineja, 
i. e. myliu su, kitu). || — , v.a. raguo- 
čium daryti; prigaudinėti (vyrą). 

Cuckoldom (kok'61-dom), s. raguočiaus 
padėjimas; (collect.) prigaudinejami 
vyrai; raguočiai. 

Cuckoo (kūk'ū), s.orn. gege; gegute; ge- 
guže; kukute. —maid, orn. = Wry- 
neck. — spit, —spittle, geges spiau- 
lai (puteles randu mos ant augmenų). 
Ground —, orn. Kalifornijos gege. 

Cuckoobud (kūk'ū-bod), s. bot. katiliu- 
kas. 

Cuckooflower (kūk'ū-flau-or), s. bot. 
šarkčesnakis. 

Cucullate, Cucullated (kjū'kol-let ir kju- 
kol'let, -le-ted), adj. gaubtas; ap- 
gaubtas; bot. pašaknėj susigaubęs 
(sak. apie lapus); zool. gobturuotas. 

Cucumber (kjū'kom-bor), s. bot. agur- 
kas. 

Cucurbit, Cucurbite (kju-kor'bit), s. di- 
stiliuojamas kuzabas; retorta. 

Cucurbitaceous (kju-kor-bi-te'šos), adj. 
agurkinis; į agurką panašus; prigu- 
lįs prie agurkų veisles. 

Cud (kod), s. at rajus; gromulas. To 
chew the- — , atrajoti; jig. apmastine- 
ti; mastauti. 

Cuddle (kod'd 1), v.n. tuptis; pritūpti; 
prisigužti; prisiglausti. Į| v. a. apka- 
binti; glamonėti; myluoti. |Į — , s. 
apkabinimas; apglėbimas; glebis. 

Cuddy (kod'di), 8. kambarėlis; kama- 
raite; mar. virtuve; | asilas; paikšas; 
|| rūšis žuvies. 

Cudgel (kodž'el), s. vėzdas; lazda; kuo- 
ka; kucius; pagalys. || —,''.". mušti; 
pliekti; vanoti; talžyti. 



Culpability 

Cudweed (kod'uyd), *. <W. katpede. 

Cue (kjū), 8. galas; uodega; bi/.a; kasa; 
|| baigiamas aktoriaus žodis, prime- 
nąs kitam aktoriui pradėti savo ro- 
le; pasigaunamas žodis; primini- 
mas; pamojimas; rolė"; || biliardine 
lazda. || — , v.a. biza daryti; pinti; 
supinti. 

Cuff (kol), r. u. pliekti; tėkšti (ar duoti) 
į žandą; mušti. | r. n. muštis; kau- 
tis. || — , 8. smūgis; kirtis; žandine; 
IĮ rankovgale; manžeta ar mankieta. 

Cuirass (kut-ras' ir kuy'riis), s. serdo- 
kas; šarvas. 

Cuirassier (kuy-riis-syr'), *, serdoku šar- 
vuotas kareivis; kirasierius. 

Cuish, Cuisse (kui's), 8. šarvas šlaunims 
pridengti; antšlaunis; šlaunašarvis. 

Culdee (kol-dy'), s. y.okomukas (Škotijoj, 
Air i joj). 

Culinary (kju'li-ne-ri), adj. priklausąs 
(ar atsinešas) prie virtuves, prie vi- 
rimo; vartojamas virtuvėje; verda- 
mas. — art, virimo mokslas; mokė- 
jimas sutaisyti valgius. 

Cull (kol), v.a. rankioti; rinkti; su- 
rinkti; išrinkti; skinti. || — , s. mul- 
kis: vėpla; žioplys. 

Cullender (kol'len-dbr), 8. = Colan- 
der. 

Culler (kol'br), s. rinkėjas; | rinkos už- 
veizdetojas. 

Cullet (kol'let), s. stiklų nuotrupos, 
šukes. 

Cullion (kdl'jSn), 8. niekšas: nenaudė- 
lis; bailys. 

Cullis (kol'lis), s. ryna (stogo). 

Cully (kol'li), s. mulkis; n'išmanelis; 
žioplys; vėpla. || — , v.a. prigaudinė- 
ti; kvailinti. 

Culm (kolm), 6*. šiaudas: kamienas; 
virkščia; || akmenine anglis; akme- 
niniu augliu, šlamštas {kurui). 

Culmiferous (kol-mil"br-6s), adj. ka- 
mienuotas; virkščiuotas 

Culminate (kol'mi-neO, r n. siekti aug- 
ščiausiajį augštumo laipsnį; prieiti 
augšeiausia laipsnį. || — , adj. augąs 
augštyn. 

Culmination (kol-mi-ne'šion), s.astr. per- 
ėjimas per meridianą; jig. pasieki- 
mas augščiausio laipsnio. 

Culpability (kol-pii-bil'i-ti), v. baustinu- 
mas; kaltumas. 



Culpable 156 

Culpable (kol'pa-b'l), adj. bartinas; bau- 
stinas; kaltas; nedoras. || — ness, s. 
baust inumas; kaltumas; nedorumas. 

Culpably (kol'pa-bl i), adv. bartinai; bau- 
stinai; kaltai; nedorai. 

Culprit (kol'prit), s. skundžiamasis; 
kaltinamasis; prasikaltėlis; pikta- 
daris; nusūdytasis. 

Cult (kolt), s. kultas; tikyba; garbini- 
mas. 

Cultivable, Cultivatable (ML'ti-va-b'l, 
-ve-ta-b'l), adj. dirbamas; ariamas. 

Cultivate (kol'ti-vet), v. a. dirbti; arti; 
apdirbineti; vaisinti; auginti; ugdy- 
ti; auklėti; lavinti; gerinti; tobulin- 
ti; civilizuoti. 

Cultivation (kol-ti-ve'šion), s. apdirbi- 
nejimas; vaisinimas; auginimas; 
ugdymas; auklėjimas; lavinimas; 
gerinimas; tobulinimas. 

Cultivator (kol'ti-vė-tor), s. apdirbineto- 
jas žemes; augintojas; ugdytojas; 
auklėtojas; gerintojas; lavintojas; | 
kultivatorius (ypatingos akėčios). 

Cultrate, Cultrated (kol'tret, -tre-tčd), 
adj. smailus ir aštrus. 

Cultural (kol'tjur-el), adj. kultūriškas. 

Culture (kol'tjur), s. daba; kultūra; ap- 
dirbinejimas (žemes); ugdymas; auk- 
lėjimas; lavinimas; išsilavinimas; 
išsivystymas; pasikėlimas. | — , v. a. 
apdirbineti; auklėti; ugdyti: lavinti; 
gerinti; tobulinti. 

Cultured (kol'tjurd), adj. apdirbtas; iš- 
auklėtas; išlavintas. 

Cultureless (kol't jur-les), adj. neapdirb- 
tas; neišauklėtas; nekulturiškas. 

Culver (kol'vor), s. balandis. 

Culverin (kol'vor-in), s. kulevrina (sen. 
kanuole). 

Culvert (kol'vort), .v. skersgrabe; skers- 
kanalis; tiltas. 

Culvertail (kol'vor-tel), s. sąspara. 

Cumbent (kom'bent,, adj. gulįs; atsigu- 
lės; gulsčias. 

Cumber (kom'bor), v. a. gulėti it kokia 
našta; spausti; sloginti; sunkinti; 
trukdyti; varginti. || — , s. sunkeny- 
be; sloga; vargas. 

Cumbersome (kom'bor-som), adj. apsun- 
kinąs; sunkus; vargus: keblus. || — ly, 
<"//■. sunkiai; vargiai; su vargu. || 
—ness, 8. sunkumas; \ argumas: keb- 
lumas. 



Cupola 

Cumbrance (kSm'brens), s. (nusen.) sun- 
kenybe; našta; vargas; sunkumas*, 
keblumas. 

Cumbrous (kom'bros), adj. sunkus: var- 
gus; keblus; įkirus. ĮĮ — ly, adv. sun- 
kiai ; vargiai; su vargu. 

Cumin, Cummin (kom'in), s. bot. kmy- 
nas; kvynas. 

Cumulate (kjū'mju-let), v. a. rinkti į 
krūva; rinkti; krauti. 

Cumulation (kjū-mju-le'šion), s. krovi- 
mas; besikrovimas; krūva. 

Cumulative (kjū'mju-le-tiv), adj. susi- 
krovęs; sukrautinis; jur. patvirti- 
nąs. 

c 

Cunctation (konk-te'šion), s. vilkinimas; 
gaišavimas. 

Cuneal, Cuneate, Cuneated (kjū'ni-el, -et, 
-e-ted), adj. kylinis;kyliuotas: turįs 
kylio pavidalą. 

Cuneiform, Cuniform (kju-ny'i-form, 
kjū'ni-form), adj. kylinis; turįs ky- 
lio pavidalą. ]| — , s. kyliniai ženklai; 
kylinis raštas (sen. asyrų, persų). 

Cunning (kon'ning), adj. sumanus;mit- 
rus; gudrus. || — , s. sumanumas; 
gudrumas; gudrybe: klasta. || — ly, 
adv. sumaniai; gudriai; su gudru- 
mu. || —ness, s. sumanumas; gudru- 
mas; gudrybe. 

Cup (kop), s. puodelis; puodukas; tau- 
re, dim. taurele; bot. taurele (giles, 
etc.); med. taure; pi. puota; lėbavi- 
mai; girtuokliavimai. To be in one's 
cups, girtu būti. |j — , v. a. taures 
statyti (ligoniui); taurėmis kraują 
nuleisti. 

Cupbearer (kop'ber-or), s. taurius. 

Cupboard (kob'bord), s. šėpa; spinta 
(sudynams). 

Cupel (kjū'pėl), s. kapele; čerpele 
(brangmetaliams valyti). — dust, me- 
talų valomos dulkes. || — , v. a. valy- 
ti (brang metalius); kapeli uoti. 

Cupellation (kjū-pel-le'šion), s. valymas 
(brangmetalių); kapeliavimas. 

Cupful (kop'ful), adj. (pilnas, sklidinas) 
puodelis; (pilna, sklidina) taure. 

Cupid (kjū'pid), myth. Kupidas (meiles 
dievaitis). 

Cupidity (kju-pid'i-ti), s. godumas; pel- 
nagodyste; šykštybe. 

Cupola (k jū'po-la), s. arch, kupolą; bo- 
ne; I naugių tarpinamas kakalys- 
žaizdras. 



Cupper 1">7 

Cupper (kop'por), 8. taurių statytojas. 

Cupping (kdp'ping), 8, taurių statymas: 
nuleidimas kraujo su pagelba tau- 
rių. — glass, taure. 

Cupreous (kjū'pri-6s), adj. varinis: va- 
riuotas: turis vario pavidalą, vario 
ypatybes. 

Cupriferous (kju-prif'or-os), adj. duo- 
das (ar talpinąs savyj) varia; varin- 
gas. 

Cuprum (kjū'prom), s. varias. 

Cupule (kjū'pjul), s. taurele (giles); luk- 
štas. 

Cur (kor), 8. šuo; šunpalaikis; Jig. ne- 
naudėlis; susiraukelis; pikčiurna. 

Curable (kjūr'ii-b'l), adj. galimas išgy- 
dyti; išgydomas. || — ness, s. išgy do- 
ru urnas. 

Curacy (kjū'rii-si), 8. vikaryste;kamen- 
doryste. 

Curate (kjū'ret), s. vikaras; kamendo- 
rius. 

Curateship (kjū'ret-šip), s. = Curacy. 

Curative (kjūr'a-tiv), adj. gydomas. 

Curator (kju-re'tor), 8. globėjas; už- 
veizdetojas; kuratorius. 

Curatrix (kju-re'triks), sf. globėja; už- 
veizdetoja. 

Curb (korb), v. a. žaboti; pažaboti; su- 
laikyti; valdyti; suvaldyti; |Į rentinį 
duoti; ręsti. Į| — , s. žaslas; žaboklas; 
Jig. pažabojimas; sulaikymas; su- 
valdymas; || rentinis; sankertinis 
(šulinio). — roof, dvisasparinis sto- 
gas. 

Curbless (korb'les), adj. nepažabotas; 
pasileidęs. 

Curbstone (korb'ston), s. kraštinis (gren- 
dimo) akmuo. 

Curd (kord), s. varške. | — ,v.a. sutrauk- 
ti į varške; sutirštinti; tirštu, sukre- 
kėjusiu daryti. || v. n. susitraukti; 
suvirkšti; į varške pavirsti; sukre- 
kėti. 

Curdle (kor'd'l), v. a. suvirškinti; į var- 
ške paversti; sutirštinti; sustengdy- 
ti. IĮ v. n. susitraukti; suvirkšti; į 
varške pavirsti; tirštu tapti; sukre- 
kėti; suteneti; sustingti. 

Curdy (kord'i), adj. varšketas; suvirš- 
kes; sukrekėjęs; sustingęs. 

Cure (kjūr), v. a. gydyti; pa-, išgydyti: 
|| džiovinti; sūdyti (mėsą, etc). || — , 



Currency 

8. gydymas; išgydymas; || gyduole; 
vaistas; || dūšių ganymas; || parapi- 
ja. Cure-all, vaistas visoms ligoms 
gydyti; panacėja. 

Cureless (kjūr'les), adj. neišgydomas. 

Curer (kjūr'or), s. gydytojas; || džiovin- 
tojas; rūkytojas; sudytojas. 

Curfew (kor'fjū), s. vakarinis varpas. 

Curia (kjū'ri-a), s. kurija; senatas. 

Curio(kjū'ri-o), s. įdomumas; įdomus 
dalykas, daigtas. 

Curiosity (kjū-ri-6s'i-ti), s. žingeidu- 
mas; įdomumas; įstabumas. 

Curious (kjū'ri-6s), adj. žingeidus; įdo- 
mus; įstabus; keistas; dimnas; || 
dailus; puikus; rūpestingas; rūpe- 
stingai padarytas, atliktas. || — ly, 
adv. įdomiai; įstabiai; dailiai. | 
—ness, s. žingeidumas; įdomumas; 
įstabumas; || dailumas; apdirbimo 
rūpestingumas. 

Curl (kori), v. a. raityti; sukti; garbi- 
niuoti; garbiniais puošti; ringuoti; 
vynioti; rukšlenti (vandens paviršį). 
|| v.n. garbiniuotis; raitytis; suktis; 
vyniotis; ringuotis. || — , s. garbana; 
garbiniai; || vingiuota linija; išsi- 
vingiavimas; vinge. 

Curled (korld), adj. garbiniuotas: išsi- 
raites; išsi vingiavęs; kreivotas. 

Curler (korl'or), s. garbini uotojas; rai- 
tyto j as. 

Curlew (kor'ljū), s. orn. didysis tilvi- 
kas. 

Curliness (korl'i-nes), s. garbini uotu- 
mas; vingiuotumas; kreivotumas. 

Curling (korl'ing), s. garbiniavimas: 
raitymas; besiraitymas; besivynioji- 
mas. — irons, — tongs, virbalai (ar 
žnyplaites) plaukams raityti. 

Curly (korl'i), adj. garbiniuotas; susi- 
raitęs; besiraitas; besi vingiuojas; 
vingiuotas; vilniuotas. 

Curmudgeon (kor-modž'on), s. šykštuo- 
lis; godišius. || — ly, adj. šykštus; go- 
dus. 

Curr (kor), v.n. burkuoti. 

Currant (kor'rent), s. serbentas; švok- 
šle. Black — , juodiejie serbentai; 
akynos. Bed — , raudoniejie ser- 
bentai. 

Currency (kor'rgn-si), s. vaikščiojimas: 
apyvarta; cirkuliacija; vaikščiojąs 



Current 

pinigas; verte. Paper — , popieri- 
niai pinigai. To give — to, leisti už 
gera eiti; kelia duoti. 

Current (kor'rent), adj. bėgas; vaikščio- 
jąs; vaikščiojamas; cirkuliuojąs; 
esąs apyvartoje; abelnai priimtas, 
pripažintas. The — month, year, 
bėgas mėnuo, bėganti metai. — 
money ', vai k ščio j antie jie {ar tikrie- 
jie) pinigai. | — , s. sriove; begis. || 
— ly, adv. paprastai; abelnai; visur. 
|| — ness, s. vaikščiojamumas; vaikš- 
čiojimas; abelnas prasiplatinimas: 
abelnas priėmimas. 

Curricle (kor'ri-k'l), s. trumpas begis; 
|| dviratis vežimas, dvejatu vežamas. 

Curriculum (kor-rik'ju-lom), s. lenkty- 
nes; kursas; begis. 

Currier (kor'ri-or), s. kailius; kailiadir- 
bis. 

Currish (kor'riš), adj. valdingas: Dar- 
ningas; susiraukęs; šiurkštus; pik- 
tas; nedoras. j| — ly, adv. barningai; 
šiurkščiai; piktai. || —ness, s. bar- 
ningumas; šiurkštumas; piktumas; 
nedorumas. 

Curry (kor'ri), t. a. išdirbinėti oda, kai- 
lius; gerbti; garbuoti; | šukuoti, va- 
lyti (arklį); fig. lupti; talžyti; kailį 
kam dirbti. To — favor, meilintis; 
besimeilauti kam; stengtis keno pri- 
lankuma, malone įgyti; prisilaiži- 
neti. 

Curry (kor'ri), s. indiška sunka {sutai- 
syta iš pipirų, Česnakų, ir kitokių stip- 
rių prietaisų); kepsnys su indiška 
sunka. || —,v.a. sutaisyti su indiška 
sunka (valgį). 

Currycomb (kor'ri-kom), s. karštuvas; 
grandykla (arkliui valyti). || — , t. a. 
karštuvu (ar grandykla) šukuoti, 
valyti (arklį). 

Curse (kors), v. a. [pret. & pp. cursed 
ft* curst], keikti; prakeikti. || v.n. 
keikti; prisiegauti. || — , s. keiksmas; 
prakeikimas. 

Cursed (kors'ėd), adj. prakeiktas, jj — ly, 
adv. prakeiktai; biauriai; pasiutiš- 
kai, f —ness, s. prakeiktumas; pra- 
keikimas. 

Cursor (kors'or), *. keikėjas; keiksmi- 
ninkas. 

Cursing (kors'ing), s. keikimas; keik- 
smas. 



158 Curvet 

Cursive (kor'siv), adj. bėgas; plaukiąs; 
typ. kursiviškas; greitraštinis. || — , 
8. typ. greitraštis; kursi vas. 

Cursorial (kor-so'ri-el), adj. bėgimui 
tarnaująs; bėgamas. 

Cursorily (kor'so-ri-li), adj. greitai; ant 
greito; paviršutiniškai. 

Cursory (kor'so-ri), adj. greitas: spar- 
tus; ant greito darytas; paviršutiniš- 
kas. 

Curst (korst), pret. &pp. nuo Curse. 

Curt (kort), adj. trumpas. || — ly, adv. 
trumpai. || —ness, s. trumpumas. 

Curtail (kor-tėT), v. a. trumpai nukirsti; 
trumpinti; sutrumpinti; sumažinti. 
|| — dog, šuo su nukirsta uodega; 
striukis. 

Curtailment (kor-tėT ment), s. nukirti- 
mas; sutrumpinimas; sumažinimas. 

Curtain (kor'tin), s. uždanga; užlaida; 
pala; kortina; langatiese; veranka. 
Behind the — , slapta; slaptomis; pa- 
sislėpus. To draw the — , užleisti 
ar nuimti uždanga; fig. paslėpti ką; 
atidengti ką; Į šviesa išvilkti. | — , 
v. a. apsiausti; uždengti; aprūpinti 
uždanga ar uždangomis, kortinomis. 

Curtal (kor'tel), adj. trumpas. 

Curtal ax, Curtle ax, Curtelasse (kor'tel 
aks, -t'l-, kort'las), s. = Cutlass. 

Curtsy (kort'si), s. = Courtesy. 

Curule (kjū'rul), adj., —chair, s. ure- 
diška kėde (sen. Mom.). 

Curvate, Curvated (kor'vet, -ve-ted), adj. 
riestas; lenktas; sulenktas. 

Curvation (kor-vė'šion), s. užlinkimas: 
išsilenkimas; užsilenkimas. 

Curvature (kor'vė-tjur), s. sulinkimas: 
užsilenkimas; išsilenkimas; lankas. 

Curve (korv), v. a. lankstyti; lenkti; 
riesti; išlenkti; sulenkti; užlenkti; 
suriesti; užriesti; kreivoti; iškreivo- 
ti. || v.n. lenktis; riestis; išsilenkti; 
užsilenkti. || — , s. užlinkimas; išsi- 
lenkimas; lankas; kreivuma; kreiva 
linija. || — , adj. lenktas; riestas; 
kreivas. 

Curvedness (korv'ed-nes), s. lenktumas; 
riestumas; kreivumas. 

Curvet (kor'vet ir kor-vėt'), *. šuolinė 
(arklio bėgimas); išdykavimas; siauti- 
mas, f — , v.n. šuolius daryli: Šuo 
liuoti; šokti: || išdykauti: siaust i. 



Curvilineal 



I.V.t 



Cut 



Curvilineal, Curvilinear (kor-vi-lin'i-el, 
-or), adj. kreivalinijinis; turįs viena 
or daugiau kreivu, linijų. 

Curvirostral (kor-vi-ros'trel), adj. krei- 
\ asnapis. 

Curvity (kor'vi-ti), b. lenktumas: nė- 
štumas; kreivumas. 

Cushat (kūs'aO, b. keršulis {laukinis 
karvelis). 

Cushion (kūs'ioni. *. paduška; pagalve; 
pasoste. || — , r. a. pasodinti (ant pa- 
dvškos, etc.); aprūpimi pagalvėmis, 
pasostėmis. 

Cushionet (kūš'ion-et), a. pagalvėle; pa- 
duškaite. 

Cusp (kdsp), 8. smailuma: math, taškas 
susidūrimo kreivų linijų; astr. me- 
nulio ragas. 

Cuspated (kos'pe-ted), adj. smailus: mi- 
sismailinas. 

Cuspid (kos'pid), -v. iltinis dantis: iltis. 

Cuspidate (kos'pi-del), v. a. smailiu da- 
ryti; smailinti; nusmailinti. 

Cuspidate, Cuspidated (kos'pi-det, -de- 
tfid), adj. nusismailinas; turįs smai- 
lia viršūne; smailus. 

Cuspidor (kos'pi-dor), s. spiaudykla. 

Custard (kos'tord), ». kiaušiniene: pau- 
tiene. 

Custodial (kos-to'di-el), adj. sargybinis. 

Custodian (kos-to'di-en), s. sergėtojas; 
sargas; globėjas. 

Custody (kos'to-di), s. sargą; sargyba: 
apsauga; || [kalinimas; uždarymas 
kalėjime; kalėjimas. 

Custom (kos'tom), .9. papratimas; įpro- 
tis; paprotys; |Į paprastas besilanky- 
mas r p' (;i k'i pirkt i, užsakymus duot i 
ant pirkinių, etc; pirkėjai; rėmė- 
jai; lankytojai; | muitas; duokle. 

Customarily (kos'tom-e-ri-li), adv. pa- 
gal papratimą; paprastai. 

Customary (kos'tom-e-ri), adj. į paprotį 
įejes; su papročiais susigyvenęs; pa- 
protinis; paprastas. | — , s. paproti- 
nes tiesos. 

Customer (kos'tom-or), a. ypata perkan- 
ti, arba užsakymus daranti, papra- 
stai pas ta patį pirklį ar vertelga; 
nuolatinis pirkėjas; nuolatinis užsa- 
kytojas. 

Customhouse (kos'tom-haus), *. muiti- 
nveia. 



Cut (kdt), r. a. [pret. ii- pp. out], piau- 
styti; plauti; drožinėti; drožti; ka- 
pot i ; kirst i : tašyt i ; nvyt i ; rėžt i; kar- 
pyti ; kirpt i: at-, į-, iš-, nu-, pa-, per-, 
pri-, su-, už-piaustyti, -piauti, -dro- 
žinėti, -drožti, -kapoti, -kirsti, -ta- 
šyti, -rėžyti, -rėžti, -karpyti, -kirpti. 
To — the hair, plaukus kirpti. To 

— wood, medžius piauti. To — 
timbi r. rast vis t ašy t i. To — capers, 
šokinėti; vartytis. To — one's ac- 
quaintance, pertraukti pažintį. To 

the card. v, perkelti kortas. To — 
a dash, to — a figure, nuduoti save 
dideliu (ponu). To — lots, burtus 
traukti. To — rates, numažinti 
prekes. To — .short, perkirsti; per- 
traukti (keuo kalbą). To — one's 
wisdom teeth, subręsti; į metus atei- 
ti. To — down, nupiauti; nukirsti; 
numažinti; sumažinti. To — ■ down 
expenses, sumažinti išleidimus. To 

— off, nupiauti; nukirsti; pertrauk- 
ti; atitraukti; prašalinti; užbaigti; 
To — off communication, pertraukti 
susinėsima. To — off an enemy's 
retreat, sulaikyti priešiaus besitrau- 
kima atgal. To— out, išpiaustyti; 
išpiauti; iškirpti; sukirpti (drabužį); 
iškalti (iš akmens); išdrožinėti (iš 
medžio); parengti; paruošti; parūpin- 
ti. To — up, supiaustyti; perpiauti; 
išpiauti; papiauti; paskersti; pragai- 

. sinti; sunaikinti. | — , v. n. piauti; 
piautis; kaltis (sak. apie dantis); pra- 
simušti; pažeisti pirmutine koja pa- 
skutine (sak. apie arklį); sukirsti 
(botagu). To — across, skersai per- 
bėgti; praskrieti. To — in ar into, 
pertraukti. 
Cut (kot), s. kirtis; piuvis; kirtimas; 
įkirtimas; nukirtimas; įpiovimas: 
žaizda; nupiautasstukis; rėžys; grie- 
žinys; rieke; |Į kliše; graviūra; || va- 
ga; grabe; | perkėlimas (kortą lošoj); 
I pobūdis; pavyzdis (kokiame koks 
dalykas padarytas); stylius. A — in 
rates, numažinimas prekių; numa- 
žintos prekes. A short — , trumpiau- 
sias kelias. To draw cuts, burtus 
traukti. | — , adj. nupiautas; per- 
pjautas; perskeltas; iškaitąs; išdro- 
žinėtas; išpiaustytas. — and dried, 



Cutaneous 



160 



išanksto parengtas. — atone, tašy- 
tas akmuo. || Cut-off, 8. trumpasis 
kelias, takas; mech. garą uždaras 
klapanas (garin. masin.). Cut-throat, 
s. žr. Cutthroat. 

Cutaneous (kju-te'ni-6s), adj. odinis; 
odos (s. yen.). 

Cute (kjūt), adj. gudrus. | — ness, s. 
gudrumas. 

Cuticle (kjū'ti-k'l), 8. plone; viršutinio- 
ji odos pievute. 

Cutlass (kof les), s. kalaviją; kardas. 

Cutler (kof lor), s. peilių ir kitokių, 
piaujamų įrankių dirbėjas. 

Cutlery (kot'16r-i), s. piaujamų įrankių 
išdirbyste; pirklyste įvairiais piau- 
jamais įrankiais; piaujamiejie įran- 
kiai. 

Cutlet (kot'lėt), s. kotletas. 

Cutpurse(kot'pors), s. kišeninis vagis. 

Cutter (kot'tor), s. piovejas; kirtėjas; 
kirpėjas; | piaujamoji mašina; piau- 
tuvas; || pry šakinis dantis; || kariš- 
ka valtis; vienstiebis laivas; | važis. 

Cutthroat (kot7/irot), s. galvažudys; 
žmogžudys. || — , adj. galvažudingas; 
žmogžudingas. 

Cutting (kot'ting), s. piaustymas; api- 
piaustymas; išpiaustymas; nupiau- 
stymas; piovimas; įpiovimas; nu- 
plovimas; drožimas; išdrožinejimas; 
kapojimas; kirtimas; įkirtimas; kir- 
pimas; karpymas; apkarpinejimas; 
nukarpymas; tąsymas (akmens); re- 
žymas; besikalimas (dantų); nuopio- 
va; nuoreža; nuokarpa; iškarpa; iš- 
piova; prakasas. || — , adj. naudoja- 
mas piovimui, kirtimui, kirpimui; 
piaujamas; kapojamas; kertamas; 
kerpamas; rėžomas; fig. aštrus; 
skaudus; kiaurai perimas; kartus; 
kandąs; sarkastiškas. || — !y, adv. aš- 
triai; skaudžiai. 

Cuttle, Cuttlefish (kot't'l, -fiš), *. zool. 
skidas, (Sepia); fig. paleistliežuvis; 
nepraustaburnis. 

Cutty (kot'ti), s. trumpas pypk is; || pa- 
sileidėle; palaidūne. 
Cutwater (kot'uo-tor), 8. vandenkirtis; 
laivo smailgalis; lytlaužos briauna; 
lytlauža; || orn. žirklasnape (jūrių 
paukštis). 
Cutworm (kot'uorm), *. lapine kirmėle. 



Cyclostomous 

Cwt [sutrump. iš centum ir weight], 

šimts varis; centneris. 
Cyanic (sai-iin'ik), adj. chem. cyanoge- 
niškas; cyaniškas; meldažinis. — 
acid, chem. cyanogeniška (ar melda- 
žine) rūgštis. 
Cyanide (sai'a-nid, -naid), s. chem. cy- 

anmetalis; melmetalis. 
Cyanogen (sai-iin'o-džen), s. chem. cy- 

anogenas; meldaris. 
Cyclamen (sik'la-men), *. bot. cikliami- 

nas; zuikause. 
Cycle (sai'k'l), s. ratas; laiko peri j odas: 
gadyne; cyklius. | — t v.n. pereiti at- 
mainų rata, cyklių; cykliuose atsi- 
kartoti; f važiuoti ratu, dviračiu. 
Cycler (sai'klor), s. cyklistas; važineto- 

jas ratu, dviračių. 
Cyclic, Cyclical (sai'klik ir sik'lik, -ei), 

adj. cyklinis; cykliškas. 
Cycling (sai'kling), s. važinėjimas ra- 
tu. 
Cyclist (sai'klist), s. cyklistas: važineto- 

jas ratu. 
Cycloid (sai'kloid), *. geom. cyklioida: 

ratlankine linija. 
Cycloidal (sai-kloid'el), adj. cyklioidiš- 

kas; cyklioidališkas; ratlankinis. 
Cyclometer (sai-klom'i-tor), s. cyklio- 

metras. 
Cyclometry (sai-klom'i-tri), s. čykliome- 
trija; ratlankių numatavimo būdas. 
Cyclone (sai'klon), s. cyklionas; smarki 

viesulą. 
Cyclopean (sai-klo-py'en), adj. cyklio- 

piškas; milžiniškas. 
Cyclopaedia, Cyclopedia (sai-klo-py'di-ii), 

s. encykliopedija. 
Cyclopedic (sai-klo-ped'ik), adj. encyk- 

liopediškas. 
Cyclopic (sai-klop'ik), adj. cykliopiš- 

kas; milžiniškas. 
Cyclops (sai'klops), s. myth, cykliopas; 
vienakis milžinas; || zool. mikrosko- 
piški veželiai. 
Cyclorama (sai-klo-ra'mii), s. cykliora- 

ma; vaizdas. 
Cycloscope (sai'klo-skdp), s. įmone ra- 
tų besisukimo greitumui numatuo- 
ti. 
Cyclostome, Cyclostomous (sai'klo-stom, 
-klos'to-mos), adj. zool. apskritgerk- 

lis. 



Cygnet Nil 

Cygnet (sig'net), a. jauna gulbe. 

Cylinder (sil'in-dor), *. cilindrą; cilin- 
deris; volanas. 

Cylindric, Cylindrical (si-lin'drik, -el), 
ii<1j. cilindrinis; cilindriškas. 

Cylintiroid (sil'in-droid), .v. geom. cilin- 
droidas. 

Cymbal (sim'bel), s. cimbolai; taures. 

Cyme (saim), 9. bot. plokštkeke (tiedu). 

Cymous, Cymose (sai'mos, -mos), adj. 
plokštkekinis; plokštkekiuotas. 

Cymric (kim'rik), adj. vališkas; Vali- 
jos. U — , 8. vališka kalba. 

Cymry (kim'ri), *•. valiečių gentis; valie- 
čių tauta; valiečiai. 

Cynic (sin'ik), s. cinikas. || — , adj. ci- 
niškas; begėdiškas; nepadorus; | 
šunžvaigždinis. 

Cynical (sin'ik-el), adj. = Cynic. || — ly, 
adc. ciniškai. 

Cynicism (sin'i-siz'm), s. cinizmas. 

Cynosure (sin'o-šūrw*sai'no-šūr), s.astr. 
Mažoji Meška (žvaigždynas); jig. tas, 
kas ka pritraukia; magnetas. 

Cyon (sai'on), s. = Čion. 

Cypher (sai'for), s. &v. = Cipher. 

Cyphonism (sif'o-niz'm), s. atidavimas 
vabalų kandžiojimams medumi iš- 
tepto prasikaltėlio {ypatinga* baudi- 
mo būdas). 

Cypress (sai'pres), s. bot. ciprisas: cip- 
risų medis. 

Cyprian (sip'ri-en), adj. kipriškas; Kip- 
ro salos (*. gen.); paleistuvingas. || 
— , s. kiprietis; Kipro salos gyvento- 
jas; || beclore moteris; paleistuve; 
kekše. 

Cyprinoid (sip'ri-noid), adj. prigulįs prie 
karpių; karpinis. || — , s. žuvis kar- 
pių veisles. 

Cyst (sist), s. med. pūlių krepšelis, pu: - 
liuke; zool. krepšelis. 

Cystic (sist'ik), adj. krepšelinis; krep- 
šinis. 

Cystitis (sis-tai'tis), .s-, med. pūsles už- 
degimas. 

Cystocele (sis'to-syl), s. med. kuila. 

Cystotomy (sis-tot'o-mi), *. chir. atida- 
rymas pūlinių krepšelių; išplovimas 
pūslinio akmens. 

Czar (zar), s. caras. 

Czarina (za-ry' na), s. cariene. 

Czarish (zar'iš), adj. cariškas. 

Czech (ček), 8. čekas: čekiška (arvekų) 
kai ba. [= Bohe m i a n J . 



Dago 



D 



Dab (diib), 8. žinunas; meistras; || ir/t/. 
plekai c; tekštelėjimas; lengvas 

užgavimas; pliaukštelėjimas; || šla- 
kas; taškas. || — , r. a. tekste ret i: 
niūkterėti. 

Dabble (diib'b'l), v. a. taškyti; sutašky- 
ti; aptaškyti; sušlapinti. |Į v.n. teš- 
kentis; taškytis; talaškuotis; voliol is 
(vandenyj, purvyne); jig. knebinėti: 
nagus kaišioti; daryti ką paviršuti- 
niškai. 

Dabbler (ditb'blor), .s. taškytojas; be^i- 
teškentojas; Jig. tas, kurs ka pavir- 
šutiniškai daro; tas, kurs į ką nos[ 
kaišioja. 

Dabster (dab'stor), 8. žinunas; meistras. 

Dace (des), s. icht. baltžuve. 

Dachshund (daks' hūnt), s. taksius {.šuo). 

Dactyl (dlik'til), s. daktylius (eiline pė- 
da); zool. pirštas. 

Dactylic (dak-til'ik), adj. daktylinis: 
daktyliškas. | — , s. daktyliumi ra- 
šytos eiles. 

Dactylology (dak-til-61'o-dži), s. dakty- 
liologija; mokslas susišnekėjimo su 
pagelba pirštais išreiškiamų ženklų: 
kalba pirštais išreiškiamais ženklais. 

Dad (diid), s. tėvas; tėte. 

Daddle (dad'd'l), v. n. netvirtomis kojo- 
mis vaikščioti; strapalioti. 

Daddock (dad'dok), 8. pusras; stuobris: 
šiekštas. 

Daddy (diid'di), s. tėte; tėtužis. | —long- 
legs, (zool.), ilgakojis voras. 

Dado (da'do ir de'do), *. stulpo papė- 
des dalis. 

Daffodil (daf'fo-dil), *. bot. narcizas. 

Daft (daft), adj. paikas; kvailas; pa- 
kvaišės. 

Dag (diig), s. palaidas galas: galai su- 
sivėlusių vilnų; kudlos; || jauno el- 
nio ragas. 

Dagger (dag'gor), *. durklas: duriamas 
pe i 1 i s ; typ. k ryži u kas (tin asa i. pažen- 
klinti). 

Daggle (dag'g'l), v. a. purvinti; supur- 
vinti; suteršti. || r. n. purvintis; susi- 
purvini i; susiteršti. 

Dago (de'go), s. prasi vardžiavimas, 
reiškias vistiek ka: ispanas, portu- 
galas arba italas. 



Dahlia 1(52 

Dahlia (da'ljii), ». bot. jurgine. 

Daily (de'li), adj. kasdieninis. | adv. 
kasdien. | —,s. dieninis laikraštis. 

Daintily (den't Mi), adv. dailiai; puikiai; 
bieniai; saldžiai; skaniai. 

Daintiness (den't i-nes), s. dailumas; 
puikumas; meilumas; švelnumas; 
priimnumas; saldumas: skanumas. 

Dainty (dfMi't i), adj. skanus; priimnus; 
bienus: švelnus; puikus. Į| — , s. gar- 
dumynas; saldumynas. 

Dairy (de'ri), 8. pienininkyste; pieniny- 
čia. 

Dairyman (de'ri-miin), s. pienius; pie- 
nininkas. 

Dais (de'is), s. garbes stalas: garbes 
pastolis. 

Daisy (de'zi), s. bot. martele; mentu- 
kas; saulele. 

Dale (del), s. klonis; slėnis. 

Dalliance (dal'li-ens), *. besimylavimas; 
besiglamonejimas; Į išdykavimas; 
siautimas; juokavimas. 

Dallier (dal'li-6r), s. myluotojas; gla- 
monetojas; juokautojas; juokdarys; 
išdykėlis. 

Daily (dal'li), v. n. laika gaišinti; išdy- 
kauti; juokauti; siausti; myluotis. 

Dam (dam), 8. pataite; mote; || damas: 
dambis; prūdas. | — , v. a. užprudyti; 
užkišti; sulaikyti. 

Damage (diim'edž), s. pragaištis; bledis: 
pažeidimas. || — , v. a. pažeisti; ble- 
dies padaryti. || r. n. turėti (ar pa- 
nešti) bledį; pasižeisti; gadint is. 

Damask (diim'esk), s. damaskas; ada- 
moškas. |Į — t adj. damaskinis; ada- 
moškinis. || —,v.a. kvietkomis išsiu- 
vinėti, išmarginti; iškvietkuoti. 

Damaskin (dam'es-kin), a. damaskine 
šoble. 

Dame (dem), s. dama; žiupone; pone; 
moteris. 

Damn (diim), v.a.n. keikti; prakeikti. 

Damnable (dam'nii-b'l), adj. prakeikti- 
mis; prakeiktas. | — ness, v. prakeik- 
tinumas; prakeiktumas. || Damnably, 
adv. prakeiktai. 

Damnation (diim-ne'šion), .v. prakeiki- 
mas; paskanda. 

Damnatory (diim 'na-to-ri), adj. prakei- 
kiąs; prakeikimo (*. yen.). 

Damned (damd ir dam'nčd), adj. pra- 
keiktas. 



Dankish 



Damnific (dam-nif'ik), adj. pragaištin- 
gas; vodingas; kenkiąs. 

Damp (diimp), adj. drėgnas. || — ,.v. drėg- 
na; drėgnumas; migla; ūkas; garai. 
|| — , v. a. dreginti; | gesyti; stelbti: 
silpninti; drąsa atimti. || —ness, -v. 
drėgnumas. 

Dampen (diimp"n), v. a. dreginti; sudre- 
ginti; || gesyti; stelbti. | v. n. dregti; 
ati-, sudregti; gest i ; nykti. 

Damper (damp'or), s. silpnintojas; už- 
kimintojas; stelbė j as. 

Dampish (damp'iš), adj. truputį drėg- 
nas; apidregnis; drėgnokas. | — ly. 
adv. drėgnai; drėgnokai. || —ness, s. 
drėgnumas. 

Damsel (diim'zel), s. panaite; pana. 

Damson (dlim'z'n), s. mėlynoji slyva. 

Dance (dans), v. n. šokinėti; šokti, \\v.a. 
šokinti; šokdinti. To — attendance, 
lungintis kam; vergintis; tūpčioti: 
klausyti kiekvieno keno pamojimo. 
|| — , s. šokimas; šokis. 

Dancer (dan'sor), s. šokėjas; šokikas. 

Dancing (diin'sing), s. šokimas. 

Dandelion (dan'di-lai-6n), s. bot. karva- 
žole; kiaulpiene; piene. 

Dander (diin'dor), v. n. bastytis. |— f s. 
piktumas; apmaudą; || pleiskanos. 

Dandiprat (dan'di-prat), s. žmogutis. 

Dandle (dan'd'l), v. a. supti ant rankų: 
bovyti ant kelių. 

Dandier (dan'dlor), s. bovytojas. 

Dandruff (diin'drof), s. pleiskanos (gal- 
voj). 

Dandy (diin'di), s. pliuškis: puikorius; 
gražnius. 

Dandyish (dan'di-iš), adj. kaip pliuškis: 
pliuškiškas; pliuškingas. 

Dane (den), s. danietis; Danijos gyven- 
tojas. 

Danger (den'džor), s. pavojus. 

Dangerous (den'džor-os), adj. pavojin- 
gas; pragaištingas; pražūtingas, f 
— ly, adv. pavojingai. || —ness, s. pa- 
vojingumas. 

Dangle (dan'g'l), v.n. kaboti; tabaluoti. 
To — about ar after, sekioti paskui 
ką; besimeilinti kam. 

Dangler (dan'glor), s. sekiotojas; besi- 
meilintojas. 

Dank (diink), adj. drėgnas. 

Dankish (dank'iš), adj. drėgnokas; drėg- 
nas. || —ness, s. drėgnumas. 



Dap 163 

Dap (dap), o.n. užmesti (meškerę). 
Dapper (dap'por), adj. linksmas; sma- 
gus; guvus; vikrus. 

Dapple (diip'p'l), cv. šlakas: taškas. || — , 
adj. šlakuotas: taškuotas. || — , n.a. 
šlakuoti; šlakuotu daryti. 

Dappled (dap'p'ld), adj. šlakuotas. 

Dare(der), v.n.a. [pret. durst, dared], 
drįsti: išdrįsti; atsidrąsinti; drą- 
• sos turėt i; nesibijoti; niekinti (pa- 
rojų); iššaukti. Į| — ,*. nesibi joj imas; 
niekinimas (pavojaus). fl Dare-deuil, 
pasiutęs drąsuolis. 

Darer (der'or), 8. drasunas; niekinto- 
jas (pavojaus); iššaukėjas (kovon). 

Daring (der'ing), s. drąsumas; nesibijo- 
jimas. !| — , adj. drąsus; nieko nesi- 
bijas; pavoju, niekinąs. || — ly, adv. 
drąsiai; su drąsumu; nieko nesibijo- 
damas. || — ness, 8. drąsumas; nieko 
nesibijojimas. 

Dark (dark), adj. tamsus. || — , s. tam- 
sa; tamsuma. I — ly, adv. tamsiai. || 
—ness, s. tamsumas. 

Darken (dark' *n), v. a. tamsinti; temdy- 
ti; užtemdyti. || r. n. temti. 

Darkish (dark'iš), adj. tamsokas: api- 
tamsis. 

Darkle (dar'k'l), r. n. temti. 

Darkling (dark'ling), adj. temstas; ap- 
temęs; tamsus. 

Darksome (dark'somj, adj. tamsus. 

Darky (dark 'i), s. juodžius; negras. 

Darling (dar'ling), adj. <& s. mielas; nu- 
mylėtas; numylėtinis; mieliausias. 

Darn (darn), v. a. adyti; užadyti. || — ,*. 
užadyta vieta; adymas. 

Darnel (dar'nel), s. bot. kūkalis; tilške. 

Dart (dart), s. jetis; vilyčia. || — , v.a.n. 
mesti; svaidyti; paleisti (vilyČią); 
šauti; perverti; skristi. 

Darter (dart'or), s. metytojas ječių, vi- 
lyčių; jetininkas; vilyčninkas. 

Dartrous (dar'tros), adj. dedervininis; 
dederviniuotas. 

Dash (das), r. a. tėkšti: trenkti; sutrenk- 
ti; sumušti; sutrupinti; suskaldyti; 
sunaikinti; || sumaišyti; sugėdinti; || 
sublokšti; sujaukti; sumaišyti su 
kuo niekesniu; suteršti; sutepti: || 
ištrinti; išbraukti; || ant greito nu- 
piešti; nubraižyti; greitai ir pavir- 
šutiniška padaryti, atlikti. I v.n. su- 



Daughter 

sitrenkti; susimušti; susidaužti. || — , 
8. užgavimas; kirtis; smūgis; duris; 

susimušimas: susii lenkimas; || prie- 
maiša; || ūmus užpuolimas, susirS- 
mimas, susikirtimas; plunksnos pa- 
braukimas; brūkšnys, dim. brūkš- 
nelis. Atone , vienu kirčiu; su 
sykiu. A — of rain, lytaus buris. 
A — (U the enemy, ūmus užpuolimas 
ant priešiaus. 

Dashboard (daš'bord), 8. dangtis nuo 
purvų (prie režimo) 

Dasher (daš'or), *. trankytojas; judin- 
tojas; plakėjas; || dangtis nuo pur- 
vu,- 

Dashing (diiš'ing), adj. drąsus; šaunus: 

puikus. 

Dastard (das'tord), s. nenaudėlis; bai- 
lys; niekšas. | — , adj. bailus; niekam 
nevertas. | — ly, adj. bailus. || —ness, 
*. bailingumas; bailumas; niekingu- 
mas. 

Dastardize (das'tord-aiz), v.a. įbailinti: 
įbauginti; baime [varyti kam. 

Dastardliness (das'tord-li-nes), s. bailu- 
mas; niekingumas. 

Data (de'tii), ,s. [pi. nuo datum], duo- 
tiniai : datai. 

Date (del), 8. data; diena (mėnesio); 
metai; laikas. To bear — , turėti 
ant saves paženklinta mėnesio die- 
na, metus. || — , r. a. datuoti; paženk- 
linti diena, metais; paženklinti lai- 
ka. | v.n. d at uo t is; skaitytis nuo. 

Date (del ), *. bot. datule; daktiline pai- 
ma. — palm, — tree, bot. daktiline 
paima. 

Dateless (defies), adj. be datos: netu- 
rįs paženklintos dienos, metų; am- 
žinas. 

Dative (de'tiv), .v. gram, naudininkas. 

Datum (de'tom), 8. žr. Data. 

Daub (dob), v.a.n. teplioti, tepti; mo- 
zoti; teršti; biauriai piešti. || — , *. 
niauriai nupieštas paveikslas; mo- 
zone. 
! Dauber (dob'or), 8. tepliotojas; mo/o- 
tojas. 

Daubery (dob'6r-i), -v. mozone; teplione 

Dauby (dob'i), adj. limpas; lipnus; glei- 
vus. 

Daughter (do'tdr), 8. duktė: dukra. 
Daughter-in-law, 8. marti. 



Daughterly 

Daughterly (do'tor-li), adj. dukteriškas. 
Daunt (dant), v.a. įbauginti; Įbailinti. 
Dauntless (dant 'lės), adj. nebailus; nc- 
įbailinamas; drąsus. | — ly, adv. drą- 
siai; be baimes. || — ness, *. nebailu- 
mas; drąsumas. 
Dauphin (do'fin), s. dofinas ar delfinas 
(titulas Frcuieuzijos karalių .sosto įpė- 
dinių, iki 1830m.). 
Davenport (dav'ėn-port), .v. rašomasi ; 

stalelis. 
Davit (diiv'it), s. mar. vindas valtims 
(ar įkarui) iškelti. 

Daw (do), s. orn. kuosa. 

Dawdle (do'd'l), v. a. n. laika ant niekia 
leisti, apversti; bovytis; gaišuoti. 

Dawdler (do'dlor), s. gaišuotojas; gai- 
štas; žioplys. 

Dawn (don), v. n. aušti; aušroti; brėk- 
šti, f — , s. aušra; brėkšta. 

Day (dėi), s. diena. Anniversary — , 
sukaktuvių diena. Canicular — s, 
šunlaikis; dyklaikis; karštmetis. 
Jewish — , diena rokuojama nuo sau- 
les užtekėjimo iki nusileidimo. 
Working ■ — , dirbama diena; darbo 
diena. To win the — , laimėti kova, 
pergale. All the — long, visa diena: 
kiaura diena. The — before yesterday, 
užvakar. The other — , andais; au- 
riais; anauriais. — by — / — after 
— , kasdien; diena po dienos; dien- 
dienon. From — to — , dien-dienon; 
iš dienos į diena. 

Daybook (dė^'buk), s. dienknyge. 

Daybreak (def brėk), s. brėkšta: aušra. 

Daydream (dėč'drym), s. svajones; sva- 
jojimai. 

Daylight (dėz'lait), s. dienos šviesa; die- 
na. 

Daysman (dėfcz'man), *. tarpininkas. 

Dayspring (def spring), *. aušra: brėkšta; 
pradžia. 

Day-star (dėfstar), .v. aušros žvaigždė. 

Daytime (dėe'taim), .v. dienos laikas; 
diena. 

Daze (dėz), v. a. apkvaitinti. | — , s. ap- 
kvaitimas; Į| min. žibąs akmuo. 

Dazzle (daz'z'l), v.a. šviesa apjakint i: 
apkvaitinti. || —,*. ap j akinanti švie- 
sa. 

Deacon (dy'k'n), ». diakonas; džiako- 
nas. 



164 



Deaf 



Deaconess (dy'k'n-ės), sf. diakonisa. 
Deaconry, Deaconship (dy'k'n-ri, — šip), 
*. diakonystė ar džiakonystė; diako- 
nija. 
Dead (dėd), adj. numiręs; negyvas; be 
gyvasties; be žado; nejauslus; ne- 
krutus; šaltas; nudžiūvęs, sausas 
(medis, etc.); kurčias (balsas); stovįs 
(vanduo); užgesęs; || tikras; pilnin- 
telis; visiškas. I —,adv. pilnai; visiš- 
kai. I — , s. gili tyluma; the — of win- 
ter, pats viduržiemis; the — of nighty 
pats vidurnaktis. The dead, numi- 
rėliai. || — beat, dykūnas; nenaudė- 
lis; svetimnaudis. — language, mi- 
rusi kalba. — letter, neatimtas nuo 
pačto laiškas. — march, laidotuvių 
muzika; šermeninis maršas, —shot, 
visada tikslan pataikas šaulys; ge- 
rai pataikytas suvis; marus šūvis. 
— water, (mar.) laivo paliekama už- 
pakalyj vandens šliuže. — weight, 
sunki, nepakeliama našta; sloga. — 
wind, (mar.) priešingas vėjas; prieš- 
vėjis. Dead-eye, s. striČkė. Dead- 
hearted, adj. bailus; baugštus; silp- 
nos dvasios; nusigandęs. 
Deaden (dėd"n), v.a. marinti; stelbti; 
gesyti; prigesyti; dusliu (ar kurčiu) 
daryti (balsą); silpninti; mažinti. 
Deadhead (dėd'hėd), s. besinaudojanty- 

sis dykai biletu. 
Deadlight (dėd'lait), s. mar. sandariai 

uždaromos durelės. 
Deadliness (ded'li-nės), s. marumas; 

mirtingumas. 
Deadlock (dėd'lok), s. akloji spyna; fig. 

visiškas apsistojimas. 
Deadly (dėd'li), adj. mirtinas; marus; 
mirtingas; pragaištingas; nepermal- 
daujamas. || — , adv. mirtinai; mir- 
tingai; pragaištingai; nepermaldau- 
jamai. || — nightshade, (bot.) vilkvyš- 
nė. 
Deadness (ded'nės), s. numirimas; ne- 
gy vybė; negy vumas; apmirimas; nu- 
tirpimas; nusistelbimas. 
Deadworks (dėd'uorks), s. pi. kyšančios 

iš vandens laivo sienos. 
Deaf (def w*dyf), adj. kurčias; || kimus; 
duslus. — and dumb, kurčias ir neby- 
lys. Deaf-mute, s. nečius; kurčias ir 
nebylys. || — ly, adv. kurčiai: kimiai: 
dusliai. || —ness, *. kurtumas. 



Deafen 105 

Deafen (dot" 'n //• d\ !"n), r.o. kurtinti; 
apkurtinti; kurčiu {ar dusliu) dary- 
ti. 

Deal (dyl), s. dalis; skaitlius; daugis; 
a great — , daug; | dalymas (kortų); 
I egles medis; lenta. || — , v. a. daly- 
ti; išdalyti. || r./i. dalytis; || verstis; 
vertelgauti; pirkliauti; || veikti; elg- 
tis; apsieiti *>t kito; pasielgti. 

Dealer (dyl'or), s. dalytojas; || pirklj-s; 
vertelga. 

Dealing (dyl'ing), *. dalymas; || besiver- 
timas; vertelgavimas; pirkliavimas; 
|| veikimas; apsiejimas; pasielgimas. 

Dean (dyn), s. perdetinis; viršininkas; 
direktorius; prefektas. 

Dear (dyn, adj. brangus; mielas. ĮĮ — , 
adv. brangiai. || — ,*. brangusis: my- 
limasis. || —\y,adv. brangiai. || — ness, 
8. brangumas. 

Dearborn (dyr'born), s. vežimas; karie- 
ta. 

Dearth (dovth), s. neužderejimas; stoka: 
trukumas; skursna; badas. 

Death (dėth), s. mirtis; myris. 

Deathbed (deth'bėd), s. mirties patalas. 

Deathblow (dėth'b\ou), s. mirtinas smū- 
gis; mirtinas kirtis. 

Deathless (dščA'lšs), adj. nemirštąs; ne- 
marus. 

Death's-head (deMs'hed), s. numirėlio 
galva; kaukole. 

Deathwatch (deth'uoc), s. sargą, prista- 
tyta prie ant nužudymo nuspręsto 
prasikaltėlio; || zool. mirtvabalis. 

Debacle (di-be'k'l ir de-ba'k'l), s. pra- 
siveržimas; išsiveržimas. 

Debar (di-bar'), v. a. užkirsti kelia; ne- 
prileisti; trukdyti; kenkti; drausti; 
užginti; nepriimti; atmesti. 

Debark (di-bark'), v.a.n. iškraustyti; 
išlioduoti (laivą); išsesti iš laivo; ap- 
leisti laivą. 

Debarkation (di-bar-ke'šion), s. iškoda- 
vimas (laivo); išsedimas iš laivo. 

Debase (di-bes'), v. a. nužeminti: paže- 
minti; sudarkyti; apibiaurinti: ap- 
šmeižti; su lalsuoti. 

Debasement (di-bes'ment), *. pažemini- 
mas; sudarkymas; sutalšavimas. 

Debaser (di-bėVor), s. pažeminto j as; 
darkytojas; su f alsuot o jas. 

Debatable (di-bet'ii-b'l), adj. ginčytinas; 
ginčijamas. 



Decagonal 

Debate (di-bet'), 0. debatas; per krati- 
ne j imas; apsvarstinejimas; ginčas; 
diskusija. || — , v.a.n. apsvarstineti; 
perkratinėti; ginčytis; debatuoti; 
diskutuoti. 

Debater (di-bet'or), 8. ginčininkas; dis- 
putantas. 

Debauch (di-boč'), r. o. teršti; gadinti; 
darkyti; žaginti; sužagti; suvilioti. 
|| — , 6'. sugedimas; paleistuvyste. 

Debauchee (deb-o-šy'), s. palavykas; pa- 
sileidėlis; paleistu vas. 

Debaucher (di-boč'6r), s. suviliotojas; 
sužagejas; darkytojas. 

Debauchery (di-boč'or-i), s. sugedimas: 
palaidunyste; palavykyste; ištvirki- 
mas; paleistuvyste. 

Debenture (di-ben'tjur), s. paskolos ra- 
štas; grįžtamasis muitas. 

Debilitant (di-bil'i-tent), adj. silpninąs. 

Debilitate (di-bil'i-tet), v. a. silpninti; 
susilpninti. 

Debilitation (di-bil-i-te'šion), .v. nusilp- 
ninimas; nusilpnėjimas. 

Debility (di-bil'i-ti), s. silpnumas; nu- 
silpnėjimas; negale. 

Debit (deb'it), 8. skola (pirklių knygose). 
|| — , v. a. debituoti; [traukti skolų 
lakštan. 

Debonair (dėb-o-ner'), adj. malonus: 
mandagus. 

Debouch (di-būš'), v.n. išeiti iš siauru- 
mos; išeiti ant aikšties. 

Debris (de-bry'), s. griuvėsiai; griuve- 
nos. 

Debt (det), s. skola. — of nature, mirtis. 

Debtless (det' lės), adj. neturįs skolų; 
neĮsiskolines. 

Debtor (dėt'or), s. skolininkas; kalti- 
ninkas. 

Debut (de bu'), 8. debiutas; pirmas pa- 
sirodymas ant scenos. 

Debutant (de-bu-tan'), .v. debiutantas; 
aktorius pirma syk pasirodas ant 
scenos. 

Decade (dek'ed), *. dešimtmetis; deka- 
da. 

Decadence, Decadency (di-ke'dens, -den- 
si), 8. puolimas žemyn; nupuolimas. 

Decadent (di-ke'dent), adj. puolas že- 
myn. 

Decagon (dek'ii-gon), ft. dešimtkampis. 

Decagonal (di-kag'o-nel), adj. dešimt - 
kampinis. 



Decagram 100 

Decagram (dSk'a-gram), s. dešimt gra- 
mų; dešimtgramis. 

Decahedron (dek-a-hy'dron), *. dešimt - 
šonis. 

Decaliter (dek'a-li-tor), s. dekalitras; 
dešimt litrų. 

Decalogue (dek'ii-log), s. dešimt prisa- 
kymų. 

Decameter (dėk'a-my-tbr), s. dekamet- 
ras; dešimt metrų. 

Decamp (di-kamp'), v.n. nuimti (ar ap- 
leisti) stovyne; iškeliauti iš stovyk- 
los. 

Decampment (di-kamp' ment), s. iške- 
liavimas iš stovyklos; nuėmimas 
stovyklos. 

Decangular (dek-iin'gju-lor), adj. šešia- 
kampiais ; šešiakampis (s.). 

Decant (di-kanf), v. a. nusunkti; nute- 
kinti; nuleisti; nulieti; nupilti. 

Decantation (di-kiin-te'šion), s. nusunki- 
mas; nutekinimas; nuliejimas. 

Decanter (di-kant'6r), s. indas skysti- 
mams nusunkti; || nusunkė j as. 

Decapitate (di-kap'i-tet), v. a. nugalaby- 
ti; nukirsti galva. 

Decapitation (di-kiip-i-te'šion), s. nuga- 
labijimas; nukirtimas galvos. 

Decapod (dek'ii-pod), s. dešimtkojis. 

Decarbonate, Decarbonize (di-kar'bon-et, 
-ai/.), v. a. prašalinti anglį; atskirti 
nuo anglies. 

Decay (di-kėT), v.n. gesti; nykti; puti; 
kirmyti; žemyn pulti. || — , s. suge- 
dimas; sunykimas; supuvimas; nu- 
puolimas. 

Decayed (di-keM'), adj. nupuolęs; su- 
nykęs; sugedės; supuvęs. 

Decease (di-sys'), s. mirtis; atsiskyri- 
massušiuo svietu. | — , v. a. mirti; 
atsiskirti su šiuo svietu. 

Deceased (di-sysf ), adj. mires. The —, 
s. numirėlis; velionis. 

Deceit (di-syt ), s. apgaulis; apgavyste; 
suktybe. 

Deceitful (di-syt/ful), adj. apgavingas. 
|| — ly, adv. apgavingai. || — ness, s. 
apgavingumas; apgavyste. 

Deceivable (di-syv'ii-b'l), adj. prigauna- 
mas. || —ness,*. prigaunamumas. 

Deceive (di-syv'), v. a. prigaudinėti; ap- 
gaul i ; prigaul i ; suvedžioti. 

Deceiver (di-sw'or), s. prigavę j as; ap- 
gavikas; suvedžiotojas. 



Decimai 



December (di-sem'bor), *. gruodis (mė- 
nuo). 

Decemvir (di-sem'vor), *. dešimtvyris; 
decemviras (sen. Rom.). 

Decemvirate (di-sem'vi-ret), s. deeem- 
viratas; dešimtvyrybe. 

Decency (dy'sen-si), s. mandagumas: 
padorumas; patogumas. 

Decennary (di-sėn'nii-ri), 8. dešimtme- 
tis. 

Decennial (di-sen'ni-el), adj. dešimt me- 
tinis. I — , s. dešimtmetines sukaktu- 
ves. 

Decent (dy'sent), adj. pritinkąs; pritin- 
kamas; mandagus; patogus; pado- 
rus. |Į — ly, adv. kaip pritinka: pado- 
riai; mandagiai; pritinkančiai. || 
—ness, s. = Decency. 

Deceptibility (di-sėp-ti-bil'i-ti), s. pri- 
gaunamumas. 

Deceptible (di-sėp'ti-b'l), adj. galimas 
prigauti; prigaunamas. 

Deception (di-sep'šion), s. prigaudine- 
jimas; apgavimas; prigavyste. 

Deceptive (di-sep'tiv), adj. apgavingas; 
prigavingas. || — ly, adv. pri-, apga- 
vingai. || —ness, -s-, apgavingumas. 

Decerption (di-sorp'šion), s. nuplovi- 
mas; nuskynimas; šmotelis. 

Decharm (di-čarm'), v. a. atkerėti: atža- 
veti. 

Decide (di-said'), v.a.n. užgirti; nutar- 
ti; spręsti; nuspręsti; užbaigti. 

Decided (di-said'ed), adj. nutartas; už- 
baigtas; galutinas; tikras; neabejo- 
tinas; sprendžiamas; nutaręs; pasiry- 
žęs, f — ly, adv. galutinai; tikrai: ne- 
abejotinai; sprendžiamai; su pasiry- 
žimu. 

Decider (di-said'or), s. sprendėjas; nu- 
tarejas; nusprendejas. 

Deciduous (di-sid'ju-os), adj. puolas: 
krintąs (aak. apie augmenų lapu*, 
etc); metas (lapus, etc. ). 

Decigram (des'i-gram), •. decigramas; 
dešimta gramo dalis. 

Deciliter (des'i-ly-tdr), *, dec i litras; de- 
šimta litro dalis. 

Decimal (des'i-mel), adj. arith. decima- 
] iškas: dešimtinis, —fractions, .v 
decimališki (ar dešimtiniai) trupi- 
niai, f — ly, adv. dešimtimis; deci- 
mališkai; su pagelba decimališkų 
trupinių. 









Decimate 



1(37 



Decorate 



Decimate (des'i-mSt), v.a. dešimtuoti; 

rinkti dešimtines; imti kiekviena 
dešimta. 

Decimation (dės-i-me'šion), s. dešimta- 
vimas; ginimas kiekvieno dešimto. 

Decimeter (des'i-my-tor), -v. decimetras; 
dešimta mel ro dalis. 

Decipher (di-sai'for), v.a. iš-, perskai- 
tyti; at [dengti. 

Decipherer (di-sai'for-or), 8. iš-, per- 
skaityt ojas; atidengejas. 

Decision (di-si"žion), s. nusprendimas. 

Decisive (di-sai'siv), adj. deciduojas; 
sprendžiamas; galutinas. | — ly, adv. 
sprendžiamai; galutinai. || — ness, 8. 
sprendžiamumas; galutinumas. 

Deck (dek), v.a. dengti; apdengti: | 
puošti: parėdyti. || — , s. stogas; de- 
nis (laivo)', kalade {kortų). 

Decker (dek'or), s. dengejas; puošėjas; 
paredytojas. 

Decking (dek'ing), 8. puošimas; parė- 
dymas. 

Declaim (di-klem'), v. n. dekliamuoti. 

Declaimer (di-klem'or), s. dekliamuoto- 
jas; kalbėtojas; oratorius. 

Declamation (dek-lii-me'šion), 8. deklia- 
mavimas; dekliamacija; kalba. 

Declamatory (di-klam'ii-to-ri), adj. dek- 
liamatoriškas; bombastiškas; išpui- 
kintas. 

Declarable (di-kler'ii-b'l), adj. apskel- 
biamas. 

Declaration (dek-lii-re'šion), 8. apskel- 
bimas; apgarsinimas; apreiškimas: 
parodymas; išaiškinimas; papasako- 
jimas: išpažinimas. 

Declarative, Declaratory (di-klar'a-tiv, 
-to-ri), adj. apreiškias; apreiškia- 
mas; išaiškinamas; paaiškinamas; 
parodomas. 

Declaratorily (di-klšir'a-to-ri-li), cUdv. 
aiškiai; paaiškinančiai; viešai. 

Declare (di-kler'), v. a. n. skelbti: viešai 
garsinti; apskelbti; apreikšti; išpa- 
žinti; pripažinti; parodyti. To — 
off, atsimesti; atsisakyt i. To — one's 
self, viešai pasirodyti; viešai išpa- 
žinti. 

Declaredly (di-kler'ed-li), adv. atvirai; 
viešai. 

Declarer (di-kler'or), s. apskelbejas: 
apreiškėjas. 



Declension (di-klėn'šion), 8. palinki- 
mas: nuolaidumas; pašliodnumas: IĮ 
puolimas; nupuolimas; sugedimas: 
|| at met imas: atstūmimas; || gram. 
linksniavimas. 

Declinable (di-klain'ii-b'l), adj. link- 
sniuojamas. 

Declination (dek-li-ne'šion), 8. palinki- 
mas; pakrypimas; puolimas; || nu- 
krypimas; atsitolinimas; || atmeti- 
mas: atstūmimas; atsisakymas: jį 
gram, linksniavimas. 

Declinature (di-klain'ii-t jur), 8. atsisa- 
kymas; išsižadėjimas. 

Decline (di-klain'), v.a. palenkti; nu- 
lenkti; nukreipti; || atstumti; at- 
mesti; atsisakyti nuo ko; nepriimti. 
| c. n,, linkti; nulinkti; nusvirti: pul- 
ti žemyn; leistis (sak. apie saulę): 
krypti; nukrypti; iškrypti. || — , 8. 
puolimas; puolis; nykimas; med. 
džiova. 

Declivitous, Declivous (di-kliv'i-tos, 
-klai'vos), adj. nuolaidus; nuožul- 
nus; pošliodnus. 

Declivity (di-kliv'i-ti), 8. šlaitas: nuo- 
laida; nuolaidumas; pakalne. 

Decoct (di-kokf), v.a. suvirinti. 

Decoction (di-kok'šion), s. išvirinimas; 
suvirinimas. 

Decollate (di-kol'let), v.a. nugalabyti: 
nukirsti galva. 

Decollation (dy-kol-le'šion), s. nugala- 
bijimas; nukirtimas galvos. 

Decollete (de-kol-le-te'), adj. dekoltuo- 
tas. 

Decolor (di-kol'or), v.a. atimti dažą. 
parva; nublankinti. 

Decoloration (di-kol-dr-e'šion), s. atėmi- 
mas dažo; nužudymas dažo: nublan- 
kimas. 

Decomposable (dy-kom-poz'ii-b'l), adj. 
išdėstomas. 

Decompose (dy-kom-poz'), r. <t. išdėsty- 
ti; supūdyti, f t. n. išsidėstyti: puti. 

Decomposition (di-kom-po zi"šion), *. 
išdėstymas ($ sudėtines dalis): anali- 
za; I išsidėstymas; puvimas. 

Decompound (dy-kom-paund'), v.a. su 
dėti; pridėti prie suomaišos: || išdė- 
styti, f —f adj. sudėtas; sudėtinis. 

Decorate (dek'o-ret), v. <i. puošti; da- 
binti; papuošti; parėdyti. 



Decoration 



168 



Deedless 



Decoration (dek-o-re'šion), s. papuoši- 
mas; parėdymas; dekoracija. — 
Day, s. kapiį puošimo švente {Suv. 
VaUt.). 

Decorative (dek'o-re-tiv), adj. tarnaująs 
papuošimui; puošiamas. 

Decorator (dek'o-re-tor), s. puošėjas; 
dekoratorius. 

Decorous (dek'o-ros ir di-ko'ros), adj. 
pritinkamas; atsakomas; padorus; 
patogus. || — ly, adv. pritinkamai; pa- 
togiai; padoriai. 

Decorticate (di-kor'ti-ket), r. a. nulupti 
žieve. 

Decortication (di-kor-ti-ke'šion), s. nu- 
lupimas žieves. 

Decorum (di-ko'rom), s. pritinkamas 
{ar patogus) pasielgimas; mandagu- 
mas; patogumas; padorumas. 

Decoy (di-koi'), v. a. į slastus vilioti; 
privilioti; prigaudinėti. || — , s. vilio- 
ne ; vylius ; slastai ; žabangos. — duck , 
antis, viliojanti kitas antis {medžio- 
nėj)', fig. vilioklis. 

Decrease (di-krys'), v. a. mažinti. | r. n. 
mažėti, mažintis. || — , s. sumažėji- 
mas; delčia {menulio). 

Decree (di-kry'), v. a. nuspręsti; nutar- 
ti; padavadyti. | — , s. padavadiji- 
mas; įsakymas; prisakymas; nu- 
sprendimas. 

Decrement (dek'ri-ment), s. sumažėji- 
mas; sudįlimas. 

Decrepit (di-krep'it), adj. nusenejes; 
pasenės; nukaršejes. 

Decrepitate (di-krep'i-tet), v. a. deginti; 
spraginti ugnyj. | v. n. spragėti. 

Decrepitation (di-krep-i-te'šion), s. spra- 
gejimas {ugnyj). 

Decrepitude (di-krep'i-tjud), s. senatve; 
karšatis. 

Decrescent (di-kres'sent), adj. možtas; 
dįlas. 

Decretal (di-kry'tel), adj. dekretiškas. 
|| — , s. dekretalas; popiežiaus nuta- 
rimas, padavadijimas. || —s, s. pi. 
surinkimas popiežiaus padavadiji- 
mų, nutarimų; dekretalai. 

Decretory, Decretorial (dek'ri-to-ri. -to'- 
ri-el), adj. sprendžiamas; galutinas; 
užbaigi inis; kril iškas. 

Decrial (di-krai'el), s. aštrus papeiki- 
mas; nubarimas; koliojimas. 



Decrier (di-krai'6r), s. nupeikejas; ko- 
liotojas. 

Decry (di-krai'), v. a. nupeikti; barti; 
kolioti; aprėkti; apšaukti. 

Decumbence, Decumbency (di-kom'bens, 
-ben-si), s. gulėjimas. 

Decumbent (di-kom'bent), adj. gulįs; 
gulsčias. || — \y,adt\ gulsčiai ;guloms. 

Decumbiture (di-kom'bi-tjur), s. atguli- 
mas {sergančio); || dangiškos reik- 
šmes, pagal kurias pranašauja išgi- 
jimą ar mirtį sergančio. 

Decuple (dek'ju-p'l), adj. dešimterio- 
pas. || — 7 v.a. padešimteriopinti. 

Decurion (di-kjū'ri-6n), s. dešimtinin- 
kas {sen. Rom.). 

Decurrent (di-kor'rent), adj. nusidrie- 
kiąs. 

Decussate (di-kos'set), v. a. perkryžiuo- 
ti; sukryžiuoti. || — , adj. susikryžia- 
vęs; perkryžiuotas. 

Decussation (dy-kos-se'šion), s. perkry- 
žiavimas; sukryžiavimas; susikry- 
žiavimas. 

Dedicate (ded'i-ket), v. a. pavesti; pa- 
švęsti; paaukauti. Į| — , adj. pašvę- 
stas; paaukautas. 

Dedication (dėd-i-ke'šion), s. pašventi- 
mas; paaukavimas; pavedimas. 

Dedicator (dėd'i-ke-tor), s. pašventejas; 
tas, kurs pašvenčia &am savo veika- 
lą. 

Dedicatory (ded'i-kii-to-ri), adj. pašven- 
timo {s. gen.); pašvenčiamas. 

Deduce (di-djūs'), v. a. išvedžiojimus 
daryti; išvedžioti; išvesti. 

Deducible (di-djū'si-b'l), adj. galimas 
išvesti; išvedamas. 

Deduct (di-dokf), v. a. atitraukti; atro- 
kuoti. 

Deduction (di-dok'šion), s. atitrauki- 
mas; atrokavimas; | išvedimas; de- 
dukcija. 

Deductive (di-dokt'iv), adj. išvedamas. 
|| — ly, adv. pagal išvedima. 

Deed (dyd), s. veiklumas; veikme; dar- 
bas; veikalas; nuoveikalis: | aktas: 
dokumentas; užrašas; | buitis; tikry- 
be; teisybe. In — , ištikro; tikrai. 
|| —,v.a. užrašyti kam ką; perduoti 
pagal dokumenl us. 

Deedless (dyd'lfis), adj. neveiklus; ne- 
atsižymejes darbais. 



Deem 



UV.) 



Deferential 



Deem (dym), v.a.n. manyti: sampro- 
tauti; būti nuomones; spręsti; ro- 
kuoti. 

Deep (dyp), adj. gilus; žemas (baisas)-, 
tamsus (dažus): || sumanus; buklus; 
|| paslėpt inis; slaptingas, fl — , adv. 
giliai. D — , 8, gelme; giluma: bedug- 
ne. || — ly, adr. giliai. || — ness, s. gi- 
lumas; gilybe. 

Deepen (dyp"n), v. a. gilinti; tamsinti 
(paną); žeminti (balsą). || v. n. gilin- 
tis; įsigilinti. 

Deer (dyr), s. zool. briedis; elnias. 

Deface (di-fėV), v. a. darkyti; gadinti; 
biaurinti; || nudildyti; nutrinti. 

Defacement (de-fes'ment), s. sudarky- 
mas; gadinimas: || nutrinimas; nu- 
dildymas; nudįlimas; || tai, kas dar- 
ko, gadina. 

Defacer (di-fe'sor), s. darkytojas; ga- 
dintojas; subiaurintojas. 

Defalcate (di-fal'ket), v. a. nukirsti; nu- 
traukti; atrokuoti. || v. n. neišmokė- 
ti; nusukti. 

Defalcation (dy-fal-ke'šion), s. atitrau- 
kimas; nutraukimas; atrokavimas 
(nuo sumos); nusukimas; neišmoke- 
jimas. 

Defamation (def-a-me'šion), s. apšmei- 
žimas; apkalbejimas; apšmeiža. 

Defamatory (di-fam'a-to-ri), adj. šmei- 
žtas; apšmeižingas; apjuodinąs; api- 
biaurijas. 

Defame (di-fem'), v. a. šmeižti; apžmei- 
žti; apjuodinti; apkalbėti; garbe nu- 
piešti. 

Defamer (di-fem'6r), s. šmeižejas; ap- 
šmeižejas; apjuodinto j as. 

Default (di-folf), s. kalte; kaltybe: ne- 
rūpestingumas (pildyme pareigų); 
yda; stoka; in — of, del stokos: || 
jur. nepribuvimas teisman. || —,v.a. 
n. nepildyti (prižadėjimų, priderys- 
fių); prasikalsti; prasižengti; jur. 
nepasirodyti teisme. 

Defaulter (di-folt'or), s. nepildytojas 
savo priderysčiu/, laužytojas žodžio; 
|| nepribuvelis teisman; | neišsimo- 
kas skolininkas; sukčius. 

)efeasance (di-fy'zens), s. panaikini- 
mas. 

)efeasible (di-fy'/.i-b'l), adj. panaikina- 
mas. 



Defeat (di-t'yt'), v. a. suardyti (keno už 
manymus, etc.); panaikinti; | apveik- 
ti; pergalėti; sumušti; atmušti; at 
karti. || —, s. suardymas; panaikini- 
mas; || sumušimas; pragaištis (ko- 
roj). To suffer a — , prakišti; pra- 
laimėti kova; sumuštu tapti. 

Defecate (dėf'i-ket), v. a. valyti; grynv- 
ti. || — , adj. valytas; grynytas; ko- 
štas. 

Defecation (def-i-ke'šion), s. valymas; 
gryni j imas. 

Defect (di-fekf), s. kliautis; kliauda; 
yda; trukumas. 

Defection (di-fek'šion), s. apleidimas: 
užmiršimas savo pareigų; atsimeti- 
mas; atpuolimas (nuo tikėjimo). 

Defective (di-fekt'iv), adj. netobulas; 
nepilnas; neganėtinas; turįs yda. || 
— ly, adv. netobulai; kliaudingai. | 
—ness, s. trukumas; neganetinumas; 
kliaudingumas; ydingumas. 

Defence (di-fens'), s. = Defense. 

Defend (di-fėnd'), v. a. ginti; atginti; 
apginti. 

Defendant (di-fend'ent), s. apginejas; 
jur. skundžiamoji puse; apskųsta- 
sis; kaltinamasis. \\—,adj. ginamas; 
apginamas; apginimo (.v. gen.). 

Defender (di-f end 'or), s. apginejas. 

Defense (di-lens'), s. ginimas; apgirti- 
mas; apsauga; gintu ve; jur. apgini- 
mas; apginamoji kalba. 

Defenseless (di-fens'les), adj. be apsau- 
gos; be apginimo; beginklinis; ne- 
apsaugotas. 

Defensible (di-fen'si-b'l), adj. apsaugo- 
jamas; apginamas. 

Defensive (di-iėn'siv), adj. apginamas: 
apginimo (s. gen.); apsiginimo (.v. 
gen.). ĮĮ — , s. apsauga; sargyba. | 
— ly. adv. apginamai. 

Defer (di-for), v. a. atidėlioti; atidėti: 
palikti ant toliaus; vilkinti; tęsti; 
pratęsti: || perstatyti (kam kokį° da- 
lyką). || v. n. vilkinti; laukti; | pasi- 
duoti; nusilenkti kam. 

Deference (def'or-ens), s. nusilenkimas; 
nulankumas; pagodone. 

Deferent (def'or-ent), *. pergabenimo 
įrankis; pernešejas; perdavėjas; pra- 
vadas; astr. aplinkbegio ratas. 

Deferential (def-or-en'šel), adj. nulan- 
kus; pagodones pilnas. || — ly, adv. 
nulankiai; su pagodoj imu. 



Deferrer 



170 



Defraudation 



Deferrer (di-for'ror), s. atideliotojas; 
vilkiritojas. 

Defiance (di-t'ai'ens), s. iššaukimas: pa- 
saukimas (kovon); besityčiojimas 
(is keno grasinimų, etc.); niekinimas 
ko. 

Defiant (di-fai'ent), adj. iššaukiąs; drą- 
sus; nebojas; besityčiojąs; pasityčio- 
jimų pilnas. || — ly, adv. su pasity- 
čiojimu; drąsiai. 

Deficience, Deficiency (di-fi"šens, -šen- 
si), s. neužtektinumas; neganetinu- 
mas; trukumas; stoka. 

Deficient (di-fi"šent), adj. neganėtinas; 
neužtektinas; neužtenkąs; stokuo- 
jas. IĮ — ly, adv. neganėtinai; neužtek- 
tinai. 

Deficit (def i-sit), s. deficitas; nepritek- 
lius 

Defier (di-fai'or), s. nebojantysis {gra- 
sinimų, etc); besityčiotojas; niekin- 
tojas. 

Defile (di-fail'), v. a. teršti; priteršti; 
suteršti; apibiaurinti; šmeižti; žag- 
ti; prižagti; sužagti. | — ,v.n. eilė- 
mis praeiti (sak. apie kariauną). || — , 
s. siauruma; siaura tarpkalne. 

Defilement (di-fail'ment), s. suteršimas; 
apibiaurinimas; || sugedimas; supu- 
vimas; biaurumas; nevalumas; ne- 
švarumas. 

Defiler (di-fail'or), s. teršėjas; biaurin- 
tojas. 

Definable (di-fain'a-b'l), adj. apsklem- 
biamas; apibriežiamas; išaiškina- 
mas. 

Define (di-fain'), v-®- apsklembti; api- 
briežti; apryboti; nuženklinti; pras- 
me išguldyti; aiškiai parodyti. 

Definite (def'i-nit), adj. apsklembtas: 
aprybotas ; aiškiai paženklintas ; grie- 
štas; aiškus; tikras; gram, reiškia- 
mas. || — ly, adv. apsklembtai; grie- 
žtai; aiškiai; tikrai. || — ness, 8. ap- 
sklembtumas; grieštumas; aišku- 
mas. 

Definition (def-i-ni"šion), .<?. apsklembi- 
mas; grieštas nuženklinimas; išgul- 
dymas prasmes; definicija. 

Definitive (di-fin'i-tiv), adj. apsklemb- 
tas; aprybotas; grieštas; aiškus; reiš- 
kus; tikras; galutinas; gram, reiš- 
kiamas. || — ly, adv. apsklemblai; 



grieštai; aiškiai; tikrai; galutinai. 
I —ness,*. grieštumas; aiškumas. 

Deflagrable (di-fle'gra-b'l), adj. degus; 
užsidegąs; užsiliepsnojąs. 

Deflagrate (deflii-gret), v. n. degti; su- 
degti; išdegti. I v. a. deginti; sude- 
ginti. 

Deflagration (def-lii-gre'šion), s. gaisras: 
them, degimas; deginimas; sudegi- 
nimas. 

Deflagrator (def liį-gre-tor), s. chem. de- 
gintuvas. 

Deflect (di-flekf), v. n. iškrypti; nu- 
krypti. || v. a. nukreipti; sulenkti. 

Deflection (di-flek'šion), s. nukreipi 
mas; nukrypimas; iškrypimas; lin- 
kimas; besilenkimas; sulinkimas. 

Deflexure (di-flėks'jur), s. = Deflec- 
tion. 

Defloration (def-lo-re'šion), s. išžagini- 
mas; išgėdini mas; atėmimas mer- 
gystes. 

Deflour (di-flaur'), v. a. kvietkas nu- 
skinti; I išžaginti; sužagti; išgėdinti; 
nekaltybe atimti. 

Defiower (di-flau'or), v. a. = Deflour. 

Defluxion (di-flokš'ion), s. šlapumo iš- 
begimas. 

Defoliation (di-fo-li-e'šion), s. lapų nu- 
byrėjimas; metimas lapų. 

Deforce (di-fors'), v.a. paveržti (* retintą 
savastį). 

Deforcement (di- tors' ment), s. paverži- 
mas. 

Deform (di-form'), v.a. darkyti; sudar- 
kyti; sugadinti; subiaurinti. 

Deformation (def-6r-me'šion), s. sudar- 
kymas; darkumas; perkeitimas pa- 
vidalo. 

Deformed (di-formd), adj. iškraipytas; 
sudarkytas; darkus; negražus; biau- 
rus. I —ness,*. buvimas iškraipytu! 
sudarkytu; darkumas; biaurumas. 

Deformer (di-form'(U'), *. darkytojas. 

Deformity (di-f'orm'i-1 i), s. iškrypimas; 
darkumas; tai, kas darko keno gra- 
žuma, išžiūra. 

Defraud (di-frod'), v.a. suktybėmis iš- 
vilioti; pavogti; pašluoti; nusukti: 
prigauti. 

Defraudation (di-fro-de'šion), *. pavogi- 
mas; pašlavimas; nusukirnas: sukty- 
be; prigavyste: vagyste. 



Defrauder 



171 



Deliberate 



Defrauder (di-frod'or), ». prigavikas; 
sukčius. 

Defray (di-frėV), v.a. užmokėti uA ką; 
apmokėti (kino išleidimus, kastus). 

Defrayal (di-frSt'el), s. apmokėjimas; 
užmoks j imas (keno kaštų). 

Defrayer (di-freY'or), a. apmokytoj as 
kuštu. 

Defrayment (di-fretf'ment), s. = Defray- 
al, 

Deft (deft), adj. gabus; mitrus: sma- 
gus. || — ly, adv. smagiai; mitriai. || 
— ness, iv. mitrumas; smagumas. 

Defunct (di-fonkt), adj. mires: numiręs. 
|| — , s. numirėlis; velionis. 

Defy (di-fai')i n.a. iššaukti (kovon); nie- 
kinti; nepaiseti; tyčiotis. 

Degeneracy (di-džen'or-li-si), *. išsigimi- 
mas; išsi veisimas; degeneracija; su- 
gedimas; doriškas nupuolimas. 

Degenerate (di-džen'or-et), v.n. išsigim- 
t i; išsi veisti; ypatybėse (ar doriškai) 
nupulti; sugesti. || — , adj. išsigimęs; 
išsi veisės; sugedės: ištvirkęs; ne- 
doras; biaurus. || — ly, adv. niekin- 
gai; niauriai. | —ness, s. = Degen- 
eracy. 

Degeneration (di-džen-or-e'šion), s. išsi- 
gimimas; sugedimas; nupuolimas. 

Deglutinate (di-gljū'ti-net), v. a. atlipdy- 
ti; atklijuoti. 

Deglutition (deg-lju-ti"šion), 8. rijimas; 
prarijimas. 

Degradation (deg-ra-de'šion), s. nuže- 
minimas; atėmimas kam garbes ar 
titulo; numetimas (nuo urėdo): || su- 
gedimas; suniekejimas; nupuoli- 
mas; sumenkėjimas; sumažėjimas. 

Degrade (di-gred'), v. a. nužeminti; at- 
imti kam ureda, garbe; nupuldyti; 
sumažinti. 

Degree (di-gry'), s. laipsnis. By de- 
grees, laipsniškai. 

Dehisce (di-his'), v.n. plaišioti; žiotis: 
atsidaryti. 

Dehiscence(di-his'sens), s. plaišiojimas: 
atsidarymas. 

Dehiscent (di-his'sent), «. plaišioj as; ai 
sidaras. 

Deicide (dy'i-said), s. dievažudyste. 

Deification (dy-i-fi-ke'šion), s. dievini 
mas; padievinimas. 

Deifier (dy'i-fai-or), s. dievintojas. 



Deiform (dy'i-l'onn), m/j. dieviškas. 
Deify (dy'i-fai), v.a. dievinti; padievin- 

ti. 

Deign (dSn), r./>. teiktis. || r. a. dalei- 
st i ; pavelyti. 

Deism (dy'iz'm), s. viendievystS; tikė- 
jimas į Dievo esybe, bet netikėji- 
mas dieviškiems apreiškimams. 

Deist (dy'ist), e. (leistas; tikintysis [ 
Dievo esybe, bet nepripažįstąs die- 
viškų apreiškimų; laisvamanis. 

Deity (dy'i-ti), s. dievyste; dievaitis. 

Deject (di-džekt), v.a. nuliūdinti. 

Dejected (di-džekt'ėd), adj. nuliūdęs; 
liūdnas; nusiminės. || — ly, adv. liūd- 
nai. I —ness, 8. liūdnumas; nuliūdi- 
mas. 

Dejection (di-džek'šion), .<?. nuliūdimas; 
liūdnumas; dvasios nupuolimas. 

Dėka. . ., žr. Deca. . . 

Delay (di-lee'), v. a. atidėlioti; atidėti; 
vilkinti; tęsti; nutęsti; trukdyti. || 
v.n. gaišauti; gaišti; velintis. || — , s. 
atidėliojimas; vilkinimas; trukdy- 
mas; gaišavimas; sugaišimas; užtru- 
kimas; suogaištis. 

Delayer (di-le/'6r), s. atideliotojas; vil- 
kintojas; gaišuotojas. 

Dele (dy 'Ii), v. a. typ. išbraukti; išme- 
sti. 

Deleble (del'i-b'l ir dy'li-b'l), adj. iš- 
braukiamas; išmetamas. 

Delectable (di-lek'tii-b'l), adj. priimnus; 
labai mėgus. |j —ness, 8. priimnu- 
mas; megumas. 

Delectation (dy-lek-te'šion), s. linksmy- 
be; linksmumas; priimnumas. 

Delegate (del'i-get), v. a. išdeleguoti; 
pasiųsti pasiuntinį, delegatą. || — , *. 
pasiuntinys; delegatas. || — , adj. pa- 
siųstas; išdeleguotas. 

Delegation (dėl-i-ge'šion), s. išdelegavi- 
mas; pasiuntimas delegatų; delega- 
cija; pasiuntiniai; perstatytoj ai. 

Delete (di-lyf), v. a. = Dele. 

Deleterious (del-i-ty'ri-6s), adj. vodin- 
gas; bledingas; nuodingas. 

Delf, Delft (delf, delft), s. = Delft- 

WARE 

Delftware (delft'uer), 8. indai iš holan- 
diško porceleno. 

Deliberate (di-lib'or-et\ v.a.n. svarsty- 
ti: apsvarstineti; apmastineti. | — , 



Deliberation 



172 



Demain 



adj. apsvarstas; atsargus; lėtas; ap- 
svarstytas. || — \y t adv. apsvarst ančiai: 
atsargiai; apsvarstytai. I| — ness, ». 
apsva rstymas ; atsargumas. 

Deliberation (di-lib-or-e'šion), s. apsvar- 
st i ne j i mas; apsvarstymas. 

Deliberative (di-lib'or-a-tiv), adj. ap- 
svarstas; apsvarstomas. || — ly, adv. 
su apsvarstymu ; atsargiai. 

Delicacy (del'i-ka-si), s. delikatnumas; 
minkštumas; švelnumas; smulku- 
mas; mandagumas; jauslumas; jaus- 
mingumas; || saldumynai; skanumy- 
nai. 

Delicate (dėTi-ket), adj. delikatnas; 
švelnus; minkštas; smulkus; puikus; 
dailus; mandagus; jauslus; jausmin- 
gas. || — ly, adv. delikatnai. || —ness, 
s. delikatnumas. 

Delicious (dili"šios), adj. saldus: pri- 
imnus; puikus. || — ly, adv. saldžiai; 
puikiai. || —ness, s. saldumas; pri- 
imnumas; puikumas. 

Delight (di-laif), s. džiaugsmas; links- 
mybe; priimnumas. || — , v. a. džiu- 
ginti; linksminti. | v.n. džiaugtis; 
linksmintis. 

Delightful (di-lait'ful), adj. priimnus; 
puikus. |Į — ly, adv. puikiai; priim- 
niai. || — ness, s. puikumas; priimnu- 
mas. 

Delightsome (di-lait'som), adj. = De- 
lightful. 

Delineate (di-lin'i-et), v. a. apipaišyti; 
apipiešti; nubraižyti; nupiešti. 

Delineation (di-lin-i-e'šion), *. apiplėši- 
mas; nupiešimas; nubraižymas; pai- 
šinys; škicas. 

Delineator (di-lin'i-e tor), s. paišytojas; 
nu braižytojas; škicuotojas. 

Delinquency (di-lin'kuen-si), s. nestro- 
pumas;nerupestiagumas;kalte; pra- 
sižengimas. 

Delinquent (di-lin'kuent), adj. nestro- 
pus; nerūpestingas (pūdyme pride- 
rt/xrių)', kaltas. || — , s. kaltininkas. 

Deliquesce (dėl-i kuės'), v. n. tirpti; pa- 
sileisti. 

Deliquescence (del-i-kues'sens), *. tirpi- 
mas; pasileidimas. 

Deliquescent (del-i-kues'sent), adj. tirp- 
slas; pasileidžiąs. 

Deliquiate (di-lik'ut-et), v. n. tirpti. 



Deliquiation (di-lik-ui-e'šion), b. lirpi- 
mas. 

Delirious (di-lir'i-os), adj. k lajoj as; 
kvaitulio apimtas; pakvaišės. | — ly, 
adv. klajojančiai. || —ness, s. klajo- 
jimas; kvaitulys; pakvaišimas. 

Delirium (di-lir'i-om), *. klajojimas; 
svajojimas; pasvaigimas; kvaitulys. 

Delitescence (del-i-tėYsens), s. slaptyne; 
nuošalumas. 

Deliver (di-liv'6r), v. a. išliuosuoti; pa- 
liuosuoti; išvaduoti; išgelbėti; | ati- 
duoti; perduoti; Įteikti; | laikyti 
(kalbą); sakyti (pamokslą); || pagim- 
dyti. 

Deliverance (di-liv'6r-ens), s. paliuosa- 
vimas; išvadavimas; išgelbėjimas. 

Deliverer (di-liv'6r-6r), s. išliuosuoto- 
jas; išvaduotojas; išlaisvintojas; iš- 
gelbėtojas; || kalbėtojas; sakytojas. 

Delivery (di-liv'6r-i), s. išliuosavimas; 
išvadavimas; išgelbėjimas; || atida- 
vimas; perdavimas; išdavimas; įtei- 
kimas; || sakymas; kalba; || gimdy- 
mas; pagimdymas. 

Dell (del), s. dauba; klonis. 

Delphin (del'fin), adj. delfiniškas; dol- 
finiškas. 

Delta (dėl' ta), ,<?. graikiška raide A ,(=d); 
|| delta (upes). 

Deltoid (del' toid), adj. deltiškas; turįs 
deltos pavidalą. 

Delude (di-ljūd'), v. a. prigaudinėti; ap- 
gauti; suvilioti; suvedžioti; paklai- 
dinti. 

Deluder (di-ljud'6r), s. apgaudinėtojas; 
suvedžiotojas; vyliugis. 

Deluge (del'judž), s. tvanas. || — , r. a. 
aptvindyti; užtvinti; užlieti; paskan- 
dinti. 

Delusion (di-ljū'žion), s. prigavimas; 
apgavyste; suvedžiojimas; | sukly- 
dimas; klaida. 

Delusive, Delusory (di-ljū'siv, -so-ri), 
adj. prigavingas; apgavingas. 

Delve (del v), v.a.n. kasti; rausti; jig. 
susekti; ištirineti; išjieškoti. |Į —, 8. 
duobe; rūsys; urvas. 

Delver (delv'or), s. kasėjas; rausejas. 

Demagogue (dem'įį-gog), s. demagogas; 
liaudies vadas; minios oratorius. 

Demain (di-men'), s. valdyba; dvaras; 
duba; uke. 



Demand 



i;;; 



Demonstration 



Demand (di-mand'), r.c. reikalauti; | 
kvosti. || — , *. reikalavimas; prašy- 
mas; || užklausimas; kvotimas. 

Demandable (di-mand ' a-b' 1), aaj. reika- 
laut inas; reikalaujamas. 

Demandant ((ii-miind'ent), 9. reikalau- 
tojas: || skundėjas. 

Demander (di-mand' or), s. reikalauto- 
jas. 

Demarcation, Demarkation (dy-mar-ke'- 
šion), .v. paženklinimas; apženklini- 
mas; atskyrimas. Lineof — , skiria- 
moji (<ir rubežiuojamoji) linija; sie- 
nine linija. 

Demean (di-myn'), v. a. valdyti; vesti. 
To — one's self, apsieiti; elgtis; nu- 
sižeminti. 

Demeanor (di-myn'6r), s. pasielgimas; 
apsiejimas. 

Demency (dy'men-si), s. pakvaišimas; 
beprotyste. 

Dementate (di-men'tet), adj. pak\aišes; 
protą nužudęs; padūkęs. 

Dementation(dy-men-te'šion), s. pakvai- 
šimas; proto nužudymas; beproty- 
ste. 

Demented (di-ment'ed), adj. pakvaišės; 
iš proto išejes; protą nužudęs; pa- 
siutęs; padūkęs, f — ness, s. beproty 1 
ste; pasiutimas; padūkimas. 

Dementia (di-mėn'ši-a), s. pakvaišimas; 
beprotyste. 

Demerit (di-mėr'it), s. kalte: prasikalti- 
mas. || — , v. n. užsitarnauti; užsipel- 
nyti. 

Demersed (di-mdrsf), adj. vandenyj 
esąs ; vandeny j augąs; vandenyj pa- 
sinėręs. 

Demersion (di-mor'šion), s. pasmerki- 
mas; paskandinimas; paskendimas. 

Demesne (di-myn'), s. dvaras; duba; 
uke. 

Demigod (dem'i-god), s. pusdievis. 

Demijohn (dėm'i-džon), s. didele api- 
pinta bonka. 

Demimonde (dėm'i-mond), *. abejoja- 
mos doros ypatos. 

Demiquaver (dem'i-kue-vor), s. = Semi- 
quaver. 

Demirelief, Demirelievo (dėm-i-ri-lyf, 
-ly'vo), s. pusreliefis; pusiau prakili 
figūra. 

Demise (di-maiz'), s. perdavimas įpėdi- 



niui; pavedimas (sosto) įpėdiniui; || 
mirimas; myris (vainikuotų ypatų); 
| jur. atidavimas arendon. || —,'•.". 
perduoti įpėdiniui; atiduoti aren- 
don; persamdyti. 

Demisemiquaver (dėm-i-s6m'i-kue-vor), 
8. m us. viena trisdešimt-antradalis 
notos. 

Demission (di-miš'šion), s. nupuolimas: 
nupuldymas; nužeminimas; pažemi- 
nimas. 

Demit (di-mif), r. it. nupuldyti; nuže- 
minti; pažeminti; apleisti (uredą)\ 
atsisakyti (ti no urėdo). 

Democracy (di-mok'rii-si), s. žmonių 
valdymas; žmonvaldyste; demokra- 
tija. 

Democrat (dem'o-kršit), s. žmonvaldy- 
stes šalininkas; demokratas. 

Democratic, Democratical (dėm-o-krat'ik, 
-el), adj. žmonvaldiškas; demokra- 
tiškas, f —ally, adv. demokratiškai. 

Demolish (di-mol'iš), v. a. sugriauti; su- 
ardyti. 

Demolishment, Demolition (di-mol'iš- 
ment,dėm-o-li"šion), s. sugriovimas; 
suardymas. 

Demon (dy'mon), s. demonas; dvasia; 
velnias. 

Demonetize (di-mon'i-taiz), v. a. panai- 
kinti (pinigo) verte; prašalinti iš var- 
toj i mo (pinigą). 

Demoniac (di-mo'ni-ak), s. velnio ap- 
sėstasis. 

Demoniac (di-mo'ni-ak), Demoniacal 
(dem-o-nai'a-kel), Demonic (di-mon'- 
ik), adj. demoniškas; velniškas. || 
Demoniacally (dėm-o-nai'a-kel-li),adr. 
demoniškai; velniškai. 

Demonism (dy'mon-iz'm), s. tikėjimas 
j. demonus, j. velnius. 

Demonolatry (dy-mon-61'a-tri), *. garbi- 
nimas demonų, velnių. 

Demonstrable (di-mon'stra-b'l), adj. ga- 
limas darodyti; darodomas. || — ness, 
s. darodomumas. || Demonstrably, adv. 
darodomai; aiškiai. 

Demonstrate (dem'on-stret), v. a. išrodi- 
nėti; nurodyti; parodyti; darodyti; 
davesti; demonstruoti; aiškinti. 

Demonstration (dem-6n-stre'šion), .<?. 
nurodinėjimas; nurodymas; parody- 
mas; darodymas; davadas; || demon- 
stravimas; aiškinimas; || demonstra- 
cija; manifestacija; paroda. 



Demonstrative 



Demonstrative (di-ra8n'stra-trv). adj. 
nurodomas: darodomas; pertikrina- 
mas; daug reiškias. — pronoun, 
(gram.) rodomasis išvardis. | — ly, 
adv. darodomai; pertikrinamai; su 
pertikrinimu; aiškiai. 

Demonstrator (dėm'on-strė-t or), s. rody- 
tojas; isrodinetojas; aiškintojas: de- 
monst rat orius. 

Demonstratory (di-mon'stra-to-ri ), adj. 
darodas; darodomas; pertikrinamas. 

Demoralization (di-mSr-el-i-ze'šion), s. 
demoralizacija; doriškas nupuoli- 
mas; doriškas sugedimas: ištvirki- 
mas. 

Demoralize (di-mor'el-aiz). v. a. demo- 
ralizuoti; doriškai nupuldyti; suga- 
dinti; ištvirkinti. 

Demotic (di-mot'ik), adj. demotiškas; 
žmonių (s. gen.); liaudinis: papra- 
stas. 

Demulcent (di-mol'sent), adj. raminas; 
suminkštinas; palengvinąs (skaudė- 
jimą). || — , s. met], vaistas skaus- 
mams suminkštini i. 

Demur (di-moV), v. n. atidėlioti; vilkin- 
ti; dvejoti; abejoti; nežinoti {ar ne- 
sumanyti) ka, daryti; priešintis. || 
— , s. abejas; abejone; vilkinimas: 
nesumanymas ka daryti. 

Demure (di-mjūr'), adj. mandagus: 
rimtas; nuduodas rimtumą. || — ly, 
adv. mandagiai: rimtai; su nuduotu 
rimtumu. | —ness, s. mandagumas: 
rimtumas; nuduotas rimtumas. 

Demurrage (di-mor'rėdž), s. mokestis 
(ar štriuopa) už ilgesnį, negu pave- 
lyta, laivo prastovėjimą uoste. 

Demurrer (di-mor-ror), s. vilkintojas; 
abejotojas; || sulaikymas nusprendi- 
mo bylos; atidėjimas bylos. 

Demy (di-mai'), s. ypatingo didumo 
popiera. 

Den (den), 8. urvas: lindyne; gulykla. 
U — , v. n. urve (ar urvuose) gyventi, 
lindoti. 

Denationalization (di-nii-šion-el-i-zė'- 
šion), s. ištautinimas. 

Denationalize (di-n;i"šion-el-aiz), v. a. iš- 
t aut i riti. 

Dendriform (den'dri-form), adj. turįs 
medžio (ar krūmo) pavidalą 



174 Dent 

Dendrite (dėn'drail), s. dendritas; ak- 
muo su atsimušusiu medžio (ar krū- 
mo) paveikslu. 

Dendroid, Dendroidal (den'droid, -droid'- . 
el), adj. turįs medžio pavidalą, 

Deniable (d i nai'a-b'l), adj. užginčija- 
mas; užginamas; atmetamas. 

Deniai (di-nai'el), 8. užginčijimas; ne- 
pripažinimas; atmetimas; išsižadėji- 
mas: neprisipažinimas; užsigynimas. 

Denier (di-nai'or), s. užginčytojas; ne- 
pripažintoj as; atmetėjas. 

Denization (dėn-i-zė'šion), s.apteikimas 
ukesystes tiesomis. 

Denizen (dėn'i-z'n), s. naturalizuotas 
ateivys; svetimžemietis apteiktas 
ukesystes tiesomis; valstietis. || — , 
v. a. ukesystes tiesomis apteikti; 
valstiečiu padaryti. 

Denominate (di-r.6m'i-net), t. a. u/var- 
dyti; pravadinti; įvardyti; paskirti. 
I — , adj. įvardytas; už vardytas. 

Denomination (di-nom-i-nė'šion), 8. už- 
vardijimas; užvardis; vardas. 

Denominative (di-nom'i-na-tiv), adj. už- 
vardijamas; už vardinis. 

Denominator (di-nom'i-ne-tor), 8. užvar- 
dytojas; arith. pažymetinis. 

Denotation (dy-no-tė'šion), s. ženklini- 
mas; paženklinimas; ženklas; žyme. 

Denote (di-nof), v. a. ženklinti; rodyti; 
reikšti. 

Denounce (di-nauns'), v. a. apskelbti; 
apreikšti (obsol.); rūstybe grūmoti; 
skaudžiai barti; išrodyti ką kaipo 
bausmės verta; kaltinti; suskųsti; 
denuncijuoti. 

Denouncement (di-nauns'ment), s. grū- 
mojimo pilnas apskelbimas; grūmo- 
jimas; kaltinimas; suskundimas; de- 
nuncijacija. 

Denouncer (di-naun'sor), .v. tas, kurs rū- 
stybe grūmoja; rūstus pranešėjas, 
apskelbėjas. 

Dense (dens), adj. tirštas; tankus. || — ly, 
adv. tirštai; tankiai. || —ness, s. = 
Density. 

Density (den'si-ti), #. tirštumas: tanku- 
mas. 

Dent (dent), 8. ramtis: rantis; karbas: 
šukė; I dantis; krumplys. || — , /'.". 
ramtyti; užramtyti; karbuoti; 
krumpliuot i. 






Dental 1 

Dental (dfin'tel), adj. dantinis. 

Dentate, Dentated (den'tgt, -t€-tSd), adj. 
dantuotas; karbuotas. 

Dented (dSnt'fid), adj. dantuotas; ram- 
Čiuotas. 

Denticle (den'ti-k'l), s. dantelis; (lauriu- 
kas. 

Denticulate, Denticulated (den-tik'ju-let, 
-le-ted), adj. dantuotas; karbuotas. 

Denticulation (den-tik-ju-le'šion), .*. iš- 
karbavimas; karbai. 

Dentifrice (den'ti-fris), .v. vaistas dan- 
tims valyti. 

Dentist (den'tist), 8. dentistas; danti- 
ninkas; dantų daktaras. 

Dentistry (d6n'tist-ri), s. dentistikajdan- 
tininkyste. 

Dentition (den-ti"šion), .v. dantų dygi- 
mas; dantų besikalimas: || dantų 
systema; dantys. 

Denudation (den-ju-de'šion), s. apnuo- 
ginimas. 

Denude (di-njūd'), v. a. apnuoginti. 

Denunciate (di-non'ši-et), v. a. = De- 
nounce. 

Denunciation (di-non-si-0> -ši-)-e'šion), 
s. denuncijavimas; denuncijacija; 
danešimas; suskundimas. 

Denunciator (di-non'ši-e-tor), s. prane- 
šėjas; skelbėjas grūmojančio (ar be- 
siartinančio) pikto; grumotojas; 
kaltintojas; suskundejas. 

Denunciatory, Denunciative (di-non'ši-ii- 
-to-ri, -tiv), adj. grūmojimo pilnas; 
grūmojąs; kaltinimo pilnas; denun- 
cijuojas. 

Deny (di-nai'), v. a. užginti; užginčyti; 
nepripažinti; prieštarauti; sakyti, 
kad ne; užsiginti. To — one's self, iš- 
sižadėti saves; atsakyti sau {kame). 

Deobstruent(di-ob'stru-ent). adj. praša- 
linąs užsikimšima; pravaląs; liuo- 
suojas (viduriu*). \\ — , s. vaistas vi- 
duriams suliuosuoti. 

Deodorize (di-o'dor-aiz), v. a. prašalinti 
kvapą, smarve. 

Deontology (di-on-tol'o-dži), .v. moky- 
mas apie doriškas pareigas. 

Deoxidation (di-oks-i-de'šion), «. praša- 
linimas oxygeno. 

Deoxidize, Deoxidate(di-6ks'i-dai/., -del |, 
r. a. prašalinti oxygena. 

Depart (di-parf), v. n. a. atsiskirti; pra- 



to 



Deploy 



sišalinti; iškeliauti; atsimesti; ap- 
leist i; paliki i ; numirti. 
Department (di-part'ment), a, departa- 
mentas; dalis; skyrius; sritis; apskri- 
tas. 

Departmental (d i -part-men'tel), adj. de- 
part amentinis: apskritinis; apskri- 
čio (.v. gen.). 

Departure (di-pai-'tjur), s. atsiskyrimas; 
prasišalinimas; iškeliavimas; atsi- 
skyrimas su šiuo svietu; myris. 

Depend (di-pend'), v.n. kaboti; || ant 
abejo būti; || remtis ant ko; atsidėti 
ant ko; priklausyti, prigulėti nuo ko; 
pasitikėti ant ko. 

Dependant (di-pėnd'ent), s. = Depend- 
ent. 

Dependence, Dependency (di-pend'ens, 
-en-si), s. kabojimas; | priklausy- 
mas; prigulėjimas; priegulme; pri- 
gulmyste; pavaldinyste. 

Dependent (di-pend'ent), adj. kabas; | 
pasiremias ant ko; prigulįs nuo ko; 
prigulmingas; priklausomas. | — •, *. 
pavaldinys; pasekėjas; šalininkas; 
| pasekme. 

Depict, Depicture (di-pikf, -pik'tjur), 
v. a. piešti; apipiešti; nupiešti; apra- 
šyti. 

Depilate (dėp'i-let), c. a. išpešioti; nu- 
pešti (plauku. s). 

Depilation (dėp-i-le'šion), s. išpešioji- 
mas, nupešimas (plaukų). 

Depilatory (di-pil'a-to-ri), adj. prašali- 
nąs (ar nuvarąs) plaukus. § — , s. vai- 
stas plaukams nuvaryti, prašalinti. 

Deplete (di-plyt'), v. a. ištuštinti (sudy- 
nus žmogaus organizmo)-, išsemti. 

Depletion (di-ply'šion), s. ištuštinimas; 
sumažinimas skysčių (sudynuose 
žmogaus organizmo). 

Deplorability (di-plor-ii-bil'i-ti), s. ap- 
gailetinumas; apverkt inumas. 

Deplorable (di-plor'a-b'l), adj. apgailė- 
tinas; apverktinas. | — ness, s. apgai- 
letinumas; apverktinumas. | Deplor- 
ably, </^'\ apgailėtinai; apverktinai. 

Deploration (dep-lo-re'šion), s. apgaila- 
vimas; apgailistavimas; raudojimas 
ko; verksmas. 

Deplore (di-plor'), v. a. apgailistauti; 
apgailauti; apverkti; raudoti ko. 

Deploy (di-ploi'), v. a. mil. išskėsti (ka- 
riaunos eiles). || — , s. mil. išsketimas 
(kariaunos eilių). 



Deployment 



176 



Depression 



deployment (di-ploi'ment), *. mil. išske- 
timas {kariaunos eilių). 

Deplumate(di-plju'met), adj. be plunk- 
snų; su nupeštomis plunksnomis; 
plikas. 

Deplumation (dep-lju-me'šion), s. nupe- 
šimas plunksnų; išsišerimas (pauk- 
.sciiį); metimas plunksnų; blakstienų 
puolimas. 

Deplume (di-pljūm'), v. a. plunksnas 
nupešioti, nupešti. 

Deponent (di-po'nent), s. prisiega sude- 
das liudininkas; || gram, veikiamasis 
veiksmažodis, turįs neveikiamosios 
rųšies forma. 

Depopulate (di-pop'ju-let), v. a. išgai- 
šinti gyventojus; prašalinti iš šalies 
gyventojus. 

Depopulation (di-pop-ju-le'šion), s. pra- 
šalinimas iš šalies gyventojų; išnai- 
kinimas gyventojų. 

Deport (di-porf), v. a. išgabenti; išvyti; 
ištremti. To — one's self, elgtis; 
apsieiti. 

Deportation (dy-por-te'šion), s. išgabe- 
nimas; ištrėmimas. 

Deportment (di-port'ment), s. apsieji- 
mas; pasielgimas. 

Deposable (di-poz'a-b'l), adj. numeta- 
mas (nuo urėdo); atstatomas; praša- 
linamas. 

Deposal (di-poz'el), s. atstatymas; pra- 
šalinimas; numetimas (nuo urėdo, 
etc.). 

Depose (di-poz'), v. a. prašalinti; atsta 
tyti; numesti; | po prisiega liudyti; 
prisiega sudėti. 

Deposit (di-poz'it), v.a. dėti; guldyti; 
krauti ; padėti ; sudėti ; Įdėti (bankan ). 
|| — , s. nusisedimai; susikrovimai; 
nuosėdos; || įnešimas; uždelis; užsta- 
tas; įdėlis; depozitas. 

Depositary (di-poz'i-te-ri), s. priėmėjas 
įdėlių, užstatų; užlaikytojas; sergė- 
tojas; I padėtu ve. 

Deposition (dep-o-zi"šion), s. nusisedi- 
mas; nuguli m as; nuosėdos; ĮĮ persta- 
tymas; || numetimas (nuo urėdo); at- 
statymas (nuo riet os); prasalinimas; 
|| liudijimas; išpažinimas po prisie- 
ta. 

Depositor (di-pdz'i-tor), •*. įnešejas; [<!<■- 
tojas; depozitorius. 



Depository (di-poz'i-to-ri), s. padetuve. 

Depot (dy'po), s. krautuve; sankrova; 
sudetuve; tavoryne; | gelžkelio sta- 
cija; stote. 

Depravation (dšp-ra-ve'šion), s. gadini- 
mas; sugedimas; ištvirkimas. 

Deprave (di-preV), v.a. gadinti; suga- 
dinti; sudarkyti; ištvirkinti. 

Depravity (di-prav'i-ti), s. sugedimas; 
ištvirkimas; nedorį'be. 

Deprecate (dep'ri-ket), v.a. melsti pra- 
šalinimo (nelaimes, pikto); stengtis 
maldomis nukreipti; susimylejimo 
prašyti; išsigelbėjimo j ieškoti; gai- 
lėtis. 

Deprecation (dep-ri-ke'šion), s. meldi- 
mas susimylejimo; meldimas praša- 
linti (ar nukreipti) pikta; prašymas 
atleidimo. 

Deprecative, Deprecatory (dep'ri-ke-tiv, 
-ke-to-ri), adj. meldžiamas; maldau- 
jamas. 

Deprecator (dep'ri-ke-tor), s. maldauto- 
jas; tas, kurs maldavimais trokšta 
nukreipti nelaime, pikta. 

Depreciate (di-pry'ši-et), v.a. žeminti 
vertėje; mažinti verte; žemai staty- 
ti; žeminti. j| v. n. mažėti vertėj; žu- 
dvti savo verte. 

Depreciation (di-pry-ši-e'šion), s. maži- 
nimas vertėje; žudymas vertes; su- 
menkėjimas vertėje; nužeminimas. 

Depredator (di-pry'ši-e-tor), s. žeminto- 
jas; pažemintojas; niekintojas. 

Depredate (dep'ri-det), v.a. apiplešineti; 
piešti; vogti; draskyti; naikinti. 

Depredation (dep-ri-de'šion), s. pieši- 
mas; vagyste; pustijimas; drasky- 
mas; naikinimas. 

Depredator (dep'ri-de-tor), s. plėšikas. 

Depredatory (dep'ri-de-to-ri), adj. plėši- 
kiškas. 

Deprehend (dep'ri-hend), va. užtikti; 
sugauti; sučiupti. 

Depress (di-pres'). v.a. žemyn spausti; 
sloginti; slėgti; slopinti; prislėgti; 
prispausti; nuslopinti; žeminti; pa-, 
nužeminti. To — one' s spirits, dva- 
sia, keno sloginti, prislėgti; (nuliū- 
dinti. To — the voice, balsa nuže- 
minti. 

Depression (di-preš'šion), *. įdubimas; 
ola; || spaudimas; sloginimas; pri- 



Depressive 



1 



Descendant 



spaudimas; nužeminimas; dvasiškas 
sloginimas; nuliūdimas; || nupuoli- 
mas: sumenkėjimas v pirklystos, etc.). 
Depressive (di-prfts'iv), adj. sloginąs; 

sunkus. 

Depressor (di-pres'or), «. Blogintoj as; 
slopintojas; nuslopintojas: prispau- 
dėjas; a/tat. žemyn traukias rau- 
muo. 

Deprivable (di-praiv'ii-b'l), adj. galimas 
numesti, atstatyti, prašalinti {nuo 
vietos, urėdo); numetamas; prašali- 
namas. 

Deprivation (dep-ri-ve'šion), s. atėmi- 
mas kam ko; numetimas: prašalini- 
mas {nuo urėdo); § stoka; neturtas; 
vargas. 

Deprive (di-praiv'), r. a. atimti; išpiešti: 
išveržti; apiplėšti. 

Depth (depth), s. gilumas; giluma; gel- 
me. 

Depurate (dep'ju-ret), adj. išvalytas. || 
— , r. a. išvalyti. 

Depuration (dep-ju-re'šion), s. išvaly- 
mas. 

Deputation (dep-ju-te'šion), .*. paskyri- 
mas pasiuntinių (a/ 1 deputatų); de- 
putacija; delegacija. 

Depute (di-pjūf), v. a. paskirti deputa- 
tą: pasiųsti pasiuntinį; pasiųsti de- 
putacija. 

Deputize (dep'ju-taiz), v. a. = Depute. 

Deputy (dep'ju-ti), s. pasiuntinys; de- 
putatas; perstatytoj as. 

Deracinate (di-riis'i-net), c. a. su šakni- 
mis išrauti; išnaikinti. 

Deracination (di-riis-i-ne'šion), •*. išrovi- 
mas; išnaikinimas. 

Derail (di-rėT), v. a. nušokdinti nuo se- 
nių (trūkį). 

Derange (di-rendž'), v. a. sujaukti; su- 
ardyti; pagadinti; | protii sumaišy- 
ti; pak vaišinti. 

Derangement (di-rendž'ment), .v. netvar- 
ka; suirimas; sumišimas; pakvaiši- 
mas; beprotyste. 

Derelict (der'i-likt), adj. užmestas; ap- 
leistas; paliktas. Į| — , *. koks nors 
savininko apleistas dalykas; aplei- 
stas ant jūrių laivas; jūrių sunešta 
žeme. 

Dereliction (dėr-i-lik'šion), s. visiškas 
apleidimas, užmetimas; apvieneji- 
mas. 



Deride (di-raid'), r. a. juoktis ū ko; ap- 
juokti: išjuokti. 

Deridingly (di-raid'ing-li), adv. išjuo- 
kiančiai : su apjuoka. 

Derision (di-ri"žion), u. apjuoka; ap- 
juokimas; išjuokimas; pasityčioji- 
mas. 

Derisive, Derisory (di-rai'siv, -so-ri), 
adj. apjuokiąs; talpinąs savyj išjuo- 
kimą; išjuokiamas. 

Derivable (di-raiv'ii-b'l), adj. išvedamas 
{nuo ko). 

Derivation (der-i-ve'šion), s. išvedimas: 
oaejimas {žodžio). 

Derivative (di-riv'ii-tiv), adj. paeinąs 
[nuo ko); išvedamas. || — , s. nuo kit o 
išvestas žodis. 

Derive (di-raiv'), v. a. išvesti nuo ko. || 
r. n. plaukti iŠ ko; paeiti. 

Derm (dorm), s. oda. 

Dermal (dorm 'el), adj. odinis. 

Dermatology (dor-ma-tol'o-dži), s. der- 
matologija; mokslas apie oda, jos 
sudėjimą, funkcijas ir ligas. 

Dermic (dor'mik), adj. dermiškas; odi- 
nis. 

Dernier (der-nje', dor'ni-or), adj. pa- 
skutinis; galutinas. 

Derogate (dėr'o-get), v. a. n. žeminti: 
mažinti; siaurinti {tiesas); atitrauk- 
ti; nutraukti; atimti. 

Derogation (der-o-ge'šion), s. susiauri- 
nimas; sumažinimas; pažeminimas: 
įžeidimas. 

Derogatory (di-rog'a-to-ri), adj. žemi- 
nas; įžeidžias; įžeidingas. 

Derrick (der'rik), s. keliamoji svirtis. 
— crane, gerše; gerve {sunkenybėms 
kelti). 

Dervis, Dervish (dor' vis, -viš), s. dervi- 
šas; mahometoniškas zokoninkas. 

Descant (dės-kant'), r. u. diskantu gie- 
doti ar dainuoti; pereiti iš tono to- 
nan; | plačiai apie ką šnekėti. || — 
(des'kant), s. diskantas: augšt utinis 
balsas {muzikoj); soprano balsas; || 
apšnekejimas; komentavimas; ko- 
mentarai. 

Descend (di-send'), r. n. a. žemyn eiti, 
lipti, leistis; nulipti: nusileisti; pa- 
eiti. 

Descendant (di-sčnd'ent), adj. paeinąs. 
|| -, s. ainys. 



Descendent 



178 



Desolate 



Descendent (di-s6nd'ent), adj. žemyn 
einas, besileidžiąs, puolas; paeinąs. 

Descendible ^di-send'i-b'l), adj. nulipa- 
mas; || perduodamas; pereinąs (nuo 
teriį ant vaikų). 

Descension (di-sėn'šion), *. žemyn ėji- 
mas, lipimas, besi leidimas, puoli- 
mas; nulipimas; nusileidimas; puo- 
limas. 

Descent (di-sėnt'), s. nulipimas: nusi- 
leidimas; f kalno nuolaidumas: pa- 
kalne; šlailas: || užpuolimas; || paėji- 
mas; paeiga: | pasekanti karta; ai- 
niai. 

Describe (di-skraib'), v. a. aprašyti. 

Description (di-skrip'šion), s. aprašy- 
mas; f rųšis. 

Descriptive (di-skrip'tiv), adj. aprašo- 
mas, f — ly, adv. aprašomai. 

Descry (di-skrai'), v.a. pamatyti; nu- 
žvelgti. 

Desecrate (des'i-kret), v.a. atšventinti: 
atimti kam pašventimą; teršti; biau- 
rinti. 

Desecrater, Desecrator (des'i-kre-tor), s. 
tas, kurs atima kam pašventimą; 
teršėjas; apibiaurintojas. 

Desecration (des-i-kre'šion), 8. atšventi- 
nimas; atėmimas pašventimo; api- 
biaurinimas; suteršimas. 

Desert (di-zorf), s. užsitarnavimas; už- 
sipelnymas; nuopelnas. | — , v.a. ap- 
leisti; pamesti; pabėgti. 

Desert (dez'ort), s. tyras; pusčia. Į| — , 
f(dj. tyras; tuščias; neapgyventas. 

Deserter (di-zort'or), s. bėglys; pabėgė- 
lis. 

Desertion (di-zor'šion), s. bėgimas {i<u<> 
kariškos tarnystos); pabėgimas: ap- 
leidimas. 

Deserve (di-zorv'), v.a. užtarnauti; už- 
pelnyti. || v.n. užsitarnauti; vertu 
būti. 

Deservedly (di zorv'ėd-li), adv. pagal 
užsi tarnavimą; pagal nuopelnus. 

Deserving (di-zorv'ing), «. užsitarnavi- 
mas; nuopelnas. || — , adj. užsitar- 
naująs; vertas. || — ly, adv. pagal nuo- 
pelnus. 

Deshabille (dez-a-byl'), 8. palaikiai rū- 
bai. 

Desiccant (di-sik'kent), adj. džiovinąs: 
džiovinamas. | — , s. džiovinamas 
vaistas. 



Desiccate (des'ik-ket), v. a. džiovinti. |į 
v.n. džiuii; išdžiūti. 

Desiccation (des-ik-ke'šion), s. džiovini- 
mas; išdžiūvimas. 

Desiccative (di-sik'kii-tiv), adi. džiovi- 
namas. 

Desiderate (di-sid'or-et), v. a. geisti; 
trokšti; jausti stoka: reikalauti. 

Desiderative (di-sid'pr-a-tiv), adj. reiš- 
kias geismą ar reikalavimą; geidžia- 
m as. 

Desideratum (di-sid-i-re'tom), ,v. kas gei- 
džiama; geidžiamas dalykas; reika- 
las. 

Design (di-zain'), v. a. u. piešti; nupai- 
šyti; nuženklinti; aprašyti; | nuro- 
dyti: paženklinti; paskirti; || užma- 
nymą turėti; keteti. | — , 8. paišinys: 
škicas; plianas: || užmanymas; mie- 
ris; tikslas; || piešinys; raštas (audi- 
mo, etc.). 

Designate (des'ig-net), v.a. nurodyti: 
parodyti; paženklinti: paskirti. 

Designation (des-ig-ne'šion), *. nurody- 
mas; parodymas: paženklinimas: 
paskyrimas; tikslas. 

Designedly (di-zain' ed-li), adv. su mie- 
riu; tyčia. 

Designer (di-zain'or), s. piešėjas; || tas, 
kurs ką u? mano, kurs turi kokį tik- 
slą: kurs kokius plianus daro. 

Designing (di-zain'ing), adj. gudrus; 
vyliugingas; klastingas. || — x s. pie- 
šimas. 

Desirability (di-/.air'ii-bil-i-ti), .v. geisti- 
numas; pageidautinumas. 

Desirable (di-zair'a-b'l), adj. geistinas; 
pageida ut i nas : pageidaujam as. 
— ness, s. geistinumas: pageidautinu- 
mas. 

Desire (di-zair'), v.a. geisti; geidauti: 
norėti; trokšti. || — , 8. geismas; gei- 
davimas; troškimas: noras. 

Desirous (di-zair'6s), adj. geidžias; trok- 
štas. 

Desist (di-zist'), v.n. paliauti; perstoti; 
susilaikyti. 

Desk (desk), s. rašomasis stalas; rašy- 
kla. 

Desolate (des'o-let), v.a. išpustyti; pu- 
stynen paversti; ištuštinti; apleisti. 
|| —,«dj. neapgyventas; tuščias: iš- 
pustytas; apleistas; užmestas. |j 
— ness, s. pustyne; tuštumas. 



Desolater 



i ;<> 



Destructive 



Desolater (des'o-18-tor), 8. išpustytojas. 
Desolation (des-o-lS'šidn), 8. išpusti j i- 
mas; išnaikinimas; pust) nS. 

Despair ((li-spt-r), r./i. beviltyj būti; į 
beviltį pareiti; visa viltį pamesi i: 
nusiminti. || — , ^beviltis; nusimi- 
nimas; visiškas pražudymas \ -ilties. 
Despairing (di-sper'ing), adj. vis§ viltį 
nužudęs; į beviltį parėjęs; nusimi- 
nės. || — |y, tid r. visiškame nusimini- 
me; beviltyj. 

Despatch (di-spac'), *. dbv. = Dispatch. 

Desperado (des-por-e'do), *. pasiutiškas 
drąsuolis; nutrūktgalvis: pasiutėlis: 
pašelelis. 

Desperate (des'por-et), adj. be v iltinis; 
beviltiškas: neduodąs jokios vilties; 
pražūtingas; pasiutiškas; pašėlęs: 
atkaklus. || — ly, adb. su pražudyta 
viltim; atkakliai; pasiutiškai; bai- 
siai. 

Desperation (des-por-e'šion), s. beviltis: 
vilties nužudymas; nusiminimas: 
pasiutimas; padukis. 

Despicable (des'pi-ka-b'l), adj. panie- 
kinimo vertas; niekam nevertas: ne- 
lemtas; biaurus. I — ness, s. nelemtu- 
mas; niekingumas; niekšiškumas; 
biaurumas. || Despicably, adv. nelem- 
tai; niekšiškai; su paniekinimu. 

Despise (di-spaiz'), v. a. niekinti; už 
nieką laikyti: neapkęsti. 

Despiser (di-spaiz'or), s. niekintojas: 
pa niek into j as. 

Despite (di-spait'), s. pyktis; n'apkan- 
ta; patyčios. In — of, priešingai 
(keno norui); kam ant piktumo. || — , 
in-rp. nežiūrint ant ; priešingai; ant 
piktumo. 

Despiteful (di-spait' fui), adj. piktumo, 
neapkantos pilnas; piktas; nelabas. 
|| — ly, a d i', piktai; nedorai. 

Despoil (di-spoik), v. a. apvogti; api- 
plėšti. 

Despoiler (di-spoil'or), s. plėšikas. 

Despoliation (di-spo-li-e'šion), s. apiplė- 
šimas; apvogimas; išpiešimas. 

Despond (di-sporid'), v.n. viltį žudyti: 
nuliūsti: nusiminti. 

Despondence, Despondency (di-spond'ens, 
-en-si), s. beviltis: nuliūdimas; nu- 
siminimas. 

Despondent (di-spond'ent), adj. bevilti- 



nis; beviltiškas; nulindęs: Liūdnas; 

nusiminęs. || — ly, adv. su nužudyta 
viltim; liūdnai. 
Despondingly (di-sp6nd'ing-li), adv. su 

pražudyta, vilt im: liūdnai. 
Despot (dės'pot), s. despotas: tironas; 

prispaudėjas. 
Despotic, Despotical (despot ik, -ei), 
adj. despotiškas; žiaurus. —ally 
adv. despotiškai. 
Despotism (des'po-tiz'm), .v. despotiz- 
mas; tironyste; žiaurus prispaudi- 
mas. 
Despumate (dės'pju-met), v.a.n. putas 

prašalinti; putas leisti: putoti. 
Despumation (des-pju-me'šion i. s. puto- 
jimas. 
Desquamate (des'kua-met), v.n. žvynais 

luptis; nusilupineti (sak. apieodą). 
Desquamation (des-kuii-me'šion), .v. be- 

silupimas odos mažais žvyneliais. 
Dessert (dez-zorf), s. desertas; prieval- 

gis. 
Destination (des-ti-ne'šion), a. paskyri- 
mas: prilikimas; likimas; paskyri- 
mo vieta; tikslas. 
Destine (dės'tin), v. a. paskirti; lemti. 
Destiny (des'ti-ni), s. paskyrimas; liki- 
mas; prilikimas; dalis: laime. 
Destitute (dės'ti-tjūt), adj. paliktas;ap- 
leistas; apnuogintas; neturįs: var- 
gingas; skurdus. 
Destitution (des-ti-tjū'šion), s. stoka; 
neturtas; trukumas; vargas; skur- 
das. 
Destroy (di-stroi'), r. a. ardyti; suardyti: 
sudraskyti; sunaikinti; žudyti: nu- 
žudyti; užmušti. 
Destroyer (di-stroi' or), 8. ardytojas: nai- 
kintojas; žudytojas; užmušėjas. 
Destructibility (di-strok-ti-bil'i-ti), 8. be- 

sidavimas naikinimui, ardymui. 
Destructible (di-strok'ti-b'l). adj. gali- 
mas suardyti, sunaikinti; sunaiki- 
namas; suardomas; sugriaunamas. 
I —ness, s. = Destructibility. 
Destruction (di-strok'šion), s. suardy- 
mas; sugriovimas; išdraskymas; su- 
naikinimas; sugriuvimas: puolimas: 
suirimas; pragaištis; prapultis. 
Destructive (di-strok'tiv), adj. prapuo- 
lingas: pražūtingas; pragaištingas: 
naikinąs; užmušas. | —ness, s. pra- 
puolingumas; pragaištingumas: pra- 
žutingumas. 



Desudation 



180 



Detonation 



Desudation (dfis-ju-de'šion), s. med, 
smarkus prakaitavimas. 

Desuetude (des'ui'-tjud), s. nebevartoji- 
mas; nebenaudoj imas; at pratimas. 

Desultorily (des'61-to-ri-li), adv. neriš- 
liai; rankščiai; paviršutiniškai. 

Desultoriness (des'61-to-ri-nes), s. neriš- 
lumas; rankštumas. 

Desultory (dės'61-to-ri), adj. nerišlus; 
rankštus; paviršutiniškas. 

Detach (di-tiič'), v. a. atskirti; atidalyti; 
pasiųsti. 

Detachment (di-tač'ment), s. atskyri- 
mas; skyrius; dalis (kariaunos). 

Detail (di-tėT), s. smulkmena; išgale; 
aprašymas su išgalėmis. In—, su 
išgalėmis; smulkmeniškai. || — , v. a. 
eiti Į visas smulkmenas; su išgalė- 
mis pasakoti, aprašinėti. 

Detain (di-ten'), v. a. sulaikyti; sugau- 
ti; areštuoti. 

Detainder (di-ten'dor), s. prisakymas 
sulaikyti, suimti, areštuoti. 

Detainer (di-ten'or), sulaikytojas; už- 
areštuotojas: |Į užgrebimas; užare- 
štavimas. 

Detect (di-tekf), v. a. susekti; surasti; 
atrasti; užtikti. 

Detecter (di-tekt'or), s. suradejas; suse- 
kejas. 

Detection (di-tek'šion), 8. susekimas; 
suradimas; atradimas. 

Detective (di-tekt'iv), adj. gabus ką su- 
sekti, surasti. || — , s. slaptas polici- 
jos agentas; šnipas. 

Detent (di-tėnf), s. mech. mušamoji 
plunksna. 

Detention (di-ten'šion), s. sulaikymas; 
suėmimas; areštas. 

Deter (di-tor'), v. a. atgrasyti; nubaidy- 
ti. 

Deterge (di-tordž'), t. a. valyti; nu-, iš- 
valyti. 

Detergent (di-tor'džent), adj. valas: va- 
lomas. || — , *. valomas vaistas. 

Deteriorate (di-ty'ri-o-ret), r. a. bloges- 
niu, niekesniu padaryti; pabloginti; 
sugadinti. || v. n. sugesti; sunieketi; 
sublogti. 

Deterioration (di-ty-ri-o-re'šion), s. gedi- 
mas; sublogejimas; suniekejimas. 

Determent (di-tor'ment), s. atgrasini- 
mas: atbaidymas; kliūtis; periškada. 



Determinable (di-tor' mi-na-b'l), adj. ap- 
sprendžiamas. 

Determinate (di-tor'mi-net), adj. apsprę- 
stas; tikras; apsklembtas; užbaigtas: 
neatmainomas; galutinas. || — Vi, adv. 
galutinai; tikrai; neatmainomai; su 
pasirįžimu; drąsiai. 

Determination (di-tor-mi-ne'šion), s. pa- 
siryžimas ; nutarimas; nusprendimas; 
užbaigimas; galas. 

Determinative (di-tor' mi-na-tiv), adj. tu- 
rįs galia spręsti, apryboti, užbaigti; 
užbaigiamas; sprendžiamas; galuti- 
nas. 

Determine (di-tor'min), v. a. apsklembti; 
apryboti; || apspręsti; nuspręsti; || 
užbaigti; gala padaryti; || užgirti: 
nutarti; pasirįžti; priversti; prigun- 
dyti ; this determined him to go, tas 
privertė jį eiti; | surasti buvimą ko; 
susekti ypatybe, kokybe. 

Determined (di-tor'mind), adj. apsprę- 
stas; nusprendęs; pasirįžes. j — ly, 
adv. su pasirįžimu. 

Deterration (dy-tėr-re'šion), s. atkasi- 
mas; iškasimas. 

Deterrent (di-ter'rent), adj. tarnaująs 
atgrasymui, nubaidymui; baido- 
mas; atgrasomas. 

Detersion (di-tor'šion), s. ap-, išvaly- 
mas (žaizdos). 

Detersive (di-tor'siv), adj. valomas. || 
— , s. valomas vaistas. 

Detest (di-tesf), v. a. neapkęsti: biaure- 
tis. 

Detestable (di-test'a-b'l), adj. pasibiau- 
rejimo vertas; pasibiauretinas; biau- 
rus. f — ness, s. pasibiauretinumas: 
biaurumas. | — bly, adv. su pasibiau- 
rejimu; biauriai. 

Detestation (det-es-te'šion), s. neapken- 
timas; n'apkanta; pasibiaurejimas. 

Dethrone (di-throri), v. a. nuo sosto nu- 
mesti, prašalinti. 

Dethronement (di-Mron'ment), s. nume- 
timas (ar prašalinimas) nuo sosto. 

Detinue (det'i-nju), s. atėmimas už- 
griebtos mantos. 

Detonate, Detonize (dčt'o-net, -naiz), v. 
n. sprogti; plyšti. | v. a. gimdyti 
sprogimą, plyšima. 

Detonation (d8t-o-ne'šion), s. plyšimas; 
ekspliozija; užsidegimas. 



Detort 

Detort (di-tort '), p. a, iškraipyti; Iškrei- 
pti; perkreipti: sudarkyti. 

Detortion (di-tor'šion), *. iškraipymas: 
su darkymas; iškrypimas. 

Detour (di-tūr'), s. aplinkkelis: užuo- 
lanka; iškrypimas; išsisukimas. 

Detract (di-triikt'), v. a. atitraukti; at- 
imti; numažinti; sumažinti: | paže- 
minti; apšmeižti; apžodžiuot i. 

Detracter, Detractor (di-triikt'or), s. ap- 
žodžiuotojas; apjuodintojas; šmeiže- 
jas; dergė j as. 

Detraction (di-triik'šion), *. pažemini- 
mas; apšmeižimas; apžodžiavimas; 
apjuodinimas. 

Detractive, Detractory (di-triikt iv, -o-ri), 
adj. apšmeižingas; šmeižias; šmei- 
žiamas. 

Detriment (deVri-ment), *. bledis; pra- 
gaištis. 

Detrimental (dšt-ri-men'tel), adj. bledin- 
gas; vodingas; pragaištingas. 

Detrition (di-tri"ši6n), s. besitrynimas; 
besidildymas; dįlimas. 

Detritus (di-trai 'tos), s. nuotrupos; tru- 
piniai; skeveldos. 

Detrude (di-trūd'), v.a. nustumti; nu- 
versti; išstumti. 

Detruncate (di-tron'ket), v.a. pripiauti; 
pritrumpinti; nupiaustyti; nukapo- 
ti. 

Detruncation (dy-tron-ke'šion), s. pri- 
piovimas; pritrumpinimas; nuplo- 
vimas; nukirtimas; nukapojimas. 

Detrusion (di-trū'žion), s. nustumimas; 
nuvertimas; išstūmimas. 

Detrusive (di-trū'siv), adj. nustumias; 
nustumiamas; nuverčiamas. 

Deuce (d jūs), 8. dviake {kortose, lošia- 
muose kauleliuose); || kipšas; velnias. 

Deuterogamy (dju-tor-6g'a-mi), s. antra- 
patyste. 

Deuteronomy (dju-tor-6n'o-mi), *. penk- 
toji Maižiešiaus knyga. 

Devastate (dev'es-tet), v. a. išpustyti; 
pustynen paversti. 

Devastation (dev-es-te'šion), s. išpusti- 
jimas; pustyne. 

Develop (di-vėl'6p), v. a. išvynioti; išvy- 
styti; išplėtoti. D v. n. vystytis; plė- 
totis; apsireikšti. 

Development (di-veTSp-ment), s. besi- 
vystymas; išsivystymas; išsipletoj i- 
mas; išsilankstymas. 



181 



Devoted 



Devest (d i- vesi '), v.a. išvilkt i: nurėdyti; 
at imti (urėdą, titulą). 

Deviate (dy'vi-6t), v.n. nukrypti; iškryp- 
ti; išklyst i; atsitolini i. 

Deviation (dy-vi-e'šion), s. iškrypimas; 
nukrypimas; paklydimas. 

Device (di-vais'), s. užmanymas; užma- 
čia; sumislas; klasta; dėvi /.a; užra- 
šas. 

Devil (deV'1), s. velnias; kipšas; || kep- 
snys sutaisytas su raudonaisiais pi- 
pirais. DeviV s darning-needle, (pool.) 
laumežirgis. The DeviV s tattoo, bar- 
škinimas pirštais; trapsejimas kojo- 
mis. Printer's — , jauniausias mo- 
kinys spaustuvėje, f — , v.a. į velnią 
panašiu padaryti; į velnią paversti; 
|| sutaisyti su raudonaisiais pipirais 
(kepsnį). 

Devilfish (dėVl-fiš), s. zool. velniažuvis. 

Devilish (dev"l-iš), adj. velniškas; vel- 
nioniškas. || — ly, adv. velniškai; vel- 
nioniškai. 

Deviltry (dėV'1-tri), s. velniava. 

Devious (dy'vi-6s), adj. nukrypės; iš- 
krypės; išklydęs. 

Devisable (di-vaiz'a-b'l), adj. išgalvoja- 
mas; sumislijamas; išrandamas; || 
užrašomas; paliekamas; paskiriamas 
(tevonysten). 

Devise (di-vaiz'), v.a. sumislyti; į'šmis- 
lyti; išgalvoti; išrasti; || paskirti; už- 
rašyti; palikti, f — , s. palikimas; 
užrašyta dalis. 

Devisee (dev-i-zy'), s. ypata, kuriai už- 
rašyta dalis (ar palaikai); paveldėto- 
jas dalies, palaikų. 

Deviser (di-vaiz'or), s. išgalvotojas; iš- 
mislytojas; išradėjas: sumislytojas: 
už many toj as. 

Devisor (di-vaiz'6r), s. tas, kurs palie- 
ka (ar užrašo) kam dalį, palaikus; 
užrašyto j as; palikėj as. 

Devoid (di-void'), v.a. ištuštinti. || — , 
adj. tuščias; neturįs. 

Devoir (de-vuar'),s\ pareiga; priederme; 
pagodone; pagarba. 

Devolve (di-volv'), v. a. volioti; žemyn 
risti; versti; || perduoti. || r. n. per- 
eiti (i kitas rankas)', persiduoti. 

Devote (di-vof), v.a. pašvęsti; paau- 
kauti. 

Devoted (di-vot'ed), adj. pašvęstas; pa- 
sišventęs; atsidavęs; uolus. || — ness. 
s. pasišventimas; atsidavimas; uolu- 
mas. 



Devotee 1 82 

Devotee (dSv o-ty'), *. dievašiiikas, ./'. 
-ke; šventorius, /. -re. 

Devotion (di-vo'šion), <s\ pašventimas: 
|| meldimas; dievmaldyste; || mal- 
dingumas; dievotumas; atsidavimas 
kam; prisirišimas; pasišventimas; 
uolumas. 

Devotional (di-vo'šion-el), adj. maldinis; 
dievmaldiškas; maldingas; dievotas. 

Devour (di-vaur'), r. a. ryti; praryti; su- 
ėsti: naikinti; išnaikinti. 

Devourer (di-vaur'or), s. rijūnas; ryk- 
lys. 

Devout (di-vauf), adj. maldingas; die- 
votas; širdingas. || — ly, adv. dievo- 
tai; maldingai; širdingai. | — ness, s. 
dievotumas; maldingumas; širdin- 
gumas. 

Dew (djū), s. rasa. || — , v. a. vilginti; 
suvilginti; apšlakstyti; apkrapinti. 

Dewdrop (djū'drop), s. rasos lašas; ra- 
sele. 

Dewiness (d j ū'i-nes), s. rasotumas. 

Dewlap (djū'liip), s. paliaukis; pagurk- 
le. 

Dewworm (djū'uorm), s. sliekas. 

Dewy (djū' i), adj. rasotas; kaip rasa. 

Dexter (deks'tor), adj. dešinis; dešines 
(*. geri.). 

Dexterity (deks-ter'j-ti), s. gebsnumas; 
buklumas; mitrumas; vikrumas. 

Dexterous (dėks'tor-6s), adj. sumanus; 
gabus; buklus; mitrus; vikrus. | — ly, 
adv. mitriai; gabiai; vikriai. | — ness, 
s. = Dexterity. 

Dextral (deks'trel), adj. dešinis. 

Dextrorsal (deks-tror'sel), adj. besivy- 
niojas iš kaires į dešine puse. 

Dextrorse (deks'trors), adj. = Dextror- 

BAL. 

Dextrous (deks'tros), adj. = Dexter- 
ous. 

Diabetes (dai-a-by'tyz), s. med. šlaplige. 

Diablerie (dja-ble-ri'), Diablery (di-iib'- 
lor-i), s. velniava; velnyste. 

Diabolic, Diabolical (dai-a-bol'ik, -el), 
d'lj. velniškas; šėtoniškas. —ally, 
adv. velniškai; šėtoniškai : pekliškai. 

Diaconal (dai-ak'o-nel), adj. diakoniš- 
kas; džiakoniškas. 

Diaconate(dai-ak'o-net), 8. diakonyste; 
džiakonija. 

Diacoustic (dai-;i-kaus'tik ir -kūs'tik), 
adj. diakust iškas. 



Diaphaneity 

Diacoustics (dai-a-kaus'tiks ir -kūs'- 
tiks), s. diakustika; mokslas apie 
balso persilaužimus. 
Diacritic, Diacritical (dai-ii-krit'ik, -el), 
adj. tarnaująs pažymėjimui skirtu- 
mo; skiriamas (ženklas). 
Diadem (dai'ii-dem), s. diadema: vaini- 
kas. 
Diaeresis, Dieresis (dai-er'i-sis), s. gram. 

padalymas vieno skiemens Į du. 
Diagnosis (dai-ag-no'sis), s. diagnoza; 

pažinimas ligos. 
Diagonal (dai-ag'o-nel), s. geom. diago- 
nale. || — , adj. diagonališkas; einas 
įstrižai iš vieno kampo į kita. | — ly, 
adv. diagonališkai; įstrižai; įžam- 
biai. 
Diagram (dai'a-gram), s. diagrama; 

braižinys. 
Dial (dai'el), s. ciferblatas. || — , v. a. 

ciferblatu matuoti. 
Dialect (dai'a-lekt), s. dialektas; tarme. 
Dialectic, Dialectical (dai-a-lek'tik, -el), 
s. tarminis; tarmiškas; | dialektiš- 
kas; logiškas. 
Dialectician (dai-a-lek-ti"šen), *. dialek- 
tikas; logikas; protauto j as. 
Dialectics (dai-a-lek'tiks), s. dialektika: 

logika. 
Dialing (dai'el-ing), s. mokslas saulinių 
laikrodžių darymo; seikinimas lai- 
ko sauliniu laikrodžiu. 
Dialogue (dai'a-log), s. dialogas; kalba 
(dviejų ar daugiau ypatų)-, pašneka. 
Diameter (dai-iim'i-tor), s. diametras; 

skersakyšte; plotis. 
Diametric, Diametrical (dai-a-met'rik, 
-el), adj. diametrinis; diametriškas: 
skersinis. | — ally, adv. diametriškai; 
skersai. 
Diamond (dai'ii-mond ir dai'mond), *. 
diemantas; deimantas; || geom. rom- 
bus; f typ. rųšis smulkiųjų statomų 
raidžių; || bubnai (kortų). || — , adj. 
diemantinis; deimantinis. 
Diapason (dai-a-pe'zon), s. mus. oktava: 
balso apemis; jig. sutarimas; sanly- 
da. 
Diaper (dai'a-por), s. lamstuota drobe: 
lamstai; || abrusas; skepetaite. || — , 
v. a. lamstuoti. 
Diaphaneity (dai-a-fa-ny'i-ti), s. perma 
tomumas; šviesumas. 






Diaphanous 



183 



Diff ;::2ncc 



Diaphanous (dai-af'a-nos), adj. perma 

tomas; šviesas; lyras. 

Diaphonic (dai-;į-fSn'ik), adj. — Di\ 
COU8TIC. 

Diaphoresis (dai-a-l'o-ry'sis), b. med. pra- 
kaitavimas; prakaitas. 

Diaphoretic (dai-a-fo-rėt'ik), adj. gim- 
das prakaitavimą. 

Diaphragm (dai'a-fram), «. diafragma; 
skiriamoji plėve; krutinės perklo- 
das. 

Diarrhoea (dai-er-ry'ii), 8. viduriavimas: 
žv vatas; trizna. 

Diary (dai'ii-ri), s. dienknyge. 

Diastole (dai-iis'to-ly), s. širdies prasi - 
sketimas; || gram, pailginimas trum- 
po skiemens. 

Diatonic (dai-a-ton'ik), adj. mus. diato- 
niškas; susidedąs iš pilnų tonų ir 
pustonių. 

Diatribe (dai'ii-traib), s. barni nga kal- 
ba; aštri kritika. 

Dibble (dib'b'l), v. n. nardytis (sak. apie 
meškeres plūdę). \\ v. a. sodinti su pa- 
gelbabestuvo; badyti su bestuvu. || 
— , s. bestuvas. 

Dice (dais), [p?, nuo die], *. pi. lošia- 
miejie kauleliai. | — , v. n. kauleliais 
lošti. 

Dicer (dai'sor), s. lošėjas kauleliais. 

Dichroism (dai'kro-iz'm), s. dviparvy- 
ste. 

Dichromatic (dai-kro-mat'ik), adj. dvi- 
parvinis. 

Dickens (dik'enz), s. kipšas; velnias. 

Dicker (dik'or), s. mainas. || — , v.a.n. 
mainykauti; mainyti; pardavinėti. 

Dickey, Dicky (dik'i), s. pakaliko sėdy- 
ne vežimo užpakalyj; || marškinių 
krutinę; marškinių apykakle. 

Dicotyledon (dai-kot-i-ly'don), 8. bot. 
dviskiltis. 

Dictate (dik'tet), v.a.n. diktuoti; saky- 
ti; įsakyti; įsakymus davinėti; liep- 
ti. || — , s. įsakymas; paliepimas; pri- 
sakymas. 

Dictation (dik-te'šion), s. diktavimas; 
įsakymų davimas; įsakymas. 

Dictator (dik-te'tor), s. diktatorius; įsa- 
kymų davėjas; paliepejas; valdonas. 

Dictatorial (dik-ta-to'ri-el), adj. diktato- 
riškas; prisakomas; didus. || — ly, adv. 
diktatoriškai; prisakomai. 



Dictatorship (dik-te'tor-šip), ••>■. diktato 

v\ st S. 

Dictatress, Dictatrix (dik-te'l res, t riks), 
%f. diktatore; įsakymų davėja; pa- 
liepeja; valdone. 

Diction (dik'šion), s. dikcija; kalba. 

Dictionary (dik'šion-e-ri), s. žodynas. 

Did (did), prit. nuo Do. 

Didactic, Didactical (di-dak'tik, -el), 
adj. didaktiškas; pamokinąs; pamo- 
kinamas. || —ally, adv. pamokinan- 
čiai; didaktiškai. 

Didactics (di-dak'tiks), 8. didaktika; 
mokinimo mokslas. 

Diddle (did'd'l), v. a. prigaudinėti; pri- 
gauti. 

Diddler (did'dlor), .v. prigaudinėtoj as; 
prigavikas. 

Die (dai), v. n. mirti; numirti; pastipti; 
nudvėsti; vysti; džiūti; nykti; gesti. 
II — >*• [pl- dice], lošiamasis kaule- 
lis. I — , s. [pi. dies], piliorio papė- 
des juosmuo; I muštuvas; štempe- 
lis; gvintpiovis; gvintrežis. 

Diet (dai'et), s. dieta; valgis; || susirin- 
kimas; rodą; seimas. || — , v.a.n. val- 
gyti; maitintis; užlaikyti dieta. 

Dietary (dai'et-e-ri), adj. dietiškas; pa- 
liecias užlaikymo dietos. 

Dietetics (dai-i-tet'iks), 8. dietetika; 
taisyklos palytinčios dietos, valgio. 

Differ (dif for), v. n. y vairuoti; skirtis; 
nesutikti (nuomonėse); bartis. 

Difference (dif f or-ens), s. skirtumas; || 
nesutikimas; || math, skirme. || — ,v. 
a. atskirti; skirtumą rasti; skirtumą 
daryti. 

Different (dif for-ent), adj. yvairus; skir- 
tingas; nepanašus; kitiškas; kitoniš- 
kas; kitoks. || — ly, adv. skirtingai; 
y vairiai; kitiškai; kitaip. 

Differential (dif-for-en'šel), adj. parodas 
(ar tveriąs) skirtumą; ypatingas; 
math, diferenciališkas. | —, s. math. 
diferencialas. 

Differentiate (dif-for-en'ši-et), v. a. at- 
skirti; math, diferencijuoti. 

Difficult (dif fi-kolt), adj. sunkus; keb- 
lus; vargus. I — ly, adv. sunkiai. 

Difficulty (dif fl-kol-ti), s. sunkumas; 
keblumas; kliūtis; paine; || barnys. 

Diffidence (dif fi-dens), s. nepasitikėji- 
mas; nedrąsumas. 






Diffident 1M 

Diffident (diC'li-denf), adj. nepasitikus; 
nedrąsus; bailus. || — ly, adv. su ne- 
pasitikėjimu. 

Diffuse (dit'-fjūz'), v.a. išlieti; išplatinti. 
Į— (dif-f jus'), adj. išplatintas; platus; 
gausus. || —ly,a<fo. plačiai. |— ness, s. 
platumas; gausumas; daugžodyste. 

Diffusion (dif-fjū'žion), 5. išliejimas; iš- 
platinimas; išsiplatinimas; išsipleto- 
jimas. 

Diffusive (dif-f jū'siv), adj. išsiplatinąs; 
plačiai išsiplėtojęs; plačiai siekias; 
platus; gausus. || — ly, adv. plačiai; 
gausiai. 

Dig (dig), v.a.n. [pret. & pp. dug ir 
digged], kasti; rausti; kapstyti; ka- 
sinėti. To — down, pakasti. To — 
from, out, out of, up, kasti iš; iš- 
kasti; atkasti. To — in, įkasti; už- 
kasti; apkasti. || — , s. bakšterejimas; 
kumšterejimas; | darbštus mokinys. 

Digest (di-džesf), v. a. žlebčioti; virinti 
{maistą)-, fig. apmastyti; įgyti supra- 
timą; suprasti; permanyti; || sutvar- 
kyti; tvarkon suvesti; surengti; |Į 
pakęsti ; kantriai pakelti ; nuraminti ; 
sumažinti (skausmą, pyktį). || v. n. 
žlebčiotis: žlebčiojimui (ar virini- 
mui) pasiduoti; med. pūliuoti: 
tvinkt i. 

Digest (dai'džest), s. tai, kas yra tvar- 
kon suvesta, sutaisyta, surinkta; 
rinkinys įstatymų; pandektai. 

Digester, Digestor (di-džest'or), s. žleb- 
čiotojas; vaistas žlebčiojimui (ar 
maisto virinimui) pagerinti; | su- 
tvarkytojas; surengejas; || indas 
kaulams suvirinti. 

Digestibility (di-džest-i-bil'i-ti), s. varš- 
kumas; sužlebčiojamumas. 

Digestible (di-džest'i-b'l), adj. galimas 
sužlebčioti;pasiduodas žlebčiojimui, 
virinimui; varškus. || — ness, s. = 
Digestibility. 

Digestion (di-džės'čion), s. žlebčiojimas; 
virinimas (maisto); \\ sutvarkinimas: 
sutvarkymas; surengimas; || protavi- 
mas; apmastymas; permanymas; 
supratimas* || med. puliavimas; pri- 
puliavimas (skaudulio). 

Digestive (di-džest'iv), adj. žlebčioja- 
nias; virinamas; žlebčiojimui gei- 
bias; žlebčiojima pagerinąs. || — , -v. 



Dilatability 

žlebčiojimui geibias (ar žlebčiojima 
pagerinąs) vaistas; || vaistas skau- 
dulio pripuliavimui (ar pritvinki- 
mui) priskubinti. 

Digger (dig' gor), s. kasėjas. 

Digging (dig'ging), s. kasimas; kastyne; 
kasykla. 

Dight (dait), v.a. puošti; parėdyti; ap- 
rengti. 

Digit (didž'it), s. pirštas; || piršto plotis 
(f colio) ; || math, skaičius išreikštas 
vienute; vienute; || astr. colis (^ da- 
lis matomo saules ar menulio diamet- 
ro). 

Digital (didž'i-tel), adj. pirštinis. 

Digitate, Digitated (didž'i-tet, -te-ted), 
adj. bot. turįs pirštų pavidalą; pir- 
štuotas. 

Digitigrade (didž'i-ti-gred), adj. ant 
pirštų vaikščiojąs. |— , s. ant pirštų 
vaikščiojąs gyvūnas. 

Dignification (dig-ni-fi-ke'šion), s. pakė- 
limas į garbe; atženklinimas; išaug- 
štinimas; garbinimas. 

Dignify (dig'ni-fai), v.a. į garbe pakelti: 
atženklinti; išaugštinti; didžiuoti; 
garbinti. 

Dignitary (dig'ni-te-ri), s. didžiūnas; 
pralotas. 

Dignity (dig'ni-ti), s. vertybe; garbe; 
augštas stonas; didybe; kilt ūmas. 

Digraph (dai'graf), s. dvi sujungti balsi 
vienam garsui išreikšti. 

Digress (di-gres'), v. n. iškrypti; nu- 
krypti; nuklysti; nutolti. 

Digression (di-greš'šion), s. nukrypi- 
mas; iškrypimas; atsitolinimas (nuo 
dalyko); nutolimas. 

Digressional (di-greš'šion-el), adj. atsi- 
nešas prie nukrypimo, nutolimo. 

Digressive (di-gres'iv), adj. iškrypstas; 
nutolstas; atsitolinąs. || — ly, adv. per 
nukrypima, nutolimą. 

Dike (daik), s. rėvas; grabe; | supila; 
damas; dambis. || —,r.a. revu apka- 
sti; supilt i supila; apjuosti dambiu. 

Dilapidate (di-liip'i-det), v.a. suardyti; 
sulaužyti; išnaikinti; išeikvoti. | v. 
n. sulūžti; sugriūti; suirti. 

Dilapidation (di-lap-i-de'šion), s. aplau- 
žymas;aplužimas; suirimas (triobos). 

Dilatability (di-le-ta-bil'i-ti), s. tąsumas, 
pasidavimas sketimui, ištempimui 



Dilatable 



185 



Dint 



Dilatable (di-leVa-b'l), adj. tasus; ištem- 
piamas; išskečiamas. 

Dilatation (dil-ii-tė'šion), 8. išplėtimas; 
išskStimas; išsiplėtimas; išsiskSti- 
mas. 

Dilate (di-lčt '), v. a. išskėsti; ištempti. Į| 
v.n. skėstis; išsiskėsti: išsiplėsti; iš- 
sitempti. 

Dilation (di-lė'šion), 8. išskėtimas; išsi- 
skėtimas. 

Dilatorily (dil'a-to-ri-li), adv. tingiai; 
vangiai. 

Dilatoriness (dil'a-to-ri-nės), s. tingu- 
mas; vangumas; negreitumas; ne- 
veikumas. 

Dilatory (dil'a-to-ri), adj. tingus; van- 
gus; negreitas; neveikus. 

Dilemma (di-lem'ma), 8. dilemma {logi- 
koj); || keblus padėjimas; kliūtys iš 
visų pusių. 

Dilettante (dil-et-tiin'tė), s. diletantas; 
mylėtojas dailų. 

Diligence (dil'i-džens), s. darbštumas; 
stropumas. || — (di-li-žans'), .v. diliža- 
nas (vežimas). 

Diligent (dil'i-džent), adj. darbštus; stro- 
pus; rūpestingas. || — ly, adv. stropiai; 
darbščiai. 

Dili (dil), s. bot. krapas. 

Dilly-dally (dil'li-daTli), v.n. išdykauti: 
siausti; gaišuoti. 

Diluent (dil'ju-ent), adj. praskiedžias; 
praskiedžiamas. 

Dilute (di-ljūf), v. a. atmiešti; atskiesti; 
praskiesti. || v.n. prasiskiesti; pra- 
skysti. I — , adj. atmieštas; atskie- 
stas; praskiestas; skystas. 

Dilution (di-ljū'šion), s. praskiedimas; 
atskiedimas; atmieša. 

Diluvial, Diluvian (di-ljū'vi-el, -en), adj. 
tvaninis; diliuviališkas. 

Diluvium (di-ljū'vi-6m), s. geol. patvi- 
nių suonašos, sužiedmės; diliu via- 
liški susiklojimai. 

Dim (dim), adj. tamsus; aptemęs; ūka- 
notas; miglotas; olandus; silpnai 
matas. || — , v. a. aptemdyti. |j v.n. 
aptemti. || — ly, adv. tamsiai; silpnai. 
|| — ness, s. tamsumas; aptemimas; 
silpnaregyste. 

Dime (daim), s. dešimt centų; dešimtu- 
kas (pinigas). 

Dimension (di-men'šion), s. mačius; iš- 
matis; apėmis; dydis; plotis. 



Dimidiate (di-mid'i-St), adj. padalytas 
i dvi lygi dali: biol. pusiškas; pu 

siaut i n is. 

Dimidiation (di-mid-i-ė'šion), v. padaly- 
siąs i dvi lygi dali. 

Diminish (di-min'iš), o. a. mažinti; su- 
mažinti. || v.ti. mažintis; možti; su- 
simažinti; sumažėti. 

Diminuendo (di-min-ju-en'do), adj. mus. 
kas-syk mažinant, silpninau! (balsą). 

Diminution (dim-i-njū'šion), .v. sumaži- 
nimas; sumažėjimas; susimažini- 
mas; || nužeminimas; pažeminimas. 

Diminutive (di-min'ju-tiv), adj. sumaži- 
namas; mažas; mažiukas; menkas: 
menkutis. IĮ — , s. sumažinimo žodis: 
žodis reiškias mažybe. || — ly, adv. 
mažinančiai; mažinamai; pažemi- 
nančiai. || —ness, s. mažumas; mažu- 
mėlis; menkumas. 

Dimissory (dim'is-so-ri), adj. atleidžias; 
paliuosuojas; paliuosuojamas. 

Dimity (dim'i-ti), s. rųšis rašyto med- 
vilnių audimo. 

Dimly, Dimness (dim'li, -nes), žr. Dim. 

Dimmish (dim'miš), adj. tamsokas; 
apytamsis; aptemęs. 

Dimple (dim'p'l), s. duobutė. j| — , v. a. 
duobutes daryti. | v.n. duobutėmis 
darytis. 

Din (din), s. bildėjimas; užimąs; trenk- 
smas; griaudimas. | — , v. a. apkur- 
tinti; apsvaiginti. || v.n. ūžti; skam- 
bėti. 

Dine (dain), v.n. pietauti; pietus val- 
gyti. || v. a. pietus duoti. 

Ding (ding), v. a. skambinti. | v.n. 
skambėti. 

Dingdong (ding'dong), s. dundėjimas; 
skambėjimas (varpų). 

Dingey, Dingy, Dinghy (din'gi), 8. indiš- 
kas botas; valtis. 

Dinginess(din'dži-nes), s. tamsus dažas; 
nurudijimas; rudumas; suskretimas. 

Dingle (din'g'l), s. dauba; slėnis. 

Dingy (din'dži), adj. rudas; tamsus; su- 
skretęs. 
z 

Dingo (din'go), s. dingo (laukinis Au- 
stralijos Šuo). 

Dinner (din'nor), *. pietus; || po kilis; 
vaišės. 

Dint (dint), s. smūgio ženklas; randas: 
|| viekas: spėka. By —of, su pa- 
gelba ko. || — , v. a. padaryti randa. 



Diocesan 

Diocesan (dai-os'i-sen ir dai'o-sy-sen), 
adj. diocezijinis; diocezijiškas. || — , 
s. vyskupas. || — s, s. pi. diocezijos 
valdiniai; parapijonys. 

Diocese (dai'osys), s. diocezija; vysku- 
pija; vyskupyste. 

Dioptrics (dai-op'triks), .9. mokslas apie 
šviesos spindulių persilaužimus. 

Diorama (dai-o-ra'mii), s. diorama; per- 
statymas paveikslų. 

Dip (dip), v.a. [pret. & pp. dipped ir 
dipt], dažyti; mirkyti; pamirkyti; 
padažyti; | krikštyti panardinant 
vandenyje; | semti; pasemti. || v. n. 
nertis; nardytis; pasinerti; Įsigilinti; 
|| palinkti; pasvirti. | — , s. dažymas; 
padažymas; pamirkymas; pasmerki- 
mas; panerimas; || palinkimas; pa- 
krypimas. 

Diphtheria (dif-My'ri-a), s. difterija 
(liga). 

Diphthong (dii'thdng), s. dvibalse. 

Diploma (di plo'mii), s. dipliomas. 

Diplomacy (di-plo'ma-si), s. dipliomati- 
ja. 

Diplomat (dip'lo-met), s. dipliomatas. 

Diplomatic, Diplomatical (dip-lo-miit'ik, 
-el), adj. dipliomat iškas. 

Diplomatics (dip-lo-miit'iks), s. diplio- 
matika; mokslas išskaitymo seno- 
vės raštų. 

Diplomatist (di-plo'mii-tist), s. diplio- 
matas. 

Dipper (dip'por), *. nardytojas; naras; 
|| samtis; kaušas. 

Dipsomania (dip-so-me'ni-ii), s. troški- 
mas gerti (ar girtauti); girtavimo 
manija. 

Diptera (dip'ti-rįį), s. pi dvisparniai 
vabalai. 

Dipteral (dip'tor-el), adj. dvisparnis. 

Dire (dair), adj. grėsmingas; grasus; 
baisus. 

Direct (di-rekf), v.a. kreipti; atkreipti; 
nukreipti į kur % į ką; taikyti į ką; 
kieravyti; vesti; valdyti; || parodyti; 
nurodyti (kelią); || paliepti; prisaky- 
ti; || adresuoti; užadresuoti. || — , adj. 
tiesus; tiesioginis; betarpiškas; aiš- 
kus. || — ly, ad>\ tiesiai; betarpiškai; 
tuojau; veikiai. || —ness, s. tiesumas; 
betarpiškumas. 

Direction (di-rek'šion), *. linkme; pa- 



180 Disadvantageous 

kraipą: įsakymas; nurodymas; 

vedimas; vada; vadovyste; | užveiz- 
das; direkcija; || užadresavimas; 
adresas. 

Directive (di-rekt'iv), adj. vedas; kiera- 
vijas; valdas; nurodymus duodas. 

Director (di-rekt'or), s. direktorius; 
vedėjas; užveizdetojas. 

Directorate, Directorship (di-rekt'o-ret, 
-6r-šip), s. direktoryste; direkcija; 
užveizdas. 

Directory (di-rekt'o-ri), adj. talpinąs sa- 
vyj nurodymus; nurodomas. || — , s. 
rankvedis; vadovas (knyga); adresų 
kalendorius; || išpildomoji vyriausy- 
be; direktorija (Francuz.). 

Directress (di-rėkt'res), sf. direktore; 
vedėja; užveizdetoja. 

Direful (dair' fui), adj. baisingas; grės- 
mingas; baisus. || — ly, adv. grėsmin- 
gai; baisiai. || —ness, s. baisumas; 
gresmingumas. 

Dirge (d0rdž),s. laidotuvių giesme. 

Dirk (dork), s. duriamasis peilis; durk- 
las. I — , v.a. durti; nudurti. 

Dirt (dort), s. skretenos; purvas; dumb- 
las. || —,v.a. teršti; purvinti. 

Dirtily (dort'i-li), a#y. purvinai; biau- 
riai. 

Dirtiness (dort'i-nčs), s. purvinumas: 
nevalumas; biaurumas. 

Dirty (dort'i), adj. suskretęs; nevalus; 
purvinas; suterštas; apsiteršes; biau- 
rus. || — ,v.a. teršti; purvinti; biau- 
rinti; šmeižti. 

Disability (dis-a-bil'i-ti), s. negebsnu- 
mas; nenuojiegumas; nusilpnėji- 
mas; silpnumas. 

Disable (dis-e'b'l), v.a. negabiu (pa)da- 
ryti; traminti; apsilpninti; apnega- 
ledinti. 

Disabuse (dis-a-bjūz'), v.a. išvesti iš su- 
klyd} 7 mo; atpratinti. 

Disaccustom (dis-ak-kos'tom), v.a. at- 
pratinti. 

Disadvantage (dis-ad-van'tedž), s. neprie- 
lankumas; nenauda; skriauda; ble- 
dis. f — , v.a. kenkti; bledj daryti; 
pažeisti. 

Disadvantageous (dis-ad-van-te'dž6s), 
adj. neparankus; neprielankus; ne- 
naudingas; vodingas; bledingas: 
skriaudingas. | — ly, adv. Heparan- 



Disaffect 



is, 



Discernible 



kiai; neprielankiai; nenaudingai. | 
— ness, *. neparankumas; neprielan- 
kumas; nenaudingumas; nenauda: 
bledis. 

Disaffect (dis-iit-16kt'), v. a. neprielan- 
kiu (pa)daryti; sukelti prieš ką; [ne- 
tvarka atvesti. 

Disaffection (dis-af-fek'šion), a. neprie- 
lankumas; nemėgimas; neužganedi- 
jimas; neprietelingumas. 

Disaffirm (dis-af-fbrm'), v.a. nepatvir- 
tinti; užginčyti; atmesti; panaikinti. 

Disagree (dis-ii-gry'), r. n. netikti; nesu- 
sitaikyti; nesutikti; kivirčytis. 

Disagreeable (dis-a-gry'a-b'l), adj. ne- 
priimnus; priklus. | — ness, s. nepri- 
imnumas. Disagreeably, adv. ne- 
priimniai. 

Disagreement (dis-a-gry'ment), s. nesu- 
sitaikymas: nesutikimas; nesandara: 
vaidai. 

Disallow (dis-al-lau'), v. a. nepagerauti: 
peikti; nepripažinti; atmesti; neda- 
leisti; nepavelyti. 

Disallowable (dis-iil-lau'a-b'l), adj. ne- 
pavelijamas; nedaleidžiamas. 

Disallowance (dis-al-lau'ens), s. nepave- 
lijimas; nedaleidimas; nupeikimas: 
atmetimas; uždraudimas. 

Disanimate (dis-an'i-met), v.a. drąsa at- 
imti. 

Disannul (dis-an-nol'), v.a. visiškai pa- 
naikinti. 

Disappear (dis-iįp-pyr'), v.n. pranykti; 
pragaišti; dingti. 

Disappearance (dis-ap-pyr'ens), s. pra 
nykimas; išnykimas. 

Disappoint (dis-iip-point'), v.a. apvilti: 
apgauti; suvadžioti. 

Disappointment (dis-ap-point'ment), s. 
apvylimas; su vadžioj imas; apsivyli- 
mas; apsigavimas. 

Disapprobation (dis-ap-pro-be'šion), .s-. 
nepageravimas; papeikimas; papei- 
ka. 

Disapproval (dis-ap-prūv'el), s. nepage- 
ravimas; nupeikimas. 

Disapprove (dis-ap-prūv'), v.a. nepage- 
rauti; peikti; nupeikti; nepatvirtin- 
ti. 

Disarm (diz-arm'), v.a. nuginkluoti; 
beginkliu padaryti; ginklą (ar gink- 
lus) atimti. 



Disarmament (diz-arm'a-ment), *. nu 
ginklavimas; padarymas beginkliu. 

Disarrange (dis-iir-rendž'h v.a. į netvar- 
ka at vest i ; sujauki i : suardvt i. 

Disarrangement (dis-ar-re"ndž'ment), *. 
netvarka; iširimas. 

Disarray (dis-ar-rei'), v.a. į netvarka at- 
vesti; suardyti; nurėdyti: nuvilkti 
(rūbas). || — , s. sumišimas; netvar- 
ka. 

Disassociate (dis-iis-so'ši-et), v.a. per- 
skirti; išardyti (vienybę, susirišimą, 
r t/ Šį). 

Disaster (diz-iįs'tor), s. nelaimingas at- 
sitikimas; nelaime; nepalaima. 

Disastrous (diz-lis'tros), adj. nelaimin- 
gas; baisus; pražūtingas. |Į — ly, adv. 
nelaimingai; pražūtingai. || — ness, .v. 
nelaimingumas; pražutingumas. 

Disavow (dis-ii-vau'), v.a. užginti; už- 
ginčyti; nepripažinti; užsiginti; išsi- 
žadėti. 

Disavowal (dis-a vau'el), a. užsigyni- 
mas; išsižadėjimas. 

Disband (dis-biind'), v.a. paleisti; iš- 
skirstyti; išardyti, f v.n. išsiskirsty- 
ti; išvaikščioti; iškrikti; iširti. 

Disbandment (dis-biind'ment), s. palei- 
dimas; išskirstymas; išsiskirstymas. 

Disbelief (dis-bi-lyf ), s. netikėjimas; 
netikyste. 

Disbelieve (dis-bi-lyv'j, v.a. netikėti: 
nepatikėti. 

Disbeliever (dis-bi-lyv'or), s. netiketo- 
jas; netikėlis; netikys. 

Disburden (dis-bor'd'n), v.a. nuo naštos 
paliuosuoti; našta nuimti; iškrauti; 
palengvinti. 

Disburse (dis-bors'), v.a. išmokėti: iš- 
leisti {pinigas). 

Disbursement (dis-bors' ment), s. išsika- 
štavimas; iškašeiai: kaštai. 

Disc (disk), s. = Disk. 

Discant (dis'kiint), .v. = Descant. 

Discard (dis-kard'), v.a. atleisti; paliuo- 
suoti; atstatyti (nuo vietos): praša- 
linti. || — , s. atstatymas; prašalini- 
mas. 

Discern (diz-zorn'), v.a.n. pažinti; at- 
skirti. 

Discernible (diz-zorn' i-b'l), adj. mato- 
mas; įžiūrimas; atskiriamas: aiškus; 
akyvaizdus Į| — ness,"?. matomumas: 



Discernibly 188 

įžiurimumas: akyvaizdumas. |Į Dis- 
cernibly, adv. matomai; aiškiai; aky- 
vaizdžiai. 

Discerning (diz-zorn'ing), adj. nuorė- 
jus; įžvalgus; gudrus; sumanus; mo- 
kas pažinti, atskirti. Į| — ly, adv. nuo- 
regiai; gudriai; sumaniai. 

Discernment (diz-zorn'ment), s. nuore- 
ga ; sumanumas ; įžvalgumas ; nuo j ie- 
ga pažint i, atskirti. 

Discharge (dis-čardž ;, v. a. iškrauti; iš- 
lioduoti; nuo įkrovos (ar naštos) 
paliuosuoti; to — ship, laivą iškrau- 
ti; I iššauti (Šaudyklą, etc.); || paliuo- 
suoti (nuo skolų, nuo apkaltinimo): 
paleisti; atstatyti (nuo tarnystos, 
nuo urėdo); paliuosuoti; ant liuosy- 
bes paleisti; to — ■ a prisoner, kal'nį 
iš kalėjimo paleisti; Į| prašalinti; 
panaikinti; || atlikinėti; pildyti; iš- 
pildyti (priedermę, tarnystą); || leisti 
(iš savęs); mesti; išmesti; iššmirkšti; 
išlieti; ištekinti; to — blood, išleisti 
iš saves kraują; the river — s itself 
into the sea, upe įsilieja (ar įpuola) 
į jūres; to — a horrible oath, paleisti 
baisius keiksmus; pasileisti baisiais 
keiksmais. Į| v. n. iš saves leisti, 
šmirkšti; pasileisti; pasipilti; prasi- 
veržti. 

Discharge (dis-čardž'), s. iškrovimas; ĮĮ 
šaudymas; iššovimas; šūvis; |Į pa- 
liuosavimas; paleidimas; atstaty- 
mas; prašalini mas; panaikinimas; 
I atlikinejimas; pildymas (prieder- 
mių, tarnystos); || išmokėjimas (sko- 
lų); atsirokavimas; išsipirkimo pre- 
ke; || metimas iš saves; išmetimas; 
iššmirkštimas; išsiveržimas; ištekė- 
jimas. 

Discharger (dis-čardž'or), *. iškrovejas; 
|| iššovejas; || paiiuosuotojas; atsta- 
tytoj as; prašalintojas; || atlikineto- 
jas; pildyto jas (priedermių,); || išmo- 
ketojas (.skolą); || išleidėjas; išmetė- 
jas; iššmirkštejas. 

Disciple (dis-sai'p'l), s. mokytinis; mo- 
kinys. 

Discipleship (dis-sai'p'1-šip), .v. mokyti- 
nyste; mokinyste. 

Disciplinable (dis'si-plin-a-b'l), adj. iš- 
lavinamas; išmokinamas; || baudžia- 
mas. 



Discommodious 



Disciplinarian (dis-si-plin-e'ri-en), adj. 
discipliniškas. | — ,s. mokytojas ka- 
riškos disciplinos; prisilaikytojas 
aštrios disciplinos. 

Disciplinary (dis'si-plin-e-ri), adj. dis- 
ciplininis; discipliniškas. 

Discipline (dis'si-plin), s. disciplina; la- 
vinimas; paklusnumas; bausme, f 
— , v. a. mokinti; lavinti; koroti: bau- 
sti. 

Disclaim (dis-klem'), v. a. nepripažinti; 
užginčyti; atmesti; išsižadėti; atsi- 
sakyti. 

Disclaimer (dis-klem'or), s. nepripažin- 
tojas; iŠsižadetojas; || atsisakymas; 
išsižadėjimas. 

Disclose (dis-kloz'), v.a. atidaryti; ati- 
dengti; apreikšti; parodyti; švieson 
išvilkti. 

Disclosure (dis-klo'žjur), s. atidarymas: 
atidengimas; apreiškimas. 

Discolor (dis-kol'or), v.a. permainyti 
spalva, dažą; perkeisti išžiūra; be- 
spalviu padaryti; sutepti. 

Discoloration (dis-kol-6r-e'šion), s. per- 
mainymas spalvos, dažo; perkeiti- 
mas išžiuros; atsimainymas spalvo- 
je, išžiuroje; susitepimas; dėme. 

Discomfit (dis-kom'fit), v.a. išvaikyti; 
sumušti (kariauną); suardyti (keno 
užmanymus). || — , s. = Discomfi- 
ture. 

Discomfiture (dis-kom'fi-tjur), s. išvai- 
kymas; sumušimas; išnaikinimas; 
suardymas; suirimas. 

Discomfort (dis-kom'fort), v.a. nesma- 
gumą daryti; rūpinti; neramumą 
daryti; nuliūdinti; krimsti. || — , s. 
nepriimnumas; nesmagumas; ne- 
smagus padėjimas; rūpestis; nuliū- 
dimas. 

Discommend (dis-kom-mšnd'), v.a. nie- 
kinti; peikti; keno nemalone už- 
traukti ant ko. 

Discommode (dis-kom-mod'), v.a. staty- 
ti nesmagiame padėjime; nesmagu- 
mą daryti; varginti. 

Discommodious (dis-kom-mo'di-6s), adj. 
nesmagumą darąs; nesmagus; nera- 
mus; įkirus; varginas. || — ly, ade: 
nesmagiai; neramiai; įkiriai. || — ness. 
.v. nesmagumas; įkirumas; neramu* 
mas. 



Discommodity 

Discommodity (dis-kom-mod'i-ti), n. ne- 
smagumas; neramumas. 

Discompose (dis-kom-po/'), r.d. sumai- 
šyti; sujaukti: suardyti: neramiu 
daryti; rūpinti; surūpinti; sujudin- 
ti. 

Discomposed (dis-kom-pozd'), adj. suju- 
dintas; neramus. 

Discomposure (dis-kom-po'žjur), .v. su- 
judimas; susijudinimas; neramu- 
mas; nerimastis; rūpestis. 

Disconcert (dis-kon-sorf), r. a. sutari- 
mą ardyti; sumaišyti; sutrikdyti: 
suardyti Ųceno užmanymus, etc.). JĮ — 
(dis-kon'sort), s. nesutarimas; nesu- 
t art is. 

Disconformity (dis-kon-form'i-ti), s. ne- 
tolygumas; nesutikimas; neatsako- 
mumas; nesanvaizdumas. 

Discongruity (dis-kon-gru'i-ti), s. = In- 
congruity. 

Disconnect (dis-kon-nėkf), v. a. atjung- 
ti; atrišti; perskirti; išskirstyti. 

Disconnection (dis-kon-nek'šion), s. at- 
jungimas; perskyrimas; išsiskirsty- 
mas; iškrikimas; stoka ryšio. 

Disconsolate (dis-kon'so-let), adj. netu- 
rįs suraminimo, palinksminimo; ne- 
suraminamas; didei nuliūdęs; tuž- 
bingas. — ly, adv. tužbingai. 
— ness, s. nuliūdimas; nusiminimas; 
tužbingumas. 

Discontent (dis-kon-tenf), v. a. neužga- 
nedytu daryti; pykdyti. | — , s. ne- 
užganedijimas; apmaudą. Į| — , adj. 
neužganedytas. 

Discontentment (dis-kon-tent'ment), s. 
neužganedijimas; apmaudą. 

Discontinuance (dis-kon-tin'ju-ens), s. 
pertraukimas; paliovimas. 

Discontinuation (dis-kon-tin-ju-e'šion), 
s. pertraukimas; paliovimas. 

Discontinue (dis-kon-tin'ju), v. a. n. per- 
traukti; paliauti; perstoti. 

Discontinuity (dis-kon-ti-nju'i-ti), s. ne- 
rišlumas; stoka sanryšio tarp atski- 
rų dalelių. 

Discontinuous (dis-kon-tin'ju-6s), adj. 
pertrauktas; nerišlus; su kits-kitu 
nesirišąs; |Į atviras; žiopsas (sak. apie 
žaizdą). 

Discord (dis'kord), s. nesandara; nesu- 
tikimas; nesutikmS; nesutarimas; 
nesutartis. 



189 



Discreditable 



Discordance, Discordancy (dis-kord'ens, 
-en-si), 8. nesutikimas; nesutarimas. 
Discordant (dis-kord'ent), adj. nesutik- 
mingas; nesutinkąs; nesusitaikas; 
nesutariąs. || — ly, adv. nesutikmin- 
gai; nesutariančiai. 

Discount (dis'kaunt), v. a. atrokuoti; 
atitraukti. || — , s. atitraukimas (nuo 
sumos); atrokavimas. 

Discountable (dis-kaunt'a-b'l), adj. ati- 
traukiamas; atrokuojamas. 

Discountenance (dis-kaun'ti-nens), v. a. 
nuliūdinti; sumaišyti; sugėdinti; || 
užbėgti kam kelią; atgrasyti. || — , *. 
neprilankumas; nemalone; nepage- 
ravimas; papeika. 

Discourage (dis-kor'edž), v. a. drąsą at- 
imti; nuliūdinti; atgrasyti: atkal- 
binti. 

Discouragement (dis-kor'edž-ment), s. 
nuliūdimas; dvasios nupuolimas; ĮĮ 
kliūtys; keblumai; neprilankiossan- 
lygos. 

Discourse (dis-kors'), s. kalba; pašneka: 
apšnekejimas. || — , v.n.a. kalbėti; 
šnekėti; apšnekėti. 

Discoursive (dis-kors' iv), adj. šneka- 
mas; kalbamas: || protaująs; išve- 
dąs išgales iš duotinių. 

Discourteous (dis-kor'ti-os), adj. neman- 
dagus. || — ly, adv. nemandagiai. | 
—ness, s. nemandagumas. 

Discourtesy (dis-kor't i-si), s. nemanda- 
gumas. 

Discous (disk'os), adj. plokščias; turįs 
ritinio pavidalą. 

Discover (dis-koVor), v. a. nudengti: 
atidengti; atrasti; apreikšti; parodj - 
ti. 

Discoverer (dis-kov'or-(')r), s. atradėjas; 
|| žvalgas. 

Discovery (dis-kov'or-i), 8. atradimas; 
atidengimas; apreiškimas. 

Discredit (dis-kred'it), v.a. netikėti; ne- 
priimti už teisybe; gimdyti netikė- 
jimą kam; naikinti pasitikėjimą; 
atimti pasitikėjimą, pagodone; dis- 
kredituoti; teršti; žeminti, f — , s. ne- 
tikėjimas; neištikėjimas; || negarbe; 
pažeminimas; geda. 

Discreditable (dis-kred'it-tį-b'l), adj. at- 
imąs patikėjimą, godone; nepado- 
rus; žeminas; teršias; begėdiškas. 



Discreet 



190 



Disenchant 



Discreet (dis-kryf), adj. atsargus; iš- 
mintingas; protingas. || — ly, ado. at- 
sargiai; protingai. || — ness, s. dabo- 
tingumas; atsargumas; protingu- 
mas. 

Discrepance, Discrepancy (dis-krep'ens, 
-en-si), s. skirtingumas; skirtumas: 
nepanašumas; nesutikimas; priešin-. 
gyste. 

Discrepant (dis-krep'ent), adj. skirtin- 
gas; kitoniškas; nesutinkąs; nesusi- 
taikas; priešingas. 

Discrete (dis-kryf), adj. atskiras; skir- 
tingas; || atskiriąs; skiriamas. 

Discretion (dis-kre"šion), s. atsargumas; 
protingumas; išmintingumas; || va- 
lia; pasimėgimas. 

Discretional, Discretionary (dis-kre"šion- 
el, -e-ri), adj. neapry botas; ant keno 
valios pavestas. | — ly, adv. pagal 
pasimėgimą; ant valios. 

Discretive (dis-kry'tiv), adj. ženklinąs 
skirtumą; skiriamas. 

Discriminate (dis-krim'i-net), v.a.n. at- 
skirti; skirtumą daryti. | — , adj. 
skirtingas; skirtas. || — ly, adv. skir- 
tingai; aiškiai. || —ness, s. skirtu- 
mas. 

Discrimination (dis-krim-i-ne'šion),s. at- 
skyrimas; skirtumas; skirtingumas: 
|| mokėjimas atskirti, pažinti; įžval- 
gumas; sumanumas. 

Discriminative (dis-krim'i-na-tiv), adj. 
atžymimas; ypatingas; charakteri- 
stiskas; mokas atskirti, pažinti. 

Discriminatory (dis-krim'i-na-to-ri), adj. 
= Discriminative. 

Discrown (dis-kraun'), v. a. atimti vai- 
niką, karūna; nuvainikuoti. 

Discursion (dis-kor'šion), s. protavimas; 
bėgiojimas nuo vieno dalyko prie 
kito (protavime)', klaidžiojimas. 

Discursive (dis-kor'siv), adj. begiojas; 
klaidžiojąs; šokinėjas nuo vieno da- 
lyko ant kito; iškrikęs; nerišlus: || 
protaująs; išvedžiojamas; atlieka- 
mas protavimų eile; nuoseklus. | 
— ly, ad>\ protavimų eile: išvedžioji- 
mo būdu. 

Discus (dis'kos), s. ritinis; ripka; diską. 

Discuss (dis-kos'), v. a. perkratinėti; 
apsvarstineti; apšnekėti; lukštenti; 
diskutuoti; | med. prašalinti; išskir 
styti {sutinimą). 



Discussion (dis-k6š'šion), s. perkratine- 
jimas; apšnekejimas; gvildenimas; 
lukštenimas; diskutavimas; disku- 
sija; || med. prašalinimas; išskirsty- 
mas (sutinimo). 

Discussive (dis-kos' iv), adj. med. tinkas 
prašalinimui, išskirstymui (sutini- 
mo); išskirstas. || — , s. vaistas sutini- 
mams išskirstyti, prašalinti. 

Discutient (dis-kjū'šent), adj. & s. = 
Discussive. 

Disdain (dis-^r diz-den'), s. paniekini- 
mas; panieka; išdidumas. | — , v. a. 
niekinti; už nieką laikyti. || v. n. di- 
džiuotis. 

Disdainful (diz-den' fui), adj. paniekos 
pilnas; pasididžiavimo pilnas; išdi- 
dus. || — ly, adv. su paniekinimu; su 
pasididžiavimu; su išdidumu. || 
—ness, s. paniekinimas; pasididžia- 
vimas; išdidumas. 

Disease (diz-yz'), s. liga. || — , v. a. ap- 
sargdinti; liga įvaryti. 

Diseased (diz-yzd'), adj. ligotas; sergąs. 
|| —ness, s. ligotumas. 

Disembark (dis-em-bark'), v. a. iškrauti 
(laivą); išsodinti (iš laivo). || v. n. iš- 
lipti; išsesti (iš laivo). 

Disembarkation (dis-ėm-bar-ke'šion), s. 
iškrovimas; išsodinimas (iš laivo); 
išsedimas; išlipimas (iš laivo). 

Disembarrass (dis-em-bar'res), v. a. išpai- 
nioti; išliuosuoti, išgelbėti (nuo pai- 
nių, keblumų, rūpesčių). 

Disembitter (dis-em-bit'tor), v. a. praša- 
linti kartumus; pasaldinti; paleng- 
vinti. 

Disembody (dis-em-bod'i), v. a. iškuny- 
ti; paliuosuoti nuo kūno; || atleisti; 
išskirstyti (kariauną). 

Disembogue (dis-6m-bog'), v.a.n. Įsilie- 
ti; įtekėti; išplaukti. 

Disembowel (dis-em-bau'ėl), v. a. vidu- 
rius išimti; išberkloti. 

Disembroil (dis-em-broil'), v. a. išpai- 
nioti; išnerplioti; iškivinkliuoti. 

Disemployment (dis-em-ploi'ment), *. 
bedarbe; bedarbyste. 

Disenable (dis-ėn-e'b'l), v. a, netinka- 
mu, negabiu daryti; atimti kam ga- 
lėjimą ką 7iors daryti. 

Disenchant (dis-en-čiint'), v. a. atžaveti; 
atkerėti; atburti: atraganuoti. 



Disenchantment 

Disenchantment (dis-ftn-čanf ment), .«. 
at žavėjimas; at kerėjimas; atragana 

vimas. 

Disencumber (dis-en-kom'bor), r.a. pa- 
lengvinti; paliuosuoti (nuo naštos, 
nuo sunkumo); prašalinti keblumus, 
kliūtis. 

Disencumbrance (dis-6n-kom'brens), s. 
nebuvimas sunkuma, kliūčių, keb- 
lumų. 

Disendow (dis-en-dau'), v.a. atimti do- 
vanas, kraitį. 

Disengage (dis-en-gedž'), v.a. išpainio- 
ti; išnerplioti; išardyti; paliuosuoti 
nuo ko; atrišti; atskirti; atidalyti: 
prašalinti; nuvalyti; pravalyti. 

Disengagement (dis-en-gedž'ment), s. iš- 
painiojimas; atpainiojimas; išardy- 
mas; atrišimas; paliuosavimas; at- 
skyrimas; atidalymas: || liuosas lai- 
kas. 

Disenslave (dis-en-sleV), v.a. iš vergy- 
stes išliuosuoti. 

Disentangle (dis-en-tan'g'l), v.a. išpai- 
nioti; atpainioti; atnerplioti; paliuo- 
suoti; išvesti iš keblumų, iš kliūčių. 

Disentanglement (dis-en-tan'g'1-ment), s. 
išpainiojimas. 

Disenthrall (dis-en-Mror),r.a. išliuosuo- 
ti iš vergystes; išlaisvinti (rergų at- 
vergus); ant liuosybes paleisti. 

Disenthrone (dis-ėn-č/iron'), v.a. nuo so- 
sto prašalinti, numesti. 

Disentomb (dis-en-tūm'), v. a. iš kapo 
iškasti, atkasti, 

Disentrance (dis-en-trans'), v.a. iš letar- 
giško miego pažadinti, prikelti; at- 
gaivinti. 

Disesteem (dis-es-tym'), v.a. neturėti 
pagodojimo; negodoti; nepagodoti. 
|| — , s. negodojimas; nepagodone. 

Disestimation (dis-es-ti-me'šion), *. ne- 
pagodojimas; nepagodone; negodo- 
ne. 

Disfavor (dis-fe'vor), v.a. neprilankau- 
ti kam; atimti ketio prilankuma nuo 
ko; neprilankiu daryti. |Į — , s. nepri- 
lankumas; nemalone; neteikte. 

Disfiguration (dis-fig-ju-re'šion), s. dar- 
kymas; gadinimas; teršimas; subiau- 
rinimas. 

Disfigure (dis-fig'jur), v. a. darkyti: ga- 
dinti; teršti; biaurinti. 



101 



Dish 



Disfigurement (dis-fig'jur-ment), *. su- 

darkymas; subiaurinimas; darku- 
mas; biaurumas. 

Disfranchise (dis-fran'Siz ir -čaiz), v.a. 
atimti tiesas, privilegijas. 

Disfranchisement (dis-fran'čiz-ment), s. 
atėmimas tiesų, privilegijų. 

Disgarnish (dis-gar'niš), v.a. nuo pa- 
puošalų apnuoginti; nurėdyti. 

Disgorge (dis-gordž'), v.a. išvemti; fig. 
sugražinti (ką neteisiai pagriebtą); 
atiduoti. 

Disgorgement (dis-gordž'ment), v. išve- 
mimas. 

Disgrace (dis-gres'), s. nemalone; || ne- 
garbe; negoda; geda; pažeminimas. 
I — , v.a. geda (ar negarbe) apvilkti; 
geda (ar negarbe) užtraukti ant ko; 
geda daryti; žeminti; teršti. 

Disgraceful (dis-gres' fui), adj. geda da- 
rąs; begedingas ; biaurus ; nepadorus: 
žeminas. J| — ly, ado. begedingai; ne- 
padoriai; žeminančiai. || — ness, s. be- 
gedingumas; nepadorumas; pažemi- 
nimas; geda. 

Disgracious (dis-gre'Sios), adj. nemalo- 
nus; nepriimnus. 

Disgradation (dis-gra-de'šion), s. = De- 
gradation. 

Disgruntle (dis-gron'f 1), v.a. neužgane- 
dytu daryti; pykinti; pykdyti; rū- 
stinti. 

Disguise (dis-gaiz'), v.a. perredyti; ki- 
tokia išžiūra priduoti; užslėpti po 
priedanga ko; nuduoti; perkeisti; || 
nugirdyti. || — , s. perredymas; per- 
redalas; ličyna; priedanga. 

Disguisedly (dis-gaiz'ed-li), adv. perre- 
dytame pavidale; po priedanga; po 
pavidalu. 

Disgust (dis-gosf), v.a. bridinti; pri- 
klinti; įkvėpti pasibiaurejima. | — , 
s. pasibiaurejimas; koktumas; prik- 
lumas. 

Disgustful (dis-gosf fui), adj. koktus; 
priklus. || —ness, s. koktumas; prik- 
lumas. 

Disgusting (dis-gosf ing), adj. koktus; 
priklus. f — ly, adv. prikliai; su prik- 
lumu. 

Dish (diš), s. bliudas; || valgis; || ola: 
įdauba. || — , v.a. į bliudus pilti, dė- 
ti; statyti bliudus ant stalo: | įduob- 
ti. 



Dishabille 



102 



Disjunct 



Dishabille (dis-a-bil'), s. palaikes dra- 
panos. 

Dishcloth (diš'kloM), *. mazgote. 

Dishearten (dis-hart"n), v. a. drąsa at- 
imti; nuliūdinti; nugąsdinti. 

Dishevel (di-šeV'l, -el), v. a. sudraikyt i ; 
sukedenti; suvelti; sutaršyti. 

Dishful (diš'ful), s. (pilnas) bliudas. 

Dishing (diš'ing), adj. bliudo pavidalo: 
įdubos; [duobtas. 

Dishonest (dis-on'ėst), adj. nesanžiniš- 
kas; neteisus; neteisingas; apgavi- 
kiškas; begėdiškas. || — ly, adr. ne- 
sanžiniškai; neteisiai; neteisingai; 
begėdiškai; apgavikiškai. 

Dishonesty (dis-6n'es-ti), s. nesanžiniš- 
kumas; neteisumas; neteisingumas; 
|| begėdyste; paleistuvyste. 

Dishonor (dis-on'er), s. negarbe; nego- 
da; geda; || neišmokė j imas vekselio. 
|| — (dis-on'or), v. a. užtraukti antko 
negarbe, geda, pažeminimą; žemin- 
ti; geda daryti; teršti; žagti; sužag- 
ti; || nemokėti ant vekselio. 

Dishonorable (dis-on'or-iį-b'l), adj. ne- 
garbus; negarbingas; geda darąs; 
begėdiškas; teršias; šmeižiąs. || 
— ness, s. negarbumas; negarbingu- 
mas; begedingumas; begėdyste. || 
Dishonorably, adv. negarbiai; negar- 
bingai; negėdingai. 

Dishorn (dis-horn'), v. a. ragus nupjau- 
ti. 

Dishorse (dis-hors'), v. a. nuo arklio nu- 
sodinti, numesti. 

Dishwasher (diš'uoš-or), s. indų mazgo- 
tojas; sudynų plovėjas. 

Dishwater (diš'uo-tor), s. pamazgos. 

Disinclination (dis-in-kli-ne'šion), s. sto- 
ka palinkimo, patraukimo; stoka 
noro; nenoras; atgrisimas. 

Disincline (dis-in-klain'), v. a. nukreipti; 
atitolinti; atbridinti; atgrasyti. 

Disinfect (dis-in-fekf), v. a. valyti nuo 
užkrečiamų medegų; dizinfektuoti. 

Disinfectant (dis-in-fėkt'ent), adj. naiki- 
nąs ligas užkrečiančias medegas. || 
— ,s. dizinfektuojamas vaistas. 

Disinfection (dis-in-fek'šion), s. valy- 
mas (ar prašalinimas) ligas užkre- 
čiančiiį medegų; dizinfekcija. 

Disingenuous (dis-in-džėn'ju-os), adj. 
nelemtas; besanžiniškas; veidmai- 



ningas. I — ly, adr. besanžiniškai; ne- 
lemtai. || — ness, <s\ besanžiniškumas; 
nelemtumas; veidmainingumas. 

Disinherison (dis-in-her'i-z'n), s. = Dis- 
inheritance. 

Disinherit (dis-in-her'it), v. a. nuo pa- 
veldėjimo (ar tevonystes) išskirti; 
nepalikti dalies. 

Disinheritance (dis-in-her'it-ons), s. iš- 
skyrimas nuo paveldėjimo, nuo te- 
vonystes; atėmimas tėvonijos; bete- 
vonyste. 

Disintegrate (dis-in'ti-gret), v. a. išdalyti 
(ar išskirstyti) į sudedamas dalis; 
sutrupinti; susmulkinti; sugrusti; 
sutrinti. | v.n. išsidalyti (ar išsidė- 
styti) į sudedamas dalis. 

Disintegration (dis-in-ti-gre'šion), s. iš- 
dalymas (ar išskirstymas) j. sudeda- 
mas dalis; sutrupinimas; susmulki- 
nimas; || išsidalymas (ar išsidėsty- 
mas) Į sudedamas dalis. 

Disinter (dis-in-tor'), v. a. iškasti; atka- 
sti; į šviesa (ar į aikštį) išvesti. 

Disinterested (dis-in'tor-est-ėd), adj. sau 
naudos nejieškas; negundomas sau- 
naudiškų tikslų; nesaunaudiškas; 
neprietaringas; bepusiškas. || — ly, 
adv. nesaunaudiškai ; neprietaringai ; 
bepusiškai. || —ness, s. nesaunaudiš- 
kumas; neprietaringumas; bepusiš- 
kumas; bešalyste. 

Disinterment (dis-in-tor'ment), s. iška- 
simas; atkasimas. 

Disinthrall (dis-in-č/irol'), v. a.; — ment, 
s. = Disenthrall, Disenthrall- 
ment. 

Disjoin (dis-džoin'), v. a. atskirti ; per- 
skirti; atrišti; atjungti; išardyti. 

Disjoint (dis-džoinf), v.n. išnarstyti; iš- 
narinti (sąnarius)-, išardyti; suardy- 
ti; išdraskyti; paskirstyti; perskirti; 
atidalyti. || v.n. iš-, suirti; subyrėti. 
|| — , adj. išnarintas; iš sąnario išsuk- 
tas; išardytas; išdraskytas; išdėsty- 
tas. IĮ — ly, adv. atskirai; dalimis. 

Disjointed (dis-džoinf ėd), adj. išnarsty- 
tas; suardytas; išardytas; neturįs 
sanryšio; nerišlus. || — ly, adv. neriš- 
liai. || —ness, s. buvimas išnarstytu, 
suardytu; nerišlumas. 

Disjunct (dis-džonkf ), adj. atskiras; iš- 
ardytas; zool. susmaugimu atidaly- 
tas; persmaugytas. 



Disjunction 

Disjunction (dis-džfink'sidn), s. atskyri- 
mas; atidalymas; atsiskyrimas. 

Disjunctive (dis-dždnk'tiv), adj. skiria- 
mas; dalijamas. || -ly, adv. skina- 
mai: atskirai. 

Disk (disk), *. ritinis; ratas; ripka: dis- 
ku. 

Dislike (dis-laik'), v.a. nemėgti; nemy- 
lėti; nekęsti; gimdyti nemėgimą, 
nekentima.; priklinti; bridinti. || -, 
». nemėgimas; nekenl imas; besi biau- 
rejimas; pasibiaurejimas. To have 
a — to, nemėgti; biauretis; prik- 
lintis; neapkęsti. 

Dislocate (dis'lo-ket), v.a. išsukti; iš- 
narinti. 

Dislocation (dis-lo-ke'šion), s. išsuki- 
mas; išnarinimas; išsinarinimas: || 
nuslinkimai (žemes sluogsnių dalių). 

Dislodge (dis-lodž'), v.a. išvyti (iš gu- 
lyklos). 

Disloyal (dis-loi'el), adj. ništikimas; ne- 
teisingas; išdavikiškas. || -ly, adr. 
ništikimai; neteisingai; išdavikiš- 
kai. 

Disloyalty (dis-loi'el-ti), s. ništikimu- 

mas; neteisingumas. 
Dismal (diz'mel), adj. nykus: liūdnas; 
sloginąs; baisingas; grėsmingas. || 
-ly, adv. liūdnai; gailestingai: bai- 
singai. I -ness, s. nykumas; liūdnu- 
mas; baisingumas; baisumas. 

Dismantle (dis-man't'l), v.a. nuvilkti: 
nurengti; nurėdyti; apnuoginti; nu- 
draskyti. 

Dismask (dis-mask'), v.a. numaskuoti; 
ličyna nupiešti kam. 

Dismast (dis-masf), v.a. numaštuoti; 
žėglius nuimti. 

Dismay (dis-mėT), v.a. gąsdinti; pergąs- 
dinti; baime įvaryti! išgąsčiu spė- 
kas atimti. || — , s. išgąstis; persigan- 
dimas; nusiminimas. 

Disme (dym), s. dešimtine. 

Dismember (dis-mėm'bor), v.a. išsana- 
riuoti; išardyti; sudraskyti į šmo- 
tus; išdalyti (į dalis). 

Dismemberment (dis-mem'bor-ment), s. 
išsanariavimas; išardymas; sudras- 
kymas į šmotus. 

Dismiss (dis-mis'), ©.a. paleisti; atlei- 
sti; paliuosuoti; atstatyti (nuo vie- 
t<>s); prašalinti. 



193 



Disparage 



Dismissal (dis-mis'el), », = Dismission. 
Dismission (dis-miš'šion), s. paleidimas: 

paliuosavimas; atleidimas; atstatę 

mas; prašalinimas. 

Dismissive (dis-mis'iv), adj. duodas pa- 
liuosavima; paliuosuojamas; atlei- 
džiamas; atstatomas (nuo vietos). 
Dismount (dis-maumV), v.a. nusodinti; 
nukelti; numesti; nublokšti (nuo 
arkUo); nušokdinti. || v h. nulipti: 
nušokti (nuo arklio); nusėsti. 
Disobedience (dis-o-by'di-ens), s. nepa- 
klusnumas. 
Disobedient (dis-o-by'di-ent), adj. nepa- 
klusnus. || —\y f adv. nepaklusniai. 
Disobey (dis-o-bė/'), v.a.n. nepaklusniu 
būti; neklausyti; nepasiduoti; nenu- 
silenkti; priešintis; peržengti (prisa- 
kymų). 
Disobllgation (dis-6b-li-ge'šion), *. ne- 
mandagus pasielgimas^ kuo; ne- 
mandagumas; šiurkštumas; || pa- 
liuosavimas nuo priedermių. 
Disobligatory (dis-Sb'li-ga-to-ri), adj. 

paliuosuojas nuo priedermių. 
Disoblige (dis-o-blaidž'), v.a. nemanda- 
giai pasielgti su, kuo; nepriimnuma 
kam daryti; užgauti^ nepritinka- 
mu pasielgimu. 
Disobliging (dis-o-blai'džing), adj. ne- 
meilingas; neprilankus; nemanda- 
gus; šiurkštus. || -ly, adv. nemeilin- 
gai; nemandagiai; šiurkščiai. 
Disorder (dis-or'dor), s. netvarka; su- 
irimas; sumišimas; || nesveikata: 
lig a - i — »•«• netvarka daryti; tvar- 
ka ardyti; išdraskyti; "sujaukti; su- 
maišyti. 

Disorderly (dis-or'dor-li), adj. netvar- 
kus; sujauktas; sumišęs; triukšmin- 
gas; || ištvirkęs; paleistu vingas; ne- 
doras. IĮ — , adv. netvarkiai; ištvirku- 
siai; paleist uvingai. 

Disorganization (dis-or-gįįn-i-ze'šion), s. 
suirimas; iširimas. 

Disorganize (dis-or'gan-aiz), v.a. išar- 
dyti; suardyti; išdraskyti. 

Disown (dis-own'), v.a. nepripažinti; 
atmesti; išsižadėti. 

Disparage (dis-par'edž), v.a. žeminti; 
pažeminti; įžeisti (keno vertę, garbę); 
teršti; šmeižti. 



Disparagement 191 

Disparagement (dis-par'edž-ment), s. 
įžeidingas palyginimas (sukuo nors 
žemesniu); pažeminimas; pamažini- 
mas; įžeidimas; apšmeiža; geda. 

Disparate (dis'pa-ret), adj. nelygus; ne- 
panešus; skirtingas. 

Disparity (dis-pjir'i-ti), s. nelygumas; 
nelygybe; nepanešumas; skirtumas. 

Dispark (dis-park'), v.a. atidaryti įėji- 
ma sodan; || paliuosuoti; ant liuosy- 
bes paleisti. 

Dispart (dis-parf), v.a. skirti; atskirti; 
atidalyti; perskirti. 

Dispassion (dis-piiš'šion), s. ramumas; 
šaltumas; šaltas kraujas. 

Dispassionate (dis-pliš'šion-et), adj. rim- 
tas; ramus; šaltas; šalto kraujo; be- 
šališkas. |Į — ly, adv. rimtai; ramiai; 
šaltai; bešališkai. || — ness, s. rimtu- 
mas; šaltumas; ramumas; bešališ- 
kumas. 

Dispatch (dis-pač'), v.a. greitai užbaig- 
ti, atlikti {reikalą, etc.); fl pasiųsti 
(pasiuntinį, žinią); fig. pasiųsti į 
ana svietą; užmušti; nužudyti. | v. n. 
skubintis; skubintis užbaigti ką. \\ 
— , s. greitas pasiuntimas; || greitas 
užbaigimas, atlikimas; greitumas; 
skubumas; stropumas; || praneši- 
mas; urediškas pranešimas; urediš- 
kas laiškas; telegrafiška žinia; de- 
peša. 

Dispatchful (dis-pač' fui), adj. greitas; 
spartus; mitrus. 

Dispel (dis-pėl'), v.a. išvaikyti; išsklai- 
dyti; išskirstyti. 

Dispensable (dis-pen'sa-b'l), adj. be ku- 
rio galima apsieiti; apsieinamas; | 
dalomas; suteikiamas. 

Dispensary (dis-pen'sa-ri), s. beturčių 
gydinyčia; vaistinyčia. 

Dispensation (dis-pen-se'šion), s. išdaly- 
mas; apdalinimas; apteikimas; || da- 
leidimas; pavelijimas. 

Dispensative (dis-pen'sii-tiv), adj. sutei- 
kiąs pavelijimą; pavelijąs. || — ly, adv. 
su pavelijimu. 

Dispensator (dis'pen-se-tor), s. dalyto- 
jas; apdalytojas; apteikejas. 

Dispensatory (dis-pen'sa-to-ri), adj. tu- 
rįs tiesa daleisti, pavelyti; pavelija- 
mas, f — , s. vaistaknyge; formako- 
peja. 



Disport 

Dispense (dis-p&ns'), v.a. dalyti; išdaly- 
ti; apdalyti; apteikti; suteikti; |Į da- 
ryti (teisybę); || paliuosuoti; išskirti. 
I r. n. ( — -with), paliuosuoti; paveli- 
jimą duoti; pavelyti. 

Dispenser (dispens'or), s. dalytojas; iš- 
dalyto j as; apteikejas. 

Dispeople (dis-py'p'l), v.a. nuo gyven- 
tojų ištuštinti; be gyventojų palik- 
ti. 

Dispermous (dai-spor'mos), adj. bot. 
dviseklinis; dviseklis. 

Dispersal (dis-por'sel), s. = Disper- 
sion. 

Disperse (dis-pors'), v.a. išbarstyti; iš- 
mėtyti; išskirstyti; išvaikyti. | v.n. 
išbyrėti; išsiskirstyti; iškrikti. 

Dispersion (dis-por'šion), s. išbarsty- 
mas; išskirstymas; išvaikymas; išsi- 
barstymas; išsiskirstymas. 

Dispirit (dis-pir'it), v.a. drąsa atimti; 
nu bauginti; nuliūdinti. 

Displace (dis-ples'), v.a. perstatyti (iŠ 
vienos vietos į kitą)\ perkelti; išvarty- 
ti; prašalinti ką (užimant jo vietą); 
atstatyti (nuo vietos). 

Displacement (dis-ples'ment), s. persta- 
tymas; perkėlimas; prašalinimas; 
atstatymas. 

Displant (dis-planf), v.a. išrauti (auga- 
lą); išstumti; išvyti (žmones iš jų ap- 
gyventą sėdybų). 

Displantation (dis-pliin-te'šion), s. išro- 
vimas; išstūmimas; išvijimas. 

Display (dis-plez'), v.a. išvynioti; iš- 
pliekti ; išsketroti ; išskėsti ; išdriekti ; 
atidengti; matymui išstatyti; ap- 
reikšti; perstatyti; parodyti. || v.n. 
akims persistatyti; pasirodyti; apsi- 
reikšti; I gražius žodžius naudoti; 
girtis. I — , s. išrodymas; parody- 
mas; apreiškimas; pasirodymas; pa- 
roda. 

Displease (dis-plyz'), v.a. nepatikti; ne- 
įtikti; rūstinti; pykdyti. 

Displeasure (dis-pl&ž'jur), s. nepriim- 
numas; apmaudą; pyktumas. 

Displode (dis-plod'), v.a. iššauti; per- 
piešti; sudraskyti. | v. n. plyšti; 
sprogti. 

Displosion (dis-plo'žion), s. šūvis; spro- 
gimas; plyšimas. 

Disport (dis-porf), s. laiko praleidi- 



Disposal 

masjbovii; žaisme. |] — , v. a. bovyti; 
linksminti. ĮĮ r. n. bo vytis; siausti; 
žaisti; išdykauti. 

Disposal (dis-poz'el), s. sustatymas; su- 
rėdymas; parėdymas; padavadiji- 
mas; redyba; valdžia. The — of the 
troops in two lines, sustatymas ka- 
riaunos į dvi eili. The divine — , 
dieviškas parėdymas. To be at one' s 
— , būti ke/io redyboj; būti kam ant 
patarnavimo. Those books are at 
your — , šios knygos pasilieka pil- 
noj jusij redyboj; šiomis knygomis 
galite naudotis kiek norite. 

Dispose (dis-poV), t. a. sustatyti; su- 
rengti; parėdyti; || rėdyti; valdyti; 
padavadyti; || duoti; dalyti; išdaly- 
ti; apteikti; || vartoti; panaudoti; 
paskirti ką besinaudojimui; || pa- 
lenkti; patraukti; duoti palinkima, 
patraukimą. To — of, naudotis 
kuo; panaudoti; atiduoti; perduoti į 
kitas rankas; parduoti. 

Disposed (dis-pozd'), adj. turįs palin- 
kima; linkės; palinkės; well — , ge- 
rame upe. 

Disposition (dis-po-zi"šion), s. padava- 
dijimas; parėdymas; davadas; su- 
statymas; || palinkimas ant ko; po- 
būdis; būdas; upas. 

Dispossess (dis-poz-zes'), v. a. atimti 
nuo ko savastį, valdyba; prašalinti 
iš valdybos. 

Dispossession (dis-poz-zeš'šion), s. at- 
ėmimas savasties; prašalinimas iš 
valdybos. 

Dispraise (dis-prez'), v. a. peikti; kolio- 
ti. || — , s. nupeikimas; papeika; ko- 
lione. 

Disproof (dis-prūT ), s. parodymas kad 
neteisybe; parodymas kad užmeti- 
nejimai yra neteisingi. 

Disproportion (dis-pro-por'šion), s. stoka 
proporcijos; nelygumas. | — , v. a. be 
proporcijos padaryti; netinkamai 
pririnkti, sudėti, sujungti. 

Disproportional, Disproportionate (dis- 
pro-por'šion'el, -šion-et), adj. ne- 
proporcionališkas. Į — ly, ado. ne- 
proporcionališkai. 

Disprove (dis-prūv'), v. a. išrodyt i (ar 
parodyti) kad neteisybe; parodyti 
kad užmetinTjimas yra neteisingas. 



105 



Disrobe 



Disputable (dis'pju-tii-b'l), adj. ginčyti- 
nas; ginčijamas. || — ness, *. ginčyti- 

numas. 

Disputant (dis'pju-tent), adj. besiginei 
jas. I —,s. ginčytojas; ginčininkas. 

Disputation (dis-pju-te'šion), s. ginčiji- 
mas; ginčai; disputas. 

Disputatious (dis-pju-te'šios), Disputą- 
tive (dis-pjūt ii-tiv), adj. mėgstąs gin- 
čytis; ginčingas. 

Dispute (dis-pjūt'), v.n.a. ginčytis; gin- 
čyti; disputuoti; bartis. || — , *. dis- 
putas; ginčai; barnys. 

Disputer (dis-pjūt 'or), s. ginčininkas. 

Disqualification (dis-kuol-i-fi-ke'šion), s. 
nemoksi urnas; negebsnumas. 

Disqualify (dis-kuol'i-fai), r. a. (pada- 
ryti negabiu, netinkamu. 

Disquiet (dis-kuai'et), v. a. neramiu 
(pa)daryti; (su)rupinti. || — , .*. nera- 
mumas; nerimastis; sujudimas. | 
— ness, s. Disquietude. 

Disquietude (dis-kuai'i-tjud), s. nerima- 
stis; neramumas; susirūpinimas; 
sujudimas. 

Disquisition (dis-kui'-zi"šion), s. išj ieš- 
kojimas; ištirinejimas. 

Disregard (dis-ri-gard'), v. a. nepagodo- 
ti; už nieką laikyti; nepaiseti. | — , 
s. nepagodone; nepaisejimas. 

Disregardful (dis-ri-gard'ful), adj. nego- 
dojas; nepaisąs; už nieką statas; nie- 
kinąs. 

Disrelish (dis-rel'iš), v. a. nemėgti; bri- 
dintis; || prikliu daryti; negera sko- 
nį priduoti. || — , s. nemėgimas; || 
Šlykštumas; negera skonis. 

Disreputable (dis-rep'ju-ta-b'l), adj. var- 
dą (ar garbe) žeminas; nepadorus; 
begėdiškas. || Disreputably, adv. pa- 
žeminančiai; nepadoriai; begėdiš- 
kai. 

Disrepute (dis-ri-pjūf), s. bloga garbe; 
negarbe. 

Disrespect (dis-ri-spekt'K .v. negodoji- 
mas; negodone; nenusilenki mas; ne- 
paisejimas. 

Disrespectful (dis-ri-spekt'ful), adj. ne- 
godojas; nemandagus. || — ly, adv. be 
jokio pagodojimo; nemandagiai. 

Disrobe (dis-rob'), v. a. nurėdyti; išrė- 
dyti; nuvilkti; apnuoginti. 



Disrupt 106 

Disrupt (dis-ropf), v. a. suplėšyti; per- 
piešti. I — , adj. sudraskytas; per- 
pieštas; nupieštas. 

Disruption (dis-rop'šion), s. perpieši- 
mas; sudraskymas; sulaužymas. 

Dissatisfaction (dis-sat-is-fak'šion), s. 
neužganedijimas; apmaudą. 

Dissatisfy (dis-sat'is-fai), v.a. neužga- 
nedyti;neužganedytu (pa)daryti; ap- 
maudai priežastį duoti. 

Dissect (dis-sekf), v. a. piaustyti {lavo- 
ną); anatomizuoti; analizuoti. 

Dissecting (dis-sekt'ing), adj. skirias; 
atskirias; perkertas; || pi austomas; 
piaustymui (lavono) panaudojamas. 

Dissection (dis-sek'šion), *. piaustymas 
(lavono): disekcija. 

Disseize (dis-syz'), d. a. savastį nuo ko 
užgrobti, atimti; iš dubos ar ukes 
(neteisiai) išvaryti. 

Disseizee (dis-sy-zy'), s. ypata, kurios 
savastis tapo užgrobta, atimta. 

Disseizin (dis-sy'zin), s. užgrobimas sa- 
vasties; iš dubos išvarymas. 

Disseizor (dis-sy'zor), s. užgrobėjas 
keno savasties, ukes. 

Dissemble (dis-sem'b'l), v. a. užslėpti: 
užmaskuoti. || v. n. nuduoti; apsime- 
sti. 

Dissembler (dis-sem'blor), s. nudavejas; 
veidmainys. 

Disseminate (dis-sem'i-net), v. a. išseti; 
plačiai išbarstyti; išplatinti. 

Dissemination (dis-sem-i-ne'šion), s. iš- 
sejimas; išbarstymas; išplatinimas. 

Disseminator (dis-sem'i-ne-tor), *. sėji- 
kas; barstyto j as; platintojas. 

Dissension (dis-sen'šion), s. nesutiki- 
mas; vaidai. 

Dissent (dis-sėnf), v. n. nesusitaikyti; 
nesutikti (nuomonėse); ĮĮ atsimesti 
nuo viešpataujančios (anglikoniškos) 
bažnyčios. || — , s. nesusitaikymas; 
nesutikimas; |Į atsimetimas nuo 
viešpataujančios (anglikoniškos) baž- 
nyčias; atskalunyste. 

Dissenter (dis-sėnt'or), a. nesusitaikan- 
tysis; atskalūnas. 

Dissentient (dis-sen'šent), adj. nesusi- 
taikas; nesutinkąs; kitaip manas. || 
— , g. = Diss k \T k r. 

Dissentious (dis-s8n'ši6s), adj. valdin- 
gas. 



Dissolute 

Dissertation (dis-sorte'šion), s. išvedžio- 
jimai; traktatas; disertacija. 

Disserve (dis-sorv'), v. a. kenkti; bledį 
daryti; vodyti. 

Disservice (dis-sorv'is), s. bledis; skriau- 
da. 

Dissever (dis-sev'or), v. a. perskirti: 
perdalyti. 

Disseverance (dis-sev'or-ens), s. persky- 
rimas; perdalijimas; perdalymas. 

Dissidence (dis'si-dens), s. nesusitaiky- 
mas; nesutikimas; atskalunyste. 

Dissident (dis'si-dent), adj. nesutinkąs; 
esąs kitos nuomones. || — , s. disiden- 
tas; atskalūnas. 

Dissimilar (dis-sim'i-lor), adj. nepana- 
šus; nevienodas; y vairus. || — ly, adv. 
nepanašiai; nevienodai; y vairiai. 

Dissimilarity (dis-sim-i-lar'i-ti), s. nepa- 
našumas; nepanašyste; y vairumas. 

Dissimilitude (dis-si-mil'i-tjud), s. nepa- 
nešumas; y vairumas. 

Dissimulate (dis-sim'ju-let), v. n. nuduo- 
ti; apsimesti. 

Dissimulation (dis-sim-ju-le'šion), s. ap- 
simetimas; nudavimas. 

Dissipate (dis'si-pet), v. a. išskirstyti: 
išsklaidyti; išbarstyti; išeikvoti; iš- 
blaškyti; išmėtyti. || v.n. išsiskirsty- 
ti; išsisklaidyti; pranykti. 

Dissipation (dis-si-pe'šion), s. išskirsty- 
mas; išsklaidymas; eikvojimas; blaš- 
kymas; išsiskirstymas; išsisklaidy- 
mas; iškrikimas; mislių iširimas; || 
ištvirkęs gyvenimas; palaidunyste. 

Dissociable (dis-so'ša-b'l), adj. netinka- 
mai parinktas; neatsakomas. 

Dissocial (dis-so'šel), adj. nedraugiškas: 
saumylingas. 

Dissociate (dis-so'ši-et), v. a. išskirti, 
atskirti (iš draugystes); vienybe (ar 
ryšį) ardyti, išardyti. 

Dissociation (dis-so-ši-e'šion), s. atsky- 
rimas; paskirstymas: padalijimas; 
pasiskirstymas; nevienybe. 

Dissoluble (dis'so-lju-b'l), adj. išt alpi- 
namas. 

Dissolute (dis'so-ljut), adj. pasileido; 
palaiduniškas; paleist u\ in gas; i - 
tvirkes. |Į — ly, adv. palaiduni kai: 
paleistu vingai. ĮĮ — ness, 8. pasileidi- 
mus; ištvirkimas: palaidunyste. 



Dissolution 

Dissolution (dis-so-ljū'šion), 0. tarpini- 
mas; sutarpinimas; tirpimas; sutir- 
pimas; || paleidimas (stmrinkimo)', 
suardymas; | suirimas; galas; mir- 
tis; || palaidunyste. 

Dissolve (diz-z&lv'), t>. a. išdėstyti į su- 
dėtinius; ištarpyti; || suardyti; pa- 
leisti; uždaryti {susirinkimą^ etr.)\ || 
išrišti; išaiškinti (paslapty, etc.)', pa- 
naikinti. || r. n. išsidėstyti; tirpti; su- 
tirpt i : pasileisti; išsiskirstyt i. 

Dissolvent (diz-zdl v' ent), adj. tarpinas; 
išdestas. 

Dissonance (dis'so-nens), s. nesutari- 
mas; nesutari is: nesanlyda. 

Dissonant (dis'so-nent), adj. nesanly- 
dus; nesutariąs: nesusi taikąs: prie- 
šingas. 

Dissuade (dis-sued'), v.a. atkalbinti; 
atrodyti. 

Dissuasion (dis-sue'žion), s. atkalbini- 
mas; at rūdijimas: atkalba. 

Dissuasive (dis-sue'siv), adj. atkalbinąs: 
atrodijas. | — , s. atrodijanti prieža- 
stis. 

Dissyllabic (dis-sil-l;'ib'ik>, adj. dviskie- 
meninis; iŠ dviejų, skiemeniu susi- 
dedąs. 

Dissyllable (dis-sil'la-b'l), s. dviskieme- 
ninis žodis. 

Distaff (dis'tef), *. vindas; varpste. 

Distain (dis-ten'), v.a. teršti; sutepti. 

Distance (dis'tens), s. pavijys; atstu- 
mas; atokumas; tolis; toluma; tolu- 
mas; f laiko tarpas; || pasi laikymas 
ištolo pagodones dėlei; pagodone. 
To keep one's — , ištolo laikytis; ne- 
siduoti i familiariškumą. || — , v.a. 
atitolinti; aplenkti; toli pralenkti; 
užpakalyj palikti. 

Distant (dis'tent), adj. atokus; tolus: 
tolimas; besilaikąs ištolo; išdidus, 
f — ly, adv. toli; ištolo. 

Distaste (dis-test'), s. nemėgimas: besi- 
priklinimas; priklumas: apmaudą; 
papykis. || —,r.a. nemėgti; nekęsi i; 
priklintis; biauretis. 

Distasteful (dis-tgst'ful), adj. nepriim- 
nus; priklus; grisus. || —\y,adv. prik- 
liai;su priklumu. 

Distemper (dis-tem'por), v.a. apsargdin- 
ti; į liga įvaryti ; Į erzini i ; pykdyl i : 
[apmaudą atvesti. || — , s. nesveika- 



L97 Distort 

ta; negale; liga; || netvarka; politiš- 
ki sumišimai. 

Distemperature (dis-t6m'por-a-tjur), ». 
netvarka; sumišimas; nerimastis; || 
nesveikata: negale. 

Distend (dis-tend'), v.a. ištiesti: ištemp- 
ti; išskėsti. 

Distensible (dis-tčn'si-b'l), adj. išskečia- 
mas; ištempiamas. 

Distension (dis-ton'šion), s. ištiesimas: 
išsketimas; ištempimas: įtempimas. 

Distensive (dis-tšn'siv), adj. ištiesiąs; 
ištempiąs; ištempiamas. 

Distention (dis-ten'šion), s. = Dtsten- 
sion. 

Distich (dis'tik), a. dvieilis. 

Distichous (dis'tik-6s), adj. dvieiliuis. 

Distil, Distill (dis-til'), v. n. sunktis; te- 
keti; lašėti, f v.a. sunkti; tekinti; 
distiliuoti; varyti (degtinę, etc.). 

Distillation (dis-til-le'šion), 8. sunkimas; 
besisunkimas; tekėjimas; varymas 
(degtines, etc.): distiliavimas; disti- 
liacija. 

Distiller (dis-til'or), s. sunkėjas; vary- 
tojas; spirčius. 

Distillery (dis-til'or-i), s. degtines vary- 
mo dirbtuve; spirtinyčia. 

Distinct (dis-tinkt '), adj. atskiras; skir- 
tingas; f aiškus; reiškus. || — ly, adv. 
aiškiai. || — ness, 8. aiškumas; reiš- 
kumas. 

Distinction (dis-tink'šion), s. skirtumas: 
skirtingumas; || išskyrimas; atženk- 
linimas; || atsižymėsimas; augštas 
stonas; garbe; a man of — , garbes 
vyras; people of — , augšto stono 
žmones; didžiūnai. 

Distinctive (dis-tink'tiv), adj. skiriąs: 
atskirias; atženklinas; ypatingas: 
charakteristiškas. | — ly, adv. aiš- 
kiai. 

Distinguish (dis-tin'gui'š), v.a.n. atskir- 
ti; paženklinti; atženklinti; atsižy- 
mėti; atsiženklinti. 

Distinguishable (dis-tin'gui'š-a-b'l), adj. 
atsižymėjęs; pagarsėjęs; garsus. 

Distinguishing (dis-tin'gui'š-ing), adj. at- 
skirias; atžymįs; ypatingas; charak- 
teristiškas. 

Distinguishment (dis-tin'gui'š-ment), s. 
atskyrimas; skirtumas. 

Distort (dis-torf), v.a. kraipyti: iškrai- 
pyti; perkreipti; darkyti. 



Distortion 



193 



Diuretic 



Distortion (dis-tor'ši6n), s. iškraipymas; 
darkymas. 

Distract (dis-trakf), v. a. atitraukti; nu- 
traukti; sujaukti (keno mislis); su- 
maišyti; galva apsukti; iš proto iš- 
vesti. 

Distracted (dis-trakt '8d), adj. iš proto 
išejes; proto netekės; pasiutęs. || — ly, 
adv. kaip galvos netekės; kaip be 
proto. || — ness, s. beprotyste; proto 
netekimas; iš proto išėjimas. 

Distraction (dis-triik'šion), s. atitrauki- 
mas; nukreipimas: | sumišimas; ne- 
tvarka; I proto nužudymas; proto 
netekimas; iš proto išėjimas; bepro- 
tyste; pasiutimas. 

Distractive (dis-trakt'iv), adj. iš proto 
vedas; protą maišas. 

Distrain (dis-tren'), v. a. užgrėbti; už- 
areštuoti [turtą). 

Distrainor (dis-tren'or), s. užgrebejas. 

Distraint (dis-trenf), s. užgrebimas; už- 
areštavimas (keno turto). 

Distrait (dis-tre"), adj. iširusių mislių: 
užmaršus. 

Distraught (dis-trof), adj. = Distract- 
ed. 

Distress (dis-tres'), a. nelaime; sielvar- 
tas; beda; skausmas; širdies peršu- 
lys; susikrimtimas; kančia; skurdas; 
vargas; | užgrebimas (turto); užaręs- 
tavimas. || — , v. a. varginti; kankin- 
ti; || užgrėbti; užareštuoti. 

Distributable (dis-trib'ju-ta-b'l), adj. iš- 
dalinėdamas; išdalomas. 

Distribute (dis-trib'jut). v. a. išdalinėti; 
išdalyti; paskirstyti; typ. išmėtyti 
(sustatytas raides). 

Distributer (dis-trib'ju-tor), s. išdalyto- 
jas. 

Distribution (dis-tri-bjū'šion), *. išdali- 
nę j imas; padalymas; paskirstymas; 
|| išmėtymas (raidžių). 

Distributive (dis-t rib' ju-tiv), adj. dalija- 
mas; išdalomas; paskirstomas: pa- 
vieninis. || —ly, adv. kiekvienam sky- 
rium, atskirai; pavieniui. 

District (dis'trikt), s. pavietis; apskri- 
tys; aprube. || — , v. a. į paviečius 
(pa)dalyti. 

Distrust (dis-t rost'), v. a. neužsitiketi; 
netikėti. | — , s. neužsitikejimas; 
n u ož valga. 



Distrustful (dis-tr5st'ful), adj. neužsiti- 
kejimo pilnas: neužsitikįs; nepasiti 
kįs. I — ly, adv. neužsitikinčiai; su 
neužsitikejimu. || —ness, s. neužsiti- 
kejimas; nepasitikėjimas. 

Disturb (dis-torb'), v. a. ramuma ardyti: 
rūpinti; drumsti; sujudinti; || kenk- 
ti; maišyti (kam); periškadyti. 

Disturbance (dis-torb'ens), s. neramu- 
mas; nerimastis; sujudimas; sumiši- 
mas; sukilimas. 

Disturber (dis-torb'or), s. ardytojas ra- 
mumo; maištadaris. 

Disunion (dis-jūn'jon), s. nevienybe; 
nesutikimas; iširimas. 

Disunite (dis-ju-naif), v. a. vienybe ar- 
dyti; išardyti; perskirti; atskirti; 
perdalyti. | v. n. pasiskirstyti; persi- 
skirti; pasidalyti; pakrikti; iširti. 

Disunity (dis-ju'ui-ti), s. nevienybe; ne- 
sutikimas; pasidalinimas. 

Disuse (dis-jūV), v. a. paliauti vartoti; 
užmesti; atpratinti; atprasti. || — , s. 
paliovimas vartoti; užmetimas pa- 
pročio; at pratimas. 

Disvaluation (dis-val-ju-e'šion), s. nego- 
dojimas; nepagodone; žeminimas; 
pažeminimas. 

Disvalue (dis-val'ju), v. a. (pa)žeminti; 
žemai statyti; šmeižti. || — , a. (pa)že- 
minimas; nepagodone. 

Disyoke(dis-jok'), v. a. išjungti: atjung- 
ti; junga nuimti; paliuosuoti. 

Ditch (die), s. grabe; rėvas. || — , v. a. 
grabe kasti; revu ką apkasti ; graben 
įmesti. 

Ditcher (dič'or), 8. grabekasis. 

Ditheism (dai'čAi-iz'm), s. dvidievyste; 
dualizmas. 

Ditheistic, Ditheistical (dai-č/d-is'tik, -ei). 
adj. dvidievystinis; dvidieviškas; 
dualistiškas. 

Dithyramb (di^A'i-ramb), a. giesme gir- 
1 uoklystes dievaičio garbei. 

Dittany (dit'ta-ni), s. bot. laukine kalu- 
švita. 

Ditto (dit'to), -s-. &adv. taspat; augščiau 
minėtas dalykas; kaip augščiau sa- 
kyta. 

Ditty (dit'ti), a. žodis; ištarimas; || dai- 
na; giesme. || — , v. n. giedoti. 

Diuretic (dai-ju-rėt'ik), adj. šlapumą 
varas. || — , *. šlapumą varas vaistas. 



Diurnal 



109 



Divorcee 



Diurnal (dai-dr'nol), adj. dieninis; ksis 
dieninis. || — ly, adv. kasdien. 

Diuturnal (dai-ju-tor'nel), adj. ilglaiki- 
nis; ilgamžinis. 

Divan (di-van'), 8. aukščiausioji roda 
( Turkijoj); | divonas: sofa. 

Divaricate (dai-var'i-kgt), v.n. [ dvi ša- 
ki šakotis; pasišakoti. ĮĮ — , adj. išsi- 
sako j os ; pas i šakoj os. 

Divarication (dai-viir-i-ke'šion), .v. pasi- 
Šakojimas į dvi saki: dvišakumas. 

Dive (daiv), v.n. nardyt is; panerti; pa- 
sinerti; įsigilinti (į dalyką). || — , #. 
besinardymas; pasinėrimas. 

Diver (daiv' or), *. naras; narūnas. 

Diverge (di-vordž'), v.n. driektis į visas 
puses; išbėgioti į visas puses; || skir- 
tis (n uomotiėje); nesutikti (su abeltia 
n uomone). 

Divergence, Divergency (di-vor'džens, 
-džen-si), *. pasiskirstymas ar bėgi- 
mas \ visas puses; ĮĮ besisky rimas 
nuomonėj; nesutikimas. 

Divergent (di-vor'džent), adj. besidrie- 
kiąs (pasiskirstys ar bėgas) į visas 
puses; | nesutinkąs; besiskirias (nuo- 
monėj). 

Divers (dai'vorz), adj. pi. keli; kelerio- 
pi; y vairus. 

Diverse (dai'vorsz'r dai-vors' ),«<?/. yvai- 
rus; visokeriopas; daugeriopas. | — , 
adv. į y vairias puses; y vairiai. |Į — ly, 
adv. y vairiai; visokeriopai. 

Diversification (di-vor-si-fi-ke'šion), *. 
visokeriopinimas; y vairavimas; be- 
simainymas; yvairumas. 

Diversify (di-vor'si-fai), v. a visokerio- 
pinti; y vairuoti. 

Diversion (di-vor'šion), s. nukreipimas: 
nukreipimas atidos; nubo vijimas: 
bova; palinksminimas; smagus lai- 
ko praleidimas. 

Diversity (di-vor'si-ti), s. yvairumas: 
skirtumas; visokeriopu mas. 

Divert (di-vorf), v. a. nukreipti (į šalį); 
atitraukti; nubovyti; palinksminti. 

Divertissement (di-ver-tis-man'), 8. pa- 
linksminimas; nubovijimas. 

Divest (di- vest'), v. a. nuvilkti; nurėdy- 
ti; atimti; apnuoginti. 

Divestiture (di-vest'i-tjur), 8. nuredy 
mas; atėmimas. 

Divide (di-vaid';, v.a. dalyti; padalyti; 



atidalyti; skirti; at-, perskirti. \v.n. 
dalytis; pasidalyti; skirtis. 

Dividad (di-vaid' 8d), adj. padalytas. || 
— ly, adv. skyrium; atskirai. 

Dividend (div'i-dfind), *. dividendas; 
kiekvienam pripuolant! pelno dalis; 
ĮĮ math, dalomasis. 

Divider (di-vaid' or), s. dalytojas; pada- 
lytojas; || pi. cirkeliai. 

Divination (div-i-ne'šion), *. žynavi- 
mas; būrimas; pranašavimas; pra- 
našyste, žynystS. 

Divine (di-vain'), v. a. n. žynaut i; prana- 
šauti; lemti; burti; spėti (busimas 
nusidavimus). \\ — , s. dvasiškasis; 
kunigas. || — , adj. dieviškas; dangiš- 
kas; šventas. || — ly, ado. dieviškai. 
|| — ness,s. dieviškumas. 

Diviner (di-vain'or), s. žynys; žynius; 
burtininkas: pranašas. 

Divineress (di-vain'6r-es), s. žyne; pra- 
naše. 

Diving (daiv'ing), adj. besinardas; nau- 
dojamas nardymui, panerimui. || — , 
s. besinardymas; pasinėrimas. || — 
bell, s. nardomasis varpas; naravar- 
pis. 

Divinity (di-vin'i-ti), s. dieviškumas; 
dievyste; || Dievas; dievaitis: || dva- 
siški mokslai; teologija. Doctor of 
— , teologijos daktaras. 

Divisibility (di-viz-i-bil'i-ti), s. dalomu- 
mas. 

Divisible (di-viz'i-b'l), adj. dalomas: 
dalijamas; padalomas. | — ness, *. = 
Divisibility. 

Division (di-vi"žion), s. dalymas; pada- 
lijimas; pasidalijimas; padala; per- 
skyrimas: skyrius; mil. divizija. 

Divisional (di-vi"žion-el), adj. dalijas; 
dalomas; skiriamas; prigulįs prie 
skyriaus. 

Divisive (di-vai'siv), adj. dalijas; daląs; 
skirias; skiriamas; dalijamas: || sė- 
jas nesutikimus. 

Divisor (di-vai'zor), s. arith. dalinin- 
kas. 

Divorce (di-vdrs'), 8. perskyrimas; per- 
siskyrimas (vyro su porta). I — , v. a. 
perskirti; persiskyrimą duoti (vyrui 
SU pačia). 

Divorcee (di-vor-sy'), s. persiskyrė! is; y 
persiskyrele. 



Divorcement 



200 



Doctrinaire 



Divorcement (di-vors'ment), s. išriši- 
mas moterystes; perskyrimas; per- 
siskyrimas. 

Divulge (di-voldž'), v.a. apreikšti; ap- 
garsinti; išpasakoti (pa. slaptį). 

Divulsion (di-vol'šion), 8. atplešimas; 
nupiešimas; nudreskimas; nudras- 
kymas. 

Divulsive (di-vol'siv), adj. atplešias; iš- 
plešias; perplešias; draskas. 

Dizen (diz'z'n ir dai'z'n), v.a. parėdyti: 
apgerbti; padabinti. 

Dizzily (diz'zi-li), adv. kaip pasvaiges; 
kaip apkvaitime. 

Dizziness (diz'zi-nės), s. galvos besisu- 
kimas; apkvaitimas; pasvaigimas. 

Dizzy (diz'zį), adj. svaigstas; apsvaigęs; 
apkvaitęs; Jig. lengvamaniškas; ne- 
protingas; išdykęs; || gimdas galvos 
besisukima; galva apsukas; svaigi- 
nas. || — , v.a. gimdyti galvos besisu- 
kima; galva apsukti; apkvaitinti; 
apsvaiginti. 

Do (du), v.a. [pret. did; pp. done; 
pirt. pres. <& verb, subst. doing] , da- 
ryt i; padaryti; veikti; pildyti; gim- 
dyti; gaminti; įvykinti; užbaigti; at- 
likti; pagaminti; sutaisyti {valgį); 
kepti; virti; | Do, Did, vartojama 
klausiamuose sakymuose: Do you 
know f ar žinai? ar žinote? Did he 
tell you this? ar tai jis tau (jums) sa- 
ke? To — one's best, daryli kas ga- 
lima; panaudoti visas spėkas. To 
— ■ one's duty, pildyti savo prieder- 
mi'. To have to — with, turėti su 
kuo darbą; turėti ka nors bendro su 
kuo. I hare nothing to — with this, 
aš su tuo nieko bendro neturiu; ma- 
nes tas visai neapeina. I shall see 
what can be done, žiūrėsiu, kas bus 
galima padaryti. All is done, vis- 
kas parengta, padaryta; viskas pa- 
baigta. Do you wish the meat well 
done- ar norite gerai iškepta mesa? 
To — away, prašalinti. To — on, 
uždėti; užmauti; užsivilkti. To — 
open, atidaryti; atverti. To — over, 
apkloti; apdengi i ; apvilkti; aptrauk- 
t i ; apt cpt i ; to — over with gold, auk- 
su apvilkti, aptraukti; apauksuoti. 
To — over again, išnaujo daryti; 
atkartoti. To — up, sudėti; sukrau- 



ti : to — up with starch, iškrakmo- 
lyti. 

— , v. n. darytis; pasidaryti: || užsilai- 
kyti; pasilaikyti; eitis. How do you 
— f kaip einasi? ka beveiki (pi. be- 
veikiate)? || užtekti; ganeti; tikti; 
atsakomu būti. Th.it will — •, už- 
teks; bus gana. To — by, apsieiti su 
kuo. To —Jor, pakakti; tikti: pri- 
tikti; pabaigti su, kuo; sunaikinti. 
To — without, apsieiti be ko. To have 
done, pabaigti; pasibaigti. 

Do (dū), s. riksmas; klegesis; užimąs; 
sumišimas; | apgaulis; priga vyste. 

Do-all (dū'ol), s. žmogus ant visų ke- 
turių; faktorius. 

Dobber (dob'bor), s. plūde (meškeres). 

Docibility (dos-i-bil'i-ti), s. supratingu- 
mas; besidavimas mokinimui; mok- 
slumas. 

Docible (dos'i-b'l), adj. supratingas; 
lengvai išmokinamas; mokslus. | 
— ness, s. = Docibility. 

Docile (dos'il ir do'sil), adj. mokslus; 
klausas mokinimo; paklusnus; pa- 
lankus. 

Docility (do-sil'i-ti), s. mokslumas; pa- 
lankumas mokinimui; paklusnu- 
mas; palankumas. 

Docimacy (dos'i-ma-si), s. docimacija; 
bandymas (naugių ypatybių, koky- 
bių, etc.). 

Dock (dok), s. nukirsta uodega; stim- 
burys; || bot. arklio rūgštyne; || do- 
kai; laivų dirbtuve; | apkaltinto 
suolas (sudnamyj). || — , v.a. nukirsti 
(uodegą); nukirsti; nupiauti; nu- 
traukti. 

Dockage(dok'edž), s. mokestis už besi- 
naudojima dokais. 

Docket (dok' et), s. ištrauka; išrašas (iš 
raštų); surašąs; užrašas: parašas (ant 
pirkinių). || — , v.a. išrašyti; ištrauka 
padaryti; surašyti; užrašyti. . 

Dockyard (dok'jard), s. dokai; laivų 
dirbtuve. 

Doctor (dok'tor), s. daktaras; gydyto- 
jas, f — , v.a. gydyti; daktarauti; 
daktaro laipsniu apteikti. 

Doctoral (dok 'tor-el), adj. daktariškas. 

Doctorate (dok'tor-et), s. daktaryste; 
daktarystes laipsnis. 

Doctrinaire (dok-tri-ner'), s. doktrinie- 
rius. 



Doctrinal 



201 



Dole 



Doctrinal (dok'tri-nel), tulj. pamokinąs; 
mokslinis; dogmatiškas. || — , .*. 
taisykla; pamokymas; dogmatas. 

Doctrine (dok't rin), 8. doktrina; moky- 
mas; mokinimas. 

Document (dok'ju-ment), s. dokumen- 
tas. || — , v.a. dokumentais aprūpin- 
ti. 

Documental (dok-ju-men'tel), adj. do- 
kumentiškas. 

Documentary (dok-ju-mėn'tii-ri), adj. 
dokumentinis; dokumentiškas. 

Dodd (dod), v.a. kirpti; nukirpti; nu- 
karpyti. 

Dodded (dod'dėd), adj. beragis; buolas. 

Dodder (dod'dėir), v.a. judinti; kratyti; 
purtyti. I v. n. judėti; kratytis. 

Doddle (dod'd'l), v. n. virtuoti; netvir- 
tomis kojomis eiti; strapalioti. 

Dodecagon (do-dek'ii-gon), s. dvylik- 
kampis; dvylikšonis. 

Dodecahedral (do-dek-a-hy'drel), adj. 
susidedąs iš dvylikos lygi iį šonų; 
dvylikšoninis. 

Dodecahedron (do-dek-a-hy'dron), s. 
dvylikšonis. 

Dodge (dodž), v. n. panaudoti klastas; 
stengtis ištrukti ko; išsisukti; iš- 
vengti; ištrukti. | — , s. besistengi- 
mas išsisukti, ištrukti ko; išsisuki- 
mas; klasta; vylius. 

Dodger (dodž'or), *. tas, kurs stengiasi 
išsisukti, ištrukti panaudodamas 
klastas; klastorius; sukčius. 

Dodipate, Dodipoll (dod'i-pet, -pol), s. 
paikšas; mulkis; pusgalvis. 

Dodo (do 'do), s. dodo; drontas {dabar 
išnykęs pau kiltis) . 

Doe (do), s. elne: stirna. 

Doer (dū' or), s. tas, kurs ka daro; da- 
rytojas; veikėjas. 

Does (doz), [trečioji ypata vienskaitos 
pereinamojo laiko nuo no], daro; vei- 
kia, ir. Do. 

Doeskin (do'skin), *. stirnos oda. 

Doff (dof). v.a. nusivilkti; numesti 
(drapanas). 

Dog (dog), s. šuo; šuva. To go to the 
— s, eiti šunims šėko piauti. || — , r. 
a. persekioti; paskui sekioti; šuni- 
mis užpiudyti; užsiundyti; vytis. | 
— days, laiko tarpas tarp liepos ir 
rugsėjo mėnesiu,; vasaros karštyme- 



tis; šunlaikis; dyklaikis. — Star 
BunzvaigždS. 

Dogbane (dog' ben), v. bot. vaišgantas. 

Dog-brier (dog'brai-or), s. bot. šunerške- 
t is; šunrože. 

Doge (dodž), s. dožas (vyriausia galva 
Venecijos ir Genujos respublikų). 

Dog-eared (dog'yrd), adj. su užlanksty- 
tais lapais. 

Dogfish (dog'fiš), s. zool. marių šuva; 
mažasis rekinas. 

Dogged (dog'ged), adj. susiraukęs; su- 
rūgęs; aitrus; atkaklus. | — |y, ad v. 
aitriai; atkakliai. || — ness, s. suru- 
gimas; aitrumas; atkaklumas. 

Dogger (dog'gor), s. dvistiebis žvejų 
laivas. 

Doggerel (dog'gor-ėl), s. visai prastos 
eiles. || — , adj. prastas; neturįs rit- 
mo (sak. apie eiles). 

Doggish (dog'giš), adj. šuniškas. || — ly, 
adv. šuniškai. || —ness, s. šunišku- 
mas. 

Doghole (dog'hol), s. šuns būda; lindy- 
ne tik šuniui gulėti. 

Dogma (dog'ma), .v. dogma; dogmatas; 
mokymas. 

Dogmatic, Dogmatical (ddg-mat'ik, -el), 
adj. dogmatiškas. || — ly, adv. dog- 
matiškai. 

Dogmatics (dog-miit'iks), *'. dogmatika; 
dogmatiška teologija. 

Dogmatism (dog'ma-tiz'm), s. dogma- 
tizmas. 

Dogmatist (dog'ina-tist), s. dogmatistas; 
dogmatikas. 

Dogmatize (dog'mii-taiz), v. n. autorite- 
tišku tonu šnekėti, mokint i. 

Dog's-ear (dogz'yr), s. užlenktas {kny- 
gos) lapas. 

Dogwood (dog' uūd), .v. šunobele. 

Doily (doi'li), .v. skepetaite; servetkele. 

Doing (dū'ing), s. darymas: veikimas: 
darbas, ir. Do. 

Doit, Doitkin (doit, -kin), .v. smulkus 
holandiškas pinigas; grašis; skatikė- 
lis; || menkniekis; mažmožis. 

Dolabriform (do-lab'ri-form), adj. turįs 
kirvio galvos pavidalą. 

Dole (dol), s. nuliūdimas; širdies skau- 
smas; sielvartas; || išdalijimas: da- 
lis; dovana; išmalda; || rubežiuojas 
ženklas; rubežius. || —,/\<i. apdalyti; 
išdalyti. 



Doleful 



202 



Donor 



Doleful (dol'lul), adj. skurdus; grau- 
dus; graudingas; verksmingas. | — ly, 
adv. skurdžiai; graudžiai. | — ness, 
s. skurdumas; graudumas; graudin- 
gumas; verksmingumas. 

Dolesome (dol'som), adj. = Doleful. 

Doll (dol), s. lėle; lėliuke. 

Dollar (dol'lor), s. doleris; dorelis (pi- 
nigas). 

Dolly (dol'li), *'. lėle; lėliuke. 

Dolman (dol'man), s. turkiškas apsiau- 
stas; skraiste. 

Dolmen (dol' men), s. dolmenas; druy- 
dų paminklas. 

Dolor (do'lor), s. skausmas; širdies 
kančios; sopuliai; nuliūdimas; var- 
gas. 

Dolorific (dol-6r-if'ik), adj. skaudus; 
graudus; gimdas širdies peršulius; 
širdį užgaunąs; nuliūdinąs. 

Dolorous (dol'or-6s), adj. skaudus; 
graudus; verksmingas; liūdnas; per- 
šulingas. || — ly, adv. liūdnai; grau- 
džiai; peršulingai. 

Dolphin (dol'nn), s. zool. delfinas. 

Dolt (dolt), s. glušas; atbukelis; paik- 
šas; pusgalvis; mulkis; asilas. 

Doltish (dolt'iš), adj. mulkiškas; atbu- 
kęs; kvailas, f — ly, adv. mulkiškai; 
paikai. 

Domain (do-men'), s. viešpatyste; val- 
dyba; sritis; || turtas; dvaras. 

Dome(dom), s. trioba; | bazilika; ka- 
tedra; || arch, bone; kupolą. 

Domestic (do-mes'tik), adj. naminis. || 
— , s. namiškis; namų tarnas. | —s, .v. 
pi. naminiai išdirbimai. 

Domesticate (do-mes'ti-ket), v. a. pri- 
pratinti prie naminio gyvenimo; 
prijaukinti. 

Domestication (do-mės-ti-ke'šion), s. 
pripratinimas prie naminio gyveni- 
mo; prijaukinimas. 

Domesticity (do-mes-tis'i-ti), .v. naminis 
būdas; šeimyniškas gyvenimas. 

Domicile (dom'i-sil), s. namai; gyveni- 
mas; gyvenimo vieta; buveine. || — , 
v. a. apgyvendyti. 

Domiciliar (dom-i-sil'i-or), s. namiškis. 

Domiciliary (dom-i-sil'i-e-ri), adj. nami- 
nis. — uisit, 8. krata; apj ieškojimas 
namų. 

Domiciliate (dom-i-sil'i-et), v. a. apgy- 



vendyti; pripratinti prie naminio 
gyvenimo; prijaukinti. 

Domiciliation (dom-i-sil-i-e'šion), s. ap- 
gyvendymas; gyvenimo vieta: bu- 
veine. 

Dominant (dom'i-nent), adj. valdas; 
viešpataująs. | — , s. mus. augštuti- 
neji kvinta (tonikoj). 

Dominate (dom'i-net), v. a valdyti; 
viešpatauti. 

Domination (dom-i-ne'šion), s. valdy- 
mas; viešpatavimas; viešpatyste; 
valdžia. 

Dominative (dom'i-na-tiv), adj. valdas; 
viešpataująs. 

Dominator (dom'i-ne-tor), s. valdonas; 
viešpats; viešpataujančioji galybe. 

Domineer (dom-i-nyr '), v. n. a. viešpa- 
tauti; valdyti; | siaubti. 

Dominical (do-min'ik-el), adj. viešpati- 
nis; viešpaties (s.ge/i); \\ paženklinąs 
nedėlios diena. — letter, nedėlios 
litera (kalendoriuje). 

Dominican (do-min'i-ken), adj. domini- 
koniškas. || — , s. dominikonas (zoko- 
ninkas). 

Dominie (dom'i-ni), s. mokytojas; ku- 
nigas. 

Dominion (do-min'jon), s. valdžia; vieš- 
patyste; valdyba. 

Domino (dom'i-no), s. domino (žaisme): 
|| maska; ličyna. 

Don (don), v. a. užsivilkti; apsivilkti. || 
— , s. ponas (išpany, kalboje). 

Donate (do'net), v. a. duoti; dovanoti; 
padovanoti; apteikti. 

Donation (do-ne'šion), s. dovanojimas; 
dovana. 

Donative (don'ii-tiv), adj. dovanai duo- 
damas (ar duotas). | — , s. dovana. 

Donator (do-ne'tor), s. dovanotojas; do- 
vanos davėjas; apdovanotojas. 

Done (don), [pp. nuo do], padarytas; 
užbaigtas; atliktas; duotas; įvykdy- 
tas, žr. Do. 

Donee (do-ny'), .s-, apdovanotasis. 

Donjon (don'dždn), s. vyriausias (pilies) 
kuoras, bokštas. 

Donkey (don'ki), s. asilas; jig. asilas; 
mulkis; paikšas. 

Donna (ddn'nii), s. pone; žiupone (iial. 
kalboje). 

Donor (do'nčr), 8. dovanotojas; apdo- 
vanotojas; geradejas. 



Do-nothing 



203 



Double 



Do-nothing (dū'nfitfA-ing), adj. iiioko ne- 
veikias; tingus. I — , 8. tinginys; <l\ - 
kūnas. IĮ — ness, *. nieko neveikimas; 
i Inginyste; vangumas. 

Don't (ddnl ), sut rump. iS DO not. 

Doodle (dū'd'l), 8. dykūnas; tinginys; 
mulkis; paikšas; pusgalvis. 

Doom (dūm), *. nusprendimas; prasu- 
dijimas; nulSmimas; prilikimas; li- 
kimas; dalis; pražūtis; prapultis. | 
— , v. a. sudyli; nuspręsti; prasudyti; 
likimą paskirti; nulemti. 

Doomsday (dūmz'det*), 8. su(io [sudna] 
diena; paskutinis Dievo teismas. 

Door (dor), s. durys. Out of —v; With- 
out — n, už durių; ne namie; lauke; 
ant oro. Within — s, viduj; namie; 
namuose. 

Doorcase (dor' kės), s. durių rėmai. 

Doorkeeper (dor'kyp-or), s. durių sar- 
gas; vartininkas. 

Doorpost(dor'post), s. stakta; staktinė. 

Doorsill (dor'sil), s. slenkstis. 

Doorway (dor'uėi), s. tarpduris; anga. 

Dor, Dorbeetle (dor, -by-t'l), s. bimba- 
las; karkvabalis. 

Dorian (do'ri-en), adj. doridiškas. 

Doric (dor' ik), adj. doridiškas. | — , 8. 
doridiškoji tarme. 

Dormancy (dor'men-si), *. miegas; tyla; 
ramumas. 

Dormant (dor'ment), adj. miegas; užmi- 
gęs; tvlus; ramus. 

Dormer (dor'mor), — window, 8. stog- 
langis. 

Dormitive (dor'mi-tiv), adj. migdąs. || 
— , s. migdąs vaistas. 

Dormitory (dor'mi-to-ri), s. miegamas 
kambarys; miegruimis; miegotuvė. 

Dormouse (dor'maus), s. [pi. dormice], 
zool. lazdinė; striuokle. 

Dorsal (dor'sel), adj. nugarinis. 

Dorset (dor'sel), s. = Dosser. 

Dory (do'ri), s. veisle žuvies; | lėkšta- 
dugne valtis. 

Dose (dos), s. doza; porcija. | — , r. a. 
užrašyti atsakančia doza (gyduolių): 
doza sudaryti; dozomis davinėti (////- 
duoles). 

Dosser (dos'sor), s. pintinis gurbas; 
pintine. 

Dossil (dos'sil), s. chir. šarpija. 

Dost (dost), antroji ypata viensk. perei- 
namojo laiko n no Do. 



Dot (dot), .v. pasoga; kraitis; || taškas; 
taškelis; šlakelis. || — , r.a.n. taškuo- 
t i; taškelius daryt i ; šlakuoti. 

Dotage (dū'tedž), & protiškas nusilpnė- 
jimas (.sc na f res del)) suvaikėjimas: 
karšatis; || pliauškimas; pliovonė: 
varžoj imas; || kvailas įsimylėjimas; 
beprotiška meile. 

Dotal (do'tel), adj. pasoginis; kraitinis. 

Dotard (do'tord), s. silpnaprotis senis: 
perkaršėlis; suvaikėjėlis. 

Dotardly (do'tord-li), adj. perkaršęs: 
suvaikėjęs; papai kes; kvailas. 

Dotation (do-tė'šion), s. paskyrimas pa- 
sogos, kraičio; išpasoginimas; krai- 
tis; dovana; paaukavimas. 

Dote (dot), v.n. protiškai nusilpnėti; 
suvaikėti; perkarsti; papaikti: || 
vaikiškai džiaugtis; myluoti; gla- 
monėti. 

Doter (dot'or), 8. = Dotard. 

Doth (doth), trečioji ypata viensk. perei- 
namojo laiko nuo Do. 

Doting (dot'ing), adj. suvaikėjęs; per- 
karšęs; paikas; vaikiškas; vaikiškai 
besidžiaugiąs; mylįs iki kvailumo. 
Į| — ly, ado. kvailai; vaikiškai. 

Dotted (dot'ted), adj. taškeliais paženk- 
lintas; taškuotas. 

Double (dob''l), adj. dvigubas; dvejo- 
pas; dvilinkas; || neteisus; nuduotas; 
klastingas; vyliugingas. || — , adv. 
dvigubai; dvejopai. || — , s. dvigubas 
skaitlius, daugis, ilgis, etc.; \\ sulen- 
kimas; stulpas; kvoldas; || klasta: 
prigavystė; vylius; || dvynys. | — , v. 
a. dvejoti; dvigubinti; padvigubin- 
ti; dvigubai padauginti; || sulenkti; 
užlenkti; sugniaužti: | apsukti; ap- 
lenkti ką (einant, važiuojant, plau- 
kiant). I v.n. pasidvigubinti: pasi- 
dvejoti; dvigubai pasidauginti, pa- 
sididinti; f grįsti tomis-pat pėdo- 
mis atgal; f klastuoti; klastas pa- 
naudoti. To —upon, mil. tarp dviejų 
ugnių pastatyti. | Double dealer, s. 
veidmainys; vyliugis; sukčius. — 
dealing, s. veidmainyste; apgavyste; 
vylius. Double-barreled (ar-barrelled), 
adj. dvivamzdis. Double-breasted, 
adj. dvieilis (Švarkas). Double-faced, 
adj. dviveidiškas; veidmainingas: 
vyliugingas. Double-headed, adj. 



Ooubleness 204 

turįs dvi gaivi; dvigalvis. Double- 
hearted, adj. dviširdiškas; melagi n- 
gas;vyliugingas; išdavikiškas. Dou- 
ble-minded, adj. netvirtos mislies: 
kožna syk kitaip manas; n'ištikimas: 
prigavingas. Double-quick, 8. dvi- 
gubas greitumas; dvigubai prisku- 
bintas žingsnis, r. n. dvigubai pri- 
skubinti; eiti dvigubai priskubintu 
žingsniu. Double-shade, v. a. tamsa 
dvigubai padidinti. Double-tongue, 
8. dvilinkliežuvyste: melagyste. 
Double-tongued, adj. dvilinkliežu- 
vingas; melagingas; prigavingas. 

Doubleness (dob"l-nes), s. dvejopumas: 
dvigubumas; || n'ištikimumas; me- 
lagingumas; veidmainiškumas. 

Doubler (dob'lor), 8. padvigubintojas. 

Doublet (dob'let), 8. pora; dvinaitis; | 
žaketas: kuzas; || netikras brangak- 
menis; I typ. dusyk užstatytas tas- 
pat žodis; || vienokio kelmo žodis; 
II VL lygi° s akys (išmestų lošiamų 
kaulelių, etc.). To throw doublet*, iš- 
mesti (kaulukus) su lygiu akių skait- 
liumi. 

Doubloon (dob-lūn'), s. dublonas (ispa- 
niškas pinigas). 

Doubly (dob'li), adv. dvilinkai; dvigu- 
bai; dusyk tiek; dvejopai; | vyliu- 
giškai; prigavingai. 

Doubt (daut), s. abejojimas; abejone. |Į 
— , v.a.n. abejoti; dvejoti; n'išsiti- 
keti. 

Doubtable (daut'a-b'l), adj. abejotinas. 

Doubter (daut'or), ,s'. abejotojas. 

Doubtful (daut'ful), adj. abejones pil- 
nas; abejojąs; I abejotinas; abejoja- 
mas; abejingas; netikras; dvipras- 
miškas; I — ly, adv. su abejojimu: 
abejojančiai; abejingai. || — ness, 8. 
abejotinumas; abejingumas; netik- 
rumas. 

Doubtless, Doubtlessly (daut'les, -Ii), adv. 
be abejones. 

Douche (dūš), ,*. maudymas šmirkšti- 
mu, leidimu šmirkščiamos srioves 
ant kokios nors kūno dalies; || šmirk- 
štyne; šmirkšle. 

Dough (dou) 8. tašla; tešla. To kare 
one's cake — , turėti nepasisekimą; 
apsivilti lūkestyje. 

Doughnut (dou'ndt), s. taukuose kepti 
kukulaičiai. 



Down 



Doughtily (dau'ti-li), adv. drąsiai: vyriš- 
kai; šauniai. 

Doughtiness (dau'ti-nšs), s. drąsa; nar- 
sa; vyriškumas; šaunumas. 

Doughty (dau'ti), adj. drąsus; narsus; 
drąsios širdies; vyriškas; prakilnus: 
šaunus. 

Doughy (dou' i), adj. kaip tašla; mink- 
štas. 

Douse (daus), r. a. į vandenį mesti; pa- 
nardinti; panerti; || urnai paliuosuo- 
ti, atleisti (buore-s). || v. n. mestis, 
pulti j, vandenį. 

Dove (dov), s. balandis; karvelis. 

Dovecot (dov'kot), s. karvelinyčia. 

Dovetail (dov'tel), s. sąspara. || — , n. a. 
sasparuoti; į sąsparas sunerti; sąspa- 
romis sunerti; sąsparas suleisti. 

Dowable (dau'a-b'l), adj. turįs tiesa 
gauti pasoga, kraitį. 

Dowager (dau'a-džor), s. našle, besi- 
naudojanti išimtine. Queen — . naš- 
le-karaliene. 

Dowdy (dau'di), sf. apkežele; apsileidė- 
le, f — , adj. nešvariai apsirengęs; 
nešvarus; apsileidęs; apkežes. 

Dowel (dau'el), s. kuolas. \\—,v.a. kuo- 
lais suveržti. 

Dower (dau'or), s. dovana; || pasoga; 
kraitis; || našles išimtine. 

Dowered (dau'ord), adj. aprūpintas pa- 
soga, kraičiu; | aprūpintas išimti- 
ne. 

Dowerless (dau'or-les), adj. neturįs pa- 
sogos, kraičio; || neaprupintas išim- 
tine. 

Dowery (dau'or-i), .s. = Dower. 

Dowlas (dau'las), *. stora drobe. 

Down (daun), s. pūkas', pi. pūkai, dim. 
pūkeliai; minkšti plaukeliai; || pi. 
kopos (pajūryj); smilčių kalvos. 

Down (daun), prep. & adv. žemyn; že- 
mai; apačioj; į apačia; į; linkui. — 
a hilly į pakalne; nuo kalno žemyn. 
To sail — the river, upe pavandeniu 
plaukti. To come — , žemyn nulip- 
ti, nueiti, nusileisti. To come — 
upon, užpulti ant ko. To fall — , 
nupulti. To hang — , • pakabinti; 
nuleisti. To lie — , atsigulti. To 
sit — , sėstis; atsisėsti. To set — , 
pa-, surašyti; ant popieros išdėti. 
The wind is — , vejas apsistojo, nu- 



Downcast 

tilo. Tlirsun is — , saule nusėdo, 
nusileido. Upside — , kojomis aug- 
Styn; to turn up&idi . apversti; ap- 
vožti; apsi vožti. Up and — , aug- 
styn a žemyn; Sen lr ton. | interj. 
Salini Belauk! tepražunie! Down 
with the tyrants! Salin su tironais! 
tepražunie tironai I Down on your 
knees/ anl kelių! klaupkitės! — Į| — , 
a<Į). nuliūdęs; liūdnas; || einąs že- 
myn; einas į paskirta vietą {trūkis, 
etc.). || — , r. a. paversti; parblokšti 
ant žemes; apveikti; apgalėti. | v. n. 
žemyn eiti, lipti, leistis. 

Downcast (daun'kiist), adj. žemyn nu- 
leistas (safe, apie akis); nuliūdęs; 
liūdnas. || — , s. liūdnumas; nuliūdi- 
mas. 

Downfall (daun'fol), s. puolimas; nu- 
puolimas; sugriuvimas. 

Downfallen (daun'fol-'n), adj. nupuolęs. 

Downhearted (daun'hart-ed), adj. dva- 
sioj nupuolęs; nuliūdęs; liūdnas; 
nusiminės. 

Downhill (daun'hil), adv. žemyn; pa- 
kalnėn, f — , adj. nuolaidus; pašliod- 
nus. || — , s. nuolaidumas; sklanda; 
pakalne. 

Downiness (daun'i-nes), s. pūkuotu mas; 
minkštumas. 

Downright (daun'rait), adv. tiesiog že- 
myn; stačiai žemyn; tiesiog; ties- 
mokai; stačiai; atvirai; grieštai. | 
— , adj. aiškus; atviras; atviros šir- 
dies; tiesmokas; grieštas. | — ly, adv. 
atvirai; tiesmokai; stačiai; grieštai. 
|| — ness, s. atvirumas; tiesmokumas; 
grieštumas. 

Downstairs (daun'sterz), adv. trepais 
žemyn; į apačia; apačioj; ant apati- 
nių lubų. || —,adj. apatinis (augštas). 

Downtrod, Downtrodden(daun'trod, -d'n), 
adj. numintas; sumintas; sumin- 
džiotas; po kojų pamintas; pažemin- 
tas; prislėgtas. 

Downward (daun'uord), adv. žemyn; že- 
mynlink. || — , adj. bėgąs (ar einąs) 
žemyn; žemyn nusidriekęs; žemyn 
besileidžiąs; nulenkęs; palinkės; 
nuolaidus; || liūdnas; nuliūdęs. 

Downwards (daun'uordz), adv. = Down- 
ward. 

Downy (daun'i), adj. pūkinis; pukuo- 



205 



Drag 



tas; lengvas (minkštas ar švelnus) 
kaip pūkai; švelnus; saldus: ramus. 

Dowry (dau'ri), s. pasoga; kraitis. 

Dowse (daus), v. a. įmesti j. vandenį; 
panardinti; panerti; || pliekti; mu- 
šti; žandan kirsti. || — , e. žandine. 

Doxology (doks-61'o-dži), s. giesme 
Dievui pagarbinti. 

Doxy (doks'i), s. ištvirkėle; kekše. 

Doze (do/,), r. n. snausti. || <o.a. snau- 
džiant praleisti {laiką, etc.); prasnau- 
sti. || — , s. snaudulys. 

Dozen (doz"n), s. tuzinas; dvylika. 

Doziness (doz'i-nes), s. snaudulingu- 
mas; miegustumas; tingumas; || 
snaudulys. 

Dozy (doz'i), adj. snaudulingas; mie- 
gūstas; apsiblausęs; tingus. 

Drab (driib), e. kliurka; netvarkele: 
kekše; || drapas (audimas). |Į — , adj. 
rudas; rusvo dažo. 

Drabble (driib'b'l), v. a. purvinti; teršti. 

Drachm (dram), Drachma (driik'mii), 
s. drachma (aptiek, svarstis ir graik. 
pinigas). 

Draff (driif), s. srutos; pamazgos; nusi- 
šedimai; padugnes. 

Draffish, Draffy (driif iš, -i), adj. niekam 
nevertas; purvinas; biaurus. 

Draft (draft), s. braižymas; nubraižy- 
tas plianas; braižinys; paišinys; | 
raštelis pinigų išmokėjimui; pinig- 
laiškis; || nuo armijos paimtas ka- 
riaunos skyrius; rinkimas kareivių 
(tarnyston); || viršsvaris (tavorų); \\ 
mar. vandens gilumas reikalingas 
laivo plaukimui; [cf. draught]. || 
—,adj. naudojamas traukimui įtrau- 
kiamas; velkamas. [== draught], 
I — , v. a. paišyti; braižyti; || rašyti; 
parašyti; sustatyti (raštą); || nuskir- 
ti; pasiųsti (kareivius); || pasiųsti (ar 
perduoti) piniglaiškiu. 

Draftsman (driifts'man), s. = Draughts- 
man. 

Drag (drlig), v. a. valkioti; vilkti; tam- 
pyti; tempti; traukti; || akėti. || v. n. 
vilktis. I — , s. vilkimas; kas velka- 
ma; velketa; valkas; velkamas tink- 
las; I sunkus vežimas; sunkios akė- 
čios; || tas, kas daro kliūtis, painio- 
ja, sulaiko; kliūtis; paine; keblu- 
mas; || kurpe rato besisukimui su- 
laikyti. 



Draggle 206 

Draggle (drag'g'l), v. a. valkioti; pur- 
vinti; supurvinti; suvaliuoti. ]| v.n. 
valkiotis; susi valkioti ; susipurvinti. 
|| Draggle-tail, s. nevala; apsiteršele. 

Dragnet (drag'nšt), s. velkamas tink- 
las; valkas. 

Dragoman (drag'o-man), s. tulkas; ver- 
tėjas (Rytų Šalyse). 

Dragon (driig'on), s. smakas: driežas- || 
— fly, s. ent. aviže; laumažirgis. 

Dragonet (driig'on-et), s. smakutis. 

Dragonlike (drag'on-laik), adj. kaip 
smakas. 

Dragoon (driį-gūn'), s. raitelis (kareivis); 
dragūnas: | karvelių atmaina. || — , 
v. a. dragūnais užleisti; pavesti kar- 
eivių piešimui, naikinimui; I perse- 
kioti; panaudoti spėka, prievarta 
( pasiekimui savo tikslo). 

Drain dren), v. a. džiovinti (žemę); nu- 
leisti vandenį; išsemti. | v. n. nu- 
bėgti; nutekėti. | — , s. džiovinimas 
(žemes); nuleidimas (vandens); van- 
dens nuovada; grabe vandeniui nu- 
leisti; f išsėmimas; išsisėmimas; iš- 
situštinimas. 

Drainage (dren'edž), s. džiovinimas; iš- 
džiovinimas; išdžiovintas žemes plo- 
tas; I nubėgąs (ar išplaujamas) van- 
duo, srutos; išplovos. 

Drake (drek), s. gaigalas; zalzinas. 

Dram (dram), s. drachma (i dalis unci- 
jos); || lašas; lašelis; truputis: || deg- 
tines stiklelis; degtine. 

Drama (dra'ma), s. drama; dramatiškas 
veikalas. 

Dramatic, Dramatical (dra-miit'ik, -el), 
adj. dramatiškas. | —ally, adv. dra- 
matiškai. 

Dramatist (dram'a-tist), 8. rašytojas 
dramų; dramaturgas. 

Dramatize (driim'a-taiz), v. a. dramati- 
zuoti; perstatyti dramoje. 

Drank (driink), pret. nuo Drink. 

Drape (drep), v. a. drapiruoti. 

Draper (dre'por), *. austinių tavorų 
pardavinėtojas. 

Drapery (dre'por-i), s. draperija; || iš- 
dirbimas audimų; pirklyste austi- 
niais tavorais; austiniai tavorai. 

Drastic (driis'tik), adj. greit ir smarkiai 
veikias. 

Draught (driift), s. traukimas; vilkimas; 



Draw 



I tinklo pavilkimas, patraukimas; 
valksmas; | gerymas; gėris; || gurkš- 
nis; malkas; burna; to take a — , 
išgerti gurkšnį; imti burna (gery- 
mo); to drink at one — , vienu 
malku išgerti; || paišymas; brai- 
žymas; nubraižytas plianas; brai- 
žinys; paišinys; | oro traukimas; 
oro (ar vėjo) sriove; || piniglaiškis 
[cf. draft] ; I mil. nuskyrimas kar- 
eivių; nuskirtas (ar pasiųstas) kar- 
eivių skyrius; || traukinys; vežimas; 
|| ryna (vandeniui, srutoms nubėgti); 
reikiaviete; || med. pritraukiamas 
vaistas; garstyčių plestras; to apply 
— s to the feet, dėti prie kojų pritrau- 
kiamas medegas (-vaistus, plestrus); 
|| mar. vandens gilumas reikalingas 
laivo plaukimui; gylis sėdinčios van- 
denyj laivo dalies; a ship of twelve 
feet — , laivas sėdi dvylika pėdų 
vandenyj ; | vaisb. viršsvaris. || On — , 
iš bačkos leidžiamas (alus, etc.). || — , 
adj. naudojamas traukimui, vilki- 
niui; traukiamas; velkamas; || nau- 
dojamas braižymui, paišymui; brai- 
žomas; paišomas; — ■ compasses, brai- 
žomiejie cirkeliai; — horse, arklys 
sunkiems vežimams traukti; dirba- 
mas arklys. 

— , v. a. vilkti; traukti; || braižyti (plia- 
nus, etc.); piešti; rašyti. [= draft]. 

Draughtboard (draff bord), s. damlente. 

Draughts (drafts), s. pi. damai; lošimas 
damais; || med. pritraukiamas vai- 
stas; garstyčių plestras. 

Draughtsman (drafts'man), s. braižyto- 
jas (plianų\, etc.); || rašytojas; rašti- 
ninkas; sustatytojas dokumentų; || 
damas (damų lošoj). 

Draw (dro), v. a. [pret. drew; pp. 
drawn], traukti; vilkti; tempti; 
vežti; || prie saves traukti; vilioti; 
privilioti; pritraukti; || ištraukti (ką 
iš ko, iš kur); išimti; || semti; imti; 
čiulpti; gerti: įgerti; į save įtraukti; 
įkvėpuoti; įkvėpti; to — a breast, 
žįsti; to — breath, įkvėpti; atsi- 
kvėpti; I išsemti; ištuštinti; išdžio- 
vinti; || vidurius išimti; išberkloti; 
|| ištiesti; ištempti: || nubriežti; nu- 
braižyti; piešti; nupiešti; papiešti; 
pabriežti; rašyti; parašyti; aprašyti. 



Draw 



Į| To — lotu, burtus Įmukti. To 
a boiv, lanka Įtempti. To — a 
curtain, užleisti užlaida, uždanga, 
užtiesalą; nuimti (ar nutraukti) už- 
danga. To — interest, traukti (ar 
semti) pelną; duoti nuošimčius. To 
- the longbow, perdėti {pasakojime, 
etc.); pasakoti nebūtus daigtus. || — , 
D. n. traukti; tempti; trauktis; susi 
traukti; || braižyti; piešti. To — to 
a head, (med.) pritvinkti; pri pūliuo- 
ti; pribręsti. || To — away, v. a. ša- 
lin nutraukti; nuvilkti; nutempti; 
r. n. šalin nueiti; prasišalinti; pasi- 
traukti; pralenkti. To — back, v. a. 
atgal traukti; atgal gauti, aplaikyti; 
atgal atimti; v. n. atgal trauktis, pa- 
sitraukti; atsitraukti. To — in, v. a. 
įtraukti; įvilioti. To — near(arnigh), 
v. n. prisiartinti. To — off, v. a. iš- 
traukti; atitraukti; nukreipti; v. n. 
atsi-, pasitraukti. To — on, v. a. už- 
traukti; pagimdyti: priežastį duoti; 
r. n. artintis; prisiartinti; užeiti; už- 
stoti; the night drew on, prisiartino 
(užėjo, užstojo) naktis. To — out, 
v. a. ištiesti; ištempi i ; prailginti; iš- 
plėtoti. To —together, v. n. surink- 
ti; sutraukti; v. n. susirinkti; susi- 
traukti. To— towards, v. n. artin- 
tis. To — up, v. a. surengti; tvarkon 
suvesti; rasta sustatyti, parašyti; 
mil. į eiles sustatyti. 

Draw (dro), s. traukimas; trūkis; || bur- 
tas; || pakeliamoji tilto dalis. 

Drawback (dro'bak), s. nenauda; skriau- 
da; pragaištis; nupuolimas; || vaisb. 
grįštamasis muitas; nuleidimas 
nuo prekes; rabatas. 

Drawbridge (dro'bridž), s. pakeliamas 
tiltas; atidaromas tiltas. 

Drawee (dro-y'), s. ypata, ant kurios 
vardo parašytas piniglaiškis. 

Drawer (dro' or), s. tas, kurs, ar kas. 
traukia, pritraukia; traukėjas; pri- 
traukejas; stalčius; šupleda: || 
braižytojas; piešėjas; rašytojas; U 
tas, kurs parašo {ar išduoda) kam 
piniglaiškį (= vekselį). 

Drawers (dro'ors), s. pi. apatines keli- 
nes. 

Drawing (dro'ing), s. traukimas: || brai- 
žymas; paišymas; braižinys; paiši- 



207 Dredge 

ii.\s; || tempimas metalų. || Drawinr- 
room, $, svečiuojamas kambarys; 
svetaine; seklyčia. 

Drawl (drol), v.a.n. žodžius tęsti; testai 
kalbėti. || — , s. tesimas žodžių (kal- 
boj): irsta kalba. ■ 

Drawn (dron), pp. nuo Draw. || — butter, 
šildytas sviestas, —game; — battle, 
ne vienos ne kitos puses nelaimėta 
loša, kova. 

Dray (dreO, s. žemi, sunkus ratai sun- 
kiems vežimams vežti; vežėčios; 
valkai. 

Drayman (drea'man), s. vežėjas; patvad- 
ninkas. 

Dread (dred), v.a.n. bijoti; baisėtis; iš- 
gastauti. || — , s. išgąstis; didele bai- 
me; nusigandimas. | — , adj. baisus: 
išgąstingas; grėsmingas; galingas; 
didis. 

Dreadful (dršd'ful), adj. baisus; baisin- 
gas; pasibaisėtinas. || — ly, adv. bai- 
siai. I — ness, s. baisumas; baisybe. 

Dreadnaught (dred'not), s. nieko nebi- 
jąs žmogus; drąsuolis; || sermėga iš 
storos medegos. 

Dream (drym), s. sapnas; || klajojimas; 
svajone. | — , v.a.n. [pret.dk pp. 
dreamed ir dreamt] , sapnuoti; 
svajoti. 

Dreamer (drym'or), s. sapnuotojas; 
svajotojas. 

Dreamingly (drym'ing-li), adv. kaipsap- 
ne; sapnuojant; sapnuodams. 

Dreamland (drym'land), s. sapnuojama 
žeme; išsapnuota šalis; svajonių ša- 
lis. 

Dreamy (drym'i), adj. sapnų, svajonių 
pilnas. 

Drear (dryr), adj. baisus; nykus; liūd- 
nas; dykas. 

Drearily (dryr'i-li), adj. liūdnai; nykiai. 

Dreariness (dryr'i-nes), s. baisumas; 
nykumas; liūdnumas; dykumas. 

Dreary (dryr'i), adj. baisus; nykus; 
liūdnas; dykas. 

Dredge (dredž), s. valktinklis; valkas 
(austerims gaudyti); || valksamtis; 
semtuvas (upes dugnui valyti, gilinti). 
|| — , r. a. valktinkliu gaudyti; || valk- 
samčiu valyti, gilinti (upe); || mil- 
tais pabarstyti, apibarstyti (kepsnį, 
etc.). 



Dredger 

Dredger (drčdž'or), s. žvejys, žvejojas 
valktinkliu; austerių gaudytojas; | 
valksamtis; mašina upes dugnui 
valyti, gilinti; || indelis su skylėtu 
viršų miltams barstyti; barstykla. 

Dredging (dredž'ing), — box, s. barsto- 
moji dėže; barstykla. —machine, 
mašina upes dugnui valyti, gilinti; 
valksamtis. 

Dregginess (dreg'gi-nės), s. padugnes: 
nuosėdos; | mulvinumas; dumbli- 
numas. 

Dreggish (dreg'giš), adj. padugnių pil- 
nas; mulvinas; dumblinas. 

Dreggy (drėg'gi), adj. = Dreggish. 

Dregs (dregz), s. pi. padugnes; nuosė- 
dos; mulves; dumblas; srutos. 

Drench (drenč), v. a. šlapinti; mirkyti; 
sumirkyti; || girdyti; j. gerkle pilti 
(gyvuliui) vidurius liuosuojančius 
vaistus. || — , s. gerymas; gyduole 
gyvuliams. 

Drencher (drenč'or), s. šlapintojas; mir- 
kytojas; | girdytojas gyvulių gyduo- 
lėmis. 

Dress (dres), v. a. apvilkti (drapanomis) ; 
aprengti; apgerbti; ap-, parėdyti: || 
išvalyti, aprišti (žaizdą)-, parengti: 
sutaisyti; ištaisyti; išdirbinėti; iš- 
dirbti (odą, kailį); minti (linus)-, šu- 
kuoti; sutaisyti (plaukus)-, valyti 
(arklį); || mil. į glitas sustatyti; ei- 
les išlyginti (kariaunos). To — up 
(ir out), puikiai išpuošti, išrėdyti. | 
— , v. n. rengtis; apsirengti; || mil. 
lygintis (eilėse). || — , s. drapanos: 
drabužiai; rūbai: paredalai; suknia, 
Full — , pilna uniforma. — coat, 
frakas, —goods, audimai moteriš- 
kiems drabužiams, moteriškoms 
suknioms. 

Dresser (drės'or), s. tas, kurs gerbia, 
aprėdo, aptaiso, ištaiso, sutaiso, su- 
daro, išdirba, apkuopia, valo, šu- 
kuoja, kurs žaizdas apriša, etc., su- 
lyg r< -'i I: s m.< įžodžio Dress reiškimų; || 
stalas mėsai, etc. ištaisyti; ištaiso- 
mas stalas; || spinta indams sudėt i. 

Dressing (dres'ing), s. apredymas; pa- 
redalas; parednys; || apžiūrėjimas, 
aprišimas (žaizdos); sutaisymas, su- 
šukavimas (plaukų); sutaisymas; iš- 
taisymas; išdary mas; išdirbi mas; 



208 



Drill 



valymas; || kretinys; nukretimas 
(dirvos mėšlu); || pliekimas; lupimas. 
|| — case, tualetinis krepšys, —room, 
rengiamasis (ar rėdomasis) kamba- 
rys. — table, rėdomasis stalas; tu- 
aletinis stalas. 

Dressmaker (dres' mek-or), s. siuvėja. 

Dressy (drės'i), adj. puošniai pasirėdęs; 
puošnus. 

Drew (drū), pret. nuo Dra.w. 

Drib (drib), v. a. nupiaustineti; || prisi- 
savinti; pasisavinti; vaginėti; vogti; 
|| vilioti. 

Dribble (drib'b'l), v. n. lašėti: varvėti; 
I seilėtis. || v. a. lašinti; varvinti. || 
— , s. lašnojimas; lytus. 

Dribblet, Driblet (drib'blėt), s. smulkie- 
jie (pinigai); drabnai. 

Drier (drai'or), s. džiovintojas: || džio- 
vinamas aliejus; džiovinama mede- 
ga. || — , adj. [compar. nuo Dry], 
sausesnis. 

Driest (drai'«st), adj. [superl. nuo Dry], 
sausiausias. 

Drift (drift), v. a. n. varyti; nešti; pusty- 
ti; supustyti (pusnį sniego, smilčių). 
|| — , adj. nešamas; genamas; pusto- 
mas, f — , s. nešimas; varymas; gi- 
nimas; || genama (ar varoma, neša- 
ma) pajiega; vara; spėka; the — ■ of 
passion, geidulių vara; varoma gei- 
dulių Įtekme; || linkme; kelione; f 
tikslas; siekimas; || tas, kas vėjo {ar 
vandens) nešama, genama; pūga; 
pusnis; geol. suonašos; krūva (su- 
neštų žemių, smilčių, akmenų,); || kal- 
tas; duršlikas; || praeiga; tunelis 
(kasyklose); || mar. tolis, ant kokio 
vejas, vandens sriove, etc. nuneša 

laivą nuo io kelio. 
i, ° 

Driftage (drift/edž), s. iškrypimas (lai- 
vo) iš savo paskirto kelio. 

Driftbolt (drift' bolt), s. kaltas kuolams 
iš skylių iškalti. 

Driftless (drift'les), adj. betikslis. 

Driftpin (drift'pin), s. duršlikas. 

Driftway (drift'uei), s. genamas kelias: 
|| praeiga (kastynese); tunelis. 

Driftwind (drift'ui'nd), s. audra; pūga. 

Driftwood (drift'uūd), s. vandens nešio- 
jami (išplaujami ar išplauti) me- 
džiai. 

Drill (dril), r. a. driliuoti; gręžti: iš- 






Drilling 20!) 

pragręžti; |Į Lavinti; mokinti {karei- 
vius)] j| eilėmis (ar vagomis) sodinti, 
sėti. || b. n* lavintis. || — , *. drilius 
(skylėms drill not i, gręžti); graštas; || 
lavinimas (kareivių); besilavini m as; 
išsilavinimas; || bediklis; bestuvas: 
I vaga; || zoot trumpuodege" beždžio- 
ne (Oynocephalus leucophmus). || —s, 
8. pi. storas audimas. || — b anom, s. 
sėjamas karutis. — harrow, 8. akė- 
čios tarpvagiams akėti. — ploiu (ar 
plough), s. setuvas. — press, 8. dri- 
liuojama (ar gręžiama) mašina. 

Drilling (dril'ing), s. driliavimas; gręži- 
mas; || lavinimas; || sėjimas eilėmis, 
vagomis; || storas suktinis audimas. 

Drillmaster (dril'mas-tor), s. lavintojas; 
gimnastikos mokytojas. 

Drink (drink), v. a. n. [pret. drank; pp. 
drunk, drunken], gerti. To — 
aiuay, pragerti. To — down, nugir- 
dyti; paskandyti gervme. To — off 
(ar up), vienu malku išgert i. To — 
to, užgerti. || — , 8. gery mas; gėra- 
las; gėris. 

Drinkable (drink'ii-b'l), adj. geriamas. 

Drinker (drink'or), s. gėrėjas; girtuok- 
lis. 

Drip (drip), v. a. lašinti. | v. n. lašėti. |Į 
— , s. laše j imas; lašas. 

Dripping (drip'ping), s. lašejimas; la- 
šas; IĮ riebumai lašanti nuo kepsnio. 

Drive (draiv), v. a. [pret. drove; pp. 
driven] , ginti ; vyti ; varyti ; raginti ; 
versti; priversti; įvaryti; vežti. || v. 
n. genamu (ar varomu) būti; smar- 
kiai bėgti; važiuoti; neštis;smelkt is: 
stengtis pasiekti. || — ,s. važinėjimas; 
važiavimas; važiuojamas kelias. 

Drivel (driv"l), v. n. seilėtis; || paikau- 
ti; bepročiauti; svaigti. || — , 8. sei- 
les; || vapalione; pliovone. 

Driveler, Driveller (driv"l-or), s. seilius: 
I paikšas; mulkis. 

Driver (draiv'or), s. tas, kurs varo, ve- 
ja, gena; varytojas; vežiotojas; va- 
žiuotojas; važnyčia. 

Drizzle (driz'z'l), v. n. linoti: lašnoti; 
krapinti; dulkti (sakoma apie lytą). 
|| — , s. smulkus lytus; rūkas; migla. 

Drizzly (driz'zli), adj. linotas; miglotas. 

Droll (drol), adj. juokingas; komiškas. 
|| — , s. juokdarys; šutna; šmutas; || 



Drowse 

niekjuokiai; farsą. || — , r.a./i, juo- 
kus daryti; šmutauti; niekjuokauti; 
išjuokti. 

Drollery (droTor-i), .y. niekjuokiai; 
šmutyste. 

Dromedary (drom'i-de-ri), s. tool, vien- 
kupris kupranugaris; verbliudas. 

Drone (dron), 8. tranas; fig. tinginys; 
pataikūnas; dykaduonis; || užimąs. 
|| — , v. n. ūžti; || pataikauti; tingi- 
niauti. 

Drool (drūl), v. n. seilėtis. 

Droop (drūp), v. n. nusikarti; nusvirti; 
|| silpnėti; vysti; džiūti; nykti; su- 
smukti. 

Drop (drop), 8. lašas; || kabutis; auska- 
ris; I puolimas; puolis. || — , v. a. la- 
šinti; varvinti; || numesti; išmesti; 
paleisti (kad nukristų,); įkišti; 
įsprausti (žodį); | praleisti (žodį); || 
nuleisti; įmesti; pamesti; palikti; 
to — a line, a letter, a word, parašyti 
(ar pasiųsti) laiškelį, žodį. || v. n. 
varvėti: lašėti; byrėti; kristi; pulti; 
nusileisti; | pasibaigti; numirti. 
To — in, užbėgti, užeiti pas ką. To 
— off, atpulti; užmigti:^, numirti. 

Drops (drops), s. pi. med. lašai. 

Dropsy (drop'si), s. putmenis; vandens 
liga. 

Dross (droš), 8. sankrekos (geležies); 
graužai; skretenos; atmatos; sąšla- 
vos. 

Drossiness (dros'i-nes), s. nevalumas; 
skretenos. 

Drossy (dros'i), adj. sankrekų pilnas; 
graužuotas; apskretęs. 

Drought (draut), s. giedra; sauslaikis; 
sausmetis; || troškulys. 

Drougthiness (draut'i-nes), s. giedru- 
mas; sausumas; sauslaikis. 

Droughty (draut'i), adj. giedrus; sausas; 
I ištroškęs. 

Drove (drov), pret. nuo Drive. || — , s. 
kaimene; banda (varomų gyvuliu); 
gauja; pulkas. 

Drover (drov'or), s. varytojas (gyvuliu); 
gyvulių pirklys. 

Drown (draun), v. n. prigerti; nuskęsti. 
|| v. a. prigirdyti; paskandinti; pa- 
smerkti. 

Drowse (drauz), v. n. snausti; snūdu- 
riuoti; užsnūsti. || — ,*. snuda; snau- 
dulys. 



Drowsily 



Drowsily (drau'zi-li), adv. snauduli ng-ai; 
miegūstai; tingiai. 

Drowsiness (drau'zi-nSs), s. snaudulin- 
gumas; miegustumas; tingumas; su- 
tingimas. 

Drowsy (drau'zi), adj. miegūstas; snau- 
dulingas; sutingęs; tingus. 

Drub (drob), v. a. mušti; pliekti (paga- 
liu). Į| — , s. pliekimas; smūgis (pa- 
galiu). 

Drubber (drob'bor), s. pliekejas. 

Drubbing (drob'bing), s. pliekimas; py- 
la. 

Drudge (drodž), v. n. sunkiai dirbti; 
triustis; vargti. || — , s. vargšas; var- 
go pele; pastumdėlis. 

Drudger (drodž'or), s. darbininkas, dir- 
bąs sunkiausius darbus; vargo pele: 
vargšas. 

Drudgery (drodž'or-i), s. sunkus darbas; 
čyžma. 

Drug (drog), s. vaistininkiški tavorai; 
vaistai; gyduoles: fig. niekam ne- 
verti dalykai ; sąšlavos; srutos. || — , 
v.a. primaišyti vaistų, žolių, nuodų; 
apgirdyti; apnuodyti. Į| v. n. gyduo- 
lių kam užrašyti, duoti; vaistais 
šinkuoti. 

Drugget (drog'get), s. dragetas (audi- 
mas) ; grindgune. 

Druggist (drog'gist), s. vaistininkas; 
aptiekorius. 

Druid (drū'id), s. druydas; kunigas 
(sen. celių). 

Druidic, Druidical (dru-id'ik, -el), adj. 
druydiškas. 

Drum (drom), s. būgnas. || — , v.n.a. 
bugnuoti; bugna mušti. 

Drummer (drom'mor), s. būgnininkas; 
bugnįus. 

Drumstick (drom'stik), *. būgninis pa- 
galėlis. 

Drunk, Drunken (dronk, dronk"n), adj. 
girtas; pasigerės. 

Drunkard (dronk'ord), s. girtuoklis. 

Drunkenness (dronk"n-nes), s. girtu- 
mas; girtybe. 

Drupe (drūp), s. bot. kaulavaisis; kau- 
line. 

Dry (drai), v.a. [pret. &pp. dried], 
džiovinti. | v. n. džiūti. Į| — , adj. 
sausas; išdžiuvęs; ištroškęs; fig. 
sausas: rūstus; aštrus. | Dry-beat, 



210 Dudgeon 

v.a. smarkiai nuplakti, —goods, s. 
austiniai tavorai; drapanų tavorai. 
— nurse, s. aukle. 

Dryad (drai'ad), s. dryada; girių deive 
(nymfa). 

Drying (drai'ing), s. džiovinimas; džiu- 
vimas. || — , adj. džiovinąs; džiovina- 
mas; džiustas. 

Dryly (drai'li), adv. sausai. 

Dryness (drai'nes), s. sausumas. 

Dual (djū'el), adj. dviskaitinis. — 
number, s. dviskaita. 

Dualism (djū'el-iz'm), s. dualizmas. 

Dualistic (dju-el-is'tik), adj. dualistiš- 
kas. 

Duality (dju-al'i-ti), s. dvilypyste. 

Dub (dob), v.a. į ricierius pašvęsti; j. 
garbe pakelti; || vadinti; vardą duo- 
ti. 

Dubious (djū'bi-os), adj. abejojąs; abe- 
jingas; abejojamas; abejotinas. || 
— ly, adv. abejojančiai; abejotinai. 

Dubitable (djū'bi-ta-b'l), adj. abejoti- 
nas. 

Ducal (djū'kel), adj. kunigaikštinis; 
kunigaikštiškas. 

Ducat (dčk'iit), s. dukatas (pinigas). 

Duchess (doč'es), sf. kunigaikštiene. 

Duchy (doc'i), s. kunigaikštyste. 

Duck (dok), s. zool. antis; || galvos link- 
terėjimas; || mar. buoriadrobe; marš- 
konas. || — , v.a. nardyti; panerti; | 
galva linkterėti. || v. n. nardytis; pa- 
sinerti; || galva nulenkti, linkterėti. 

Ducker (dok 'or), s. naras; narūnas; || 
palaižūnas; šunsuodegis. 

Ducking (dok'ing), s. maudymas; nar- 
dymas; besinardymas. || —,adj. nar- 
dąs; besinardas; nardomas. — stool, 
nardykla; prietaisas prasikaltėliams 
(ypač" raganoms) nardyti. 

Duckling (dok'ling), s. ančiukas. 

Duct (dokt), s. ryna; kanalas. 

Ductile (dok'til), adj. tašus; tįsus; || pa- 
klusnus; palankus. 

Ductility (dok-til'i-ti), s. tąsumas; tįsu- 
mas; || palankumas; paklusnumas. 

Dudder (dod'dor), v. a. apkurtinti; ap- 
svaiginti. I v. n. drebėti; kratytis. 

Dude (djūd), s. pliuškis; puošnius. 

Dudgeon (dčdž'on), s. duriamas peilis; 
durklas; || papykis; įširdimas; ap- 
maudą. 






Duds 



211 



Duodecimo 



Duds (ddd/.), 8. pi skurliai: skudurai. 

Due (djū), iidj. skolinga >; kalias: pii- 
puolas; prigulintis; atsakas; atsako- 
mas; pritinkamas. || — , ado. atsa- 
kančiu būdu; kaip puol-'s: tiesiog. 
|| — , s. tas, kas kam priguli; prieder- 
me; atlyginimas; mokėsi is: skola: 
teisingas reikalavimus. 

Duel (djū'ėl), *. dvikova: duel is. || — , 
v.a./i. dvikovoj muitis; dvikovou 
stoti. 

Duelist (djū'el-ist), %. duelist as: tas, 
kurs dvikovoj mušas. 

Duenna (dju-ėn'nii), s. pridabotoja; 
aukle. 

Duet (dju-ef), s. mus. duetas. 

Dug (dog), s. krūties karpa; papas; 
spenys (tešmens). — , pret. & pp. 
nuo Dig. 

Dugout (dog'aut), s. iškasta vieta; iška- 
sas; || eldija. 

Duke (djūk), s. kunigaikštis. 

Dukedom (djūk'dom), s. kunigaikšty- 
ste. 

Dulcet (dol'set), adj. saldus; meilus: 
meliodiškas. 

Dulcimer (dol'si-mor), s. kankles. 

Dull (dol), adj. atbukęs; bukus; atši- 
pęs; || n'išmanus; kvailas; paikas: 
l| sunkus; nerangus; vangus; tingus; 
nejauslus; || liūdnas; nuobodus; tam- 
sus; apsiniaukęs; || duslus; kurčias 
(balsas). || —,v.a. šipinti; (atbukin- 
ti; (ap)kvailinti; (ap)temdyti; slo- 
ginti; liūdnu daryti; nuliūdinti. || 
v. n. atbukti; atšipti; sukvailėti. 

Dullard (dol'ord), s. atbukelis; mulkis; 
paikšas. 

Dullhead (dol'hed), s. = Dullard. 

Dullness (dol'nės), s. atšipimas; protiš- 
kas atbukimas; bukumas; tamsu- 
mas; vangumas; tingumas. 

Dully (doTli), add. paikai; kvailai; sun- 
kiai; vangiai; tingiai. 

Duly (djū'li), ądv. atsakančiu būdu; 
prideringai; kaip pridera. 

Dumb (dom), adj. bebalsis; bežadis; — 
person, nebylys, /. nebyle. |Į Dumb- 
bell, s. gimnastiška bomba, —show, 
pantomima; mimika. || — ly, adv. be 
žado; tyliai. || — ness, s. nebylumas; 
nebylyste; tyla. 

Dumfound (dom'faund), v. a. be žado 
padaryti; žadą atimti; didei nuste- 
binti. 



Dummy (dom 'mi), adj. tylus; bebalsis. 
|| — , s. bebalsis; bežadis; nebylys; | 
manekinas. 

Dump(domp), r. a. vežimą iškrauti, iš- 
mesti. Į| — , v. vežimas sąšlavoms, 
etc. išvežti; vieta sąšlavoms, pe le- 
nams, etc pilti. I —s, s. pi. nuliūdi- 
mas; sunkios mintys; minčių slogi- 
nimas; suniurimas; piktumas. 

Dumpish (domp'iš), adj. liūdnas; nuliu^ 
des; apsiblausęs; paniuręs; piktas. || 
— ly, adv. liūdnai. || — ness, s. liūdnu- 
mas; nesmagumas; suniurimas; pik- 
tumas. 

Dumpling (domp'ling), *. kukulys; ku- 
kulaitis; blynelis; virtienis. 

Dumpy (domp'i), adj. trumpas irstoras: 
resnas; || rūstus; piktas. 

Dun (don), adj. tamsiai rudas; tamsus. 
;| — , s. įkirus skolintojas; įkirus rei- 
kalavimas atidavimo skolos; || kal- 
va; kalnelis. || — , v. a. prisispyrus 
reikalauti atidavimo skolos; kvar- 
šinti skolomis; prašyti; kaulyti; || 
sūdyti; džiovinti (žuvį). 

Dunce (dons), s. paikšas; pusgalvis; asi- 
las. 

Duncery (don'sor-i), s. paikyste; mul- 
kyste. 

Dunder (don' lor), s. nuosėdos; padug- 
nes. 

Dunderhead (don'dor-hed), s. paikšas; 
pusgalvis; mulkis. 

Dune (djūn), s. kopa, pi. kopos; diunos. 

Dunfish (don'fiš), s. sūdyta treška. 

Dung (dong), s. mėšlas. | — ,v.a. mėžti; 
įmėžti; įkrėsti (žeme). \\ v. n. šikti. 

Dungeon (don'džon), s. požeminis kalė- 
jimas. || — , v. a. kalėj iman įmesti; 
kalėjime laikyti. 

Dungfork (dong'fork), s. mežiamosios 
šakes. 

Dunghill (dong'hil), s. mėšlynas. 

Dungyard (dong'jard), s. diendaržis: 
mėšlynas. 

Dunlin (don'lin), *. orn. tilvikas Tringa 
alpina. 

Duodecimal (dju-o-des'i-mel), adj. dvy- 
likinis; dvylikintas. || — , s. dvylikta 
dalis. 

Duodecimo (dju-o-deVi-mo), adj. dvyli- 
kos lankų; į dvyliką lakštų lenktas. 
|| — , s. dvylikos lankų knyga. 



Duodenum 212 

Duodenum (dju-o-dy'nom), s.anat. dvy- 
likpiršte žarna. 

Dupe (djūp), .s. las, kurs lengvai duo- 
dasi prigauti; mulkis; paikius. | — , 
v. a. prigaudinėti; prigauti; suva- 
džioti. 

Duple, Duplex (djū'p'l, -plėks), adj. 
dvigubas; dvilinkas. 

Duplicate (djū'pli-ket), adj. dvigubas; 
padvigubintas. | — , 8. dupli kalas: 
kopija. \— 9 v.a. padvigubinti; dvi- 
linkai sulenkti; padaryti duplikata, 
kopija. 

Duplication (dju-pli-ke'šion), s. padvi- 
gubinimas; dvigubas sulenkimas; 
dvilinkumas. 

Duplicity (dju-plis'i-ti), s. dvigubumas; 
|| dvilinkširdyste; vyliugyste; veid- 
mainyste. 

Durability (djū-ra-bil'i-ti), s. tvirtumas; 
pastovumas; ilgas patekimas. 

Durable (djū'rii-b'l), adj. tvirtas; pa- 
stovus; ilgai tveriąs; ilgai patenkąs. 
|| — ness, s. =s Durability. 

Durably (djū'rli-bli), adv. tvirtai; pa- 
tenkančiai; ilgai. 

Durance (djūr'ens), s. = Duration; | 
apkalinimas; uždarymas kalėjime. 

Duration (dju-re'šion), a. laikas; laiko 
ilgis; patekimas. 

Durative (djūr'a-tiv), adj. besitesias; 
patenkamas. 

Duress (djū'res ir dju-res'), 8. nelaisve; 
vargas; prispaudimas; || apkalini- 
mas. 

During (djūr'ing), prep. bėgyje (laiko); 
laike; per. 

Durst (dorst), pret. nuo Dare. 

Dusk(dosk), adj. = Dusky. | — ,s. apy- 
tamsa; prieblanda; blanda; priete- 
ma; || tamsi parva. 

Duskily (dosk'i-li), adv. apytamsiai. 

Duskiness (dosk'i-nės), 8. blandų mas; 
blanda; suotema. 

Duskish (dosk'iš), adj. apytamsis; tam- 
sokas. || — ly, adr. apytamsiai. 

Dusky (dosk'i), adj. apytamsis; blan- 
dus; tamsus; aptemęs; apsiniaukus: 
liūdnas; apsiblausęs. 

Dust(dost), s. dulke, pi. dulkes. | — , /•. 
a. dulkinti; nudulkinti; apdulkinti; 
j. dulkes paversti. 

Dustbrush (dost'broš), & dulkintuve; 
šluotele. 



Dye 



Duster (dost'or), 8. dulkintojas; || dul- 
kintuve; f apsiautalas nuo dulki ii. 

Dustiness (dost'i-nes), s. dulketumas: 
dul kūmas; apdulkimas. 

Dusty (dost'i), adj. dulkėtas; dulkus: 
apdulkėjęs; dulkių parvos; pilkas. 

Dutch (doč), adj. holandiškas. | — , *. 
holandieciai ; holandiška kalba. 

Dutchman (doc' man), 8. holand ietis. 

Duteous (djū'ti-6s), adj. pildąs savo 
prideryste; paklusnus. II — ly, adr. 
paklusniai. | —ness,*. pildymas pri- 
derysčių; paklusnumas. 

Dutiable (djū'ti-ii-b'l), adj. patenkąs 
muito apmokėjimui; turįs but mui- 
tu apmokėtas. 

Dutiful (djū'ti-ful), adj. paklusnus; nu- 
lankus; rūpestingas pildyme savo 
priedermių. | — ly, adv. paklusniai; 
nulankiai. || —ness, s. rūpestingu- 
mas pildyme savo priedermių; pa- 
klusnumas; nulankumas. 

Duty (djū'ti), s. pareiga; prideryste; 
priederme; to perform one' s — , atli- 
kinėti {ar pildyti) savo priederme; 
|| tarnysta; to be ori — , būti ant tar- 
nystos; || godone; pagarba; || moke- 
stis; muitas; || veiklumas (mašinos). 

Duumvir (dju-om'vor), s. duumviras 
(sen. Rom.). 

Duumvirate (dju-om'vi-ret), s. duumvi- 
ratas; dvivyrybe (sen. Rom.). 

Dwale (duel), s. bot. vilkvyšne; || mig- 
domas gėris. 

Dwarf (duorf), s. karia; neužauga; nyk- 
štukas; a — tree, žemo ūgio medis; 
keras. || — , v. a. augimą stelbti; nu- 
stelbti; mažu daryti. 

Dwarfish (duorf iš), adj. mažas; mažo 
ūgio; mažutis; mackas. 

Dwell (duel), v.?i. [pret. & pp. dwell- 
ed ir dwelt], gyventi; rastis; būti. 
To — on (upon), ilgai apsistoti ant 
ko; plačiai apie ką šnekėti. 

Dweller (duėTor), s. gyventojas. 

Dwelling (duel'ing), s. gyvenimas; gy- 
venimo vieta. — house, gyvenami 
namai. — place, gyvenimo vieta; 
buveine. 

Dwindle (dui'n'd'l), v. n. mažėti; mažin- 
tis; dilti; nykti; gaišti. 

Dye (dai), v. a. parvuoti; dažyti. | — , s. 
parva; dažylas; dažas. 



Dyehouse 

Dyehouse (dai'haus), s. dažytuvS. 
Dyeing (dai'ing), 8. dažymas; parvavi- 

ma.s. 
Dyer (dai'or), 8. dažytojas; dailinin- 
kas. 
Dying (dai'ing), adj. mirštąs; žustas; 

nykstąs; mirtinis. | — , «. mirimas: 

myris. 
Dyke (daik), 8. = Dike. 
Dynamic, Dynamical (dai-nam'ik, -el), 

adj. dinamiškas. 
Dynamics (dai-nam'iks), », dinamika: 

mokslas apie judėjimą ir pajiegu. 

veikimą. 

3 

Dynamite (dai'na-mait), s. dinamitas. 

Dynamo (dai'na-mo), 8. dinamo-elek- 
triška mašina. 

Dynamometer (dai-na-mom'i-tdr), s. di- 
namometras: įrankis pajiegoms nu- 
seikinti. 

Dynastic, Dynastical (dai-nas'tik, -ei), 
adį. dinastiškas. 

Dynasty (dai'nes-ti ir din'es-ti), s. di- 
nastija; gentkarte (karalių). 

Dysentery (dis'en-tėr-i), 8. vied, giele; 
kraujalige; kruvinas živatas. 

Dyspepsia, Dyspepsy (dis-pep'si-a, -si), 
8. Died, dispepsija; skilvio nemali- 
mas. 

Dyspeptic (dis-pep'tik), adj. sergąs skil- 
vio nemalimu. 

Dyspnoea (disp-ny'Ji), v. sunkumas kvė- 
puoti; sunkulys. 

Dystome (dis'tom), adj. sunkiai skįląs. 

Dysuria, Dysury (dis-jū'ri-a, dis'ju-ri), 
8. med. sunkus nusišlapinimas. 

Dziggetai (dzig'gi-te ir -tai), .s\ Tibeto 
laukinis asilas. 



213 



Earthly 



Each (yč), adj. kiekvienas; kožnas; 
žednas. 

Eager (y'gor), adj. karštas; uolus; | 
godus; smilus. || — ly, adv. karštai; 
su uolumu; godžiai. || — ness, *. kar- 
štas troškimas; karštumas; uolumas; 
godumas. 

Eagle (y'g'l), s. erelis. 

Ear (y r), s. ausis; fig. girdėjimas. To 
give — to, klausyti. To have one\s 
— , rasti išklausymą; išklausytu bu- 



1i. U p to the. ears, iki ausiu. || bot. 
varpa. || — , r.i>. varpas leisti; varpo- 
ti. || r. a. arti; apdirbinHi (ž«mg). 

Earache (yr'ek), 8. ausiu gėlimas; au- 
si ų skaudėjimas. 

Eardrop (yr'drdp), a. auskaris. 

Eardrum (yr'drom), 8. anat. ausies būg- 
nas. 

Earl (ori), -v. grovas; grafas. 

Earlap (yr'liip), *. ausies grybas; išlau- 
kine ausis. 

Earldom (drl'dom), s. grovyste; grafy- 
ste. 

Earless (yr'lės), adj. beausis; fig. kur- 
čias. 

Earliness (or'li-nes), .s. ankstumas; ank- 
styvumas. 

Early (or'li), adj. ankstus; ankstyvas. 
f — , adi\ anksti. 

Earmark (yr'mark), -v. ausin įkirptas 
ženklas; ausies įkarpa. || —,v.a. įkar- 
pa pažymėti (arts, etc.). 

Earn (orn), v.a. pelnyti; užtarnauti: 
uždirbti. 

Earnest (or'nest), 8. tikras; tikrybe; 
ne-juokas. In — , ištikro; ne juo- 
kais; ne ant juokų; rimtai; || paran- 
ka; uždelis; — money, rankpinigiai. 
|| —,adj. uolus: rūpestingas; karštas; 
įnikęs; prisimygęs. | — ly, adv. uo- 
liai; karštai; rūpestingai; su prisi- 
mygimu. || — ness, s. karštumas; uo- 
lumas; rūpestingumas; prisimygi- 
mas. 

Earnings (orn'ingz), 8. pi uždarbis; už- 
pelnąs. 

Earring (yr'ring), *. auskaris. 

Earshot (yr'šot), s. tolumas ant kiek 
ausis gali girdėti. 

Earth (orth), s. žeme. || — , v. a. užkasti; 
palaidoti. 

Earthen (orth" n), adj. žeminis; molinis. 

Earthenware (orth"n-uer), 8. moliniai 
indai. 

Earthiness (6rtfA'i-nes), 8. žemiškumas: 

|| šiurkštumas. 
Earthliness(orM'li-nes), s. žemiškumas; 
prisirišimas prie šio svieto tuštybių: 
svietiškumas. 
Earthling (or^'ling), *. žemes gyvento- 
jas; miruoklis. 
Earthly (6rt7i'\i), adj. žemiškas; svietiš 
kas; niekingas; tuščias. 



Earthnut 214 

Earthnut (or/A' not), s. bot. žemriešutis. 

Earthquake (<>r/A'kuek), s. žemes drebė- 
jimas. 

Earthwork (or/A'uork), s. kasimas; da- 
rymas supilu, pylimų; supila; pyli- 
mas. 

Earthworm (or/A'uorm), s. sliekas. 

Earthy (or/A'i), adj. žeminis; žemėtas; 
žemiškas; purvinas; biaurus; šiurk- 
štus. 

Ease (y z), s. pasilsis; romą; ramybe; 
liuonas; laisve; smagumas. | — , r. c 
palengvinti; paliuosuoti; sumažinti 
(skausmą); nuraminti; numaldyti; 
nutildyti. 

Easel (y'z'l), s. teplioriški rėmai; pa- 
stolis. 

Easement (yz'ment), s. palengvinimas; 
suraminimas; ]| j u r. privole; servi- 
tutas. 

Easily (yz'i-li), adj. lengvai; smagiai; 
ramiai; su noru. 

Easiness (yz'i-nės), s. lengvumas; sma- 
gumas; liuonumas; laisve. 

East (yst), s. rytai; sauleteka. || —,adj. 
rytinis; sauletekinis. | — , adv į. ry- 
tus; rytųlink. || — , v. n. rytųlink 
kreiptis; į rytus keliauti. 

Easter (ys'tor), s. velykos. — egg, ve- 
lykų kiaušinis; margutis. 

Easterly (yst'6r-li), adj. rytinis; rytiį. Į| 
— , adv. rytųlink; Į rytus. 

Eastern (yst'orn), adj. rytinis; saulete- 
kinis. 

Eastward, Eastwards (yst'uord, -uordz), 
adv. j. rytus; rytųlink. 

Easy(yz'i), adj. lengvas; smagus; liuo- 
sas; liuonas; ramus. 

Eat (yt), v. a. n. [pret. ate; pp. eaten], 
valgyti; esti; griaužti. 

Eatable (yt'a-b'l), adj. valgomas; ėda- 
mas. 

Eater (yt'or), s. valgytojas; ėdikas. 

Eating (yt'ing), s. valgymas; ėdimas. 
— house, valginyčia; valgy tuve. 

Eaves (y vz), s. pi. stogo kraštai ; paša- 
les. 

Eavesdrop (yvz'drSp), v. n. slapta už du- 
rių (ar už lango) klausytis (ką šneka 
ar daro viduj). | — , s. lašai (nuo sto- 
go varvanti). 

Eavesdropper (yvz'drop-por), s. tas, kurs 
u/ durių klausos; slaptas klausyto- 
jas; šnipukas. 



Eclipse 

Ebb (eb), s. at lajus; jūrių nusekimas; 
jig. žemyn puolimas; nupuolimas. | 
— , r. n. (nu)sekti; (nu)slugti;^. ma- 
žintis; silpti; žemyn pulti; nupulti. 
I — , adj. seklus. || — tide, s. nuseki- 
mas; nuslugimas; atlajus (jurtų). 

Ebon (eb'on), adj. ebeninis; iš ebeno 
dirbtas; || žvilgančiai juodas. | — , s. 
ebenas. 

Ebonize (eb'on-aiz), v. a. ebena nuduoti: 
nujuodinti teip, kad išrodyt ų kaip 
ebenas. 

Ebony (eb'6n-i), s. ebenas; juodmedis. 
I — , adj. ebeninis; juodas kaip ebe- 
nas. 

Ebriety (i-brai'i-ti), s. pasigėrimas; gir- 
tybe. 

Ebullience, Ebulliency (i-bol'jens, -jen- 
si), s. virimas; liaukoj imas; putoji- 
mas. 

Ebullient (i-bol'jent), adj. verdąs; liau- 
koj as; putoj as. 

Ebullition (eb-61-li"šion), s. virimas; 
kunkuliavimas; || sukilimas; sujudi- 
mas. 

Eccentric (ek-sen'trik), adj. ekscentri- 
nis; ekscentriškas; | ekscentriškas; 
navatnas; keistas. || — , s. ekscentri- 
nis ratas; ekscentrikas. 

Eccentrical (ek-sen'trik-el), adj. = Ec- 
centric. I — ly, adv. ekscentriškai. 

Eccentricity (ėk-sen-tris'i-ti), s. ekscen- 
triškumas. 

Ecclesiastic (ėk-kly-zi-as'tik), adj. baž- 
nytinis; bažnytiškas; dvasiškas. || — , 
s. dvasiška y patą; kunigas. 

Ecclesiastical (ėk-kly-zi-as'tik-el), adj. 
= Ecclesiastic || — ly, adv. bažny- 
tiškai. 

Echinate, Echinated (ek'i-net, -ne-tčd), 
adj. akstinuotas; dagiuotas. 

Echinus (i-kai'nos), s. ežys; jūrių ežys. 

Echo (ek'o), s. aidas; atbalsis; atgarsis. 
|| —,v.a.n. atsiliepti; atgarseti; skam- 
bėti. 

Eclat (i-kla'), s. spindėjimas; puiku- 
mas; garsas; garbe. 

Eclectic (6k-16k'tik), adj. eklektiškas; 
parenkamas; parinktinis; parinktas. 
I — , s. eklektikas. 

Eclipse (i-klips'), s. užtemimas; apte- 
mimas. I —,v.a. užtemdyti; aptem- 
dyti. 



Ecliptic 



21 i 



Effacement 



Ecliptic (i-klip'tik), ». <utr, ekliptika; 

smiles kelias. || — , adj. eklipl iškas. 
Eclogue (ek'loi: i. §. eklioga; piemeniška 

poSma. 

Economic, Economical (\ -ko-nom'ik, 
-el), adj. ekonomiškas: laupus. || 
— ally, adv. ekonomiškai: taupiai. 

Economics (y-ko-ndm'iks), ». ekonomi- 
ja; \ed i mas ukes. 

Economist (i-kon'o-mist), 8. ekonomi- 
stas: žinovas politiškos ekonomijos. 

Economize (i-kon'o-maiz), v.a.n. uke 
ekonomiškai vesti: ekonomiškai gy- 
venti; taupyti. 

Economy (i-kon'o-mi), *. ukes vedimas: 
ekonomija: paeedumas: taupumas. 
Political — , politiška ekonomija. 

Ecstasy (ek'stii-si), s.'ekstaza; urnų ap- 
ėmimas; iš urnų išėjimas; n'apsako- 
mas džiaugsmas. 

Ecstatic, Ecstatical (ek-stat'ik. -el), adj. 
ekstatiškas: ūmus apimąs; iš umų 
einas; iš urnų. išejes; esąs n'apsako- 
mame džiaugsme; begalo linksmas. 

Ecumenic, Ecumenical (ėk-ju-men'ik, 
-el), adj. visatinas; visatinis. — 
council, visatinis bažnyčios susirin- 
kimas. 

Eczema (šk'zi-ma), .v. med. išbėrimas; 
nuberimas; nupuškimas {odos). 

Edacious (i-de'šios), adj. valgus: ėdrus. 
|| — ness, .s', valgumas; ėdrumas. 

Edacity (i-dlis'i-ti), s, valgumas; ėdru- 
mas. 

Eddy (ed'di), s. priešinga sriove {vėjo, 
vandens): || sūkurys; verpetas. || — , 
v. n. suktis; verpetu suktis; verpe- 
tuoti. 

Eden (y'den), s. rojus. 

Edentata (y-den-te'ta), s.pl.zool. bedan- 
čiai {skyrius žindžių). 

Edentate (i-den'tet), adj. & s. bedantis. 

Edge (edž), s. ašmenys; briauna; kra- 
štas. To set the teeth on — , dantis 
atšipti, f — , t. a. ašmenis uždėti; aš- 
trinti; galąsti; išgalandyti; išpustyti 
{dalgį); || apsiuleti; apkraštuoti; kra- 
štais apsodinti, aptverti. Į— f v.n. į 
šoną trauktis, eiti. 

Edgeways, Edgewise (čdž'uež'z, -uaiz), 
adv. į šalį; į kraštą. 

Edging (edž'ing), s. kraštas; limavone: 
|| uždėjimas ašmenių; ašmenys 



Edgy {ėdi' i), adj. greitai įerzinamas; 

aitrus; ūpus; aštrus. 

Edible (ed'i-b'l), adj. valgomas. || — ,* 
valgomas daigtas. 

Edict (y'dikt), .v. ediktas: nutarimas; 
padavadi j imas: prisakymas. 

Edification (ed-i-fi-ke'šion), s. įsteigi- 
mas: pastatymas; || pamokymas: iš- 
auklėjimas. 

Edifice (Sd'i-fls), 8. budavone: trioba. 

Edify (ed'i-f ai), v.a. (pa)statyti; (pa)bu- 
davoti; || mokyti; tobulinti; lavinti; 
auklėti. 

Edit(ėd'it), v. a. rėdyti: redaguoti. 

Edition (i-di"šion), *. laida: išleidimas. 

Editor (ed'i-tor), s. redaktorius. 

Editorial (ed-i-to'ri-el), adj. redaktoriš- 
kas. I — , s. įžengiamasis straipsnis. 

Editorship (ed'i-tor-šip), s. redaktory- 
ste. 

Educate (ed'ju-ket), v.a. auklėti; la- 
vinti; mokyti. 

Education (ed-ju-ke'šion), s. auklėji- 
mas; išauklėjimas: mokinimas; mok- 
slas; apšvietimas. 

Educational (ed-ju-ke'šion-el), adj. 
auklėjimo {s. gen.); apšvietimo (.v. 
gen.); auklėjamas; mokslinis. 

Educative (ed'ju-ke-tiv), adj. auklėji- 
mo {s. gen.); apšvietimo {s. gen.). 

Educator (ed'ju-ke-tor), s. auklėtojas; 
mokytojas. 

Educe (i-djūs'), v.a. išvesti; ištraukti; 
išskirti; atskirti. 

Eduction (i-dok'šion), s. išvedimas: iš- 
traukimas; atskyrimas. 

Eductor (i-dok'tor), s. išvedejas; ištrau- 
kėjas. 

Edulcorate (i-dol'ko-ret), v.a. pasaldin- 
ti. 

Edulcoration (i-dol-ko-re'šion), s. pasal- 
dinimas. 

Eel (yl), 8. icht. ungurys. 

Eelpout (yl'paut), s. icht. mentuzas. 

E'en (yn), sutrump. iš Even. 

E'er (er), sutrump. išEvsit. 

Eerie, Eery (y'ri), adj. gąsdinąs; baisus; 
nuožmus; || išgąsdintas; baimingas. 

Effable (ef'fa-b'l), adj. išreiškiamas; 
išpasakojamas. 

Efface (ėf-fėY), v.a. ištrinti; nutrinti; 
iš-, nudildyti. 

Effacement (ef-les'ment), s. ištrinimas; 
išdildymas; išdįlimas. 



Effect 

Effect (ef-fekf), s. veikme; Įveikme. 
įtekme; įspūdis; | pasekme; rezul- 
tatas; nauda; || išreiškimas; ženklas; 
|| dalykas; tikslas. To that — , su 
tuo tikslu; tame dalyke; apie ta da- 
lyką; apie tai. For — , didesniam 
įspūdžiui padaryti. Iii — , ištikro: 
tikrai. Ofno—, Of none — , Tono — , 
Without — , be pasekmes; nepasek - 
mingas; veltas. To give — to, iš- 
pildyti; Įvykinti. To take — , tureli 
pasisekimą; veikmen eiti; veikliu 
tapti. || —s, s. pi. manta; turtas. 

Effect (ef-fekf), v. a. daryti; įvykinti; 
gimdyti; padaryti; išpildyti; pasiek- 
ti. 

Effectible (ef-fekf i b'l), adj. padaro- 
mas; Įvykinamas; išpildomas; pa- 
siekiamas. 

Effective (ef-fekf i v), adj. padaras veik- 
me; veikias; veiklus; pasekmingas. 
|| — ly, adv. veikliai; pasekmingai; 
tikrai. || — ness, s. veiklumas; pasek- 
mingumas; tikrumas. 

Effectual (ef-fek'fju-el), adj. padaras 
veikme; veiklus; pasekmingas. 
—ness, s. veiklumas; pasekmingu- 
mas. 

Effectuate (ef-fek'tju-et), v. a. Įvykinti; 
padaryti; išpildyti. 

Effeminacy (ef-fem'i-na-si), s. išlepi- 
mas; lepumas; sumoterejimas. 

Effeminate (ef-fem'i-net), v. a. lepinti; 
išlepinti. || v. n. išlepti. || — , adj. iš- 
lepęs; lepus. || — ly, adv. lepiai. || 
—ness, 8. išlepimas: lepumas; lepy- 
ste; sumoterejimas. 

Effervesce (ef-for-ves'), v. n. Šnypšti; 
ūžti; putoti; virti. 

Effervescence (ef-for-ves'sens), *. šnyp- 
štimas; užimąs; putojimas; virimas. 

Effervescent (ef-for-ves'sent), adj. šnyp- 
ščiąs; putoj as; verdąs. 

Effete (ef-fyf), adj. subergždejes; bergž- 
džias ant visados; nebevaisingas. 

Efficacious (ef-fi-ke'šios), adj. veikias: 
padaras veikme; veiklingas; veik- 
lus; stiprus. I — ly, adv. veiklingai; 
stipriai. || —ness, s. veiklingumas; 
veiklumas; stiprumas. 

Efficacy (eTfi-ka-si), s. veiklingumas; 
veiklumas; stiprumas. 



210 Egg 

Efficience, Efficiency (šf-fi" sens, si), s 
veikme; veikiančioji pajiega; įtek- 
me. 

Efficient (ef-fi"šent), s. veikiančioji 
pajiega; veiklius; faktorius. | —,adj. 
padaras veikme; gimdas veikme; 
veiklus; galingas. || — ly, adv. kaipo 
veikiančioji priežastis; veikliai; pa- 
sekmingai. 

Effigy (ef'fi-dži), s. paveikslas; pavida- 
las; abrozas. 

Effloresce (ef-flo-rėV), v. n. pražydėti: 
chem. apsitraukti kristalinėmis dul- 
kėmis, kristalizuotais mūsais; ap- 
musyti. 

Efflorescence, Efflorescency (ef-flo-res'- 
sens, -si), s. žydėjimas; pražydejf 
mas; chem. apsitrauki mas kristali- 
zuotais mūsais; kristalizuoti mūsai; 
med. nuberimas (odos). 

Efflorescent (ef-flo-res'sent), adj. žydįs; 
musijąs; apsitraukiąs kristalizuo- 
tais mūsais; apdengtas kristalizuo- 
tomis dulkėmis, kristalizuotais mū- 
sais. 

Effluence (ef'flju-ens), s. ištekėjimas; 
ištekme; išgaravimas. 

Effluent (ef'flju-ent), adj. ištekąs. | — , 
8. ištekme; ištaka. 

Effluvium (ėf-fljū'vi-6m\ s. išgaravimas; 
vodingi garai. 

Efflux, Effluxion (ef'floks, -flok'šion), s. 
išplaukimas; ištekėjimas; išsilieji- 
mas; išgaravimas. 

Effort (effort), 8. besistengimas; pa- 
stanga; spėka. 

Effrontery (ėf-front'or-i), s. begėdiškas 
drąsumas; begėdyste. 

Effulgence (ef-fol'džens), s. spindėji- 
mas; skaistybe; žibėjimas. 

Effulgent (ėf-foi'džent), adj. žibąs; spin- 
das; skaistus. || — ly, adv. žibančiai; 
skaisčiai. 

Effuse (ef- f jūz'), v. n. išplaukti; ištekė- 
ti; paeiti. || — , adj. Į viena puse pa- 
sviręs, palinkės. 

Effusion (ėf-fjū'žion), s. išliejimas; 
praliejimas; išsiliejimas; sriove. 

Effusive (ef-fjū'siv), adj. išliejas; išsi- 
lieias. 

Eft (eft), s. zool. driežle; gonys. 

Egg (eg), 8. kiaušinis; kiaušis. || — , v. a: 
[pret. & pp. EGGED], raginti; gun- 
dyti; versti. 



Eggnog 



»i; 



Elbowroom 



Eggnog (6g ndg l, ». g€rymas sudarytas 

iš kiaušiniu, cukraus, pieno ir vy- 
no. 

Eglantine (eg'len-tain ir -tin), .s. bot. 
erškel rožS. 

Egoism (y'go-iz'm), 8. egoizmas; sau- 
mylystS. 

Egoist (y'go-ist), a. egoistas: saumylys. 

Egoistic, Egoistical (y-go-is'tik, -el), 
>u\j, egoistiškas; saumylingas; sau- 
my] iškas. 

Egotism (y'go-tiz'm), s. saugarbyste; 
saumylyste. 

Egotist (y'go-tist), «. saugarbis; saumy- 
lys. 

Egotistic, Egotistical (y-go-tis'tik, -el), 
ml), saugarbingas: saumylingas; 
saurnyliškas. 

Egotize (y'go-taiz), v.n. vienval apie 
save kalbėti, save garbinti. 

Egregious (i-gry'džios), adj. viršijąs; 
atsižymėjęs; pagarsėjęs; garsus (blo- 
goj prasmę). 

Egress (y 'grės), .v. išėjimas; atsiskyri- 
mas; prasišalinimas. | — (y-grėV), 
v.n. išeiti; atsiskirti; prasišalinti. 

Egret (y'gret), s. orn. baltoji čaple. 

Egrette (i-grėt'), *. plunksnų kuodas. 

Eh (e), interj. e! ana! 

Eider (ai'dor), .v. oru. gaga; šiaurantis. 

Eight (et), adj. & s. aštuoni; aštuone- 
tas. 

Eighteen (et'yn), adj. & s. aštuoniolika. 

Eighteenth (et'ynčA), adj. &s. aštuonio- 
liktas: aštuoniolikintas: aštuonioli- 
k is. 

Eighth {etth), adj. & s. aštuntas: || mus. 
aštuntdale; oktava. || — ly, adv. aš- 
tuntas. 

Eightieth (et'i-e^), adj. & s. aštuonias- 
dešimtas. 

Eighty (et'i), adj. & s. aštuonios-dešim- 
tys. 

Eigne (en ir e'ni), adj. vyresnysis; pir- 
magimis. 

Either (y'dkoi ir ai'dhor), adj. & pron. 
vienas iš dviejų; arba viens, arba 
kits; bet katras; kožnas; žednas. || 
conj. arba. Either . . . or . . ., ar- 
ba .. . arba. 

Ejaculate (i-džiik'ju-let), v. a. sušukti; 
šūkterėti. 

Ejaculation (i-džiik-ju-le'šion), s. šūkte- 



rėjimas; Į| karšta malda; | išmeti- 
mas; išliejimas. 

Ejaculatory (i-džiik'ju-la-to-ri), adj. iš- 
metąs; išmetamas: išsiveržiąs 
\ rumpais šūkterėjimais. — prayi r, 
trumpa, karšta malda. 

Eject (i-džekf), k 1 , a. išmesti; išvaryti; 
prašalini i; ai imt i. 

Ejection (i-džek'šion), 8. išmetimas; iš- 
varymas; prašai i nimas. 

Ejectment (i-džekt'ment), 8. = Ejec- 
tion. 

Ejector (i-džekt'or), s. išmetejas; išva- 
rytojas; prašali ntojas. 

Eke (yk), v.a. (pa)didinti; (pa)daugin- 
ti; papildyti. || — , adv. prie to; teip- 

gi. 

Elaborate (i-liib'o-ret), v.a. išdirbti; stro- 
piai apdirbti. Į| — , adj. išdirbtas; ru 
pestingai apdirbtas. || — ly, adv. ru 
pestingai. | — ness, s. išdirbimas; rū- 
pestingas apdirbimas. 

Elaboration (i-lab-o-re'šion), s. išdirbi- 
mas; stropus apdirbimas; ištobuli- 
nimas. 

Elaborative(i-liib'o-ra-tiv), adj. išdirbąs; 
stropiai apdirbąs; tarnaująs iš-, ap- 
dirbimui. 

Eland (y' lend), s. zool. stirna {pietines 
Afrikos); elnias. 

Elapse (i-liips'), v.n. praeiti; prabėgti 
(sak. apie laiką); sukakti. 

Elastic (i-las'tik), adj. elastiškas; tamp- 
rus; diržingas. | —ally, ado. elastiš- 
kai; tampriai. 

Elasticity (i-l;is tis'i-ti), s. elastiškumas; 
tamprumas; diržingumas. 

Elate (i-lef), v.a. (iš)augštinti; iškelti; 
išpuikinti. || — , adj. augštyn pakel- 
tas; || išpustas; pasipūtęs; (iš)didus; 
išpuikejes. 

Elatedly (i-let'ėd-li), adv. su išdidumu; 
išaugšto. 

Elatedness (i-let'ed-nės), 8. išdidumas: 
puikybe; pasiputimas. 

Elation (i-le'šion), s. išdidumas; didy- 
be; puikybe; pasiputimas. 

Elbow (el'bow), s. alkūne. || — , v.a. al- 
kūne stumti, kumščioti, kumštereti. 
|| v.n. išsikišti, kyšoti alkūnes pavi- 
dale; I kumščiotis. 

Elbovvchair (el'bow-čer), s. krėslas. 

Elbowroom (eTbow-rum), s. plati vieta 



Elder 



218 



Element 



{Judėjimui, veikmei). To have — , 
plačia viela turėti: galėti liuosai 
veikti: liuosas rankas turėti. 

Elder (81d' or), adj. senesnis; vyresnis; 
ankstyvesnis. || — , s. vyresnysis; se- 
ny lis; || vaitas. 

Elder (el'dor), *. bot. bezdas; šeivmedis. 

Elderly (eld'or-li), adj. apisenis. 

Eldership (eld'or-šip), s. vyresnybe: 
vaityste. 

Eldest (eld'ėst), adj. vyriausias: seniau- 
sias. 

EI Dorado (el do-ra'do), s. aukso šalis. 

Elect (i-lekf), adj. išrinktas. | — , 8. iš- 
rinktasis; išrinktinis; teisingasis. || 
— t v.a. išrinkti: išskirti; paskirti. 

Election (i-lek'šion), s. skyrimas; rin- 
kimas (viršininku); išrinkimas; pa- 
skyrimas. 

Electioneer (i-lek-šion-yf), v. n. balsus 
medžioti, gaudyti, meškerioti (ant 
naudos kokio nors kandidato). 

Elective (i-lėkt'iv), adj. palytjs rinki- 
mų; renkamas. — franchise, rinki- 
mo (ar skyrimo) tiesos. — office, 
renkamasis urėdas. — affinity, — 
attraction, (ehem.) besismelkimas 
(kūnų) susijungti su kits-kitu. | — ly, 
adv. pagal paskyrimą; pagal išrinki- 
mą. 

Elector (i-lekf or), .s-, rinkėjas; paskyre- 
jas: elektorius; skirtkunigaikštis 
( Vokietijoj). 

Electoral (i-lekf or-el), adj. renkamas: 
skiriamas; elektoriškas. 

Electorate (i-lekf or-et), s. elektoratas: 
skirtkunigaikštyste. 

Electric, Electrical (i-lek'trik, -el), adj. 
elektrinis; elektriškas. || — , s. elek- 
1 riš kas kūnas. 

Electrician (i-18k-tri"šen), s. elektrikas. 

Electricity (i-lėk-tris'i-ti), s. elektra; 
elektriką. 

Electrify (i-lek'tri-fai), v. a. elektrizuoti. 

Electro-chemistry (i-lek'tro-kem'is-tri), 
8. elektro-chemija. 

Eletrocute (i-lek'tro-kjūt), r. a. nužudy- 
t i su elektros pagelba. 

Electrocution (i-lek-tro-kjū'šion), *. nu- 
žudymas su elektros pagelba. 

Electrode (i-lek'trod), s. elektrodas; 
elektros pravadas. 

Electro-dynamics (i-l§k'tro-dai-nam'- 
iks), 8, elėktrody narni ka. 



Electrology (i-lek-trol'o-dži), s. elektro- 
logija; mokslas apie elektra. 

Electrolysis (i-lek-trol'i-sis), s. elektro- 
litą; chemiškas išdėstymas su elek- 
tros pagelba. 

Electrolytic (i-lek-tro-lif ik), adj. elek- 
trolitiškas. 

Electrolyze (i-lek'tro-laiz), v. a. elektro- 
lizuoti; išdėstyti su elektros pagel- 
ba. 

Electro-magnet (i-lek'tro-mag'net), s. 
elektromagnetas. 

Electro-magnetic (-mag-nef ik), adj. 
elektromagnetiškas. 

Electro-magnetism (-mag'net-iz'rn), s. 
elektromagnetizmas. 

Electrometer (y-lek-trom'i-tor), s. elek- 
trometras. 

Electromotor (y-lėk-tro-mo'tor), s. elek- 
tromotoras. 

Electropathy (y-lek-trop'a-č/ii), s. elek- 
tropatija; gydymas su elektros pa- 
gelba. 

Electroplate (i-lek'tro-plet), v. a. apvilk- 
ti (sluogsnin .sidabro, aukso, etc.) su 
elektros pagelba. 

Electroplater (i-lėk'tro-ple-tor), s. gal- 
vanopliastikas. 

Electroscope (i-lėk'tro-skop), s. elektro- 
skopas. 

Electrotype (i-lek'tro-taip), s. elektroty- 
pas. || —,v.a. elektrotypuoti. 

Electrum (i-lėk'trom), s. gintaras. 

Electuary (i-lėk'tju-e-ri), s. vaistiškos 
cukrines. 

Eleemosynary (el-i-mos'i-ne-ri), adj. do- 
vaninis; labdaringas; gyvenas (ar 
užsilaikąs) iš dovanų, iš labdaringų 
aukų. 

Elegance, Elegancy (el'i-gens, -gen-si), 
•v. puikumas; dailumas; patogumas. 

Elegant (el-i-gent), adj. dailus; puikus: 
patogus. I — ly, adv. patogiai; pui- 
kiai; dailiai. 

Elegiac (i-ly'dži-ak ir el-i-džai'ak), adj. 
elegiškas. 

Elegiast, Elegist (i-ly'dži-est, ėTi-džist), 
.v. elegikas; rašytojas elegijų. 

Elegy (ėTi-dži), s. elegija. 

Element (ėl'i-ment), s. elementas; gai- 
valas; pirmaprade; sudėtinis; pi. pa- 
matiniai principai; pamatai; pra- 
džia; || duona ir vynas (Kristaus pa- 
skutinėj vakartėj). 






Elemental 



219 



Eludibic 



Elemental (fil-i-msn'tel), adj. element i- 
nis; element iškas: pamatinis; pra- 
dinis. 

Elementary (el-i-men'ta-ri), adj.. ele- 
mentariškas; pamatinis; pradinis. 

ElephanUeTi-fent ), 8. zool šlapis; drum- 
blys; slonius. 

Elephantiasis (61-i-fan-tai'a-sis), *. med. 
drumblialige. 

Elephantine (61-i-fan' tin), adj. šlapinis; 
į drumplį panašus; didelis: milžiniš- 
kas. 

Elevate (eTi-vet), v.a. paaugštinti; iš- 
augštinti; pakelti: j. garbe pakelti. 

Elevation (el-i-ve'šion), 8. isaugštini- 
mas; pakėlimas; || iškilimas; iškila: 
augštuma; augštumas; || kiltumas. 

Elevator (eTi-ve-tor), .v. keltuvas: ele- 
vat orius; anat. keliamasis raumuo. 

Eleven (i-lev' n), adj. c£ *. vienuolika. 

Eleventh (i-lev"n///), adj. & 8. vienuo- 
liktas; vienuolikis; vienuolikintas. 

Elf (elf), *. [pi. blves(61vz)], elfas; 
kaukas: || karia: nykštukas. 

Elfin (ėlf'in), adj. eilinis; elfiškas. || — , 
s. kauk utis. 

Elfish (elfiš), adj. elfiškas; kaip kau- 
kas; pasalus; klastingas; vyliugin- 
gas; piktadaringas. 

Elicit (i-lis'it), v.a. ištraukti; išvilkti 
(į Šviesą); išvesti. 

Elide (i-laid'), v.a. gram, išleisti: nu- 
mesti (balsę). 

Eligibility (el-i-dži-bil'i-ti), 8. ypatybes 
darančios vertu išrinkimo; išrenka- 
mumas. 

Eligible (el-i'dži-b'l), adj. išrenkamas: 
galimas išrinkti, paskirti (ant urėdo); 
atsakas: atsakomas; tinkamas. 
— ness, s. = Eligibility. 

Eliminate (i-lim'i-net), v.a. išvaryti; iš- 
mesti; prašalinti; panaikinti: pa- 
liuosuoti. 

Elimination (i-lim i-ne'šion), s. išmeti- 
mas; išvarymas; prašalinimas; pa- 
naikinimas. 

Elision (i-li"židn), a. gram, išleidimas, 
praleidimas {balses). 

Elixir (i-liks'or), *. eliksiras; gyduole; 
gėris. 

Elk (eik), s. zool. elnias; briedis. 

Elk, Elke (eik), *. orn. laukine gulbe. 

Eli (ei), s. uolektis; mastas. 



Ellipse ^ėl-lips'), 8, geom. elipsis; | ■— 

EiLLIPSIS. 

Ellipsis (el-lip'sis), 8. gram, išleidimas 
I lodiio). 

Ellipsoid (el-lip'soid), 8. geom. elipsoi- 
das. 

Elliptic, Elliptical (el-lip'tik, -el), adj. 
eliptiškas; turįs elipsio pavidalą; 
gram, turįs apleista dali (sakymo. 
žodžių). 

Ellipticity (el-lip-tis'i-ti), 8. eliptišku- 
mas. 

Elm (ėlm), *. bot., — tree, skirpstas: 
guoba; vinkšna. 

Elocution (el-o kjū'šion), 8. kalbėjimo 
būdas; iškalba; iškalbumas. 

Elocutionist (ėl-o-kjū'šion-ist), s. dai la- 
kai b i s. 

Elogy (el'o-dži), 8. = Eulogy. 

Elongate (i-16n'get), v.a. prailginti; pra- 
tęsti. I — f adj. pailgas. 

Elongation (y-16n-ge'šion), s. prailgini- 
mas; pasiilginimas ; nusitesimas; Į 
atsitolinimas: nutolimas: tolumas: 
tolis. 

Elope (i-lop'), /•.//. pabėgti (« u mylimuo- 
ju). 

Elopement (i-lop'ment), s. pabėgimas 
(iŠ tėvų namų su mylimuoju ar myli- 
mąja). 

Eloquence (eTo-kuens), s. iškalba; iš- 
kalbumas. 

Eloquent (ėTo-kuent), s. iškalbus; iš- 
kalbingas. Į| — ly, adv. iškalbingai: 
su iškalbumu. 

Else (els), adj. d; pro n. kitas. | — , adi\ 
& conj. šeip; kitaip: da, dar; prieg- 
t am; apart. Nowhere — , niekur ki- 
tur. No one — , niekas kitas. What 
—? kas da? kodą? 

Elsewhere (els'huer), adv. kitoj vietoj; 
kitur. 

Elucidate (i-ljū'si-det), r. (t. išaiškinti: 
išguldyti. 

Elucidation (i-lju-si-de'šion), .v. išaiški- 
nimas: išguldymas. 

Elucidative (i-ljū'si-de-tiv), adj. išaiški- 
nąs; išaiškinamas. 

Elucidator (i-ljū'si-de-tor), s. išaiškinto- 
jas; išguldytoj as. 

Elude (i-ljūd'), v.a. išvengti: išsisukti: 
ištrukti. 

Eludible (i-ljūd'i-b'l), adj. išvengiamas: 
nuo ko galima išsisukt i. ištrukti 



Elusion 



220 



Ember 



Elusion (i-ljū'žion), a. išsisukimas; iš- 
trūkimas: gudrumas; klasta; vylius. 

Elusive (i-ljū'siv), adj. besistengiąs iš- 
sisukti, išvengt i ; panaudojas klastas 
išsisukimui, išvengimui; klastingas: 
suktas. |Į — ly, adv. besistengdams iš- 
sisukti; gudriai; suktai. 

Elusory (i-ljū'so-ri), adj. apgavingas: 
vyliugingas. 

Elute (i-ljūf), v. a. išplauti; išmazgoti; 
apmazgoti. 

Elutriate (i-ljū'tri-et), v. a. iškošti; išva- 
lyti. 

Elutriaiion (i-lju-tri-e'šion), s. iškoši- 
mas; išvalymas. 

Elve (elv), s. = Elf. 

Elvish (elv'iš), adj. = Elfish. 

Elysian (i-li"žen), adj. elizeiškas; rojiš- 
kas. 

Elysium (i-li"žiom), *. rojus; elizejus. 

Elytron, Elytrum (ėTi-tron, -trom), s. 
[pi. elytra], antsparniai (vabalų). 

Em (ėm), s. typ. em (vieta užimama sta- 
tomos raides m). 

Emaciate (i-me'ši-et), v. a. sukudinti: 
sudžiovinti; sunaikinti. | r. n. suku- 
sti; sudžiūti; su vargti; sunykti. | — , 
adj. sukudes; suvargęs; sunykęs. 

Emaciation (i-me-ši-e'šion), s. sukudi- 
mas;suvargimas; sunykimas. 

Emanant (em'a-nent), adj. plaukiąs iš; 
ištekąs; paeinąs. 

Emanate (em'a-net), v.n. plaukti, teke- 
ti iš ko; ištekėti ; paeiti ; pradžia im- 
ti; prasidėti. 

Emanation (em-a-ne'šion), s. ištekėji- 
mas; ištekme; paėjimas; prasidėji- 
mas. 

Emanative, Emanatory(em'a-ne-tiv, -na- 
to-ri), adj. ištekąs; plaukiąs iš; pa- 
einąs; prasidedąs. 

Emancipate (i-man'si-pet), v. a. išliuo- 
suoti; išlaisvinti; emancipuoti. 

Emancipation (i-miin-si-pe'šion), s. iš- 
liuosavimas; palaisvinimas; eman- 
cipacija. 

Emancipator (i-man'si-pe-tor), s. eman- 
cipatorius; šalininkas išliuosavimo 
(rerf/ų, baudžiauninkų, etc.); išliuo- 
suotojas. 

Emasculate (i-mas'kju-let), r. a. išromy- 
ti; || nusilpninti; išlepinti. || — , adj. 
išlepintas; sil pnas, 



Emasculation (i-mas-kju-Ie'šičn), s. iš- 
romijimas; || išlepinimas; išlepimas: 
lepumas. 

Embalm (em-bam'), v. a. balsamuoti 
(lavoną)-, kvepėjimu pripildyti; || at- 
mintin įsidėti; atmintyj laikyti. 

Embalmer (em-bam'or), a. balsamuoto- 
jas. 

Embank (em-bank'), v. a. apkasti pyli- 
mu, volu; apiprudyti; užprudyti. 

Embankment (em-biink'ment), s. apka- 
simas pylimu; apkasas; supila; py- 
limas. 

Embarcation (em-bar-ke'šion), s. = Em- 
barkation. 

Embargo (em-bar'go), s. uždraudimas 
laivams apleisti uosta. || — , v. a. lai- 
vą sulaikyti, užareštuoti; n'išleisti 
iš uosto. 

Embark (ėm-bark'), v. a. į laivą sodinti, 
gabenti, krauti. | v. n. į laivą sėsti. 

Embarkation (ėm-bar-ke'šion), s. į laivą 
sodinimas, gabenimas, krovimas; Į 
laivą sėdimas. 

Embarrass (em-bar'res), v. a. trukdyti: 
apsunkinti; varžyti; painioti; į ap- 
sunkinta padėjimą statyti; nesma- 
gumą daryti. To be embarrassed, 
būti nesmagiame padėjime. 

Embarrassment (em-bar'res-ment), s. 
keblumas; nesmagus padėjimas; su- 
sirūpinimas. 

Embasement (em-bes'ment), *. nupul- 
dymas; ištvirkini mas; ištvirkimas. 

Embassador (em-bas'sa-dor), a. = Am- 
bassador. 

Embassy (em'bes-si), s. pasiuntinyste; 
ambasada. 

Embed (em-bed'), v. a. paguldyti; įka- 
sti; užkasti; įsmaigyti; įkaišioti; įso- 
dinti; įvelti. 

Embellish (ėm-bėTliš), v. a. puošti; pa- 
puošti; parėdyti; padabinti; pagra- 
žinti. 

Embellishment (em-bel'liš-ment), a. pa- 
puošimas: padailinimas: padabini- 
mas; papuošalas. 

Ember (em'bor), a. žarija; pi. žarijos; 
karšti pelenai; pirkšnys. | — , adj. 
bertainmetinis. — days, bertain- 
metiniai pasilikai, (arba, anot „Auk- 
so Altorių* \)&vertys metu. su pasiu- 
kais. || Ember-goose, s. or n. šiaurju- 
rių naras. 



Embezzle 

Embezzle (em-bez'z'l), o.a. užslėpt i: pa- 
sisavinti; pašluoti; sueikvoti {viešą 
turtą ant tavo naudos). 

Embezzlement (em-bez'z'1-menn, s. už- 
slepimas; pasisavinimas {vd so turto)-. 
suktybe. 

Embezzler (em-bėVzlor), s. užslepejas: 
pasisavintojas; sueikvotojas {viešo 

turto). 

Embitter (em-bit 'tor), v.a. apkartinti. 
= Imbitteh. 

Emblazon (em-ble'z'n), v.a. išrašj T ti 
{iarvaženkUais); išpuošti. 

Emblazoner (em-ble'z'n-6r), s. išrašyto- 
mis: išpuošejas; garsintojas; girejas. 

Emblazonry (em-ble'z'n-ri), s. išrašy- 
mas; išpuošimas {Šarvaženklių, etc.). 

Emblem (ėm'blėm), s. emblema; ženk- 
las; symbolas. 

Emblematic, Emblematical (ėm-blem-iit'- 
ik, -el), adj. emblematiškas; sym- 
boliškas. || —ally, adv. emblematiš- 
kai. 

Emblematize (em-blem'a-taiz), v. a. em- 
blematizuoti; išreikšti emblema, 
ženklu; symbolizuoti. 

Emblossom (ėm-blos's6m), v. a. žiedais 
papuošti. 

Embodiment (em-bod'i-ment), 8. įkūni- 
jimas; įsikūnijimas. 

Embody (em-bod'i), v. a. surinkti į krū- 
va; suvienyti; įkūnyti; talpinti sa- 
vyj- II v - n - įsikūnyti. 

Embolden (em-bold"n), v. a. padrąsinti; 
drąsos priduoti. 

Embolism (em'bo-liz'm), *. priskaity- 
mas; pridėjimas {dienos, mėnesio prie 
metskaicio). 

Embosom (ėm-buz'om), r a. prie širdies 
glausti; myluoti; glamonėti; || ap- 
supti; slėpti. 

Emboss (em-bos'), r. a. prakiliais pa- 
gražinimais {ar paveikslais) puošti: 
prakilius paveikslus išspausti, iš- 
mušti; |Į apsiausti; apglebti; apka- 
binti; paslėpti; įsmeigti. 

Embossment (em-bos'ment), s. prakilus 
pagražinimas, paveikslas; išsikiši- 
mas. 

Embouchure (an-bū-šur'), s. [taką, (upes); 
nasrai {kanuoles). 

Embowel (em-bau'el), v.a. vidurius iš- 
imti; | pakavoti; paslėpti; palaido- 
ti. 



221 Emergency 

Embower (em-bau'or), v.a. šėtroj palai 
pinti; medžiais pridengti. || v. n. šėt- 
roj pasislėpti, silsėtis. 

Embrace (em-breV), v.a. apkabinti; ap- 
glebti; glebiu paimti; apsiausti; ap- 
supti; apimti; tai pinti savyj; f steng- 
tis papirkti (sudiią). \\ v.n. apsika- 
binti; susikabinti (į glel)į). | — , *. ap- 
glėbimas; glėbys; prieglobstis. 

Embracement (em-bres'ment), s. apglė- 
bimas; apkabinimas; glėbys. 

Embracery (em-bre'sor-i), a. papirki- 
mas sudžių. 

Embrasure (em-bre'žjur), s. ambrazūra; 
šaujamoji skyle {pilies sienoj). 

Embrocate (em'bro-ket), v.a. vilgyti ir 
trinti {gyduolėmis). 

Embroider (em-broid'or), v.a. išsiuvi- 
nėti. 

Embroiderer (em-broid'or-tir), s. išsiu- 
vinetojas. 

Embroidery (em-broid'or-i), s. išsiuvine- 
jimas. 

Embroil (em-broil'), v.a. supainioti nu- 
draikyti; sumaišyti; || įpainioti; 
įmaišyti. 

Embroilment (em-broil'ment), s. supai- 
niojimas; paine; pinkle; netvarka: 
sumišimas; vaidai. 

Embryo (em'bri-o), s. gemalas; daigas 
| — , adj. gemalinis; gemale esąs; ne- 
išsivystes. 

Embryology (em-bri-61'o-dži), s. embri- 
ologija; mokslas apie gemalo išsi- 
vystymą. 

Emeer (i-myr'), *. = Emik. 

Emend (i-mend'), v.a. gerinti; taisyti; 
koreguoti. 

Emendation (em-en-de'šion), s. (pa)tai- 
symas; pataisa. 

Emendator (em'ėn-de-tor), s. taisytojas; 
koreguotojas. 

Emendatory (i-mend'ii-to-ri), adj. patai- 
sas; pataisomas. 

Emerald (em'or-eld), s. smaragdas 
{brangakmenis). || — , adj. smaragdi- 
nis. 

Emerge (i-mordž'), v. a. išnerti {iŠ van- 
dens); išplaukti; išlįsti; pasirodyti; 
apsireikšti. 

Emergence, Emergency (i-mor'džens, 
-džen-si), s. ūmus pasirodymas; ap- 
sireiškimas; nepermatytas atsitiki- 
mas: bėdos priepuolis; greitas rei- 
kalas; striokas. 



Emergent 



Emergent (i-mor'dzent), adj. išplau- 
kiąs: pasirodas; apsireiškiąs; | ne- 
per ma lytas; netikėtas; nelauktas; 
reikalaująs urnos pagelbos; staigus. 

Emeritus (i-mer'i-tos), adj. užsitarna- 
vęs. |Į — , s. emeritas; užsitarnavęs 
veteranas. 

Emersion (i-mor'šion), s. išplaukimas; 
išnerimas; pasirodymas. 

Emery (em'er-i), s.min. smyris. 

Emetic (i-met'ik), adj. vemdas; vėmi- 
mą, gimdas. || — , s. vemima gimdas 
vaistas; vemdomos žoles. 

Emication (em-i-ke'šion), <s*. mėtymas 
kibirkščių; mėtymas smulkių, gazo 
pūslelių. 

Emiction (i-mik'šion), s. šlapumo atsi- 
dalijimas; nusišlapinimas; šlapu- 
mas; mižalai. 

Emigrant (em'i-grent), s. emigrantas; 
išeivys; išejunas. | — , adj. emigruo- 
jąs; keliaująs į svetima šalį; naudo- 
jamas emigrantų gabenimui; emi- 
gruojamas. 

Emigrate (ėm'i-gret), v. n. emigruoti; į. 
svetima šalį keliauti; keliauti iš vie- 
nos vietos i kita. 

Emigration (em-i-gre'šion), .s-, emigraci- 
ja; išei vyste; kelione. 

Eminence, Eminency (em'i-nens, -nen- 
si), s. iškila; iškilimas; viršūne; 
augštuma; augštumas; augštybe; 
kiltumas; prakilnumas; eminencija 
(kardinolo titulas). 

Eminent (em'i-nent), adj. iškilęs; aug- 
štas; kiltas; šaunus; prakilnus. || — ly, 
adv. puikiai; šauniai. 

Emir (y'mor ir i-myr'), 6*. emiras; val- 
dytojas (pas arab. ir turk.). 

Emissary (em'is-se-ri), s. žvalgas; šni- 
pas; špiegas. || — , adj. špieguojas; 
ištirinejas. 

Emission (i-miš'šion), s. metimas; išlei- 
dimas. 

Emit (i-mif), v. a. išsiųsti; metyti; me- 
sti; išleisti; išduoti. 

Emittent (i-mit'tent), adj. metas; išlei- 
džias: išduodas. 

c, t> _ _ 

Emmet (em'met), s. skruzdele. 

Emolliate (i-mol'li-et), v. a. suminkštin- 
ti; (iš)lepinl i. 

Emollient (i-mol'jent), adj. med. su- 
minkštinas; raminas: || — , s. vaistas 
skaudėjimui suminkštinti, raminti. 



222 Emporium 

Emolument (i-mdTju-ment), s. pelnas; 
nauda; uždarbis; atlyginimas; už- 
mokestis. 

Emotion (i-mo'šion), s. susijudinimas; 
širdies sujudimas. 

Emotional (i-mo'šion-el), adj. sujudina- 
mas; greit į sujudimą pareinąs. 

Empale (em-pel'), v. a. kuolais (ar stati- 
niais) aptverti; apsupti; || ant kuolo 
sodinti (prasikaltėlį). 

Empalement (em-peTment), s. aptvėri- 
mas statiniais, kuolais; | ant kuolo 
sodinimas (prasikaltėlio). 

Emperor (em'por-6r), s. imperatorius; 
ciesorius. 

Emphasis (em' fa-sis), s. ypatinga svar- 
ba (priteikiama žodžiui, ištarimui); 
balso įtempimas. 

Emphasize (em'fa-saiz), v. a. priteikti 
ypatinga svarba; dėti ypatinga svar- 
ba (ant žodžio). 

Emphatic, Emphatical (ėm-fat'ik, -ei), 
adj. reikšmus; reikšmingas; tvirtas; 
aštrus. || —ally, adv. reikšmiai; tvir- 
tai; aštriai. 

Empire (em'pair), s. imperija; ciesory- 
ste; viešpatyste; galybe. 

Empiric (ėm-pir'ik), s. empirikas; tas, 
kurs remiasi vien ant savo praktiš- 
kų patyrimų; praktikas; || šundak- 
taris; šarlatanas. | — , adj. = Empir- 
ical. 

Empirical (em-pir'ik-el), adj. empiriš- 
kas; praktiškas; paremtas ne ant 
mokslo, tik ant patyrimų. || — ly, adv. 
empiriškai; ant patyrimo remiant, 
pamatuojant. 

Empiricism (em-pir'i-siz'm), 8. empiriz- 
mas; jieškojimas žinios keliais paty- 
rimų; || šundakcaryste. 

Employ (em-ploi'), v. a. vartoti; panau- 
doti; || duoti užsiėmimą, darbą. To 

'II t,' c 

— one's self, užsiimti kuo. \\ — , 8. 
užsiėmimas; darbas; tarnysta: vieta. 

Employee (ėm-ploi-y'), s. darbininkas; 
tarnas. 

Employer (em-ploi'or), s. tas, kurs duo- 
da užsiėmimą, darbą kitam; darb- 
davys. 

Employment (em-ploi'ment), *. užsiėmi- 
mas; darbas; tarnysta. 

Emporium (em-po'ri-6m), s. pirkliavie- 
\f. t urgaviete. 



Empower 

Empower (em-pau'br), v.a. suteiki i 
kam galia: pilnavalyste duoti: auto- 
rizuoti. 

Empress (em'pres), s. oiesorienS. 

Emprise (6m-praiz'), ». = Enterprise. 

Emptiness (eiu'ti-n6s), ». tuštumas; tuš- 
tybe". 

Empty (čm'ti), aaj. tuščias. || — , v.a. 
(iš)tuštinti. IĮ r.n. išsituštinti; (iš)- 
t ust et i. 

Emptying (em'ti-ing), 9. ištuštinimas; 
|| pi mieles: padugnes; nuosėdos. 

Empurple (em-por'p'l), v.a. apipurpu- 
ruoti. 

Empyreal, Empyrean (em-pir'i-el, -pi- 
ry'en), adj. iš ugnies ir šviesos su- 
žiestas; ugnies išvalytas: danginis; 
dangiškas. | — , s. empirejas; augšt u- 
t i n is dangus. 

Emu (y'mju), s. zool. australiškas ka- 
x u aras. 

Emulate (em'ju-let), v.a. lenktyniuoti: 
stengtis su kuo susilyginti, ką vir- 
šyti, pralenkti. 

Emulation (ėm-ju-le'šion), s. lenktynia- 
vimas; lenktynes; troškimas viršy- 
stes, pirmystes. 

Emulative (em'ju-le-tiv), adj. lenkty- 
niuotas; besistengiąs su kuo susily- 
ginti, A;^ pralenkti, viršyti. 

Emulator (em'ju-le-tor), *. lenktyninin- 
kas; konkurentas. 

Emulgent (i-mol'džent), adj. anat. ink- 
stinis. I — , s. inkstine gysla. 

Emulous (em'ju-16s),rtrf/. geidžias su k nu 
susilyginti, ką pralenkti, viršyti: 
skaugus pirmystes. -| — ly, adv. lenk- 
tynėmis; kits už kito. 

Emulsion (i-mol'šion), s. med. emulsija; 
žolių pienas. 

Emulsive (i-mol'siv), adj. švelninąs; 
traminąs; turįs pieno pavidalą; iš- 
duodas į pieną panašia medega. 

Emunctory (i-monk'to-ri), s. physiol. or- 
ganas tarnaująs išmetimui {ar pra- 
šalinimui) nenaudingų medegų. 

Enable (en-e'b'l), v.a. (pa)daryti ^ga- 
biu, nuojiegu, atsakomu, tinkamu; 
duoti kam galėjimą, spėkas. 

Enablement (en-e'b'1-ment), s. gebsnu- 
mas; nuojiegumas; spėka. 

Enact (en-akt'), v.a. užgirti: užtvirtin- 
ti; įstatymu padaryti; || pildyti: lo- 
šti (rolę). 



.'.':; Encircle 

Enactment (en-akt'ment), ». užgyrimas; 

užtvirtinimas; įstatymas: tiesos. 
Enactor (en-akt '<">r), «. užtvirtintoj as 

(tiesų, įstatymų). 

Enallago (i-naTla-dži), s. gram, užvada- 
vimas vieno žodžio kit u. 

Enamel (en-;im'el), .v. amalius: paliava. 
|| — , v.a. amaliuoi i ; paliavoti. 

Enameler, Enamelist (Sn-am'fil-or, -isl), 
.v. amaliuotojas. 

Enamor (čn-am'or), v.a. meile uždegti; 
įmyledinti. To be ejiamored <f, 
with, įsimylėjusiu būti; karštai my- 
lėti. 

Encage (en-kedž'), v.a, kletkoj uždary- 
ti; last on patupdyti, uždaryti. 

Encamp (en-kiimp), v.a.n. apsistoti 
abazu; padaryti stovykla. 

Encampment (en-kamp'ment), s. stovyk- 
la; abazas. 

Encashment (ėn-kaš'ment), s. apmokė- 
jimas grynais pinigais. 

Encaustic (en-kos'tik), adj. enkaustiš- 
kas; įdegintas. | — , *. enkaustika: 
piešimas įdeginimu: vaškine teplio- 
ryste. 

Encave (en-kėV), v.a. urve paslėpti. 

Enceinte (an-siint'), s. fort, aplinkpilis; 
aptvaras. | — , adj. nėščia. 

Encephalic (en-si-faTik), adj. smegeni- 
nis. 

Enceohalon (en-sef a-16n), s. smegenys. 

Encephalous (ėn-sef a-los), adj. galvo- 
tas; su galva. 

Enchain (en-čen'). v.a. retežiais apkal- 
ti; ant retežio prirakinti; sujungti; 
suvienyti. 

Enchant (en-ctint'), v.a. apžavėti; apke- 
rėti; apraganuoti. 

Enchanter (en-Čant'or), *. apkeretojas; 
apžavetojas; raganius. 

Enchantment (en-čant'ment), s. apkere- 
jimas;apžavej imas; apraganavimas: 
raganyste. 

Enchantress (en-čJint'res), sf. apkereto- 
ja; apžavetoja; ragane; ragana. 

Enchase (en-čes'), v.a. įstatyti į ką; ap- 
taisyti; apdaryti. 

Enchorial, Enchoric (en-ko'ri-el, -kor'- 
ik), adj. vietinis: gimtinis; savo ša- 
lies. 

Encircle (ėn-sor'k'l), v.a. apskriesti; 
apskrieti ; apjuosti : apsiausti ; apsup- 
ti. 



Enclitic 



224 



Endemic 



Enclitic (6n-klit'ik), 8. gram, priejun- 

ga; žodis prikergtas prie kito ir per- 
kelius savo kirtį ant priekinio skie- 
mens. || — , adj. = Enclitical. 

Enclitical (en-klit'ik-el), adj. gram, en- 
klit iškas; prikergtas; prijungtas. || 
— ly, adv. enklitiškai; perkeliant kir- 
tį atgal ant priekinio skiemens. 

Enclose (en-kloz'), v. a. aptverti; apsup- 
ti; apsiausti; patalpinti; įdėti. [= 
Inclose.] 

Enclosure (ėn-klo'žjur), s. = Inclo- 
sure. 

Encomiast (en-ko'mi-ast), s. gyrejas; 
garbavotojas. 

Encomiastic (en-ko-mi-as'tik), s. pagy- 
rimas. || — , adj. girias; giriamas: 
garbavojamas. 

Encomium (ėn-ko'mi-6m), s. išgyrimas; 
gyrius; pagyrimo žodis. 

Encompass (en-kom'pes), v. a. apjuosti; 
apsiausti; apsupti; apkabinti; ap- 
glebti. 

Encompassment (en-kom'pes-ment), *. 
apjuosimas; apsiautimas; apvedi- 
mas aplinkui. 

Encore (an-kor'), adv. & mterj. da; da 
sykį. || — , v. a. šaukti, kad atkarto- 
tų; reikalauti atkartojimo. || — , s. 
šauksmas (ar reikalavimas) atkar- 
toti. 

Encounter (en-kaun'tor), v.a.n. sutikti; 
eiti prieš kits kita; susitikti; stoti 
prieš kits kita; į kova su kuo stoti. 
I — , *. susitikimas; susirėmimas; 
kova. 

Encounterer (en-kaun'tor-6r), *. prieši- 
ninkas; priešius. 

Encourage (en-kor'edž), v.a. padrąsinti; 
drąsos priduoti; pagosti. 

Encouragement (en-kor'edž-ment), s. pa- 
drąsinimas; pagoda. 

Encourager (en-kor'e-džor), s, padrasin- 
tojas. 

Encouraging (šn-kor'edž'ing), adj. pa- 
drąsinąs; drąsos, vilties suteikiąs. || 
—\y,adv. padrąsinančiai. 

Encroach (en-kroč'), v. n. ( — on, upon), 
veržtis į kur; briautis; rubežių per- 
eiti, peržengti; užgrėbti; užgrobti. 

Encroacher (en-kroč'6r), s. užgrobėjas; 
prisisavintojas. 

Encroachment (ėn-kroč'ment), s. besi- 



veržimas (į kur); įsiveržimas: rube- 
žiiį perėjimas; užgrobimas; apvaldy- 
mas; prisisavinimas. 

Encumber (en-kom'bor), v.a. apsunkin- 
ti; apkrauti; užversti. 

Encumbrance (en-kom'brens), s. našta; 
sunkenybe; kliūtis. 

Encyclic, Encyclical (en-sik'lik, -el), adj. 
aplinkinis; apskritinis. || — , s. ency- 
klika; popiežiaus aplinkraštis. 

Encyclopedia, Encyclopaedia (en-sai-klo- 
py'di-ii), s. encykliopedija. 

Encyclopedian, Encyclopedic, Encycloped- 
ical (en-sai-klo-py'di-en, -ped'ik, 
-ik-el), adj. encykliopediškas. 

Encyclopedist (en-sai-klo-py'dist), s. en- 
cykliopedistas. 

Encyst (ėn-sisf), v.a. krepšelyje tal- 
pinti. 

End (end), s. galas; pabaiga; | išeiga: 
pasekme; || siekimas; tikslas. To 
put an — to, gala padaryti; pabaigti. 
To labor for public ends, triustis vie- 
šų, reikalų naudai. To have one's 
own ends in view, turėti vien savo 
reikalus ant akies; stengtis savo tik- 
slus pasiekti. To make both ends 
meet, gala su galu suvesti. In the 
— , ant galo; galiaus. On — , sta- 
čias; stačiomis. To the — , idant. || 
— , v.a. baigti; pabaigti; || gala pada- 
ryti; nužudyti; užmušti. Į| v. n. baig- 
tis; pasibaigti. 

Endanger (en-den'džor), v.a. pavojuje 
statyti; į pavojų įstumti; pavojingu 
daryti. 

Endangerment (en-den'džor-ment), s. 
pavojus. 

Endear (en-dyr'), v.a. širdžiai brangiu 
daryti; mielu daryti. 

Endearment (en-dyr'ment), s. darymas 
(teipgi buvimas) širdžiai brangiu, 
mielu; meilavimas; meilumas; mei- 
le; glamone. 

Endeavor (en-dev'or), v.a.n. stengtis; 
rūpintis; bandyti; kėsintis. || — , s. 
besistengimas; pastanga. 

Endecagon (en-dėk'ii-gon), s. geom. vie- 
nuolikkertis. 

Endemic (en-dem'ik), adj. endemiškas; 
vietinis; prisilaikąs ypatingai duo- 
tos apygardos, šalies, žmonių (sako- 
ma apie ligas). || — , s. endemiška li- 
ga. 



Endemical 
Endemical (en-'dem'ik-el), "dj. — K\- 

DEMIC. 

Ending (Snd'ing), *. užbaigimas; užbai- 
ga; galas; gram, galūne. || — ,"<(/. už- 
baigiąs; pasibaigiąs. 

Endive (fin'div), •*. bot. kūdra: daržine 

cikorija. 
Endless (find' les), atŲ. begalinis; bega- 

liškas; amžinas. || — ly, adv. begalis- 
kai; begalo; amžinai. Į — ness, *. be- 
gališkumas; begalybe; begalyste; 
amžinumas. 

Endmost (end'most), adį. galutiniau- 
sias; toliausias: tolimiausias. 

Endocarp (šn'do-karp), s. bot. vaisvidu- 
ris. 

Endorse (en-dors'), v. a. = Indorse. 

Endow (en-dau'), v. a. apteikti ; apdova- 
noti; aprūpinti (turtu); pralobinti. 

Endowment (ėn-dau'ment), *. apteiki- 
mas; apdovanojimas; dovana; krai- 
tis; |Į pi. gamtos dovanos: gabumai: 
dvasios ypatybes; protas; gražumas. 

Endue (ėn-djū'), v. a. apdovanoti: ap- 
teikti. 

Endurable (ėn-djū'ra-b'l), adj. paken- 
čiamas; pakeliamas. 

Endurance (en-djūr'ens), s. tvėrimo il- 
gis; ištverimas; ištverme; ištrivoji- 
mas; pakentimas; kantrybe. 

Endure (en-djūr'), v. n. a. kęsti; pakęsti: 
iškėsti; iškentėti; trivoti: tverti: 
testis. 

Endways, Endwise (end'ue^'z, -uaiz), adv. 
stačiai; tiesiog; galu į pry šakį. 

Enema (en'i-mil ir i-ny'ma), 8. enema: 
klistiras (viduriams plauti). 

Enemy (en'i-mi), s. priešius: nepriete- 
lius; nevidonas. 

Energetic, Energetical (en-or-džėt'ik, 
-el), adj. energiškas; veiklus: tvir- 
tas. 

Energize (en'or-džaiz), r. n. energiškai 
veikti, \\v.a. priduoti energijos, tvir- 
tumo. 

Energy (en'or-dži), .*. energija: tvirtu- 
mas; spėka. 

Enervate (i-nor'vet ir en'or-vet), v. a. 
apsilpninti; nusilpninti; spėkas pa- 
kirsti. || — , adį. apsilpnintas: nusilp- 
nėjęs; silpnas. 

Enervation (šn-or-ve'šidn), 8. nusilpni- 
nimas; nusilpnėjimas. 



5 Engaged 

Enfeeble (en-fy'b'l), r, n. (nu)silpninti. 

Enfeeblemcnt (6n-fy'b'l-inen1 1,"*, riusilp- 
ninimas; nusilpimas; silpnumas. 

Enfeoff (Sn-feT), v. a. apteikti (ar apdo- 
vanoti) lenu (dvaru, valdyba); duoti 
lėną. 

Enfeoffment (3n- f eT meni I, s. apteikimas 
(ar apdovanojimas) lenu. 

Enfilade (en-li-lcd'), a. eile;ww7. anfilia- 
da; išilginis šaudymas; išilgine ug- 
nis. || —,'■.'/. Šaudyti išilgai eilių,. 

Enforce (en-furs'), v. a. verst i : priversti; 
prispirti; || spėkomis imti, paimti, 
įgyti; || duoti spėką, galią; sudrutin- 
ti; daugiau spėkos priduoti (paro- 
dymui, liudijimui): spekon statyti: 
įpajieginti; prisimygus prašyti. 
To — the laws, įstatymus įpajiegin- 
ti; priversti įstatymų, klausyti, įsta- 
t y m us pi Idyti. To — obedience, pri- 
verst i klausyti; priversti prie pa- 
klusnumo. To — a passage, taką 
spėkomis paimti ; prasimušti pro ką. 

Enforcement (ėn-fors'ment), .v. priverti- 
mas; prievarta; spėka; įpajiegini- 
mas; aštrus pildymas. 

Enfranchise (en-fran'čiz ir -čaiz), v. a. 
ant liuosybes paleisti; iš-, paliuo- 
suoti (nuo vergijos, baudžiavos); lais- 
ve apteikti; | valstiečio (ar ukesy- 
stes) tiesomis apteikti; priimti (sve- 
timą žodį). 

Enfranchisement (en-fran'čiz-ment), s. 
paliuosavimas; išliuosavimas: sutei- 
kimas valstiečio (ar ukesystes) tie- 
su.; apteikimas ukesystes tiesomis. 

Engage (en-gedž'), v. a. statyti prieder- 
mėm, pareigon; (su)rišti (prižadėji- 
mu, žodžiu); žadėti; prižadėt i; || telk- 
ti; pasitelkti; nusamdyti; || užimti 
ką kuo; || patraukti; pritraukti; įgy- 
ti (keno malonę, meilę, prisirišimą); 
apvaldyti (keno .širdį); || stoti į kova, 
į mūšį; || meeh. kabinti; kliudyti. || 
v. n. pasižadėti; prisižadėti; apsiimti: 
atsiduoti kam; užimtu būti; užsiim- 
ti kuo; eiti (į ginčus); stoti (į kortį); 
susimušti (su priešių); || meeh. kabin- 
tis; kibti (suk. a pie ratų krumplius). 

Engaged (en-gedžd'), adj. užimtas; už- 
siėmęs; f pažadėtas, /.-ta; sužieduo- 
tas,/.-ta; || didei užinteresuotas; už- 
sidegęs; || įsipainiojęs; į kovą pa- 



Engagement 

įrauktas, fl —ly (-gedž'ed-li), adv. su 
prisirisimu ; su atsidavimu: su atida. 
|| — ness, s. didis užsiinteresavimas; 
užsidegimas; uolumas. 

Engagement (en-gedž'ment), s. statymas 
pareigon; rišimas priederme, priža- 
dėjimais: privalumas; priederme; 
apsiėmimas; prižadėjimas; to be 
under — , būti surištu priederme, 
prižadėjimu: | pažadėjimas; paža- 
dai: pažadėtu ves; || užsiėmimas; rei- 
kalai; || pakviet imas: užprašymas: | 
kova; mušis: į mech. besikabinimas 
(rato dantų). 

Engaging (6n-gedž'ing), adj. prideri n- 
gas; I patraukiąs; meilus. 

Engender (en-džen'dor), v.a. gimdyti; 
sukelti; iššaukti. || v.n. veistis: gim- 
ti; prasidėti; kilti: || jungtis. 

Engild (en-gild'), v.a. paauksuoti. 

Engine (en'džin), s. inžinas: mašina; lo- 
komotyvą. 

Engineer (en-dži-nyr'), s. inžinierius; 
mašinistas. || — , v.a. inžinieriauti; 
atlikinėti (ar pildyti) inžinieriaus 
(ar mašinisto) darbą: vesti (darbą). 

Engineering (ėn-dži-nyr'ing), s. inžinie- 
ryste. 

Enginery (en'džin-ri), s. valdymas ma- 
šinų; valdymas artilerijos rykų: ka- 
nuoles; mašinos. 

Engird (ėn-gord'), v.a. apjuosti. 

English (in'gliš), adj. angliškas. || — , •*. 
angliška kalba; anglai; anglijonys; 
typ. angliškas šriftas (rųsis .stambes- 
nių statomų raidžių). || — , v.a. į ang- 
liška kalba (iš)versti. 

Engorge (en-gordž'), v.a.n. ryti; prary- 
ti; apsiryti. 

Engorgement (en-gordž'ment), v. riji- 
mas; apsirijimas. 

Engrave (en-grev'), v.a. įrėžyti; įraižyt i ; 
įpiaustineti; graviruoti: giliai įspau- 
st i (omenin, širdin). 

Engraver (en-grev'or), s. graviruotoj as; 
[raižytojas. 

Engraving (en-grev'ing), s. graviravi- 
mas; įrežymas; [raižymas; graviūra. 

Engross (en-gros'), v.a. stambiomis li- 
teromis rašyti ; perrašyti ant balto; 
|| supirkti daug (ar viską) ant sykio; 
užgrobti viską; paimti viską sau: 
apvaldyl i. 



26 Enlistment 

Engrossment (en-gros'ment), s. supirki- 
mas; užgrobimas į savo rankas; ap- 
valdymas; || perrašymas ant balto; 
nuorašas. 

Engulf (en-golf), v.a. praryti. 

Enhance (6n-hans'), v.a. pakelti (pre- 
kę): padidinti. || v.n. pakilti; pasidi- 
dinti. 

Enhancement (en-hiins'ment ), 8. pakėli- 
mas; padidinimas: pasididinimas; 
pakilimas. 

Enharbor (en-har'bor), r. a. prieglauda 
rasti; gyventi; apgyventi. 

Enhearten (en-hart"n), v.a. padrąsinti: 
pagosti; drąsos priduoti. 

Enhunger (en-hong'gor), v.a. išalkinti. 

Enigma (i-nig'm;i), *. mįslis; minkle. 

Enigmatic, Enigmatical (i-nig-mat'ik, 
-el), adj. mįsliškas; painus: pinklus. 
|| — ally, adv. mįsliškai; painiai. 

Enigmatist (i-nig'mii-tist ), s. kurs mįs- 
liškai šneka: mylėtojas (ar rinkėjas) 
mįslių, minklių. 

Enigmatize (i-nig'ma-taiz), v.n. mįsliais 
šnekėti; mįsliškame pavidale per- 
statyti. 

Enjoin (ėn-džoin'), v.a. prisakymus da- 
vinėti, duoti; prisakineti: prisakyti: 
(pa)liepti; || uždrausti; užginti. 

Enjoy (ėn-džoi'), v.a. gėrėtis; džiaugtis: 
linksmintis; naudotis. 

Enjoyable (en-džoi'a-b'l), adj. kuo gali- 
ma gėrėtis, džiaugtis, naudotis. 

Enjoyment (en-džoi'ment), s. besigereji- 
mas; pasigerėjimas; pasilinksmini- 
mas; džiaugsmas; linksmybe. 

Enlarge (ėn-lardž'), v.a. padidinti; pra- 
platinti. || v.n. pasididinti. 

Enlargement (en-lardž'ment), s. padidi- 
nimas; pasididinimas; || paliuosavi- 
mas; laisve. 

Enlarger (en-lardž'or), s. padidintojas. 

Enlighten (en-lait"n), v.a. (ap)šviesti: 
(pa)mokinti. 

Enlightener (ėn-lait"n-6r), s. (ap)šviete- 
jas. 

Enlightenment (en-lait"n-ment), s. ap- 
švietimas. 

Enlist (en-lisf), v.a. įrašyti; surašau 
įtraukti; imti; verbuoti (rekrutus, 
etc). || v.n. įsirašyti; prisirašyti; į-, 
pastoti; įsimaišyti. 

Enlistment (en-list/ ment), s. įrašymas; 
verbavimas; įsirašymas; į-, pastoji- 
mas. 



Enliven 22' 

Enliven (en-laiv"n), v.a. priduoti gyvu- 
mo, smagumo, linksmumo; pa-, 
pralinksmini i ; (ai )gaivinti. 

Enlivener (ftn-laiv"n-6r), s. pasmagin- 
tojas; pralinksmintojas; atgaivinto- 
jas. 

Enlock (en-16k')> v.a. Įrakinti; užrakin- 
ki. 

Enmity (en'mi-1 i), 8. neprietelyste: ne- 
sutikimas: piktumas; pyktis. 

Enneagon (en'ni-a-gon), 8. geom. devyn- 
kertis. 

Ennoble (ėn-no'b'l), v.a. bajoryste ap- 
teikti; garben pakelti; geresnes ypa- 
tybes priduoti; pagerinti. 

Ennoblement (en-no'b'1-ment), 8. aptei- 
kimas bajoryste; suteikimas geres- 
nių, prakilnesnių ypatybių; pageri- 
nimas; || prakilnumas; garbe. 

Ennui (an-nuy'), s. nuobodumas: pagil- 
simas. 

Ennuye (an-nui'-je'), adj. nuobodumo 
apimtas; pagrises; pavargęs. 

Enormity (i-nor'mi-ti), 8. nepaprastas 
didumas; || biaurumas. 

Enormous (i-nor'mos), adj. permier di- 
delis; nepaprasto didumo; milžiniš- 
kas; biaurus; pasibaisėtinas. || — ly, 
adv. permier; baisiai; biauriai. || 
— ness, s. nepaprastas didumas: bai- 
sumas; biaurumas. 

Enough (i-nof ), adj. užtektinas: ganė- 
tinas. IĮ — , adv. užtektinai; ganėti- 
nai; pakaktinai: gana. || — , .v. užtek- 
tinas daugis. 

Enquire (en-kuair'), v. n. a. = In- 
quire. 

Enrage (en-redž'), v.a. įpykinti; įerzin- 
ti; įsiutinti. 

Enrapture (en-rap'tjur), v.a. permier 
pradžiuginti: į permier didelį 
džiaugsmą atvesti; didei pralink- 
sminti. 

Enrich (ėn-rič'), v.a. pralobinti; pa- 
puošti; f įtręšti {dirvą). 

Enrichment (en-rio'menl), 8. pralobini- 
mas; papuošimas; || įtrešimas. 

Enridge (en-ridž'), v.a. išvagoti. 

Enroll (en-r5T), v.a. įrašyti: surasan 
įtraukti; verbuoti (kareivi k.s, etc.). 

Enrollment (Sn-rol'ment), «. įrašymas: 
surašąs. 

Enroot (en-rūt'), v.a. šaknis įleisdinti: 
giliai įsodinti; įskverbti. 



Entanglement 

En route (an rūt ' ), adj. ant kelio; kelio 
ne j ; keliaująs. 

Ens (ens), s. būtybe; esybe. 

Ensample (en-siim'p'l), 8. pavyzdis; pa- 
veikslas; pavidalas. 

Ensanguine (eu-san'guin), v.a. apkru- 
vinti; sukruvint i. 

Ensate (en'set), adj. bot. turįs kardo 
pavidalo lupus. 

Ensconce (on-skons'), v.a. pridengti; 
apginti; paslėpt i. 

Enseam (en-sym'), v.a. apsiūti: užsiūti: 
patalpinti. 

Ensemble (an-sam'b'l), s. Sielas: visas: 
visos dalys paimt os krūvon. || — , adv. 
visi sykiu. 

Enshrine (en-šrain'), v.a. (pa)deti į skry- 
nia; uždaryti; užrakinti (it spintom 
ar 8kryniori); užlaikyti {at mintyj). 

Enshroud (en-šraud'), v.a. apdengti. 

Ensiform (en'si-form), adj. turįs kardo 
pavidalą; kardo pavidalo. 

Ensign (en'sain), 8. papartis; vieliava; 
ženklas; | viela vininkas; ženklane- 
šis. 

Ensigncy (en'sain-si), s. ženklanešio 
urėdas. 

Ensilage (en'si-ledž), s. sutaisymas ža- 
lio pašaro; pašaras. 

Enslave (en-slev'), v.a. pavergti. 

Enslavement (en-slev'ment), s. pavergi- 
mas; vergyste. . 

Enstamp (en-stamp'), v.a. įspausti. 

Ensue (en-sjū'), v.n. paeiti; sekti po ko; 
paskui įvykti; užgimti. 

Ensure (ėn-šūV), v.a. n. = Insure. 

Enswatha (en-suecZ/t), v. a. įvystyti; su- 
vystyt i. 

Entablaturo (Sn-tab'la-tjur), s. arch, en- 
tabliat ura. 

Entail (en-tėT), 8. paskyrimas įpėdinio 
[ant nejudinamo turto ar u/ce.s); ati- 
davimas te vonysten; tevonysten pa- 
liktas nejudinamas turtas. | — , v.a. 
pavesti I: nu įpėdinyste; atiduoti te- 
vonysten; paskirti paveldėtoja. 

Entailment (en-tel'ment), s. paskyrimas 
įpėdinio (ar paveldėtojo); palikta, 
paveldejysten turtas; paveldejyste. 

Entangle (en-tan'g'h, r. a. supainioti; 
įpinti; įpainioti; įraizgyli. 

Entanglement (en-tan'g'1-ment ), 8. su- 
painiojimas: įpainiojimas; raizgi- 
nys: paine: keblumas. 



Enter 



228 



Entrench 



Enter (en'tor), v.a.n. įeiti; įlįsti; įsi- 
gauti; prisigriebti; įkišti; įsmeigti; 
įleisti; prileisti; K įtraukti (surašan); 
įrašyti; || pastoti; įstoti (draugysten, 
mokyklon, etc.); || pradėti; prasidėti; 
|| duoti užtvirtinimui autorijkas tie- 
sas. To — the law, advokatu pasto- 
ti. To be — ed, prileistu, priimtu 
būti. To — an action against one, 
pradėti byla prieš k į. To — into, 
(on, upon), įeiti; Įstoti; leistis į kį; 
pradėti ką; imtis už ko. To — into 
a quarrel, įeiti (ar įsiduoti) į bar- 
nius. To — into partnership with, 
susibendrauti su km. 

Enteric (ėn-ter'ik), adj. /.aminis: vidu- 
rinis. 

Enterprise (en'tor-praiz), s. apsiėmi- 
mas; užsiėmimas; pasirįžimas: už- 
manymas; veiklumas. || — , v.a.n 
pradėti; apsiimti; pasirįžti. 

Enterpriser (en'tor-prai-zor), s. apsie- 
mejas; užsiemejas; pradėtoj as. 

Enterprising (en'tor-prai-zing), adj. drą- 
sus ant apsiėmimų; veiklus. 

Entertain (en-tor-ten'), v. a. priimti (sve- 
čius); vaišinti; bovyti; linksminti: 
užimti kuo; užlaikyti; auklėti; gla- 
monėti (viltį, etc.). 

Entertainer (ėn-tor-ten'or), s. priėmėjas 
(svečių); vaišintojas; bovytojas. 

Entertaining (en-tor-ten' ing), adj. bovi- 
jas; užimąs. 

Entertainment (en-tor-ten'ment), s. pri- 
ėmimas (srenų); vaišinimas; vaišes; 
pasilinksminimas. 

Entheastic (en-č/d-iis'tik), adj. dieviškos 
tvirtybes; įkvėptas. 

Enthelmintha (ėn-the\-m'm' thii), s. pi. vi 
durių kirmėles; lisnikai. 

Enthrall (en-throV), v. a. — Inthkall. 

Enthrone (ėn-thron'), v. a. ant sosto pa- 
sodinti. 

Enthronement ^en-^ron'meut), s. paso- 
dinimas ant sosto. 

Enthusiasm (en-čAjū'zi-az'm), *. entu- 
ziazmas; užsidegimas. 

Enthusiast (en-Mjū'zi-iist), .v. entuzia- 
stas; užsidegei is; karštgalvis. 

Enthusiastic, Enthusiastical (en-f//ju-zi- 
[is'tik, -eh, adj. entuziastiškas; už- 
sidegimo pilnas. || —ally, odr. entu- 
ziasl iškai. 



Enthymeme (en7/d-mym). s. loo. enti- 
mema. 

Entice (en tais'), v. a. vilioti: privilioti; 
įvilioti; suvilioti: sugundyti. 

Enticement (en-tais'ment), s. privilioji- 
mas; suviliojimas; vilione; pagun- 
dymas. 

Entire (ėn tair'), adj. visas; čielas; pil- 
nas; I grynas; be priemaišos. || — ly, 
ado. visai; visiškai; pilnai. || — ness, 
■v. cielumas; čielybe; pilnumas. 

Entirety (en-tair'ti), s. čielybe; pilnu- 
mas; visas. 

Entitle (ėn-tai't'l), r. a. titulą duoti; ti- 
tuluoti; uzv&v&ytitynygą); duoti tie 
są ant ko; prileisti. 

Entity (en'ti-ti), s. būtybe; esybe: bui- 
tis. 

Entomb (ėn-tūm'), v. a. laidoti; palaido 
ti. 

Entombment (en-tūm'ment), s, palaido- 
jimas; kapas. 

Entomolite (en-tom'o-lait), .v. suakme- 
nėjęs vabalas. 

Entomologic, Entomological (en-to-mo- 
lodž'ik, -el), adj. entomologiškas. 

Entomologist (en-to-mol'o-džist), s. en- 
tomologas; žinovas entomologijas. 

Entomology (en-to-moTo-dži), 8. ento- 
mologija (mokslas apie vabalus). 

Entozoa (en-to-zo'ii), s. pi. parazitiškos 
kirmėles gyvenančios kitų gyvūnų 
kūnuose. 

Entrails (en'trelz), s. pi. viduriai; žar- 
nos. 

Entrance (ėn'trens), s. įėjimas; įvažia- 
vimas; įžengimas; įženga; įeiga; 
įstojimas; pradžia. 

Entrance (en-trans'), v. a. apsvaiginti: 
apmarinti: || ūmus užimti; apraga- 
nuoti (didybe, puikybe); iš saves ką 
išvesti. 

Enhancement (en-triins'ment), .v. apsvai- 
ginimas; apsvaigimas; urnų apėmi- 
mas. 

Entrap (ėn-trjįp'), v. a. sugauti (spą- 
stuose); įpainioti; įvilioti. 

Entreat (en-tryf), v.a.n. prašyti; mel- 
sti: maldauti. 

Entreaty (en-tryt'i), s. prašymas; mel- 
dimas. 

Entree (an-tre'), .s-. įėjimas: įeiga, 

Entrench (en-t rene'), r. u. = Lnthkm ii. 



Entrepot 

Entrepot (an-tri-po'), .*. krautuve; ta- 
voryne. 

Entrust (6n-trost'), r.a. = Intrust. 

Entry (fin'tri), s. įėjimas: įeiga; įtrau- 
kimas (knygon); Įrašymas; įrašas. 

Entwine (en-tuain'), v.a. įvynioti; ap- 
vynioti; apsukti. || r. /t. įsivynioti; 
apsisukti. 

Entwist (en-tuist '), r.<i. įvynioti; apvy- 
nioti; apsukt i. 

Enucleate (i-njū'kli-et), r.a. branduolį 
išimti; fig. švieson išvesti; išaiškin- 
ti ; išlukšteni i. 

Enumerate (i-njū'mor-et), r.a. rokuoti 
skaityti; suskaityti; surokuoti; išro- 
kuoti. 

Enumerator (i-njū'mor-e-tor), s. suskai- 
tytojas; išrokuotojas. 

Enumeration (i-njū-mor-e'šion), .s', su- 
skaitymas; surokavimas; išrokavi- 
mas. 

Enunciate (inon'ši-et), v. a. apreikšti: 
išreikšti. 

Enunciation (i-non-ši-e'šion), v. apreiš- 
kimas; išreiškimas; ištarimo būdas 1 
ištarimas. 

Enunciative (i-non'ši-a-tiv), adj. apreiš- 
kiamas; išreiškiamas; išreikštinis; 
palytįs išreiškimo, ištarimo. 

Enunciator (i-non'ši-e-tor), s. apreiškė- 
jas; ištarė j as. 

Envelop (en-vėl'op), v. a. apvynioti: 
įvynioti; apsupti: apdengti. || — , s. 
viršas; apdangalas; konvertas. 

Envelope (en'vėl-op), s. = Envelop. 

Envelopment (en-vel'6p-ment), s. apvv- 
niojimas; įvyniojimas; apsiautimas: 
apdangalas; apsiautalas. 

Envenom (en-ven'6m), v. a. apnuodyti: 
užnuodyti. 

Enviable (Sn'vi-a-b'l), adj. užvydimas; 
užvydetinas. 

Envier (en'vi-6r), *. užvydetojas; pavy- 
duolius; pavydelis. 

Envious (en'vi-6s), adj. pavydus. || — ly, 
adv. pavydžiai: su pavydumu. | 
— ness, *. pavydumas. 

Environ (en-vai'ron), v. a. apsiausti; ap- 
supti (iš vis ą pusių); apjuosti. 

Environment (en-vai'ron-ment), s. ap- 
siautimas; apjuosimas; I aplinkybe; 
apy stovą. 

Environs (en-vai'ron/i. #. p£apielinke; 
ap) gardą. 



220 Epigastrium 

Envoy (Čn'voi), v. pasiuntinys. 

Envy (čn'vi), .v. pavydas. | — , v.a.n. pa- 
vydėti. 

Enwind (en-uaind'), v. a. apvynioti; įvy- 
nioti; apglebti. 

Enwrap (6n-rap'), v. a. = Inwkap. 

Eocene (y'o-syn), adj. geol. eoceniškas. 

Eolian, Eolic (i-o'li-en, -61'ik), adj. = 

iEoLIAN. 

Eon (y'on), ,<?. = Mok. 

Eozoic (y-o-zo'ik), adj. geol. oozoiškas. 

Epact (y'pakt), s. epakta (menulio se- 
nu nvis pradžioj kalendorinio meto). 

Epaulet, Epaulette (šp'o-let), 8. epolie- 
tas; ši i pas. 

Epenthesis (i-pen7/u-sis), 8. gram. įsta- 
tymas literos žodin. 

Ephemera (i-fėm'i-ra), s. med. karštine 
besitęsianti viena diena; | zool. vien- 
dieniai musulai. 

Ephemeral (i-fem'or-el), adj. viendieni- 
nis; gyvenas (ar besitesias) viena die- 
na: trumpaamžis; efemeriškas. | — , 
..s*, viendienis musulas. 

Ephemeris (i-fem'i-ris), s. dienknyge: 
dienraštis; || astronomiškas kalendo- 
rius. 

Ephod (ef'od), s. žydų kunigo rūbai. 

Ephor (ef'or), s. eforas(*S/M?7o.v sudzia). 

Epic (ep'ik), adj. epiškas. || — , s. epi- 
ka. 

Epicarp (ėp'i-karp), s. bot. vaisiaus žie- 
ve. 

Epicene (ėp'i-syn), adj. gram, bendros 
gimties. 

Epicure (ėp'i-kjur), s. epikūras; lebau- 
ninkas. 

Epicurean (ep-i-kju-ry'eni>-kjū'ri-en). 
adj. epikūriškas; lebauninkiškas. | 
— , .s', epikurietis. 

Epicycle (ep'i-sai-k'l), s. šoninis ratas: 
ratas bėgas šonu kito rato. 

Epidemic (ėp-i-dėm'ik), adj. epidemiš- 
kas. || — , s. epidemiška liga. 

Epidemy (ėp'i-dem-i), s. epidemija; 
siaučianti liga. 

Epidermis (ep-i-dor'mis), s. viršutinioji 
oda; odos plėve; epidermis. 

Epidermic (ep-i-dor'mik), adj. epider- 
miškas. 

Epigastric (ep-i-gas'trik), adj. anat. epi- 
gastriškas; ant pilvinis. 

Epigastrium (ep-i-g;is'tri-6m), s. anat. 
antpilvis. 



Epiglottis 



Epiglottis (ep-i-gl6t'tis), 8. (mat. gomu- 
rio vokas. 

Epigram (ep'i-gram), 8. epigrama. 

Epigrammatic, Epigrammatical (6p-i- 
gram-mat'ik, -el), adj. epigramiš- 
kas; epigramatiškas. 

Epigrammatist (ep-i-griim'mil-tist ), s. ra- 
šytojas epigramų. 

Epigraph (ep'i-griif), s. užrašas: antra- 
šas. 

Epilepsy (ep'i-16p-si), *. med. epilepsi- 
ja: nuomirulis: nuomarą. 

Epileptic (ep-i-lep'tik), adj. epileptiš- 
kas; nuomarinis. || — , 8. epileptikas; 
nuomarninkas. 

Epilogue (ep'i-log), s. epilogas; užbai- 
giamoji dalis (kalbos, poemos). 

Epiphany (i-pif'a-ni), s. pasirodymas; 
apsireiškimas; eccL švente Trijų 
Karalių 

Episcopacy (i-pis'ko-pa-si), s. vyskupy- 
ste; vyskupija. 

Episcopal (i-pis'ko-pel), adj. vyskupiš- 
kas, f — ly, adv. vyskupiškai. 

Episcopalian (i-pis-ko-pe'li-en), adj. vy- 
skupinis; episkopališkas. || — , s. są- 
narys episkopališkos bažnyčios ; epis- 
kopalas. 

Episcopate (i-pis'ko-pet), .*. vyskupy- 
ste: vyskupija. 

Episode (ep'i-sod), s. epizodas; atsitiki- 
mas. 

Episodic, Episodical (ep-i-sod'ik, -el), 
adj. epizodiškas. j| —ally, adr. epizo- 
diškai. 

Episperm (ep'i-sporm), s. bot. sekios 
žieve. 

Epistle (i-pis"l), 8. gromata; raštas; 
laiškas. 

Epistolary (i-pis'to-le-ri), adj. raštinis; 
raštiškas. 

Epistolic, Epistolical (ej -is-tol'ik, -ei), 
adj. gromatinis; lurįs gromatos for- 
ma. 

Epitaph (ep'i-taf), 8. užrašas aul kapo 
akmens, epitafija. 

Epithalamium (ep-i-Mii-le'mi-om), s. 
svodbine daina. 

Epithet (ep'i-///ei), g. epitetas; prievar- 
di. 

Epitome (i-pit'o-mi), *. sutrumpinimas; 
sutrauka: ištrauka. 

Epitomize (i-pit'o-maiz), v.a. sutrum- 
pinti: sutraukti; suglausti. 



280 Equilibrate 

Epizoon, Epizoan (ep-i-zo'6n, -en), s. 
[pi. epizoa], parazitiški gyvūnėliai 
gyvenanti ant kitų gyvūnų kūnų. 

Epizooty, Epizootic (ep-i-zo'o-ti, -zo-6t'- 
ik), 8, epizootiška liga; gyvulių puo- 
lena. 

Epoch (ep'ok), 8. epocha; minėtina ga- 
dyne; gadynes tarpas. 

Epode (ep'od), s. priegiesme; paskuti- 
nioji lyriškos odos dalis. 

Epopee (ep'o-py), s. epopėja; epiška po- 
ema. 

Epsom salt (ep'som solt), s. angliškoji 
(ar karčioj i) druska. 

Equability (y-kuii-bil'i-ti), s. lygumas: 
vienodumas. 

Equable (y'kuii-b'l), adj. lygus; vieno- 
das. || Equably, adv. lygiai; vienodai. 

Equal (y'kuel), adj. lygus; turįs užtek- 
tinai pajiegos. || — , s. lygus. || — , v. 
a. lyginti; prilyginti; lygintis. 

Equality (y-kuol'i-ti), *. lygybe; lygu- 
mas; vienodumas. 

Equalization (y-kuel-i-ze'šion), s. lygi- 
nimas; sulyginimas. 

Equalize (y'kuel-aiz), v.a. lyginti: suly- 
ginti. 

Equanimity (y-kua-nim'i-li), .v. širdies 
ramumas; šaltas kraujas. 

Equanimous (y-kuan'i-mos), adj. ramios 
širdies; šalto kraujo. 

Equate (i-kuef), v.a. sulyginti; prily- 
ginti. 

Equation (i-kue'šion), s. sulyginimas. 

Equator (i-kue't6r), s. geogr. ekvato- 
rius. 

Equatorial (y-kua-to'ri-el), adj. ekvato- 
riškas. | — , s. ekvatorialas (astro /m- 
m iika s t eleskop as). 

Equerry, Equery (ėk'uer-rii, s. arklide; 
|| arklininkas. 

Equestrian (i-kues'tri-en), adj. raitas; || 
raitoriškas. || — , *. raitelis; raitorius. 

Equiangular (y-kuT-iin'gju-lor), adj. tu- 
rįs lygias kertis; lygiakertis. 

Equidistance (y-kui'-dis'tens), s. lygus 
tolumas; lygus atokumas. 

Equidistant (y-kui'-dis'tent), adj. stovįs 
(ar esąs) lygiame tolume, atokume. 

Equilateral (y-kui-lat/or-el), adj. & x. 
geom. lygiašonis. 

Equilibrate (y-kui*-lai'brel ), p. a. Ivgsva- 
rume laikyi i. 



Equilibration 



231 



Ergot 



Equilibration (y-kul-li-br6'šidn), ». lyg- 

s\ ;inim;is. 
Equilibrium (y-kul-lib'ri-om), 8. lygsva- 
ra; lygsvarybS; lygsvarumas. 

Equimultiple (y-kui'-mol'ti-p'l), adj. ly- 
gia skaitline padauginamas ar pa- 
daugintas. 

Equine, Equinal (y'kuain, i-kuai'nel), 
adj. arklinis. 

Equinoctial (y-kui'-nok'sel), adj. lygios 
dienos ir nakties: ekvatoriškas. | — 
s. linija lygios dienos ir nakties: 
dangaus ekvatorius. 

Equinox (y'kui'-noks), a. susilyginimas 
dienos su naktimi. 

Equip (i-kuip'), v. a. aprengti: aprūpin- 
ti viskuo reikalingu; apšarvoti. 

Equipage (ek'ui'-pedž), s. aprengimas; 
išrengimas; apšarvavimas: šarvai; 
paredalas; parednys; || ekipažas; ve- 
žimas. 

Equipment (i-kuip' ment), s. išrengimas; 
apšarvavimas. 

Equipoise (y'kui'-poiz), s. lygsvara;lyg- 
svarumas. 

Equipollence (y-kui'-pol'lens), 8. lygjie- 
ga; lygjiegumas. 

Equipollent (y-kui-pol'lent), adj. Lyg- 
jiegus; turįs vienokia galia, vieno- 
kia verte. 

Equiponderance (y-kul-pon' dor-ens), 8. 
lygus (ar vienoks) sunkumas; lyg- 
svara. 

Equiponderant (y-kui'-pon'dor-ent), adj. 
vienokiai sunkus; lygaus sunkumo. 

Equiponderate (y-kui'-pon'dor-et), v. n. 
būti vienokio sunkumo; lygiai sver- 
ti. 

Equitable (ek'ui'-ta-b'l), adj. teisingas; 
bešališkas; bepusiškas. || — ness, .*. 
teisingumas; bešališkumas. Į| Equita- 
bly, ado. teisingai; bešališkai. 

Equity (ek'ui'-ti), s. tiesiį lygybe; tei- 
singumas; teisybe; bešališkumas; 
jur. teisingas reikalavimas; tiesa. 
The wife 's — , moteries tiesos. Court 
of — , teisybes teismas. 

Equivalence, Equivalency (i-kuiv'ii-lens, 
-len-si), s. lygvertybe; tolygumas 
(vertes, pajiegos, dydiio, skaitliau*. 
etc.); tolygus skaitlius, dydis. 

Equivalent (i-kui'v'a-lent), adj. turįs ly- 
gia verte, lygia pajiega, lygTį dydį, 



skaitliu,; tolygus; || geoL bendralai- 

kinis. ĮĮ — , .v. lygios vertes (spėkos, 
svarbos) daigtas; ekvivalentas: atly- 
ginimas. 

Equivocal (i-kuiv'o-kcl), adj. dvipras- 
minis; dviprasmiškas. Į| — ly, adv. 
dviprasmiškai. |Į —ness, 8. dvipras- 
miškumas; dviprasme. 

Equivocate (i-kuiv'o-ket), v.n. dvipras- 
miškai šnekel i. 

Equivocation (i-kuiv-o-ke'šion), s. pa- 
naudojimas dviprasmiškų išreiški- 
miį; dviprasmiški žodžiai. 

Equivoque, Equivoke (ek'ui'-vok), a. dvi- 
prasme. 

Era (y'ra), s. era; gadyne. 

Eradicate (i-rad'i-ket), v. a. išrauti su 
šaknimis; išnaikinti. 

Eradication (i-riid-i-ke'šion), 8. išrovi- 
mas; išnaikinimas. 

Eradicative(i-rad'i-ke-tiv), adj. išraujas: 
išnaikinąs; visiškai išgydas. 

Erase (i-res'), v. a. ištrinti; nutrinti; nu- 
dildyti; išdildyti; išnaikinti. 

Erasement, Erasion, Erasure (i-res'ment, 
-re'žion, -žjur), s. ištrinimas; išdil- 
dymas; išnaikinimas; išdįlimas; iš- 
trinimas. 

Ere (er), prep. tfe adv. pirma; pirmiau; 
pirma negu; negu kad. — long, ne- 
užilgio; greitai, —now, ikišiol; iki 
dabar. 

Erect (i-rekf), v. a. statyti; pastatyti; 
pabudavoti; įsteigti. ĮĮ — , adj. sta- 
čias. | — ly, adv. stačiai; stačiame pa- 
dėjime. ĮĮ — ness, *. statumas; stačias 
padėjimas. 

Erectable(i-rekt'a-b'l), adj. pastatomas; 
įsteigiamas. 

Erectile (i-rek'til), adj. pastatomas; 
įtempiamas. 

Erection (i-rek'šion), s. pastatymas: 
įsteigimas; physioL erekcija; įtem- 
pimas; pasistojimas. 

Erective (i-rekt'iv), adj. pastatas. 

Erector (i-rek'tor), s. (pastatytoj as: 
įsteigėjas. 

Erelong (er-ldng'), adv. greitai; neu/.il- 
gio. 

Ergo (or 'go), eonj. ar adv. todėl; togi- 
del; taigi. 

Ergot (or 'got), «. skalse: skalsgrudis; 
kūle. 



Ermine 

Ermine (or'min), s.zool. šarmuo; šar- 
moms; H šarmens kailis. 

Erode (i-rod'), v.a. išėsti; išgriaužti. 

Erose (i-ros'), adj. turįs lyg iškandžio- 
tus kraštus; nelygiai karbuotas (sa- 
koma apie lapu.s). 

Erosion (i-ro'žion), s. išedimas; išgriau- 
simas. 

Erosive (i-ro'siv), adj. išėdas; išgriau- 

žias. 
i, 

Erpetology (6r-pi-t6To-dži), .s-. = Her- 
petology. 

Err (or), v.n. klaidžioti: klysti; apsirik- 
ti: nepataikyti (tikslan). 

Errand (er'rend), s. įsakymas {duotas 
pasiuntiniui); pasiuntimas; pasiunti- 
nyste. I — boy, s. pasisiunčiamas 
vaikas. 

Errant (er'rent), adj. keliaująs; besiba- 
stąs; klaidžioj as; || aršus; pagarsėjęs 
(blogais darbais). 

Errantry (er'rent-ri), s. klaidžiojimas; 
besibastymas; keliaujamas gyveni- 
mas. 

Errata (er-re'ta), s. pi. suklydimai; klai- 
dos; apsirikimai. 

Erratic, Erratical (er-rat'ik, -el), adj. 
klaidžiojas; keliaująs; nepastovus; 
atmainingas; keistas. 

Erratum (er-re'tom), s. rikle; apsiriki- 
mas; klaida. 

Erroneous (er-ro'ni-6s), adj. klaidingas; 
neteisus. || — ly, adi\ klaidingai. || 
— ness, s. klaidingumas. 

Error (er'ror), s. suklydimas; apsiriki- 
mas; klaida; yda. 

Erse (6rs), adj. senškotiškas;gaeliškas. 
|| — , s. senškotiškoji kalba. 

Erst (orst), adv. pirma; pirmiau; pirm- 
to. 

Erubescėnce (ėr-ju-bes'sens), s. parau- 
donavimas; raudonumas; raudonis. 

Erubescent (er-ju-bes'sent), adj. raudo- 
nas; raudonuojąs; nuraudęs. 

Eructate (i-rok'tet), v.a. atraugeti; atsi- 
rūgti. 

Eructation (ėr-ok-te'šion). s. atraugeji- 
mas; atsiraugėjimas; atsirugimas. 

Erudite (er'ju-dait), adj. mokytas; mok- 
slingas. || — ness, s. mokytumas; mok- 
slingumas. 

Erudition (er-ju-di"šion). s. mokini- 
mas; moksl urnas: mokslas. 



Espalier 

Eruginous (i-rū'dži-nos), adj. grišpali- 
nis; panašus į grišpala. 

Erupt (i-ropf), v.a. išmesti (iŠ savęs); 
išvemti; med. išberti; išversti. 

Eruption (i-rop'šion), s. išmetimas; iš- 
siveržimas; med. išbėrimas. 

Eruptive (i-rop'tiv), adj. išsiveržiąs; iš- 
berias; gimdas išbėrimą. 

Erysipelas (er-i-sip'i-les), s. med. rože; 
šventantanio ugnis. 

Escalade (es-ka-led'), s. mil. užpuoli- 
mas; emimas v šturmu; lipimas ant 
sienų (pilies). \\ —,v.a. šturmu imti; 
ant sienų lipti. 

Escalop (ės-kol'6p), s. = Scalloj*. 

Escapade (ės-ka-ped'), s. trypimas; be- 
sispardymas (arklio). 

Escape (es-kep'), v.a.n. išbėgti; išsmuk- 
ti; ištrukti (iškenonagų, iš nelaimes); 
išvengti; išsigelbėti. || — , s. išbegi- 
mas; pabėgimas; ištrūkimas; išsi- 
gelbėjimas; || išbegimo kelias; prie- 
taisas, kuriuo gali pabėgti, išbėgti. 

Escapement (es-kep' ment), s. mech. ju- 
dintojas. 

Escarp (es-karp'), v.a. skardžiu ar sta- 
čiu (pa)daryti; stačiai supilti (pyli- 
mo Šoną). 

Escarpment (es-karp' ment), s. status 
pylimo šonas; statuma. 

Eschalot (eš-a-16f), s. = Shallot. 

Eschar (es'kar), s. med. šašas. 

Escheat (es-čyf), s. perėjimas dvaro į 
valstijos rankas dėlei stokos pavel- 
dėtojo; konfiskuota uke. || — , v. n. 
pereiti į kitas rankas (ar į valstijos 
rankas) dėlei stokos paveldėtojo. 

Eschew (es-čjū'), v.a. lenktis; šalintis; 
vengti. 

Escort (es'kort), s. eskortą; priedanga: 
sargą. || — (es-korf), v.a. eskortuoti: 
lydėti (saugumo del). 

Escritoire (ės-kri-tuar'), s. rašomasis 
stalas; raštinyčia; rašykla. 

Esculent (ės'kju-lent), adj. valgomas. 
I — , s. valgomas daigtas. 

Escutcheon (ės-koč'6n), s. šarvaskydis. 

Eskar, Esker (es'kor), s. pieskų kalva. 

Esophagus (i-sof'a-gos), s. anat. kosere. 

Esoteric (es-o-tėr'ik), adj. philos. esote- 
riškas; slaptas. 

Espalier (fis-pal'jor), *. špalierai; tvo- 
ra. 



Especial 



233 



Eternity 



Especial (6s-pe"šeb, adj. ypatingas; 
svarbiausias; speoialiskas. || — \y,<<<lr. 
ypač; ypatingai. 

Espial (čs-pai'el), a. špiegavimas; iš- 
Spiegavimas; atidengimas; nužvel- 
gimas. 

Espionage (es'pi-o-nedž), s. spiegavi- 

mas. 

Esplanade (es-pla-ned'), *. pliacius prie- 
šais t virty ne; || pievokšnis. 

Espousal (es-pauz'el), .v. sužiedavimas; 
sužiedotuves. 

Espouse (es-pauz'), v.a. pažadėti; su- 
žieduoti; išleisti (už vyro); || po savo 
globa paimti. 

Esprit (es-pry'), s. dvasia. 

Espy (es-pai'), v.a. nutemyti: nužvelg- 
ti; nužiūrėti; įžiūrėti; išvysti; paser- 
gėti; nutykoti. || v.n. žvalgytis; aki- 
mis jieskoti; tykoti; špieguoti. 

Esquire (es-kuair'), s. ginklanešis [ob- 
sol.]: I titulas priteikiamas bajoriš- 
kos kilmes ypatoms, teipgi advoka- 
tams, taikos sudžioms, etc. 

Essay (es'se*), *• bandymas; mėgini- 
mas; || trumpas raštas; rašinys; 
straipsnis. Į| — (ės-sėT), v.a. bandyti; 
mėginti; stengtis. 

Essayist (es'sez-ist), s. rašytojas trum- 
pų raštų. 

Essence (es'sens), s. būtybe; gaivalas: 
esmuo; svarbiausias įturys: || esen- 
cija; kvepiąs aliejus; kvepylai. || — , 
v.a. kvėpinti. 

Essential (ės-sen'šel), adj. būtinas; tik- 
rai esąs; tikras; II būtiniausias; svar- 
biausias: reikalingiausias; || grynas. 
I — , .s-, svarbiausias pamatas; pirmu- 
tinis principas. || — ly, adv. pagal bū- 
tybe; pagal esmenį; būtiniausiai; 
tikrai. || — ness, s. = Essentiality. 

Essentiality (es-sėn-ši-al'i-ti), s. būtinu- 
mas; svarbiausias dalykas; svarbiau- 
sia dalis. 

Establish (ės-tab'liš), v.a. įsteigti; pa- 
statyti; įkurti; uždėti; padaryti; pa- 
gimdyti; sutverti. 

Establishment (ės-tiib'liš-ment), s. įstei- 
gimas; įkūrimas; užvedimas; užtvir- 
tinimas; f įstaiga; įredne. 

Estate (es-tef), s. stovis; padėjimas; 
nejudinamas turtas: žeme: uke; du- 
ba; dvaras; valdyba. 



Esteem (es-tym')i <'•"• branginti; gerb 

Ii; godoti. || — , .s. pagarba; godone: 
pagodoj imas. 

Esthete (es'/Ayt), s. = ^Esthktk. 

Estimable (es'ti-mii-b'l), adj. godoja- 
mas; garbus; brangus. || —ness, *. 
godojam urnas. || Estimably, adv. su 
pagodoj imu. 

Estimate (es'ti-met), v.a. apiprekiuot i ; 
aprokuoti verte. || — , s. aprokavimas 
vertes; apiprekiavimas. 

Estimation (es-ti-me'šion), s. apiprekia- 
vimas; aprokavimas vertes: || pagar- 
ba; godone; || sanprotavimas; nuo- 
mone. 

Estimative (es'ti-me-tiv), adj. mokas ap- 
rokuoti, apspręsti verte; || tariamas. 

Estimator (ės'ti-me-tor), s. apiprekiuo- 
tojas. 

Estival (ės'ti-vel), adj. = festival. 

Estrade (es-tred'), s. estrada; pastolis. 

Estrange (es-trendž'), v.a. nukreipti: 
atitolinti; atstumti; atgrasinti; ne- 
prilankiu daryti; neprilankuma 
įkvėpti; atsvetinti; svetimam tiks- 
lui atiduoti. To — one's self, nu- 
krypti; nutolti; atsitolinti; svetimu 
tapti. 

Estrangement (es-trendž'ment), s. nu- 
kreipimas; atitolinimas; atstūmi- 
mas; || nukrypimas; atsitolinimas: 
neprilankumas. 

Estray (es-tref), s. paklydęs gyvulys. 

Estreat (ės-tryt'), s.jur. kopija: nuo- 
rašas. I — , v.a. daryti ištrauka (iš 
dokamento); išrašyti. 

Estrich (es'trič), s. strusio pūkai. 

Estuary (ės'tju-e-ri), s. jūrių rankove, 
upes įtaka. 

Estuate (es'tju-et), v.a. smarkiai ban- 
guoti; virti; siaut oti. 

Estuation(es-tju-e\ : ion), s. bangavimas: 
bangų siaut o j imas, besiblaškymas; 
jūrių sujudimas. 

Etagere (e-ta-žer'), *. etažerka: lentyna. 

Etch (ee), v.a. graviruoti su pagelba 
stiprios rūgšties. 

Etching (eč'ing), s. graviravimas rūg- 
ščia; graviūra rūgščia. 

Eternal (i-tor'nel), adj. amžinas; nepa- 
baigtas. || — ly, adv. amžinai. 

Eternity (i-tor'ni-ti), s. amžių amžiai; 
amžinyste; amžinumas. 



Eternize 



•m 



Evanesce 



Eternize (i-tor'naiz), v. a. padaryti am- 
žinu. 

Etesian (i-ty'žen), adj. metinis: perio- 
diškas {vejas). 

Ether (y'tkor), 8. eceris. 

Ethereal (i-My'ri-el), adj. eteriais; ete- 
riškas; dangiškas; lengvas kaip oras. 
kaip duja. 

Etherealize (i-My'ri-el-aiz), v.a. į eterį 
paversti; eteriu sumirkyti. 

Etherization (y-Mor-i-ze'šion), s. eteri- 
zavimas; užmigdymas eteriu. 

Etherize (y'Mor-aiz), v.a. į eterį paver- 
sti; I užmigdyti su pagelba eterio. 

Ethic, Ethical (§£A'ik, -el), adj. etiškas: 
doriškas. | — ally, adr. etiškai; doriš- 
kai. 

Ethics (ečA'iks), s. etika: mokymas apie 
žmogaus priderystes 

Ethnic, Ethnical (ėVA'nik, -el), adj. et- 
niškas; palytįs žmonių tautų: || stab- 
meldiškas; pagoniškas. 

Ethnographic, Ethnographical {ėth-no- 
graf'ik, -el), adj. etnografiškas. 

Ethnography (ė7//.-nog'ra-fi), s. etnogra- 
fija; aprašymas žmonių tautų. 

Ethnologic, Ethnological (ėčA-no-lSdž'ik, 
-el), adj. etnologiškas. 

Ethnologist (eM-nol'o-džist), s. etnolo- 
gas. 

Ethnology (e^-nol'o-dži), 8. etnologija: 
mokslas apie paėjima ir paskirsty- 
mą žmonių genčių, tautų. 

Ethology {i-thol'o-d'/A), .v. aprašymas 
apie dora, apie žmogaus prieder- 
mes. 

Ethyl (ėth'il), 8. chem. etylius. 

Etiolate (y'ti-o-let), v.a. nublankyti. || 
v. n. (nu)blankti; nubalti. 

Etiquette (et'i-kėt), s. etiketą: apsieji- 
mo būdas; formališkumas. 

Etna (et'nįį), s. keliaujamas virtuvas. 

Etymological (et i-mo lodž'ik-el). adj. 
etymologiškas. | — ly, adv. etymolo- 
giškai. 

Etymology (et-i-mol'o-dži), s. etymolo- 
gija; mokslas apie žodžius, jų kil- 
me, reiškimą, formų atmainas, etc. 

Etymon (ei'i-mon), s. pradine forma: 
šaknis {iodiio). 

Eucalyptus (jū-ka-lip'tos), .v. bot. t-uka- 
1 i plas. 

Eucharist (jū'ka-rist), s. eucharistija; 
Kristaus kūnas ir kraujas. 



Eucharistic, Eucharistical (ju-ka-ris'tik, 

-el), adj. eucharist iškas. 

Euchre (jū'kor), s. būdas lošimo korto 
mis. 

Eulogist (jū'lo-džist), 8. girejas; gar- 
bintojas. 

Eulogize (jū'lo-džaiz), v.a. augštinti; 
garbinti; girti. 

Eulogy (jū'lo-dži), s. pagyrimo žodis, 
kalba; pagyrimas; gyris; pagarbini- 
mas. 

Eunuch (jū'nok), .v. skapas; romytinis. 

Eupepsia, Eupepsy (ju-pep'si-a, -si), s. 
geras žlebčiojimas; geras skilvio 
malimas. 

Euphemism (jū'fi-miz'm), s. suminkšti- 
nimas išreiškimo. 

Euphonic, Euphonical (ju-fon'ik, -el), 
adj. gerai {ar priimniai) skambąs; 
turįs priimnų skambėjimą; sanly- 
d us. 

Euphony (jū'fo-ni), s. geras {ar priim- 
nus) skambėjimas; sanlyda. 

Euphorbia (ju-for'bi-a), 8. bot. kiaulpie- 
ne; karpžole. 

Euphrasy (j ū'fra-si), 8. bot. žibokle; ak- 
švita. 

Euphuism (jū'fju-iz'm), 8. per didžiai 
išpuikinta kalba. 

Eurasian (ju-re'šen), s. europo-azij ietis. 
Į| — , adj. europo-azij iškas. 

Europe (jū'rop), 8. Europa. 

European (ju-ro-py'en), 8. europietis. || 
— , adj. europinis; europiškas; euro- 
peiškas. 

Eurus (jū'ros), 8. rytų vejas. 

Euthanasia (ju-čAa-ne'ži-a), .v. ungva 
mirtis. 

Evacuant (i-viįk'ju-ent), adj. mad. įsiu- 
tinąs; valas {vidurius); laukan varas. 
|| —,.<?. vaistas viduriams išvalyti. 

Evacuate (i-viik'ju-et), v.a. ištuštinti; 
prašalinti; išviduriuoti; laukan iš- 
varyt i; išvalyti; apleisti {vietą). 

Evacuation (i-vak-ju-e'šion), s. ištušti- 
nimas; išviduriavimas; išvalymas; 
prašai inimas; apleidimas {r irtos). 

Evacuative(i-viik'ju-e-tiv). adj. = Evac- 
uant. 

Evade (i-ved'), v. a. n. vengti ; išvengti; 
išsisukti; aplenkti; pabėgti. 

Evanesce (e\-;i-nes'), v.n. dingti; gaišti; 
nykti; pra-, išnykti; prapulti. 



Evanescence 



235 



Evict 



Evanescence (dv-a-nes'sens), h, nyki- 
mas; pranykimas; nykumas; gai&u- 
mas. 

Evanescent (dv-a-nės'senl i, adj. u\ kstas; 
gaištas; nykus: greii praeinąs. 

Evangel (i-van'džSl), «. geros naujienos; 
evangelija. 

Evangelic, Evangelical (y-viin-džeTik, 
-el), adi. evangeliškas; evangelikiš- 
kas. I —ally, adv. evangeliškai. 

Evangelism (i-van'džel-iz'm), s. apsaki- 
nėjimas (ar skelbimas) evangelijos. 

Evangelist (i-van'džel-ist), s. evangeli- 
stas; apsakinetojas evangelijos. 

Evangelize (i-viin'džel-aiz), r. a. apsaki- 
nėti evangelija. 

Evaporable (i-vap'o-ra-b'l), adj. gali- 
mas išgaruodinti; išgaruojamas; \ 
garus paverčiamas. 

Evaporate (i-vap'o-ret), r. n. išgaruoti; 
garais išeiti. |( t. a. į. garus paversti; 
išgaruodinti. | — , adj. išgaruotas; 
išgaravęs. 

Evaporation (i-vap-o-re'šion), .v. išgaruo- 
dinimas; pavertimas į garus; išga- 
ravimas; garai. 

Evaporative (i-vap'o-re-tiv), adj. išga- 
ruojamas; Į garus pa verčias: gimdas 
išgaravimą. 

Evasion (i-ve'žion), *. vengimas: išsi- 
sukimas; ištrūkimas; išsikalbėji- 
mas. 

Evasive (i-ve'siv), adj. vengiąs; vengia- 
mas. || — ly, adv. vengiančiai: vengia- 
mai. 

Eve, Even (yv, y'v'n), s. vakaras; švent- 
vakaris; || naujos gadynes priešdie- 
nis. Christmas — , Kalėdų vakaras; 
Kūčios. 

Even (y'v'n), v. a. lyginti; sulyginti: iš- 
lyginti; suvesti (rokundas). || —,adj. 
lygus; gludus; vienodas; panašus. || 
— , adv. lygiai; teipjau; net. —now, 
tik dabar; tik-ka. 

Evening (y'v'n-ing), s. vakaras. 

Evenly (y'v'n-li), adv. lygiai; vienodai; 
|| panašiai; || bepusiškai; bešališkai. 

Evenness (y'v'n-nes), s. lygumas; vie- 
nodumas; gludumas; || bešališku- 
mas. 

Event (i-venf), s. atsitikimas; nutiki- 
mas; nusidavimas; || pasekme. At 
all events, kiekviename atsitikime. 



Eventful (i-vent Tul), adj. pilnas atsiti- 
kimų, nusidavimu. 

Eventual (i-v6n'tju-el), ačj. [vyksiąs 
kaipo pasekmS; || galutinas; galiau- 
sias. U — ly, adv. galutinai ; galiausiai ; 
ant galo. 

Eventuality (i-ven-t ju-al'i-t i), s. pasilai- 
kymas; nuotikis; pasekme; \phren. 
nuojiega permatyti atsitikimus. 

Eventuate (i-ven't ju-et), v. n. pa-, užsi- 
baigti kuo. 

Ever (ev'or), adv. visada; visados; | 
kada-nors. —and <tn<>n, nuolatai: 
tankiai; laiks nuo laiko. — so, ko- 
kiame laipsnyje tas nebūtų; kaip 
ten nebūtų. — so much, kiek ten 
nebūtų; labai. Let hitu be — 80 rich, 
kaip turtingas jis nebūtų. — after; 
— dnce, nuo to laiko. For — , ant 
visada; ant amžių; amžinai. For — 
<</i<! a day, ant visada; ant amžių. 

Everglade (ev'or-gled), s. pelke. 

Evergreen (ev'or-gryn), adj. visada ža- 
liuojąs. || — , s. visada žaliuojąs au- 
galas. 

Everlasting (ev-6r-last'ing), adj., amži- 
nai besitesias; nepaliaująs; nepaliau- 
jamas; amžinas. || — , s. amžinyste: 
|| amžinasis Viešpats; || bot. braške: 
šiaudinelis. || — ly, adv. amžinai. 

Everliving (ev-6r-liv'ing), adj. amžinai 
gyvuojąs; amžinas; nemirštąs; ne- 
marus. 

Evermore (ev-6r-mor'), ado. visada: 
amžinai; per amžius. 

Eversion (i-vor'šion), s. parbloškimas; 
suardymas; išnaikinimas; med. iš- 
vertimas (akies voko). 

Evert (i-vort'), v. a. išversti. 

Every (ev'or-i), adj. kiekvienas; žgdnas: 
kožnas. 

Everybody (ev'or-i-bod-i), s. žednaypa- 
ta; kiekvienas. 

Everyday (ev'6r-i-dei), adj. kasdieninis: 
paprastas. 

Everyone (ev'6r-i-uon), *-. kiekvienas. 

Everything (ev'6r-i-Ming), s. viskas; vi- 
sa. 

Everywhere (ev'6r-i-huer), adv. visur. 

Evesdrop (yvz'drop), v. n,. = Eaves- 
drop. 

Evict (i-vikt')f v.a.jur. turtą atimti; iš 
namų (ar ukes) išvaryti; išmesti; iš- 
stumti. 



Eviction 



236 



Excavate 



Eviction (i-vik'šion), s.jur. išvarymas 

iš namu: atėmimas turto. 
Evidence (eVi-dens), s. liudijimas; pa- 
liudijimas; aiškus parodymas; da- 
vadas. || — , v.a. aiškiai parodyti; 
liudyti. 
Evident (ėv'i-dent), adj. aiškiai mato- 
mas; aky landus; aiškus, f — ly, ado. 
aiškiai; matomai. 
Evil (y VI), adj. piktas; blogas; nela- 
bas; nedoras. The — one, piktasis: 
nelabasis; velnias. || — , s. piktas. || — , 
adv. piktai ; blogai ; nedorai. | —ness, 8. 
piktumas; nedorumas; nelabumas. 
Evince (i-vins'), v.a. aiškiai parodyti; 

patvirtinti. 
Evincement (i-vins'ment), s. aiškus pa- 
rodymas; darodymas; patvirtinimas. 
Evincible (i-vin'si-b'l), adj. aiškiai pa- 
rodomas; galimas darodyti. || Evin- 
cibly, adv. darodančiai; patikrinan- 
čiai; aiškiai. 
Evincive (i-vin'siv), adj. išrodas; paro- 
das; darodas. 
Eviscerate (i-vis'sor-et), v.a. išimti vi- 
durius, žarnas; išberkloti. 
Evisceration (i-vis-sor-e'šion), s. išėmi- 
mas vidurių; išberklojimas. 
Evocation (ev-o-ke'šion), s. iššaukimas. 
Evoke (i-vok'), v.a. iššaukti. 
Evolute (ev'o-ljūt), s. geom. evoliuta. 
Evolution (ėv-o-ljū'šion), s. išsivynioji- 
mas; išsilankstymas; išsivystymas; 
išsipletojimas; evoliucija; math, iš- 
traukimas šaknies. 
Evolve (i-volv'), v.a. išvynioti; išvysty- 
ti; išplėtoti; || išmesti. || v. n. išsivy- 
nioti; išsiplėtoti; apsireikšti. 
Evolvement (i-volv'ment), s. išvynioji- 
mas; išsivyniojimas; išsivystymas; 
išsipletojimas. 
Evolvent (i-volv'ent), * geom. kreiva li- 
nija, išeinanti iš kitos linijos. 
Evulsion (i-vol'šion), *. ištraukimas; iš- 

rovimas. 
Ewe (jū), s. avis. 

Ewer (jū'or), s. uzbonas; puodyne. 
Exacerbate (egz-iis'or-bet), v.a. labiau 

suerzinti; labiau padidinti. 
Exacerbation (ėgz-iis-or-be'šion), s. su- 
erzinimas; įerzinimas; padidinimas; 
pablogėjimas; pasididinimas (ligos). 
Exact (egz-jikt'), v.a. reikalauti; versti; 



Qlupti; piešti (tai, kas nepriguli); im- 
ti. 
Exact (egz-akf), adj. lygiai toksjau; 
tikras; rūpestingas; stropus. Į| — ly, . 
adv. lygiai teip; tikrai; rūpestingai; 
stropiai. || — ness, s. = Exactitude. 
Exaction (egz-iik'šion), s. reikalavimas; 

vertimas; lupimas, piešimas. 
Exactitude (egz-akt'i-tjūd), s. tikrumas: 
teisingumas; davadningumas; rū- 
pestingumas; stropumas. 
Exactor (egz-iikt'or), s. reikalautojas; 

lupikas; plėšikas. 
Exaggerate (ėgz-iidž'or-et), v.a. perdėti; 

padidinti. 
Exaggeration (egz-iidž-or-e'šion), 8. per- 
dėjimas; padidinimas. 
Exaggerator (egz-adž'6r-e-tor), s. perdė- 
toj as. 
Exaggeratory (egz-adž'6r-a-to-ri), adj. 

perdedas; perdedamas. 
Exalt (egz-olf), v.a. iškelti; išaugštinti : 

išgirti. 
Exaltation (egz-ol-te'šion), s. iškėlimas; 
išaugštinimas; pasikėlimas; iškili- 
mas (garbėj, etc. ). 
Exalted (egz-olt'ėd), adj. išaugštintas; 
augštas. U —ness, s. augštumas; kil- 
tumas; išdidumas. 
Examination (egz-am-i-ne'šion), s. egza- 
minas; egzaminavimas; išklausinė- 
jimas; ištirinejimas; apžiūrėjimas. 
Examine (egz-am'in), v.a. egzaminuoti; 
išegzaminuoti; apžiūrėti; ištirti; iš- 
tyrinėti; perkratyti; išklausinėti. 
Examiner (ėgz-am'in-or), s. egzaminuo- 
toj as; išklausinėtoj as; tyrinėtojas. 
Example (egz-am'p'l), s. paveizda: pa- 
veikslas; pavįdalas; pavyzdis. 
Exanthema (eks-an-My'ma), s. med. mi- 

berimas. 
Exasperate (egz-iis'por-et), v.a. įerzinti; 

įpykdyti; užrūstinti; sukiršinti. 
Exasperation (Sgz-as-por-S'šifin), s. [er- 
zinimas; užrustinimas; įniršimas; 
rūstybe; apmaudą. 
Excarnate (ėks-kar'net), v.a. nuo mėsų 

nuvalyti. 
Excarnation (eks-kar-ne'šion), s. praša- 
linimas mėsų; nuvalymas nuo me- 

Excavate (eks'ka-vet), v.a. iškasti; iš- 
kalti (akylę); išskaptuoti. 



Excavation 



237 



Exclusion 



Excavation (ėks-ka-v6'ši6n), & iškasi' 

mas; iškalimas: išskaptavimas; duo- 
be; ola; loma; rūsys. 

Exceed (ek-svd'), v.a.n. viršyti; pra- 
lenkti; pereiti. 

Exceeding (ek-syd'ing), adj. viršijąs; 
perviršijąs: pereinąs. || — ly, adv. 
permier; perdaug. 

Excel (ek-seT), v.a.n. viršyti; pralenk- 
ti; atsižymėti kuo. 

Excellence (ek'sel-lens), s. viršyste; 
šaunumas; puikumas. 

Excellency (ek'sėl-len-si), s. = Excel- 
lence; I titulas priteikiamas aug- 
štiems viršininkams {ministrams, gu- 
bernatoriams, etc. ). 

Excellent (ek'sėl-lent), adj. puikus; ty- 
čia puikus; šaunus. || — ly, adv. pui- 
kiai: šauniai. 

Excelsior (ėk-sel'si-6r), adj. kiltesnis; 
da augštesnis. 

Except (ek-sepf), v.a.n. išskirti. || — , 
pj'ep. išskiriant; apart. Į| — , conj. ne- 
bent; negu tik. I will not let thee go 
— thou bless me, neleisiu tavęs pirma 
negu mane palaiminsi, arba: palei- 
siu tave nebent tada, kada mane pa- 
laiminsi. 

Excepting (ek-sėpt'ing), prep. & conj. 
išskiriant; apart. 

Exception (ek-sėp'šion), s. išskyrimas; 
išėmimas; | atmetimas; nepripaži- 
nimas; prieštaravimas. To take — 
to (ar against), už piktą (pa)laikyti; 
užgautu, nuskriaustu jaustis. To 
have — s, ką nors priešingo turėti; 
priešintis. 

Exceptionable (ek-sep'šion-a-b'l), adj. 
išskirtinas; išimtinas; | papriešina- 
mas; kam yra kas užmesti. 

Exceptional (ek-sep'šion-el), adj. darąs 
išskyrimą, išėmimą; išskiriamas; 
nepaprastas; retas. 

Exceptive (ek-sep'tiv), adj. išskiriąs; 
darąs išėmimą: išimamas. 

Exceptor (ek-sept'or), s. papriešintojas; 
prieštarautojas. 

Excerpt (ėk-sorpt'), r. a. ištraukti; pa- 
daryti ištrauką; privesti. || — , s. iš- 
trauka. 

Excess (6k-ses'), s. prabanga; perviršis; 
perpilnis; galiausias rubežius; ne- 
miernumas; benuosaikumas. 



Excessive (ek-ses'siv), adj. prabangus; 
perviršinis; perpilnas; pereinąs 
mierą ar saiką; benuosaikus. || — ly, 
adj. permier; perdaug; benuosai- 
kiai. 

Exchange (eks-čendž'), s. mainas; ap- 
mainą; išmainą; maino pirklyste; 
birža. Bill of — , vekselis. Į| — , v.a. 
n. mainyti; apmainyti; išmainyti; 
apsimainyti. 

Exchangeability (ėks-čendž-a-bil'i-ti), s. 
išmainomumas. 

Exchangeable (ėks-eendž'a-b'l), adj. 
mainomas; išmainomas. 

Exchequer (eks-čėk'or), s. viešpatystes 
teismas {Anglijoj); || iždas; turtas. 

Excise (ek-saiz'), s. muitas. || — , v.a. 
uždėti muitą; || chir. išpiauti; nu- 
piauti. 

Exciseman (ek-saiz' man), s. muitinin- 
kas; muito rinkėjas. 

Excision (ek-si"žion), s. chir. nuplovi- 
mas; išviovimas; prašalinimas. 

Excitability (ek-sait-a-bil'i-ti), s. suju- 
dinamumas. 

Excitable (ek-sait'a-b'l), adj. veikiai su- 
judinamas. 

Excitant (ek-sait'ent), adj. gimdąs su- 
judimą; sujudinamas. | — , s. med. 
vaistas gyvybes veiklumams suju- 
dinti, padilginti. 

Excitation (ek-si-te'šion), s. sujudini- 
mas; susijudinimas; sujudimas. 

Excite (ek-saif), v.a. sujudinti; sukel- 
ti; padilginti; pažadinti; paraginti. 

Excitement (ek-sait'ment), s. sujudini- 
mas; susijudinimas; sujudimas. 

Exciter (ek-sait'or), s. sujudintojas; 
paragintojas; pastumetojas; kursty- 
tojas. 

Exclaim (eks-klem'), v.a.n. šaukti; su- 
šukti. 

Exclamation (eks-kla-me'šion), s. šuka- 
vimas; šaukimas; sušukimas; || 
gram, šauksmaženklis; šauksminin- 
kas. 

Exclamative, Exclamatory (eks-klam'a- 
tiv, -to-ri), adj. šauksminis; šaukia- 
mas. 

Exclude (eks-kljūd'), v.a. išskirti; iš- 
mesti; prašalinti. 

Exclusion (eks-kljū'žion), s. išskyrimas; 
išėmimas; išmetimas. 



Exclusive 238 

Exclusive (fiks-kljū'siv), adj. išskiriąs; 
išskiriamas; išskirtinas. || — ly, adv. 
išskiriamai : išskirtinai. 

Excogitate (čks-kodž'i-tet), v.a. išgal- 
voti; išmislyi i. 

Excogitation (eks-kodž-i-te'šion), s. iš- 
galvojimas; išmislijimas. 

Excommunicate (eks-kom-mjū'ni-ket), 
v.a. ekskomunikuoti; nuo bažnyčios 
atskirti. || — 9 adj. ekskomunikuotas; 
nuo bažnyčios atskirtas. 

Excommunication (eks-kom-mju-ni-ke'- 
šion), s. ekskomunikavimas, atsky- 
rimas nuo bažnyčios. 

Excommunicator (eks-kom-mjū'ni-ke- 
tor), s. ekskomunikuolojas; atsky- 
rė j as nuo bažnyčios; iškeikė j as. 

Excoriate (eks-ko'ri-et), v.a. nubielyti; 
nulupti. 

Excoriation (eks-ko-ri-e'šion), s. nubie- 
lijimas; nulupimas; nusilupimas. 

Excortication (eks-kor-ti-ke'šion), s. nu- 
lupimas (žievės); nubielijimas. 

Excrement (eks'kri-ment), s. mėšlas; 
šūdas. 

Excremental, Excrementitial, Excrementi- 
tious (eks-kri-men'tel, -mjen-ti"šH, 
-šios), adj. mėšlinis. 

Excrescence (eks-kres sens), s. išauga; 
guzas. 

Excrescent (eks-kres'sent), adj. išaugas. 

Excrete (eks-kry t'), v.a. laukan išvary- 
ti (iš vidurių); išmesti; išviduriuoti. 

Excretion (eks-kry'šion), s. laukan iš- 
varymas, išmetimas; išviduriavi- 
mas; mėšlai. 

Excretive, Excretory (eks-kry'tiv, -to-ri), 
adj. laukan varas; gimdas laukan 
varymą. 

Excruciate (eks-krū'ši-et), v.a. kankin- 
ti. 

Excruciation (eks-krū-ši-e'šion), *. kan- 
kinimas; kankyne. 

Exculpate (eks-kol'pet), v.a. (iš)teisinti. 

Exculpation (ėks-kol-pe'šion), a. (iš)tei- 
sinimas. 

Exculpatory (ęks-kol'pa-to-ri), adj. ištei- 
sinąs; išteisinimo (s. gen.); išteisina- 
mas. 

Excursion (eks-kor'šion), *. ekskursija; 
kelione: Į| iškrypimas: nutolimas. 

Excursive (eks-kor'si v), adj. klaidžiojas; 
klajojas. || —ly, adr. klaidžiojant: 
laisvai'. 



Exemplary 



Excusable (ėks-kjūz'ii-b'l), adj. išteisi- 
namas; išteisintinas: atleistinas; do- 
vanotinas. 

Excusatory (ėks-kjūz'a-to-ri), adj. ištei- 
sinamas; besiteisinimo (s. gen.). 

Excuse (eks-kjūz'), v. a. atleisti; dova- 
noti; išteisinti. || — (eks-kjūs'), s. at- 
leidimas; išteisinimas. 

Execrable (eks'i-kni-b'l), adj. prakeik- 
tinas; prakeikiamas; biaurus. || Exe- 
crably, adv. prakeiktinai; biauriai. 

Execrate (ėks'i-kret), v.a. (pra)keikti; || 
biauretis; neapkęsti. • 

Execration (ėks-i-kre'šion), s. keiksmas: 
prakeikimas; | biaurybe. 

Executant (egz-ek'ju-tent), s. išpildan- 
tysis; išpildytojas. 

Execute (eks'i-kjūt), v.a. pildyti; išpil- 
dyti; atlikti; nuveikti; || nugaluoti: 
nužudyti. 

Executer (eks'i-kju-tor), s =Executor. 

Execution (ėks-i-kjū'šion), s. pildymas: 
išpildymas; atlikimas; nuveikimas: 
I nužudymas; nugalavimas. 

Executioner (eks-i-kjū'šion-or), s. bude- 
lis; galvažudys; galabintojas. 

Executive (egz-ek'ju-tiv), adj. išpildo- 
mas; išpildymo (s. gen.). || — , s. iš- 
pildomoji vyriausybe. 

Executor (egz-ek'ju-tor), s. išpildytojas; 
atlikėjas; išpildytojas testamento. 

Executory (egz-ek'ju-to-ri), adj. išpildo- 
mas; paskirtas išpildymui. 

Executress, Executrix (egz-ek'ju-tres, 
-triks), sf. išpildytoja testamento. 

Exegesis (eks-i-džy'sis), s. aiškinimas; 
išguldinejimas; išguldymas. 

Exegetic, Exegetical (eks-i-džet'ik, -el), 
adj. palytjs išguldinejimo; išguldo- 
mas. 

Exegetics (eks-i-džet'iks), s. mokslas 
išguldinejimo (šventraščio); išguldi- 
nejimas. 

Exegetist (eks-i-džy'tist), s. išguldine- 
tojas. 

Exemplar (egz-ėm'plor), s. pavyzdis; 
paveikslas: egzempliorius. 

Exemplarily (egz'em-ple-ri-li), adv. pa- 
veizdingai. 

Exemplariness (e>z'em-ple-ri-nčs), s. 
paveizdingumas. 

Exemplary (e<i'/.'em-ple-ri), adj. paveiz- 
< I i i lu'its. 



Exemplification 330 

Exemplification (§gz-fim-pli-fi-kg'ši6n), 
f. parodymas paveikslu; paveikias; 
pa vyzdis; || kopija; nuorašas. 

Exemplify (egz-šm'pli-fai), v.a. parody- 
ti (ar aiškinti) paveikslu; || perra- 
šyti: kopiruoti; padaryti kopija: pa- 
liudyti kopija. 

Exempt (egz-emt'), adj. išskirtas; pa- 
liuosuotas: liuosas nuo ko. \\ —, i\<i. 
išskirti: paliuosuoti nuo ko. 

Exemption (egz-em'šion), s. paliuosavi- 
mas: išimtine. 

Exequatur (šks-i-kue'tor), s. urediškas 
pripažinimas (ar užtvirtinimas) kon- 
sulio. 

Exequy (eks'i-kui), s. [pi. exequies], 
egzekvijos; laidotuves. 

Exercise (ėks'dr-saiz), s. lavinimas: 
miklinimas, mokinimas; besilavini- 
mas; judėjimas; krutėjimas; gim- 
nastika; besimankštymas: pa- 
naudojimas: vartojimas; | pildy- 
mas; atlikimas {darbo, tom aslos); || 
užsiėmimas; darbas; užduotis: lek- 
cija. I —,r.a. mokinti: lavinti; mik- 
linti; || pildyti (tarnystę, urėdą, už- 
duotį); daryti. To — robbery, pa- 
pildyti vagyste. To - authority 
over, turėti valdžia ant ko. || r. n. 
lavintis; miklintis. 

Exert (egz-ort'), v. a. apreikšti; išrodyt i 
(spėką, gabumą, etc.); įtempti (spė- 
kas, etc.). To — one' s self, įsireižti; 
spėkas įtempti; stengtis. 

Exertion (Šgz-or'šion), s. apreiškimas: 
parodymas (spėką, etc.); įtempimas 
(pajiegų); besistengimas; bandymas. 

Exeunt (eks'i-ont), lotyn.: (jie, jos) iš- 
eina. 

Exfoliate (Sks-fo'li-et), v.n. plaišiotis; 
lupinetis; luptis. 

Exfoliation (eks-fo-li-e'šion), -v. plaišio- 
jimas; besilupinejimas. 

Exhalable (ėks-hel'a-b'l), adj. išgaruo- 
jamas; išgaruodinamas; iškvepia- 
mas. 

Exhalation (eks-hii-le'šion), s. iškvepa- 
vimas; garavimas; išgaravimas: pi. 
išgaravimai; garai. 

Exhale (eks-heT), r. a. iškvėpti; išga- 
ruoti; išgaruodinti; garais išleisti. 

Exhaust (ėgz-dst'), v.a. išsemti; ištuš- 
tini i : išbaigi i : spėkas išsemti ; nual- 



Exhumation 

sinti; nuvarginti. || — , adj. išsemtas; 
išdžiovintas; išdžiuvęs; išsisemes; 
nuvargęs; pajiegas nužudęs. || — , 8. 
išleistas (iš mašinos cilindro) garas; 
išleistas sugedės oras. 

Exhauster (egz-ost'or), s. išsemejas; iš- 
t raukejas; ventiliatorius. 

Exhaustible (egz-ost'i-b'l), adj. galimas 
išsemti, ištraukti, ištuštinti, nuvar- 
ginti; išsemiamas. 

Exhaustion (egz-os'čion), s. išsėmimas; 
išsisėmimas; nualsimas; nuvargi- 
mas; nuovargis. 

Exhaustive (egz-ost'iv), adj. išsemia- 
mas. || — ly, adv. išsemiamai. 

Exhaustless (ėgz-ost'lės), adj. neišse- 
miamas. 

Exhibit (egz-ib'it ir eks-hib'it), v.a. iš- 
statyti; apreikšti; perstatyti; paro- 
dyti; išrodyti. II — , s. parodymas: 
dokumentas. 

Exhibiter, Exhibitor (ėgz-ib'it-6r, eks- 
hib'it-or), s. perstatantysis; persta- 
tytoj as; padavėjas (prašymo, skun- 
do). 

Exhibition (eks-hi-bi"šion), s. perstaty- 
mas; parodymas; apreiškimas; || pa- 
roda; || stipendija; pensija. 

Exhibitioner (eks-hi-bi"šion-6r), s. sti- 
pendiatas. 

Exhibitive (egz-ib'it-iv, eks-hib'it-iv), 
adj. perstatas; parodas; perstatomas: 
parodomas. || — ly, adv. perstatomai; 
parodomai. 

Exhibitory (ėgz-ib'i-to-ri, eks-hib'i-to- 
ri), adj. = Exhibitive. 

Exhilarant (egz-il'a-rent), adj. (palink- 
sminąs; (pra)džiugdas. 

Exhilarate (ėgz-il'a-ret), v.a. (pa)link- 
sminti: džiuginti. 

Exhilaration (egz-il-a-re'šion), s. (pa)- 
linksminimas; linksmumas; link- 
smybe. 

Exhort (egz-ort' ir eks-hort'), v.a. n. 
graudenti. 

Exhortation (eks-hor-te'šion), s. graude- 
nimas. 

Exhortative, Exhortatory (egz-or'tii-tiv, 
-to-ri), adj. graudenąs; graudena- 
mas. 

Exhorter (egz-ort'or ir eks-hort'or), .v. 
graudentojas. 

Exhumation (eks-hju-me'šion), s. iška- 
si mas. 



Exhume 240 

Exhume (eks-hjūm"), v.a. iškasti. 

Exigence, Exigency (eks'i-džens, -džen- 
si), s. reikalavimas; reikalas; spirte 
spirias (ar verste verčias) reikalas; 
greitas reikalas; krizis. 

Exigent (eks'i-džent), adj. spirte spi- 
rias; verste verčias; reikalaująs grei- 
tos pagelbos, veikmes; kritiškas. 

Exiguous (eks-ig' j u-6s ir egzig'ju-6s), 
adj. menkas; mažas; mažytis; smul- 
kus. 

Exile (eks'ail), s. išsiuntimas; ištrėmi- 
mas; || ištremtasis; ištremtinys. || — , 
v. a. ištremti; išvaryti. 

Exist (egz-isf), v. n. būti; gyvuoti; gy- 
venti; rastis. 

Existence (ėgz-ist'ens), s. būvis; būty- 
be; gyvenimas; gyvastis; būsena. 

Existent (egz-ist'ent), adj. esąs; gyve- 
nas; besirandąs. 

Exit (eks'it), lotyn.: (jis, ji) išeina. || — , 
s. išėjimas. 

Exodus (eks'o-dos), s. išėjimas {žydų u 
Egypto] ; antroji Maižiešiaus knyga. 

Exonerate (egz-6n'6r-et), v. a. paleng- 
vinti; paliuosuot i; išteisinti. 

Exoneration (ėgz-6n-or-e'šion), s. pa- 
liuosavimas; išteisinimas. 

Exorable (eks'o-ra-b'l), adj. permaldau- 
jamas; perprašomas. 

Exorbitance, Exorbitancy (egz-or'bi-tens, 
-ten-si), s. išėjimas iš rubežių; per- 
žengimas rubežių; išklydimas; nesu- 
siturejimas; nesusivaldymas. 

Exorbitant (egz-or'bi-tent), adj. perei- 
nąs rubežius; perdidelis: nesvietiš- 
kas; nelemtas. || — ly, adv. permier; 
nesvietiškai. 

Exorcise (eks'or-saiz), v. a. išvarinėti 
1 velnią. 

c 

Exorciser, Exorcist (eks'or-sai-zor, -sist), 

s. išvarinetojas velnio; egzorcistas. 
Exorcism (eks'or-siz'm), s. išvarinėj i- 

mas velnio; egzortai. 
Exordial (egz-or'di-el), adj. įžengiamas; 

įžengtinis. 
Exordium (egz-or'di-6m), s. įženga; 

įžengiamoji dalis (kalbos, rašto). 
Exosmose (eks'oz-mos), s. išsisunkimas 

(f/arų, gazų). 
Exosseous (eks-6s'si-6s), adj. bekaulis. 
Exostosis (eks-6s-tū'sis), .v. navikaulis; 

naujikaulis; išauga. 



Expectorate 



Exoteric, Exoterical (eks-o-ter'ik, -el), 
adj. egzoteriškas; viešas. 

Exotic (egz-ot'ik), adj. svetimas; sve- 
timšališkas; svetimžeminis; pašali- 
nis. 

Exoticism (egz-ot'i-siz'm), s. svetimu- 
mas; I svetimas žodis; svetimžodis. 

Expand (eks-pand'), v. a. ištiesti; išskė- 
sti; išplatinti; išvynioti. || v- n - pla- 
tintis; skestis; išsiskesti; išsidriekti; 
nusitęsti. 

Expanse (eks-pans'), s. plotas; nusidrie- 
kimas; dangaus skliautai. 

Expansibility (eks-pan-si-bil'i-ti), s. iš- 
driekiamumas; nuojiega išsiplatinti, 
išsiskesti. 

Expansible (ėks-pan'si-b'l), adj. išpleto- 
jamas; išplatinamas; išskečiamas. 

Expansion (eks-pan'šion), s. išplėtoji- 
mas; išplatinimas; išsiplatinimas; 
išsipletojimas; išsisketimas; nusi- 
driekimas; plotas. 

Expansive (eks-pan'siv), adj. išplatinąs; 
išskečias; išskečiamas; išplatinamas; 
plačiai nusiteses: platus; užimąs di- 
delį plota. || — ness, s. išplatinimo 
(ar išsketimo) nuojiega; platumas. 

Expatiate (eks-pe'ši-et), v. n. klaidžioti ; 
|| plačiai apie ką šnekėti, pasakoti. 

Expatiation (eks-pe-ši-e'šion), s. klai- 
džiojimas; || platus apie ką šnekėji- 
mas, pasakojimas; plati kalba. 

Expatriate (eks-pe'tri-et), v. a. ištremti; 
išvyti iš tėvynes. 

Expatriation (eks-pe-tri-e'šion), s. ištrė- 
mimas; išvarymas iš tėvynes. 

Expect (eks-pekf), v. a. laukti; tikėtis; 
viltis. 

Expectance, Expectancy (eks-pekt'ens, 
-en-si), s. = Expectation. 

Expectant (eks-pekt'ent), adj. <& s. lau- 
kias; laukiantysis; laukėjas. 

Expectation (eks-pek-te'šion), s. lauki- 
mas; lūkestis; viltis; pasitikėjimas. 

Expecter (eks-pekt'or), s. laukiantysis; 
laukėjas. 

Expectorant, Expectorative (6ks-pek'to- 
rent, -re-tiv), adj. geibias skrepliams 
prašalinti, išvaryti. || — , s. vaistas 
geibias išskrepliavimui. 

Expectorate (eks-pek'to-ret), v. a. skrep- 
liuoti; išskrepliuoti; atkrankšti; iš- 
koseti; išspiauti. 



Expectoration 241 

Expectoration (6ks-p6k-to-r6'ši8n), s. 
skrepliavimas; išskrepliavimas; 18- 
kosejimas; skrepliai; spiaulai. 

Expedience, Expediency (fiks-py'di-ens, 

cn-si), .v. tinkamumas: tikslingu- 
mas; prideringumas; naudingumas; 
pageidautinumas. 

Expedient (eks-py'di-ent), adj. atsako- 
mas; tinkamas; tinkslingas; pride- 
ringas; geistinas; naudingas. || — , .v. 
būdas; įnagis; įrankis; pragumas. 
II "~'y» a( 1 r - atsakomai: atsakančiu 
būdu; prideringai. 

Expedite (eks'pi-dait), v. a. palengvinti; 
paskubinti; priskubinti: || išsiunti- 
nėti; pasiųsti. I — , adj. greitas; vik- 
rus; veikus. I — ly, add. greitai; vei- 
kiai; vikriai. 

Expedition (eks-pi-di"šion), s. greitu- 
mas; veikumas; || išsiuntinėjimas; 
išsiuntimas; || ekspedicija; kelione. 

Expeditious (eks-pi-di"šios), adj. grei- 
tas; skubus; vikrus. || — ly, adv. grei- 
tai; skubiai; vikriai. | —ness,*. grei- 
tumas; skubumas; vikrumas. 

Expel (eks-pėT), r. a. išvyti; išvaryti; 
išmesti. 

Expeller (eks-pel'lor), s. išvarytojas. 

Expend (eks-pėnd'), v. a. išleisti; išeik- 
voti. 

Expenditure (ėks-pend'i-tjur), s. išleidi- 
mas; išlaidą; kaštas. 

Expense (eks-pens'), s. išleidimas; išsi- 
kaštavimas; išlaidą; kaštas. 

Expensive (eks-pen'siv), adj. brangus; 
daug kaštuojąs. | — ly, add. brangiai; 
su didelėmis išlaidomis. | — ness, s. 
brangumas. 

Experience (eks-py'ri-ens), s. patyrimas; 
gabumas. || —,v.a. patirti; bandyti; 
jausti; atjausti; kęsti; | lavinti; iš- 
lavinti; išmiklinti; pripratinti. To 
— pain, jausti skaudėjimą. To — 
poverty, kęsti vargą. To — one's 
arms, išmiklinti rankas. To — reli- 
gion, prisiversti krikščioniškan tike- 
jiman. 

Experienced (eks-py'ri-enst), adj. paty- 
rimu, pamokytas; patyręs; bandės; 
žinąs iš patyrimų; gabus. 

Experiment (eks-per'i-ment), s. bandy- 
mas; mėginimas; eksperimentas. || 
— , /.//. daryti bandymą; bandyti; 
mėginti. 



Explanation 

Experimental (6ks-pėr-i mčn'tel), adj. 
ant patyrimų paremtas; patiriamas: 
eksperimentai iškas. || — ly, ado. per 
patyrimą; iš patyrimo; per bandy- 
mą. 

c 

Experimentalist (6ks-per-i-men'tel-ist), 
%. darytojas bandvmų, eksperimcn- 

H- 

Experimentation (ėks-pėr-i-mėn-te'šion), 
s. bandymas. 

Experimenter (eks-pėr'i-men-tor), s. da- 
rytojas bandymų; bandytojas. 

Expert (eks'port), s. žinovas. || — (eks- 
port'), adj. žinąs; mokas; gabus; 
buklus; sumanus. | — ly, adv. mo- 
kančiai; gabiai. || — ness, *. mokėji- 
mas; gabumas. 

Expiable (eks'pi-a-b'l), adj. galimas at i- 
teisti, pataisyti, atpirkti, dovanoti- 
nu padaryti. 

Expiate (eks'pi-et), v. a. atpirkti (nuodė- 
mę, kaltybe)', išnaikinti; atiteist i; pa- 
taisyti; atpakutavoti. 

Expiation (eks-pi-e'šion), s. atpirkimas 
(kaltybes); atiteisimas; atlyginimas: 
atpakuta vo j i mas. 

Expiatory (eks'pi-ii-to-ri), adj. atpirki- 
mo (s. gen.)\ atperkamas; atiteisia- 
mas. — sacrifice, atpirkimo auka; 
auka atleidimui kaltybių išmelsti. 

Expiration (eks-pi-re'šion), s. iškvepa- 
vimas; iškvėpimas; paskutinis atsi- 
dusimas; mirtis; pasibaigimas; išsi- 
baigimas; galas; rakąs. 

Expiratory (eks-pair'iį-to-ri), adj. kvė- 
puojamas: iškvėpuojamas; tarnau- 
jąs iškvepavimui. 

Expire (eks-pair'), -y. a. iškvėpuoti; iš- 
kvėpti; išleisti iš saves (kvapą, garą). 
I v. n. iškvėpti; dvasia išleisti; nu- 
mirti; [of animate :] nudvėsti; pa 
stipti; išgaišti; || pasibaigti. 

Expiring (eks-pair'ing), adj. iškvėpuo- 
jąs; iškvepiąs; išleidžias paskutinį 
kvapą; mirštąs; pasibaigiąs. 

Expiry (eks'pi-ri ir ėks-pai'ri), s. pasi- 
baigimas; išsibaigimas. 

Explain (eks-plen'), v. a. (iš)aiškinti. || 
v. n. paaiškinimą duoti; išsiaiškinti. 

Explainable (eks-plen' ii-b'l), adj. išaiš- 
kinamas. 

Explanation (Sks-pla-ne'šidn), .v. aiškini- 
mas; išaiškinimas. 



Explanative 242 

Explanative, Explanatory (6ks-plan'»i-tiv, 
-to-ri), adj. tarnaująs išaiškinimui: 
(iš)aiškinamas. 

Expletive (Sks'pli-tiv), adj. papildomas: 
pridedamas vien papildymui. 

Explicable (eks'pli-kii-b'l, adj. išaiški- 
namas. 

Explicate (eks'pli-ket), v. a. išaiškinti; 
išguldyti. 

Explication (ėks-pli-ke'šion), 8. išaiški- 
nimas; išguldymas. 

Explicative, Explicatory (eks'pli-ke-tiv, 
-to-ri), adj. tarnaująs išaiškinimui: 
išaiškinamas. 

Explicator (eks'pli-ke-tor), s. išaiškinto- 
jas; išguldytojas. 

Explicit (eks-plis'it), adj. aiškus; reiš- 
kus. || — ly, adc. aiškiai. || — ness, s. 
aiškumas; reiškumas. 

Explode (eks-plod'), v.n. plyšti; sprog- 
ti; eksplioduoti. \\v.a. uždegti;gim- 
dyti plyšima, sprogimą; | niekinti; 
paniekti. 

Exploit (eks-ploif), s. didvyriškas žy- 
gys, darbas, nuoveikalis. || — , v.a. 
eksplioatuoti; išnaudoti. 

Exploitation (eks-ploi-te'šion), s. eks- 
plioatavimas: eksplioatacija; išnau- 
dojimas; alinimas. 

Exploiter (eks-ploi'tor), v.a. eksplio- 
atuoti; išnaudoti: alinti. | — , 8. eks- 
plioatatorius; išnaudotojas; alinto- 
jas. 

Exploration (eks-plo-re'šion), s. ištyrinė- 
jimas; išj ieškojimas. 

Explorator (eks'plo-re-tor), *. (ištyrinė- 
to j as; išj ieškotojas. 

Exploratory (eks-plor'a-to-ri), adj (iš)ty- 
rinejąs; ištyrinejamas. 

Explore (eks-plor'), v.a. tyrinėti; išty- 
rinėti; išjieškoti. 

Explorer (eks-plor'or) s. (iš)tyrinetojas. 

Explosion (eks-plo'žion), *. ekspliozija; 
plyšimas; sprogimas; užsidegimas. 

Explosive (eks-plo'si v), adj. gimdas eks- 
pliozija; eksplioduojąs; eksplioduo- 
jamas. | — , 8. ekspliozija (užsidegi- 
mą, plyšimą) gimdanti medega; eks- 
plioduojama medega. 

Exponent (eks-po'nent), s. eksponentas; 
perstatytoj as; math, rodyklis. 

Export (čks-pdi-1 '), v.a. išvežti; išgaben- 
li. || — Ceks'pdrt), 8. išgabenimas; 
išgabenamas tavoras. 



Expressive 



Exportable (eks-port';i-bl), adj. išgabe- 
namas; leistas {ar paskirtas) išgabe- 
nimui (užrubežiri). 

Exportation (eks-por-te'šion), s. išgabe- 
nimas (tavarų užrubežin). 

Exporter (eks-port'or), s. išgabentojas. 

Expose (eks-poz'), v.a. išstatyti; per- 
statyti; išdėti; atidengti; apreikšti; 
parodyti; išrodinėti. 

Exposition (eks-po-zi"šion), s. išstaty- 
mas; parodymas; paroda; || išguldi- 
nejimas; aiškinimas. 

Expositive, Expository (eks-poz'i-tiv, -to- 
ri), adj. išaiškinąs; paaiškinamas: 
išaiškinamas; išguldomas. 

Expositor (eks-poz'i-tor), s. aiškintojas; 
išguldinetojas. 

Expostulate (eks-pos'tju-let), v.n. (to - 
with), rugot i; išmetinėti; rūsčius per 
sergėjimus daryti; graudenti. 

Expostulation (eks-pos-tju-le'šion), s. 
išmetinėjimas; baudimas; rugone; 
graudenimas. 

Expostulator (ėks-pos'tju-le-tor), *. bau- 
dėjas; išmetinetojas. 

Expostulatory (eks-pos'tju-la-to-ri), adj. 
pilnas išmetinėjimų, rugojimų, 
graudenimu 

Exposure (eks-po'žjur), s. išstatymas; 
laikymas išstatytu; buvimas (atsto- 
vėj imas) išstatytu, atviru, neapsau- 
gotu; besilaikymas; padėjimas. To 
avoid — to cold, saugotis pasilikti 
ant šalčio; saugotis šalčio. 

Expound (eks-paund'), v.a. aiškinti; iš- 
guldineti; išguldyti. 

Expounder (eks-paund'or), %. aiškinto- 
jas; išguldinetojas; išguldytojas. 

Express (eks-pres'), v.a. išspausti; iš- 
trėkšti; || išreikšti; ištarti; išsitarti: 
|| pasiųsti. I — , ,v. žygūnas; ekspre- 
sas. I — , adj. aiškus; grieštas; || pa- 
siųstas su ypatingu greitumu; eks- 
presinis, f — ly, adv. aiškiai; tiesiog; 
grieštai. 

Expressage (eks-pres'edž), s. mokestis 
už gabenimą ekspresu. 

Expressible (čks-pr6s'i-b'l), adj. išreiš- 
kiamas. 

Expression (eks-preš'šion), s. išspaudi- 
mas; || išreiškimas. 

Expressive (eks-pres'iv), adj. išreiškia- 
mas; raiškus; aiškus; grieštas. || — Iv 



Expressman 243 

ado, aiškiai; reiškiai; grieštai. 
— ness, ». aiškumas; raiškumas; grie- 
Sl urnas. 

Expressman (8ks-prėVmiin), ». išvežio- 
to jas; patvadninkas; ekspresmonas. 

Expropriate (6ks-pro'pri-et), v.a. atimti 
savastį, turtą; iš valdybos išvaryti. 

Expropriation (eks-pro-pri-e'šion), s. at- 
ėmimas savasties. 

Expugn (6ks-pjūn'), v.<>. įveikti; per 
kova paimti; užkariauti. 

Expugnable (6ks-p5g'na-b'l ir -pjūn'ii- 
b'l), adj. įveikiamas: užkariauja- 
mas. 

Explanation (eks-pog-ne'šion), s. paėmi- 
mas {ar apvaldymas) per kovą; už- 
kariavimas. 

Expulsion (eks-pol'šion), s. išvijimas: 
išvarymas; ištrėmimas. 

Expulsive (ėks-pol'siv), adj. išvaras; tar- 
naująs išvarymui. 

Expunction (eks-ponk'šion), s. išbrauki- 
mas; panaikinimas. 

Expunge (eks-pondž'), v.a. išbraukti: 
ištrinti; panaikinti. 

Expurgate (eks'por-get ir -por'get), v. 
a. valyti; išvalyti; pataisyti. 

Expurgation (eks-por-ge'šion), s. valy- 
mas; išvalymas; pataisymas. 

Expurgator (eks'por-ge-tor), s. (iš)valy- 
tojas; (pa)taisytojas. 

Expurgatory (eks-por'gii-to-ri), adj. va- 
lomas; tarnaująs (iš)valymui. 

Exquisite (eks'kui'-zit), adj. parinktinis; 
3'pač puikus; puikiai puikus; šau- 
nus; || begalo delikatnas; bičnus; 
sūdrus; || didis; nesvietiškas; aštrus; 
— pleasure, didi linksmybe; —pain, 
nesvietiškas (aštrus) skaudėjimas, f 
— , s. puikorius; puošnius. || — ly, adv. 
puikiai; šauniai; didei. || —ness, s. 
puikumas; puikumėlis; šaunumas; 
|| delikatnumas; bičnumas; sudru- 
mas. || — of the pain, nepaprastas 
(didis) skaudėjimas. 

Exsanguineous, Exsanguinous, Exsangui- 
ous (eks-san-gui'n'i-os, -san'gui*-nos, 
-6s), adj. bekraujis. 

Exscind (eks-sind'), v.a. nupiauti; jiff. 
pavaryti; prašalinti. 

Exsert, Exserted (eks-sorf, -ed), adj. 
kyšąs; išsikišęs. 

Exsiccate (eks'sik-ket), v.a. išdžiovimi. 



Extenuate 

Exsiccation (eks-sik-ke'šion), ». išdžio- 

vinimas; išdžiūvimas. 
Exsuccous(eks-sok'kds), adj. išdžiuvęs: 

sausas; be syvų. 
Extant (eks'tent), adj. kyšąs; išsikišęs: 

|| esąs; tebesantis; tebesilaikąs. 
Extemporaneous (eks-tem-po-re'ni-6s), 

<<<{}. sudėtas (padarytas ar atliktas) 

be jokio prisirengimo. || — ly, adv. be 

prisirengimo. 
Extemporarily(eks-tem'po-re-ri-li), adv. 

be prisirengimo. 
Extemporary (8ks-tem'po-re-ri), adj. = 

Extemporaneous. 
Extempore (eks-tem'po-ri), adv. = Ex- 

TEMPORARILY. || — , adj. = EXTEM- 
PORANEOUS. 

Extemporization (eks-tem-po-ri-ze'šion), 
*. darymas be prisirengimo; impro- 
vizavimas; improvizacija. 

Extemporize (eks-tem'po-raiz), v.a.n. 
veikti, daryti, šnekėti be prisirengi- 
mo; improvizuoti. 

Extern porizer (eks-tem'po-raiz-or), s. 
improvizatorius. 

Extend (eks-tend'), v.a. tęsti; ištiesti; 
ištempti; išplėtoti; išplatinti; padi- 
dinti; prailginti; || suteikti; išrodyt i. 
|| v. n. testis; siekti; nusidriekti. 

Extendedly (eks-tend'ėd-li), adj. plačiai. 

Extendible (eks-tend'i-b'l), adj. ištiesia- 
mas; ištempiamas; išplatinamas; || 
jur. užgrebiamas; užareštuojamas. 

Extensibility (eks-ten-si-bil'i-ti), s. besi- 
davimas tęsimui, tempimui; tąsu- 
mas; tįsumas. 

Extensible, Extensile (eks-ten'si-b'l, -sil), 
adj. galimas ištempti, ištęsti; ište- 
siamas; ištempiamas; tašus; tįsus. 

Extension (eks-ten'Šion), s. ištiesimas: 
ištesimas; ištempimas; nusitesimas; 
nusidriekimas; plotas; ilgis; prailgi- 
nimas {laiko). 

Extensive (eks-ten'siv), adj. užimantis 
didelį plota; didelis; ruimingas; pla- 
tus. || — ly, adv. plačiai. || —ness, s. 
ruimingu mas; didumas; platumas. 

Extensor (eks-tėn'sor), s. anat. ištiesia- 
masis raumuo. 

Extent (eks-tenf), s. pavijys; plotas: 
apemis; didumo laipsnis; dydis. 

Extenuate (eks-ten'ju-et), v.a. laibinti; 
plonyti; (su)mažinti; (su)silpninti. | 
v. 7i. laibyn eiti; laibeti; plonytis; | 
teisintis. 



Extenuation 



244 



Extravaganza 



Extenuation (eks-ten-ju-e'Sion), s. laibi- 
•nimas; plonijimas; sulaibejimas; su- 
plonėjimas; || sumažinimas; (su)silp- 
ninimas. 

Exterior (eks-ty'ri-6r), adj. išlaukinis; 
viršutinis; pašalinis; svetimas; sve- 
ti mšališkas; užrubežinis. | — , s. iš- 
laukine (ar viršutine) pusė. || — ly, 
adv. išlauk. 

Exterminate (ėks-tor'mi-nėt), v. a. išnai- 
kinti. 

Extermination (eks-tor-mi-ne'šion), .*. iš- 
naikinimas. 

Exterminator (ėks-tor'mi-nė-tor), s. iš- 
naikintojas. 

Exterminatory (eks-tor'mi-na-to-ri), adj. 
išnaikinimo (y. gen.); išnaikinamas. 

External (ėks-tor'nel), adj. išlaukinis; 
iš lauko puses; viršutinis; pašalinis; 
svetimas. || — , s. viršutine (ar išlau- 
kine) puse. || — ly, adv. išlauk; išvirs. 

Exterraneous (ėks-ter-rė'ni-6s), adj. sve- 
timas; svetimžeminis; svetimšališ- 
kas. 

Extinct (eks-tinkt'), adj. išgesęs; užge- 
sęs; išnykęs; panaikintas. 

Extinction (ėks-tink'šion), s. užgesini- 
mas; užgesymas; panaikinimas; || 
išgesimas; pasibaigimas; išnykimas. 

Extinguish (eks-tin'gui'š), v. a užgesinti; 
užgesyti; panaikinti; išnaikinti; | 
užtemdyti. 

Extinguishable (ėks-tin'gu'iš-a-b'l), adj. 
užgesinamas; užgesomas; iš-, pa- 
naikinamas. 

Extinguisher (ėks-tin'gui'š-or), s. (už)ge- 
sytojas; išnaikintojas; | gesytuvas; 
gesyklas. 

Extinguishment (ėks-tin'gui'š-ment), s. 
(už)gesinimas; (už)gesymas; iš-, pa- 
naikinimas; || užg"simas: išnykimas. 

Extirpable (ėks-tor'pli-b'l), adj. išnaiki- 
namas. 

Extirpate (eks'tor-pėt ir eks-tor'pet), v. 
a. su šaknimis išrauti; išnaikinti. 

Extirpation (ėks-tor-pė'šion), *. išnaiki- 
nimas. 

Extirpator (eks'tor-pe-tor ir eks-tor'pe- 
tor), s. išnaikintojas. 

Extol (eks-tol'), v. a. garbavoti; garbin- 
ti; labai girti; (iš)augštinti. 

Extort (eks-torf), v. a. prievarta imti; 
pl6šti; lupi i; veržti. 



Extorter (eks-l ori '(')!•). .v. plėšikas; lupi- 
kas; išnaudotojas. 

Extortion (ėks-lor'šion), s. piešimas; 
lupimas; veržimas; | išvarža; išplė- 
šą. 

Extortionary, Extortionate (ėks-tor'šion- 
ė-ri, -et), adj. lupikiškas. 

Extortioner (eks-tor'šion-or), *. lupikas; 
išnaudotojas. 

Extra (eks'trii), ad}. priedinis; viršaus; 
nepaprastas; ekstra. 

Extract (eks-triikt'), v. a. ištraukti; pa- 
daryti ištrauka; išsunkti. | — (ėks'- 
triikt), s. ištrauka; || išsunka; eks- 
traktas. 

Extractable, Extractible (ėks-trakt'a-b'l, 
-i-b'l), adj. ištraukiamas; išsunkia- 
mas. 

Extraction (eks-triik'šion), s. ištrauki- 
mas; || paėjimas; paeiga; kilme; Į 
išsunka. 

Extractive (eks-trakt'iv), adj. ištraukia- 
mas. I — , s. ekstraktas; išsunka; iš- 
sunkta chemiška medega. 

Extractor (eks-trakt'or), s. ištraukėjas: 
|| chirurgiškos reples. 

Extradite (eks'tra-dait), v. a. išduoti 
(pabėgusį prasikaltėlį jo valdžiai). 

Extradition (eks-tra-di"šion), s. išdavi- 
mas (pabėgusio prasikaltėlio). 

Extrajudicial (ėks-tra-džju-di"šel), adj. 
ne pagal teisdarystes įstatus dary- 
tas; beteismiškas. || — ly, adv. prie- 
šingai teisdarystes įstatams; beteis 
miškai. 

Extramundane (eks-tra-mon'dėn), adj. 
esąs išlauk medegiškoj o svieto; virš- 
svietiškas. 

Extraneous (eks-trė'ni-6s), adj. pašali- 
nis; svetimas. 

Extraordinarily (ėks-tror 'di-nė-ri-li), adv. 
nepaprastai. 

Extraordinary (eks-tror'di-ne-ri), adj. 
nepaprastas. 

Extravagance, Extravagancy (eks-trtiv'a- 
gens, -gen-si), s. paikyste; beproty- 
stė; išdykimas; pasileidimas; kvai- 
las barstymas pinigų. 

Extravagant (ėks-trav'a-gent), adj. pai- 
kas; kvailas; beprotiškas; pereinąs 
rubežius; pasileidėliškas. || — ly, adn. 
paikai; beprotiškai. 

Extravaganza (ėks-trav-iį-gan'za), ». mu- 
zikališka karikatūra. 



Extravasate 2 !."> 

Extravasate (§ks-trav'a-s6t), v.<t. išlei- 
st i : išsunkti {kraują iš jo rūdynų). 

Extravasation (oks-trav-a-se'šion), s. iš- 
leidimas; išsunkimas (kraujo). 

Extreme (eks-trym'), adj. kraštutinis; 
paskutinis: galutinis; galutiniau- 
sias; paskučiausias: augščiausias; 
didžiausias; begalinis; dižiausio 
laipsnio; — heat, begalinis (ar bai- 
siai didelis) karštis; — hour of life, 
paskutine gyvenimo valanda; — 
unction, paskutinis patepimas. Į| — , 
s. kraštutinybe; galutinybe; kraštu- 
tine; galutine; pastara; didžiausias 
(ar augščiausias) laipsnis ko; math. 
kraštutiniai proporcijos sąnariai. 
In the — , iki augščiausio laipsnio: 
didžiausiame laipsnyje. || — ly, adv. 
iki augščiausio laipsnio; augščiau- 
siame (ar didžiausiame) laipsnyje; 
permier; be galo. 

Extremity (eks-trem'i-ti), s. kraštas: ga- 
las; augščiausias (ar didžiausias) 
laipsnis ko; galutinis rubežius ko; 
galutinybe; galutine; pastara; di- 
džiausia beda; didžiausias vargas. || 
Extremities, s. pi galiniai sąnariai: 
rankos, kojos. 

Extricable (eks'tri-ka-b'l), adj. išpainio- 
jamas; išliuosuojamas; nuo kurio 
galima prašalinti painumus, kliū- 
tis, keblumus. 

Extricate (eks'tri-ket), v. a. išpainioti; 
iš-, paliuosuoti; išvesti iš painumų, 
iš kliūčių, iš keblumų; | išleisdinti; 
išmesdinti; to — heat, išleisdinti 
karštį. To — one's self, išsipainioti; 
pasiliuosuoti; atsikratyti ko. 

Extrication (ėks-tri-ke'šion), s. išpainio- 
jimas; paliuosavimas; | išleisdini- 
mas. 

Extrinsic, Extrinsical (eks-trin'sik, -el), 
adj. išviršinis; išlaukinis: neprigulįs 
prie; pašalinis. || —ally, adv. išvirši- 
niu (ar išlaukiniu) būdu; išlauk. 

Extrude (ėks-trūd'), v. a. išstumti; išva- 
ryti; išvyti. 

Extrusion (eks-trū'žion), s. išstūmimas; 
išvarymas. 

Exuberance, Exuberancy (ėks-jū'bor-ens, 
-en-si), s. gausa; gausumas; apstu- 
mas; pilnis; | našumas; buinumas; 
puikumas; trašumas (augmens). 



Eyelet 



Exuberant (čks-jū'bor-enl), adj. gausus-, 
apsius: apstingąs; našus; buinus; 
trąšus (ūgis). || — ly, adv. gausiai; ap- 
stingai; buiniai; puikiai. 

Exudation (eks-ju-de'šion), s. išprakai- 
tavimas; išleidimas iš saves; (išda- 
vimas. 

Exude (ėks-jūd'), v. a. išprakaituoti: iš 
saves (išHeisti; (iš)duoti. Į| v. n. sun- 
ktis. 

Exult (egz-olf), v. n. džiaugtis; šokti iš 
džiaugsmo; begalo linksmintis; tri- 
umfuoti. 

Exultant (egz-olt'ent), adj. didei besi- 
džiaugiąs; iš džiaugsmo šokas; šū- 
kaująs; triumfuojąs. 

Exultation (egz-61-te'šion), s. didis be- 
sidžiaugimas; didis džiaugsmas: 
džiaugsmo šukavimas, krykštavi- 
mas; triumfavimas. 

Exulting (egz-olt'ing), adj. džiaugsmin- 
gas; triumfuojąs. || — ly, adr. džiaug- 
smingai. 

Exuviae (egz-jū'vi-y), s. pi. išnaros; iš- 
kasamos gyvūnų liekanos. 

Exuvial (egz-jū'vi-el), adj. susidedąs iš 
suakmenėjusių gyvūnų liekanų. 

Eyas (ai'es), s. sakalo vaikas, da plunk- 
snomis n'apželes; neapsiplunksnaves 
sakalytis. 

Eye (ai), s. akis; || skylute; ausis (ada- 
tos); asa; Į| duobele; duobike. To 
catch one's — , atkreipti, patraukti 
keno atida. To have an — to, temy- 
ti; sergėti; ypatinga atida, atkreipti. 
To keep an — on, sergėti; temyti; 
akį ant ko turėti. Į| — , v. a. žiūrėti; 
žvalgyti; temyti. 

Eyeball (ai'bol), s. akies obuolys. 

Eyebright (ai'brait), s. bot. žibokle; ak- 
švita. 

Eyebrow (ai'brau), s. antakis. 

Eyecup (ai'kop), s. taurele akiai plauti. 

Eyedrop (ai'drop), s. (poet.) ašara. 

Eyeflap (ai'fliip), s. brizgilo akinys. 

Eyeglass (ai'glas), s. žiūrimas stiklas; 
akinys; stikline taurele akiai plauti. 

Eyehole (ai'hol), s. akies loma; || asa, 
dim. ašele; skylute. 

Eyelash (ai'laš), s. blakstienos. 

Eyeless (ai 'les), adj. neturįs akių; be- 
akis; aklas. 

Eyelet (ai'let), s. akele; ašele, skylute. 



Eyelid 246 

Eyelid (ai'lid), 8. akies vokas. 

Eyepiece (ai'pys), *. opt. žiūrimas stik- 
las. 

Eyer (ai'or), 8. žiūrėtojas; temytojas; 
dabotojas. 

Eyeservant (ai'sorv-ent), *. tarnas (ar 
bernas) dirbąs tik tašyk, kada j[ 
mato; pravert elis; veiverys. 

Eyeservice (ai'sorv-is), s. tarnysta at- 
liekama tik del akių, tik tašyk, ka- 
da prižiūrima. 

Eyeshot (ai'šot), s. akies numatymas; 
tolis, kiek akis gali matyti ; akyrege. 

Eyesight (ai'sait), s. matymas; žvilgis; 
pažvalga. 

Eyesore (ai'sor), s. tas, kas akiai neme- 
gu; krislas akyj. 

Eyestone (ai'ston), s. girnute akiai iš- 
valyti. 

Eyetooth (ai'tū^), s. akinis (ar iltinis) 
dantis. 

Eyewater (ai'uo-tor), s. med. akių van- 
duo; vanduo akims plauti. 

Eyewink (ai'ui'nk), s. mirktelėjimas 
akimi; akies mirktelėjimas; aky- 
mirka. 

Eyewitness (ai'ui't-nės), s. prieregis: 
liudytojas. 

Eyot (ai'ot ir et), s. salaite; saliuke; 
salele. 

Eyre (er), s. keliaujamas teismas. 

Eyrie, Eyry (e'ri ir y'ri), s. lizdas (dras- 
kančių paukščių). [= Aerie]. 



Factory 



Fabaceous (fa-be'šos), adj. turįs pavi- 
dalą (ar ypatybes) pupos; [ pupa pa- 
našus. 

Fable (fe'b'l), s. pasaka; sakme. || — , 
v. a. išmislineti; pasakoti; sekti pa- 
sakas. 

Fabric (fab'rik), s. išdirbimas; išdirbi- 
nys; audinys; audeklas. 

Fabricate (fab'ri-ket), v. a. dirbti; išdir- 
binėti; išdirbti; fabrikuoti; padirbti; 
išmislyti; pramanyti. 

Fabrication (fab-ri-ke'šion), s. išdirbi- 
ne j i m as ; išdirbimas; išdirbyste; pra- 
manymas; išmislas. 

Fabulist (lab' j u-l ist ), *. pramanytojas, 
išmislinr-tojas, rašytojas pasakų. 



Fabulize (fiib'ju-laiz), r. n. išmislineti 
(ar rašyti) pasakas; sekti pasakas. 

Fabulous (fab'ju-los), adj. pasakiškas: 
sakmiškas. j| — ly, adv. pasakiškai. 

Face (fes), s. veidas; gymis; išveizda; 
paviršis; pry saki ne puse; pry šaky s: 
akyveizda; | drąsumas; begėdyste. 
To make faces, raukyt is; zubus krai- 
pyti. In the — of, aky veizdoj ; prie- 
šais. || — , v. a. sutikti; susitikti; sto- 
ti priešais; nenusigąsti; niekinti; || 
apdengti (paviršį); apmušti. || v. u. 
nuduoti; veidmainiauti; atsisukti: 
atsigr[šti. 

Facet (fas' et), s. plokštele; akute. 

Facetiae (fa-sy'ši-y), s. pi. juokingi ra- 
štai, išsitarimai. 

Facetious (fa-sy'šios), adj. juokingas; 
štukaunas. | — ly, adv. juokingai. 

Facial (fe'šel), adj. veidinis; paviršinis: 
pryšakinis. 

Facile (fas'il), adj. lengvas; lengvai 
prieinamas; palankus; greit Įtikįs: 
I spartus; mitrus. 

Facilitate (fa-sil'i-tet), v. a. palengvinti. 

Facilitation (fa-sil-i-te'šion), s. paleng- 
vinimas. 

Facility (fa-sil'i-ti), s. lengvumas; mit- 
rumas; lengvaširdyste; palanku- 
mas; nulankumas; prieinamumas: 
pi. palengvinimai; parankumai; pra- 
gumai. 

Facing (fe'sing), s. apmušalas; atklapa: 
atlagai. 

Facsimile (fak-sim'i-ly), s. tikra parašo 
kopija; tikra kopija. 

Fact (f akt'), s. faktas; tikras atsitiki- 
mas; buitis. Matter of — , teisybe; 
tikra teisybe. In — , ištikro; ištik- 
rųjų. The — is, dalykas tame. 

Faction (fak'šion), s. priešinga valdžiai 
partija; suokalbis; fakcija; šalinin- 
kyste. 

Factious (fak'šios), adj. suokalbininkiš- 
kas; maištingas. |Į — ly, adv. maištiš 
kai; maištingai. 

Factitious (fak-ti"šiSs), adj. pramany- 
tas; nuduotas; priemoniškas. || — ly, 
adv. nuduotai; priemoniškai. || — ness. 
s. priemoniškumas. 
Factor (fak'tor), s. veiklius; faktorius 

Factory (fak'to-ri), 8. faktorija: pirklia- 
namis; fabrikas; dirbtuve. 



Factotum - 1 ~> 

Factotum (fak-to'tdm), «r. žmogus, atlie- 
kas visokius jam pavedamus dar- 
bus: faktotum. 

Faculty (fak'61-ti), s. gabumas: nuojie- 
ga; privole; || fakultetas: užveizda; 
vyriausybe. 

Fad (fad), s. pasimetimas: užmariu. 

Faddle (fad'd'l), v. n. niekais užsiimi- 
nėti; bovytis. 

Fade (ted), r. n. vysti; || silpti: nykti. 

Fadeless (fed'lės), aėįį. nevystas. 

Fadge (fiidž), v. n. tikti; taikytis: su- 
tikti. 

Faecal (fy'kel), s. = Fecal. 

Faeces (fy'syz), s. pi. mėšlai; padugnes. 

Fag (fiig), v. n. ilsti; pailsti; nuvargti; 
vargti; sunkius darbus dirbti. || v.a. 
varginti; alsinti. || — , s. persisamde- 
lis; beturtis mokytinis persisamdes 
tarnauti turtingesniam mokytiniui; 
vargšas; skurdo pele. | Fag-end, 8. 
atspuręs galas. 

Fagot (fiig'ot), s. lazdų pundelis: žabų 
(ar stagarų) kūlelis. | — , v.a. rišti į 
kūlelius; surišti. 

Faience (fii-i-ans'), s. fajansas. 

Fail (fel), v. n. trukti; stokuoti; ne- 
įstengti; neištesėti; neišpildyti; ne- 
atlikti; neatsiekti (tikslo), nepasisek- 
ti; pulti; silpnėti; klysti (nuomonėj); 
nusibankrutyti. | v.a. apleisti: pa- 
likti. || — , s. nepasisekimas. Without 
— , būtinai; tikrai. 

Failing (fel'ing), s. neištesejimas; pri- 
trukimas; stoka; klaida; nusilpnėji- 
mas; nupuolimas; nusibankrutiji- 
mas. 

Failure (fel'jur), s. stoka; neišteseji- 
mas; neišpildymas; apleidimas; yda; 
klaida; nepasisekimas; nupuolimas; 
nusibankrutijimas. 

Fain (fen), adj. linksmas; noringas; 
priverstas. || — , adv., would — , su 
džiaugsmu; noringai; noriai. 

Faint (fent), v. n. silpnėti; silpti; nusilp- 
ti; alpti; apalpti; blankti; nykti. || 
— , s. apalpimas. || — , aj. alpus; nu- 
silpęs; silpnas; blankus. Faint-heart- 
ed, adj. bailus. Faint-heartedly, adv. 
bailiai. Faint-hearted ness, s. bailu- 
mas. || — ly, adv. silpnai; bailiai. || 
— ness, s. alpumas; apalpimas; silp- 
numas; blankumas. 



Fall 

Fainting, Fainting-fit (fent'ing, -tit), .v. 
apalpimas; apmirimas. 

Faintish (fent 'iš), adj. apysilpnis; ap- 
silpes. 

Fair (fer;, adj. patogus; dailus; gražus; 
giedrus; skaistus; šviesus; teisus; at- 
viras; prilaukus; malonus. The — 
sex, dailioji lytis: baltgalves. || — , 
adv. patogiai; dailiai; gražiai; gied- 
riai; šviesiai; teisiai; prilankiai; — 
and square, teisiai; teisingai. || — , s. 
patogi moteris; gražule; baltgalve; 
mylimoji; | laime; laimikis; || ker- 
mošius; turgus; j omarkas; || paroda. 
After the — , per vėlai. || Fair-haired, 
adj. šviesplaukis. Fair-minded, adj. 
teisingas; neprietaringas. Fair-na- 
tured, adj. doros (ar geros) širdies. 
|| — ly, adv. gražiai; dailiai; patogiai; 
švariai; teisingai; atvirai. || — ness, s. 
gražumas; skaistumas; giedrumas; 
švarumas; patogumas; mandagu- 
mas; teisumas; atvirumas. 

Fairy (fer'i), s. deive; laume. 

Faith (feth), s. tikėjimas; tikyba; įti- 
kėjimas; teisumas; ištikimumas. 

Faithful (feth'ful), adj. teisingas; ištiki- 
mas. || — ly, adv. teisingai; ištikimai. 
|| —ness, *. teisingumas; ištikimu- 
mas. 

Faithless (feth'lės), adj. netikįs; n'išti- 
kimas; neteisus; apgavingas. || — ly, 
adv. n'ištikimai; prigavingai. || 
—ness, s. netikyste; n'ištikimumas; 
neteisingumas. 

Fake (fek), s. ringe (virves); || klasta; 
apgaulis. || — , v.a. ringuoti (virvę); \\ 
apgaulioti; prigaudinėti. 

Faker (fek'or), s. apgavikas; muilinto- 
jas akių. 

Fakir (fe'kor), s. fakiras; indų zokonin- 
kas; elgeta. 

Falcate, Falcated (fal'ket, -ke-tėd), adj. 
lenktas kaip piautuvas. 

Falchion (fol'čion), s. palošius (kardas). 

Falcon (fo'k'n), s. orn. sakalas. 

Falconer (fo'k'n-or), s. sakalninkas. 

Falconry (fo'k'n-ri), s. medžione su sa- 
kalais; lavinimas sakalų medžionei. 

Fall (fol), [pret. pell; pp. fallen], tf. 
n. pulti; griūti; virsti; to — asleep, 
užmigti; to — siek, apsirgti; to — 
short, pristigti; pritrukti; nepritek- 



Fall 



248 



Fanatical 



ti: stokuoli. || To — away, atpulti 
nuo ko; pamesti; apleisti; sukusti; 
sunykti. To — bach, atpulti atgal; 
atšokti; atsimesti; atsitraukti. To 
— down, nupulti; nukristi; parpulti; 
ant žemes pulti. To —foul of, su- 
kliūti; užpulti ant ko. To— from, 
atpulti; atsimesti. To — in, įpulti; 
įdubti; užsibaigti; to — in love, įsi- 
mylėti. To — in with, susitikti: su- 
tikti; susitaikyti; supulti. To — 
into, įpulti; papulti; patekti; įkliūti. 
To — off, nupulti; atpulti; pamesti. 
To — on, pulti ant ko; antpulti; už- 
pulti. To — out, išpulti; išdubti; 
atsitikti. To — over, sukilti prieš ką; 
pereiti kiton pusėn; užpulti, užkri- 
sti už ko. To — through, prakristi; 
ant niekų nueiti; nenusiduoti. To — 
under, pulti po kuo; papulti, patekti 
po. To — upon, pulti ant; užpulti. 

Fall (f 51), s. puolis; puolimas; nuopuo- 
lis; || ruduo. 

Fallacious (fal-le'šios), adj. prigavin- 
gas; klaidingas; melagingas. || — ly, 
adv. prigavingai. 

Fallacy (fal'la-si), s. klaidingas išvedi- 
mas; apsirikimas; klaida; persiroka- 
vimas; apsigavimas; suklydimas; 
melas; apgavyste. 

Fallibility (fal-li-bil'i-ti), s. galėjimas 
apsirikti, suklysti; riklumas: klai- 
dingumas. 

Fallible (farii-b'l), adj. galįs apsirikti, 
suklysti; apsirinkąs; klaidingas; rik- 
lus. 

Falling (fol'ing), s. puolimas; nupuoli- 
mas. || — , adj. puolas. — sickness, 
s. nuomarą. 

Fallow (fal' low), s. pūdymas; dirvonas. 
|| —,v.a. dirvonus piešti; pūdymus 
arti. I — , adj. palšas; pelekas; | dir- 
vonams (ar pūdymams) užleistas; 
nedirbamas; neapdirbtas. || Fallow 
deer, s. zool. palšasis elnias. 

Fallovvness (fal'lott-nSs), s. nevaisingu- 
mas. 

False (fols), adj. neteisingas; melagin- 
gas; netikras; nuduotas; klaidingas. 
|| — , adv. neteisingai. || — ly, adv. ne- 
teisingai; melagingai; neteisiai; 
klaidžiai. || — ness,*. neteisumas; ne- 
teisingumas; neteisybe; melagyste. 



Falsehood (fols'hūd), s. neteisybe; me- 
lagyste; melas; neteisumas. 

Falsetto (fol-set'to), s. mus. klaidus 
balsas. 

Falsification (fol-si-fi-ke'šion), s. falša- 
vimas; sufalšavimas; suklastavimas ; 
nudavimas. 

Falsifier (fol'si-fai-or), s. padirbėjas 
(ko nors netikro); f alsuoto} as; nuduo- 
toj as; melagis. 

Falsify (fol'si-fai), v. a. (su)falšuoti; su- 
klastuoti; nuduoti; padirbdinti; nu- 
kalti; || parodyti neteisingumą. | v. 
n. meluoti; sumeluoti. 

Falsity (fol'si-ti), s. neteisybe; melagy- 
ste; melas; netikrumas; neteisingu- 
mas. 

Falter (fol'tor), v.n. kalboje trikti; pin- 
tis; mikčioti; dvejoti; n'išdrįsti; | 
sviruoti. || — , s. mikčiojimas; dvejo- 
jimas; drebėjimas. 

Fame (f em), s. garbe; garsas; paskelba. 
|| — , v. a. garbinti. 

Familiar (fa-mil' j or), adj. šeimyninis; 
šeimyniškas; naminis; artimas; 
draugiškas; bičiuliškas; familiariš- 
kas; gerai žinomas, pažįstamas; ap- 
sipažinęs. || — , s. artimas draugas; 
sėbras; | velniūkštis. || — ly, adv. 
draugiškai; kaip geras pažįstamas; 
familiariškai. 

Familiarity (ta-mil-jar'i-ti), s. familia- 
riškumas; draugiškumas; artima pa- 
žintis; laisvas apsiejimas. 

Familiarize (fa-mil'jor-aiz), v. a. pripra- 
tinti; supažindyti. 

Family (fam'i-li), s. šeimyna; gimine; 
gentis. 

Famine (fam'in), s. badas. 

Famish (fam'iš), v. a. badu marinti. || 
v.n. badauti; badą kęsti; badu stip- 
ti. 

Famishment (fam'iš-ment), s. badavi- 
mas. 

Famous (fe'mos), adj. garsus; garsin- 
gas; pagarsėjęs. | — ly, adv. garsiai. 
I — ness, s. garsumas. 

Fan (fan), s. vedykla. || —,v.a. vedinti; 
vėsinti; || vėtyti. 

Fanatic (fa-nat'ik), adj. fanatiškas; at- 
kaklus. || — , s. fanatikas. 

Fanatical (fii-nat'ik-el), adj. = Fanat- 
ic. || — ly, adv. fanatiškai; atkakliai. 
|| —ness, s. fanatiškumas; atkaklu- 
mas. 



Fanaticism 



249 



Farther 



Fanaticism (fa-nat'i-siz'm), *. fanatiz- 
mas; atkaklybfi. 

Fancier (fiin'si-or), a. svajotojas; dide- 
lis mylėtojas ko. 

Fanciful (fan'si-ful), adj. svajonių pil- 
nas; fantastiškas; dyvnas; įdomus; 

stebėtinus. || — ly, ūdv. dyvnai; įdo- 
miai; fantastiškai. 

Fancy (fiin'si), a. vaidintu vė*; fantazija; 
prisi vaidinimas; svajone; || mislis; 
supratimas; || užsimanymas; geis- 
mas; pasimėgimas; palinkimas. || — , 
adj. dailus; naujausios mados; — 
articles; — goods, dailiejie pirkiniai; 
puošiamiejie tavorai. || — , v. n. a. 
svajoti; || manyti; m išlyti; tikėti; || 
mėgti; palinkima turėti. 

Fandango (fiin-dan'go), s. ispaniškas 
šokis. 

Fane (fen), s. žinyčia; maldnamis. 

Fanfare (fan'fer), *'• trimito balsas: tri- 
mitavimas. 

Fanfaron (fiin'fa-ron), a. pagyrūnas. 

Fanfaronade (fan-far-on-ed'), a. pagyru- 
nyste. 

Fang (fiing), a. iltis; aštrus nagas; vis- 
kas, kuo galima sugriebti, laikyti, 
draskyti: žnyples; reples; kriukis, 
etc.; danties šaknis. || — , v. a. aprū- 
pinti iltimis, aštriais nagais, etc. 

Fanlike (fiin'laik), adj. turintis vedyk- 
los pavidalą; į vedykla panašus. 

Fanner (fan'nor), s. vedytojas; vėtyto- 
jas. 

Fanning (fiin'ning), s. vėdinimas; vety- 
mas. I — , adj. vedinas; vedinamas; 
U vetas; vėtomas. — machine, veto- 
ma mašina; arpas. 

Fantasia (fan-ta'zi-a), s. mus. fantazija. 

Fantasm (fan'tiiz'm), s. = Phantasm. 

Fantastic, Fantastical (fan-tas'tik, -el), 
adj. fantastiškas; dyvnas; įdomus: 
išsvajotas. || —ally, adv. fantastiškai. 
|| — ness, s. fantastiškumas; dyvnu- 
mas; įdomumas. 

Fantasy (fiin'ta-si), ę. fantazija; svajo- 
ne. 

Fantom (fan'tom), s. = Phantom. 

Faquir (fa-kyr'), s. = Fakir. 

Far (far), s. paršas. 

Far (far), adj. tolus; tolimas. || — , adv. 
toli ;fig. labai: didžiai. — off, tolu- 
moj; toli. By — , anl daugelio: daug: 



toli gražu. From — , ištolo. . U 
aa, ant tiek, kiek; ant kiek; netiki. 
. [a — aa l knoir, kiek aš žinau; kiek 
man žinoma. 

Farce (tars), .v. farsą; juokinga žaisme. 

Farcical (far'si-kel), adj. juokingas; 
t ušeias. 

Fare (f er), v. n. eiti; kakti; keliauti; || 
eitis; gyvuoti: || nutikti. || — , s. mo- 
kestis už kelione; | pasilaikymas: 
stovis; likimas; || valgis. Bill of — , 
surašąs ir prekes valgių. 

Farewell (fer-ueT), infer), sudie! likie 
sveiks! labos keliones! || — , s. atsi- 
sveikinimas; to bid — ; to take — , su- 
die (pa)sakyti; atsisveikinti. || — , 
adj. atsisveikinimo (v. gen.); persi- 
skyrimo {a. geri.). 

Farfetched (far'fečt), adj. iš tolo parga- 
bentas. 

Farina (fa-rai'na ir -ry'na), *. krakmo- 
las; skrobylas. 

Farinaceous (far-i-ne'šos),a^'. miltingas: 
krakmoluotas. 

Farm (farm), s. uke; kiemas; samdo- 
ma uke. || — , v. a. persamdyti (ar 
nusamdyti) uke. || v. n. užsiimti uki- 
ninkyste, žemdarbyste; ūkininkauti. 

Farmer (farm 'or), 8. ūkininkas. 

Farming (farm'ing), s. ukininkyste: 
žemdirbyste. || — , adj. ūkiškas; užsi- 
imąs žemdirbyste. 

Farmost (far'most), adj. toliausias; to- 
limiausias. 

Farmstead (farm'sted), s. uke; kiemas. 

Faro (fer'o), s. būdas lošimo kortomis. 

Far-off (far'of), adj. tolimas. 

Farrago (far-re'go), s. mišinys; maiš- 
lius. 

Farrier (far'ri-or), s. kalvis; arklių kau- 
stytojas; || veterinaras; gyvulių gy- 
dytojas. 

Farriery (far'ri-6r-i), a. kalve; arklių 
kaustymas; || veterinarija. 

Farrow (far'row), s. paršas: paršai kiau- 
les ant syk paturėti. || — , v. a. n. par- 
šus vesti; apsiparšuoti. || — , adj. 
bergždžia (karve). 

Farseeing (far'sy-ing), adj. toli matas: 
nuoregus. 

Farsighted (far'sait-ed), adj. toli matas; 
nuoregus; išmintingas. 

Farther (far'^Aor), adj. tolesnis. || — , 
adv. toliau, toliaus: paskui; po to. 



Farthermost 



250 



Fatherhood 



Farthermost (far'dAor-most), adj. to- 
liausias: tolimiausias. 

Farthest (far'tfAest), adj. toliausias. || 
— , adv. toliausiai. 

Farthing (far'rf/nng), s. pinigas, į peno; 
skatikas. 

Farthingale (far'd/dn-gel), s. kinkuotas 
sejonas; lankkedelis. 

Fasces (fas'syz), s. pi. rykščių kūlelis 
su įrištu kirviu (Romos konsulių val- 
džios ženklas). 

Fasciate, Fasciated (fiiš'ši-et, -e-ted), 
adj. su-, perrištas; || plokščias; su- 
plotas. 

Fascicle (fiis'si-k'l), s. ryšelis; pundelis. 

Fascinate (fas'si-net), v. a. žavėti; apža- 
vėti; apraganuoti; vilioti; prie saves 
traukti; pritraukti; privilioti. 

Fascination (fas-si-ne'šion), s. žavėji- 
mas; apžavejimas; apraganavimas; 
viliojimas; vilione. 

Fascine (fiis-syn'), s. lazdų rišulys; sta- 
garų kūlelis. 

Fashion (faš'ion), s. išveizdis; išžiūra; 
pavidalas; pavyzdis; būdas; mada; 
stylius; nešione; || veikimo būdas; 
apsiejimas; | augštoji draugija; pa- 
togusis svietas; draugijinis padėji- 
mas, stovis; geras išauklėjimas; men 
of — , augštosios draugijos žmones: 
svieto žmones. To dress in the — , 
deveti pagal mada. After a — , pa- 
gal būda; būdu. | — , v. a. formuoti; 
priduoti pavidalą, išžiūra, forma; 
kriesuoti; [to — to] pritaikyti. 

Fashionable (fiiš'ion-a-b'l), adj. madi- 
nis; madingas; madon įejes; prie 
mados pritaikytas; patogus; svietiš- 
kas; patogių apsiejimų; patogaus 
išauklėjimo; aristokratiškas. ||— ness, 
s. madingumas; patogumas. || Fa- 
shionably, adv. pagal mada; madin- 
gai; svietiškai; patogiai. 

Fast (f list), v. n. pasnikauti; gavėti. Į| 
— , s. pasnikas; gavejimas; gavėnia. 

Fast (fast), adj. drūčiai pritvirtintas; 
tvirtai stovįs; tvirtas; drūtas; stip- 
rus; I sandariai uždarytas; sanda- 
rus; || gilus; kietas (miegas); || grei- 
tai einas, bėgas; greitas; spartus; || 
lebauninkiškas; ištvirkgs; pasilei- 
dęs; paleistu vingas. To make — , 
pritvirtinti; drūčiai su-, pririšti, su- 



veržti; sandariai uždaryti; uždaryti 
(duris). To take — hold of , drūčiai 
nusistverti už ko; drūčiai laikytis. 
To play — and loose, prigaudinėti; 
kalbėti viena o daryti ka kita. || — , 
adv. drūčiai; tvirtai; sandarai; grei- 
tai; sparčiai; išleidžiai; lebauninkiš- 
kai. To run — , sparčiai (ar greitai) 
bėgti. To live — , išleidžiai, lebau- 
ninkiškai gyventi. Fast by; — be- 
side, prie pat ko; čia pat esąs. || — ly, 
adv. tvirtai; drūčiai. || —ness, s. drū- 
tas prisirišimas; teisingumas; ištiki- 
mumas; || drūtumas; tvirtumas; 
spartumas; greitumas; || tvirtyne; 
drutviete. 

Fasten (fas"n), v. a. pridrutinti; pritvir- 
tinti; pririšti; priveržti; pri varžyti; 
suvaržyti; suveržti; drūčiai surišti; 
uždaryti. || v.n. tvirtai prikibti; pri- 
sirišti. 

Fastening (fas"n-ing), s. pridrutinimas; 
pritvirtinimas; pririšimas; suriši- 
mas; pri veržimas; suveržimas; su- 
varžymas. 

Fastidious (fas-tid'i-os), adj. neįtinka- 
mas; gačnus; gaigus. || — ly, adv. gač- 
niai. || —ness, s. gačnumas. 

Fastness (fast'nes), s. žr. Fast. 

Fat (fiit), v.a.n. = Fatten. | — , s. rie- 
bumai; taukai. | — , adj. riebus; nu- 
tukęs. || — ly, adv. riebiai. |Į —ness, s. 
riebumas. 

Fatal (fe'tel), adj. likimo skirtas; ne- 
laimingas; pragaištingas; pražūtin- 
gas. || — ly, adv. nelaimingai; pražū- 
tingai. 

Fatalism (fe'tel-iz'm), s. fatalizmas; ti- 
kėjimas j. paskyrimą, į prilikima. 

Fatalist (fe'tel-ist), s. fatalistas. 

Fatality (fa-tal'i-ti), *. n'išvengiamas li- 
kimas, paskyrimas; nelaimingas (ar 
liūdnas) atsitikimas; pragaištis. 

Fate (fet), s. likimas; prilikimas; dalis; 
lemta dalis. 

Fated (fet'ed), adj. likimo skirtas. 

Fateful (fet' fui), adj. likimą (ar dalį) 
skirias; likimą pranašaująs. 

Father (f&'dhdr), s. tėvas. Father-in- 
law, s. uošvis; šešiuras. || — , v. a. tė- 
vu tapti; tėvu skaitytis; priimti te- 
viškon globon. 

Fatherhood (f&'rih :'-lui:l\ ••■•. tėvyste. 



fatlio.land 



25 1 



Fear 



Fatherland (fa'dAor-land), ». tėviške: tė- 
vyne. 

Fatherless (fa'dAor-les), adj. neturįs tė- 
vo; betėvis. 

Fatherliness (fa'dA6r-li-nes), *. tėvišku- 
mas. 

Fatherly (fa'dAor-li), adj. tėviškas. 

Fathom (fiuM'om), s. sieksnis. || — ,v.a. 
matuoti. 

Fathomless (fiuM'om-les), adj. neišma- 
tuojamas. 

Fatigue (fa-tyg'), s. nuoalsis: nuovar- 
gis; triūsas; darbas. || — , v.a. alsinti; 
varginti. 

Fatiscence (fa-tis'sens), .v. suplaišioji- 
mas: plyšiuotumas. 

Fatling (fat'ling), 8. peniukšlis. 

Fatly, Fatness (fat'li, -nes), ir. Fat. 

Fatten (fiit't'n), v. a. penėti; tukinti; 
riebiu daryti; įtręšti (dirvą). Į| v. n. 
tukti; nutukti. 

Fattiness (fiit'ti-nes), s. nutukimas; rie- 
bumas. 

Fatty (fiit'ti), adj. taukuotas: riebus; 
nutukęs. 

Fatuity (fa-tju'i-ti), s. paikumas; pai- 
kyste. 

Fatuous (fat'ju-6s), adj. paikas: kvai- 
las; I netikras; klaidingas. 

Faucal (fo'kel), adj. gerklinis; ryklinis. 

Fauces (fo'syz), s. pi. gerkle; rykle. 

Faucet (fo'set), s. lataką; kranas; par- 
vagis. 

Fault (folt), s. yda; klaida; kliautis; 
kliauda; kalte; prasižengimas; || pa- 
mestos pėdos (medžionėje). At — , 
pėdas pametės; iš vėžių išejes: susi- 
maišęs; nesumanąs ka toliau daryti. 
To find — with, išradinėti prieža- 
stis, kliautis; peikti; barti; rugoti; 
\\geol. prasimet imas (šmeiš ditogsnių, 
gyslų). || Fault-finder, kliaučių radė- 
jas; peikejas; adinčius; kritikas. 

Faultily (folt'i-li), adv. ydingai; klai- 
dingai ; neteisingai. 

Faultiness (folt'i-nes), s. ydingumas; 
kliaudingumas; ydos; sugedimas. 

Faultless (folt'les), adj. be ydų; be klai- 
dų: tobulas; nepapeikiamas; nepeik- 
tinas; nebarti nas. 

Faulty (folt'i), adj. ydingas: kliaudin- 
gas; klaidingas; kaltas: peiktinas; 
bart i nas. 



Faun (fori), 8. myth, faunas; girių die- 
vaitis. 

Fauna (fo'na), 8. fauna; duotos šalies 
gyvuliai. 

Favaginous (fa-viidž'i-nos), adj. kaip 
korys; [ korį panašus. 

Favor (fe'vor), .v. malone; mylista; pri- 
lankumas; ženklas malones, prilan- 
kumo; || laiškas; gromata; Your — 
received, Jūsų malonų laišką pri- 
ėmiau; f nauda; in — of, ant nau- 
dos; || dovana; || leidimas; paveliji- 
mas; with your — ; by your — , su 
jūsų pavelijimu. || — , v. a. pri lan- 
kauti; gelbėti kam; remti ką; pri- 
tarti; laikyti puse ko, keno; || paleng- 
vinti (priėjimą, etc.); || panėšėti; pa- 
našumą turėti; panašiu būti; the 
child — s his father, vaikas labai pa- 
našus į tęva. 

Favorable (fe'vor-a-b'l), adj. malonus: 
prilankus; parankus. || — ness, 8. ma- 
lonumas; prilankumas; prilankius 
aplinkybes, apystovos. || Favorably, 
adv. maloniai; prilankiai. 

Favorite (fe'vor-it), adj. &s. labiausiai 
mylimas; mylimiausias; myletinis. 

Favoritism (fe'vor-it-iz'm), s. išimtinas 
prilankavimas; išskirtinas prilanku- 
mas. 

Favour (fe'vor), s. & v. = Favor. 

Fawn (fon), s. jauna stirna; stirniukas; 
1 stirnos plaukas (dažas); \\ saldlie- 
žuvavimas; besilunginimas; kelia- 
klupčiojimas; tupčiojimas; palaižu- 
nyste. || — , adj. stirnos plauko; gel- 
svai rusvas. | — , v. n. stirnuotis; ap- 
sistirnuoti; || lungintis; meilintis; 
tūpčioti apie ką; saldliežuvauti; ke- 
liaklupčioti; palaižunauti. 

Fawner (fon'or), s. saldliežuvis; besi- 
meilautojas; besilungintojas; tup- 
čiotojas; palaižūnas. 

Fawningly (fon'ing-li), adv. keliaklup- 
čiodamas; vergiškai; palaižuniškai. 

Fay (f ei), s. fėja; deive; laume. 

Fay (fei), v.a. sujungti; suleisti; ank- 
ščiai suglausti. || v. n. ankščiai susei- 
ti, susiglausti. 

Fealty (fy'el-t i), s. teisumas; ištikimu- 
mas. 

Fear (fyr), 8. baime. || — , v.a.n. bijoti; 
bijotis; baimytis. 



Fearful 

Fearful (fyr'ful), adj. baimingas: bai- 
lus; baisus. I — ly, adv. baimingai; 
baisiai. || — ness, s. bailumas; bai- 
mingumas; baisumas. 

Fearless (fyr'les), adj. nebailus; nesi- 
bijas; drąsus. | — ly, adv. be baimes; 
nesibijant; drąsiai. || —ness, s. ne- 
bailumas; drąsumas. 

Fearnaught (fyr'not), s. nieko nesibijas 
žmogus; drąsuolis; || storas vilnonis 
audimas; milas; sermėga iš storo 
audimo. 

Feasibility (fy-zi-bil'i-ti), s. galimumas; 
įvykdomumas; praktiškumas. 

Feasible (fy'zi-b'l), adj. galimas; išpil- 
domas; įvykdomas; praktiškas. | 
—ness, s. = Feasibility. 

Feast (fyst), s. švente; pokilis; vaišes; 
česnis; puota. || — , v. n. puotuoti; 
puota kelti; vaišintis; linksmintis. 
I v. a. vaišinti; linksminti. 

Feat (fyt), s. karžygiškas darbas; vei- 
kalas; nuoveikalis; | gudrumas; 
gudrus išdarymas. 

Feather (fe^'or), s. plunksna. || —,v.a. 
apdengti (ar papuošti) plunksnomis; 
parėdyti. 

Feathered (fėdh'ovd), adj. plunksnuo- 
tas. 

Feathery (fėdh'dr-i), adj. plunksnuotas; 
kaip plunksna; į plunksna panašus. 

Feature (fy'tjur), s. gymis: išveizdis; 
pavidalas; charakteristiškoji ypaty- 
be. 

Featureless (fy'tjur-les), adj. turįs ne- 
aiškų išveizdį. 

Febrifacient, Febrific (feb-ri-fe'šent, fi- 
bril' ik), adj. gimdas karščiavimą, 
karštine. 

Febrifuge (feb'ri-fjūdž), s. vaistas kar- 
ščiavimui prašalinti. 

Febrile (i'eb'riU'r fy'bril), adj. karšti- 
nis; palytįs karščiavimo. 

February (lėb'ru-e-ri), s. vasaris (men.). 

Fecal (fy'kel), adj. padugninis; mėšli- 
nis; mėšluotas. 

Feces (fy'syz), s. pi. = FsecES. 

Fecula (iėk'ju-la), 8. miltinguota mede- 
da: f chliorofilius: žalioji augmeniu 
medega. 

Feculence, Feculency (fek'ju-lens, -len- 
ai), s. mulvinumas; || drumzles: pa- 
dugnes; srutos. 



252 Feign 

Feculent (f§k'ju-lent), adj. mulvinas; 
sudrumstas; drumzlinas: drumzlus: 
nevalus; biaurus. 

Fecund (fek'ond), adj. vaisingas; veis- 
lus; veislingas; vislus. 

Fecundate (fek'on-det), v. a. vaisingu 
padaryti; apvaisinti; užvaisinti. 

Fecundation (fek-on-de'šion), -v. padary- 
mas vaisingu; užvaisinimas. 

Fecundity (fi-kon'di-ti), s. vaisingumas; 
veislumas. 

Fed (fed), pret. & pp. nuo Feed. 

Federal (fed'or-el), adj. federališkas; 
sujungtas; ryšin (a?'susivienijiman) 
prigulintis. 

Federalist (fed'6r-el-ist), %\ federalizmo 
šalininkas; federalistas. 

Federate (fed'6r-et), adj. sujungtas; su- 
vienytas. 

Federation (fed-6r-e'šion), s. susivieni- 
jimas; federacija. 

Federative (fėd'6r-a-tiv), adj. federališ- 
kas; susivienijiman prigulįs. 

Fee (f y), s. mokestis; užmokestis; al- 
ga; atlyginimas; [fief] lenas; valdy- 
ba; uke; dvaras. || — , v. a. mokėti; 
užmokėti; atlyginti; nusamdyti; pa- 
pirkti. 

Feeble (fy'b'l), adj. silpnas. || —ness, *. 
silpnumas. |Į Feebly, adv. silpnai. 

Feed (fyd), v. a. [pret. & pp. fed], pe- 
nėti; maitinti; šerti. || v.n. maitintis; 
misti; ganytis. || — , s. mitalas; mai- 
stas. 

Feeder (fyd'or), s. maitintojas; penėto- 
jas; šėrikas; || mech. prietaisas aprū- 
pinimui garinių katilų vandeniu; || 
pašaline linija (gelžkelio); saiką, (upes, 
gelžkelio); prietaka. 

Feel (fyl), v.a.n. [pret. & pp. pelt], 
jausti; jaustis; justi; || paliesti; pa- 
lytėti; čiupinėti; pačiupinėti; apčiu- 
pinėti; apčiuopti. || — , s. (pa) jauti- 
mas; palytėjimas. 

Feeler (fyl'or), s. jautejas; || palytėji- 
mo sąnarys; ūsas (vabalo). 

Feeling (fyl'ing), s. jautimas; jausmas: 
pajautimas; palytėjimas; čiupineji- 
mas. || — , adj. jaučias; jausmingas: 
jauslus. || — ly, adv. jausmingai: jaus- 
liai. 

Feet (fyt), s. pi. nuo Foot, kojos. 

Feign (fen), v.a.n. nuduoti; apsimesi i 



Feigned 



253 



Feoffment 



Feigned (fSnd), <n/j. nuduotas. || — ly, 
adv. nuduotai. || — ness, *. nuduotu- 
mas; nudavimas. 

Feigner (f€n'6r), s. nudavSjas. 

Feint (fC'iit), 8. nudavimas: klasta; kla- 
stingas kirtis ne į ta vieta, kurion 
buvo taikyta. || — , e. n. padaryti kla- 
stinga kirtį. 

Feldspar, Feldspath (fSld'spar, -spačA), 
9. mirt. laukinis špatas. 

Felicitate (ti-lis'i-tet), v.a. aplaiminti; 
laimingu padaryti; laimes velyti; 
sveikinti. 

Felicitation (fi-lis-i-te'šion), s. palaimi- 
nimas; laimes velijimas; sveikini- 
mas. 

Felicitous (fi-lis'i-tos), adj. laimingas. 
I — ly, adv. laimingai. 

Felicity (fi-lis'i-ti), s. laime: palaima; 
linksmybe. 

Feline (fy'lain), adj. į kate panašus; 
katiškas; pasalus. 

Fell (f el), pret. nuo Fall. || — , adj. 
žiaurus; nuožmus; kraujagėringas. 
I — , s. kailis; oda; | uolakalnis; | 
tyras: šilas; || peltakis; siūle. | — , 
v. a. paversti; nukirsti; paguldyti: || 
peltakiuoti; peltakį pervaryti; siūle 
padaryti; susiūti. 

Feller (fel'or), s. medžių kirtėjas. 

Felling (fel'ing), s. kirtimas medžių. 

Felloe (fėl'lo), s. = Felly. 

Fellow (feTlow), s. draugas; bendras; 
sąnarys (kolegijos, draugystes); žmo- 
gus: vaikinas: vaikezas; a young — , 
vaikinas: berniukas; an old — , se- 
nis; senelis; a poor — , bėdžius: bied- 
niokas; vargšas; nabagas; ubagas; a 
naughty — , nenaudėlis; niekšas; — 
citizen, draugvalstietis; — workman, 
bendradarbis. Fellow-creature, 8. 
artymas; draugtvarinis. Fellow-feel- 
ing, s. sanjausmas; sympatija. 

Fellowship (f 81' low-sip), s. draugyste; 
sebryste; bendryste. 

Felly (fėl'li), s. ratlankis: skrytis. || — , 
"d r. nuožmiai: žiauriai. 

Felo-de-se (fy'lo-di-sy), -s-, saužudis; pat- 
žudis. 

Felon (fel'on), s. piktadejas: piktada- 
ris; Į| med. landonis: panages užde- 
gimas. || — , adį. piktas: pasalus: iš- 
davikiškas. 



Felonious (ti-ld'ni-os), adj. piktadarin- 
gas; išdavikiškas. || — ly, adv. pikta- 
daringai ; išdavikiškai. 

Felony (feTo-ni), s. piktadaryste; gal- 
važudiškas prasižengimas. 

Felt (fšlt), ir. Feel. || — , s. tuba; vai- 
lokas; veltine skrybėle. | — , v. a. vel- 
li. 

Felting (felt'ing), .v. vėlimas; || vailo- 
kas; tuba. 

Female (l'y'mel), s. moteriškoji gimtis: 
moteriške; pataite. | — , adj. mote- 
riškas: moteriškos gimties. 

Feminality (fem-i-nal'i-ti), s. = Femi- 

NTNITY. 

Feminine (fem'i-nin), adj. moteriškas. 
I — , s. moteriškos gimties žodis. || 
— ly, adv. moteriškai. 

Femininity (fėm-i-nin'i-ti), s. moteriš- 
kumas; moteriškos ypatybes; mote- 
riška prigimtis. 

Femur (fy'mor), s. [pi. femora (f em'o- 
ra)], s. anat. šlaunies kaulas; šlauni- 
kaulis. 

Fen (f ėn), s. pelke: lieknas. 

Fence (lens), 8. užtvara; tvora; || fech- 
tavimas; kirstynes. | — , v. a. tverti; 
ap-, užtverti. || v. n. fechtuotis; kir- 
stis; kirstynemis eiti. 

Fenceless (fens'les), adj. neužtvertas: 
atviras; n'apsaugotas. 

Fencer (fen'sor), .y. kirstynininkas. 

Fencible (fen'si-b'l), s. kareivis paimtas 
prie namų tarnystes; karatarnis. 

Fencing (fen'sing), s. besikirtimas; kir- 
stynes; f užtverimas; tvora. 

Fend (fėnd), v. a. atmušti; atkirsti; nu- 
kreipti; apginti, f v. n. gintis; atsi- 
kirsti. 

Fender (fend'or), s. apsaugos prietai- 
sas: kakalio krotai; vežimo sparnai: 
laivasargis. 

Fennel (f en'nel), s. bot. černuška. 

Fennish, Fenny (fen'niš, -ni), adj. pel- 
kėtas; lieknuotas. 

Feodary (fjūd'a-ri), s. sandalyvininkas; 
sėbras. 

Feoff (fef), v. a. lenu apteikti. || — , s. = 
Fiep. 

Feoffee (fef fy'), s. lenu apteiktasis. 

Feoffer, Feoffor (fėf'for, -for), s. aptei- 
kė j as lenu. 

Feoffment (fef'ment), s. apteikimas le- 
nu. 



Feral 



254 



Fetch 



Feral (fy'rel), adj. laukinis; || pavojin- 
gas; pragaištingas. 

Ferine (fy'rain), adj. laukinis; nuož- 
mus. 1 — , s. laukinis žvėris. 

Ferment (for-menf), v. a. rauginti; 
gimdyti rūgima, vaikščiojimą; fig. 
sujudinti; uždegti; sukelti. || v. n. 
rūgti; vaikščioti; fig. judėti; virti. 
|| — (for'ment), s. užraugas; mieles; 
jj rūgimas; vaikščiojimas; fig. judė- 
jimas; sujudimas; užsidegimas. 

Fermentable (for-mėnt'a-b'l), adj. [rau- 
ginamas; kuriame galima pagimdy- 
ti rūgimas, vaikščiojimas. 

Fermentation (for-men-te'šion), s. rūgi- 
mas; vaikščiojimas; fig. judėjimas; 
sujudimas. 

Fermentative (for-ment'a-tiv), adj. gim- 
das rūgima, vaikščiojimą; rūgimo 
{s. gen.). 

Fern (torn), «. bot. papartis. 

Fernery (forn'6r-i), s. papartynas. 

Ferny (forn'i), adj. paparčiais apžėlęs, 
prižėlęs. 

Ferocious (fi-ro'šios), adj. žiaurus; nuož- 
mus: žvėriškas. j| — ly, adv. žiauriai; 
žvėriškai. || — ness, s. = Ferocity. 

Ferocity (rl-ros'i-ti), s. žiaurumas; aš- 
trumas; žvėriškumas. 

Ferret (fer'ret), s. zool. žebenkštis; | 
siauras kaspinas; || bandomoji stik- 
ladirbio lazdute. || — , v. a. išvyti iš 
slapyklos; išrausti; iškrapštyti. 

Ferriage (fer'ri-edž), s. mokestis už per- 
gabenimą (per upę); mokestis už 
pervaža. 

Ferric (fer'rik), adj. geležingas; geleži- 
nis. 

Ferriferous (fer-rif'6r-6s), adj. išduodas 
geležį; geležingas. 

Ferruginous (fer-rū'dži-nos), adj. gele- 
žingas; geležies rudžių parvos; gel- 
svai raudonas. 

Ferrule (fer'ril ir -rul), s. metalinis 
antgalis. 

Ferry (fer'ri), v. a. pergabenti (ar per- 
kelti) pervažų, valtimi (per upę, etc.). 
|| v. n. persikelti (ar pervažuoti) per- 
važų, valtimi. || — , s. pervažas. 

Ferryboat (fėr'ri-bot), s. pervažas. 

Ferryman (fėr'ri-man), s. pervažininkas. 

Fertile (for'til), adj. vaisingas: našus. 
|| — ly, adv. vaisingai; našiai. || —ness. 
s. = Fehtitjty. 



Fertility (for-til'i-ti), s. vaisingumas; 
našumas. 

Fertilization (for-til-i-ze'šion), s. įvaisi- 
nimas; įkretimas; įmežimas. 

Fertilize (for'ti-laiz), v. a. įvaisinti; na- 
šiu (pa)daryti; įkrėsti; įmėžti; įtrę- 
šti. 

Fertilizer (for'ti-lai-zor), s. užvaisinto- 
jas; || trašalas; perkamas (ar pirkti- 
nis) mėšlas. 

Ferule (fer'il ir-u\), s. plega. || — , v. a. 
plegų duoti; plegomis nubausti. 

Fervency (for'ven-si), s. uolumas; kar- 
štumas. 

Fervent (for 'vent), adj. uolus; karštas; 
užsidegęs; degas. || — ly, adv. su uo- 
lumu; su užsidegimu; karštai. | 
—ness, s. karštumas; uolumas. 

Fervid (for'vid), adj. degas; karštas; || 
karštas; uolus." | — ly, adv. su karštu- 
mu; karštai; su užsidegimu. || —ness, 
s. užsidegimas; karštumas; uolu- 
mas. 

Fervor (for'vor), s. karštis; karštumas; 
užsidegimas. 

Fescue (fes'kju), s. discipulka. || — 
grass, s. bot. struge. 

Fess, Fesse (fes), s. skersine juosta 
(šarvaskydžio). 

Festal (fes'tel), adj. šventdieniškas; 
linksmas. 

Fester (fes'tor), v. n. pūliuoti; puti; || 
širsti; irsti. || — , s. pūliuotas (ar 
pripuliaves) pučkas. 

Festival (fes'ti-vel), adj. šventdieniš- 
kas; šventinis; pokilinis; linksmas. 
|| — , s. pokilis; iškilme. 

Festive (fes'tiv), adj. šventinis; pokili- 
nis; linksmas. 

Festivity (fes-tiv'i-ti), s. pokilis; iškilme. 

Festoon (fės-tūn'), s. girlianda; vaini- 
kas. || — , v. a. girliandomis (ar vai- 
nikais) (pa)puošti. 

Festoony (fes-tūn'i), adj. girlianduotas; 
girliandinis. 

Fetal (fy'tel), adj. gemalinis. 

Fetch (feč), v. a. atnešti; atvesti; atga- 
benti; || duoti; suteikti; gauti (pre- 
kę, pinigus); atgaivinti (apalpusį); 
parblokšti; parmesti (ką ant žemes): 
(pa)daryti; atlikti; išpildyti; pasiek- 
ti; nukeliauti; atvykti. To — n 
compass, (pa)darvti rata; apsuki i 



Fetchor 



j.).» 



Fiddle 






To — a leap, šokti: padaryti Šuolį. ' 
/'<> ,i blow, suduoti; užgauti; kir- 
sti kam. To — a sigh, atsikvėpti; 

atsidusti. To —out, išvesti: išvilkti. 
To — to, atgah inti (apalpusį). To — 

up, užuosti; užgabenti; sustabdyti: 
sulaikyti. || r. n. nešti; neštis; neš- 
dintis. To — about, kraipytis: su- 
kinėtis. || — , s. klasta: gudrybe: | 
pasirodymas; prisivaidinimas; dva- 
sia. — candle, vaikščiojanti žvake- 
le {kuri, prietaringų žmonių tikimu, 
pranašaujanti mirtį); klystugnis. 

Fetcher (feč'or), s. atgabentojas. 

Fete (fet), s. pokilis. 

Fetich, Fetish (fy'tiš), s. stabas; dievai- 
tis. 

Fetichism, Fetishism (fy'tiš-iz'm), s. 
garbinimas stabų; stabmeldyste. 

Fetid (fėt'id ir t'y'tid), adj. smirdas; 
dvokias. | — ness, .v. smarve; dvokas. 

Fetlock (iet'lok), s. kulše: kulškuškis 
{arklio). 

Fetor (fy'tor), s. smarve; dvokas. 

Fetter (fet 'tor), r. a. pančioti. 

Fetters (fet'torz), s. pi. pančiai. 

Fetus (fy'tos), -v. vaisius (išfiuose); ge- 
malas. 

Feud (fjūd), s. kruvina atgieža; krau- 
jagieža; vaidai; pyktis; Įsisenėjusi 
kova; | [fief] lenas; valdyba; dva- 
ras. 

Feudal (fjū'del), adj. feodališkas. 

Feudalism (fjū'del-iz'm), .v. feodaliz- 
mas; feodališka systema. 

Feudalist (fjū'del-ist), s. palaikytojas 
feodalizmo. 

Feudality (fjū-dal'i-ti), s. feodališku- 
mas: feodališka surėdymo forma. 

Feudalization (fjū-dei-i-ze'šion), s. feo- 
dalizavimas. 

Feudalize (fjū'del-aiz), v. a. feodalizuo- 
ti; paversti į feodališka valdymo bū- 
da. 

Feudary (fju'da-ri), adj. leninis. || — , *. 
= Feudatory. 

Feudatory (f j ū'dii-to-ri), s. lenininkas; 
vasalas. || — , adj. leninis. 

Feudist (fjūd'ist), s. žinovas f eodališkų 
tiesų. 

Fever (fy'vor). 8. karštis; karščiavimas; 
karštlige. 

Feverfew (fy'vor-fjū), s. bot. drugžole. 



Feverish (l'y'vor-iš), adj. turįs karščia- 
vimą, karštį; karščiuojas; karštas: 
kaip karštliges apimtas; kaip karšt- 
liges krečiamas: neramus; sujudės. 
I — ly, adv. kaip karštligėj; nera- 
miai; sujudime. || —ness, s. karštli- 
ges pobūdį turįs padėjimas; kar- 
ščiavimas; neramumas; sujudimas. 

Few (fjū), <id}. keli; keletas; nedauge- 
lis. || —ness, .v. mažas skaičius; men- 
kumas; mažumas; trumpumas. 

Fez (fSz), .v. turkiška kepure. 

Fiance (fi-an-se'), s. sužiedotinis. 

Fiancee (fi-an-se'), sf. sužiedotine. 

Fiasco (fi-as'ko), 8. nepasekmingas at- 
likimas, išpildymas; nenusisekimas: 
fiasco. 

Fiat (fai'at), s. įsakymas; nusprendi- 
mas. 

Fib (fib), s. neteisybe; melagyste; me- 
las; išmislas. | — , v. n. meluoti; iš- 
mislineti. 

Fiber, Fibre (fai'bor), s. strikta; gyslu- 
te; valakna; siūlelis. 

Fibril (fai'bril), s. striktele: gyslute; 
plušelis; siūlelis; plaukelis. 

Fibrin (fai'brin), s. physiol. chem. fibri- 
nas. 

Fibrous (fai'bros), adj. striktuotas; 
plaušuotas; valaknuotas; turįs gys- 
lutes; turįs gyslučių {ar valaknų) 
pavidalą. 

Fibula (fib'ju-lii), s. saga; sagute; | 
anat. laibasis blauzdkaulis. 

Fickle (fik'k'l), adj. netvirtas; nepasto- 
vus; neramus; netvirtų nuomonių. 
I —ness, s. nepastovumas; netvirtu- 
mas; nepastovumas nuomonių; nera- 
mumas: n'ištikimumas. 

Fico (fy'ko), s. špyga. 

Fictile (fik'til), adj. molinis. || — art, 8. 
mokslas lipdymo iš molio: puoda- 
dirbyste. — ware, moliniai išdirbi- 
niai; moliniai indai. 

Fiction (fik'šion), s. pasaka; išmislas. 

Fictitious (fik-ti"šios), adj. išmislytas; 
pramanytas; nuduotas. | — ly, adv. 
išmislytai; pramanytai. 

Fid (fid), s. mar. virbalas virvių ga- 
lams atraizgyti; baslelis; kuolelis. 

Fiddle (fid'd'l), s. skripka; smuikas: 
muzika. — , v.a.n. skripkuoti: 
smuikuoti. | Fiddle-faddle, s. tuščia 



Fiddler 



256 



Filaceous 



šneka: varzojimas; niekai, v. n. nie- 
kus šnekėti; tauškėti. 

Fiddler (fid'dlor), s. skripkorius; muzi- 
kantas. 

Fiddlestick (fid'd'1-stik), s. strykas; 
smičelas. 

Fidelity (fi-dėTi-ti), s. teisumas: ištiki- 
mumas; teisingumas. 

Fidget (fidž'et), r. n. nerimauti; nerimti; 
švaistytis: mustikuoti. || — , s. neri- 
mavimas; besišvaistymas. 

Fidgety (fidž'et-i), adj. neramus; nerim- 
stas; mėgstąs švaistytis čia ir ten; 
ant vietos nenusedįs, nenustovįs. 

Fiducial (fi-djū'šel), adj. turįs pasitikė- 
jimą; tvirtai pasitikįs; tikras; tvir- 
tas. 

Fiduciary (fi-djū'ši-e-ri), adj. tvirtas; 
tikras: neabejojąs; turįs pilna pasi- 
tikėjimą; nepajudinamas; ištikimas; 
|| pavestas; patikėtas. Į| — , s. patikė- 
tasis; patikėtinis; globėjas. 

Fie 'f ai), inter j. fe! geda! 

Fief (fyf), *. lenas; valdyba. 

Field (fyld), s. laukas (tikroj ir prilygi- 
namo) prasmėj). || — , v. n. išeiti ant 
lauko; stoti į kova. | — glass, s. 
žiūronai. — lark, s. orn. vyturys. — 
marshal, s. feldmaršalas. — officer, 
s. štabo oficierius. 

Fieldfare (fyld'fer), s. orn. kviečiole. 

Fieldpiece (fyld'pys), *. vežamoji ka- 
nuole. 

Fieldwork (fyld'uork), s. apkasas; tuo- 
laikine tvirtyne. 

Fiend (fynd), s. nevidonas; nelabasis; 
pikta dvasia; velnias; šėtonas. 

Fiendish (fynd'iš), adj. nevidoniškas; 
piktas; šėtoniškas. | — ly, adv. nevi- 
doniškai; šėtoniškai. 

Fiendlike (fynd'laik), adj. šėtoniškas. 

Fierce (fyrs), adj. umarus; žiaurus; 
nuožmus. | — ly, adv. žiauriai; nuož- 
miai. || — ness, *. žiaurumas; nuož- 
mumas; nuožmybe. 

Fieriness (fai'or-i-nes), s. ugningumas; 
karštumas; ypatybe greitai užsideg- 
ti. 

Fiery (fai'or-i), adj. ugninis; kaip ug- 
nis: karštas; greitai užsidegąs; bin- 
gus. 

Fife (faif), h. dūda; fleita. || -, r. n. dū- 
duoti. 



Fifteen (fif'tyn), adj. & s. penkiolika. 

Fifteenth (fif'tyn^)* aa J- penkioliktas; 
penkiolikis; penkiolikintas. || — , *. 
penkiolikta dalis. 

Fifth (ūfth), adj. penktas. || — , s. penk- 
ta dalis; kvinta (muzikoj). 

Fifthly (ūfth'li), adv. penktas." 

Fiftieth (fif ti-eth), adj. penkias-dešim- 
tas. 

Fifty (fif ti), adj. & s. penkios-dešim- 
tys. 

Fig (fig), s. fyga; | niekniekis; špyga. 

Fight (fait), s. muštynes; mušis; kova. 
I —,v.n. [pret. & pp. fought], ko- 
voti; kautis; muštis; Č0 — shy, steng- 
tis nesuseiti arti; ištolo laikytis. || 
v. a. kovoti; kauti; mušti; daužyti; 
vesti kova; sumušti; to — the enemy, 
mušti neprietelių; to — one's way 
through, sau kelia prasimušti, pasi- 
daryti; to — it out, muštis iki pasta- 
ros. 

Fighter (fait'or), s. tas, kurs mušasi, 
kaujasi, kovoja; kovotojas; kareivis. 

Figment (fig'ment), s. išmislas; prama- 
nymas. 

Figurable (fig'jur-a-b'l), adj. kam gali 
priduoti pavidalą, forma. 

Figūrai (fig'jur-el), adj. paveikslinis; 
paveiksliškas. 

Fig u rate (fig'jur-et), adj. turįs ap- 
sklembta forma. 

Figuration (fig -ju-re'šion), s. suteikimas 
apsklembto pavidalo; pridavimas 
formos. 

Figurative (fig'jur-a-tiv), adj. paveiksli- 
nis; symboliškas; turįs prilyginama 
prasme; prilyginamas. | — ly, adv. 
prilyginamoje prasmėj; prilygina- 
mai. 

Figure (fig'jur), s. pavidalas; išveizdis; 
forma; paveikslas: figūra; skaitline. 
\\—,v.a. priduoti pavidalą, forma; 
išreikšti, perstatyti paveikslais; iš- 
rašyti paveikslais; išreikšti skaitli- 
nėmis; to — out, aprokuoti; išrokuo- 
ti; to — up, sudėti; surokuoti; su- 
skaityti. || v. n. figūruoti; || rokuoti. 

Figurehead (fig'jur-hed), s. laivo snapo 
paveikslas; | ypata, kurios vardu 
kitas naudojasi kaipo firma; atsto- 
vas tik iš vardo. 

Filaceous (fi-le'šos ir fai-le'šos), adj. 
striktuotas; valaknuotas. 



Filament 



257 



Financier 






Filament (fil'a-ment), a. strik ta; valak- 
na : siūlelis. 

Filbert (Jil'bort), .v. didelis lazdyno rie- 
šu t vs. 
Filch (filS), r.a. pavogti; pačiuopti;pa- 

šluoti. 

Filcher (filč'or). 9. vagis: vagišius. 

File < fail), .v. eile"; glita; || virtynS; stir 
t a {suvarstyta į pluoštus suraišiotų 
popierų)', pluoštas {popicriį); varsty- 
kla: viela (popieroms suvarstyti); su- 
rašąs: rejestras. On — , tvarkon su- 
rinktas; tvarkoje laikomas. Rank 
and — , paprastiejie kareiviai; pa- 
prast iejie sąnariai {partijos, drau- 
gystes). || — , v. a. varstyti ant vielos, 
ant varstyklos; suvarstyti virtynen; 
sudėti virtynemis, stirtomis; padėti 
atsakomon vieton, pagal numerius: 
surinkti numerius; sustatyti; sura- 
šyti. To — a charge against one, pa- 
duoti ant ko skunda. To — a peti- 
tion, surašyti {ar paduoti) prašymą. 
I r. n. eiti eilioj paskui kits-kita. 
To — with, įdurmu sekti. 

File (fail), s. pielyčia. || — , v. a. pieluoti 
{su pidycia); pielyti. 

Filiai (nTjel), adj. sūniškas; dukriškas. 
|| — ly, adv. sūniškai; dukriškai. 

Filiation (fil-i-e'šion), s. vaikyste; sūny- 
ste; || priėmimas į sunūs; pasuniji- 
mas. 

Filibeg (fiTi-beg), s. — Fillibeg. 

Filibuster (nTi-bos-tor), s. jūrių plėši- 
kas; kariškas plėšikas. | —,v.n. už- 
siimti piešimu; veikti kaip kariškas 
plėšikas. 

Filiform (nTi-form), adj. turįs siūlelio 
pavidalą. 

Filigree (fH'i-gry), s. pagražinimas iš- 
pintas auksu (ar sidabru); auksinis 
{ar sidabrinis) išpynimas. 

Filing (fail'ing), s. pielavimas: piely- 
čios piaulas, pi. piaulai. 

Fili (fil), v. a. pripildyti; užpildyti; pri- 
pilti; pilna pridėti; || pildyti (^a/*- 
nystą); užimti {vietą, urėdą); išpildy- 
ti; atlikti {role). To — up, pilna 
pripilti, pridėti, prikrauti; pripildy- 
ti; užpildyti. || r. n. prisipildyti. | — , 
.v. pilnis: pilnumas: || jiena {režimo). 

Filler (fil'or), *. pripildytojas; kuo kas 
pripildoma; įbraukai; įkamšai. 



Fillet (tii'lėt), s. kaspinas; paryšys; || 
minkštimas {mėsos): || juostele; druo- 
žlg; || arch, juostele; lyste. j| —,v.a. 
parišti kaspinu; papuošti kaspinais; 
areli, apvesti juostele, lyste; pridirbti 
lystę. 

Fillibeg (fiTli-beg), *. trumpas, škotų- 
kalnieeiu. dėvimas, se jonas. 

Filling (firing), adj. pripildas; užimąs 
{vietą, urėdą); pildąs (tamystą). || — , 
s. pripildymas; tas, kuo kas pripil- 
doma, iškemšama, užkišama, pri- 
kemšama; pripildomoji medega; || 
ataudai. 

Fillip (fiTlip), s. spriktis. || — , v. a. 
spriktį kam duoti. 

Fil ly (fil' Ii), s. kumelaite. 

Film (film), s. plėve; plekšnis; || plonas 
siūlelis; vortinklis. || — , v. a. apdeng- 
ti, aptraukti plėve. 

Filmy (film'i), adj. pleviuotas; plekš- 
niuotas. 

Filter (fil'tor), s. koštuvas; filtras. || — , 
v. a. košti; filtruoti. || v. n. koštis; 
sunktis. 

Filth {ūlth), s. nevalumas; purvas ;skre- 
tenos; puvėsiai. 

Filthily {ūlth'i-li), adv. nešvariai; pur- 
vinai; biauriai. 

Filthiness {filth' i-nes), s. nevalumas: 
purvinumas; biaurumas; supuvi- 
mas. 

Filthy {ūlth'i), adj. nevalus; nešvarus: 
purvinas: biaurus; supuvęs. 

Filtrate (nTtret), v. a. košti. = Filter. 

Filtration (fil-tre'šion), s. košimas; fil- 
travimas. 

Fimble, Fimble hemp (fim'b'l hemp), s. 
bot. pleiske. 

Fimbriate (fim'bri-et), v. a. aprūpinti 
spurgais; spurguoti. || — , adj. spur- 
guotas. 

Fin (fin), s. pelekas {žuvies); plunksna. 

Final (fai'nel), adj. galinis; galiausias: 
galutinas; paskutinis. j| — ly, adv. ant 
galo; ant galų galo: ant galo paga- 
lios; galutinai. 

Finance (fi-niins'), s. finansai; pinigai : 
[ėmimai; turtas. 

Financial (fl-nan'šel), adj. finans škas: 
pinigiškas. || — ly, adv. finansiškai: 
pinigiškai. 

Financier (fin-an-syr'), .s-, finansistas: pi- 



Finback 



258 



Ficehook 



niguočius. || — , v.n. vesti finansiškas 
operacijas: užsiimti finansiškais da- 
lykais. 

Finback (fin'bak), s. tool, bangžuve. 

Finch (fine), s. užvardijimas mažų gie- 
dančių paukščių: karalelis, dagilė- 
lis, etc. 

Find (faind), v. a. \pret. & pp. found], 
rasti; atrasti; surasti; užtikti: užeiti; 
sužinoti; || aprūpinti; pristatyti kam 
ką. || prieiti prie galo; nutarti. To 

— out, sujieškoti; atrasti; susekti. 
To — fault with, peikti; barti. To 

— one's self, rastis: jaustis. To — 
one's self well, gerai jaustis. || — , s. 
radinys: atradimas. 

Finder (faind 'or), s. radėjas; atradėjas; 
išradėjas. 

Finding (faind'ing), s. atradimas; radi- 
nys; aprūpinimas; užlaikymas; 
jur. nutarimas (prisiegdintųjų): || 
—s, *. pL darbo įrankiai. 

Fine (fain), adj. gražus; dailus; puikus; 
vaiskus; plonas; plonutis; smulkus: 
švelnus; minkštas; lengvas; lengvu- 
tis. — arts, gražioji dailenybe. | — , 
v. a. daryti gražiu, dailiu, vaiskiu, 
plonu, smulkiu, švelniu; dailinti; 
ploninti; valyti. || — ly, adv. dailiai; 
puikiai; plonai; smulkiai; delikat- 
nai. f — ness, s. dailumas; puikumas; 
plonumas; smulkumas; vaiskumas. 

Fine (fain), s. pinigine bausme; štriuo- 
pa; I In — , ant galų galo; ant galo 
pagalios. || — , v. a. uždėti pinigine 
bausme; štriuopuoti; nuštriuopuoti. 

Finedraw (fain'dro), v. a. susiūti teip, 
kad susiuvimo nežymėtų; nežymiai 
susiūti. 

Finedrawn (fain'dron), adj. nežymiai 
susiūtas; fig. mitrus; — speculations. 
mitri spekuliacija. 

Finery (fain'or-i), s. papuošalai; pa- 
šveitalai; || žaizdras {geležies liejiny- 
Čiose). 

Finespun (fain'spon), adj. plonai su- 
verptas;^- netikras; išsvajotas. 

finesse (fi-neY), n. gudrumas; klasta. 
| —,v.n. gudruoti; gudrumais veik- 
ti; gudrumus panaudoti. 

Finger (fin'gor), s. pirštas. || — , v. a. 
čiupinėti; kilnoti. || —bowl, 8. inde- 
lis pirštams numazgoti. 



Finial (fin'i-el), s. arch, vainikas (ant 
bokšto viršūnes). 

Finical (fin'i-kel), adj. perpuikes; puoš- 
nus; pasipūtės; pliuškingas. 
* Finicality (fin-i-kal'i-ti), s. puikumas; 
puošnumas; pliuškingumas. 

Fining (fain'ing), s. štriuopavimas; 
uždėjimas pinigiškos bausmes; || va- 
lymas; šveitimas (metalų). 

Finis (fai'nis), s. galas. 

Finish (fin'iš), v. a. baigti; pabaigti. || v. 
n. baigtis; pasibaigti. || — , s. pabai- 
ga; pabaigimas; || apdirbimas. 

Finisher (fin'iš-6r), s. pabaigejas: ap- 
dirbėjas. 

Finishing (fin'iš-ing), s. pabaigimas; ap- 
dirbimas. 

Finite (fai'nait), adj. turįs gala, rybas; 
apsklembtas. 

Finless (fin'lės), adj. be pelekų; neturįs 
pelekų. 

Finlike (fin'laik), adj. turįs pelekų pa- 
vidalą; į pelekus panašus. 

Finny (fin'ni), adj. pelekuotas; turįs 
pelekus. 

Fir (fir), s. spyglinis medis: egle, pu- 
šis. — tree, egle. 

Fire (fair), s. ugnis; gaisras; to make — , 
ugnį sukurti; to catch — ; to take — , 
užsidegti; to set — to, padegti; už- 
kurti. || — alarm, s. gaisro signalas. 

— box, s. pečius (lokomotyvos). — bug, 
8. padegėjas. — damp, s. užsidegan- 
ti («r explioduojanti) garai.— engine, 
s. mašina ugniai gesyti, —escape, 8. 
įtaisą pabėgimui išdegančių namų. 

— insurance, s. įpirkimas (ar apser- 
gėjimas) nuo ugnies. — worship, s. 
garbinimas ugnies. On— , degūs: fig. 
karštas; užsidegęs. || — , v. a. uždegti; 
padegti; deginti; ugnies duoti; šau- 
ti. || v. n. degti; užsidegti. || To— up, 
v. a. uždegti, r. n. užsidegti. 

Firearm (fair'arm), s. ugnia šaujamas 
ginklas; šaudykla; karabinas; revol- 
veris. 

Firebrand (fair'brand), s. nuodėgulis; 
degas pagalys; || kurstytojas; pade- 
gėjas. 

Firecracker (fair'kriik-dr), s. ugnaspra- 
gis; ugnatraškis. 

Firefly (fair'flai), s. ent. šviesvabalis. 

Firehook (fair'hūk), s. busokas; kriu- 
kas; kriukis. 






Fireman 255) 

Fireman (fair'man), ». ugnagesis. 

Fireplace (fair'plSs), a, ugnavietS; pry- 
žeda; židinys. 

Fireproof (l'air'prūf), adj. nedegąs; nuo 
degimo apsaugotas. 

Fireside (fair'said), s. pryžeda; židinys. 

Firewood (fair'uūd), s. malka, pi. mal- 
kos: kuras. 

Firework (fair'uork), s. feierverkas; 
priemoniška ugnis. 

Firkin (for'kin), s. bačkute; bertainis 
{/niekos); poška. 

Firm (form), adj. drūtas; tvirtas; nepa- 
judinamas. I — ly, adv. drūtai; tvir- 
tai. || — ness, y. drūtumas; tvirtumas; 
tvirtybe. 

Firm (form), s. vardas (pirklystes na- 
mų); firma. 

Firmament (for'ma-ment), s. dangaus 
skliautai; dangus. 

Firman (for' man ir fir-man'), s. sulta- 
no nusprendimas. 

First (forst), adj. pirmas; pirmutinis; 
vyriausias; augščiausias. || — , adi\ 
pirma; pirmiau; ant pirmos vietos. 
At — , išpradžių. || — class, pirmos 
kliasos; pirmos eiles, —fruits, pir- 
mutiniai vaisiai; pirmutinis pelnas. 
First-hand, iš pirmos rankos. First- 
rate, pirmos eiles; svarbiausias. 

Firstling (forst'ling), s. pirmone: pirma- 
gimis; pirmdelys; pirmutinis vai- 
sius. 

Firstly (forst'li), adv. pirmoj vietoj; 
pirmas. 

Firth (forth), s. jūrių įlanka; jūrių ran- 
kove. 

Fisc (fisk), s. viešpatystes turtas; vieš- 
patystes iždas. 

Fiscal (fis'kel), adj. iždinis: fiskališkas. 
|| — , s. užveizdetojas iždo; iždinin- 
kas. 

Fish (fiš), s. žuvis. || — , r. a. žuvauti; 
žvejoti. 

Fisher(fiš'or), .v. žuvautojas; žvejotojas; 
žvejys. 

Fisherman (fiš'or-man), 8. žvejys; žuvi- 
ninkas. 

Fishery (fiš'or-i), *. žvejyste; žveja; žve- 
jone. 

Fishgig (fiš'gig), s. žeberkle; perstekr*. 

Fishhawk (fiš'hok), s. orn. žuvėdra. 

Fishhook (flS'huk), 8. \ r ašas (meškeres, 
palaidinio). 



Fitting 

Fishing (fiš'ing), s. žūva vi mas; žuvinin- 
kyste: žvejyste; žveja. 

Fishmonger (fiš'mong-gor), 8. žuvinin- 
kas. 

Fishskin (fiš'skin), .v. žuvies oda: med. 
ichtyosis. 

Fishwife, Fishwoman (fiš'uaif, -uūm-en), 
8f. žuvininke. 

Fishy (fiš' i), adj. žuvingas; turįs žuvies 
ypatybes. 

Fissile (fis'sil), adj. skalus; plaišus. 

Fissility (fis-sil'i-ti). s. skalumas: plai- 
šu m as. 

Fission (fiš'šion), 8. skaldymas; plaišio- 
jimas. 

Fissiped (fis'si-ped), adj. d* s. skirtpir- 
štis; skirtpedis. 

Fissure (fiš'šur), s. plyšys; spraga. || — , 
v. a. skaldyti; plaišyti. 

Fist (fist), s. kumščia. || — , v. a. mušti 
su kumščia; kumščioti. 

Fisticuff (fist'i-kof), 8. smūgis kumščia; 
muštyne kumščiomis. 

Fistula (fis'tju-la), s. dūda; vamzdis; || 
med. fistula. 

Fistulous (fis'tju-los), adj. kiauras; || 
med. fistulinis; į fistula panašus. 

Fit(fit),.y.pripuolimas; priepuolis (ligos, 
etc.); paroksizmas; || upas; urnas; || 
tikimas; tinkamumas; pritikimas. 
By — s; By — 8 and starts, ūmais: 
ūpais. || — , adj. atsakas; tinkas; tin- 
kamas; atsakomas; pritinkamas. To 
make — , pritaikyti; tinkamu (pa)da- 
ryti. To be — to, tikti. || — , v. a. tai- 
kyti; pritaikyti; pririnkti; tinkamu 
padaryti; prirengti; tikti; pritikti. 
To — out, aprūpinti viskuo reika- 
lingu; aprengti; ištaisyti; išrėdyti: 
apšarvoti: išrengti. To — up, pa- 
daryti tinkamu; parengti; ištaisyti; 
išrėdyti. | v. u. tikti; pritikti. 

Fitch, Fitchet, Fitchew (tic, -'et, -'ju), 
s. zool. šeškas; || šeško kailelis. 

Fitful (fit'ful), adj. upo pilnas; nerima- 
stingas; neramus; nepastovus. | — ly, 
ado. neramiai. 

Fitly (fit'li), adv. atsakančiai; atsako- 
mai; tinkamai; pritinkamai. 

Fitness (fit'nės), s. tinkamumas; priti- 
kimas. 

Fitter (fit 'tor), s. pritaikytojas. 

Fitting (lifting), s. pritaikymas; pi. 



Five 



260 



Flamen 



įtaisymai: įtaisos. || — , adj. atsako- 
mas; tinkamas. 
Five (f'aiv), adj. <& s. penki: penkeri; 

penketas. 
Fivefold (faiv'fold), adj. penkeriopas. 
I — , adv. penkeriopai. 

Fiveleaf (l'aiv'lyf), s. bot. penkiapirštis. 

Fix (tiks), v.a. pritaisyti; pritvirtinti; 
pridrutinti; užtvirtinti; padaryti; 
pataisyti; sutaisyti; parengti; pa- 
skirti; apspręsti; išsirinkti (vietą, bu- 
veinę); įspirti, įsmeigti (akis į ką). | 
i\)i. apsistoti; ant vietos stovėti; ĮĮ 
sutiršteti; sukieteti. To — on, ap- 
sistoti ant ko; nutarti; užgirti. || — , 
s. sunkumas; apsunkintas padėji- 
mas. 

Fixation (fiks-e'šion), s. pritvirtinimas; 
tvirtas stovis; tvirtumas: Į| sutiršti- 
nimas; sukietinimas; sutirštejimas; 
sukietejimas. 

Fixed (fikst), adj. pritvirtintas; tvirtai 
pastatytas; tvirtas: nepajudinamas; 
nejudąs; nekrutąs; stovus; neatmai- 
ningas; paskirtas; apsklembtas: 
chem. stangus; tirštas: kietas; neišsi- 
vedinas; neištirpinamas. — air. 
tirštas oras; angliarukšte. — bodies, 
stangiejie (ar nelengvai ištarpina- 
miejie) kūnai. — staru, stoviosios 
žvaigždes. |Į — \y,adv. stoviai; tvirtai. 
|| — ness, s. stovumas; tvirtumas; ne- 
krutumas; stangumas. 

Fixing (fiks'ing), s. pritvirtinimas; pa- 
skyrimas; įtaisymas; įtaisą, pi. įtai- 
sos; papuošimai. 

Fixture (fiks'tjur), s. įtaisą, pi. įtaisos; 
prietaisos. 

Fizgig (fiz'gig), *. rakieta; || išdykus 
mergaite: išdykėle. 

Fizz (fiz), v.n. Šnypšti. || — , *. šnypšti- 
mas. 

Fizzle (i'iz'z'l), v.n. šnypšti: || nepasise- 
kimą nukentėti: prakišti: ]| — , s. ne- 
pasisekimas; nepavyk imas. 

Flabbiness (flab'bi-nės), *. minkštumas; 
gležnumas 

Flabby (flab'bi), adj. minkštas: sugle- 
bęs: gležnas. 

Flaccid (flak'sid), adj. minkštas: karus: 
gležnas; suglebęs. 

Flaccidity (fla-k-sid'i-ti), s. karumas; 
gležnumas; suglebimas. 



Flag (flag), v.n. karoti; kaboti; nusvir- 
ti; || apsilpti; spėkas žudyti. || v.a. 
nuleisti žemyn; nukarti; || nusilp- 
ninti; nuvarginti; sloginti; || plok- 
ščiais akmenimis grįsti. || — , s. vie- 
liava; papartis; karūna; || plokščias 
akmuo (grindimui)', | bot. ajeras. 

Fagellate (fladž'el-let), v.a. pliekti; lup- 
ti. 

Flagellation (fladž-el-le'šion), s. plieki - 
m as. 

Flageolet (fladž'o-lėt), *-. vamzdis; flei- 
ta. 

Flagging (flag'ging), s. grindimas; ak- 
menys grindimui. 

Flagginess (flag'gi-nes), s. karumas: 
gležnumas: silpnumas. 

Flaggy (flag'gi), adj. karus; nukaręs: 
nusviręs; apsilpes; silpnas; | aj arais 
apžėlęs. 

Flagitious (fla-dži"šios), adj. piktas; iš- 
tvirkęs; nedoras; biaurus. II — ly, adv. 

c ' II / » 

nedorai; biauriai. || — ness, s. piktu- 
mas; nedorumas; ištvirkimas; biau- 
rumas. 

Flagman (flag' man), s. tas, kurs vielu- 
ku ženklus duoda. 

Flagon (fliig'on), s. plečka; bonka. 

Flagrance, Flagrancy(fle'grens, -gren-si), 
.v. karštumas; užsidegimas: | žiauru- 
mas; biaurumas; didumas. 

Flagrant (fle'grent), adj. degas; karštas; 
I žiaurus; biaurus; pasibaisėtinas. || 
— ly, adv. karštai; su užsidegimu; || 
žiauriai; biauriai. 

Flagship (flag'šip), *. laivynes viršinin- 
ko laivas; vieliavinis laivas. 

Flagstaff (flag'staf), s. vieliavos lazda. 

Flagstone (fliig'ston), s. plokščias akmuo 
{grindimui) ; plyta. 

Flail (flel), s. kultuvas; spragilas. 

Flake (flek), s. kuokštele; sluogsnelis; 
plėnis; lustelis; — of snow, snaigala: 
|| bot. gvaizdikas. || — , v.a. lupi net i 
sluogsneliais, lusteliais. | v.n. lupi- 
netis. 

Flaky (flek'i), adj. susidedąs iš sluog- 
sneliiį, lustelių. 

Flambeau (flam'bo), *. deganti dervok- 
šne. 

Flame (tiem), .v. liepsna; ugnis. | — , v. 
n. liepsnoti; degti. 

Flamen (fle'men). v. Raminas: kunigas 
(senov. Rom.). 



Flaming 261 

Flaming (flSm'ing), adj. liepsnojąs; de- 
ns. || — ly, adv. liepsnojančiai; de- 
gančiai. 

Flamingo (Hii-minVo), a. orn. raudonoji 
Ėasis; flamingas. 

Flammivomous (tiiim-miv'o-mos), adj. 
ugnimi vemias; ugnia spiaujas. 

Flamy (flem'i), adj. liepsninis; liepsno- 
tus. 

Flange (fliindž), s. užkarpa; rinke. || — , 
r. a. padaryti užkarpa, rinke. 

Flank (flank), ». slepsna; paslėpsnis; 
šonas, f — , o.a. prie šono stovėti; iš 
Šono užpulti; iš šono pridengti. | v. 
a. rubežiuotis; susišlieti; gretintis. 

Flannel (flan'nėl), s. flanele {audeklas). 

Flap (flap), s. skvernas; skvetas; skly- 
pas; sparnas (.stalo); || pliaukšt erėj i - 
mas; tekštelėjimas; užgavimas. || — , 
v.a.71. tėkšti kam kuo; tekštereti; 
plasnoti; plastenti (.spur u n is); nukar- 
ti; nuleisti; nusikarti; nusvirti: nu- 
dribti. I Flap-eared, su nudribusio- 
mis ausimis; nulėpausis. 

Flapjack (flap'džak), .s-, blynelis: plyc- 
kas. 

Flare (fler), v. n. žybčioti; mirgėti (sak. 
apie Šviesą)-, žibėti; žereti; tvysketi; 
|| kyšoti, f — , s. žėrėjimas; tvyskeji- 
mas. f — up, upas; užsidegimas. 

Flash (fliiš), v.n. blikstereti; žybterėti; 
žaibuoti; sužaibuoti. | v. a. metyti; 
mesti (žaib us, šviesą ) ; pas i ųst i ; palei- 
sti. IĮ — , s. žybčiojimas; žaibavimas; 
žybterejimas; bliksterejimas; | dar- 
ki kalba; žargonas. || — , adj. blizgus 
bet pigus: dėvįs pigius blizgučius; 

I blizgučiais pasipuošęs. — house, 
ištvirkėlių namai; plėšikų lizdas: 
kekšnamis. 
Flashy (flaš'i), adj. trumpai žibąs; trum- 
po spindėjimo; | karštas; ūmus; 
staigus; | puošnus; žibąs; žvilgąs. 
Flask (flask), s. bonka; plečka; indas; 
f parakinyčia; | smiltinyčia (geležių 
liejiny ciose). 
Flasket (flask'et), s. pintine; || plečku- 
tė. 
Flat (flat), v. a. ploti; pri-, suploti; ly- 
ginti; sulyginti; I stelbti; nustelbti. 
I v. n. plotis; susiploti; supliukšti: 
nuslugti; suslugti. || — , 8. lyguma; 
sekluma: || plokščioji puse; plok- 






Flavor 



še i as sonna (kardo, etc.); \\ lubų kar- 
ia: lubos; užlos; || paikšas; pusgal- 
vis; I mvs. pusiautonis. || —,<<</}. tu- 
rįs lygų, plokščia paviršį; lygus: 
plokščias; suplotas; lygus su žeme; 
su žeme sulygintas; ant žemes par- 
puolęs; išsitiesės; parblokštas; su- 
naikintas; išardytas; || lėkštas; sek- 
lus; paikas; tuščias; nusistelbes: nu- 
stalbes; silpnas; || mus. nužemintas 
(tonas)\ || aiškus; akylandus;tiesmo- 
kas; grieštas. || — , adv. aiškiai; sta- 
čiai; tiesiog, f Flat-bottomed, adj. 
lekštadugnis. Flat-cap, s. plokštke- 
puris (užvardijimas Londono miestelė- 
nų). Flat-headed, adj. plokščiagal- 
vis. 

Flatfish (fliit'fiš), s. icht. i^lekšte. 

Flatiron (flat'ai-orn), s. prosas. 

Flatly (flat'li), adv. lygiai: plokščiai; 
lėkštai; sekliai; paikai; stačiai; tie- 
siog; tiesmokai. 

Flatness (flat'iies), s. lygumas; plokštu- 
mas; lėkštumas; seklumas; paiku- 
mas; nusistojimas; nusistelbimas. 

Flatten (flat't'n), v. a. (pa)daryti lygiu, 
plokščiu; ploti; su-, priploti; lygint i; 
nustelbinti; mus. pažeminti (balsą, 
toną). || v. n. plotis; susiploti; nusek- 
ti; nusistoti; nusistelbti; nustalbti. 

Flatter (flat'tor), v. a, meilumus kam 
kalbėti; glamonėti; saldžodžiauti: 
saldliežuvauti; pakelti viltį. || — , s. 
įrankis kam su-, priploti, sulyginti: 
plotuvas. 

Flatterer (flat'tor-or), s. glamonetojas: 
saldžodži autoj as; saldliežuvis. 

Flattery (flat'tor-i), s. glamone; saldžo- 
džiavimas; saldliežuvavimas. 

Flattish (fliit'tiš), adj. paplokščias; tru- 
putį plokščias. 

Flatulence, Flatulency (flat'ju-lens, -len- 
si), s. gazai; vejai (pilve)-, išpūtimas: 
tuštumas. 

Flatulent (flitt'ju-lent), adj. gimdas ga- 
zus viduriuose; išpučias; išpustas; 
tuščias. 

Flatwise (flat'uaiz), adv. su plokščiaja 
puse. 

Flaunt (flant ir flont), v.a.n. puikauti: 
didžiuotis; pūstis išdidumu. 

Flavor (fle'vor), s. kvepėjimas; kvap- 
snvs: skonis; skanumas. II — , v. a. 



Flavorless 202 

suteikti kam priimnų kvapą, skonį: 
paskaninti. 

Flavorless (fle'vor-les), adj. neturintis 
kvapo, skonies. 

Flavorous (fle'vor-6s), adj. kvepiąs; tu- 
rįs priimnų kvapą, skonį; skanus. 

Flaw (flo), s. plyšys; įplyšimas; spraga; 
|| yda; kliautis; dėme. || — , v. a. plai- 
šioti; piešti. 

Flawy (flo 'i), adj. plyšiuotas; spragu o- 
tas; suskilęs. 

Flax (fliiks), s. linas; collect, linai. 

Flaxen, Flaxy (flaks"n, -i), adj. lininis; 
kaip linai. 

Flaxseed (fliiks'syd), s. semuo (lino); pi. 
sėmenys. 

Flay (Mi), v. a. lupti; bielyti. 

Flayer (flexor), s. bielytojas; skurlupys. 

Flea (fly), s. blusa. || Flea-bitten, adj. 
blusų sukandžiotas; margas; šlakuo- 
tas. 

Fleabane (fly'ben), s. bot. šiušele. 

Fleam (flym), s. kirstukas. 

Fleck (flėk), s. taškas; dėme; šlakas. | 
— , v. a. šlakuoti; taškuoti; sutepti. 

Flection (flek'šion), s. lankstymas; su- 
linkimas. 

Fled (fled), pret. &pp. nuo Flee. 

Fledge (fledž), v. a. apiplunksnuoti; ap- 
rūpinti plunksnomis, sparnais. || v. 
n. plunksnuotis: apsiplunksnuoti. 

Fledgeling (fledž'ling), s. paukštytis. 

Flee (fly), v. a. n. [pret. & pp. fled], 
bėgti; pabėgti; išbėgti. 

Fleece (flys), .«?. vilna. || — , v. a. vilna 
kirpti: || lupti; piešti. 

Fleecer (fly'sor), s. plėšikas: lupikas. 

Fleecy (fly'si), adj. vilnuotas. 

Fleer (Ayr), v.a.n. šydyti;šydytis; juok- 
tis iŠ ko; išjuokti; apjuokti. || — , s. 
pašyda; apjuokas, apjuokimas. 

Fleerer (flyr'or), s. besišydytojas; išjuo- 
kė j as: apjuokė j as. 

Fleeringly (flyr'ing-li), adv. su išjuoki- 
mu; su pasityčiojimu. 

Fleet (fly t), v. a. putas graibyti, griebti; 
smarkiai paviršiu ginti, varyti; 
lengvai paviršį palytėti. || v. n. smar- 
kiai bėgti, skrieti, skristi. || — , 8. 
laivyne. || — , adj. greitas; smarkus; 
|| negilus; seklus. || — ly, adv. greitai; 
smarkiai. || — ness, *. greitumas; 
spartumas; smarkumas (bėgio). 



Flight 



Fleeting (flyt'ing), adj. greitai prabė- 
gąs; nykus. 

Flense (flens), v. a. bielyti oda; nuimi- 
nėti taukus (bangžuvių, etc.). 

Flesh (fleš), s. mesa; kūnas. || — , v. a. 
mesa maitinti; šerti; pratinti; nu- 
mesineti; krauju sutepti; krauju pa- 
sotinti. 

Fleshiness (fleš'i-nes), s. mėsingumas; 
storumas. 

Fleshless (flėš'lės), adj. be mėsų; su- 
džiūvęs; kudas. 

Fleshliness (fleš'li-nes), s. kūniškumas; 
geidulingumas; kūniški pageidimai. 

Fleshly (fleš'li), adj. kūniškas; geidu- 
lingas; gašlus. 

Fleshy (fleš'i), adj. mėsingas; kuningas; 
storas; tuklus. 

Fletch (flėč), v. a. pritaisyti plunksnas 
(vūyciai). 

Flew (fljū), pret. nuo Fly. 

Flews (fljūz), s. pi. šuns viršutinių lu- 
pų padribos. 

Flex (fleks), v. a. lankstyti; lenkti. 

Flexibility (fleks-i-bil'i-ti), s. lankumas; 
liaunumas. 

Flexible (fleks'i-b'l), adj. lankus; liau- 
nus; pasiduodas; palankus. || —ness, 
s. = Flexibility. 

Flexile (fleks'il), adj. lankus; palankus. 

Flexion (flek'šion), s. lankstymas; lenki- 
mas: sulenkimas; iš-, įlenkimas; 
perlenkimas. 

Flexor (fleks'or), s. anat. lenkiamasis 
raumuo. 

Flexuous, Flexuose (flek'šu-6s, -os), 
adj. išlankstytas; vingiuotas; vingu- 
riuotas. 

Flexure (flek'šur), s. lenkimas; sulenki- 
mas; įlenkimas; perlinkimas. 

Flick (flik), t). a. sudrožti; sušveisti (bo- 
tagu); nudaužyti. 

Flicker (flik'or), v. n. plastenti: plaz- 
denti- f mirguoti; žibsnoti. || — , «. 
plazdenimas; || žibterejimas; || orn. 
geltonsparnis genelis. 

Flickermouse (flik'or-maus), s. zool. šikš- 
notsparnis. 

Flier (flai'or), *. skraidžiotojas; bėgio- 
to j as; pabėgėlis; bėglys; mech. įsibe- 
gimo ratas. 

Flight (flait), s. begšta; bėgimas; pabė- 
gimas; lėkimas; skridimas; skraidy- 



Flightiness 

mas. To put to — / To turn to — , 
priversti beirti: nuvyti. To take — . 
pabėgti. — of birds, paukščių bu- 
ris, pulkas. 

Flightiness (flait'i-n&s), s. kngvamany- 
St6; nepastovumas; atmainingumas. 

Flighty (flait'i), adj. greitai prabėgąs; 
nepastovus: nykus; lengvamaniškas; 
svaigulingas. 

Flimsily (flim'zi-li), adv. silpnai; netvir- 
tai. 

Flimsiness (fiim'zi-nes), s. silpnumas: 
netvirtumas; menkumas; paviršuti- 
niškumas; seklumas. 

Flimsy (flim'zi), adj. silpnas; netvirtas; 
menkas; seklus; tuščias. 

Flinch (flinč), v.n. atsitraukti; vengti; 
bandyti išsisukti. 

Flindermouse (flin'dor-maus), s. šikš- 
notsparnis. 

Flinders (tiin'dorz), s. pi. trupiniai ;ske- 
veldos; druzgai. 

Fling (fling), v. a. [pret. & pp. flung], 
blaškyti; blokšti; metyti; mesti 
svaidyti; sviesti; paleisti (iŠ rankos); 
mesti; leisti (iš savęs); numesti; par- 
mesti; parblokšti (ant žemes); apvei- 
kti; apgalėti; sunaikinti. To — 
about, metyti į, visas puses; išmė- 
tyti; išblaškyti. To — awau, nume- 
sti šalin: atmesti. To — down, nu- 
mesti ant žemes; parmesti; parblok- 
šti; sunaikinti; suardyti. To—oįf, 
sutrikdyti; nepataikyti; pėdas pa- 
mesti; atsikratyti ko. To — open, su 
smarkumu atverti (duris). To —out, 
išmesti; išblokšti; išduoti (balsą); iš- 
tarti. To —up, apleisti; pamesti; 
atsisakyti nuo ko. \\ — , v.n. blašky- 
tis; metytis; spardytis; zilioti; me- 
stis: pulti. To — out, iššokti; išbėg- 
ti; išpulti; koliotis. 

Fling (fling), s. metimas; bloškimas; 
spyrimas; spyris; besispardymas; 
besimetymas; || kandžiojimas; pik- 
tas apjuokimas. To have one's — , 
turėti savo linksmybes; pilnai prisi- 
linksminti. 

Flint (flint), s. titnagas. 

Flintiness (flint'i-nšs), s. kietumas: kie- 
ta širdis; beširdyste. 

Flintlock (flint'lok), s. titnaginis gai- 
dys (šaudyklos); titnagine šaudykla. 



568 Flocculence 

Flinty (fiint'i), adj. titnaguotas; titna- 
ginis; kietas kaip titnagas; kietos 
širdies; beširdiškas: žiaurus. 

Flip (flip), s. ypatingas gėris sutaisytas 
iš alaus, degtines, etc., užšildytas 
įkaitinta geležimi. | — , v. a. [pret. & 
pp. flipped], sprikteleti; sprikčiu 
duoti, užgauti. 

Flippancy (flip'pen-si), s. beglumas; 
gludumas (kalbos); kalbumas; daug- 
žodingumas; tuštumas; nuobodu- 
mas. 

Flippant (flip'pent), adj. glūdžios kal- 
bos; glūdžiai ir greitai kalbas; kal- 
bus; daugžodingas; tuščias; nuobo- 
dus. || — ly, adv. glūdžiai; daugžo- 
dingai; nuobodžiai. | — ness, s. = 
Flippancy. 

Flipper (flip'por), s. zool. besiyrimo 
sparnas; pelekas. 

Flirt (flort), v. a. blaškyti; blokšti; me- 
sti; taškyti; tėkšti; vėduoti; mosuo- 
ti; I tūpčioti; tupinėti apie ką; lip- 
šniautis; kokietuoti; skraidyti. || — , 
s. metimas; bloškimas; mostereji- 
mas; greitas pasikrutinimas; || tup- 
čiotoja; kokiete. 

Flirtation (flor-te'šicn), s. tupčiojimas; 
besilipšniavimas; kokieterija; || 
švaitymas; besišvaitymas; mojavi- 
mas. 

Flit (flit), v.n. greitai bėgioti; skraidy- 
ti; nubėgti; nuskristi; praskristi; 
pralėkti; pereiti iš vienos vietos į 
kita; pasitraukti. 

Flitch (flič), s. paltis (lašinių). 

Flitter (flit'tor), s. skuduras; lupata: 
šmotelis. 

Flittermouse (flit'tor-maus), s. šikšnot- 
sparnis. 

Float (Hot), s. kas ant vandens plūdu- 
riuoja: plūduras; plūde; sele; trop- 
tas; f medine kelne (niūri ninku). \ 
—,v.n. plaukyti; plūduriuoti. || v. a. 
plukdyti; vandeniu leisti; || užtvin- 
dyti: užtvenkti: || medine kelne ly- 
ginti (tinką). 

Floating (flot'ing), adj. plaukiojas; 
plūduriuojąs; palaidas. 

Floaty(flot'i), adj. plaukiąs; plūduriuo- 
jąs; lengvas. 

Flocculence (flok'kju-lens), s. pūkuo- 
tu mas. 



Flocculent 



264 



Flower 



Flocculent (flok'kju-lent), adj. pūkuo- 
tas. 

Flock (flok), s. kuokštą; pluoštas; 
straipsnis (runų, plaukų)-, ĮĮ krūva; 
pulkas (avių, paukščių); buris; kai- 
mene; I varsa. || — , v.n. rinktis į 
krūva: susirinkti. 

Floe (flo), s. plaukianti ledai; ledo ly- 
tis. 

Flog (flog), v.a. pliekti; lupti; plakti: 
perti. 

Flogging (flog'ging), s. pliekimas; peri- 
mas; pyla. 

Flood (f 16d), 8. vandens sriove; van- 
dens išsiliejimas; patvinys; tvanas: 
pripludimas. | — , v.a. užlieti; už- 
tvenkti; aptvindyti. 

Floor (flor), s. asla; grindys; klojimas; 
I lubos; a,ugsta,s(namų)[ \\ vieta įsta- 
tymdavystes buto sąnarių (Suv. 
Valst.); || balso tiesa; to take the — , 
balsa paimti; pradėti kalbėti. || — , 
v.a. asla (į)deti; paversti; parblokšti; 
parmušti ant žemes; nutildyti. 

Flooring (flor'ing), s. dėjimas aslos; 
grindys; medega aslai iškloti. 

Flop (flop), v.a. n. plekštelėti; tekšte- 
reti. I — , s. tekšterejimas. 

Flora (flo'rii), s. flora; augmenys. 

Floral (flo'rel), adj. augmeninis; žoli- 
nis. 

Florescence (flo-res'sens), s. žydėjimas. 

Florescent (flo-rės'sent), adj. žydįs. 

Floret (flo'rėt), s. bot. žiedelis; priežie- 
dis. 

Floriculture (flo'ri-kol-tjur ir flor'i-), 
*. kvietkininkyste; auginimas žy- 
dinčių žolynų. 

Florid (flor'id), adj. žydįs; skaistus; 
puošningas: puikus; — eloquence, 
puiki iškalba; puikiais žodžiais kai- 
šyta kalba. || — ness, s. skaistumas. 

Floridity (flor-id'i-ti), s. skaistumas; 
puošningumas; puikumas. 

Florin (flor'in), s. fliorinas (pinigas). 

Florist (flo'rist ir flor'ist), s. kvietki- 
ninkas; kvietkius; || aprašinėtojas 
floros. 

Flosculous (flos'kju-16s), adj. susidedąs 
iš keleto mažų žiedų. 

: loss (f los), 8. upelis; || bot. barzda 
i/. -įkuruzo). || — silk, s. palaidi šil- 
kai. 



Flotage (flo'tedž), s. tas, kas ant van- 
dens plaukioja; sele; troptas. 

Flotation (flo-te'šion), s. plaukiojimas; 
plūduriavimas; plukdymas. 

Flotilla (flo-til'lii), s. nedidele laivyne; 
žaginys. 

Flotsam, Flotson (flot'sem, -son), s. 
plaukiojanti ant vandens paviršio 
daigtai nuo sudužusio laivo. 

Flounce (flauns), s. brinda; aprumbas; 
apsodas (sejono); || plumpterejimas 
(į vandenį); pliaukšterėsimas. || — ,v. 
a. brinduoti ; aprumbuoti ; apsodinti ; 
apkvolduoti. | v. n. plekšnoti; talaš- 
kuotis; I tampytis; blaškytis; tąsy- 
tis. 

Flounder (flaun'dor), s. besitasymas; 
besitampymas; besiblaškymas; || 
icht. plekšte. || — , v. n. tampytis; tą- 
sytis; blaškytis; voliotis. 

Flour (flaur), s. miltai. || — , v.a. malti; 
pikliuoti: sumiltuoti; miltais pabar- 
styti. 

Flourish (flor'iš), v.n. žydėti; klezdeti; 
tarpti; bujoti; || puošniais žodžiais 
kalbėti; panaudoti augštus, puoš- 
nius išsitarimus, žodžius (kalboje, 
rašte); daugžodžiauti; pagyrunauti: 
didžiuotis; girtis; || vingiuotis; rai- 
tytis; vingių-vinges daryti; | žaisti; 
preliudiruoti (sak. apie muziką). || 
v.a. švitruoti; švituoti; mojuoti. | 
— , s. papuošimas; papuošalas; išvin- 
giavimai; vinges; kvietkos (išvedžio- 
tos plunksna); I mus. preliudija; || 
švitravimas; mojavimas. 

Floury (flaur'i), adj. miltuotas; miltin- 
gas. 

Flout (flaut), v.a.n. šydyti; šydytis; 
juoktis; ant juokų laikyti. || — , s. 
besišydijimas; pašyda; išjuokimas; 
apjuokas. 

Flouter (flaut'or), s. besišydytojas; iš- 
juokejas. 

Floutingly (flaut'ing-li), adv. su išjuo- 
kimu; su pasityčiojimu. 

Flow (flow), v.n. teketi; bėgti: plaukti: 
ištekėti; paeiti; || plazdėti; plevė- 
suoti. || v.a. aptvenkti; užlieti; ap- 
tvindyti. || — , s. tekėjimas; tėkme; 
sriove; patvinimas: pripludimas. 

Flower (flau'or), 8. žiedas (žolyno); žo- 
lynas: kvietka. || — , '•.//. žydeli: žie- 



Floweret 



265 



Flutter 



dus leisti; klezdeti. || v.a. žolynais, 
kvietkomis puošti. 

Floweret (flau'or-et), a. žiedelis: kviet- 
kelis. 

Flowering (flau'or-ing), adj. žydįs. || — , 
s. žydėjimas. 

Flowerless (flau'or-les), adj. nežydįs: 
neturįs žiedų; bežiedis. 

Flowerpot (flau'or-pot), *. puodas (kviet- 
horns); vazonas. 

Flowery (flau'or-i), adj. žieduotas; žie- 
dų pilnas: žydįs; žiedrus. 

Flowing (flow'ing), adj. tekąs; bėgas; 
plaukiąs; sriovemis. | — , s. tekėji- 
mas. 

Flown (flown), adj. išlėkęs; išskridęs: 
pabėgės; | puikus; išdidus; pasipu- 
t ės. 

Fluctuate (flok'tju-et), r. n. vilniuoti; 
siūbuoti: Į n'išdrįsti; neišsitiketi; 
ant abejo būti; abejoti. 

Fluctuation (flok-tju-e'šion), a. siūbavi- 
mas; vilniavimas; || abejojimas; ne- 
išdrįsimas; neišsitikėjimas. 

Flue (fljū), s. dūmtraukis; liuktas; | 
pūkas, pi. pūkai; pavilnis. 

Fluency (fljū'en-si), s. gludumas: beg- 
lumas (kalbos). 

Fluent (fljū'ent), adj. gludus; bėglus; 
— speech, gludi kalba. || — ly, adv. 
glūdžiai; bėgliai. 

Fluff (flof), s. pūkas, pi pūkai. 

Fluffy (flof'i), adj. pūkuotas: kaip pū- 
kai; minkštas. 

Fluid (flju'id), s. skystis; tekalas. || 
— , adj. skystas. || — ness, s. skystu- 
mas. 

Fluidity (flju-id'i-ti), s. skystumas; sky- 
stis. 

Fluke (fljūk), s. įkaro noragas: | icht. 
plekšte; | uodegos pelekas (bangžn- 
re*). 

Flume (fljūm), s. upe: sriautas; van- 
dens nuovada; šliuže. 

Flummery (flom'mor-i), a. koše; koše'e; 
buza; || tuščia kalba; zauna. 

Flung (flong), pret. & pp. nuo Flin<;. 

Flunk (Monk), v. n. nepavykti; nenusi- 
sekti; atsitraukti nuo ko; pamesti 
(užmanymą). || — , s. nepa vykimas; 
nepasisekimas; atsitraukimas. 

Flunky (flon'ki), s. liokajus; kalpas: 
pakalikas; čebatlaižis; || nesu manus 
spekuliantas. 



Fluor (fljū'čr), .v. == Fluokitk. 

Fluoric (l'lju-or'ik), adj. chem. I'liuori- 
nis. —acid, chem. f liuorinS rūgštis. 

Fluorine (fljū'or-in), .y. chem. fliuoras: 
ftoras. 

Fluorite (fljū'or-ait), a. min. fliuoritas; 
skystakmenis. 

Flurry (flor'ri), a. smarkus paputimas: 
gūsis (vėjo); lytus, sniegas su veju; || 
sujudimas; subruzdimas; sumiši- 
mas, f —,v.a. sujudinti. 

Flush (floš), v. 7i. teketi; muštis; ver- 
stis; lietis: išsilieti; | raudonuoti: 
paraudonuoti; parausti; | purptelėti; 
purpsėti; skraidžioti. || v. a. užlieti; 
užtvindyti; užtvenkti ;|| raudinti; nu- 
raudinti; raudonu padaryti; || suju- 
dinti: padilginti (keno saugarbystę, 
etc.); I pabaidyti; pakelti (paukštį 
medžionėje). || — , s. smarkus tekėji- 
mas; pritekejimas; pripludimas; be- 
simušimas; išsiveržimas; — of joy, 
džiaugsmo išsiveržimas; didis 
džiaugsmas; didi linksmybe; || pa- 
raudonavimas; raudonis (veido); | 
buris pakeltų paukščių (medžionėj); 
f vienokia mostis (kortų). || — , adj. 
gaivus; gyvumo pilnas; skaistus; || 
gausus; turtingas; duosnus; || lyg- 
malis; lygus; lygus su kitu paviršiu; 
|| vienos mosties (kortos). 

Flushness (floš'nes), s. gaivumas: gra- 
žumas; skaistumas; turtingumas; 
gausumas; duosnumas. 

Fluster (flos'tor), v. a. užkaitinti; įkai- 
tinti (stipriais gerymais); apkvaitin- 
ti; sujaukti. \v.n. įkaisti; būti su- 
judintame, neramiame padėjime; 
nerimauti. || — , s. karštis; karštu- 
mas; įkaitimas; užsidegimas; suju- 
dimas; sumišimas; netvarka. 

Flute (fljū t), s. fleita (muz. instr.); \\ 
arch, grabute; vagute (stulpo). || — , 
v. a. daryti vagutes, grabutes. || v. n. 
vamzdžiuoti; ant fleitos dūduoti. 

Fluted (fljūt'ed), adj. turįs grabutes, 
vagutes; || fleitinis; plonas; minkštas 
(balsas). 

Fluting (fljūt'ing), s. grabutes; vagutes: 
išvagojimai. 

Flutist (fljūt'ist), s. fleitistas. 

Flutter (f lot' tor), v.n. virpėti; plasnoti; 
plazdenti; skraidžioti; skraidyti: 



Fluvial 266 

pi au joti. || r. ik mojuoti; vėduoti: || 
sujudinti; sukelti; sujaukti; rūpin- 
ti, f — , s. plasnojimas: mojavimas; 
mosavimas; vedavimas; virpėjimas; 
sujudimas. 

Fluvial, Fluviatic. Fluviatile (fljū'vi-el, 
-at'ik, fljū'vi-a-til), adj. upinis; upė- 
se gyvenas. 

Flux (floks), 8. priepludis (jūrių); tekė- 
jimas; plaukimas; plūdimas; bedi- 
mas; begis; || sutirpimas; suviri- 
mas; chem. medega gelbstanti meta- 
lų suvirimui; || med. plūdimas: 
bloody — , kraujapludis; kruvinas 
žy vatas. || — , adj. plaukiąs; nestovus; 
nepastovus; atmainingas. || — , v. a. 
gimdyti begima, plūdimą; | virinti; 
suvirinti (metalus). 

Fluxation (floks-e'šion), s. pripludimas 
ir nubegimas. 

Fluxibility (floks-i-bil'i-ti), s. nuojiega 
suvirti, sutirpti ; tarpumas (minera- 
lų). 

Fluxible (floks'i-b'l), adj. galimas su- 
virinti, sutarpinti; suvirinamas; 
tarpus (sak. apie mineralus). 

Fluxion (flok'šion), s. tekėjimas: plūdi- 
mas; ištekėjimas; tas, kas išteka, 
bėga, plaukia: | suvirinimas; sutar- 
pinimas; suvirimas (metalų, minera- 
lų)', || med. kraujo pripludimas; | 
nuolatinis besimainymas; nuolatai 
besimainąs rodymas. || —s,s.pl.math. 
begalo mažas pasididinimas (ar pa- 
simažinimas) besimainančių kieky- 
bių; integrališkas diferenciališkas 
išrokavimas. 

Fluxional (flok'šion-el), adj. nepasto- 
vus; besimainąs: diferenciališkas. 

Fly(flai), v. n. [pret. FLEw;pp. flown], 
skraidžioti; skristi; lakstyti; lėkti; 
bėgioti; bėgti: išlėkti; pabėgti. | r. a. 
lekdinti; (pa)leisti (įorų); bėgti nuo 
ko į pabėgti nuo ko. |Į To — about, 
bėgioti; skraidyti; mar. sukintis; 
nuolatai mainytis (sak. apie rėją). 
To — at, bėgti tiesiog ant ko; pulti 
ant ko; užpult i. To — in the face of, 
į akis mestis, pulti; akis badyti; už- 
sipuldinėti; smarkiai priešintis; 
veikti tiesiog priešingai. To — off, 
atpulti; atskilti; atsimesti; sukilti 
pries /'/. To — on, užklupti; užpul- 



Foamy 

t i ant ko. To —open, staigu atsida- 
rvti. To — out, išbėgti; iš saves eiti; 
į užsidegimą pareiti; pasileisti kuo. 
To let—, leisti; paleisti. 

Fly (f lai), s. muse; | lengvas vežimėlis; 
kabrioletas; || ilgis išpliektos vielia- 
vos; || ve jalo rodyklas; vėjarodis; || 
mech. prietaisas mašinos judėjimui 
reguliuoti; reguliatorius; įsibegimo 
ratas; blakštas. || — agaric, bot. mus- 
mire; musiomiris. — paper, popie- 
ra, nutepta lipnia medega, musėms 
gaudyti. — powder, milteliai mu- 
sėms nuodyti. — wheel, mech. įsi- 
begimo ratas. 

Flybane (flai'ben), s. bot. musegaudis; 
musiomiris. 

Flyblow (ilai'blow), r. a. nudergti (sak. 
apie muses). || — , s. muses peras; mu- 
ses kiaušinis; mušas. 

Flyblown (flai'blown), adj. musių nu- 
dergtas. 

Flycatcher (flai'kač-6r), s. musegaudis 
( paukštis). 

Flyer (flai'or), s. skraidžiotojas; begio- 
tojas; begunas; | greitai begiojas 
trūkis; | trepai; || špules sparnai. 

Flying (flai'ing), s. skraidymas; laksty- 
mas; bėgiojimas; bėgimas. || — , adj. 
skrendąs; skraidąs; skraidžioias; be- 
giojas; bėgas; lekiąs; greitai begio- 
jas, bėgas; greitas, —army, mil. 
skraidančioji armija. — bridge, 
perkeliamas tiltas. — colors, iš- 
pliektos, plasnojančios vieliavos. 
To come off with — colors, išeiti su 
pergale; atlikti juopasekmingiau- 
siai. — squirrel, zool. skrendančioj i 
vovere. 

Flyspeck (flai'spek), s. musešudis; mu- 
šas; fig. taškelis; šlakelis. 

Flytrap (i'lai'trap), s. slastai musėms 
gaudyti: | bot. musegaudis, Diotum 
HiKscipula. 

Foal (fol), s. kumeliukas; kumelys. || 
—yV.a.n. kumeliuotis. 

Foam (fom), s. puta, pi. putos. || —,c.n. 
putoti. || v. a. daryti, kad putotų: 
putodinti. 

Foaming (fom'ing), s. putojimas. || — , 
adj. pu toj as. 

Foamy (fom 'i), adj. putotas; apsiputo- 
jęs. 



Fob 



26' 



Tool 



Fob (loin, g, kišenius (taikrodtiui); \\ 
klasta. | — , v.a. kvailinti; -« |>i_r:i»i«l i 
iifi i : prigaut i. 

Focal (fo'kel), a<Ų. opt. fokusinis. 

Focus (fo'kds), *. opt. fokusas; dega- 
mas punktas: vidurys; centras. 

Fodder (fdd'dor), ». pašaras. || — , r. o. 
Šerti. 

Foe (to), s. priešins: nevidonas; ne- 
prietelius. 

Foeman (lo'miin), 8. priešins. 

Foetus, = Fetus. 

Fog (tog), s. migla; ūkas; | atolas. | 
— , v.a. migla aptraukti; migloti: ap- 
temdyti; || ant atolo ganyti. 

Foggage (fog'gedž), 8. nunykus per- 
nykšte žole. 

Fogginess (fog'gi-nes), s. miglotumas. 

Foggy (iog'gi), adj. miglotas; ūkano- 
tas. 

Fogy, Fogey, Fogie (fo'gi), s. senas at- 
bukelis: prisilaikantis nudėvėtų idė- 
jų; atgaleivis. 

Foh (fo), interj. fe! fui! 

Foible (foi'b'l), -v. silpnoji puse; yda. 

Foil (foil), v.a. mindžioti; paminti pa- 
trempti; f apgalėti; sumušti; suar- 
dyti; į niekus paversti; || atbukinti; 
nusilpninti; sugadinti. || —,s. nenu- 
sisekimas; nepa vykimas; ant niekų 
nuėjimas; || fechtuojamas kardas; 
rapierius; | žvėries pėdsakai; | me- 
talinis laiškas (lapas); f paauksas: || 
arch, išpiaustyti papuošalai. 

Foist (foist), v.a. Įsprausti; įbrukti; 
įkišti; įterpti. 

Fold (fold), v.a. stulpuoti; sustulpuoti: 
sukvolduoti; sutraukti; suraukti: || 
sulenkti; sulankstyti; || apsupti; ap- 
kabinti; | sudėti; sukryžiuoti (ran- 
kas); f suvaryti; uždaryti (avis trar- 
tari). \v.n. stulpuotis; susistulpuoti: 
susirukšleti; susikvolduoti; susi- 
lankstyti; susisukti. || — , s. stulpas; 
raukšle; kvoldas; || apkabinimas; || 
avių tvartas; avi ny čia. 

Folder (fold'or), s. stulpuotojas: lank- 
stytojas; įrankis popieroms lanksty- 
ti. 

Folderol (fol'di-rol), s. nebūtas daigtas; 
tuščia pasaka. 

Folding (fold'ing), s. stulpavimas; stul- 
pas: kvoldas; lankstymas; sulenki- 



mas; apkabinimas: sudėjimas. || — , 
adj. sulenkiamas; sulankstomas; su- 
dedamas; suveriamas, —chair, su- 
lauksi omas krėslas, —door, suve- 
riamos durys. 

Foliaceous (fo-li-e'šos), adj. turįs lapo 
pavidalą; į lapą panašus; lapuotas. 

Foliage (fo'li-edž), *. collect, lapai. 

Foliate (fo'li-et), adj. lapuotas; lapin- 
gas. || — , v.a. į lapą išploti; || pavil- 
kti gyvsidabriu. 

Foliation (fo-li-e'šion), s. išplojimas į 
lapus; || bot. lapų susikrovimas; la- 
pavimas; | pavilkimas gyvsidabriu. 

Folio (fol' jo ir fo'li-o), *. foliantas; la- 
pas; šalis (knygos). 

Folk, Folks (fok, f oks), s. collect. & pi. 
žmones; liaudis. 

Folklore (fok'lor), s. žmonių pasakos, 
padavimai. 

Follicle (fol'li-k'l), s. bot. ankštele; 
(uiat. krepšelis. 

Follow (fol'low), v.a.n. sekti paskui: 
sekioti: 

Follower (fol'low-or), *. kurs paskui se- 
ka; pasekėjas; šalininkas; draugas. 

Following (fol'low-ing), s. collect, pase- 
kėjai. I — , adj. sekas. 

Folly (fol'li), s. paikyste. 

Foment (fo-menf), v.a. ugdyti; kursty- 
ti; || med. šiltus prievilgus dėti; kai- 
tinti. 

Fomentation (fo-mčn-te'šion), s. ugdy- 
mas; paugdymas; sukurstymas; || 
med. dėjimas šiltų prievilgų; sutini- 
mas; kaitinimas; šiltas prievilgas. 

Fond (fond), adj. paikas; papaikes; || 
paikai mylįs; labai prisirišęs prie 
ko; mylįs. To be — of, labai mylė- 
ti; labai mėgti; didelį pasimėgimą 
turėti. I — ly, adv. su pasimėgimu; 
meiliai. | — ness, s. didis prisiriši- 
mas; didis mylėjimas; megimas; 
pamėgimas; įsimylėjimas. 

Fondle (fon'd'l), v.a. glamonėti; my- 
luoti. 

Fondling (fond'ling), s. glamonėjimas; 
|| myletinis; lepintinis. 

Font (font), s. šaltinis; || krikštindis; 
krikštinyčia; | typ. kompletas (vie- 
nokios rųšies statomų raidžių). 

Food (fud), s. maistas; penas; pašaras. 

Fool (fūl), s. paikius; kvailys; paikšas; 



Foolery 268 

juokdarys. To piny the,—, paiksa 
nuduoti; paikiaus role lost i; juokus 
daryti. | — , v. a. kvailinti; apgaudi- 
nėti. I v. n. paikauti; paikuoti; juok- 
dariauti; juokus krėsti. 

Foolery (fūTor-i), s. kvailyste; paikšy- 
ste. 

Foolhardihood, Foolhardiness (fūThar-di- 
hūd, -nes), *. beprotiškas drąsumas. 

Foolhardy (t'ūl'har-di), adj. beprotiškai 
drąsus. 

Foolish (fūTiš), adj. paikas. | — ly, adv. 
paikai. || — ness, s. paikumas: paiky- 
be. 

Foolscap (fūlz'kjip), s. nedidelio forma- 
to rašoma popiera. 

Foot (fūt), s. [j?£feet], koja; pėda; 
papėde; || mil. pėstininkai. By — ; 
On — , pėsčias, pekščias; pėsčioms, 
pekščioms. || —,v.n. trepsėti; šokti; 
|Į eiti; pėsčioms eiti. || ■— . v. a. koja 
spardyti; spirti; paspirti; mindžioti: 
minti; || rokunda suvesti; surokuoti. 
To — a bill, užmokėti rokunda, To 
— it, vaikščioti; eiti; šokti. 

Football (fūt'bol), -v. spardomas sviedi- 
nys; žaisme spardomu sviediniu. 

Footboard (fut'bord), s. pakoja: pami- 
na. 

Footboy (fūt'boi), .v. pazius; liokajus. 

Footbridge(fūt'bridž), 8. einamas tiltas; 
lieptai. 

Footfall (fūt'fol), .v. žingsnis: žingsnio 
garsas. 

Foothold (fūt'hold), s. t virta vieta ko- 
jai pastatyti. 

Footing (fūt'ing), s. pakoja; tvirta vie- 
ta kojai pastatyti: pamatas; papėde. 

Footlight(fūt'lait), 8. avanscenos žibu- 
riai. 

Footman (fūt'miin), *. pėstininkas; tar- 
naitis. 

Footmark (f tit' mark), *. pėdos ženklas; 
pėda. 

Footnote (fūt'not), 8. išnaša (apačioj 
knygos puslapio). 

Footpad (f iit' pad ), .v. plėšikas: vagis. 

Footpath (lut'paM), s. takas. 

Footprint (fūt'print), s. pėdos atspau- 
dą; atsispaudusį pėda. 

Footstalk (fut'stok), s. lapo kotelis. 

Footstep (tut 'step), s. pėdsakas. 

Footstool (lūt'stūl), s. kėdute kojoms 
pasidėti; paminaite. 



Forbid 

Footway (fut'uSe), s. oinamas kelias; 
takas. 

Footworn (fut'uorn), adj. numintas; ant 
kojų. pailsės. 

Fop (f op), s. puošnius; dabišius; pliuš- 
kis; paikius; prašmata; šmutas. 

Foppery (fop'por-i), s. pliuškavimas; 
pliuškyste; prašmatyste; paikyste. 

Foppish (fop'piš), adj. dabišnus; pliuš- 
kiškas; tuščias; paikas. || — ly, adv. 
dabišniai; kaip pliuškis; paikai. | 
—ness, 8. dabišnumas; tuštumas; pai- 
kumas. 

For (for), prep, del; dėlei; už; iš; į; ant. 

— me, man; kas atseina manės; — 
Mm, jam; — God's sake, del Dievo; 

— fear, iš baimes; — all that, prie 
visko to; nežiūrint ant to; — all the 
icorld, visai; visiškai; pilnai; — as 
much as, žiūrint ant to; kadangi; — 
ever, ant visados; — the most part, 
didesnėje dalyj; išdidesnes dalies. 
As — , kas ateina; kaslink. What 
— f kodėl? kam? Topay — , užmo- 
kėti. To hire — a day, nusamdyt i 
ant dienos. To sail — NN, plaukti 
j. N N. Eye — ■ eye, tooth — tooth, 
akį už akį, dantį už dantį. |Į —,conj. 
kadangi; todėl kad; nes; nesą. 

Forage (for'edž), s. mil. jieškojimas 
maisto; furažas; maistas; pašaras. || 
— , v. a. n. aprūpinti pašaru; j ieškot i 
maisto, pašaro; rinkti pašarą; atimi- 
nėti nuo žmonių maistą, pašarą; api- 
plešineti; piešti. 

Forager (for'a-džor), s. mil. furažierius; 
rūpintojas maisto, pašaro. 

Foramen (fo-re'men), s. skylute. 

Forasmuch as (for-iįz-moč' az), conj. žiū- 
rint ant to, kad; kadangi. 

Foray (for' eiir fo-ref ), s. įsiveržimas; 
užpuolimas. || — , v. a. užpulti; įsi- 
veržti; piešti; naikinti {šalį). 

Forbade (for-bed'), pret. nuo Forbid. 

Forbear (for-ber'), v. a. n. [pret. for- 
bore; pp. forborne], perstoti; pa- 
liauti; vengti; susilaikyti; susival- 
dyti; kantrumą turėti; švelniai apsi- 
eiti su kuo; || neklausyti; neboti. 

Forbearance (for-ber'ens), s. susilaiky- 
mas; susiturėjimas; pakantrumas. 

Forbid (for-bid'), v. a. [pret. forbade: 
pp. forbidden], drausti; užginti: 
uždrausti. God — / Dieve gelbėk' 



Forbidding 269 

Forbidding (fdr-bid'ding), <tdj. atsumias: 

Šlykštus; biaurus. || — , 0. uždraudi- 
mas. 

Forbore, For